Byla 2A-512-178/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2286-413/2014 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams A. L., atstovaujamam globėjų S. D. ir G. D., bei „BTA Insurance Company“ SE, veiklą vykdančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) solidariai iš atsakovų A. L., atstovaujamo globėjų S. D. ir G. D., bei „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, 5 767,20 Eur (19 913 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) iš atsakovo A. L., atstovaujamo globėjų S. D. ir G. D., 169 271,90 Eur (584 462 Lt) neturtinės žalos atlyginimo paveldėto turto ribose bei 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) iš abiejų atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 54-58; t. 2, b. l. 44-49).

5Nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Kazlų Rūda – Ąžuolų Būda 2 kilometre įvykusio eismo įvykio metu, susidūrus automobiliui „Mercedes Benz 250“, kurį vairavo ieškovės dukra R. K., bei automobiliui „Mercedes Benz A 190“, kurį vairavo A. L. tėvas V. L., žuvo ieškovės dukra. Pažymėjo, kad dėl įvykio kaltu buvo pripažintas ikiteisminio tyrimo metu (2013 m. birželio 24 d.) miręs V. L., kuris transporto priemonę vairavo neblaivus. Dėl dukters žūties ieškovė patyrė didelius išgyvenimus bei turtinę ir neturtinę žalą, kurią paveldimo turto ribose turi atlyginti V. L. teisių ir pareigų paveldėtojas A. L. ir draudimo bendrovė. Po autoįvykio ieškovė kreipėsi į kalto asmens draudimo bendrovę „BTA Insurance Company“ dėl turtinės (35 243,75 Lt) ir neturtinės (600 000 Lt) žalos atlyginimo, draudimo bendrovė sutiko atlyginti 9 290 Lt turtinę bei 15 537,60 Lt neturtinę žalą. Kadangi žala nėra visiškai atlyginta, ieškovė prašo likusią neatlygintą žalos sumą – 19 913 Lt turtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, o 584 462 Lt neturtinę žalą – iš eismo įvykio kaltininko turto paveldėtojo A. L.. Prašomą priteisti turtinę žalą (19 913 Lt) sudaro: paminklo aplinkos sutvarkymas, tvorelė ir paminklo – skulptūros įrengimas. Be to, ieškovės nuomone, dėl autoįvykio ieškovei padaryta neturtinė žala pasireiškia ypatingai skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu, sveikatos pablogėjimu, dėl ko ji priversta vartoti raminamuosius vaistus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė: 1) iš atsakovo „BTA Insurance“ SE filialo Lietuvoje 1 148,10 Eur (5 000 Lt) turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ir 43,22 Eur (149,25 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei; 2) iš atsakovo A. L., atstovaujamo įstatyminių globėjų S. D. ir G. D., paveldimo turto ribose 5 792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ir 96,95 Eur (334,76 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei; 3) iš atsakovų „BTA Insurance“ SE filialo Lietuvoje ir A. L., atstovaujamo įstatyminių globėjų S. D. ir G. D., ieškovei po 20,56 Eur (71 Lt) atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 53-58).

8Dėl turtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą, tačiau, atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, turi būti vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio 2 dalies nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismas nustatė, kad kaltininko civilinės atsakomybės draudikas (atsakovas „BTA Insurance“ SE) kompensavo ieškovei 9 290 Lt, iš kurių 4 290 Lt sudaro ieškovės dukros laidojimo išlaidos, o 5 000 Lt paminklo pastatymo bei kapavietės sutvarkymo išlaidos. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovei buvo išmokėta 5 000 Lt draudimo išmoka paminklo pastatymo bei kapavietės sutvarkymo išlaidoms atlyginti ir teisinį turtinės žalos dydžio reglamentavimą, į dinaminius šalies ekonomikos ir finansų pokyčius nuo atsakovo nurodytos kasacinio teismo 2006 m. išnagrinėtos civilinės bylos iki šios bylos nagrinėjimo, sprendė, kad draudimo išmoka paminklo pastatymo išlaidoms kompensuoti yra nepakankama (per maža), todėl iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš draudiko ieškovei papildomai 5 000 Lt turtinės žalos (paminklo pastatymo išlaidų) atlyginimo. Teismo vertinimu, toks žalos dydis yra adekvatus, teisingas ir protingas, nepažeidžia nei vienos šalių turtinių interesų pusiausvyros (CK 1.5 str.). Teismas sutiko su atsakovo A. L. atstovo argumentais, kad iš eismo įvykio kilusi pareiga atlyginti žalą negali būti solidari.

9Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas sprendė, kad ieškovė dėl netikėtos ir tragiškos neseniai pilnametystės sulaukusios dukters mirties, neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jos sveikata, dėl netikėtos dukters netekties buvo pažeisti ieškovės lūkesčiai, kuriuos ji siejo su dukters ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą. Teismo vertinimu, nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas yra vienas iš lemiamų kriterijų. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, teismas turi atsižvelgti į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasak teismo, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio kaltininkas V. L. yra miręs, o palikimą priėmė (taigi ir prievolę atlyginti žalą) jo mažametis sūnus (atsakovas) A. L. (CK 5.1 str. 1, 2 d.), t. y. asmuo, kuris nėra ieškovės išgyvenimų tiesioginis kaltininkas. Teismo teigimu, abiem atvejais (ieškovės dukters žūties, o atsakovo tėvo mirties) šalys patyrė praradimus, kuriuos tiesiogiai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas sutiko su išvadą pateikusios institucijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados dalimi, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į vaiko interesus, siekiant realiai įgyvendinti jo teisę į palikimą. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje dėl žmogaus gyvybės atėmimo eismo įvykio metu priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-73/2010, 2K-185/2012, 2K–581/2012). Be to, atkreipė dėmesį, kad dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos draudimo bendrovė „BTA Insurance“ SE yra išmokėjusi jai 15 137,60 Lt draudimo išmoką. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo A. L. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paveldimo turto ribose.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovė R. K. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas apeliantės ieškinys, ir dėl šios teismo sprendimo dalies priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškinį (t. 2, b. l. 63-72). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, neįsigilinęs į individualias šios bylos aplinkybes, be pagrindo sumažino priteistinos turtinės žalos dydį nuo prašomos priteisti 5 767,20 Eur (19 913 Lt) sumos iki 1 148,10 Eur (5 000 Lt) ir nemotyvavo, kodėl atmetė dalį apeliantės reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, tokiu būdu pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 176-178 str., 185 str., 270 str.) ir CK 6.249 straipsnio nuostatas. Žuvus apeliantės dukrai dėl trečiojo asmens kaltės, ji su vyru norėjo pastatyti dukrai paminklą su nedidele skulptūra (angelu), kuri pabrėžtų žuvusios dukros jaunystę. Paminklą sudaro akmeninė tvorelė, akmenukai, blokelis skulptūros pjedestalui ir nedidelė skulptūra. Paprastai kapinėse statomos skulptūros kainuoja 50-80 tūkst. Lt, o šiuo atveju buvo pasirinkta minimali, nebrangi skulptūra, kurios kaina atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Be to, atsižvelgiant į vis didėjančią infliaciją, kainų didėjimą ir paslaugų brangimą, į tai, kad perkamoji galia 2006 ir 2014 metais buvo visiškai skirtinga, nagrinėjamos bylos aplinkybes (jauna mergina žuvo dėl trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų), teismas turėjo priteisti visas realiai patirtas išlaidas (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d., 6.291 str. 1 d.). Juolab kad Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-511/2014 yra priteisęs 25 879,20 Lt išlaidų už laidojimo paslaugas ir kapavietės sutvarkymą.
