Byla 1A-444-197/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei, gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui, nuteistajai S. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistosios S. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

2S. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 120 MGL (4 519 EUR) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3S. G. pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 11 epizodų) išteisinta, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4Šiuo nuosprendžiu A. N. pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuosprendis dėl A. N. apeliacine tvarka neapskųstas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6S. G. nuteista už tai, kad būdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoja ir eidama ( - ) muitinės ( - ) posto inspektorės pareigas, laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 9 d., 15.30 val., iki 2012 m. balandžio 23 d., 1 val., dirbdama ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką, atlikdama tranzitu vykstančių transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą iš Lietuvos Respublikos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi įformindama realiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežamų prekių, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tranzito procedūrą, nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y. neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y. nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos, t. y., ji:

72011 m. lapkričio 9 d., 15.30 val. priėmė tikrinti tranzitinę deklaraciją Nr.( - ), sąskaitą Nr. 2927 ir kitus dokumentus dėl 70 vnt. planšetinių kompiuterių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 40 446,42 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, nors prekės jai pateiktos nebuvo. Po to ji ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“ įvedė žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą ir tuo įformino realiai neišvežamų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių tranzito procedūrą, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 8 494 Lt PVM mokesčio. Taip ji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu nepagrįstai patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

82011 m. lapkričio 18 d., 5.46 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus, S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką, atlikdama tranzitu vykstančių transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą iš Lietuvos Respublikos, priėmė tikrinti tranzitinę deklaraciją Nr. ( - ) ir kitus dokumentus dėl 193 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 5 vnt. planšetinių kompiuterių (88 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 57 529,38 Lt vertės, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, nors prekės jai pateiktos nebuvo. Po to ji ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“ užbaigė tranzito procedūrą, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą ir tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių muitinio tikrinimo metu nebuvo, todėl valstybei nebuvo sumokėta 12 082 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu ji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

92011 m. gruodžio 8 d., 00.58 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G., ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką atlikdama iš Lietuvos Respublikos tranzitu vykstančių transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinti deklaraciją Nr. ( - ) dėl 260 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (107 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 63 523,62 Lt vertės ir kurios pagal šia tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“ įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą ir tokiu būdu patvirtindama tranzito procedūros užbaigimą, užbaigė tranzito procedūrą, nors faktiškai prekių muitinio tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 13 340 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu S. G. pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

102011 m. gruodžio 19 d., 21.47 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką, atlikdama tranzitu vykstančių transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą iš Lietuvos Respublikos, priėmusi tikrinimui tranzitinę deklaraciją Nr. ( - ) dėl 273 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (141 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 58 340,62 Lt, kurie pagal šią tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą, užbaigė tranzito procedūrą ir tuo būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 12 252 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

112012 m. sausio 16 d., 13.19 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką atlikdama tranzitu vykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinti tranzitinę deklaraciją Nr. ( - ) dėl 120 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 105 vnt. planšetinių kompiuterių (163 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 70 334,74 Lt, kurie pagal šią tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą, užbaigė tranzito procedūrą, ir tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių muitinio tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 14 770 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ) kaip tranzitu gabenamos prekės nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

122012 m. sausio 28 d., 8.40 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką atlikdama tranzitu vykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinimui tranzitinę deklaraciją Nr. ( - ) dėl 271 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 10 vnt. planšetinių kompiuterių (135 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 92 862 Lt, kurie pagal šią tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą, užbaigė tranzito procedūrą ir tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių muitinio tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 19 501 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

132012 m. vasario 11 d., 4.07 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką atlikdama tranzitu vykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinimui tranzito deklaraciją Nr. ( - ) dėl 255 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 25 vnt. planšetinių kompiuterių (137,5 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 75 475,92 Lt, kurie pagal šią tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, kaltinamoji ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą, užbaigė tranzito procedūrą ir tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių muitinio tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 15 850 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu S. G. pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

142012 m. vasario 19 d., 00.44 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką, atlikdama tranzitu vykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinimui tranzito deklaraciją Nr. ( - ) dėl 204 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (59 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 48 738,66 Lt, ir kurie pagal šią tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą, užbaigė tranzito procedūrą ir tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių muitinio tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 10 235 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

152012 m. kovo 25 d., 21.16 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką atlikdama tranzitu vykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių bei dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinimui tranzito deklaraciją Nr. ( - ) dėl 355 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (153 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 69 081,29 Lt, ir kurie pagal tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą, užbaigė tranzito procedūrą, ir tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 14 507 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

162012 m. balandžio 6 d., 21.28 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus, ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką, atlikdama tranzitu vykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių bei dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinimui tranzito deklaraciją Nr. ( - ) dėl 255 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 62 vnt. planšetinių kompiuterių (169 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 63 698,64 Lt, ir kurie pagal šią tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“ įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos patikrinimą, tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors prekių tikrinimo metu faktiškai nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 13 396 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatytas Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

172012 m. balandžio 23 d., 1.38 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - ) muitinės ( - ) poste pagal nustatytą grafiką, atlikdama tranzitu vykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir jomis gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, priėmusi tikrinimui tranzito deklaraciją Nr. ( - ) dėl 286 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 20 vnt. planšetinių kompiuterių (137 kg), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 91 359,26 Lt vertės, kurie pagal šią tranzitinę deklaraciją turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, ( - ) muitinės ( - ) poste elektroninėje erdvėje, sistemoje „MCC“, įvesdama žinomai melagingus duomenis apie tranzitinės deklaracijos Nr. ( - ) patikrinimą, užbaigė tranzito procedūrą ir tokiu būdu patvirtino tranzito procedūros užbaigimą, nors faktiškai prekių muitinio tikrinimo metu nebuvo. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 18 870 Lt PVM mokesčio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 straipsnio nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 straipsnio 4 p. 1 punkto nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodama, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos tranzitinėje deklaracijoje Nr. ( - ), nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, bei nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 punkto reikalavimo, t. y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

18Šiais nusikalstamais veiksmais S. G. diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, tuo padarydama didelę žalą valstybei.

19S. G. buvo kaltinama aukščiau išvardintuose epizoduose dar ir tuo, kad kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis neteisėtai neišvežė šių prekių iš Lietuvos Respublikos per ( - ) muitinės ( - ) postą, šiais veiksmais (11 epizodų) padarė BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

20Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d, nuosprendžiu S. G. išteisinta pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 11 epizodų), nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad inkriminuotos prekės į Lietuvos muitų teritoriją buvo įvežtos S. G. ir A. N. iniciatyva ar veikiant su inkriminuotais tyrimo nenustatytais asmenimis. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų prokuroras nepateikė ir teisme, todėl baudžiamojoje byloje nebuvo galimybės nustatyti šių nusikaltimų vykdytojų. Tiek S. G., tiek ir A. N. nuosekliai tvirtino, jog jie su niekuo nesitarė tranzitinių prekių neišvežti iš Lietuvos, nebuvo vežėjams pažadėję, nesant prekių, užbaigti tranzito procedūrą. Taigi byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. nepatikrindami pačių tranzitinių prekių, turėjo tiesioginę tyčia prekių neišvežti iš Lietuvos Respublikos. Todėl neįrodžius tiesioginės tyčios S. G. ir A. N. veiksmuose, t. y. nesant vienos iš nusikaltimo, numatyto BK 200 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jie išteisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, neįrodžius, kad jų veiksmais buvo padaryta veika, turinti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Esant šioms aplinkybėms, iš S. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė, jog ji veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

22Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalį, kurioje S. G. išteisinta pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius duomenis dėl S. G. kaltės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, kadangi neištyrė visų kaltės formos ir jos turinio nustatymui svarbių bylos aplinkybių.

23Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad S. G. veikė tiesiogine tyčia. Liudytojas R. M. parodė, kad pareigūnas visus neatitikimus privalo fiksuoti sistemoje ir informuoti pamainos viršininką. Be to, jeigu deklaracijoje nenurodyti visi duomenys ar atvyksta kita transporto priemonė nei nurodyta, tuomet pareigūnas neatitikimą privalo fiksuoti sistemoje ir prieš išleisdamas prekes turi įsitikinti, kad būtent tokios prekės, kurios nurodytos deklaracijoje, yra išleidžiamos. Iš deklaracijų istorijų bei patikrinimo aktų duomenų matyti, kad visos tranzito deklaracijos vyko žaliuoju kanalu, nors žinodama savo pareigas, akivaizdžiai matomų pažeidimų S. G. deklaracijose nefiksavo, nepranešė apie juos vyresniam pareigūnui, krovinių netikrino, muitinės „MCC“ sistemoje melagingai patvirtino, kad inkriminuotose deklaracijose nurodytos tranzitinės prekės yra patikrintos ir išvežtos iš Lietuvos. Be to, nustatinėjant kaltės turinį neatsižvelgta į tai, kad nuteistoji vidutinio amžiaus, aukštojo išsilavinimo, tą pačią pavojingą veiką padarė vienuolika kartų, ( - ) poste dirba daugiau nei metus, o tai pagal suformuotą teismų praktiką yra pakankamas laiko tarpas susipažinti su savo darbo veikla ir yra aplinkybė, kuri patvirtina kaltininko tyčią neteisėtai iš Lietuvos Respublikos neišvežti prekių ar produkcijos (LAT 2014 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2K- 220/2014).

24Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas yra fakultatyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, neįeinantis į BK 200 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl šioje byloje jis neprivalo būti įrodinėjamas ir kvalifikavimui reikšmės neturi. Tačiau mano, kad S. G. veiksmai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 straipsnio 1 dalyje, turi būti vertinami per bendrininkavimo institutą, vadovaujantis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2009, 2K-170/2011).

25BK 200 straipsnis numato, jog nusikaltimo vykdytoju gali būti 16 metų nusikaltimo darymo metu sulaukęs fizinis, taip pat juridinis asmuo, turintis pareigą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvežti prekes ar produkciją, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. P. B. muitinės kodeksą už prekių pristatymą muitinei, jų priežiūrą ir procedūrų laikymąsi atsakingas tranzito procedūros vykdytojas, taip pat vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant tranzito procedūrą. Nors šioje byloje neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos vykdytojai nenustatyti, tačiau iš bylos duomenų – liudytojo E. M. parodymų, jog jis perdavė prekes asmenims, žadėjusiems jas vežti per ( - ) postą tamsios spalvos automobiliu „F. G.” arba „VW Sharan“ – tam jie turėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, vadinasi, būti ne jaunesni kaip aštuoniolikos metų – kitų liudytojų parodymų apie galimus nusikaltimo vykdytojus bei MRN deklaracijų duomenų apie transporto priemonių, kuriomis iš Lietuvos Respublikos turėjo būti išvežtos prekės, vairuotojus galima daryti išvadą, kad šio nusikaltimo požymius realizavo vyresni nei šešiolikos metų pakaltinami asmenys.

