Byla 2A-1316-622/2011
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Dariui Pociui, atsakovo atstovei advokatei Astai Kaušikaitei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. ir atsakovo UAB „Aspolitas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui UAB „Aspolitas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą atsakovui UAB „Aspolitas“ ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Aspolitas“ vyr. vadybininko pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir DK 235 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2, 3, 4, 7, 9 punktus neteisėtu; pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą į DK 127 straipsnio 1 dalį; priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-06-09 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 000 Lt neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį dėl atleidimo iš darbo UAB „Aspolitas“ vyr. vadybininko pareigų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktus pripažinimo neteisėtu ir dėl šių pagrindų panaikino atsakovo UAB „Aspolitas“ 2010-06-21 įsakymo „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. 10-07 dalį. Priteisė iš atsakovo UAB „Aspolitas“ ieškovui A. Š. 500 Lt neturtinę žalą ir 1 035,76 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovo UAB „Aspolitas“ priteisė 585 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

5Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, jog atsakovo direktorei buvo pateiktas prašymas dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-06-09 ir atsakovo direktorė sutiko jį atleisti iš darbo nereikalaudama atidirbti 14 kalendorinių dienų. Ieškovas minėtas aplinkybes grindžia tik savo žodiniais paaiškinimais. Atsakovas ieškovo nurodytų aplinkybių dėl prašymo pateikimo, raktų nuo bendrovės ofiso, mobilaus ryšio telefono ir spaudo grąžinimo nepripažįsta, byloje nėra duomenų apie sudėtingą bendrovės finansinę būklę. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovą darbdavys pagrįstai atleido iš darbo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Kitus ieškovo atleidimo iš darbo pagrindus teismas pripažino nepagrįstus. Kadangi ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai yra neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) nuo 2010-06-09 iki atleidimo, todėl atsakovas pagrįstai paskyrė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kadangi ieškovas yra pagrįstai atleistas iš darbo UAB „Aspolitas“ vyr. vadybininko pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo į DK 127 straipsnio 1 dalies atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismui pateikė duomenis apie ieškovo darbo užmokesčio paskaičiavimo iššifravimą už tą laikotarpį, kai ieškovui buvo suteiktos atostogos, duomenis patvirtinančius, kad ieškovui buvo sumokėti atostoginiai, ieškovo darbo užmokesčio kortelę už visą pas atsakovą išdirbtą periodą, atostogų paskaičiavimo iššifravimą, darbo laiko apskaitos žiniaraštį už visą ieškovo laiką išdirbtą pas atsakovą, išlikusius ieškovo prašymus dėl atostogų suteikimo, kuriais nenustatyta jokių tarpusavio prieštaravimų ar neatitikimų, atitinkamai į tai, kad ieškovas savo nesutikimą grindžia tik savo žodiniais paaiškinimais, tiksliai negali įvardyti, koks atostogų dienų skaičius jam priklauso, ieškovo argumentus dėl nepanaudotų atostogų atmetė. Ieškovo argumentus dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo taip pat laikė nepagrįstais. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovo atleidimas iš darbo DK pagrindais teismo pripažintais neteisėtais, turėjo neigiamos įtakos ieškovo emocinei ir dvasinei būklei, sukėlė nepatogumų. Tačiau teismas, atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad ieškovo atleidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą pripažintas teisėtu, kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimą, ieškovas įsidarbino kitoje bendrovėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo sugadinta ir suteršta ieškovo, kaip gero darbuotojo reputacija. Atitinkamai ieškovui nustatė priteistiną 500 Lt neturtinę žalą.

6Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72010 m. kovo 24 d. sprendimą ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neteisėtu, atleidimo pagrindą pakeisti į DK 127 straipsnio 1 dalį, priteisti kompensaciją už 124 nepanaudotų atostogų dienas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-06-21 iki visiško atsiskaitymo dienos, 5 000 Lt neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo manymu nelogišką atsakovo paaiškinimą dėl ofiso raktų, spaudo ir mobiliojo telefono radimo aplinkybių. Tvirtina, kad tik priėmusi iš ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo, atsakovo direktorė galėjo gauti paminėtus daiktus iš ieškovo. Be to, ieškovas pirmasis kreipėsi į atsakovą prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovas proceso metu buvo nesąžiningas, piktnaudžiauja savo kaip stipresnės šalies teisėmis. Ieškovas visą darbo laikotarpį nebuvo pažeidęs savo kaip darbuotojo pareigų. Dėl nepanaudotų atostogų nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu buvo priimti atsakovo įsakymai ginčijamu laikotarpiu, nėra ieškovo prašymų dėl atostogų suteikimo, taip pat įrodymų, kad jis buvo supažindintas su šiais įsakymais. Atsakovo pareiga įrodyti, kad ieškovas atostogavo ginčijamu laikotarpiu. Mano, kad apeliaciniame skunde nurodytos sąskaitos faktūros, pasirašytos ieškovo, patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu ieškovas neatostogavo. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas sumokėjo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su juo laiką – nuo jo atleidimo (2010-06-21) iki kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumokėjimo dienos (2010-08-12). Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai nustatė per mažą neturtinę žalą, netinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atleidimo iš darbo pagrindą DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikė nepagrįstu, nes direktorės įsakymu Nr. 07-1a buvo patvirtinęs konfidencialios informacijos sąrašą, o ieškovas šį įsakymą pažeidė. Kadangi ieškovas dalyvavo konkuruojančios įmonės UAB „Skortepas“ konkuruojančioje veikloje iki atleidimo iš darbo pas atsakovą (2010-06-21), todėl atleidimas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikytinas pagrįstu. Nesutinka ir su teismo išvada dėl atleidimo iš darbo pagrindo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą iš esmės analogiškais motyvais. Dar nurodo, kad šis pagrindas nėra siejamas vien tik su darbuotojo pasitikėjimo praradimu, taip pat, kad ieškovas buvo nubaustas drausmine tvarka būtent už pasinaudojimą atsakovo įmonėje einamomis pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų savo įsteigtai įmonei UAB „Skortepas“, o kartu ir sau, tokiu būdu siekdamas sukurti komercinius ryšius tarp atsakovo įmonės klientų, pagrindinio tiekėjo ir naujai įsteigtos ieškovo įmonės. Taip pat nurodo, kad ieškovas UAB „Skortepas“ vardu užvaldė svetimą turtą be jokio pagrindo, todėl atsakovas pagrįstai atleisdamas iš darbo nurodė DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą pagrindą. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad atleidimo pagrindas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą buvo teismo pripažintas teisėtu, todėl nebelieka būtinųjų civilinės atsakomybės už neturtinę žalą sąlygų. Be to, ieškovas savo iniciatyva nustojo eiti į darbą nuo 2010-06-09 tikslu kuo skubiau pradėti dirbti savo įsteigtoje įmonėje.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (DK 235 str. 2 d. 9 p.).

13Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

14Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – pravaikšta – įstatyme priskirtas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotoją (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos

15Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v.

16UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „ Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).

17Konkrečiu nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl kyla dėl jo nebuvimo darbe priežasčių vertinimo. Dėl to, kad ieškovas nuo 2010-06-09 neatvyko į darbą, ginčo nėra, tačiau ieškovas teigia, kad jis 2010-06-08 direktorei įteikė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-06-09 ir, direktorei nereikalaujant atidirbti 14 kalendorinių dienų, jis nebėjo į darbą. Rašytinių įrodymų apie pareiškimo įteikimą atsakovui neturi.

18Nustatinėjant aplinkybes, susijusias su neatvykimo į darbą priežastimis, galioja bendrosios įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės, tarp jų – reikalavimas vertinti įrodymus jų patikimumo požiūriu, nepažeidžiant bendrųjų protingumo ir logikos kriterijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo paaiškinimai dėl nebuvimo darbe priežasčių nepakankami, dėl to, kaip įrodymų šaltinis, mažiau patikimi. Ieškovo paaiškinimas, kad jam atsakovo direktorės leidimu nereikėjo atidirbti 14 kalendorinių dienų mažai tikėtinas, nes byloje tokių jo paaiškinimų nepatvirtina jokie įrodymai. Be to, ieškovas jo teigimu atleidimo iš darbo dieną, tai yra 2010-06-09, neatvyko pas darbdavį atsiskaityti ar atlikti kitus su atleidimu iš darbo susijusius formalumus ir pan. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rašytiniai ginčo šalių reikalavimai dėl atleidimo iš darbo surašyti tą pačią dieną, tai yra 2010-06-14 (t. 1, b. l. 16, 19, 51, 52), todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis pirmasis siekė išsiaiškinti esamus darbo santykius tarp ginčo šalių. Ieškovo nurodyti teiginiai dėl raktų, spaudo ir mobiliojo telefono radimo aplinkybių taip pat nepatvirtina ieškovo pozicijos, nes jie niekaip nepatvirtina ginčo šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo.

19Pažymėtina, kad išvadą dėl neatvykimo į darbą pirmosios instancijos teismas padarė kompleksiškai atsižvelgęs būtent į byloje nustatytų ir sprendime nurodytų aplinkybių visetą, o ne į pavienes aplinkybes. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovas pateikia savo interpretavimą būtent dėl pavienių, iš įvykių konteksto paimtų aplinkybių, tačiau ignoruoja šių aplinkybių viseto vertinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinio skundo teiginiai dėl šio atleidimo pagrindo atmestini.

20Dėl kitų DK 235 straipsnio 2 dalies šiurkščių darbo pareigų pažeidimų

21DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte expressis verbis nurodyta, kad komercinės paslapties atskleidimas arba jos pranešimas konkuruojančiai įmonei laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Komercinės paslapties sąvoka ir drausminės atsakomybės už šį darbo drausmės pažeidimą taikymo aspektai yra suformuluoti kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr.

223K-3-303/2011; kt.).

23Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.). Darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „Re Vera“, bylos Nr. 3K-3-172/2011; kt.).

24Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi komercinė paslaptis gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos

25Nr. 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

26Byloje yra duomenys, kad buvo koreguota ieškovo darbo sutartis atsakovo direktorės 2007-01-02 įsakymu „Dėl darbo užmokesčio ir įmonės konfidencialios informacijos“ (t. 2, b. l. 44-45, 46). Šiuo atveju darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija, dėl kurios atskleidimo kilęs ginčas, egzistavo ir priklausė jam. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovas nebuvo patvirtinęs komercinių paslapčių sąrašo. Šią aplinkybę atsakovas pripažino atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 37). Atsakovas apeliaciniame skunde sugretina ir tapatina komercinės paslapties sąvoką su konfidencialia informacija. Tačiau tokia atsakovo pozicija DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų prasme vertintina kaip nepagrįsta. Darbuotojas (ieškovas) turi žinoti, kad tokia informacija atsakovo yra pripažinta komercine paslaptimi (o ne konfidencialia informacija), o jos atskleidimas ar pranešimas konkuruojančiai įmonė gali būti pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tuo tarpu tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas būtų buvęs supažindintas su minėtu įsakymu „Dėl darbo užmokesčio ir konfidencialios informacijos“. Tuo labiau, kad šis įsakymas yra ne dėl komercinių paslapčių, o dėl įmonės konfidencialios informacijos. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

27Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Atsižvelgiant į darbdavio pareigą įrodyti šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti surinktų įrodymų nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta, kad komercinių paslapčių sąrašas atsakovo darbovietėje nebuvo nustatytas, jokie kiti norminiai teisės aktai, darbdavio vidaus darbo tvarkos taisyklės ar kitokie šalių susitarimai nenumatė draudimo dalyvauti steigiant kitą konkuruojančią įmonę. Nuo 2010-06-09 ieškovas realiai nedirbo pas atsakovą, savo įsteigtoje įmonėje atsakovas pradėjo dirbti fiksuotų pravaikštų metu. Tokių teismo nustatytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo veiksmus, atitinkančius DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

28Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Kaip minėta byloje nustatyta kad nuo 2010-06-09 ieškovas darė pravaikštas ir todėl padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Be to, nuo tos dienos jis realiai jau nebedirbo pas atsakovą, todėl faktiškai jokių darbo funkcijų neatliko, jokie draudimai steigiant kitą konkuruojančią įmonę ieškovo nesaistė. Atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis veikė ne kaip atsakovo darbuotojas, o kaip kitos įmonės atstovas, todėl tai patvirtina ieškovo pozicija, kad jis sulygto darbo su atsakovu nebedirbo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms tokia ieškovo padaryta veika nevertintina kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, numatytas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pirmosios instancijos teismo išvada laikytina kaip pagrįsta, todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai atmestini.

29DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors darbuotojas už šias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šis atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant šių institucijų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius.

30Aiškindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias teisės normas civilinėse bylose dėl darbo drausmės pažeidimų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai. Darbuotojas, kuris atleidžiamas iš darbo dėl to, kad atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, gali turėti problemų susirandant naują darbą, taip pat gali nukentėti jo reputacija artimųjų, visuomenės akyse. Atleidimas tokiu pagrindu gali turėti neigiamos įtakos ir darbuotojo artimiesiems. Be to, teismo sprendimas tokiose bylose gali turėti teisinės reikšmės ir taikant asmeniui viešojoje teisėje numatytas sankcijas (teismo sprendimo privalomumas ir prejudicialumas). Dėl šių priežasčių faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius <...> nusikaltimo <...> požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; kt.).

31Šiuo atveju teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pažeidimo, kaip turto pasisavinimo, apimtimi, tai yra tik dėl nusikalstamos veikos, turinčios turto pasisavinimo požymių. Turto pasisavinimas kaip baudžiamosios teisės pažeidimo samprata atskleista BK 183 straipsnyje. Baudžiamojoje teisėje turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Taikant DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, turto pasisavinimo faktą galima įrodinėti CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Veika, turinti turto pasisavinimo požymių, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kaltė.

32Atsakovas teigia, kad ieškovo veiksmuose yra turto pasisavinimo požymių, o šią išvadą jam leidžia daryti ne tik ikiteisminio tyrimo faktas, bet ir nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, kad ieškovas iš pagrindinio tiekėjo UAB „Jungent“ išgabeno atsakovui nuosavybe teise priklausantį turtą. Visgi, byloje nėra jokių duomenų apie įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios veikos. Šiuo atveju svarbu, ar šis turtas buvo patikėtas ar esantis ieškovo žinioje pagal jo darbo santykius su atsakovu. Jokių įrodymų, kad atsakovas valdė pas pagrindinį tiekėją UAB „Jungent“ esantį ir atsakovui priklausantį turtą, byloje taip pat nėra. Reikšminga yra ta aplinkybė, kad atsakovas darė pravaikštas atsakovo darbovietėje ir faktiškai nebedirbo, todėl negalėjo veikti atsakovo vardu sutartiniuose santykiuose su pagrindiniu tiekėju UAB „Jungent“. Kadangi byloje nėra įrodymų kad atsakovas valdė pas pagrindinį tiekėją esantį turtą, atitinkamai negalima daryti išvados, kad tokį turtą atsakovas galėjo patikėti ieškovui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pas pagrindinį tiekėją buvęs atsakovo minimas turtas (tepalas ir alyva) buvo patikėtas ieškovui. Atsakovas ir apeliaciniame skunde nurodo, kad tepalas ir alyva buvo paimti iš pagrindinio tiekėjo UAB „Jungent“, tačiau nėra įrodymų, kad šis turtas buvo atsakovo valdymas, todėl nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, patvirtinančią turto pasisavinimo faktą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šį pagrindą (DK 235 straipsnis 7 punktas) laikė neįrodytu.

33Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju

34Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatytu atostogų skaičiumi 2002-2005 m. Tvirtina, kad darbdavio įsakymų dėl atostogų suteikimo ieškovui minėtu laikotarpiu nepatvirtina ieškovo prašymai dėl atostogų suteikimo, taip pat nėra duomenų, kad jis buvo su jais supažindintas. Savo teiginius, kad ieškovas neatostogavo atsakovo nurodytu laikotarpiu grindžia sąskaitomis faktūromis, kurias jis pasirašė. Tačiau teisėjų kolegija ieškovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino nurodytas sąskaitas faktūras kaip netiesioginius įrodymus, nes jie nepatvirtina, jog nurodytos sąskaitos faktūros iš tikrųjų buvo pasirašytos jų surašymo ar prekės tiekimo dieną, o ne vėliau. Teismas neturi jokių įrodymų, kad šios sąskaitos faktūros buvo surašomos laikantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų.

35Byloje yra pateikti ieškovo prašymai dėl atostogų suteikimo (t. 2, b. l. 37, 39). Tačiau iš šių prašymų matyti, kad ieškovas nurodo tik prašomų suteikti kasmetinių atostogų pradžią. Kitų ankstesnių ieškovo prašymų dėl atostogų suteikimo ieškovui nėra pateikta. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į kitus byloje surinktus įrodymus ir neturi pagrindo jų vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo pateikti įrodymai dėl ieškovui suteiktų atostogų patvirtina, kad ieškovui priklauso piniginė kompensacija už 47,18 nepanaudotų atostogų dienas. Tai patvirtina darbo dienų bei atostogų skaičiavimo lentelės, sumokėti ieškovui sumokėti atostoginiai (t. 2, b. l. 48-70,112-120), vidutinio darbo užmokesčio ir atostogų skaičiavimai (t. 2, b. l. 121-133), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (t. 2, b. l. 135-145). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad tarp ginčo šalių buvo kilęs ginčas dėl atostogų suteikimo bei apmokėjimo minėtu laikotarpiu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinio skundo teiginius dėl neteisingai paskaičiuotų atostogų vertina kaip nepakankamus abejoti pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje yra įrodymai, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą, atsiskaitė su juo (DK 141 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų dėl netinkamo atsiskaitymo, pagrindo netikėti atsakovo pateiktais buhalteriniais dokumentais nėra.

