Byla 1-327-966/2018
Dėl to susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu ir ženkliai greitį viršijusiu motociklu, ko pasėkoje motociklo vairuotojas P. R. žuvo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant V. S., A. Z., I. Ž., T. Š., dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiesiems J. R., E. R., I. R., jų atstovei advokatei K. R., kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui G. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2V. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5V. J. 2016-06-27 apie 20.10 val., ( - ), vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybiniais numeriais (toliau - valst. Nr.) ( - ) ir važiuodamas nuo ( - ), nereguliuojamoje sankryžoje su Technikumo g. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 157 punkto ir KET 3 priedo 1.3. punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę neįvertino atstumo ir greičio iki priešpriešiais artėjusio motociklo BMW S1000 RR, valst. Nr. ( - ), kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus keliuose, ir tokiu būdu, artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu ir ženkliai greitį viršijusiu motociklu, ko pasėkoje motociklo vairuotojas P. R. žuvo.

6K. V. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2016-06-27 važiavo iš Garliavos pusės į miesto pusę, oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa. Ketino sukti į Technikumo gatvę. Artėjant prie sankryžos, persirikiavo į antrą eismo juostą, sustojo prie dvigubos ištisinės eismo juostos pabaigos, norėdamas įsitikinti ar gali sukti į minėtą sankryžą. Buvo įsitikinęs, kad priešingos eismo krypties pirma eismo juosta yra laisva ir buvo galima važiuoti link antros juostos. Matomumas buvo blogas, nes trukdė kelio ženklas, kuris užstojo matymą antroje eismo juostoje. Kad geriau matytų, jis automobilio priekiniu kampu apie pusę metro įvažiavo į priešingą eismo juostą. Buvo matyti, kad antra priešpriešinio eismo juosta laisva.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, kaltinamajam nurodžius, kad dėl sveikatos būklės daugiau aplinkybių nurodyti negali, buvo pagarsinti jo rašytiniai paaiškinimai, pateikti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi parodymus kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat atsisakė duoti.

8Pateiktuose rašytiniuose parodymuose, V. J. nurodė, kad 2016-08-03 apie 20.30 val. vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) Važiavo ( - ) antra eismo juosta, nuo Garliavos gyvenvietės link sankryžos su Technikumo g., apie 50 km/h greičiu. Artėjant prie nereguliuojamos, nelygiareikšmių kelių sankryžos su Technikumo g. mažino greitį, nes sankryžoje jam reikėjo atlikti kairį posūkį į Technikumo gatvę. Privažiavęs važiuojamųjų dalių sankirtą, sustabdė automobilį prie pasibaigusios dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių srautus. Vairuojamą automobilį pilnai sustabdė, kad įsitikinti ar priešingos krypties važiuojamoji dalis laisva ir ar galės atlikti kairio posūkio manevrą į Technikumo gatvę. Priešingos krypties pirma eismo juosta jam buvo matoma puikiai. Matė pirma eismo juosta atvažiuojantį automobilį, kuris iki jo automobilio buvo apie 150-200 metrų atstumas. Tuo metu šis automobilis artėjo prie visuomeninio transporto sustojimo vietos „2-asis fortas“. Tuo tarpu antros eismo juostos matomumą pilnai ribojo ir buvo užstoję už važiuojamųjų dalių sankirtos esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, važiuojamosios dalies viduryje įrengtoje saugumo salelėje, ant kelio ženklų „Pėsčiųjų perėja“ stovų, apie pusės metro (iki ženklo apačios) aukštyje pritvirtinti didelio skersmens (900 mm) kelio ženklai Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“, kurie visiškai trukdė ir pilnai užstojo priešingos krypties antros eismo juostos matomumą. Kad įsitikinti ir pamatyti ar nėra antra eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių, buvo priverstas automobilio priekiniu kampu įvažiuoti iki pusės metro į priešingos krypties antrą eismo juostą. Įvažiavęs automobilio priekine dalimi į priešingos krypties antrą eismo juostą, stabdė automobilį ir matė, kad antra eismo juosta iki priešingoje kryptyje esančios visuomeninio transporto sustojimo vietos „2-asis fortas“ yra laisva ir nėra nuo Europos pr. pusės atvažiuojančio transporto. Tuo metu jo vairuojamas automobilis buvo tik šiek tiek, apie 10 laipsniu kampu, pasisukęs nuo ašinės linijos į kairę. Matydamas priešingos krypties pirma eismo juosta atvažiuojantį prieš tai matytą automobilį, kuris tuo metu jau buvo apie 100 metrų atstumu, tai yra įvertinęs atstumą iki šio automobilio ir jo važiavimo greitį bei įsitikinęs, gali saugiai ir netrukdydamas kitoms transporto priemonėms sankryžoje atlikti kairį posūkį, pradėjo sukdamas vairą važiuoti per važiuojamųjų dalių sankirtos priešingos krypties antrą eismo juostą, atlikdamas kairio posūkio manevrą. Pajudėjęs iš vietos per priešingos krypties eismo juosta važiavo iki 5-10 km/h greičiu. Važiuojant per priešingos krypties antrą eismo juostą bei automobilio priekiniam kairiam kampui jau esant prie linijos skiriančios antrą ir pirmą eismo juostas, staiga išgirdo link jo artėjantį stiprų variklio gausmą ir po akimirkos pajuto labai stiprų smūgį į automobilio priekinę dalį. Kokia tai buvo transporto priemonė net nespėjo pamatyti. Taip pat nespėjo pamatyti ar ši transporto priemonė darė kokius nors manevrus savo važiavimo krypties važiuojamo joje dalyje. Dėl visiškai netikėtai gauto labai stipraus smūgio į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, galimai prarado sąmonę ir nesugebėjo valdyti vairuojamo automobilio. Atsigavo tik medikams teikiant jam pagalbą. Kas vyko toliau po smūgio nurodyti negali nes nežino. Kas tuo metu vyko ir kokia transporto priemonė atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį nežinojo ir nesuprato. Prieš atliekant sankryžoje kairio posūkio manevrą, priešinga kryptimi pirma eismo juosta matė atvažiuojantį automobilį, tačiau iki jo vairuojamo automobilio buvo pakankamai dideliu atstumu, o antra eismo juosta nebuvo jokio atvažiuojančio transporto, todėl sankryžoje atlikti posūkį buvo visiškai saugu. Vėliau jau ligoninėje sužinojo, kad į jo automobilį atsitrenkė dideliu greičiu priešinga kryptimi atvažiavęs motociklas, kuris atsitrenkęs į jo automobilį užsidegė, o jo vairuotojas žuvo ( 2 t., b.1.75- 78).

9Išklausęs paaiškinimus, kaltinamasis parodė, kad rašytiniai paaiškinimai surašyti advokato pagalba ir jo žodžių. Paaiškinimus kaltinamasis patvirtino, kaip teisingus, tik patikslino, kad neteisingai nurodyta įvykio data, turi būti ne 2016-08-03, 2016-06-27. Papildomai parodė, kad sustojęs prie sankryžos matė, kad priešingos eismo juostos laisvos apie 200-300 metrų atstumu. Regėjimas matyti netrukdė, tik kelio ženklas. Važiavo įsitikinęs, kad priešingos krypties antra eismo juosta laisva, kiek laiko ir kokiu atstumu pavažiavo iki smūgio, negali pasakyti. Veiverių g./Technikumo g. sankryža jam žinoma, jis ja beveik kasdien važiuoja. Nurodė, kad po įvykio pasikeitė jo sveikatos būklė, tačiau kaip nenurodė, visą laiką vartoja vaistus, pakilęs kraujo spaudimas. Paaiškino, kad po eismo įvykio daugiau nevairuoja. Tai pirmas eismo įvykis.

10Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

11Nukentėjusysis J. R., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu žuvo jo sūnus P. R.. Paties eismo įvykio nematė, apie tai pranešė ir į eismo įvykio vietą jį atvežė iš matymo pažįstamas taksi vairuotojas. Eismo įvykio vietoje pamatė, kad sūnus atsitrenkė į automobilį. Sūnus motociklą buvo nusipirkęs už savo lėšas. Jis tik vėliau sužinojo, kad sūnus neturėjo teisės vairuoti motociklą, todėl norėjo jį parduoti. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį palaiko. Civilinis ieškinys pareikštas dėl turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos paminklui, kapo įrengimo, duobės kasimo, laidojimo išlaidos, sugadinti drabužiais, motociklo kaina, draudimo bendrovė atlygino dalį, tikslių skaičių neatsimena. Už paminklą jis sumokėjo, paminklo kaina nurodyta tokia, kadangi akmuo brangus. Iš draudimo bendrovės prašo priteisti 833 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo 17917 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą patyrė dėl sūnaus žūties, patiria stresą iki šiol, nemiega naktimis, vartoja raminančius vaistus, kurių ankščiau nereikėjo. Sutriko fizinė ir psichinė sveikata. Su sūnumi santykiai buvo geri, kartu su juo gyveno.

12Nukentėjusioji E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu žuvo jo sūnus P. R.. Paties eismo įvykio nematė, apie tai jai pranešė sutuoktinis J. R.. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą patyrė, nes prarado vaiką. Po sūnaus žūties ji negalėjo grįžti į darbą dėl savo būklės, nors ankščiau dirbo Vilniuje, bet dabar negali važinėti automobiliu, jau du metus registruota darbo biržoje, vartoja vaistus, nors ankščiau jokių vaistų nevartojo. Su sūnum gyveno kartu, iki šiol negali įeiti į sūnaus kambarį, kambarys likęs nepaliestas. Dabar kankina nemiga, nerimas, baimės jausmas, negali pernešti triukšmo, nuolat jaučia įtampą. Dėl praradimo nemato prasmės dirbti ir gyventi. Žinojo, kad sūnus turi motociklą, buvo jį įgijęs už savo lėšas, norėjo jį parduoti.

13Nukentėjusioji I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra žuvusiojo P. R. sesuo. Ji gyveno ir dirbo Vilniuje, vakare įsijungus kompiuterį interneto svetainėje ,,Facebook“ pamatė nuotrauką, kurioje matėsi suplyšęs motociklininko batas. Ji atpažino brolio batą, matytą Tehnikumo gatvę, skambino brolio draugams, nes suprato, kad tai jos brolio batas. Paskambinus policijai jai patvirtino, kad tai jos brolis žuvo. Jai buvo šokas, ji grįžo pas tėvus, mama buvo isterijoje. Su broliu siejo artimas ryšys, dar tą pačią dieną brolis jai atsiuntė nuotrauką. Žinojo, kad tą pačią dieną brolis pardavinėjo motociklą ir žadėjo susitikti su motociklo pirkėju. Brolis važinėjo su motociklu, bet tik po įvykio ji sužinojo, kad brolis turėjo teisę vairuoti tik automobilį. Motociklą turėjo neilgai. Neturtinę žalą patyrė, kadangi patyrė šoką, baimę, nerimą, vartojo vaistus. Darbe gavo savaitę atostogų, bet grįžusi į darbą ji vartojo raminamuosius, o dėl darbo pobūdžio, nuolatinių komandiruočių ir tikrinimų, abejojo ar galės tinkamai dirbti, todėl išėjo iš darbo. Atsikėlė gyventi pas tėvus, labai blogai jautėsi. Dėl psichologinės būsenos buvo atšauktos jos vestuvės rugsėjo 17 d., ji neteko darbo ir šeimos. Šiuo metu gyvena atskirai nuo tėvų, nes tapo užsidariusi, nemėgsta triukšmo. Vartojo vaistus ,,Neuromed“ prieš miegą, ,,Eksotalin“, vaikšto pas gydytojus. Paminklą ji užsakinėjo, nes tėvai negalėjo ieškoti sūnui paminklo. Užsakė pas F. V., šiai dienai paminklas sutvarkytas. Mama sunkiai kalba, sako, kad negali užmigti. Mama turi depresijos požymių, o tėtis negali išgirsti net sūnaus vardo. Mamai paskirta operacija, o jai rasti pakitimai dėl vėžinių ląstelių, nuo nervų. Jie visi buvo nustebinti to, kad kaltinamasis net neatsiprašė, jį pamatė tik teisme. Kaltinamasis turėjo nekilnojamojo turto, sodybą ir žemės sklypą, kuris buvo padovanotas perleistas giminaičiui ir žinoma, kad turėjęs anksčiau autoįvykį, toje gatvėje yra įvažiavęs į stulpą.

14L. R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos neatsimena, ji važiavo Veiverių gatve iš Garliavos į miestą ir pirma eismo juosta. Ties įvykio vieta prieš ją pamažu važiavo automobilis ir ji norėjo jį lenkti, bet automobilis persirikiavo į antrą juostą. Eismo sąlygos buvo normalios. Ji matė motociklą, atvažiuojantį iš priešpriešos, jis buvo toli, lyg važiavo antra juosta. Matomumas buvo geras, jo niekas neribojo. Minėtam automobiliui persirikiavus į antrą eismo juostą, šis parodė posūkio signalą, ji pravažiavo pro jį pirma eismo juosta ir tuoj pat išgirdo garsą. Ji stabdydama pavažiavo į priekį, nes pasukusi galvą pamatė avariją. Ji sustojo, bet pamatė, kad stoja kiti automobiliai, todėl nuvažiavo. Kitą dieną perskaitė skelbimą u prašymu atsiliepti, kas matė įvykį, todėl paskambino policijai. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus.

15Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 123-124). kuomet ji parodė, kad 2016-06-27 apie 20.10 val. ji vairavo automobilį „Mitsubishi Espace Star“, valst. Nr. ( - ) važiavo nuo Garliavos link Kauno miesto Veiverių gatve link Europos pr. Po akimirkos matė, kaip nuo Kauno miesto pusės, su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, pravažiavo policijos automobilis. Ji važiavo toliau. Jos automobilyje keleivių nebuvo. Buvo šviesus paros metas, matomumas geras, transporto priemonių judėjimo srauto intensyvaus nebuvo, abiem kryptimis važiavo pavieniai automobiliai. Ji važiavo pirma eismo juosta, greitis buvo apie 55 km/h. Aiškiai matė, kad priekyje jos, pirma eismo juosta, važiuoja tamsios spalvos automobilis. Tarp jos vairuojamo automobilio ir priekyje važiuojančios transporto priemonės buvo apie 10-12 metrų atstumas. Matė, kaip priekyje važiuojantis automobilis įjungė kairio posūkio signalą, persirikiavo į antrą eismo juostą. Automobilio greitis akivaizdžiai buvo mažinamas, nes jos vairuojamas automobilis artėjo priėjo. Matė, kad tuo metu iš priešpriešiais atvažiuoja motociklas. Kuria eismo juosta važiavo motociklas, tiksliai nurodyti negali, nes neįsidėmėjo. Kuomet pravažinėjo tamsios spalvos automobilį, jis tuo metu ar tai suko į Technikumo gatvę, ar norėjo apsisukti sankryžoje, jai sunku pasakyti. Automobilis buvo pasisukęs į kairę. Ar sankryžoje automobilis buvo pilnai sustojęs ar iš lėto atlikinėjo posūkį, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Jau visai pravažiuojant besisukantį automobilį išgirdo labai stiprų garsą, pamatė liepsnas. Ji sulėtino greitį, tačiau judėjo tolyn. Matė, kad nuo Kauno miesto pusės važiavę automobiliai lėtina greitį ir stoja. Būdama tikra, kad bus kas suteikia pagalbą, ji važiavo tolyn, nes turėjo iš autobusų stoties paimti atvykusį giminaitį. Galimai praėjus 30-40 minučių ji vėl važiavo Veiverių gatve link Garliavos namo. Matė, kad įvykio vietoje stovi du greitosios medicinos pagalbos automobiliai, policijos pareigūnai. Pravažiuojant įvykio vietą matė, kad ant žolės kažkas yra uždengta. Tuo metu pagalvojo, kad viskas pasibaigė tragiškai. Sekančią dieną internete perskaitė straipsnį apie šį eismo įvykį ir pamatė, kad prašoma žmonių, mačiusį įvykį, atsiliepti. Tuomet ji paskambino nurodytu telefonu, prisistačiusi pasakė, kad matė važiuojantį automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje, prieš įvykiui įvykstant

16L. M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, datos tiksliai neatsimena, jis kartu su žmona ir drauge automobiliu „Infiniti“ važiavo Seniavos plentu. Sustojo prie šviesoforo, norėjo sukti link Veiverių gatvės, bet degė raudonas šviesoforo signalas. Šalia jo automobilio sustojo motociklininkas su baltu motociklu, jam pasirodė keista tai, kad šis buvo be specialios aprangos, su šortukais. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis suko į kairę, link Garliavos, o motociklininkas nuvažiavo tiesiai, į „Orlen“ degalinę. Po to jis privažiavo prie Maxima bazės, kur vėl sustojo ties šviesoforu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti ir per veidrodėlį pamatė, kad atvažiuoja motociklininkas, kuris jį aplenkęs nuvažiavo tiesiai. Motociklas važiavo viršydamas greitį. Jis pats važiavo viršydamas greitį, apie 70 km/h, o motociklas jį aplenkė. Jis pats vairuoja jau 15 metų, todėl iš patirties mano, kad jis galėjo važiuoti nuo 150 km/h iki 200 km/h greičiu. Nusekė jį žvilgsniu ir pamatė eismo įvykį. Supratp, kad ten įvyko avarija, maždaug po 15 sekundžių pamatė, kad motociklas liepsnoja, motociklininkas guli ant žemės ir stovi sudaužyta mašina. Matė, kad automobilyje sėdėjo senyvas žmogus. Mano, kad įvykio priežastis, tai motociklininko viršytas greitis ir neatsargus automobilio sukimas. Eismo sąlygos buvo geros. Viskas vyko į pavakarę, tačiau buvo šviesu, švietė saulutė. Matomumas buvo geras. Kai įvyko eismo įvykis, jis buvo nuo įvykio vietos maždaug 0,5 kilometro atstumu. Jis privažiavo maždaug per 10 ar 15 sekundžių. Motociklininkas pralenkė jį pirma eismo juosta. Priekyje jo niekas nevažiavo. Ar motociklas stabdė, nematė, bet mano, kad nestabdė, nes nepastebėjo, kad užsidegtu motociklo stop žibintai. Po to, kai motociklininkas jį aplenkė, jis važiavo tuo pačiu keliu ir ne manevravo.

17Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M663/2016 (02) konstatuota, kad P. R. padaryti daugybiniai, didelės apimties kūno minkštųjų audinių sumušimai, nubrozdinimai, žaizdos, dubens kaulų, galūnių, krūtinkaulio lūžiai, atviri, didelės apimties, pilvo organų plyšimai, galvos smegenų ir krūtinės organų sumušimas. Mirtis ištiko iš karto po patirtų sužalojimų dėl galvos smegenų ir vidaus organų trauminės destrukcijos. (1 t., b.l. 133-1 37),

18Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1637(16) nurodyta, kad motociklo BMW S 1000RR greitis susidūrimo metu buvo apie 116 km/h. Automobilio Ford Mondeo greitis susidūrimo metu buvo apie 49 km/h. Transporto priemonių susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Garliavos. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojas V. J., prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti priešpriešiais artėjusio ir, tikėtina, nuo susidūrimo vietos apie 19,7m atstumu nutolusio motociklo BMW S1000RR. Tikėtina, buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Ford Mondeo vairuotojo V. J. veiksmai-prieš sukdamas į kairę, neįvertino atstumo ir greičio iki priešpriešiais artėjusio motociklo, o sukdamas į kairę, kirto dvigubą ištisinę liniją ir tokiu būdu, artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido (tikėtina, sudarė neišvengiamą kliūtį) ženkliai leistiną greitį viršijusio motociklo-techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. (1 t., b.1.142-149).

19Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1037(17) nurodyta, kad tikėtina, automobilis Ford Mondeo būtų išvažiavęs iš Veiverių g. priešpriešinio eismo juostos, motociklui BMW S100 RR neprivažiavus automobilio Ford Mondeo apie 9,5 m atstumu, tačiau šioje konkrečioje eismo situacijoje (automobilio išvažiavimo iš antros eismo juostos momentu) automobilio Ford Mondeo vairuotojas V. J. vis tiek būtų sukėlęs grėsmę eismo saugumui artėjančiam motociklui BMW S100 RR; tikėtina, buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Ford Mondeo vairuotojo V. J. veiksmai, - prieš sukdamas į kairę, neįvertino atstumo ir greičio iki priešpriešiais artėjusio motociklu BMW S1000RR, o sukdamas į kairę, kirto dvigubą ištisinę liniją ir tokiu būdu, artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido ženkliai leistiną greitį viršijusio motociklo, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (2 t., b.1. 5-10).