26Apie tai, jog S. G. buvo susitarusi su tyrimo nenustatytais asmenimis neteisėtai neišvežti prekių iš Lietuvos Respublikos bei turėjo tyčią bendrininkauti, galima spręsti iš aplinkybės, jog per ( - ) muitinės kelio postą vykstančių transporto priemonių vairuotojai, atvykę į kanalą, turi pateikti muitinės pareigūnui atitinkamus dokumentus, t. y. MRN deklaraciją su ją lydinčiais dokumentais, bet remiantis liudytojų R. M. ir V. B. parodymais bei VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pateiktais 2012 m. balandžio 6 d. ir 23 d. vaizdo įrašais, 2012 m. balandžio 6 d. MRN ( - ) deklaracijoje nurodytas automobilis, kurio valstybinis numeris ( - ) bei 2012 m. balandžio 23 d. MRN ( - ) deklaracijoje nurodytas automobilis, kurio valstybinis numeris ( - ) į ( - ) postą nebuvo atvykę, tačiau S. G. padarė įrašą kompiuterinėje programoje „MCC“, tokiu būdu patvirtindama, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Prokuroras daro išvadą, kad reikiamų deklaracijos įforminimui dokumentų jai nepateikė minėtų automobilių vairuotojai, nes jie į postą atvykę nebuvo, ji juos turėjo iš anksto, kas būtų neįmanoma be jos ir nenustatytų asmenų susitarimo, bendros tyčios neišvežti prekių iš Lietuvos Respublikos. Taigi byloje nėra duomenų, kad BK 200 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojai nesulaukę šešiolikos metų ar nepakaltinami, S. G. veikė su jais susitarusi ir turėdama tyčią bendrininkauti, todėl nelaikyti jos ir nenustatytų asmenų bendrininkais nėra pagrindo.

27Be to, šioje byloje S. G. inkriminuotos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 200 straipsnio 1 dalyje, yra neatsiejamai susijusios, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes padaryti viena pavojinga veika, vienu metu, t. y. S. G. elektroninėje erdvėje įformindama realiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežamų prekių tranzito procedūrą, ne tik padarė BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, bet ir nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 ir 9.4 punktų reikalavimų bei nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos, šiais savo veiksmais diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, padarė didelę žalą valstybei, tokiu būdu realizavo piktnaudžiavimo požymius, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje. Konstatavus, kad S. G. veikoje nėra BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, t. y. veiksmų, dėl kurių kilo piktnaudžiavimo padariniai, tampa neaišku, kuo pasireiškė pavojinga S. G. piktnaudžiavimo veika.

28Išdėstyti argumentai patvirtina, kad S. G. suvokė, jog padeda neteisėtai neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turi būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

29Skiriant bausmę prašo atsižvelgti, jog S. G. padėjo padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, ji anksčiau neteista, dirba.

30Prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kurioje S. G. išteisinta pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje priimti naują nuosprendį - pripažinti S. G. kalta padarius nuskalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

31Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo ir 120 MGL (4 519 EUR) dydžio baudą, įpareigojant nuteistąją ją sumokėti per 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

33N. S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės baudžiamosios teisės normas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų bei nuosprendyje išdėstė poziciją, neatitinkančią faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, todėl turėtų būti panaikintas.

34Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai visus baudžiamojoje byloje S. G. inkriminuotų epizodų įrodymus sutapatino su paskutiniuoju 2012 m. balandžio 23 d. epizodu, kai S. G. buvo sulaikyta tikrinusi tranzito deklaraciją Nr. (Tl) MRN Nr. ( - ). Visų pirma atliekant S. G. tarnybinį patikrinimą dėl šios deklaracijos pildymo, ji buvo nurodžiusi, kad patikrino pilką autobusiuką su prekėmis (mobiliaisiais telefonais) ir įformino tranzitinės deklaracijos užbaigimą. Tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau jų niekas netikrino ir nepaneigė. Sutinka su tuo, jog tranzitinės prekės buvo gabenamos kitu automobiliu, nei nurodyta tranzitinėje deklaracijoje, tačiau tai savaime nelemia baudžiamosios atsakomybės kilimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi jokia žala valstybei dėl to nebuvo padaryta, nes prekės iš Lietuvos Respublikos buvo išgabentos.

35Apeliantė pateikia savo įvykių versiją ir nurodo, jog visiškai nesiaiškinta, kodėl užstrigo būtent ši jos tikrinama deklaracija, nors šią aplinkybę ir patvirtino 2013 m. vasario 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausioji tyrėja J. V. tarnybiniame pranešime, ir kas ją tikrino, nebuvo išslaptinta ir operatyvinė medžiaga, kurios pagrindu pareigūnas M. S. ir V. B. pradėjo tyrimą. Todėl neatmeta galimybės, jog prieš ją buvo atlikti provokuojančio pobūdžio veiksmai, siekiant sutrikdyti inspektorės darbą, o tuomet sulaikyti nepagrįstai įtariant nusikalstamų veikų darymu. Pažymi, kad pareigūnai M. S. ir V. B. atlikdami ikiteisminį tyrimą neapklausė asmenų ir nepatikrino autobusiuko, kurį S. G. nurodė, kitų automobilių, kurie pravažiavo ( - ) postą laikotarpiu, tol kol buvo atidaryta ir užbaigta forminti tranzitinė deklaracija Nr. (Tl) MRN Nr. ( - ). Nors 2012 m. balandžio 23 d. įvykiai buvo fiksuoti vaizdo kameromis, tačiau į baudžiamąją bylą buvo pateiktas sumontuotas, iškarpytas bei nepilnas (ne visų VSAT turimų vaizdo kamerų) fiksuotas vaizdo įrašas. Be to, minėti pareigūnai neatliko papildomų veiksmų, kad išsiaiškintų K. M. nurodytą asmenį Sergejų, kuris užsisakė minėtas dėžes, neapklaustas A. K., neatliko kratų pas E. M., M. M. ir A. K.. Dėl šių priežasčių teismas be pagrindo rėmėsi minėtų pareigūnų parodymais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėti teisėsaugos pareigūnai iš anksto buvo priešiškai nusiteikę, nes dirba institucijoje, su kuria ji bylinėjosi ir laimėjo teisinius ginčus.

36Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai rėmėsi liudytojo M. M. parodymais, nes šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisiamojo posėdžio metu, todėl iš esmės buvo suvaržytos jos teisės gintis ir tai laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (BPK 369 straipsnis).

37Nuteistoji taip pat nesutinka su tuo, jog jos atlikti veiksmai yra pavojingi, nes ji atliko muitinį tikrinimą tiek, kiek pagal esamą situaciją ji privalėjo atlikti. Be to, nuosprendyje nustatant jos veiksmus nustatomojoje ir motyvuojamoje dalyje yra prieštaravimų, todėl apygardos teismas negalėjo daryti neabejotinos išvados dėl S. G. padarytos nusikalstamos veikos. Taip iš nuosprendžio lieka neaišku, ar apeliantė netikrino, ar tikrino minėtas tranzitines deklaracijas ir pagal jas gabenamas prekes. Teigia, kad buvo iškraipyti bei klaidingai pateikiami jos parodymai, neatsižvelgta į liudytojo R. M. parodymus apie transporto tikrinimą kai sistema išmeta raudoną arba žalią kanalą, teisėja užduodavo klausimus, kuriuose jau iš anksto būdavo konstatuotos dar nenustatytos aplinkybės, o tai parodo jos šališkumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai remiasi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos rinktinės 2012 m. balandžio 24 d. vaizdo įrašu, nes iš 2012 m. gegužės 10 d. vaizdo įrašo iš ( - ) pasienio kelio posto apžiūros protokolo matyti, jog ( - ) pasienio kelio postą kirto ne tik baltos spalvos mikroautobusas M. B. valst. Nr. 6907 EC, bet ir dar vienas mikroautobusiukas su valst. Nr. 6282EB-6, kurį S. G. ir patikrino.

38Pažymi, kad BK 228 straipsnio 1 dalies kriminalizuoto nusikaltimo sudėties dispozicija yra blanketinė, o tai reiškia, jog nusikaltimo dispozicija pateikiama kituose norminiuose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus bei kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė S. G., kai tranzito deklaracijose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie prekes vežusius automobilius arba jie iš viso nenurodyti, tačiau nurodė nepilną 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo nuostatą, nes ši nuostata yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris reglamentuoja muitinio tikrinimo įforminimo taisykles, bei klaidingai nurodė šio įsakymo 9.4 punktą. Nesutinka ir su teismo išvada, kad pažeidė ( - ) muitinės ( - ) posto Vidaus darbo tvarkos taisyklių 38, 39 punktų reikalavimus, nes byloje nėra duomenų, jog S. G. buvo raštiškai supažindinta su minėtomis taisyklėmis.

39Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai jos veiksmuose nustatė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, o būtent, netiesioginę tyčią, ir nurodė, jog ji suprato daranti pavojingus veiksmus, nors ji nuosekliai kartojo nesupratusi, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko, kadangi dirbdama ( - ) muitinės ( - ) posto inspektorės pareigose visada atlikdavo visus reikalaujamus veiksmus. Be to, teismas daro nenuoseklias, dvejopas ir visiškai prieštaraujančias viena kitai išvadas, vertindamas abiejų kaltinamųjų kaltę dėl nusikaltimų, kuriais jie buvo kaltinami, nes dėl analogiškų kaltinimų A. N. buvo išteisintas, o S. G. nuteista. Nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą fundamentinį principą įstatymui, teismui ir visoms valdžios institucijoms visi asmenys yra lygūs. Teigia, kad teismas jos tyčią grindė pakartotinumo aspektu, nors įstatymas to nenumato. Apeliantė taip pat įžvelgia prieštaravimus nuosprendyje, kai pasisakoma dėl jos tyčios BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 200 straipsnio 1 dalyje, nes kaltinimas S. G. dėl šių veikų buvo suformuluotas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kas reiškia, jog asmuo tais pačiais veiksmais kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, tačiau dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nustato tyčinę kaltės formą, o dėl BK 200 straipsnio 1 dalyje – nepakanka duomenų nustatyti tyčią. Teigia, kad teismas neatskleidė, kuo konkrečiai pasireiškė jos netiesioginės tyčios turinys, nenustatė motyvo, bendrininkavimo su kitais asmenimis, tarp jų ir su A. N..

40N. S. G. nesutinka su teismo išvada, kad jos veiksmuose buvo priežastinis ryšys. Mano, kad visų pirma turėjo būti įvertinta kitų atsakingų asmenų veikla ir dėl to kylantys padariniai, t. y. jeigu RIKS darbuotojai būtų išanalizavę S. G. pateiktą deklaraciją į MCC sistemą ir nurodę raudoną kanalą, ji būtų patikrinusi transporto priemonę detaliau. Muitinės postuose naudojamos įvairios sistemos, duomenų bazės, dirba analitikai, kurie iš esmės ir yra atsakingi už tai, kuriame kanale, raudoname ar žaliame, važiuos automobilis su tranzitinėmis prekėmis. Tą patvirtino M. S. ir A. N., t.y. jog RIKS sistema yra sujungta su tranzito programa MCC, o su šiomis sistemomis dirbantys pareigūnai kontroliuoja kelio posto inspektorių darbą. Dėl šių priežasčių buvo prašyta apklausti su RIKS sistema dirbusį Muitinės kriminalinės tarnybos šeštojo skyriaus pareigūnas, kuris tikrino tranzitinę deklaraciją Nr. (Tl) MRN Nr. ( - ), tačiau prašymas buvo atmestas. Tokiu būdu teismas objektyviai nenustatė priežastinio ryšio tarp S. G. veiksmų ir kilusios didelės neturtinės žalos.

41Apeliantės manymu teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl kilusių neigiamų padarinių, nes nepaneigta versija, jog tranzitinės prekės galėjo patekti į Baltarusiją, po to ir Rusiją, kadangi asmenys gabenę prekes galėjo nepateikti informacijos Baltarusijos muitinės institucijoms, o mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai galėjo būti parduoti kitų šalių juodojoje rinkoje. Taigi byloje neabejotinai nebuvo nustatyta kilusi turtinė žala valstybei, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog S. G. veiksmais buvo padaryta ir neturtinė žala.

42N. S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-318/2015 dalyje dėl jos nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje.

43Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios – atmesti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

44Vilniaus apygardos prokuroro ir nuteistosios S. G. apeliaciniai skundai atmetami.

45Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistosios kaltė, jos tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra teisinga. Taip pat teismas pagrįstai S. G. pagal BK 200 straipsnio 1 dalį išteisino, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

46Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad pagrindiniai argumentai dėl jos nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra susiję su įrodymų vertinimu, o taip pat su galimu teismo šališkumu. Šie jos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

47Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylą išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Vadovaujantis teismų praktika, teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o kaltininkei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai, bylos duomenys buvo visiškai ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai argumentuotai išdėstyti, padarytos išvados pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis. Tokiu būdu teismas nepažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimų.

48Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantė nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Negalima laikyti teismo šališkumu niekuo nepagrįstą nuteistosios nuomonę, kad teisėja, jos manymu, neteisingai suformulavo klausimą. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikšti nušalinimus nebuvo varžoma, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta. O teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistosios norų, negali būti laikomas neobjektyviu.

49Baudžiamojoje byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad S. G. iš tiesų pagal inkriminuotas deklaracijas neatliko prekių tikrinimo, nors privalėjo tą padaryti, vien tik pamačiusi, kad deklaracijoje nurodytas automobilis nesutampa su realiai vykstančiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje juos detaliai išanalizavo.

50Nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog negalėjo taip būti, kad to paties siuntėjo vežamos tokios pačios prekės nekirsdavo valstybės sienos, nes jai būdavo pateikiami tvarkingi dokumentai, buvo pateiktos prekės, kurias ji išleido į laisvą apyvartą. Tai tik sutapimas, kad tiems patiems klientams skirtos, dokumentuose pažymėtos kaip tranzitinės prekės nekirto Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Tiems automobiliams elektroniniuose dokumentuose visada būdavo pažymėti žali kanalai. Jei būna žalias kanalas, tuomet galima krovinio netikrinti. Apeliantei tokiais atvejais būdavo pateikiami krovinio dokumentai, būdavo ir prekės, todėl ji krovinį įformindavo kaip tranzitinį ir išleisdavo. Jos manymu, nėra būtina informuoti viršininką apie tai, kad prekės perkrautos į kitą automobilį. Kad prekių negavo nei Rusijos, nei Baltarusijos įmonės, ji neatsako už tai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ir pačios nuteistosios parodymai nėra nuoseklūs. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu, ji kelis kartus parodė, kad prekes pagal inkriminuotas deklaracijas tikrino, tačiau taip pat parodė, kad neprivalėjo jų tikrinti, nes tiems automobiliams degė žalias kanalas, neatsimena, ar tikrino.

51Nuteistosios kaltę piktnaudžiavus tarnyba patvirtina liudytojų M. S. ir V. B. parodymai, kurie, priešingai nei nurodoma nuteistosios apeliaciniame skunde, buvo nuoseklūs viso proceso metu. L. M. S., Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. tyrėjas, parodė, kad jam kilo įtarimas, jog tranzitu gabenami mobilieji telefonai gali būti realiai neišvežami iš E. B., o tranzitinės deklaracijos apie tranzito procedūros užbaigimą elektroninėje erdvėje atžymimos fiktyviai, pažeidžiant nustatytą tvarką. Įtarimą sukėlė deklaracijose nurodytas tas pats prekių siuntėjas ,,( - ).“, o tranzito procedūros užbaigimą Vilniaus TM ( - ) poste elektroninėje erdvėje atžymas apie tranzito procedūros užbaigimą, susijusias su šios įmonės prekėmis, daugeliu atveju atlikdavo ta pati inspektorė S. G.. Siekiant išsiaiškinti galimo prekių (mobiliųjų telefonų) neišvežimo iš E. B. aplinkybes, buvo nutarta fiziškai patikrinti, ar užbaigiant muitinio tranzito procedūrą Elektroninėje tranzito kontrolės sistemoje (MCC), prekės realiai yra išvežamos. Buvo nustatyta, kad pagal 2012-04-17 tranzitinę deklaraciją (T1) MRN Nr.( - ) iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją per Vilniaus TM ( - ) postą turi būti išgabenta 306 vnt. mobiliųjų telefonų, kurių siuntėjas - ,,( - ).“, o gavėjas - ,,( - )“, , V. T. priemonės, kuria turėjo būti gabenamos prekės ir kuri buvo nurodyta tranzito deklaracijoje, valst. Nr. ( - ) Pagal Lietuvos Respublikos autotransporto bazės duomenis, tai yra pilkos spalvos MERCEDES ( - ) keleivinis automobilis, sedanas. Įvertinus visas aplinkybes, buvo paskaičiuota, kad minėta tranzitinė deklaracija ( - ) poste turėtų būti uždaryta 2012 m. balandžio 22-23 dienomis, kai pagal darbo grafiką dirbs Vilniaus TM ( - ) posto inspektorė S. G.. Todėl M. S. kartu su Muitinės departamento TTT vyriausiuoju inspektoriumi V. B. prie minėto muitinės posto prieigų nuvyko 22 d. apie 20 val. ir laukė, kada atvyks transporto priemonė su prekėmis ir kada bus pateikta tranzitinė deklaracija muitiniam įforminimui. 2012 m. balandžio 23 d. apie 01 val. nakties, jie gavo pranešimą, kad ( - ) poste muitiniam įforminimui yra pateikta tranzitinė deklaracija (T1) MRN Nr.( - ) ir kad ją formina minėtoji inspektorė S. G.. Stebint postą, transporto priemonė MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ) į muitinės postą nebuvo atvykusi. Pareigūnams nuvažiavus į postą, paaiškėjo, kad minėta tranzitinė deklaracija ką tik įforminta, o transporto priemonės ir prekių poste nėra. L. V. B. pats fiziškai nuo 2012 m. balandžio 22 d. 20 val. iki deklaracijos forminimo pabaigos balandžio 23 d. apie 01 val., stebėjo postą ir matė, kad deklaracijoje nurodytas automobilis nebuvo atvykęs. Postą stebėjo pastoviai. Taigi deklaracijoje nurodyta transporto priemonė į postą atvykusi nebuvo. S. G., kritikuodama liudytojų parodymus, nurodo, kad teismas nesiaiškino, kodėl šie liudytojai nesustabdė ir fiziškai nepatikrino visų automobilių, kol buvo atidaryta ir užbaigta forminti tranzitinė deklaracija (T1) MRN Nr.( - ). Tačiau pažymėtina, kad deklaracijoje nurodyto automobilio, kuris turėjo vežti prekes, poste nebuvo, tuo tarpu pareigūnams atvykus į postą, paaiškėjo, kad deklaracija ką tik įforminta, tačiau jokios transporto priemonės poste nebuvo. Todėl apeliantės teiginiai, kad pareigūnai neatliko savo pareigų, netikrino transporto priemonių, yra nepagrįsti. Jokių transporto priemonių poste nebuvo, todėl nebuvo ir ką tikrinti.

52Apeliaciniame skunde nuteistoji kaip vieną iš savo nekaltumo įrodymų nurodo būtent tos nakties, kai ją stebėjo bei sulaikė pareigūnai, vaizdo įrašą, teigia, kad jis sumontuotas. Tačiau tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad minėtas vaizdo įrašas Nr. 12 buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, ir ne vieną kartą (6 t. b. l. 54, 55). Iš protokolo matyti, kad įraše stebimas automobilis Volgswagen Nr. ( - ), laikas 00:59, prie kurio inspektorė nebuvo priėjusi. Aplink automobilį vaikšto vyriškiai, pro šalį praeina pareigūnė, tačiau su vairuotoju, sėdinčiu automobilyje, nekontaktuoja, užsidaro autobusiuko durys, ir jis 00:38 pajuda iš vietos. Jam išvažiavus iš pastato išeina S. G.. Nuteistosios gynėjas ir teisiamojo posėdžio metu kėlė klausimą, kodėl vaizdo įrašas, kuris prasideda 00:58 ir baigiasi 01:38 yra labai trumpas, o ne trunka 40 minučių. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad aikštelė buvo stebima visą laiką, nepertraukiamai, tačiau laiko tarpas, kai aikštelėje nėra nė vieno automobilio, nebuvo pateiktas į bylą, kadangi tokiame vaizdo įraše nefiksuojami jokie reikšmingi įvykiai, nevyksta nieko. Kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla yra sudaroma iš bylai reikšmingų duomenų, tie duomenys, kurie negali patvirtinti ar paneigti jokių su nusikalstama veika susijusių aplinkybių, neturi būti baudžiamojoje byloje. Byla neturi būti perkrauta nereikšminga informacija, tai nesuderinama ir su baudžiamojo proceso paskirtimi bei principais.

