Byla 3K-3-682-248/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl kriterijų, kuriais remiantis apskaičiuojama socialinės draudimo įstaigos žuvus apdraustajam jo sutuoktiniui išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos dalis, kuri kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą.

6Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašė teismo priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 148 800 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio metu žuvo iš darbo einanti A. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyrius įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo 2013 m. sausio 7 d. sprendimu pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2013 m. sausio 11 d. sprendimu žuvusios A. Š. sutuoktiniui J. Š. paskyrė 148 800 Lt (neatskaičius pajamų mokesčio) vienkartinę draudimo išmoką. Atsakovas, būdamas eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudikas, atsisakė atlyginti nurodytą žalą regreso tvarka.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 148 800 Lt (43 095,45 Eur) žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas nustatė, kad dėl 2012 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas A. K., žuvo šaligatviu iš darbo ėjusi A. Š. VSDFV Šiaulių skyrius 2013 m. sausio 11 d. sprendimu mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudžiamuoju įvykiu ir nusprendė skirti 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką J. Š. jo sutuoktinei apdraustajai A. Š. žuvus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo. Ieškovas prašo regreso tvarka priteisti žuvusiosios A. Š. sutuoktiniui išmokėtą vienkartinę išmoką iš atsakovo. Teismas nustatė, kad pašalpai apskaičiuoti buvo taikomos einamųjų draudžiamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis (2012 m. rugsėjo 22 d.) – 1488 Lt. Šią sumą padauginus iš 100, gauta 148 800 Lt išmoka. Abu sutuoktiniai gaudavo panašaus dydžio pajamas, o skirtumas tarp šių pajamų sudarė apie 100 Lt. Byloje nėra nustatyta, kad sutuoktiniai netvarkė bendro ūkio. Mirties dieną A. Š. buvo 55 metų amžiaus. Taigi, pagal vidutinę tikėtiną moterų gyvenimo trukmę Lietuvos statistikos duomenimis, A. Š. galėjo gyventi dar apie 24 metus ir šiuo laikotarpiu teikti materialinę paramą savo sutuoktiniui. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog išmokėta draudimo išmoka (vienkartinė kompensacija) viršija patirtą žalą.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymėjo, kad, bylos duomenimis, į pensiją apdraustoji būtų išėjusi tik 2020 m. rugsėjo 26 d. ir jos pajamos (atsižvelgiant į jos gautą vidutinį darbo užmokestį) iki pensijos būtų sudariusios 151 029 Lt; abu sutuoktiniai buvo darbingi, tvarkė bendrą ūkį, kartu atlikdavo buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę, papildomai gaudavo pajamų iš užaugintų daržovių, javų.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui netekus maitintojo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po mirties. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturi teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Teismai, spręsdami, kad teisę į draudimo išmoką turi ir tie asmenys, kurie nebuvo išlaikomi, bet yra nurodyti įstatyme kaip turintys teisę gauti išlaikymą nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, t. y. nesiejant jų su faktiniu išlaikymo poreikiu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Bylos duomenimis, vidutinės apdraustosios A. Š. pajamos, neatskaičius mokesčių, iki eismo įvykio buvo 1557,17 Lt, o jos sutuoktinio J. Š. – 1457,60 Lt. J. Š., gavęs iš esmės vienodo dydžio atlyginimą, nebuvo reikalingas išlaikymo ir nebuvo A. Š. išlaikomas. Tą patvirtino jis pats, apklausiamas teismo posėdžio metu. Kita vertus, teismai neteisingai ir nepagrįstai skaičiavo J. Š. tenkančią sutuoktinės pajamų dalį. Bendros vidutinės iki eismo įvykio sutuoktinių pajamos buvo lygios 3014,77 Lt. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta lygių dalių prezumpcija, kiekvienam iš sutuoktinių tekdavo po maždaug 1507,38 Lt. Remiantis teismų skaičiavimu, išeitų, kad po eismo įvykio J. Š. gauna 3014,77 Lt pajamų.

132. Teismai nepagrįstai priteisė dar nepatirtą žalą iki tikėtinos A. Š. mirties. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad negali būti atlyginama ne realiai asmens patirta ir socialinio draudimo įstaigos socialinėmis draudimo išmokomis atlyginta žala, bet ir ta žala, kuri dar tik atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius v. UABDK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-155-684/2015). Kita vertus, Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė už moterų gyvenimo trukmę, todėl J. Š. negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos atsižvelgiant ir į jo paties tikėtiną gyvenimo trukmę (Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 10 metų trumpesnė nei moterų gyvenimo trukmė). Vadinasi, teismai, priteisdami J. Š. patirtą žalą, ją turėjo skaičiuoti bent jau iki jo tikėtinos gyvenimo trukmės.

143. Teismai J. Š. negautas pajamas apskaičiavo iš jo sutuoktinės pajamų, neatėmę valstybės biudžetui mokėtinų mokesčių, ir sudarė prielaidas priteisti iš draudiko didesnę sumą, negu realiai padaryta žalos J. Š. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16Pareigą paneigti, kad padaryta žala yra mažesnė negu kompensacijos dydis, turėjo atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014), tačiau tokių įrodymų nepateikė.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl kriterijų, kuriais remiantis apskaičiuojama socialinės draudimo įstaigos žuvus apdraustajam jo sutuoktiniui išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos dalis, kuri kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą

20Kasacinio teismo praktika dėl to, kad socialinio draudimo įstaiga pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsnio 1 dalį apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, mirusiojo sutuoktiniui išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką, turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką dėl tos vienkartinės draudimo išmokos dalies, kuri kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą, o dėl tos vienkartinės draudimo išmokos dalies, kuri viršija patirtą žalos atlyginimo sumą regreso teisė neatsiranda yra pakankamai išplėtota (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Marijampolės skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-111-421/2015, ir joje nurodytą praktiką).

21Remiantis kasacinio teismo praktika, apskaičiuojant, kuri vienkartinės draudimo išmokos dalis kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014). Plėtodamas minėtą teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio (dėl reikšmingo neatitikimo tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB ERGO Lietuva, bylos Nr. 3K-3-620/2013), įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; kt.), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų argumentus ir pateikiamus įrodymus bei vykdydamas pareigą patikslinti ir paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), preliminariai nustatęs, kad atsakovas pagrindė reikšmingą neatitikimą tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos, turi pasiūlyti šalims teikti įrodymus, patvirtinančius tikrąjį apdraustojo (jam mirus – jo šeimos narių) patirtos žalos dydį. Pažymėtina, kad įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę socialinio draudimo įstaigos pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014).

22Kasacinis teismas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios vienkartinę draudimo išmoką pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį apdraustajam mirus apdraustojo sutuoktiniui, regreso teisės į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką apimties yra išaiškinęs, kad teisiškai reikšmingais kriterijais apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, pripažintini laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir tai, kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-133-313/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014).

23Sprendžiant, kokio dydžio apdraustojo pajamų dalis tekdavo apdraustojo sutuoktiniui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigomis, nustatytomis CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę, apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. ADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Marijampolės skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-111-421/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien kasatoriaus nurodomos aplinkybės, jog apdraustosios sutuoktinis buvo darbingas, abu sutuoktiniai gaudavo panašias maždaug 1500 Lt mėnesines pajamas, neįrodo, kad apdraustosios sutuoktinis dėl jos mirties patyrė mažesnę žalą, negu 1/2 apdraustosios pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-652-916/2015).

24Nagrinėjamoje byloje teismai, apskaičiuodami žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtą žalą, dėl kurios socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusio asmens draudiką, rėmėsi tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio kaip apdraustoji asmens vidutine gyvenimo trukme pagal Statistikos departamento duomenis, bet nukrypdami nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos ėmė visas apdraustosios pajamas, o ne 1/2 jų dalį, kuri nagrinėjamu atveju tekdavo apdraustosios sutuoktiniui.

25Kasatorius taip pat nurodo, kad, apskaičiuodami apdraustosios sutuoktinio patirtą žalą, teismai iš apdraustosios pajamų neatskaitė valstybės biudžetui mokėtinų mokesčių ir sudarė prielaidas priteisti iš draudiko didesnę sumą, negu realiai padaryta žalos apdraustosios sutuoktiniui. Teisėjų kolegija sutinka, kad apdraustojo sutuoktiniui tenka atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius, todėl apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties.

26Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai, apskaičiuodami laikotarpį, per kurį apdraustosios sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei apdraustoji nebūtų žuvusi, netinkamai rėmėsi tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio kaip apdraustoji asmens vidutine gyvenimo trukme pagal Statistikos departamento duomenis. Kasatorius teigia, kad Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė už moterų gyvenimo trukmę, todėl žuvus apdraustajai (moteriai) jos sutuoktinio (vyro) negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos atsižvelgiant ir į sutuoktinio (vyro) tikėtiną gyvenimo trukmę. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką šalys gali siūlyti teismui taikyti kitokius šeimos narių patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasatoriaus siūlomą kriterijų, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), atsižvelgdama į tą aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju žuvo moteris, o Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė už moterų gyvenimo trukmę, sprendžia, kad nagrinėjamu laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, galėtų būti tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens kaip apdraustosios sutuoktinis vidutinė gyvenimo trukmė, remiantis Statistikos departamento duomenimis.

27Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad teismai netinkamai apskaičiavo, kuri draudimo išmokos dalis kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą, netyrė šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių. Kadangi šie pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis), tai apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla iš naujo perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad šis, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, tinkamai nustatytų, kuri draudimo išmokos dalis nagrinėjamu atveju kompensuoja apdraustosios sutuoktinio patirtą žalą.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl... 6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti... 12. 1. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo... 13. 2. Teismai nepagrįstai priteisė dar nepatirtą žalą iki tikėtinos A. Š.... 14. 3. Teismai J. Š. negautas pajamas apskaičiavo iš jo sutuoktinės pajamų,... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo... 16. Pareigą paneigti, kad padaryta žala yra mažesnė negu kompensacijos dydis,... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl kriterijų, kuriais remiantis apskaičiuojama socialinės draudimo... 20. Kasacinio teismo praktika dėl to, kad socialinio draudimo įstaiga pagal... 21. Remiantis kasacinio teismo praktika, apskaičiuojant, kuri vienkartinės... 22. Kasacinis teismas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios... 23. Sprendžiant, kokio dydžio apdraustojo pajamų dalis tekdavo apdraustojo... 24. Nagrinėjamoje byloje teismai, apskaičiuodami žuvus apdraustam asmeniui jo... 25. Kasatorius taip pat nurodo, kad, apskaičiuodami apdraustosios sutuoktinio... 26. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai, apskaičiuodami laikotarpį, per kurį... 27. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...