Byla 2S-682-823/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Psyops Media“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „KG Constructions“ dėl nuostolių priteisimo ir atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo UAB „KG Constructions“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4Ieškovas UAB „Psyops Media“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas Statybos subrangos sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, pripažinti, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, priteisti 55 206,25 Lt skolos, 9 516,65 Lt baudos, 679,60 Lt delspinigių, 8,49 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „KG Constructions“.

5Atsakovas UAB „KG Constructions“ kreipėsi į teismą priešieškiniu, prašydamas priteisti iš ieškovo 120 460,04 Lt tiesioginių nuostolių, 8,49 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti vienašališką atliktų darbų aktą negaliojančiu.

6Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas priešieškiniui užtikrinti prašė nepranešus ieškovui areštuoti jo kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises reikalavimo sumai, t.y. 120 460,04 Lt. Nurodė, kad, remiantis teismų praktika, didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jis 2010 m. dirbo pelningai, tačiau grynasis pelnas sudarė tik 42 348 Lt, ilgalaikio turto ieškovas beveik neturi, o trumpalaikį turtą sudaro 119 188 Lt, iš kurių 94 723 Lt yra gautinos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ilgalaikis turtas ir nuosavas kapitalas bendrai sudaro tik 46 664 Lt, o per vienerius metus ieškovo mokėtinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai (73 022 Lt) gerokai viršija šią sumą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas tenkino, todėl atsakovo prašymo tenkinimas atitiktų proceso šalių lygiateisiškumo principą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir 120 460,04 Lt sumai areštavo ieškovo UAB „Psyops Media“ kilnojamąjį turtą; turto nesant ar jo nepakankant, nutarė areštuoti turtines teises, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, bei pinigines lėšas, esančias ieškovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitas, leidžiant iš šių lėšų daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, atsakovu bei ieškovo darbuotojais. Nurodė, kad ieškinys (priešieškinys) gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos stadijoje, jeigu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Psyops Media“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įsitikinęs, jog tai nesukels neigiamų pasekmių bendrovei ir bendrovė dėl to nebankrutuos. Dėl teismo pritaikyto arešto sustojo ieškovo ūkinė-komercinė veikla, o ekonominio nuosmukio laikotarpiu toks trukdymas bendrovei vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis ir atsiskaityti su kitais kreditoriais gali privesti prie bankroto. Dalis užsakovų atsisakė su ieškovu pasirašyti kontraktus, kiti nutraukė sutartį.
  2. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal visiškai nepagrįstą priešieškinį, nesikreipė į ieškovą dėl jo nuomonės ir jo finansinę būklę įrodančių dokumentų, nors nebuvo pagrindo manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių skubiai nepritaikius, bus pažeistos atsakovo teisės. Ieškovas žinojo apie rengiamą priešieškinį, tačiau nesiėmė priemonių perleisti turtą ar nutraukti veiklą. Įvertinus ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad iki arešto bendrovė veikė sėkmingai, ir panaikinus areštą, sėkmingai tęs veiklą.

9Atsiliepimu atsakovas UAB „KG Constructions“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovo argumentai iš esmės nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.
  2. Atsakovas pagrindė priešieškinio reikalavimą įrodymais – sąskaitomis-faktūromis, patirtų nuostolių aktu-sąmata, defektiniu aktu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu ir kt. Remiantis teismų praktika, jeigu teismas nutartyje nenurodė, kad preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nereiškia, kad jis to nepadarė, nes teismas visais atvejais, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vertina, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
  3. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nerado ieškovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Kad ieškovas neturi ilgalaikio turto, patvirtina ir ieškovo balansas. Ieškovas ne kartą pabrėžė, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Teisme yra pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Dalis lėšų ieškovo sąskaitose areštuotos užtikrinant kitų kreditorių reikalavimus. Tokia ieškovo finansinė būklė yra nulemta ne laikinųjų apsaugos priemonių, o netinkamo komercinės-ūkinės veiklos organizavimo.
  4. Ieškovas turi teisę reikalaujamą sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti laidavimą, taip panaikindamas būtinybę jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

102012 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismui persiųstas apelianto 2012 m. sausio 27 d. pareiškimas prie atskirojo skundo, kuriuo prašoma nelaikyti įrodymu byloje 2011 m. rugsėjo 7 d. Faktinių nuostolių akto/sąmatos ir sąskaitos-faktūros Nr. MMK 000734, informuoti prokuratūrą apie galimą nusikalstamą veiką.

112012 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismui persiųstas apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui adresuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo taip pat apelianto papildomas paaiškinimas prie atskirojo skundo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo persiųstas apelianto 2012 m. vasario 8 d. papildomas paaiškinimas prie atskirojo skundo teismui pateiktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, savo esme tai yra apelianto pateikto atskirojo skundo papildymas, todėl jį priimti atsisakytina, papildomas paaiškinimas grąžintinas apeliantui nenagrinėtas.