53Taip pat apeliantė nurodo, kad nebuvo išslaptinta ir operatyvinė medžiaga, kurios pagrindu pareigūnas M. S. ir V. B. pradėjo tyrimą, todėl neatmeta galimybės, jog prieš ją buvo atlikti provokuojančio pobūdžio veiksmai, siekiant sutrikdyti inspektorės darbą, o tuomet sulaikyti nepagrįstai įtariant nusikalstamų veikų darymu. Kolegija atmeta tokius nuteistosios skundo argumentus. Teismų praktikoje provokacija suprantama kaip asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir lemiančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-315/2009). Tokie veiksmai turi suvaržyti apsisprendimo laisvę elgtis tam tikru būdu, dėl to, asmeniui jaučiantis priverstam, jis palaužiamas. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tyrimas buvo pradėtas analizuojant tranzitu gabenamų krovinių srautus ir kilus tam tikrų pagrįstų abejonių, o apie apeliantės forminamą deklaraciją pareigūnai gavo pranešimą. Nuvykus į postą, nustatyta, kad deklaracija ką tik įforminta, o transporto priemonės ir prekių nėra. Nuteistoji nurodo, jog teisėsaugos pareigūnai iš anksto buvo priešiškai nusiteikę, nes dirba institucijoje, su kuria ji bylinėjosi ir laimėjo teisinius ginčus. Šie skundo teiginiai tėra subjektyvi apeliantės nuomonė, pareigūnų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, vienodi, jais abejoti teismas neturėjo pagrindo.

54Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas nepagrįstai visus jai inkriminuotus epizodų įrodymus sutapatino su paskutiniuoju, 2012 m. balandžio 23 d. epizodus, kai ji buvo sulaikyta tikrinusi deklaraciją Nr. (T1) MRN Nr. ( - ). Iš šio skundo teiginio galima suprasti, kad, anot apeliantės, teismas paskutiniojo minėto epizodo įrodymais pagrindė jos kaltę pagal visus ankstesnius epizodus. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. Būtent tą dieną, 2012 m. balandžio 23 d., apeliantė buvo sulaikyta. Minėtais pareigūnų parodymais bei vaizdo įrašu nustatyta, kad deklaracijoje nurodytas automobilis į postą apskritai nebuvo atvykęs, o jokio autobusiuko apeliantė netikrino. Tačiau byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad pagal visas nuteistajai inkriminuotas deklaracijas: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) prekės iš Lenkijos Respublikos buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką, tačiau išvežtos deklaracijoje nurodytiems gavėjams nebuvo.

55Tai patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys: VSAT duomenų bazėje esanti informacija apie nuteistosios tikrintas deklaracijas.

56MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje transporto priemonė nenurodyta, o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2011 m. spalio 24 d. 12:31 iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką išvyko automobilis, valst. Nr. ( - ), kuriuo važiavo M. M.;

57MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje transporto priemonė nenurodyta, o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija nustatyta kad 2011 m. lapkričio 9 d. 15:42 iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką išvyko lengvasis automobilis AUDI Q7, valst. Nr. ( - ), kuriuo važiavo A. K. a.k. ( - );

58MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 18 d. 05:51 iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką išvyko lengvasis automobilis AUDI Q7, valst. Nr. ( - ), kuriuo važiavo A. K. a.k. ( - );

59MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje, transporto priemonė nenurodyta, o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 8 d. M. M. ( - ) posto nekirto;

60MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė v .n. ( - ), o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 19 d. automobilis, valst. Nr. ( - ), bei M. M. ( - ) posto nekirto;

61MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2012 m. sausio 16 d. automobilis, valst. Nr. ( - ), nurodytas deklaracijoje, bei M. M. ( - ) posto nekirto;

62MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2012 m. sausio 28 d. automobilis, valst. Nr. ( - ), nurodytas deklaracijoje, bei M. M. ( - ) posto nekirto;

63MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2012 m. vasario 11 d. automobilis v .n. ( - ), nurodytas deklaracijoje, ( - ) posto nekirto;

64MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2012 m. vasario 19 d. automobilis, valst. Nr. ( - ), nurodytas deklaracijoje, ( - ) posto nekirto;

65MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad 2012 kovo 15 d. automobilis v. n. ( - ), nurodytas deklaracijoje, ( - ) posto nekirto;

66MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ) o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija nustatyta, kad 2012 balandžio 6 d. automobilis, valst. Nr. ( - ) nurodytas deklaracijoje, ( - ) posto nekirto;

67MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ) o vadovaujantis VSAT duomenų bazėje esančia informacija nustatyta, kad 2012 balandžio 23 d. automobilis, valst. Nr. ( - ) nurodytas deklaracijoje, ( - ) posto nekirto (2 t. b. l. 15 – 28).

68Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos rinktinės 2012 m. balandžio 24 d. vaizdo įrašas patvirtina, kad 2012 m. balandžio 23 d. deklaracijoje nurodytas automobilis, kurio valstybinis numeris ( - ) į ( - ) postą nebuvo atvykęs, į postą buvo atvykęs automobilis M. B., valst. Nr. ( - ), tačiau automobilio tikrinimas nebuvo atliekamas (2 t. b. l. 82-90)

69Šie duomenys rodo, kad ( - ) muitinės poste tranzito deklaracijose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie prekes vežusius automobilius arba jie iš viso nenurodyti, tačiau patikrinimo aktų duomenys, gauti iš muitinės duomenų bazių (RIKS ir VSAT) rodo, kad visos tranzito deklaracijos vyko žaliuoju kanalu per ( - ) postą (2 t. b. l. 3 - 14), ir jokių pastabų dėl dokumentų neatitikimo realiai situacijai deklaracijas tikrinusi pareigūnė S. G. nepažymėjo, nors jie buvo akivaizdžiai matomi. Tai patvirtina MRN deklaracijų istorijos, kur nurodytas veiksmas, būsena, laikas, vartotojas (pareigūno ID) bei pastabos apie atitinkamą deklaraciją. Nei vienoje iš deklaracijų nėra užfiksuotas nei vienas pažeidimas - nurodytos būsenos „sėkmingas: perėjimas į kitą būseną“ ir „prekės išleistos“ (1 t. b. l. 5, 6, 20-22, 25-26, 30-31, 35-36, 39-40, 44-47, 51-52, 56-57, 63-64, 67-68). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nors S. G. parodė, jog ji gali visai netikrinti automobilio, jei jis važiuoja žaliuoju kanalu ir kad fiksuoti raudoną kanalą privalėjo RIKS tarnybos darbuotojai, tačiau toks jos aiškinimas vertinamas kaip jos siekimas palengvinti savo teisinę padėtį, nes prieštarauja ( - ) muitinės ( - ) posto Vidaus darbo tvarkos taisyklių 38 p., 39 p. reikalavimams, iš kurių matyti, kad tikrinimą atliekantis pareigūnas nustatęs rizikos požymius arba neatitikimus, pats įvertina tokio tikrinimo rezultatus bei naujas aplinkybes ir priima sprendimą dėl papildomo muitinio tikrinimo būdų bei tolesnio įforminimo, o įtarus, kad yra nusikaltimo požymių, pareigūnas privalo informuoti posto viršininką ar kriminalinės tarnybos padalinį, kurie imasi tolimesnių priemonių nustatytiems pažeidimams fiksuoti. Nustatytais nuteistosios deklaracijų tikrinimo atvejais buvo pakankamas pagrindas įtarti, jog deklarantų veiksmuose gali būti nusikaltimo požymių, tačiau ji ne tik pati nesiėmė jokių priemonių, apie tai neinformavo posto viršininko, tačiau, kaip jau minėta, ir MCC sistemoje nepažymėjo jokių pastabų. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad tai, jog detaliai tikrinti automobilio, jeigu jam yra žalias kanalas, nėra privaloma, patvirtino liudytojas R. M.. Tačiau toks nuteistosios teiginys nėra pagrįstas, jis neatitinka tikrosios liudytojo išsakytos pozicijos, jo parodymų turinio ir esmės. Iš tiesų liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jeigu sistema duoda žalią kanalą, pareigūnas prekių gali ir netikrinti, tačiau jis turi veikti pagal situaciją. Jeigu pažeistos plombos, neatitinka transporto priemonė ar registracijos numeriai, neatitinka krovinio svoris, ar įtarimą kelia pats vežėjas, pareigūnas pats gali iš žalio kanalo transporto priemonę perkelti į raudoną, tai atžymėdamas MCC sistemoje. Po to pareigūnas atlieka transporto priemonės ir joje esančių prekių tikrinimą. Taip pat šis liudytojas pažymėjo, kad pareigūnas visus neatitikimus privalo fiksuoti sistemoje. Taip pat apie visus iškilusius nesutapimus ar kitas problemas jis privalo informuoti pamainos viršininką. Jeigu deklaracijoje nenurodyti visi duomenys ar atvyksta kita transporto priemonė nei nurodyta, pareigūnas neatitikimą privalo fiksuoti sistemoje, ir, prieš išleisdamas prekes, turi įsitikinti, kad būtent tokios prekės, kurios nurodytos deklaracijoje, yra išleidžiamos. Nuteistoji neatliko nė vieno iš nurodytų veiksmų, nors privalėjo juos atlikti, kadangi matė, jog realiai atvykę automobiliai yra kiti nei nurodyta deklaracijose, arba jie iš viso nėra nurodyti.

70Aplinkybę, kad prekės pagal S. G. tikrintas deklaracijas buvo įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Lenkijos Respublikos, patvirtina ir iš Lenkijos Respublikos gautas 2012 m. lapkričio 16 d. atsakymas į 2012 m. spalio 3 d. teisinės pagalbos prašymą Nr. (7.19/16)10T-1435. Liudytoju apklaustas Lenkijos Respublikos pilietis K. T. M. parodė, kad nuo 2006 metų gruodžio dirba firmoje ,,( - )“ muitinės agento ekspeditoriaus pareigose. Bendrovė yra ekspedicinė, kuri organizuoja ekspedicines paslaugas ir atlieka muitinės formalumus. Nuo 2011 metų spalio iki 2012 metų birželio, tikslios datos nebeprisimena, jų firma bendradarbiavo su subjektais ( - ), ( - ) bei I. Š. metu su šiomis firmomis nebendradarbiauja. Dėl šių subjektų su juo kontaktus palaikė asmuo vardu Sergejus, kurio pavardės jis nežino. Jie kontaktus palaikė tik elektroniniu paštu. Informacija, susijusi su kroviniu ir asmeniu, turinčiu atsiimti krovinį, buvo perduodama elektroniniu paštu arba telefonu. Asmuo vardu Sergejus skambindavo jam numeriu ( - ) arba ( - ). Kiekvieną kartą prekės būdavo paimamos Varšuvos krovinių oro uoste su Sergejaus patvirtinimu, gautu susirašinėjimo būdu. Jis turi transporto priemonių liudijimų ir tų asmenų, kurie atsiimdavo prekes, pasų kopijas. Tai Baltarusijos pilietis M. M., Baltarusijos pilietis K. A.. Nuo firmos ( - ) – E. M., transporto priemonės, su kuria atsiėmė prekes, reg. Nr. ( - ) P. K., tel. Nr. ( - ), automobilio ,,Chrysler“, su kuriuo atsiėmė prekes, reg. Nr. A. N. firmos CW ( - ) prekes atvykdavo atsiimti R. S., reg. Nr. ( - ) Įforminus muitinės dokumentus, prekės buvo perduodamos asmenims, kuriuos firmos nurodydavo tranzito deklaracijoje T1, iš anksto suderinus apmokėjimą už paslaugas. Už paslaugas buvo atsiskaitoma grynais, kiekvienu atveju buvo išrašoma faktūra. Jų firma su tomis įmonėmis iš viso muitinės formalumus dėl atsiųstų prekių tvarkė 17 kartų. Jų firma žinojo, kokios prekės buvo atgabentos, kadangi jos buvo nurodytos važtaraštyje arba faktūroje bei korespondencijoje. K. T. M. pateikė įmonės ,,( - )“ turimų dokumentų, susijusius su kaltinamiesiems inkriminuotomis deklaracijomis ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), kopijas: deklaracijų, prekių sąskaitas-faktūras, krovinio gabenimo važtaraščius, gavimo pakvitavimus, teisės perleidimus, sąskaitas-faktūras už paslaugas, paskyros lapus bei dokumentus asmenų ir transporto priemonių kurie/kuriomis atsiėmė prekes (2 t. b. l. 156-194, 3 t. b. l. 1-167).

71Lenkijos piliečio K. T. M., kuris perduodavo prekes, nurodyti asmenys taip pat buvo apklausti. L. R. S. parodė, kad 2012 m. balandžio mėn. į jo namus atvyko Baltarusijos Respublikos pilietis vardu Jurijus, kuris paklausė, ar liudytojas nenorėtų užsidirbti 200 litų. Jurijus paaiškino, kad reikės nuvykti į Lenkijos Respublikoje esančią muitinę ir iš ten paimti kažkokias dėžes. Kas bus tose dėžėse, jis nesakė. Liudytojas su pasiūlymu sutiko. Iš Lenkijos Respublikos paėmęs dėžes, jas nuvežė į UAB „( - )“, tačiau kam jas perdavė nežino. Užėjęs į įmonės patalpas, R. S. pasakė, kad turi atiduoti voką bei dėžes vyrui, kurio vardo nežino. Jam taip pasakius, registratūroje esantys vyriškiai liepė voką palikti. Praėjus 20 minučių, prie jo automobilio AUDI A4, valst. Nr. ( - ) priėjo du jam nepažįstami vyriškiai ir tas dėžes iškrovė. Jiems iškrovus dėžes ant žemės, R. S. išvažiavo ir daugiau jokių aplinkybių nežino. Kitas liudytojas E. M. parodė, jog 2012 m. balandžio mėn. tikslaus laiko nurodyti negali, jo pažįstamas baltarusis Vitalij susisiekė telefonu ir pasiūlė padirbėti: parvežti penkias dėžes su telefonais iš Lenkijos. Jis patikino, kad prekių dokumentai yra tvarkingi. Nepažįstamas asmuo jam perdavė 800 dolerių, iš kurių pastarasis turėjo V. K. sumokėti už dokumentų sutvarkymą, o kitą dalį pinigų pasilikti sau kaip atlygį už paslaugas. Liudytojas nuvažiavo į Varšuvą, į firmą „( - )“ prie oro uosto, adresu ( - ), susisiekė duotu telefonu Nr. ( - )su asmeniu, kuris turėjo jam paduoti prekes ir sutvarkyti dokumentus, paėmė prekes, už viską susimokėjo. E. M. prekes susidėjo į automobilį, pasiėmė dokumentus, sumokėjo K. 1 200 zlotų ir išvažiavo Lietuvos link. Prekes E. M. atvežė į Druskininkus savo lengvuoju automobiliu MB, valst. Nr. ( - ) Prekių dokumentuose buvo įrašyti jo duomenys ir automobilio numeris. Jis nežino, ar prekės buvo tranzitinės. Parvažiavęs į Druskininkus, liudytojas „Statoil“ degalinėje vėlai vakare susitiko su nepažįstamais asmenimis, kurie atvažiavo dviese automobiliu ,,F. G.“ ar ,,VW Sharan“. Automobilis buvo tamsios spalvos su baltarusiškais numeriais. Visi nuvažiavo į aikštelę, kuri yra apie 100 metrų nuo degalinės. Joje vyrai iš liudytojo automobilio į savąjį iškrovė dėžes, pasiėmė dokumentus ir išvažiavo. Vyriškis sakė, kad važiuoja atgal į Baltarusiją per ( - ) postą. E. M. paaiškino, jog jis į muitinę prekių nevežė, tačiau patvirtino, jog matė, kad dokumentuose prekių pristatymo vieta buvo nurodyta įmonė ,,( - )“.

72Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neturėjo teisės jų pagarsinti ir pagarsindamas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kolegija tokius skundo argumentus atmeta. L. M. M. gyvena Baltarusijos Respublikoje ir yra šios šalies pilietis. Šis liudytojas į teismo posėdžius neatvykdavo, nors buvo kviečiamas ne kartą. Jis atsiuntė teismui raštą, kuriame nurodė, jog dėl sunkios turtinės padėties iš kitos šalies atvykti negali ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (6 t. b. l. 48-50). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai ir teisėtai perskaitė šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti.

73Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t. b. l. 123-125) matyti, kad jis nuo 2010 metų niekur nedirba, pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis - automobilių pervežimas. Su juo Baltarusijoje susisiekia žmones, kurie Lietuvoje nori pirkti automobilį. Jis darosi vizą ir važiuoja į Lietuvą atgabenti automobilio. Už šią paslaugą gauna apie 100 eurų. Važinėja gana dažnai, kartais kelis kartus per mėnesį, kartais rečiau. Liudytojas dar važinėja į Lenkiją nusipirkti maisto produktų ir kitų prekių, reikalingų jo šeimai. Lenkijoje perka viską - nuo maisto produktų kaip iki buitinės technikos. Visi jo važiavimai į Lenkiją buvo tik asmeninio pobūdžio. 2012 m. kovo 26 d. apie 19.00 val. Gardino regioninės muitinės darbuotojai patikrino įvažiuojantį į Baltarusijos Respubliką per muitinio įforminimo punktą RPTO „Privalka“ lengvąjį automobilį, valst. Nr. ( - ), vykstantį per sieną, jį vairuojant Baltarusijos Respublikos piliečiui M. M., pas kurį buvo rasta: eksporto deklaracija Nr.( - ), 2012-03-16 sąskaita-faktūra Nr. ( - ), transporto važtaraštis Nr.( - ), tačiau, atlikus transporto priemonės patikrinimą, mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių rasta nebuvo. M. M. paaiškino, kad jis ne vieną kartą vyko gabenti mobiliųjų telefonų partijas. Iš viso buvo apie dešimt nurodytos prekių tiekimų. Visais atvejais telefonai Vilniuje būdavo perduodami kitam asmeniui vardu D. Druskininkuose jis perduodavo visus jo turimus krovinio dokumentus jam nežinomam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turėjo fiktyviai baigti pervežimą pagal Lenkijos eksporto deklaraciją Lietuvos įstaigos muitinėse, nesant prekių ir jų nepateikiant.

74Taigi iš visų šių liudytojų parodymų bei iš liudytojo K. T. M. pateiktų įmonės ,,( - )“ turimų dokumentų kopijų: deklaracijų, prekių sąskaitų-faktūrų, krovinio gabenimo važtaraščių, gavimo pakvitavimų, teisės perleidimų, sąskaitų-faktūrų už paslaugas, paskyros lapų bei dokumentų asmenų ir transporto priemonių kurie/kuriomis atsiėmė prekes, akivaizdu, kad deklaracijose nurodytos prekės buvo atvežtos į Lietuvos Respubliką. L. M. M. parodymai iš tiesų prieštaringi, apklausiamas Lietuvos Respublikoje, parodė, kad Lenkijoje perka tik maisto produktus, buitinę techniką, o patikrinus jo vairuojamą automobilį vykstant į Baltarusijos Respubliką, muitinės darbuotojams radus deklaraciją, o jokių mobiliųjų ar planšetinių kompiuterių ne, jis ir paaiškino, kad telefonus perduodavo Vilniuje, o dokumentus Druskininkuose asmeniui, kuris turėjo fiktyviai baigti pervežimą. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad šio liudytojo parodymai prieštaringi, kad teismas jo neapklausė, nes jis vengė atvykti į teismo posėdžius, tačiau rėmėsi šio liudytojo parodymais, nors jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Taip buvo suvaržytos jos teisės gintis nuo pareikštų kaltinimų. Tokie nuteistosios skundo argumentai atmetami, nes yra nepagrįsti. Pirma, teismas nuosprendyje šio liudytojo parodymus vertino tik tiek, kiek jie tarpusavyje neprieštarauja, tai yra šio liudytojo parodymai nepatvirtina, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Vienu atveju jis parodė, kad į Lietuvą iš Lenkijos nevežė jokių mobiliųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių, kitu atveju, kad vežė, bet į Baltarusijos Respubliką prekės nebuvo išvežamos. Antra, byloje ir be šio liudytojo pakanka įrodymų, patvirtinančių faktą, kad prekės, atvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš jos nebuvo išvežtos į Baltarusijos Respubliką. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nors E. M. parodė, kad 2012 m. balandžio mėn. jis, parvežęs iš Lenkijos dėžes su prekėmis, Druskininkuose jas perdavė kažkokiems baltarusiams, kurie žadėjo jas vežti per ( - ) postą tamsios spalvos automobiliu F. G. ar VW Sharan, tačiau šie vairuotojai, automobiliai ir konkretus laikas nenustatyti. Nėra duomenų ir apie tai, kad tokios markės ir spalvos automobiliai buvo muitinės poste, o E. M. atvežtos prekės per ( - ) postą buvo išvežtos iš Lietuvos. L. R. S. parodymai patvirtina, jog jis iš Lenkijos atvežtas prekes iškrovė Lietuvos teritorijoje, o kad jos būtų kirtę Lietuvos - Baltarusijos sieną - tokių duomenų nėra.

75Tranzitinėse deklaracijose nurodyti prekių gavėjai buvo šie: ( - ), CW ( - ) bei I. B. Respublikos pilietė S. G. A. parodė, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesį įregistravo firmą, kurios pavadinimas - individuali prekybinė unitarinė įmonė ( - ), kurios veiklos pobūdis yra mažmeninė prekyba automobiliais. Tam buvo išduota atitinkama licencija. Šios įmonės juridinis adresas - Baltarusijos Respublika, ( - ). Ji yra vienintelė nurodytos įmonės steigėja ir todėl IPUĮ ( - ) direktoriumi paskyrė, pasirašydama atitinkamą įsakymą, savo sūnų S. A. V. ir daugiau į įmonės veiklą nesikišo. S. A. V., apklaustas liudytoju, parodė, kad įmonės veikla buvo mažmeninė prekyba automobiliais ir automobilių gabenimas tiek Baltarusijos Respublikos viduje, tiek ir už jos ribų, mažmeninės prekybos kitomis prekėmis įmonė nevykdė ir kitų paslaugų neteikė. 2012 m. vasario mėnesį teismo sprendimu įmonė buvo pripažinta bankrutavusia. Įmonė niekada neimportavo mobilaus ryšio telefonų ir jų niekada nepardavinėjo. Liudytojas patvirtino, kad įmonėse ( - ), jų įmonė niekada jokių prekių nepirko. Liudytojui šių įmonių pavadinimai negirdėti. Jų įmonė su šiomis firmomis niekada nedirbo ir jokių sutarčių nesudarinėjo. Su įmone ( - ) Sp.z.o.o. jų įmonė niekada nebendradarbiavo, jokių prekių pas juos nepirko, jokių sutarčių tarpusavyje nesudarinėjo. IPUĮ ( - ) pagal deklaracijas ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) iš firmų ( - ), niekada prekių neimportavo. Kitas liudytojas, UAB ( - ) direktorius, A. K. parodė, kad įmonė vykdo muitinės sandėliavimo veiklą. Mobiliojo ryšio telefonų neimportuoja. UAB ( - ) iš įmonės ( - )., jokių prekių neįsigijo, jokių sutarčių su šia įmone nebuvo sudarę, apie šios įmonės atvykstančius krovinius nieko nežino. Taip pat nebendradarbiauja su įmone ( - ). Ši įmonė jų įmonei paslaugų neteikia ir su ja jokių sutarčių nėra sudaryta. Kitas liudytojas, Rusijos Federacijos pilietis B. A. N. parodė, kad jis nuo 2011 metų yra IĮ „( - )“ atstovas. Pagal įgaliojimą atstovauja įmonės interesams visose valstybinėse institucijose. Individualus verslininkas ( - ) A. N., vykdo veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje, naudodamasis interneto puslapiu ( - ), kad per internetą pritrauktų potencialius pirkėjus ir parduotų įvairius nešiojamų mobiliųjų įrenginių priedus. Puslapyje pateiktas prekes galima įsigyti Maskvoje, užsisakius per kurjerį arba atsiimti pačiam – atvykus puslapyje nurodytu adresu. Parduotuvės asortimentą sudaro įvairūs mobiliųjų įrenginių dėklai, įmautės, pakabukai, atminties kortelės, ausinės, nešiojamos kolonėlės, USB kabeliai, įvairūs adapteriai, įkrovikliai, mobiliųjų įrenginių ekranų apsauginės plėvelės ir t.t. Visas prekių asortimentas įsigyjamas iš tiekėjų (įvairių nešiojamos mobiliosios technikos priedų didmeninės prekybos parduotuvių), esančių Rusijos Federacijos teritorijoje, tiekėjų sąrašas pridėtas. Rusų kalba svetainė skamba kaip ( - ) (rus. ( - )), o lotynišku šriftu - ( - ), Lietuvos Respublikos atsiųstame paklausime parašyta santrumpa „( - )“, todėl gali daryti išvadą, kad nusikaltėliai pasinaudojo interneto svetainės ( - ) prieinamumu pasauliniame interneto tinkle ir, pasitelkę panašų pavadinimą - „( - )“, prirašė fizinį adresą Maskva, ( - ), kuriame įsikūręs internetinės parduotuvės ( - ) (I. P. A.N.) prekių atsiėmimo punktas. I. P. A.N. užsiima nešiojamų mobiliųjų įrenginių priedų prekyba, o mobiliojo ryšio telefonų importu ir pardavimu neužsiima. Su šia firma I. P. A.N. jokių ryšių neturi, visos prekės įgyjamos Rusijos Federacijos teritorijoje, su šios firmos pavadinimu nė karto nėra susidūrę. Su „( - )“ I. P. nebendradarbiauja, kontaktai nebuvo užmegzti, jokių prekių iš šios firmos nebuvo užsakyta, jokios muitinės procedūros nebuvo tvarkomos, jokių prekių iš šios firmos nebuvo užsakę ir negavo, atsiskaitymas nebuvo vykdomas. Su „( - )“ Sp. z.o.o., Varšuva, ( - ) jokių santykių nepalaiko, nė karto neteko susidurti, sutarčių su šia firma nebuvo sudaryta, kontaktai nebuvo užmegzti, nebuvo bendradarbiaujama, atsiskaitymai nebuvo vykdomi. Puslapio vardas „( - )“ nėra nei organizacija, nei uždaroji akcinė bendrovė, tai tik prekės ženklas, esantis interneto tinkle. Taigi visi trys tranzitinėse deklaracijose nurodyti prekių gavėjai pagal inkriminuotas deklaracijas prekių ne tik negavo, tačiau net ir neužsiima mobiliųjų telefonų importu, niekada nėra nieko girdėję apie deklaracijose nurodytą prekių siuntėją, jokių sutarčių niekada nėra sudarę, niekada nebendradarbiavo. Iš to seka išvada, kad tranzitinėse deklaracijose nurodytos prekės iš Lietuvos Respublikos išvežtos nebuvo. Todėl nuteistoji neteisi, tvirtindama, jog teismas paskutiniojo epizodo įrodymais grindė jos kaltę pagal visus ankstesnius epizodus. Byloje buvo tirti visi atvejai pagal deklaracijas iš to paties siuntėjo.

76Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto Gardino regioninės muitinės atliktas tyrimas, ar Gardino regioninės muitinės elektroniniuose apskaitos duomenyse yra duomenys apie krovinių, kurių išvežimas iš Lietuvos Respublikos buvo fiksuotas pagal Lenkijos Respublikos eksporto deklaracijas: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Jo tyrimo rezultatai patvirtino, kad pagal iš ( - ) muitinės gautus duomenis dažniausiai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos buvo atliekamas automobiliu ,,Peugeot“, kurio valst. Nr. ( - ), priklausančiu Baltarusijos Respublikos piliečiui M. M.. 2012 m. vasario 8 d. siekiant nustatyti tikrą mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių komercinės partijos gabenimo faktą, Gardinio regioninės muitinės darbuotojai patikrino „Peugeot“ automobilį, valst. Nr. ( - ), tačiau patikrinimo metu nebuvo rasta jokių prekių. Nors 2012 m. vasario 11 d. Lietuvos muitinės įstaigose pagal Lenkijos eksporto deklaraciją ( - ) buvo įforminta išvežimui iš Lietuvos Respublikos per praleidimo punktą „Raigardas“ prekių „mobiliųjų telefonų ir plašetinių kompiuterių“ partija, pažymėta, kad šios partijos išvežimas buvo atliktas transporto priemone, kurios valstybinis numeris yra ( - ), tačiau OBK ir AT GRT atliktas patikrinimas nustatė, kad transporto priemonė, valst. Nr. ( - ), per laikotarpį nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 16 d. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ribų nebuvo išvykusi. Taigi minėtoje deklaracijoje nurodytos prekės negalėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos automobiliu, valst. Nr. ( - ).

77Lietuvos muitinės įstaigų pagal nurodytas eksporto deklaracijas atlikto prekių muitinio įforminimo dienomis (paromis), o būtent: 2011 m. gruodžio 8 d., 2011 m. gruodžio 19 d., 2012 m. sausio 16 d., 2012 m. sausio 28 d., 2012 m. vasario 11 d., transporto priemonė, valst. Nr. ( - ), buvo Baltarusijos Respublikos teritorijoje (2 t. b. l. 63-75).

78Visos pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad visose tranzito deklaracijose, kurios patikrinimui buvo pateiktos nuteistajai S. G., prekių gavėjas buvo nurodytas fiktyvus, dokumentai buvo pateikti tikrinimui nesant prekių, siekiant fiktyviai užbaigti tranzito procedūrą, imituojant deklaracijose nurodytų prekių išvežimą iš Lietuvos, o faktiškai jas paliekant Lietuvos Respublikoje. Nuteistoji apeliaciniame skunde, kaip paneigiantį tai, jog prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nurodo, jog byloje nėra nustatyta, kur ir pas kokius asmenis deklaracijose nurodytos prekės liko. Apeliantė teisi, teigdama, jog nenustatyta pas kokius asmenis prekės liko. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė nepatvirtina prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Jau aptartų įrodymų visuma patikimai įrodyta, kad deklaracijose nurodyti gavėjai prekių negavo ir neturėjo gauti, deklaracijose nurodyti gavėjai buvo fiktyvūs. Prekių neišvežimą patvirtina ir liudytojo R. S. parodymai, jog jis iš Lenkijos atvežtas prekes iškrovė Lietuvos teritorijoje, o kad jos būtų kirtę Lietuvos - Baltarusijos sieną - tokių duomenų nėra. Iš teismui pateiktos video medžiagos matyti, kad kaltinamoji įvykio metu jokio autobusiuko neapžiūrėjo. Joks autobusiukas su deklaracijoje nurodytomis prekėmis Lietuvos - Baltarusijos sienos nekirto. Tai, kad nenustatyta pas kokius asmenis liko prekės, S. G. veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

79Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nuosprendyje nenurodė kokius teisės aktų reikalavimus nuteistoji pažeidė, kai tranzito deklaracijose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie prekes vežusius automobilius arba jie iš viso nebuvo nurodyti. Iš tokio skundo teiginio galima daryti išvadą, kad teismas apeliantę pripažino kalta dėl deklaracijose nurodytų duomenų neatitikimo tikrovei. S. G. nepripažinta kalta dėl dokumentų klastojimo, ji pripažinta kalta ir nuteista už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai turėdama pareigą patikrinti, ar tranzitinėse deklaracijose nurodomos prekės iš tiesų išvežamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, to nepadarė, dėl ko minėtos prekės išvežtos nebuvo, ir valstybei dėl to padaryta žala. Kita vertus, teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta kokius teisės aktus nuteistoji pažeidė. Taip ji pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/32, 183 str. nuostatas, 2004 m. balandžio 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 p. 1 p., p. nuostatas, t.y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų. Nuteistoji nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 p. reikalavimo, t.y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 p. reikalavimo, t.y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir tokiu būdu ji diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, nes inkriminuotu laikotarpiu nesiekė išaiškinti nenustatytų asmenų nusikalstamus veiksmus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai, kad teismas cituoja nepilnas pareigybės aprašymo nuostatas, jos analizuojamos, nėra reikšmingi. Teismas nuosprendyje akcentavo tuos punktus, kurių pažeidimai apeliantei buvo inkriminuoti, o cituoti visų pareigybės aprašymų nuostatų pagrindo nėra. Skundo teiginys, kad nuteistoji nebuvo supažindinta su ( - ) muitinės ( - ) posto vidaus tvarkos taisyklėmis ir nežinojo ką daryti, taip pat nepagrįstas. Byloje iš tiesų yra tik duomenys apie tai, kad S. G. susipažino su pareigybės aprašymu, o prie pridėtų ( - ) muitinės ( - ) posto vidaus tvarkos taisyklių jos parašo nėra, tačiau, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistoji, apklausiama teisme, parodė, kad šį darbą iki kaltinimo dirbo trejus su puse metų, taip pat parodė, kad buvo supažindinta su darbo nuostatais bei muitinės taisyklėmis (4 t. b. l. 190). Kita vertus, minėtos taisyklės apeliantei ir nėra inkriminuojamos.

