Byla 1A-470-483/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Julijos Manako - Galminės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

4- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams.

6V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Iš V. R. priteista 140 eurų turtinės žalos atlyginimo E. Ž.; 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo E. Ž.; 2 192,79 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondui.

8Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. nutarimu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. R. turtą (su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi padarytais pakeitimais) pratęstas iki bus įvykdytas šis nuosprendis dėl civilinių ieškinių.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

101. V. R. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: 2018-01-28, apie 3 val., V. R., matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, prie ( - ) namo trečios laiptinės, turėdamas mažareikšmę dingstį, neva išsiaiškinti santykius su nepažįstamų jaunuolių grupe, su kuria prieš tai konfliktavo žodžiais iš savo buto balkono, išbėgo į kiemą ir užpuolė iš laiptinės išėjusį E. Ž., kuriam peiliu tris kartus dūrė į krūtinę, kairįjį žastą bei kairiąją šlaunį, padarydamas E. Ž. kiaurinį krūtinės ląstos durtinį-pjautinį sužalojimą, pažeidžiant vidaus organus (kairįjį plautį ir širdį) sukėlusį sunkų trauminį hemoraginį šoką, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.15 punktai), bei pjautines žaizdas kairiajame žaste ir kairiojoje šlaunyje. Taip V. R. sunkiai sutrikdė sveikatą E. Ž. ir pažeidė viešąją tvarką.

112. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. R. gynėja advokatė J. Manako – Galminė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį, perkvalifikuoti V. R. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį bei skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę.

122.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes kvalifikuojant V. R. veiksmus buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei V. R. nuteistas aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausme.

132.2. Pasak apeliantės, Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymo, t. y. inkriminuodamas V. R. chuliganiškas paskatas, nepakankamai atidžiai išnagrinėjo įvykio aplinkybes ir nevisiškai teisingai įvertino byloje nustatytus faktus. Be to, teismas aiškiai nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Tai turėjo lemiamos reikšmės tiek netinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek per griežtos bausmės paskyrimui.

142.3. Klaipėdos apygardos teismas, inkriminuodamas chuliganiškas paskatas, nuosprendyje pažymėjo, jog sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties, demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruojant elementarias moralės ir elgesio normas. Tačiau, anot apeliantės, tokios išvados padarytos neįvertinus byloje nustatytų reikšmingų faktų, remiantis vien tik subjektyviais kai kurių liudytojų parodymais. Apeliantė nurodo, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį - nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas - tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas - chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas.

152.4. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką nulemia pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų, kvalifikuojanti aplinkybė neinkriminuojama. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 1-213-485/2016). Iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad V. R. nusikalstamus veiksmus šiuo atveju lėmė konkrečios juos paaiškinančios priežastys - pyktis nukentėjusiajam dėl jo paties bei jo draugų netinkamo elgesio ir prieš tai buvusio tarpusavio konflikto.

162.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja U. Š. teismo posėdyje nurodė, jog jai su draugais einant link namų, iš namo, esančio adresu ( - ), ketvirtos laiptinės septinto ar aštunto aukšto balkono moteris pradėjo šaukti, kad jie nedaužytų automobilių. Ji taip pat paliudijo, kad moteriškė su jos draugais apsižodžiavo ir pavadino vieni kitus asilais, o tada į balkoną išėjo vyras, kuris nusikeikęs pasakė, kad tuoj nusileis. Aplinkybes, kad konfliktas prasidėjo dėl to, jog nukentėjusysis su savo draugų kompanija galimai gadina automobilius, patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris teismo posėdyje nurodė, kad: „eidami per stovėjusių automobilių tarpą jo draugai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, susmuko ant žemės, neišlaikė pusiausvyros. Tuo metu iš U. Š. namo balkono pasigirdo moters ir vyro šauksmai - keiksmai, kad jie negadintų mašinų“. Taigi, įvertinant tokius liudytojos U. Š. ir nukentėjusiojo E. Ž. parodymus, teismas neturėjo V. R. veiksmų kvalifikuoti kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų, kadangi V. R. subjektyviai suvokė (buvo įsitikinęs), jog nukentėjusysis su savo draugų kompanija gadina automobilius (tame tarpe ir jo kaimynės Lauros automobilį). Apie tai, jog V. R. tramdė automobilius gadinančius žmones nurodė ir iš karto po įvykio pasirodžiusiems policijos pareigūnams. Todėl nepriklausomai nuo to, ar automobilių gadinimo faktas pasitvirtino ar ne, iš nurodytų byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog V. R. tikrai neturėjo tikslo (motyvo) priešpastatyti save aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o iš pykčio dėl V. R. įsitikinimu daromo svetimo turto (automobilių) gadinimo.

172.6. Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas tai, ar nukentėjusysis E. Ž. dalyvavo prieš jo sužalojimą vykusiame žodiniame konflikte, rėmėsi išimtinai tik paties nukentėjusiojo ir jo draugės U. Š. parodymais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog: „iš U. Š. ir E. Ž. parodymų matyti, kad žodiniame konflikte su O. K. ir V. R. E. Ž. nedalyvavo“. Tačiau įvertinant tokią teismo padarytą išvadą, visiškai nelogiškai atrodo tai, kad kitiems nukentėjusiojo E. Ž. draugams atsakant į V. R. reikalavimą negadinti automobilių keiksmais (nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad: „P. su A. šiems asmenims (t. y. O. K. bei V. R.) taip pat atsakė keiksmažodžiais“), vienintelis nukentėjusysis absoliučiai nieko konfliktiško nepasakė. Be to, iš U. Š. duotų parodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad nukentėjusysis E. Ž. prieš jo sužalojimą įvykusiame žodiniame konflikte tikrai nedalyvavo, kadangi U. Š. teismo posėdyje nurodė, jog: „moteriškė (t. y. O. K.) su jos draugais apsižodžiavo, pavadino vieni kitus asilais“. U. Š., duodama tokius parodymus, iš savo draugų rato nukentėjusiojo E. Ž. neišskyrė. Taigi, aplinkybė jog prieš sužalojimą įvykusiame žodiniame konflikte dalyvavo ir E. Ž., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo visiškai paneigta, o bet kokias abejones teismas turėjo vertinti V. R., t. y. kaltinamojo, naudai. Anot apelianto, teismas, netinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo motyvo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo V. R. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl, apeliantės manymu, V. R. padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

182.7. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinis teismas atmestų V. R. argumentus dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apeliantės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas švelninti V. R. paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi paskirta bausmė aiškiai per griežta. Apeliantė sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad V. R. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (1,41 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau apeliantei abejonių kelia tai, kad V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažintas provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis E. Ž. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio (ši aplinkybė nustatyta byloje), vartojo necenzūrinius žodžius (ši aplinkybė nagrinėjant bylą nepaneigta). Be to, prieš sužalodamas nukentėjusįjį E. Ž., V. R. subjektyviai buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis ir jo draugų kompanija gadino svetimus automobilius (tame tarpe ir V. R. kaimynės Lauros automobilį). V. R. buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis E. Ž. ir jo draugai elgiasi akivaizdžiai neteisėtai. Todėl, anot apelianto, teismas, skirdamas V. R. bausmę, turėjo nustatyti ir dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nukentėjusiojo provokuojantį elgesį.

192.8. Apeliantas nurodo, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Be to, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį - nuoširdžios (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Byloje yra V. R. ir nukentėjusiojo rašytinis susitarimas dėl žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalėjo atlyginti padarytos žalos, kadangi visos V. R. sąskaitos yra areštuotos ir V. R. yra suimtas.

202.9. Pasak apeliantės, įstatymas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi šiuo atveju V. R. bausmė paskirta neįvertinus kai kurių lengvinančių aplinkybių, bausmė nėra teisinga - ji aiškiai per griežta. Be to, skirdamas bausmę teismas aiškiai neteisingai nustatė ir V. R. padarytos nusikalstamos veikos motyvą, per mažai dėmesio skyrė jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti, nesilaikė bausmės individualizavimo principo, nevertino galimybės skirti švelnesnės bausmės, nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje.

212.10. Apeliantė nurodo, kad V. R. nukentėjusįjį E. Ž. sužalojo iš pykčio, būdamas įsitikinęs, jog jis su savo draugais gadina svetimus automobilius. Taigi, nusikalstamą veiką padarė vedamas gerų tikslų, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Nors dėl girtumo ne visiškai teisingai suvokė situaciją, pasielgė per daug impulsyviai. Todėl įvertinus byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo situaciją ir visas bylos aplinkybes, apeliantė daro išvadą, kad V. R. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė V. R. klaidingai suprastos situacijos, nepateisinama išraiškos forma pasireiškusio elgesio pasekmė.