20E. V. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktas išvadas Nr. Nr. M663/2016 (02) ir Nr. 11-1637(16). Parodė, kad kompiuterio programa, pasitelkus užfiksuotas transporto priemonių padėtis po susidūrimo, buvo atkurtas susidūrimas, sumodeliuotas eismo įvykis. Nustatyta, kad lengvajam automobiliui judant 49 km/h greičiu, į jo priekinę dalį atsitrenkė 116 km/h greičiu judantis motociklas. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje. Ekspertas vienareikšmiškai teigė, kad įvertinus nustatytą automobilio greitį, automobilis negalėjo būti sustojęs prieš įvažiuodamas į Technikumo gatvę ir nukirtinėdamas dvigubą ištisinę liniją. Tai leidžia teigti objektyvūs duomenys. Nustatyta taip pat ta faktinė aplinkybė, kad lengvajam automobiliui įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, motociklas buvo 19,7 metrų atstumu. Visos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad lengvasis automobilis kelyje nematė motociklo. Motociklininko greičio viršijimas priežastinio ryšio su eismo įvykiu absoliučiai neturi, nes nustatyta, kad motociklui greitį viršijant, motociklas buvo 20 metrų atstumu. Niekas netrukdė lengvajam automobiliui jo pamatyti. Vairuotojas privalo įvertinti, jeigu kerta skersai kelio juostą, sudaro kliūtį, tačiau vairuotojas nesistengė įvertinti situacijos ar artėja, ar ne. Nėra pagrindo teigti, kad pastatytas kelio ženklas iššaukė šį eismo įvykį, tačiau šiuo atveju matomumas nebuvo vertintas. Šiuo konkrečiu atveju, motociklas važiuodamas ir viršydamas greitį, prieš automobilį buvo 19,7 metrų atstumu, todėl ar jis tuomet važiuotų 50 ar 100 ar 130 km/h greičiu, jis tą akimirką būtų toje pačioje vietoje, todėl jo greičio viršijimas neturėjo trukdyti jo pamatyti. Situacijoje, kai automobiliui pradėjus sukti motociklas būtų 80 m atstumu, greičio viršijimas klaidintų, nes vairuotojui reikėtų vertinti, ar spės pravažiuoti. Šiuo konkrečiu atveju greičio viršijimas neturi įtakos, bet kuriuo atveju motociklas buvo prie pat įsukančio automobilio. Buvo atlikta pakartotina ekspertizė, nustatyta, kad motociklui važiuojant leistinu greičiu, lengvasis automobilis atlaisvintų antrą eismo juostą, motociklui neprivažiavus 9,7 metru atstumu. Tačiau motociklo stabdymo greitis būtų 32 metrai, tokiu atveju, net jei ir būtų prasilenkę, vis tiek buvo sukelta grėsmė eismo saugumui. Be to, jei automobilis būtų nenukirtinėjęs dvigubos ištisinės linijos, o prieš manevrą sustojęs jai pasibaigus, motociklininkas būtų pravažiavęs.

21Specialisto išvadoje Nr. 17-T06RS konstatuota, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojo V. J. veiksmai – atliko posūkio manevrą į kairę, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, sudarė kliūtį iš priekio važiavusiam ir ženkliai didžiausią leistiną greitį viršijusiam motociklui BMW S1000 RR, techniniu požiūriu, tikėtina, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti; motociklo BMW S1000 RR vairuotojo P. R. veiksmai – važiavo 116 km/h greičiu smarkiai viršydamas didžiausią leidžiamą važiavimo greitį 50 km/h – techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu; jeigu motociklo BMW S1000 RR, valst. Nr. ( - ), vairuotojas P. R. iki susidūrimo vietos būtų važiavęs ta pačia eismo juosta (2-aja) neviršydamas didžiausio leidžiamo greičio mieste - 50 km/h, automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) visiško išvažiavimo iš priešpriešinės antros eismo juostos momentu motociklas būtų tikėtinu 15,97 m atstumu iki susidūrimo vietos ir, tikėtina, prasilenktų su į kairę sukančiu automobiliu nesusidūręs; motociklo BMW S1000 RR, valst. Nr. ( - ), vairuotojas P. R., važiuodamas neviršijant didžiausio leidžiamo greičio 50 km/h, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio prasilenkiant su į kairę sukusiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) motociklo BMW S1000 RR, valst. Nr. ( - ), sustabdymo kelias jam važiuojant 116 km/h greičiu padidėja maždaug 3,6 karto, lyginant su važiavimu didžiausiu leidžiamu greičiu mieste - 50 km/h; tikėtina, kad šio eismo įvykio aplinkybėmis motociklo BMW S1000 RR, valst. Nr. ( - ), vairuotojo P. R. veiksmai - važiavo 116 km/h greičiu smarkiai viršydamas didžiausią leidžiamą važiavimo greitį 50 km/h, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu; automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. J. veiksmas - vien tik dvigubos ištisinės linijos kirtimas neprivažiavus siauros brūkšninės linijos, - techniniu požiūriu nepriimtinas, tačiau vertinant eismo įvykio aplinkybių visumą nėra pagrindo teigti, kad vien tik šis judėjimo trajektorijos trumpinimas būtų turėjęs esminės įtakos pačiam transporto priemonių susidūrimui; ribinis didžiausias motociklo BMW S1000 RR, valst. Nr. ( - ), greitis važiuojant tiesia trajektorija, kurį viršijus, tikėtina, prasilenkimas su į kairę sukančiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) būtų neįmanomas, yra apie 53 km/h.

22E. R. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą Nr. 17-T06RS. Parodė, kad kaltinamojo gynėjo užsakymu atliko ekspertizę. Jam buvo pateikti eismo įvykių apžiūros planas protokolas, transporto priemonių techninės apžiūros protokolas, nespalvotos nuotraukos, liudininkų paaiškinimai, specialisto išvados. Iš esmės jo nustatytas atstumas tarp automobilio, įvažiuojančio į sankryžą, ir motociklo sutampa - 19,7 m. Modeliuojant situaciją, nustatyta, kad motociklui važiuojant leistinu greičiu – 50 km/h, jis iki automobilio būtų važiavęs 1,15 sekundės, todėl automobilis būtų spėjęs išvažiuoti iš sankryžos, kadangi pilnai išvažiuoti iš eismo juostos, tuo greičiu kokiu nustatytas, jam reikėtų 0,54 sekundžių. Jis pats greičio nenustatinėjo, rėmėsi greičiais, nustatytais Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte. V. J. greitis susidūrimo metu buvo 49 km/h, techniniu požiūriu, jis turėjo įsitikinti, kad sukti saugu. Iš eismo įvykio schemos matė, kad V. J. nukirtinėjo kampą, kirto dvigubą ištisinę liniją. Motociklo 53 km/h greitis jau būtų kritinis, nuo kurio susidūrimas būtų neišvengiamas. Šiuo atveju, motociklas turėjo 1,15 sekundės, tai toks mažas laiko tarpas, kad jis nelabai būtų spėjęs sureaguoti ir nusukti. Autoįvykio kėlimui turėjo įtakos pats veiksmas, kad buvo išvažiuota į priešpriešinę eismo juostą. Dvigubos ištisinės linijos kirtimas pats savaime įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo.

23Kelių eismo įvykio apžiūros protokole, eismo įvykio schemoje, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros aktuose užfiksuotas eismo įvykis, įvykio vieta - Veiverių/ Technikumo gatvių sankryža, kelyje ribotas greitis 50 km/h, iš fotolentelės matyti, kad matomumas kelyje geras (1 t., b. l. 15-25).

24Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

25Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (žr. LAT nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Taigi, šioje byloje būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikšmę pasekmių atsiradimui.

26Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2016-06-27 apie 20.10 val., Kaune, Veiverių gatve, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybiniais numeriais (toliau - valst. Nr.) ( - ), ir važiuodamas nuo Kauno r., Garliavos miesto, link Seniavos pl., nereguliuojamoje sankryžoje su Technikumo g. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 157 punkto ir KET 3 priedo 1.3. p. reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę neįvertino atstumo ir greičio iki priešpriešiais artėjusio motociklo BMW S1000 RR, valst. Nr. ( - ), kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus keliuose, ir tokiu būdu, artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu ir ženkliai greitį viršijusiu motociklu, ko pasėkoje motociklo vairuotojas P. R. žuvo, yra surinkta pakankamai.

27Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus tik po kitų asmenų apklausos teigė, kad jis, įvažiuodamas į sankryžą sustojo, o kadangi matomumą užstojo kelio ženklas, apie pusę metro įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, įsitikino, kad priešpriešinė eismo juosta laisva, todėl atliko manevrą, motociklo nematė, pajudėjęs iš vietos per priešingos krypties eismo juosta važiavo iki 5-10 km/h greičiu, o važiuojant per priešingos krypties antrą eismo juostą bei automobilio priekiniam kairiam kampui jau esant prie linijos skiriančios antrą ir pirmą eismo juostas, staiga išgirdo link jo artėjantį stiprų variklio gausmą ir po akimirkos pajuto labai stiprų smūgį į automobilio priekinę dalį. Tačiau tokį kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip jo gynybinę versiją ir siekimą išvengti atsakomybės ir juo nesivadovauja, nes toks jo aiškinimas yra paneigtas baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o būtent: specialistų išvadomis, ekspertų paaiškinimais, liudytojos R. T. ir kitais aukščiau aptartais rašytiniais teismo ištirtais įrodymais.

28Eismo įvykio metu žuvimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. M663/2016 (02). Kaltinime nurodyto eismo įvykio mechanizmą patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1637(16), kuriose nustatyta, kad transporto priemonių Ford Mondeo ir BMW S 1000RR susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Garliavos, eismo įvykio susidūrimo eiga, tikėtina, buvo tokia: motociklas BMW S1000 RR, pravažiavęs Technikumo – Veiverių g. sankirtą antroje eismo juostoje, judėdamas apie 116 km/h greičiu ir būdamas vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, priekine dalimi trenkė į priekyje priešpriešiais apie 49 km/h greičiu kairio posūnio kreive judančio automobilio Ford Mondeo priekinę dalį ties viduriu. Specialisto išvadose Nr. 11-1637(16) ir Nr. 11-1037(17) konstatuota, kad, tikėtina, buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Ford Mondeo vairuotojo V. J. veiksmai-prieš sukdamas į kairę, neįvertino atstumo ir greičio iki priešpriešiais artėjusio motociklo, o sukdamas į kairę, kirto dvigubą ištisinę liniją ir tokiu būdu, artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido (tikėtina, sudarė neišvengiamą kliūtį) ženkliai leistiną greitį viršijusio motociklo-techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

29Teisme apklaustas ekspertas V. V. palaikė pateiktas išvadas, kad būtent kaltinamojo V. J. veiksmai – atliko posūkio manevrą į kairę, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, sudarė kliūtį iš priekio važiavusiam ir ženkliai didžiausią leistiną greitį viršijusiam motociklui BMW S1000 RR, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiomis išvadomis, jos tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringos, sutampa su kitais įrodymais byloje.

30Minėtoms specialisto išvadoms iš esmės neprieštarauja ir gynybos pasirinkto eksperto R. Š. pateikta specialisto išvada Nr. 17-T06RS, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojo V. J. veiksmai – atliko posūkio manevrą į kairę, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, sudarė kliūtį iš priekio važiavusiam ir ženkliai didžiausią leistiną greitį viršijusiam motociklui BMW S1000 RR, techniniu požiūriu, tikėtina, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ekspertas R. Š. šią išvadą patvirtino ir teisme.

31Specialisto išvadoje Nr. 11-1637(16) taip pat konstatuota, kad automobilio Ford Mondeo greitis susidūrimo metu buvo apie 49 km/h. Šią išvadą ekspertas V. V. taip pat patvirtino ir teisme nurodęs, kad jeigu automobilis būtų buvęs sustabdytas prieš atlikdamas manevrą, jis nebūtų galėjęs pasiekti 49 km/h greičio, kuris buvo nustatytas susidūrimo metu. Kaip minėta abejoti eksperto išvados patikimumu teismas neturi jokio pagrindo. Pateikta išvada neprieštarauja liudytojos R. T. parodymams dėl įvykių eigos. L. T. parodė, kad ji matė, jog V. J. vairuojamas automobilis ketino atlikti manevrą ties sankryža su Technikumo gatve, įjungė kairį posūkio signalą, ir jai jį pralenkiant pirma eismo juosta tuojau pat išgirdo smūgio garsą, važiuodama stabdė ir pasisukusi matė įvykusį eismo įvykį. Tokie liudytojos parodymai, specialisto išvada bei eksperto paaiškinimai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis vairuojamą automobilį pilnai sustabdė prie pasibaigusios dvigubos ištisinės linijos, o kadangi antros eismo juostos matomumą pilnai ribojo ir buvo užstoję kelio ženklai Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“, todėl kad įsitikinti ir pamatyti ar nėra antra eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių, jis buvo priverstas automobilio priekiniu kampu įvažiuoti iki pusės metro į priešingos krypties antrą eismo juostą, o įvažiavęs automobilio priekine dalimi į priešingos krypties antrą eismo juostą vėl stabdė automobilį ir atliko manevrą tik įsitikinęs, kad antra eismo juosta iki priešingoje kryptyje esančios visuomeninio transporto sustojimo vietos „2-asis fortas“ yra laisva. Ši aplinkybė rodo, kad automobilio vairuotojas V. J. prieš atlikdamas manevrą nebuvo sustabdęs automobilio ties sankryža, o nukirtinėjo dvigubą ištisinę liniją, kad taip pat nustatyta eksperto V. V. išvadose, ir suko į kairę nestabdęs įsitikinti, kad tai saugu.

32Kaip matyti iš liudytojos R. T. parodymų, fotoloentelės, matomumas kelyje buvo geras, liudytoja patvirtino, kad ji, važiuodama Veiverių gatve link sankryžos su Technikumo gatve, matė priešais ją važiuojantį ir persirikiuojantį į antrą eismo juostą kaltinamojo automobilį bei matė priešpriešiais atvažiuojantį motociklą, todėl yra pagrindas spręsti, kad ir kaltinamasis V. J. prieš atlikdamas manevrą taip pat turėjo galimybę jį pamatyti, įvertinti kelio eismo situaciją ir išvengti eismo įvykio, jeigu būtų ėmęsis tam priemonių kaip tai numato KET. Specialisto išvadoje Nr. 11-1637(16) taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojas V. J., prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti priešpriešiais artėjusio ir, tikėtina, nuo susidūrimo vietos apie 19,7 m atstumu nutolusio motociklo BMW S1000RR.

33KET 157 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas V. J., nurodo, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Vadovaujantis KET 3.2 punkto nuostatomis, sąvoka „duoti kelią“ reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, spręstina, kad kaltinamasis V. J. prieš atlikdamas manevrą iš tiesų neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesustojo, atliko manevrą į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido ženkliai leistiną greitį viršijusio motociklo.

34Iš tiesų, Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1637(16) taip pat yra konstatuota, kad motociklo vairuotojas P. R. važiavo žymiai viršydamas maksimalų leistiną greitį – 50 km/h ir važiavo apie 116 km/h greičiu. Liudytojas M. V. taip pat patvirtino, kad motociklininkas jį aplenkė dideliu greičiu, didesniu nei 100 km/h. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad ne tik V. J., bet ir P. R. pažeidė KET, o būtent 127 punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reikalavimus. Netikėti liudytojos R. T. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jokio jos suinteresuotumo byloje nėra nustatyta, jos parodymai nuoseklūs, sutampa su kitais įrodymais byloje.

35Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2011).