80Apeliantė skunde kelia abejones ir dėl kilusios žalos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė bei kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).

81Nagrinėjamu atveju tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojas – ( - ) muitinės ( - ) posto inspektorė, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. S. G. savo tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais diskreditavo muitinės pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos - muitinės autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino muitinės autoritetą visuomenėje, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl nuteistosios veiksmų didelės žalos patyrė valstybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad jau vien tai, kad valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimas, pasireiškiantis nepagrįstu žmogaus teisių ar laisvių suvaržymu ar kitokiais padariniais – yra didelė žala ne tik tam asmeniui, bet ir valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir pačios valstybės interesams (kasacinė nutartis 2K-153/2005). Kita vertus, šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad dėl S. G. veiksmų valstybei nebuvo sumokėta iš viso 153 297 Lt PVM mokesčio, taigi valstybei padaryta ne tik neturtinė žala, bet ir turtinė.

82Nuteistoji taip pat nurodo, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių. Ji nurodo, kad jeigu RIKS sistemos darbuotojai būtų išanalizavę jos pateiktą deklaraciją į MCC sistemą ir nurodę raudoną kanalą, ji būtų patikrinusi transporto priemonę detaliau. Muitinės postuose naudojamos įvairios sistemos, duomenų bazės, dirba analitikai, kurie iš esmės ir yra atsakingi už tai, kuriame kanale, raudoname ar žaliame, važiuos automobilis su tranzitinėmis prekėmis. Kolegija atkreipia dėmesį, kad į MCC sistemą duomenis veda muitinės pareigūnas, ir šiuo atveju nuteistoji privalėjo sistemoje žymėti neatitikimus su jai pateiktomis tranzitinėmis deklaracijomis, tačiau to nepadarė, nurodydama, kad viskas tvarkinga, o kadangi, kaip ji pati nurodo, sistemos yra susijusios, sistema RIKS nematė priežasčių atlikti detalų tikrinimą. Kita vertus, jau minėta, kad liudytojo R. M. parodymais nustatyta, jog pareigūnas visais atvejais turi veikti pagal situaciją, jeigu neatitinka plombos, transporto priemonė, krovinio svoris ir pan., jis pats gali transporto priemonę iš žalio kanalo perkelti į raudoną, tai pažymėdamas MCC sistemoje. Be to, pagal ( - ) muitinės ( - ) posto Vidaus darbo tvarkos taisyklių 38 p., 39 p. reikalavimus, su kuriais nuteistoji buvo susipažinusi, numatyta, jog tikrinimą atliekantis pareigūnas, nustatęs rizikos požymius arba neatitikimus, pats įvertina tokio tikrinimo rezultatus bei naujas aplinkybes ir priima sprendimą dėl papildomo muitinio tikrinimo būdų bei tolesnio įforminimo, o įtarus, kad yra nusikaltimo požymių, pareigūnas privalo informuoti posto viršininką ar kriminalinės tarnybos padalinį, kurie imasi tolimesnių priemonių nustatytiems pažeidimams fiksuoti. Todėl nuteistosios teiginiai, kad teismas nevertino kitų atsakingų asmenų neveiklumo, kurie galėjo sistemoje pažymėti transporto priemonei raudoną kanalą, yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. Priešingai, nei nurodo nuteistoji, šioje byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistosios veiksmų ir tarp kilusių padarinių, nes valstybei nesumokėtas PVM mokestis, diskredituotas muitinės pareigūno vardas, sumenkintas muitinės įvaizdis būtent dėl apeliantės veiksmų.

83Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo nustatyta kaltės forma. Nuteistoji nurodo, kad nuosprendyje nepateikta jokių aiškių argumentų, kurie patvirtintų jos netiesioginę tyčią. Be to, šioje byloje tų pačių veiksmų padarymu buvo kaltinamas ir A. N., tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad vienintelis tarnybinių pareigų neatlikimo atvejis yra nepakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, ir A. N. išteisino. Apeliantė nurodo, kad ji taip pat nuteista už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, jos ir A. N. analogiški veiksmai įvertinti priešingai. Kolegija tokius skundo argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Pirmiausia, teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai motyvavo nustatytą kaltės formą bei rūšį. Nuosprendyje teismas nurodė, kad S. G. skaitė jai inkriminuotas tranzitu gabenamų prekių deklaracijas, matė, kad muitinės poste nėra tų transporto priemonių, kurios nurodytos dokumentuose, arba transporto priemonių iš viso nėra, jos dokumentuose nenurodytos, tačiau sistemingai neatliko deklaruojamų prekių tikrinimo. Ji be jokios abejonės suprato, kad šie jos veiksmai – tarnybinių funkcijų realus neatlikimas – yra pavojingi, numatė, kad dėl tokio elgesio realiai gali atsirasti nustatyta didelė žala. Nors ji tokių pasekmių ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido ir netrukdė joms atsirasti. Taigi S. G. šio nusikaltimo padarymo metu veikė netiesiogine tyčia. Skunde cituojama nuosprendžio dalis „S. G. inkriminuotu laikotarpiu, nors formaliai laikėsi nustatytų taisyklių, reglamentuojančių jos tarnybinę veiklą, tačiau jai, kaip muitinės inspektorei, priskirtų pareigų faktiškai neatliko: buvo darbo vietoje, priėmė tikrinti tranzitines deklaracijas, tačiau nekreipdama dėmesio, kad jose nepilnai surašyti duomenys apie transporto priemones arba kad jose nurodyti ne tie automobiliai, kurie yra muitinės poste, arba jų iš viso nėra, deklaracijose nurodytų prekių inkriminuotu laiku sistemingai netikrino“ neva rodo apeliantę veikus neatsargia kaltės forma, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs. Iš cituojamos nuosprendžio dalies akivaizdu, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė jos veiklą reglamentuojančių taisyklių laikėsi formaliai, tačiau iš esmės jų neatliko, nors buvo darbo vietoje, ir jai pateiktose deklaracijose matė neatitikimų, deklaracijose nurodytų prekių netikrino. Šios išvados niekaip nesusijusios su neatsargiais asmens veiksmais. Juo labiau, nepagrįsti skundo argumentai dėl apeliantės ir išteisintojo A. N. kaltės tapatumo. Nors nuteistoji nurodo, kad ji buvo kaltinama analogiškų veiksmų padarymu kaip ir A. N., tačiau tai neatitinka tikrovės. Teismas pripažino, kad S. G. iš tiesų padarė vieną veiką, tačiau apeliantė tarsi pamiršta, kad jos padaryta viena veika yra tęstinė, ją sudaro 11 atskirų epizodų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, jos tęstinė veika tęsėsi apie pusę metų, veiksmai buvo sistemingi, nustatytas toks pats jų padarymo mechanizmas, kas būtent ir rodo tyčinę kaltės formą. Kita vertus, byla nagrinėjama pagal nuteistosios S. G. apeliacinį skundą, dėl išteisintojo A. N. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, todėl kolegija dėl jo išteisinimo pagrįstumo nepasisako.

84Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

85Skunde nuteistoji dar nurodo ir apie tai, kad teismas, baigus įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, informavo proceso dalyvius dėl galimybės teisti kaltinamuosius pagal BK 229 straipsnį. Toliau skunde nurodo, kuo skiriasi nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 ir 229 straipsniuose. Tačiau tokia nurodyta aplinkybė nepaneigia nuteistosios kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Teismas teisingai vadovavosi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir pranešė apie galimybę kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą, tačiau tai nereiškia, kad teismas privalėjo taip padaryti.

86BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

87Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

88Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagrįstai ir neginčytinai nustatė, kad S. G., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - ) posto inspektorės pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi: tyčia netikrindama inkriminuotose tranzito deklaracijose nurodytų prekių, vienuolika kartų neteisėtai patvirtino, kad šios prekės yra išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nors faktiškai jos liko Lietuvos muitų teritorijoje, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai. Taip ji veikė priešingai tarnybos Vilniaus teritorinėje muitinėje interesams ir keliamiems principams: nesilaikė ( - ) muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto ( - ) muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (( - )) poste pareigybės aprašymo 9.1 p. reikalavimo, t.y., neatliko per postą gabenamų ir poste deklaruojamų prekių ir dokumentų muitinio tikrinimo, 9.4 p. reikalavimo, t.y., nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir tokiu būdu ji diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, nes inkriminuotu laikotarpiu nesiekė išaiškinti nenustatytų asmenų nusikalstamus veiksmus.

89Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga ir pagrįsta. Skiriant bausmę teismai vadovaujasi BPK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat ir nuostata apie tai, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bei BK 54 straipsnio reikalavimais. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir kt. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininkės asmenybę ir dėl jos veiksmų atsiradusias pasekmes, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas nurodė, kad S. G. padarė vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) tyčinį nusikaltimą. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, turi aukštąjį išsilavinimą, du vaikus, pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Įvertinęs visas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, po nusikaltimo padarymo praėjo nemažai laiko, per kurį S. G. pakartotinai nenusikalto, teismas paskyrė nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę – baudą, jos dydį nustatė mažesnį nei šios bausmės rūšies numatytas vidurkis. Teismo paskirta 120 MGL dydžio baudos bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl ją švelninti pagrindo nėra.

90Atmetami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai.

91Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, negali būti viena nuo kitos neatsiejamos bei kvalifikuojamos viena be kitos, atskirai. Nagrinėjamu atveju S. G. buvo kaltinama dviejų nusikalstamų veikų, pagal kaltinimą sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymu. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 200 straipsnio 1 dalį dėl prekių neišvežimo ją išteisino, nurodęs, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

92Pagal BK 200 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Šio nusikaltimo dalykas yra prekės ar produkcija, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia neveikimu, t. y. minėtų prekių ar produkcijos neteisėtu neišvežimu iš Lietuvos Respublikos. BK 200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos padarymo momento, t. y. kai kaltininkas tyčia nustatyta tvarka neįvykdo pareigos išvežti minėtų prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos. Dėl šios veikos padarymo atsiradę padariniai yra už šios nusikalstamos veikos sudėties ribų, t. y. neturi reikšmės jos kvalifikavimui – į juos gali būti atsižvelgiama individualizuojant bausmę.

93Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigos išvežti minėtas prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Turint omenyje, kad pareigos išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos įvykdymo terminas gali būti tiksliai nenustatytas, be to, įpareigotas asmuo turi galimybę šią pareigą norminių aktų nustatyta tvarka anuliuoti, apie prekių ar produkcijos neišvežimo nusikalstamą pobūdį sprendžiama pagal aplinkybes, rodančias, jog įpareigotas asmuo neketina nei oficialiai anuliuoti, nei vykdyti pagal tranzito arba eksporto dokumentus turimos pareigos. Tokiomis aplinkybėmis gali būti išvežti skirtų prekių ar produkcijos realizavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, jų sunaikinimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-190/2008).

94Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad formaliai S. G. veiksmai atitinka objektyviuosius BK 200 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau ją išteisino nenustačius jos veiksmuose būtino šio nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad būtina nustatyti, jog tokiais savo veiksmais nuteistoji siekė neteisėto tranzitinių prekių neišvežimo iš Lietuvos muitų teritorijos. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad inkriminuotos prekės į Lietuvos muitų teritoriją buvo įvežtos jos iniciatyva ar veikiant su inkriminuotais tyrimo nenustatytais asmenimis. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų prokuroras nepateikė ir teisme. Baudžiamojoje byloje nenustatyti šių nusikaltimų vykdytojai. Tiek S. G., tiek ir A. N. nuosekliai tvirtino, jog jie su niekuo nesitarė tranzitinių prekių neišvežti iš Lietuvos, nebuvo vežėjams pažadėję, nesant prekių, užbaigti tranzito procedūrą. Nors šių nusikaltimų motyvas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau, teismo manymu, šiuo atveju jis atskleidžia kaltinamųjų tyčios turinį. Byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad nuteistoji, nepatikrindama pačių tranzitinių prekių, turėjo tiesioginę tyčią prekių neišvežti iš Lietuvos Respublikos. Neįrodžius tiesioginės tyčios, teismas pagrįstai S. G. veiksmuose nenustatė nusikaltimų, numatytų BK 200 str. 1 d. sudėties.

95Prokuroras skunde nemažai dėmesio skiria nusikaltimo vykdytojams. Nurodo, kad nors šioje byloje neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos vykdytojai nenustatyti, tačiau iš bylos duomenų – liudytojo E. M. parodymų, jog jis perdavė prekes asmenims, žadėjusiems jas vežti per Raigardu kelio postą tamsios spalvos automobiliu „F. G.” arba „VW Sharan“ – tam jie turėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, vadinasi, būti ne jaunesni kaip aštuoniolikos metų – kitų liudytojų parodymų apie galimus nusikaltimo vykdytojus bei MRN deklaracijų duomenų apie transporto priemonių, kuriomis iš Lietuvos Respublikos turėjo būti išvežtos prekės, vairuotojus galima daryti išvadą, kad šio nusikaltimo požymius realizavo vyresni nei šešiolikos metų pakaltinami asmenys. Prokuroro nuomone, byloje nėra duomenų, kad BK 200 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojai nesulaukę šešiolikos metų ar nepakaltinami, S. G. veikė su jais susitarusi ir turėdama tyčią bendrininkauti, todėl nelaikyti jos ir nenustatytų asmenų bendrininkais nėra pagrindo. Pirmiausia, byloje apskritai nėra jokių duomenų apie nusikaltimų, numatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje, vykdytojus, o prokuroro nurodomi liudytojo E. M. minėti asmenys su atitinkamais automobiliais, negali būti laikomi nusikaltimo vykdytojais, kadangi tam nepakanka byloje surinktų duomenų. Kita vertus, S. G. pripažinta kalta dėl to, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nepatikrindama jai pateiktose deklaracijose nurodytų prekių, suprato, kad šie jos veiksmai – tarnybinių funkcijų realus neatlikimas – yra pavojingi, numatė, kad dėl tokio elgesio realiai gali atsirasti nustatyta didelė žala, ir nors ji tokių pasekmių ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, taigi nustatyta, kad nuteistoji veikė netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia neišvežti mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių nenustatyta.

96Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

97Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Pagal BK 24 str. 6 d. padėjėju yra pripažįstamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Konstatuojant bendrininkavimą svarbu nustatyti, jog dėl nuskalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-92/2010). Būtina įrodyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais (neveikimu) padeda kitiems bendrininkams neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti prekes, norėjo taip veikti ir veikė.

98Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie S. G. ir nenustatytų asmenų bendrininkavimą. Ji viso proceso metu neigė susitarimą daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu įrodymų, paneigiančių šiuos parodymus, baudžiamojoje byloje nesurinkta. Nenustatyta, kad S. G., pagal pateiktas deklaracijas nepatikrinusi prekių, būtų siekusi, kad prekės liktų Lietuvos Respublikoje.

99Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Aptariamoje byloje objektyvių įrodymų, kad nuteistoji siekė neišvežti deklaruojamų prekių iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nesurinkta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją išteisino.

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

101Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistosios S. G. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 3. S. G. pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 11 epizodų)... 4. Šiuo nuosprendžiu A. N. pagal BK 200 straipsnio 1 dalį,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. S. G. nuteista už tai, kad būdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoja... 7. 2011 m. lapkričio 9 d., 15.30 val. priėmė tikrinti tranzitinę deklaraciją... 8. 2011 m. lapkričio 18 d., 5.46 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus, S. G. ( -... 9. 2011 m. gruodžio 8 d., 00.58 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G., ( -... 10. 2011 m. gruodžio 19 d., 21.47 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( -... 11. 2012 m. sausio 16 d., 13.19 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - )... 12. 2012 m. sausio 28 d., 8.40 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - )... 13. 2012 m. vasario 11 d., 4.07 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - )... 14. 2012 m. vasario 19 d., 00.44 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - )... 15. 2012 m. kovo 25 d., 21.16 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( - )... 16. 2012 m. balandžio 6 d., 21.28 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus, ( - )... 17. 2012 m. balandžio 23 d., 1.38 val., tęsdama nusikalstamus veiksmus S. G. ( -... 18. Šiais nusikalstamais veiksmais S. G. diskreditavo muitinės pareigūno vardą,... 19. S. G. buvo kaltinama aukščiau išvardintuose epizoduose dar ir tuo, kad kartu... 20. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d, nuosprendžiu S. G. išteisinta... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo... 22. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad... 23. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad S.... 24. Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas yra fakultatyvusis... 25. BK 200 straipsnis numato, jog nusikaltimo vykdytoju gali... 26. Apie tai, jog S. G. buvo susitarusi su tyrimo nenustatytais asmenimis... 27. Be to, šioje byloje S. G. inkriminuotos veikos, numatytos 28. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad S. G. suvokė, jog padeda neteisėtai... 29. Skiriant bausmę prašo atsižvelgti, jog S. G. padėjo padaryti tyčinį... 30. Prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d.... 31. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 33. N. S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis... 34. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai visus baudžiamojoje... 35. Apeliantė pateikia savo įvykių versiją ir nurodo, jog visiškai... 36. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai... 37. Nuteistoji taip pat nesutinka su tuo, jog jos atlikti veiksmai yra pavojingi,... 38. Pažymi, kad BK 228 straipsnio 1 dalies kriminalizuoto... 39. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai jos veiksmuose... 40. N. S. G. nesutinka su teismo išvada, kad jos veiksmuose buvo priežastinis... 41. Apeliantės manymu teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl kilusių... 42. N. S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d.... 43. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro... 44. Vilniaus apygardos prokuroro ir nuteistosios S. G. apeliaciniai skundai... 45. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai... 46. Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad pagrindiniai argumentai dėl... 47. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra... 48. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 49. Baudžiamojoje byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad S.... 50. Nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Apklausta... 51. Nuteistosios kaltę piktnaudžiavus tarnyba patvirtina liudytojų M. S. ir V.... 52. Apeliaciniame skunde nuteistoji kaip vieną iš savo nekaltumo įrodymų nurodo... 53. Taip pat apeliantė nurodo, kad nebuvo išslaptinta ir operatyvinė medžiaga,... 54. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas nepagrįstai... 55. Tai patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys: VSAT duomenų bazėje... 56. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje transporto priemonė nenurodyta, o... 57. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje transporto priemonė nenurodyta, o... 58. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o... 59. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje, transporto priemonė nenurodyta, o... 60. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė v .n. ( - ),... 61. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o... 62. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o... 63. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o... 64. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o... 65. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ), o... 66. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ) o... 67. MRN ( - ) deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemonė ( - ) o... 68. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos... 69. Šie duomenys rodo, kad ( - ) muitinės poste tranzito deklaracijose buvo... 70. Aplinkybę, kad prekės pagal S. G. tikrintas deklaracijas buvo įvežtos į... 71. Lenkijos piliečio K. T. M., kuris perduodavo prekes, nurodyti asmenys taip pat... 72. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo M. M. parodymai, duoti... 73. Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu... 74. Taigi iš visų šių liudytojų parodymų bei iš liudytojo K. T. M. pateiktų... 75. Tranzitinėse deklaracijose nurodyti prekių gavėjai buvo šie: ( - ), CW ( -... 76. Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto Gardino regioninės... 77. Lietuvos muitinės įstaigų pagal nurodytas eksporto deklaracijas atlikto... 78. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad visose tranzito... 79. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nuosprendyje nenurodė... 80. Apeliantė skunde kelia abejones ir dėl kilusios žalos. Įstatymų leidėjas,... 81. Nagrinėjamu atveju tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojas... 82. Nuteistoji taip pat nurodo, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp... 83. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo nustatyta kaltės forma.... 84. Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai... 85. Skunde nuteistoji dar nurodo ir apie tai, kad teismas, baigus įrodymų... 86. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už... 87. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar... 88. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir... 89. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė yra... 90. Atmetami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai.... 91. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose baudžiamojo... 92. Pagal BK 200 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai... 93. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigos išvežti... 94. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad formaliai S. G.... 95. Prokuroras skunde nemažai dėmesio skiria nusikaltimo vykdytojams. Nurodo, kad... 96. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės... 97. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant... 98. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie S. G. ir... 99. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 101. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistosios S. G....