36Dėl neturtinės žalos

37Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su didžiule nepagarba darbuotojams. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jie turi būti įvertinami kompleksiškai. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Kartu pažymėtina tai, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas. Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui gali sukelti neigiamų išgyvenimų. Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008).

38Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovo veiksmai buvo pagrindas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą. Iš esmės atsakovas neturtinę žalą grindžia atsakovo veiksmais, kuriais jis buvo atleistas iš darbo (turima omenyje ir DK 235 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktų pagrindus), ir nurodo, kad dėl to patyrė atsakovo pažeminimą, kurie sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, pablogino jo reputaciją. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo tai vertinti kaip atsakovo padarytą neturtinę žalą ieškovui, todėl tokius teiginius laiko nepagrįstus. Ieškovas padarė pravaikštą, jam buvo fiksuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl jo nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai nepaneigia teisėto atleidimo padarinių. Be to, ieškovas dar neatleistas iš darbo susirado kitą darbą, darbo santykiai su atsakovo realiai nutrūko ne dėl atsakovo kaltės, ieškovo iniciatyva. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovei nėra. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo nurodytų atleidimo iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktų pagrindų, o ne DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kurį teisėjų kolegija pripažįsta kaip pagrįstą ir teisėtą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo naikintina.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, turėjo 585 Lt bylinėjimosi išlaidų. Žyminio mokesčio dalis už turtinį reikalavimą atsakovui sudaro 11,1 % žyminio mokesčio (65 Lt nuo bendros 585 Lt žyminio mokesčio sumos už apeliacinį skundą atsakovui). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo naikintina, todėl iš ieškovo priteistinas 65 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Atitinkamai iš ieškovo priteistina 11,1 % atsakovo turėtų 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 111 Lt.

42Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 1035,76 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi sprendimo dalis dėl neturtinės žalos naikintina, atitinkamai sumažintinos bylinėjimosi išlaidos iki 920,76 Lt (1035,76 Lt – 11,1 %).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti.

45Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

46Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš atsakovo UAB „Aspolitas“ ieškovui A. Š. priteistą 1035,76 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 920,76 Lt.

47Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovui UAB „Aspolitas“ 176 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą atsakovui... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu patenkino... 5. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, jog... 6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. 2010 m. kovo 24 d. sprendimą ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo... 8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį... 11. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 12. Dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (DK 235... 13. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 14. Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną... 15. Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje... 16. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis,... 17. Konkrečiu nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl kyla dėl jo nebuvimo darbe... 18. Nustatinėjant aplinkybes, susijusias su neatvykimo į darbą priežastimis,... 19. Pažymėtina, kad išvadą dėl neatvykimo į darbą pirmosios instancijos... 20. Dėl kitų DK 235 straipsnio 2 dalies šiurkščių darbo pareigų pažeidimų ... 21. DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte expressis verbis nurodyta, kad komercinės... 22. 3K-3-303/2011; kt.).... 23. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose... 24. Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje... 25. Nr. 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį... 26. Byloje yra duomenys, kad buvo koreguota ieškovo darbo sutartis atsakovo... 27. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą šiurkščiu darbo pareigų... 28. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų... 29. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu... 30. Aiškindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles... 31. Šiuo atveju teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo... 32. Atsakovas teigia, kad ieškovo veiksmuose yra turto pasisavinimo požymių, o... 33. Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju... 34. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatytu atostogų skaičiumi... 35. Byloje yra pateikti ieškovo prašymai dėl atostogų suteikimo (t. 2, b. l.... 36. Dėl neturtinės žalos... 37. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą. Byloje... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, turėjo 585 Lt bylinėjimosi... 42. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 1035,76 Lt... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 44. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti.... 45. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl... 46. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl... 47. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 48. Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovui UAB „Aspolitas“ 176 Lt...