  2. Teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati, neatitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią, žuvus artimiesiems dėl neblaivių vairuotojų padarytų pažeidimų, priteisiama vidutiniškai 150 000 – 200 000 Lt neturtinė žala. Apeliantė dėl netikėtos ir tragiškos neseniai pilnametystės sulaukusios dukters mirties, įvykusios dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jos sveikata.
  3. Faktas, kad V. L. turtą paveldėjo vienintelis jo sūnus A. L. neatleidžia paveldėtojo nuo pareigos atlyginti žalą paveldėto turto ribose. Teismas neįvertino aplinkybės, kad V. L. mirties dieną turėjo labai nedaug turto – butą ir žemės sklypą, į kuriuos nukreiptas išieškojimas kito kreditoriaus naudai, ir apeliantė gali negauti netgi ir priteistų 20 000 Lt. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. L. 2008-2009 metais visą savo vertingą turtą – žemės sklypus ir daugiau nei 1 mln. Lt vertės sodybą Zariškių kaime perrašė savo sugyventinei J. D. (A. L. mamai), kuri taip pat mirė ir šį turtą paveldėjo A. L., o paminėti sandoriai yra ginčijami kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje apeliantė dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Taigi, A. L. turtinė padėtis yra labai gera.
  4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei neteisingai vertino įrodymus byloje. Teismas nenurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasis, jis priteisė apeliantei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CPK 270 str.). Aktualu tai, kad V. L., būdamas vidutiniškai apgirtęs (jo kraujyje rasta 2,05 prom., šlapime – 2,42 prom. etilo alkoholio), besislapstydamas nuo realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo apeliantės vos 18 metų sulaukusi dukra, įvykio metu gyvenusi su apeliante ir visiškai nuo jos priklausanti. Apeliantę ir žuvusią dukrą siejo artimi, glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio ryšiai, pagalba, o gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Staigi dukters netektis buvo didelis dvasinis sukrėtimas apeliantės šeimai, kuri iki šiol patiria dvasines kančias, apeliantė yra palaužta, nebegali normaliai gyventi, vartoja vaistus, jaučia didelį sielvartą, sukrėtimą, emocinę depresiją, bejėgiškumą ir neviltį, yra morališkai sugniuždyta, sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis, pablogėjo sveikata.
  5. Teismas, priteisdamas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti. Žuvus nepilnamečiui vaikui, tėvui ar sutuoktiniui, kasacinis teismas yra priteisęs 40 000 – 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o pagal šio teismo išaiškinimą analogiškos bylos turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į jau įtvirtintas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, o ne kuriant naujas. Be to, yra konstatavęs, jog dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. L., atstovaujamas globėjų S. D. ir G. D., prašo jį atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 92-101). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Prašoma priteisti turtinė žala sudaro 5 767,20 Eur (19 913 Lt). Byloje nėra įrodymų, kad draudimo išmoka viršytų įstatyme nustatytą maksimalų draudiko atlyginamos žalos dydį, todėl apeliantės reikalavimas taikyti atsakovams solidarią atsakomybę yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš eismo įvykio kilusi pareiga atlyginti žalą negali būti solidari, nes nukentėjusysis pirmiausia turi reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko ir, tik draudimo išmokos nepakakus ar neišmokėjus, reikalauti visą ar likusią dalį padengti iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPDĮ 13 str. 2 d.).
  2. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, asmeniui žuvus, atlyginamos jo laidojimo ir kapo tvarkymo faktinės išlaidos, kurių dydis nustatomas, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Tai reiškia, kad atlyginamos tik įprastos, būtinos, vidutinio dydžio išlaidos, bet ne prašmatnaus paminklo ir tvorelės pastatymo išlaidos kaip yra nagrinėjamu atveju. Apeliantė nepagrindė sumokėtos neprotingai didelės paminklo (skulptūros) kainos, neadekvačios įprastoms tuo metu buvusioms paminklo kainoms. Apeliantei buvo atlyginta 14 290 Lt turtinė žala, kuri atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
  3. Apeliantė nenurodė teismų praktikos, pagal kurią, žuvus artimam asmeniui, būtų vidutiniškai priteisiama 150 000 – 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo vienam asmeniui. Tuo tarpu yra bylų, kuriose, žuvus nukentėjusiajam, sąžiningu, teisingu ir protingu neturtinės žalos atlyginimu pripažinta 7 000 Lt suma motinai už sūnaus netektį, 9 500 Lt tėvams už sūnaus netektį ar 20 000 Lt motinai už dukros netektį dėl eismo įvykio.
  4. Atsakovas neginčija, kad apeliantė, praradusi dukrą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir patyrė neturtinės žalos. Tačiau nepaneigta ir ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas avarijos kaltininko sūnus, taip pat patyrė didelį sukrėtimą ir psichologinę traumą, kadangi neteko tėvo būdamas labai jauno amžiaus (7 m.). Atsakovas mylėjo ir myli savo tėvą besąlygiškai ir nepriklausomai nuo to, kas buvo eismo įvykio kaltininkas, jo galima kaltė nesumažina vaiko skausmo bei išgyvenimų dėl tėvo netekties. Teismas teisingai įvertino santykių glaudumą tarp tėvų ir vaikų tiek apeliantės, tiek ir atsakovo A. L. atžvilgiu bei pagrįstai atsižvelgė ir į mažamečio atsakovo interesus, siekiant įgyvendinti jo teisę į palikimą, nepažeisdamas šalių interesų pusiausvyros bei prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo.
  5. Apeliantė be pagrindo tvirtina, jog atsakovas A. L. turėtų atsakyti visu savo paveldėtu turtu, nors tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde formuluoja reikalavimą, kad neturtinė žala turėtų būti priteisiama V. L. (atsakovo tėvo) turto ribose. Apeliantė, argumentuodama gerą atsakovo finansinę padėtį, mini civilinę bylą, kurioje ginčijami V. L. turto perleidimo sandoriai atsakovo motinai J. D., tačiau nutyli, kad paminėtoje byloje 2014 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas sprendimas, kuriame Kauno apygardos teismas konstatavo, kad šie sandoriai yra teisėti ir galiojantys. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėtų atsakyti ir iš savo motinos paveldėtu turtu, kuri nėra susijusi su neturtinės žalos apeliantei atsiradimu.
  6. Apeliantės nurodytos teismų praktikos, kurioje įtvirtintų taisyklių teismas, anot apeliantės, nesilaikė, ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės skiriasi, kadangi apeliantės nurodytais atvejais neturtinė žala buvo priteisiama tiesiogiai iš kaltininko, o ne iš jo įpėdinio. Neturtinės žalos dydis išimtinai priklauso nuo individualių bylos aplinkybių, o apeliantės nurodoma baudžiamųjų bylų praktika, kurioje, be kita ko, apeliantės nurodytos sumos buvo priteistos keliems nukentėjusiesiems, nepaneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumo, nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliantei teisėtai ir pagrįstai iš viso atlyginta 35 537,60 Lt dydžio neturtinė žala (15 537,60 Lt sumokėjo draudimo kompanija, o 20 000 Lt buvo priteista iš atsakovo A. L.).

13Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veiklą vykdantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 122-125). Nurodo, kad apeliantės prašomos paminklo pastatymo bei kapavietės sutvarkymo išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus (CK 6.291 str. 1 d.), o teismo nustatytas apeliantės turtinės ir neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teismų praktiką.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

16Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė nenurodo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija tokių pagrindų ex officio nenustatė. Todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas jo teisinio ir faktinio pagrindo ribose.

17Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykio metu dėl atsakovo A. L. tėvo kaltės žuvus apeliantės dukrai. Draudikas yra atlyginęs 9 290 Lt dydžio turtinę bei 15 537,60 Lt dydžio neturtinę žalą. Apeliantės manymu, jau išmokėtos sumos neatlygino žalos visa apimtimi, jos netenkina ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteista žalos suma.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Dėl turtinės žalos atlyginimo

20Bylos duomenimis dukros laidojimo išlaidoms apeliantė išleido 830 Lt, karstui – 2 500 Lt, gedulingiems pietums – 2 000 Lt, paminklo aplinkos sutvarkymui ir tvorelei – 5 278,75 Lt, paminklui – skulptūrai bei jo pastatymui – 19 635 Lt (t. 1, b. l. 4-8, 30-34). Taigi, iš viso apeliantė patyrė 24 913,75 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu sutiko atlyginti dalį – 9 290 Lt turtinės žalos, nurodęs, kad apeliantė turėjo 5 330 Lt laidojimo išlaidų (remdamasis CK 6.291 straipsnio 2 dalimi, iš šios sumos atėmė vienkartinę 1 040 Lt savivaldybės mokamą laidojimo pašalpą), ir nustatęs, kad apeliantei išmokėtina 5 000 Lt draudimo išmoka paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms atlyginti (t. 1, b. l. 18-21). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad „BTA Insurance Company“ SE nustatyta 5 000 Lt apeliantei atlygintina suma už patirtas kapavietės sutvarkymo išlaidas yra per maža ir apeliantei iš nurodyto atsakovo papildomai priteisė dar 5 000 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų. Anot apeliantės, kapavietės sutvarkymo išlaidų suma vis tiek yra per maža. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante.

21CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu; atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Negausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos.

22Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad kapavietėje buvo pastatytas ne įprastas paminklas, bet skulptūra „Angelas“ 17 440 Lt vertės, kurios pastatymui buvo reikalingi granito bordiūrai ir blokelis skulptūros pjedestalui 2 195 Lt vertės (t. 1, b. l. 27-30, 32), be to, aplinkos sutvarkymo ir tvorelės išlaidos papildomai sudarė dar 5 278,75 Lt (t. 1, b. l. 31, 34). Iš viso R. K. kapo sutvarkymo išlaidos sudarė 24 913,75 Lt, t. y. ženkliai daugiau nei vidutinės, paprastai patiriamos kapavietės sutvarkymo išlaidos (CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012, 2011 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, apeliantei papildomai priteisus 5 000 Lt paminklo pastatymo išlaidų, nustatytas 10 000 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo dydis yra adekvatus, teisingas ir protingas, nepažeidžia nei vienos šalių turtinių interesų pusiausvyros bei atitinka protingumo kriterijų (CK 1.5 str., 6.291 str. 1 d.). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia teismo išvados dėl apeliantei priteistinos turtinės žalos dydžio pagrįstumo, o jos nurodyti išgyvenimai dėl dukters žūties neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos priteisimo, nes tokio pobūdžio argumentai reikšmingi kitos žalos – neturtinės – klausimo sprendime. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-511/2014, kuria remiasi apeliantė savo skunde, nedetalizuota, kas sudarė 25 879,20 Lt laidojimo paslaugų bei kapavietės sutvarkymo išlaidas, be to, toje byloje priimtas teismo nuosprendis nesaisto Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjant šią civilinę bylą, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia pagal bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais bei vidiniu įsitikinimu (CPK 4 str., 185 str.).

23Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas aptariamu klausimu padarė tinkamas išvadas, teisėtai ir pagrįstai apeliantei priteisė 1 148,10 Eur (5 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo (CPK 185 str.).

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau teismas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus, nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

26Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos. Šiame kontekste pastebėtina, kad bendra (kartu su išmokėta draudiko) neturtinės žalos atlyginimo suma yra beveik dvigubai didesnė.

27Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pažeistos neturtinės vertybės (teisės į gyvybę) svarbą, dėl mirusio V. L. kaltės kilusius neigiamus padarinius, apeliantės dvasinius išgyvenimus ir ryšį su eismo įvykio metu žuvusia dukra. Taigi, teismas įvertino tiek įstatyme, tiek ir teismų praktikoje suformuotus pagrindinius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytais argumentais, įvertino bei atsižvelgė ir į dar vieną teisinę reikšmę teisingam šio klausimo išsprendimui turinčią aplinkybę, o būtent, kad kaltas dėl eismo įvykio asmuo V. L. yra miręs, jo pareigą atlyginti apeliantei neturtinę žalą turės įvykdyti ne kaltas asmuo, o jo turto paveldėtojas – sūnus A. L. (CK 6.289 str. 1 d.). Taigi, šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala priteisiama ne iš asmens, kuris yra tiesiogiai atsakingas už apeliantei padarytą neturtinę žalą, susijusią su jos dukters žūtimi, bet iš kalto asmens pareigų perėmėjo – abiejų tėvų neturinčio mažamečio asmens, kuris nėra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, negalėjo jų įtakoti, taip pat nėra kaltas ir dėl apeliantės patirtų dvasinių kančių bei išgyvenimų. Galima sutikti, kad ši aplinkybė savaime nereiškia mažesnės jo tėvo veiksmais apeliantei padarytos neturtinės žalos ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis pagal teismų praktiką, formuojamą bylose dėl neturtinės žalos priteisimo eismo įvykio metu netekus artimo asmens (dukters), iš esmės galėtų būti didesnis. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės vertinimas kaip visiškai nereikšmingos neatitiktų jau minėtų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, dėl ko pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ši išskirtinė bylos aplinkybė turi teisinę reikšmę nustatant apeliantei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pastebėtina, kad ir pati apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kuriame nurodyta, jog dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

28Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijų visetą, pažeistos vertybės pobūdį, dėl neteisėtų veiksmų kilusius padarinius, apeliantės patirtus dvasinius išgyvenimus, apeliantei draudimo kompanijos išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo dydį bei aplinkybę, kad neturtinę žalą turės atlyginti ne kaltas asmuo, o jo turto paveldėtojas (mažametis našlaitis), nagrinėjamu atveju teisingai nustatė apeliantei priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str.; CPK 185 str., 302 str.). Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo tėvų tarpusavio turtiniais sandoriais dar 2008-2009 m. m. (eismo įvykis kilo 2013 m.).

29Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Nors atsakovas A. L., atstovaujamas globėjų S. D. ir G. D., atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo gauti iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1, 3 d. d.).

32Dėl teismo sprendimo patikslinimo

33Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas yra „BTA Insurance“ SE filialas Lietuvoje, ir iš jo priteisė atitinkamas sumas (t. 2, b. l. 53-58). Pagal CK 2.53 straipsnio 2 dalį filialas nėra juridinis asmuo, todėl neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali būti atsakovu byloje, nors filialas ir atsako pagal juridinio asmens prievoles ir į jo turtą gali būti nukreiptas pagrindinės įmonės skolų išieškojimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė savo ieškinyje atsakovu buvo nurodžiusi tinkamą asmenį - „BTA Insurance Company“ SE, kuris savo veiklą vykdo per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (t. 1, b. l. 54-58; t. 2, b. l. 44-49). CPK 328 straipsnyje nustatytas draudimas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nustačius, kad šioje byloje ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui, kuris buvo tinkamai atstovaujamas, o pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą teismo sprendimą, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu gali būti patikslinta, dėl to nenaikinant ir nekeičiant šio sprendimo iš esmės.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

36Patikslinti, jog šiuo sprendimu yra priteistos sumos iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veiklą vykdančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į. k. 300665654.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) solidariai iš... 5. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Kazlų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Dėl turtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę į... 9. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas sprendė, kad ieškovė dėl... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Ieškovė R. K. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. L., atstovaujamas globėjų S.... 13. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veiklą vykdantis per „BTA... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329... 17. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 20. Bylos duomenimis dukros laidojimo išlaidoms apeliantė išleido 830 Lt,... 21. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo... 22. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad kapavietėje buvo pastatytas ne... 23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 27. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs... 29. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Nors atsakovas A. L., atstovaujamas globėjų S. D. ir G. D., atsiliepime į... 32. Dėl teismo sprendimo patikslinimo... 33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti iš esmės... 36. Patikslinti, jog šiuo sprendimu yra priteistos sumos iš atsakovo „BTA...