13Pirmosios instancijos teismo persiųstas apelianto 2012 m. sausio 27 d. pareiškimas prie atskirojo skundo taip pat pateiktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jame keliami klausimai susiję su byloje pareikšto priešieškinio pagrįstumo ir atsakovo pateiktų įrodymų leistinumu, todėl turi būti teismo vertinami nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas dėl šiame pareikškime išdėstytų argumentų nepasisako, nes jie pateikti apeliacinės instancijos teismui pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytus terminus ir nesusiję su apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje.

14Pirmosios instancijos teismo persiųstas apelianto 2012 m. vasario 6 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo adresuotas pirmosios instancijos teismui, jame nekeliamas šioje byloje ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl šis prašymas apeliacinės instancijos teismui persiųstas nepagrįstai. Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kompetentingas spręsti bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

15Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį bylos nagrinėjimą būtinu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje, sprendžia, kad nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka nėra būtina, žodinio nagrinėjimo būtinumą pagrindžiančių argumentų savo prašyme apeliantas nenurodė, apelianto pageidavimas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas.

16Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina tik tuos apelianto argumentus, kurie tiesiogiai susiję su ginčijamos pirmosios instancijos teismo teisėtumu ir pagrįstumu, neanalizuodamas tų apelianto argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui išspręsti.

17Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Vertinant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikšmingumą asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį kartu su atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pareikšto priešieškinio suma – 120 460 Lt, yra pakankamai didelė, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją; apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą šios prezumpcijos nepaneigė. Iš apelianto pateikto UAB „Psyops Media“ 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad bendrovė beveik neturi ilgalaikio turto, neturi jokio nekilnojamojo turto, bendrovės trumpalaikis turtas sudaro 420 857 Lt, iš kurio didžiąją dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimas (b.l. 45). Nors bendrovė dirba pelningai (b.l. 44), pateikti finansinės veiklos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad 120 460 Lt suma apeliantui nėra didelė suma. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teisę reikalaujamą sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti laidavimą, taip panaikindamas būtinybę jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 2 dalis).

18Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju jei asmuo, prašantis tokių priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Ši įstatymo nuostata reikalauja iš laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo preliminariai įvertinti ieškinyje (priešieškinyje) išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys (priešieškinys), remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkintas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). Preliminarus ieškinio (priešieškinio) reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t.y. tais atvejais, kai jau ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Apelianto dėstomi argumentai, susiję su atsakovo priešieškinio pagrįstumu, pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, tokie argumentai teismo negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Tuo pačiu paminėti argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį. Pagrindo teigti, kad pagal atsakovo priešieškinyje dėstomus argumentus atsakovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra.

19Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apie šio prašymo nagrinėjimą gali pranešti atsakovui (nagrinėjamu atveju – ieškovui, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant užtikrinti priešieškinio reikalavimus), jei mano, kad tai yra būtina. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą taikant laikinąsias apsaugos priemones apie tai informuoti asmenį, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neišklausė ieškovo pozicijos, nėra pagrindas konstatuoti, kad ginčijama nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normų reikalavimus. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių apribojimu, vien ta aplinkybė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo ieškovo teises, taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi areštuotas ieškovo turtas, neviršijant priešieškinio reikalavimų sumos, be to, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, nutartimi leista ieškovui atlikti tam tikrus mokėjimus iš areštuotų piniginių lėšų, taigi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo nepažeidė. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, jis turi teisę pareikšti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patiria nuostolių.

20Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kag ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

21Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 323 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

22Apelianto UAB „Psyops Media“ prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkinti.

23Apelianto UAB „Psyops Media“ 2012 m. sausio 27 d. pareiškimą prie atskirojo skundo ir 2012 m. vasario 8 d. papildomą paaiškinimą prie atskirojo skundo atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantui.

24Apelianto 2012 m. vasario 6 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grąžinti nagrinėti pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui.

25Atskirąjį skundą atmesti.

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.... 4. Ieškovas UAB „Psyops Media“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas... 5. Atsakovas UAB „KG Constructions“ kreipėsi į teismą priešieškiniu,... 6. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino... 8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Psyops Media“ prašo panaikinti Vilniaus... 9. Atsiliepimu atsakovas UAB „KG Constructions“ prašo atskirąjį skundą... 10. 2012 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismui persiųstas apelianto 2012 m.... 11. 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismui persiųstas apelianto prašymas... 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 13. Pirmosios instancijos teismo persiųstas apelianto 2012 m. sausio 27 d.... 14. Pirmosios instancijos teismo persiųstas apelianto 2012 m. vasario 6 d.... 15. Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai nagrinėjami... 16. Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 18. Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones... 19. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas laikinųjų... 20. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas... 21. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 323 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1... 22. Apelianto UAB „Psyops Media“ prašymo nagrinėti atskirąjį skundą... 23. Apelianto UAB „Psyops Media“ 2012 m. sausio 27 d. pareiškimą prie... 24. Apelianto 2012 m. vasario 6 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 25. Atskirąjį skundą atmesti.... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti...