Byla 2A-356-590/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, R. T., K. T., V. T

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus, teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės,

2sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Svirskiui, suinteresuotiems asmenims K. T., R. T., suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Eglei Arlauskytei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei S. N.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, R. T., K. T., V. T.,

Nustatė

5pareiškėjas V. A. patikslintu pareiškimu prašo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1992-01-30 ir vėliau, nepraleidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų, Vilniaus miesto valdybai pateikė pareiškėjo laikiną Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą Nr. ( - ), pareiškėjo gimimo liudijimą, pareiškėjo motinos M. A. M. (po santuokos A.) gimimo liudijimą, mirties liudijimą, pareiškėjo tėvų santuokos liudijimą. Nurodė, kad 1992-01-30 Vilniaus miesto valdybai pateikė pirminį prašymą dėl M. (M.) M. iki 1940 m. turėto turto (žemės sklypo) nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pateikė visus kitus būtinus nuosavybės teisių atkūrimui Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančius dokumentus. Pagal šį prašymą buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. ( - ). Vėliau ši byla buvo sujungta su kito pretendento į M. M. turtą - C. T. byla Nr. ( - ), suteikiant bendrą numerį ( - ). Pareiškėjas nurodo, kad bylų sujungimo metu jo pateiktas prašymas bei kiti dokumentai dingo. Apie tai sužinojęs, jis 2005-03-30 pateikė naują prašymą, tačiau buvo pripažinta, kad šis prašymas yra paduotas praleidus terminą.

6Suinteresuoti asmenys K. T., R. T. ir V. T. atsiliepime į patikslintą pareiškimą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pareiškime nurodytų dokumentų Vilniaus miesto valdybai. Tai patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimuose ir liudytojų parodymuose esantys prieštaraujantys teiginiai. Nurodė, kad atitinkami dokumentai negalėjo būti teikiami 1991 metais, jeigu jie pagal pareiškėją buvo pateikti 1992-01-30. Taip pat jie negalėjo būti pateikti po 1992-01-30, jeigu jie buvo pateikti kartu su 1992-01-30 prašymu ar 1991 metų prašymu. Nurodė, kad pretendentų registravimas, bylos užvedimas ir jų eilės sudarymas nereiškė baigtinės procedūros bei nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė ne tik 1992-01-30 prašymą, bet ir visus reikiamus pilietybę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

7Nacionalinė Žemės tarnyba atsiliepime į patikslintą pareiškimą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas (išlikusi tik prašymo kopija) dėl žemės grąžinimo 1992-01-30 užregistruotas Vilniaus miesto valdybos 1992 metų siunčiamų dokumentų registracijos žurnale numeriu 207. 1992-01-30 ar vėliau jokių papildomų pareiškėjo vardu registruotų dokumentų nebuvo pateikta (jie nebuvo registruoti). Nurodė, kad parašas 1992-01-30 prašymo kopijoje neatitinka parašo, esančio paso kopijoje ir notaro akivaizdoje V. A. pasirašyto 1995-03-01 įgaliojimo E. V.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir 2006-06-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1052/2006, Vilniaus apskrities viršininko administracija konstatavo, kad pareiškėjui atkurti nuosavybės teisės į M. M. turėtą žemę nėra teisėto pagrindo.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad jei visi giminystės ryšį ir pilietybę patvirtinantys dokumentai Vilniaus miesto valdybai buvo pateikti, tai šie dokumentai turėjo būti nurodyti kaip prašymo priedai, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Prašymo grafa „Priedas: nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (nurodyti konkrečiai)” – palikta tuščia. Ši aplinkybė patvirtina, kad pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai pareiškėjo nebuvo pateikti miesto valdybai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius 2005-05-31 raštu Nr. A63-4602-(9129)-(4.4-PD-4) informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra užregistruotas V. A. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. M. turėtą žemę. Dėl šio prašymo nagrinėjimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005-05-04 įsakymu Nr. V-69 sudaryta komisija, išnagrinėjusi bei įvertinusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje turimus dokumentus bei gautus minėtų institucijų atsakymus, 2005-10-06 Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. ( - ), esančių dokumentų patikrinimo aktu Nr. 01-34-18 nutarė pasiūlyti V. A. pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatyta galimybe kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Aplinkybę, kad pareiškėjas iki 2005-03-30 Vilniaus miesto valdybai nepateikė pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, patvirtina ir tai, kad nėra jokio Vilniaus miesto valdybos ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašto, adresuoto pareiškėjui dėl jo 1992-01-30 pateikto prašymo vertinimo. Pats pareiškėjas nurodo, kad pateikė pirminį 1992-01-30 prašymą ir vėliau likusius iš jo pareikalautus dokumentus. Tokie reikalavimai iš nuosavybės teisių atkūrimą administruojančios institucijos galėjo būti teikiami tik raštu. Pagal 2011-06-22 Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 49SF-314 per laikotarpį nuo 1992 m. iki 2005-03-01 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nesiuntė jokių pranešimų piliečiui V. A..