222.11. Apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog V. R. būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad ateityje V. R. darys nusikalstamas veikas. Byloje yra nustatyta, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes. V. R. nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, iki suėmimo dirbo, gaudavo pastovias pajamas, charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip pareigingas, kruopščiai ir atsakingai atliekantis darbą, sutariantis su bendradarbiais žmogus, iš gaunamų pajamų išlaikė savo mažametę dukrą, taip pat išlaikė bei slaugė savo neįgalią motiną I. R., kuriai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. V. R. gera valia pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų V. R., nukentėjusiojo advokatė prašė nenuteisti V. R. realia laisvės atėmimo bausme. Įvertinant nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, todėl teismas turėjo pasinaudoti galimybe ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau to nepadarė.

232.12. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų grupei, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, veika negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant nuo visuomenės. Be to, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, izoliavus V. R. nuo visuomenės, nuo artimų žmonių bei mažametės dukros, aiškiai būtų pakenkta V. R. socialiniams ryšiams ir neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su šeimos nariais.

243. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

254. Nuteistojo V. R. gynėjos advokatės J. Manako - Galminės apeliacinis skundas atmetamas.

264.1. Apeliantė neginčija, kad V. R. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesutinka su jam inkriminuotu kvalifikuojančiu požymiu, jog nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų. Apeliantė nurodo, kad nuteistasis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė iš pykčio, manydamas, jog nukentėjusysis su savo draugais gadino svetimą turtą (automobilius), bei dėl prieš tai buvusio tarpusavio žodinio konflikto. Todėl apeliantės manymu, V. R. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

274.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos.

284.3. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad E. Ž. nedalyvavo prieš jo sužalojimą vykusiame žodiniame konflikte su V. R. ir jo sugyventine O. K.

294.4. Nukentėjusysis E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad su balkone buvusiais žmonėmis (V. R. ir jo sugyventine O. K.) keikėsi E. Ž. draugai A. ir P., kuriuos nukentėjusysis ramino, kad nerėkautų. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie paneigtų šiuos nukentėjusiojo E. Ž. parodymus. Pats nuteistasis V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai iš balkono kalbėjosi su jaunuolių grupe, nežino, ar E. Ž. kažką sakė, negalėjo nurodyti tikslaus asmenų skaičiaus (parodė, kad buvo 4-5 asmenų kompanija), įvykio metu buvo išgėręs. Iš bylos duomenų matyti, kad V. R. 2018-01-28 03.46 val. nustatytas 1,41 promilių girtumas (t. 2, b. l. 48). Įvykis buvo apie 3 val. nakties, V. R. ir jo sugyventinė O. K. su nukentėjusiuoju E. Ž. ir jo draugais, kurie buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, konfliktavo iš septintame aukšte esančio balkono, t. y. tamsiu paros metu, esant blogam matomumui per pakankamai didelį atstumą, todėl nei nuteistasis V. R., nei jo sugyventinė negalėjo tiksliai matyti, kuris iš automobilių stovėjimo aikštelėje esančių asmenų vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, nukentėjusysis E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad balkone buvusių asmenų nesimatė, tik girdėjosi jų balsai (vyriškas ir moteriškas balsas), kas patvirtina blogą matomumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad E. Ž. nedalyvavo prieš jo sužalojimą vykusiame žodiniame konflikte su V. R. ir jo sugyventine O. K.

304.5. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. R. ir nukentėjusysis E. Ž. anksčiau vienas kito nepažinojo, įvykio naktį susitiko pirmą kartą, tarp nuteistojo V. R. ir nukentėjusiojo E. Ž. draugų buvo žodinis konfliktas, nuteistasis reiškė pretenzijas, jog E. Ž. su savo draugais gadina (daužo) svetimus automobilius, o pastarieji tai neigė, nuteistasis su savo sugyventine ir nukentėjusiojo draugai vieni kitų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nuteistasis V. R., būdamas agresyviai nusiteikęs, po kurio laiko nusileidęs iš savo buto į kiemą, t. y. praėjus apie 10 min. nuo žodinio konflikto, nekreipdamas dėmesio į E. Ž. ir liudytojos U. Š. paaiškinimus, kad jie negadino (nedaužė) svetimų automobilių, užpuolė iš laiptinės išėjusį nukentėjusįjį E. Ž. ir tris kartus jam dūrė peiliu „peteliškė“, t. y. ne buitinės paskirties peiliu, o koviniu su atsilenkiančia geležte peiliu (t. 1, b. l. 136), į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias, t. y. krūtinę, kairįjį žastą bei kairiąją šlaunį, padarydamas E. Ž. kiaurinį krūtinės ląstos durtinį-pjautinį sužalojimą, pažeidžiant vidaus organus (kairįjį plautį ir širdį), kas sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei pjautines žaizdas kairiajame žaste ir kairiojoje šlaunyje.

314.6. Iš nukentėjusiojo E. Ž. ir liudytojos U. Š. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jie visą laiką neigė gadinę (daužę) ar net kliudę kokį nors automobilį, stovėjusių automobilių stovėjimo aikštelėje, parodė, jog su draugais tiesiog ėjo per automobilių stovėjimo aikštelę, tai žodinio konflikto metu nukentėjusysis E. Ž. su savo draugais aiškino nuteistajam V. R. ir jo sugyventinei, taip pat tą patį nukentėjusysis E. Ž. su liudytoja U. Š. aiškino V. R. pastarajam laiptinėje užpuolus E. Ž., tačiau V. R. į tai nekreipė dėmesio, užpuolė fiziškai už save silpnesnį E. Ž. ir tris kartus E. Ž. dūrė peiliu į įvairias kūno vietas, pataikydamas į kairįjį plautį ir į širdį. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnams apžiūrėjus stovėjimo aikštelėje stovėjusius automobilius nebuvo rasti šviežiai apgadinti automobiliai, tame tarpe ir V. R. kaimynės automobilis. Todėl apelianto aiškinimas, kad V. R. tramdė automobilius gadinančius žmones yra nepagrįstas, nes V. R. to tiesiogiai nematė ir nesiėmė priemonių patikrinti, ar jo kaimynės ir kitų asmenų automobiliai, stovėję priešais jo namą esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, yra apgadinti, nukentėjusysis E. Ž. kartus su savo draugais nuo pat pradžių, dar V. R. esant daugiabučio balkone, aiškino nuteistajam, kad negadino (nedaužė) automobilių, tačiau V. R. į tai nekreipė dėmesio. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad V. R. veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nes nukentėjusiojo E. Ž. draugų pavartoti necenzūriniai žodžiai ir nuteistojo manymu galimai gadinami (daužomi) svetimi automobiliai tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis nuteistojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. Nuteistasis tris kartus dūrė E. Ž. peiliu „peteliškė“ vien tik dėl to, jog susinervino išgirdęs necenzūrinius žodžius jo ir sugyventinės atžvilgiu, bei manė, jog galimai buvo gadinami svetimi automobiliai, tačiau tokia priežastis, lėmusi padaryti teisei priešingą veiksmą, laikytina mažareikšme, o V. R. reakcija į kilusią situaciją – aiškiai neadekvati. Liudytoja U. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pasibaigus žodiniam konfliktui su balkone buvusiu V. R., jis pasakė, jog tuoj nusileis. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. R. atėjo į kiemą agresyviai nusiteikęs ne tuščiomis rankomis, o kartu su savimi turėdamas kovinį su atsilenkiančia geležte peilį – „peteliškę“. Nuteistasis V. R. pirmas užpuolė iš esmės jokios grėsmės nekėlusį nukentėjusįjį bei tyčia tris kartus E. Ž. dūrė koviniu su atsilenkiančia geležte peiliu – „peteliškė“ į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias, t. y. krūtinę, kairįjį žastą bei kairiąją šlaunį, tokiu būdu pažeidė vidaus organus (kairįjį plautį ir širdį). Nustatytos aplinkybės faktiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties (nukentėjusiojo E. Ž. draugų pavartoti necenzūriniai žodžiai ir nuteistojo manymu galimai gadinami (daužomi) svetimi automobiliai), nuteistajam V. R. siekiant išreikšti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį E. Ž., save priešpastatyti jam. Svarbi aplinkybė, sprendžiant apie nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius, yra ta, kad ne nukentėjusysis E. Ž. ar su juo buvę jo draugai, o būtent pats nuteistasis V. R. pradėjo tiek pirminį žodinį konfliktą, tiek pats V. R., be jokios nukentėjusiojo ar kitų asmenų provokacijos, praėjus tam tikram laiko tarpui iš savo buto, esančio septintame aukšte, nusileido ir atėjo į įvykio vietą, neturėdamas jokio kitokio tikslo kaip tik eskaluoti konfliktą pereinant į fizinius veiksmus, pasiimdamas įrankį, neturintį iš esmės buitinės paskirties, o skirta kūno sužalojimams daryti. Būtent tai parodo, kad nuteistasis tokiais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad kaltininko viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių, tarnybinių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą kaltininko veikoje.

324.7. Nuteistasis V. R. minėtus veiksmus padarė viešoje vietoje, matant aplinkiniams, veikė ypač įžūliai ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl mažareikšmės dingsties, priešpastatydamas savo menkaverčius interesus visuotinai priimtinoms elgesio viešoje vietoje taisyklėms, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. R. tyčia sunkiai sutrikdė E. Ž. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir V. R. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai. Nuteistojo V. R. padarytos veikos perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacijos nepakeistų ir ta aplinkybė, jeigu būtų nustatyta, kad nukentėjusysis E. Ž. vartojo nuteistojo V. R. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nes tai yra nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis fizinio smurto naudojimui.

334.8. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši lengvinanti aplinkybė reiškia, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

344.9. Pagal nustatytas aplinkybes pirminis konfliktas su nukentėjusiojo draugais buvo tik pretekstas užpulti į nukentėjusįjį E. Ž. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis E. Ž. būtų elgęsis provokuojančiai arba rizikingai, t. y. sąmoningai ar neatsargiai būtų skatinęs nuteistąjį V. R. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad E. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius V. R. ir jo sugyventinės atžvilgiu bei, jog atliko neteisėtus veiksmus - gadino (daužė) svetimus automobilius. Tarp pirminio nukentėjusiojo E. Ž. draugų žodinio konflikto ir fizinio nukentėjusiojo E. Ž. užpuolimo buvo laiko tarpas (apie 10 min.), per kurį nuteistasis atliko parengiamuosius veiksmus – prieš nusileisdamas iš septintame aukšte esančio buto į kiemą pasiruošė kūnui žaloti skirtą daiktą - kovinį su atsilenkiančia geležte peilį „peteliškę“. Prieš nukentėjusįjį buvo žiauriai smurtaujama nesiaiškinant, ar automobiliai iš tikrųjų buvo apgadinti, ir nekreipiant dėmesio į nukentėjusiojo E. Ž. ir jo draugės liudytojos U. Š. paaiškinimus, jog automobiliai nebuvo gadinami (daužomi). Nuteistasis V. R. pirmas užpuolė iš esmės jokios grėsmės nekėlusį nukentėjusįjį bei tyčia tris kartus E. Ž. dūrė koviniu su atsilenkiančia geležte peiliu – „peteliškė“ į įvairias kūno vietas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

354.10. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog V. R. ir nukentėjusysis raštiškai susitarė dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalis).

364.11. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Paprastai tokios aplinkybės turi rodyti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Tačiau, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog V. R. su nukentėjusiuoju raštiškai susitarė dėl žalos atlyginimo, nėra susijusi nei su mažesniu veikos, nei nuteistojo asmenybės pavojingumu, be to, iš nukentėjusiojo E. Ž. parodymų matyti, kad jam nuteistasis neatlygino net dalies žalos, tai nurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl vertinti ją kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.

374.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. R. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra aiškiai per griežta, todėl prašoma ją sušvelninti, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį.

384.13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

394.14. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. Teismas, švelnindamas bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

404.15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

414.16. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

424.17. Įvertinus V. R. asmenybę (anksčiau neteistas, tačiau dėl jo veiksmų ne kartą buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tyrimai nutraukti susitaikius su nukentėjusiaisiais arba neįrodžius, kad V. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja, nevedęs, iki sulaikymo dirbo ir išlaikė savo mažametę dukrą bei neįgalią motiną, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir priklausomybės ligų, grupei), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tyčia labai sunkų (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimą iš chuliganiškų paskatų, panaudodamas kovinį su atsilenkiančia geležte peilį – „peteliškę“, t. y. daiktą, pritaikytą kūno sužalojimams daryti, kas rodo didesnį rūšinį šios V. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam buvo tris kartus durta į sveikatai ir gyvybei svarbias kūno vietas – į krūtinę, kairįjį žastą bei kairiąją šlaunį, pažeidžiant vidaus organus (kairįjį plautį ir širdį), kas sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kad pasirašė su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo), jog yra viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad V. R. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė, kuri mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra aiškiai per griežta. V. R. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

434.18. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo darbine veikla, teigiamais jo asmenybės bruožais (V. R. anksčiau neteistas, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir priklausomybių ligų, grupei, iki suėmimo dirbo, gaudavo pastovias pajamas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip pareigingas, kruopščiai ir atsakingai atliekantis darbą, sutariantis su bendradarbiais žmogus, iš gaunamų pajamų išlaikė savo mažametę dukrą, taip pat išlaikė bei slaugė savo neįgalią motiną), jog V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pasirašė su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo, nėra išimtinės Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir kad bylos duomenys nepagrindžia Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nurodytų sąlygų (jų visumos) buvimo. Šios aplinkybės buvo atitinkamai įvertintos ir į jas atsižvelgta skiriant bausmę V. R. už padarytą nusikalstamą veiką ir jos dydį nustatant gerokai mažesnį už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytos nusikalstamos veikos, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Byloje nėra teisinio pagrindo taikyti nuteistajam V. R. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

444.19. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018-03-27 nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo laikinai apribota V. R. nuosavybės teisė į visų rūšių turtą (t. 2, b. l. 192, 194). Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-27 nutartimi panaikintas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018-03-27 nutarimu, į V. R. AB „SEB bankas“ sąskaitą ( - ) Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir VSDFV Klaipėdos skyrius pervedamoms N. R. skirtoms lėšoms (t. 3, b. l. 149). Klaipėdos apygardos teismo 2018-08-06 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018-03-27 nutarimu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. R. turtą (su Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-27 nutartimi padarytais pakeitimais) pratęstas iki bus įvykdytas šis nuosprendis dėl civilinių ieškinių. Jei vykdant nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio iškiltų abejonių ir neaiškumų, jie turėtų būti pašalinti Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio tvarka.

454.20. Tenkinti nuteistojo V. R. gynėjos advokatės J. Manako - Galminės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Julijos Manako - Galminės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – Lietuvos... 4. - pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1... 6. V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes... 7. Iš V. R. priteista 140 eurų turtinės žalos atlyginimo E. Ž.; 10 000 eurų... 8. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. nutarimu taikomas... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. 1. V. R. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo... 11. 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. R. gynėja advokatė J. Manako –... 12. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra... 13. 2.2. Pasak apeliantės, Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas... 14. 2.3. Klaipėdos apygardos teismas, inkriminuodamas chuliganiškas paskatas,... 15. 2.4. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tais atvejais, kai kaltininko... 16. 2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja U. Š. teismo posėdyje... 17. 2.6. Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas tai, ar nukentėjusysis E. Ž.... 18. 2.7. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinis teismas atmestų V. R. argumentus... 19. 2.8. Apeliantas nurodo, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama... 20. 2.9. Pasak apeliantės, įstatymas numato, kad teismas, skirdamas bausmę,... 21. 2.10. Apeliantė nurodo, kad V. R. nukentėjusįjį E. Ž. sužalojo iš... 22. 2.11. Apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog V. R. būtų iš anksto... 23. 2.12. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta... 24. 3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas prašė... 25. 4. Nuteistojo V. R. gynėjos advokatės J. Manako - Galminės apeliacinis... 26. 4.1. Apeliantė neginčija, kad V. R. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam... 27. 4.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą... 28. 4.3. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad E. Ž. nedalyvavo prieš jo... 29. 4.4. Nukentėjusysis E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad su balkone... 30. 4.5. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. R. ir nukentėjusysis E. Ž.... 31. 4.6. Iš nukentėjusiojo E. Ž. ir liudytojos U. Š. teisiamajame posėdyje... 32. 4.7. Nuteistasis V. R. minėtus veiksmus padarė viešoje vietoje, matant... 33. 4.8. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos... 34. 4.9. Pagal nustatytas aplinkybes pirminis konfliktas su nukentėjusiojo... 35. 4.10. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti V. R. atsakomybę... 36. 4.11. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali... 37. 4.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. R. paskirta bausmė už... 38. 4.13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo... 39. 4.14. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio... 40. 4.15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija,... 41. 4.16. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2... 42. 4.17. Įvertinus V. R. asmenybę (anksčiau neteistas, tačiau dėl jo veiksmų... 43. 4.18. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo... 44. 4.19. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018-03-27 nutarimu, siekiant... 45. 4.20. Tenkinti nuteistojo V. R. gynėjos advokatės J. Manako - Galminės... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Julijos Manako - Galminės apeliacinį...