36Nagrinėjamu atveju, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro, tiek R. Š. išvadose nurodyta, kad jei motociklininkas būtų važiavęs leistinu greičiu, automobilis būtų spėjęs išvažiuoti iš antros eismo juostos. Ekspertas V. V. išvadoje nurodė, kad motociklui judant leistinu 50 km/h greičiu, automobilis Ford Mondeo būtų spėjęs išvažiuoti iš priešpriešinio eismo antros juostos. Ekspertas R. Š. savo išvadoje konstatavo, bei teisme parodė, kad motociklo BMW S1000 RR vairuotojo P. R. veiksmai – važiavo 116 km/h greičiu smarkiai viršydamas didžiausią leidžiamą važiavimo greitį 50 km/h – techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, kadangi motociklui važiuojant leistinu greičiu – 50 km/h, jis iki automobilio būtų važiavęs 1,15 sekundės, todėl automobilis būtų spėjęs išvažiuoti iš sankryžos, kadangi pilnai išvažiuoti iš eismo juostos, tuo greičiu, kokiu nustatytas, jam reikėtų 0,54 sekundžių. Teismas, vadovaudamasis šiais ekspertų paaiškinimais, sprendžia, kad motociklo vairuotojo P. R. padarytas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu. Tačiau nors motociklininko P. R. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, neatitiko KET reikalavimų, tačiau darytina išvada, kad tokie veiksmai vis dėl to nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas V. J. nebūtų pavojingai manevravęs, būtų sustojęs pasibaigus dvigubai ištisinei linijai ir įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti. Be to, kaip matyti iš ekspertų paaiškinimų, nukentėjusysis, net ir važiuodamas leistinu greičiu, nebūtų turėjęs objektyvios galimybės sustabdyti motociklo, prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir išvengti susidūrimo. Ekspertas R. Š. dėl šios aplinkybės teisme nurodė, kad šiuo atveju, motociklas turėjo tik 1,15 sekundės sureaguoti į kliūtį, o tai toks mažas laiko tarpas, kad jis nelabai būtų spėjęs sureaguoti ir nusukti. Ekspertas V. V. taip pat teisme paaiškino, kad, kadangi motociklo stabdymo kelias, net jam ir važiuojant 50 km/h greičiu yra 32 metrai, todėl automobiliui staiga įsukus į sankryžą motociklininkas nebūtų spėjęs sustabdyti motociklo, todėl bet kuriuo atveju automobilis būtų sukėlęs grėsmę eismo saugumui.

37Be to, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 11-1637(16), automobilis Ford Mondeo atlikdamas manevrą kirto dvigubą išsitinę liniją, kas paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis sustojo prie dvigubos ištisinės linijos pabaigos. Teismas sprendžia, kad šis KET pažeidimas įtakos eismo kilimui tai pat turėjo, kadangi jei kaltinamasis būtų atlikęs manevrą leistinoje vietoje, įvertinus motociklo greitį ir atstumą nuo jo iki automobilio, kuris apskaičiuotas specialistų išvadose, tikėtina, kad šis būtų pravažiavęs sankryžą dar iki automobiliui įsukant į ją. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertas V. V., apklaustas teisme.

38Taigi, įvertinus specialistų išvadas, jų paaiškinimus, liudytojos R. T. parodymus, teismas sprendžia, iš tiesų pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, nes atlikdamas manevrą jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atliko manevrą į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido motociklo. Teismas neabejoja, tuo, kad kaltinamasis V. J., vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti pasekmes, kaip veikimo pasekmę, nenumatydamas, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti padarinius, nevykdė KET 157 punkto, KET 3 priedo 1.3. punkto reikalavimų, t. y. vairuodamas lengvąjį automobilį, kirto dvigubą ištisinę liniją, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko sukėlė eismo įvykį dėl kurio žuvo žmogus. Todėl V. J. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. V. J. nebuvo atidus, dėmesingas bei atsakingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo P. R.. Iš įvykio aplinkybių matyti kaltinamasis pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas, bei būdamas atidus ir dėmesingas galėjo teisingai vertinti situaciją, t. y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.

39Gynyba teisme keldama versiją, kad motociklininko viršytas greitis priežastiniu ryšiu yra susijęs su eismo įvykio kilimu, kadangi kaltinamasis galėjo jo nepastebėti dėl žymiai viršyto greičio, rėmėsi Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuota praktika byloje Nr. 2K-99-511/2017. Teismas jau išdėstytais aukščiau motyvais sprendė, kad motociklininko padaryti KET pažeidimai patys savaime neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, o nutartimi byloje Nr. 2K-99-511/2017 remtis šioje byloje nėra pagrindo, kadangi bylų aplinkybės skiriasi. Byloje Nr. 2K-99-511/2017 automobilio vairuotojas matė atvažiuojantį motociklininką, tačiau šis buvo 62,5 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, automobilio vairuotojas matė priešais atvažiuojančias transporto priemones, vertino atstumą iki jų, todėl turėjo pagrindą manyti, kad jo atliekamas manevras yra saugus kitų eismo dalyvių atžvilgiu, o motociklo greitis, atsižvelgiant į eismo situaciją apribojo automobilio vairuotojo galimybę numatyti BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir tuo pačiu galimybę jų išvengti. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad motociklas, V. J. įvažiavus į sankryžą, buvo nuo automobilio apie 19,7 metrų atstumu, todėl spręsti, kad V. J. galėjo jo nematyti ar būti suklaidintas dėl jo greičio nėra pagrindo, juolab, kad šioje byloje nustatyta, kad V. J. apskritai ties sankryža nebuvo sustojęs, kad galėtų tinkamai įvertinti eismo situaciją.

40Bylos nagrinėjimo metu gynyba taip pat kėlė versiją, kad kaltinamajam matomumą Veiverių g./Technikumo g. sankryžoje ribojo kelio ženklas, todėl kaltinamasis galėjo ir nepamatyti atvažiuojančio motociklininko. Ši aplinkybė buvo grindžiama www.delfi.lt publikacija su fotonuotraukomis (3 t., b. l. 52-55). Iš tiesų, byloje nustatyta, kad nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 407 sankryžoje su Technikumo gatve 2016-07-15, t. y. greitu laiku po eismo įvykio, buvo pakeistas iš 700 mm skersmens į 400 mm (2 t., b. l. 2). Tačiau pažymėtina, kad gynybos pozicija dėl šios aplinkybės nebuvo nuosekli. Kaltinamasis tiek teisme, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nors jam matomumą ribojo kelio ženklas, tačiau jis, įvažiavęs apie pusę metro į priešpriešinę eismo juostą, įsitikino, kad priešpriešinės eismo juostos yra laisvos, t. y. teigė, kad matomumo tuo metu jam niekas neberibojo, todėl gynėjo dėstoma versija prieštarauja paties kaltinamojo išdėstytoms aplinkybėms. Be to, liudytoja R. T., kaip minėta patvirtino, kad matomumas į tolį, į priešpriešiais atvažiuojančias transporto priemones buvo geras, o tokiu atveju, jei iš tiesų V. J. prieš atliekant manevrą matomumą būtų užstojęs kelio ženklas, jis turėtų rinktis tokį elgesio variantą, kad nekeltų grėsmės eismo saugumui, o ne rizikuoti ir atlikti manevrą esant ribotam matomumui.

41Bausmės skyrimas

42Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

43Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tačiau ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismo nuomone, nors P. R. elgesys – greičio viršijimas buvo nepriimtinas, tačiau visgi šiuo atveju tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

44Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 43), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 41-42). Jis registruotas psichiatrinio kabineto žinioje nuo 2016-07-08, ligos diagnozė – potrauminio streso sutrikimas, atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu V. J. nebuvo laikinoje liguistoje būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; šiuo metu jam konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, būti apklausiamas, dalyvauti teisme bei priimant nuosprendį; V. J. pilnai prisimena visas įvykio aplinkybes; ji gali būti teisiamas (2 t., b. l. 48, 66-68). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 str. 3 d.), sukeltos itin sunkios pasekmės – žmogaus žūtis, neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra senyvo amžiaus, pensininkas. Įstatymas už veikos numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymą yra nustatęs vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, todėl V. J. skirtina bausmė įtvirtinta įstatyme, parenkant jos trukmę kiek mažesnę nei sankcijos vidurkis.

45Teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo: ši veika padaryta dėl neatsargumo, pagal bylos duomenis kaltinamasis tik du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pažeidimai padaryti labai seniai – 2005, 2006 metais, nuobaudos seniai nebegalioja (2 t., b. l. 41-42), tai rodo, kad kaltinamasis ilgą laiką buvo drausmingas vairuotojas. Kaltinamasis neteistas, pensijinio amžiaus, todėl šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str.2 d.8p.).

46Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas

47BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. V. J. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios – jo metu žuvo žmogus. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Byloje nustatyta, kad V. J. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles: sukdamas į kairę kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus keliuose, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nepraleido priešpriešiais važiavusio motociklo, ir dėl to su juo susidūrė, ko pasėkoje motociklo vairuotojas P. R. žuvo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra susijęs ir su visuomenės saugumu. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, parenkant trijų metų terminą.

48Civilinis ieškinys

49Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas V. J. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu.

50Nukentėjusieji J. R., E. R. ir I. R. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti J. R. iš civilinio atsakovo ADB „( - )“ 10 100,73 Eur turtinės žalos atlyginimo, J. R., E. R. bei I. R. po 833 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei iš kaltinamojo V. J. J. R., E. R. po 17 917 Eur, o I. R. 14 167 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 119-123).

51Dėl turtinės žalos

52Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

53Nukentėjusysis J. R. nurodė, kad turtinę žalą sudaro 190 Eur duobės kasimo išlaidos, 450 Eur laidojimo išlaidos, 5000 Eur paminklo statymo išlaidos, 8830 Eur sugadinto motociklo vertė bei vertinimo išlaidos (8650+180 Eur), 454 Eur sugadintų rūbų vertė, iš viso 14 924,46 Eur. Nurodo, kad draudimo bendrovė atlygino dalį, t. y. 4823,73 Eur turtinės žalos, todėl likusi neatlyginta dalis – 10 100,73 Eur.

54Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad nukentėjusiajam J. R. yra išmokėta: 4502,23 Eur išmoka dėl motociklo bei rūbų sugadinimo, 90 Eur vertinimo išlaidų, 321,50 Eur išmoka dėl laidojimo ir duobės kasimo išlaidų, taip pat 1250 Eur išmoka paminklo statymo išlaidoms padengti, iš viso 6163,73 Eur (2 t., b. l. 133-139, 3 t., b. l. 85). Iš civilinio atsakovo atstovės paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, rašytinių paaiškinimų matyti, kad civilinis atsakovas iš esmės pripažino nukentėjusiojo nurodytų patirtų išlaidų dydį (2 t., 126-127, 3 t., 79-81). Tačiau civilinis atsakovas, skaičiuodamas išmokėtinas draudimo išmokas, sprendė, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ir kadangi paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei, apskaičiuotas draudimo išmokas dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino 50 proc. Be to, skaičiuodamas išmoką paminklo statymo ir kapo tvarkymo išlaidoms atlyginti, civilinis atsakovas rėmėsi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 patvirtintų Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 46 punktu, pagal kurį skiriamos kapavietės dydis vienam kapui yra 3,75 kv. m. (1,5 m.x2,5 m), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m. (2,8 mx2,5 m), o nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra būtent šeimos kapavietei įrengti. Nurodė, kad civiliniam atsakovui kyla pareiga atlyginti vieno asmens laidojimo išlaidas, o ne šeimos, todėl draudimo išmoką mažino per pusę, o šią dalį mažino dar 50 proc. atsižvelgiant į paties žuvusiojo didelį neatsargumą.

55Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu; atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (LAT nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Taigi tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos (LAPT nutartis Nr. 2A-512-178/2015). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad iš viso išlaidos paminklui ir kapavietės įrengimui sudarė 5000 Eur (2 t., b. l. 128, 3 t., b. l. 87-89). Ginčo dėl to nėra. Iš pateiktos kapavietės fotonuotraukos (3 t., b. l. 21) matyti, kad nors, kaip teisingai nurodė civilinis atsakovas, kapavietė pagal dydį atitinka šeimos kapavietės apibūdinimą, tačiau ant kapo, vienoje jo pusėje pastatytas vienas paminklas, kuriame iškalta tik žuvusiojo pavardė, atlikta apdaila apie kapavietę, o apdaila, akivaizdžiai pareikalavusi daugiau išlaidų, yra tik vienoje kapavietės pusėje, todėl pagrindo mažinti per pusę draudimo išmoką vien tik todėl, kad kapavietė pagal dydį atitinka šeimos kapavietės dydį nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo vertinti paminklo ar atliktos apdailos kaip prašmatnių, jokių duomenų, kodėl civilinis ieškovas taip vertino kapavietę, taip pat nėra pateikta. Dėl šių priežasčių mažinti žuvusiojo tėvo patirtas kapavietės įrengimo išlaidas pusiau nebūtų teisinga, tačiau teismas vadovaujasi CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytu protingumo kriterijumi, atlyginant paminklo statymo išlaidas, ir pripažįsta pagrįstomis 4000 Eur dydžio išlaidas.

56Taip pat teismas sprendžia, kad civilinio atsakovo argumentai dėl draudimo išmokos mažinimo 50 procentų dėl didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo taip pat nevisiškai pagrįsti. Iš tiesų, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei, - priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Šioje byloje nustatytas, kad būtent V. J. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, kurio metu žuvo P. R., nustatyta, kad nors motociklininko P. R. veiksmai – greičio viršijimas techniniu požiūriu buvo nepriimtini, neatitiko KET reikalavimų, tačiau tokie veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas V. J. nebūtų pavojingai manevravęs, būtų sustojęs ir įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią priešinga kryptimi važiavusiam motociklui. Taip pat byloje nustatyta, kad P. R. vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, be specialios aprangos. Taigi, tokie žuvusiojo veiksmai buvo rizikingi, neatsargūs, tačiau nėra pagrindo manyti, kad abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai turėjo vienodą įtaką padarinių atsiradimui, todėl yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį, tačiau mažiau nei sumažino civilinis atsakovas.

57Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos dydžio yra pagrįstas dalyje dėl 13924 Eur. Įvertinus, kad civilinis atsakovas yra atlyginęs dalį - 6163,73 Eur turtinės žalos, įvertinus žuvusiojo rizikingą ir neatsargų elgesį, iš jo nukentėjusiojo naudai priteistina likusi neatlyginta žalos dalis – 6208,22 Eur (7760,27 Eur – 20 proc.).

58Dėl neturtinės žalos

59Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

60Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo jaunas žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

61Nukentėjusieji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sūnaus ir brolio žūties padaryta neįkainojama moralinė žala, nes j. R. bei E. R. neteko sūnaus, o I. R. brolio. Nukentėjusieji, netekę savo artimojo, patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad jie visi – tiek tėvai, gyvenę kartu su sūnumi, tiek sesuo, gyvenusi atskirai – su žuvusiuoju bendravo labai artimai, žuvusysis jiems teikė emocinę paramą, netikėta artimo žmogaus mirtis jiems sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, kuris keitė ir jų gyvenimo būdą, ritmą ir kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki šiol yra itin didelis ir buvo matomas iš nukentėjusiųjų elgesio viso teisminio nagrinėjimo metu. E. R. nedirba, nurodė, kad dėl patiriamo streso, vartojamų raminamųjų vaistų negali vairuoti automobilio, todėl atsisakė darbo Vilniuje, Darbo biržoje registruota jau dvejus metus. I. R. nurodė, kad su broliu siejo labai artimas ryšys, dėl brolio žūties ir patirto dvasinio sukrėtimo iširo jos planuota santuoka, ji iš Vilniaus, kuriame gyveno, vėl persikėlė gyventi į Kauną tik tam, kad būtų arčiau tėvų. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir brolio žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kurie pagal CK 6.250 straipsnį pripažįstami neturtine žala, išreikšta pinigais.

62Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl vertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į kaltinamojo amžių, į tai, kad jis yra senatvės pensininkas, jo pajamas sudaro 400 eurų senatvės pensija yra ligotas (2 t., b. l. 66-68). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus, būdamas blaivus. Jis turi itin didelį transporto priemonių vairavimo stažą, tačiau kaipo minėta, pagal bylos duomenis tik du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pažeidimai padaryti labai seniai – 2005, 2006 metais, nuobaudos seniai nebegalioja (2 t., b. l. 41-42), kas rodo, kad kaltinamasis ilgą laiką buvo drausmingas vairuotojas. Neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose.

63Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344 Eur iki 43443 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015),

64Be to, kaip jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamojo V. J. kaltę, bet ir žuvusiojo veiksmus. Kaip minėta, P. R., vairuodamas motociklą, daugiau nei dvigubai viršijo leidžiamą greitį ir važiavo apie 116 km/h greičiu, vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, nedėvėjo specialios aprangos – tai vertintina kaip didelis neatsargumas, rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui. Esant situacijai, kuomet žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 str. 1 d.).

65Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, spręstina, kad J. R. bei E. R. patirta neturtinė žala atitinka 14000 Eur (kiekvieno iš jų), o I. R. - 9000 Eur.

66Kadangi civilinis atsakovas ADB „( - )“ yra atlyginęs 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš civilinio atsakovo priteistina neturtinės žalos atlyginimo dalis, neviršijanti maksimalaus įstatymo nustatyto draudimo išmokos dydžio, t. y. po 833,33 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, o likusi dalis priteistina iš kaltinamojo - atitinkamai po 12333,34 Eur J. R. ir E. R. naudai bei 7333,34 Eur I. R. naudai.

67Nukentėjusysis J. R. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1300 Eur. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo J. R. naudai (BPK 106 str. 2 d.).

68Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

69Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.

70Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

Nutarė

71V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam bausmę - 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

72Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu pareigą: - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

73Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų terminui.

74Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

75Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

76- priteisti iš civilinio atsakovo ADB „( - )“ 6208,22 Eur (šešis tūkstančius du šimtus aštuonis eurus, 22 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. R. naudai bei po 833,33 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus, 33 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų J. R., E. R. ir I. R. naudai;

77- priteisti iš V. J. po 12333,34 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus trisdešimt tris eurus, 34 ct) neturtinės žalos atlyginimo J. R. ir E. R. naudai bei 7333,34 (septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris eurus, 34 ct) neturtinės žalos atlyginimo I. R. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

78Priteisti iš V. J. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti J. R. naudai.

79Kardomosios priemonės neskirti.

80Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant V. S.,... 2. V. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. V. J. 2016-06-27 apie 20.10 val., ( - ), vairuodamas automobilį Ford Mondeo,... 6. K. V. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2016-06-27 važiavo iš Garliavos... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio... 8. Pateiktuose rašytiniuose parodymuose, V. J. nurodė, kad 2016-08-03 apie 20.30... 9. Išklausęs paaiškinimus, kaltinamasis parodė, kad rašytiniai paaiškinimai... 10. Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino,... 11. Nukentėjusysis J. R., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo... 12. Nukentėjusioji E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo... 13. Nukentėjusioji I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra žuvusiojo P.... 14. L. R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos neatsimena, ji... 15. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos... 16. L. M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, datos tiksliai... 17. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M663/2016 (02) konstatuota, kad P.... 18. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1637(16)... 19. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1037(17)... 20. E. V. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu... 21. Specialisto išvadoje Nr. 17-T06RS konstatuota, kad automobilio Ford Mondeo... 22. E. R. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą Nr.... 23. Kelių eismo įvykio apžiūros protokole, eismo įvykio schemoje, transporto... 24. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas ... 25. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris... 26. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus,... 27. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje... 28. Eismo įvykio metu žuvimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto... 29. Teisme apklaustas ekspertas V. V. palaikė pateiktas išvadas, kad būtent... 30. Minėtoms specialisto išvadoms iš esmės neprieštarauja ir gynybos... 31. Specialisto išvadoje Nr. 11-1637(16) taip pat konstatuota, kad automobilio... 32. Kaip matyti iš liudytojos R. T. parodymų, fotoloentelės, matomumas kelyje... 33. KET 157 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas V. J., nurodo, kad sukdamas į... 34. Iš tiesų, Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1637(16) taip... 35. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių... 36. Nagrinėjamu atveju, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro, tiek R. Š.... 37. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 11-1637(16), automobilis Ford... 38. Taigi, įvertinus specialistų išvadas, jų paaiškinimus, liudytojos R. T.... 39. Gynyba teisme keldama versiją, kad motociklininko viršytas greitis... 40. Bylos nagrinėjimo metu gynyba taip pat kėlė versiją, kad kaltinamajam... 41. Bausmės skyrimas ... 42. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 43. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių... 44. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 43), galiojančių administracinių... 45. Teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus... 46. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise... 47. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui... 48. Civilinis ieškinys... 49. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109... 50. Nukentėjusieji J. R., E. R. ir I. R. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo... 51. Dėl turtinės žalos... 52. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš... 53. Nukentėjusysis J. R. nurodė, kad turtinę žalą sudaro 190 Eur duobės... 54. Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad... 55. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.291 straipsnio... 56. Taip pat teismas sprendžia, kad civilinio atsakovo argumentai dėl draudimo... 57. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo... 58. Dėl neturtinės žalos... 59. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas... 60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t.... 61. Nukentėjusieji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sūnaus ir... 62. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad... 63. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teismų... 64. Be to, kaip jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje... 65. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir... 66. Kadangi civilinis atsakovas ADB „( - )“ yra atlyginęs 2500 eurų... 67. Nukentėjusysis J. R. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato... 68. Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas... 69. Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.... 70. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313... 71. V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5... 72. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 2... 73. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę... 74. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 75. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:... 76. - priteisti iš civilinio atsakovo ADB „( - )“ 6208,22 Eur (šešis... 77. - priteisti iš V. J. po 12333,34 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus... 78. Priteisti iš V. J. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų)... 79. Kardomosios priemonės neskirti.... 80. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...