9Pareiškėjas V. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. A. pareiškimą patenkinti pilnai. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka jam pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktus keliamų reikalavimų, nes: (i) teismas sprendime nevertino visų byloje esančių įrodymų; (ii) teismas sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl tų įrodymų ir jais patvirtinančių bylos baigčiai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kuriais pareiškėjas grindė savo prašymą ir kurie paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atmesdamas pareiškimą pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi savo paties sukurtomis prielaidomis apie tai, kad jei visi giminystės ryšį ir pilietybę patvirtinantys dokumentai Vilniaus miesto valdybai buvo pateikti, tai šie dokumentai turėjo būti nurodyti kaip prašymo priedai; jeigu nuosavybės teisių atkūrimo institucija nevykdo susirašinėjimo su pretendentu, reiškia nebuvo pateikta tinkamų dokumentų. 1992-01-30 Vilniaus miesto valdybai pareiškėjo V. A. vardu buvo pateiktas pirminis prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio M. M. iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje šio prašymo originalas nėra išlikęs, jis dingęs dėl galimai aplaidžių institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisų atkūrimą, tarnautojų veiksmų. Ši aplinkybė patvirtina, kad kartu dingti galėjo ir kiti pareiškėjo pateikti dokumentai, dėl kurių jis kreipėsi į teismą. V. A. buvo įtrauktas į Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje eilę. Tvirtindamas nurodytą eilę Vilniaus apskrities viršininkas bent du kartus – 2003-09-08 įsakymu Nr. 4319-01 bei 2006-03-31 įsakymu Nr. 2.3-2796-01 – įpareigojo Vilniaus žemėtvarkos skyrių įvertinti visus piliečių prašymus ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Taigi, pretendentų, tame tarpe ir V. A., dokumentai Vilniaus žemėtvarkos skyriuje turėjo būti patikrintini bent du kartus, o nustačius jų nepakankamumą, nuosavybės atkūrimą administruojanti institucija, remdamasi viešojo administravimo procedūromis ir principais, apie tai privalėjo pranešti pareiškėjui, tačiau tai nebuvo padaryta, kas leidžia pagrįstai teigti, jog institucijai dėl V. A. dokumentų nepakankamumo nekilo abejonių, dėl ko V. A. kreiptis į instituciją nebuvo pagrindo. V. A. pateikus prašymą ir reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui jo vardu buvo užvesta atkūrimo byla Nr. 207A. C. T. pateikus prašymą, jos vardu buvo užvesta nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. ( - ). Vėliau šios abi bylos buvo sujungtos joms suteikiant bendrą Nr. ( - ), o 2002-09-20 išvada priimta būtent sujungtoje byloje, taigi, dėl abiejų pretendentų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad 1992-01-30 prašyme įrodymai turėjo būti nurodyti kaip prašymo priedai. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes (i) prašymo formoje iš viso nėra eilutės priedams, patvirtinantiems giminystės ryšį su buvusiu savininku; (ii) suinteresuotų asmenų pateiktame 1991-12-30 prašyme taip pat nenurodytas nei vienas dokumentas, patvirtinantis jos giminystės ryšį su buvusiu savininku. Tiek M. M. mirties liudijimo originalą, tiek A. A. mirties liudijimo originalą turi pareiškėjas V. A.. Šie dokumentai buvo pateikti apžiūrai pirmosios instancijos teismui. Todėl nuosavybės teisių atkūrimą administruojančiai institucijai šiuos dokumentus jų kopijų patvirtinimui galėjo pateikti tik pareiškėjas V. A.. Be to, suinteresuotiems asmenims, tvirtinant, kad V. A. nėra jų giminaitis, A. A. mirties liudijimo niekas kita kaip tik pareiškėjas pateikti nebuvo suinteresuotas. Nurodytos aplinkybės (originalių dokumentų turėjimas ir jų kopijų tvirtinimo datos) patvirtina, kad M. M. mirties liudijimą (dėl jo patiekimo laiku ginčo nėra) ir A. A. mirties liudijimą institucijai įstatymo nustatytu terminu pateikė būtent pareiškėjas.

10Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pretendentų eilės sudarymas dar nereiškia baigtinės prašymo vertinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantas kartu su 1992-01-30 prašymu pateikė būtinus jo pilietybę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, todėl, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apelianto argumentą. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-20 sprendime, kuriuo buvo atmestas apelianto prašymas atnaujinti terminą dėl prašymo atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo, nurodyta, kad „byloje nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima padaryti išvadą, jog pareiškėjas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. (M.) M. turėtą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšius su šiuo asmeniu patvirtinančius dokumentus buvo pateikęs Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais“. Teigia, kad apelianto argumentai dėl jo prašymo įvertinimo ir patikrinimo bent du kartus yra vertini kritiškai, nes, remiantis nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. ( - ) duomenimis, nuo V. A. pirminio prašymo pateikimo iki 2005 m. kovo 30 d., kuomet Vilniaus apskrities viršininko administracijai apeliantas pateikė kitą prašymą, praėjo nemažai laiko (apie 13 metų), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas visą šitą laiką nebuvo vertinamas, o pareiškėjas būdamas rūpestingas, turėjo domėtis paduoto pareiškimo eiga.

11Suinteresuoti asmenys K. T., R. T. ir V. T. atsiliepimu į pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263 str. 1 d., 270 str. 4 d. 1-4 p. reikalavimų yra nepagrįsti. Teismo sprendimas yra pagrįstas išsamiu įrodymų vertinimu, o aplinkybė, kad teismo sprendimas yra nepalankus apeliantui, nelemia teismo sprendimo neišsamumo ir nemotyvuotumo. Nurodo, kad įtraukimas į pretendentų eilę (bylos užvedimas), visiškai nieko nepasako apie pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą, t.y. kad kartu su prašymu buvo pateikti ir reikalinga dokumentų visuma. Pareiškėjas jokių nurodymų pateikti papildomus įrodymus iš tuometinės administruojančios institucijos (Vilniaus miesto valdybos) ar vėliau nebuvo gavęs. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nurodė, kad kartu su 1992-01-30 prašymu ir vėliau jokie papildomi pareiškėjo pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė pareiškimą. Apelianto argumentai yra grindžiami subjektyviomis prielaidomis, o ne pačia nuosavybės teisių atkūrimo byla. Apelianto argumentai ir nurodomos faktinės aplinkybės bylą nagrinėjant 2011 m. ir dabar iš esmės skiriasi ir prieštarauja elementarios logikos dėsniams ir rodo paaiškinimų nerealumą.

12Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas, suinteresuoti asmenys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir argumentus.

13Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

15CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos.

16Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-195/2014).

17Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. A. siekia atkurti nuosavybės teise į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir šiuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1992-01-30 ir vėliau, nepraleidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų, Vilniaus miesto valdybai pateikė pareiškėjo laikiną Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą Nr. 372002, pareiškėjo gimimo liudijimą, pareiškėjo motinos Mekuljevos A. M. (po santuokos A.) gimimo liudijimą, mirties liudijimą, pareiškėjo tėvų santuokos liudijimą (t. 2, b.l. 111-115).

18Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu teisės aktai (jų 10 straipsniai) nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Dzičkovskis v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-7-385/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Zubkova, B. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-390/2010; kt.). Šių nuosavybės teisių atkūrimo prielaidų (prašymo ir dokumentų pateikimo) įgyvendinimo teisė apibrėžta atitinkamais terminais: prašymo atitinkamai institucijai padavimo terminas nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys). 2004 m. spalio 12 d. priimtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti.

19Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. A. 1991-12-30 pateikė prašymą Vilniaus miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atstatymo į 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Šią aplinkybę patvirtina pareiškimo kopija (t. 1, b.l. 133). Pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl nuosavybės teisų atkūrimo originalas nebuvo išsaugotas, todėl Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija 2005-10-06 priėmė sprendimą pasiūlyti V. A. kreiptis į teismą su prašymu atstatyti terminą prašymo dėl nuosavybės teisių atstatymo bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui (I t., b.l. 247-248). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2006-06-20 sprendimu atmetė V. A. prašymą atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti (t. 1, b.l. 106-110).

20Tačiau 2011-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2013-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo V. A. prašymas ir nustatytas juridinę reikšme turintis faktas, kad 1992-01-30 Vilniaus m. Valdybai pareiškėjo V. A., a.k. ( - ) vardu buvo pateiktas pirminis prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. (M.) M. iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) (t. 1, b.l. 310-313, 351-355).

21Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo teisės reikšti teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad kartu suprašymu pareiškėjas pateikė ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nustatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-04-02 nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo V. A. prašymo originalas ir galbūt su juo pateikti kiti dokumentai institucijos, kuriai dokumentai buvo teikiami, neišsaugoti. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad aplinkybė, jog tam tikrų valstybės institucijų pareigūnai netinkamai atlieka savo pareigas, negali sukelti neigiamų padarinių į šias institucijas besikreipiančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Dar ir dėl to pareiškėjui turėtų būti suteikta galimybė įrodyti, kad jis atliko pradinius nuosavybės teisėms atkurti būtinus veiksmus (t. 2, b.l. 82-89).

22Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.

23Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

24Kaip minėta, V. A. 1991-12-30 pateikė prašymą Vilniaus miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atstatymo į 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Šią aplinkybę patvirtina pareiškimo kopija (t. 1, b.l. 133). Pagal pateiktą prašymą buvo užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. ( - ). Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-08 įsakymu Nr. 4319-01 V. A. buvo įtrauktas į sąrašą piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę pagal priedą Nr.1. Šiame priede nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, pareiškimo padavimo data -1992-01-30 ir bylos Nr. ( - ) (b.l. 270-271). Byloje nustatyta, kad nuo pareiškimo padavimo dienos iki pareiškėjo įtraukimo į minėtą sąrašą dienos, nei pareiškimą priėmusi Vilniaus miesto valdyba, nei vėliau pareiškimą nagrinėjusi ir sprendimą dėl pareiškėjo įtraukimo į pageidaujančių atkurti nuosavybės teises piliečių sąrašą priėmusi Vilniaus apskrities viršininko administracija nekėlė klausimo dėl dokumentų trūkumo ir iš pareiškėjo nereikalavo jokių papildomų dokumentų. Pažymėtina, kad abejonė dėl dokumentų pateikimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai kilo tik 2005 metais, t.y. po Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-08 įsakymo Nr. 4319-01 priėmimo ir jau pasibaigus įstatymo numatytam terminui (2003-12-31) pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. 2005-05-30 Dokumentų patikrinimo aktu Vilniaus apskrities viršininko administracija nustatė, kad pareiškėjo V. A. prašymas buvo įdėtas į kitą bylą, o ar buvo visi dokumentai nėra galimybės patikrinti. Dokumentų patikrinimo aktas patvirtina, kad pareiškėjo dokumentai nebuvo rasti 2005-05-30, tačiau nepaneigia dokumentų pateikimo iki įstatymo nustatyto termino fakto. Visus ginčo dokumentus pareiškėjas turi ir paaiškėjus, kad dokumentai nebuvo išsaugoti 2005-03-30 dar kartą juos pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (t. 1, b.l. 161).

25Pareiškėjo V. A. prašymo dėl nuosavybės teisų atkūrimo nagrinėjimo aplinkybės ir paminėti įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas iki įstatymo nustatyto termino - 2003 m. gruodžio 31 d. buvo pateikęs giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus: pareiškėjo laikiną Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą Nr. ( - ), pareiškėjo gimimo liudijimą, pareiškėjo motinos M. A. M. (po santuokos A.) gimimo liudijimą, mirties liudijimą, pareiškėjo tėvų santuokos liudijimą.

26Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

29Patenkinti pareiškėjo V. A. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

30Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. 1992-01-30 ir vėliau, nepraleidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų, Vilniaus miesto valdybai pateikė pareiškėjo laikiną Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą Nr. ( - ), pareiškėjo gimimo liudijimą, pareiškėjo motinos M. A. M. (po santuokos A.) gimimo liudijimą, mirties liudijimą, pareiškėjo tėvų santuokos liudijimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Svirskiui, suinteresuotiems... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 5. pareiškėjas V. A. patikslintu pareiškimu prašo... 6. Suinteresuoti asmenys K. T., R. T. ir... 7. Nacionalinė Žemės tarnyba atsiliepime į patikslintą pareiškimą su... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu pareiškimą atmetė.... 9. Pareiškėjas V. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 11. Suinteresuoti asmenys K. T., R. T. ir... 12. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas, suinteresuoti asmenys ir jų atstovai... 13. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.... 14. Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 15. CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų... 16. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. A. siekia atkurti... 18. Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo... 19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. A. 1991-12-30... 20. Tačiau 2011-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2013-03-21... 21. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo teisės reikšti teismui prašymą... 22. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto taikomos bendrosios... 23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 24. Kaip minėta, V. A. 1991-12-30 pateikė prašymą Vilniaus... 25. Pareiškėjo V. A. prašymo dėl nuosavybės teisų... 26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d.... 29. Patenkinti pareiškėjo V. A. prašymą dėl juridinę... 30. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A....