Byla e2-1583-294/2018
Dėl pirkėjo teisių gynimo, tretieji asmenys UAB „Nordea Finance Lithuania“, SE Moller Baltic Import

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui, atsakovo atstovui advokatui Alvydui Kraujeliui, trečiojo asmens atstovui advokatui Dainiui Burduliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Būsto švara“ ieškinį atsakovui UAB „Moller auto“ dėl pirkėjo teisių gynimo, tretieji asmenys UAB „Nordea Finance Lithuania“, SE Moller Baltic Import,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Moller Auto“ pakeisti automobilį „VW Phaeton“ valst. Nr. ( - ) kitu tokio pat pobūdžio, komplektacijos ir ridos ne senesniu nei 2012 m. tinkamos kokybės automobiliu „VW Phaeton“, arba sumažinti jo kainą iki 40 006,02 Eur, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai 24 000,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Lazdijų butų ūkis“ (dabar – ieškovas UAB „Būsto švara“) su atsakovu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12-054 (toliau Sutartis), kuria atsakovas pardavė automobilį už 64 006,02 Eur, dar nepagamintą, todėl šalys susitarė dėl būsimo daikto pirkimo-pardavimo, kurį pardavėjas (atsakovas) gavęs avansą iš pirkėjo (ieškovo) užsakė pagaminti gamykloje. Atsakovas yra atsakingas už automobilio kokybės trūkumus garantinio laikotarpio metu (Sutarties 3.1.4, 7.1 punktai, Lizingo sutarties Priedo Nr.2 1.8, 1.9, 2.2, 3.2 punktai). Siekiant finansuoti likusios automobilio kainos mokėjimą 2012 m. spalio 25 d. tarp ieškovo UAB „Būsto švara", atsakovo UAB „Moller Auto“ ir trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. 20127282 (toliau – Lizingo sutartis), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo įsigyti minėtą automobilį ir finansinės nuomos pagrindais perduoti jį naudotis ieškovui UAB „Būsto švara“. Daikto perdavimo - priėmimo naudotis ir valdyti aktu (toliau Aktas) automobilis buvo perduotas ieškovui (pirkėjui). Išaiškėjus daikto defektams ar trūkumams, pardavėjas juos turi savo sąskaita pašalinti, arba pakeisti daiktą arba sumažinti daikto kainą (Lizingo Sutarties 2.7, 4.7 punktai). Automobilį perdavus naudotis ieškovui, išryškėjo esminis jo kokybės trūkumas – pradėjo rūdyti kėbulas ir tai rodo, kad perdavimo momentu jo vertė buvo 1/3 dalimi mažesnė nei nurodyta Sutartyje (64 006,02 EUR). Dėl daikto trūkumų atsakovui buvo pateikta pretenzija, kuria pareikalauta sumažinti kainą arba pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu. Atsakovas siūlė surūdijusias automobilio dalis pakeisti naujomis, o vėliau pasiūlė pakeisti pažeistas korozijos dureles naujomis arba išpirkti automobilį iš Pirkėjo už 26 000 Eur ir įsigyti kitą VW markės automobilį su nežymia nuolaida. Nekokybiško automobilio pardavimas ir naujo to paties modelio įsigijimas iš esmės reiškė prašyto daikto pakeitimą Lizingo Sutarties 4.7 punkto prasme ir buvo priimtinas, tačiau pasiūlyta išpirkimo kaina - 26 000 Eur, buvo nepriimtina, kadangi ji labai skyrėsi nuo tokių metų ir tokios komplektacijos automobilio rinkos kainos. Atsakovas turi automobilį pakeisti kitu arba sumažinti jo kainą (CK 6.573 straipsnio 1 dalis, 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 1-3 dalys, 6.334 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 2 dalis; Sutarties Priedo Nr. 2 1.8, 1.9, 2.2, 3.2 3.1.4 punktai, Lizingo sutarties 4.7 punktas). Prašo ieškinį tenkinti.

3Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais, nes pagal Sutartį automobilis buvo pristatytas ir perduotas ieškovui, kuris norėdamas jį įsigyti pasinaudojo trečiojo asmens finansinės nuomos paslauga. Sutartimi šalys sulygo dėl 2 metų kokybės garantijos be ridos apribojimo arba 3 metų kokybės garantijos su 100000 km ridos apribojimu ir būtina kokybės garantijos taikymo prielaida - automobilio naudojimu pagal gamintojo instrukcijas ir tinkama jo priežiūra (Sutarties Priedas Nr.2.). Tarp šalių nėra ginčo dėl sutartinės kokybės garantijos termino. Ieškovas (pirkėjas) įsigijo automobilį verslo poreikiams tenkinti. Sudarydamas Sutartį jis apdairiai ir rūpestingai jį pasirinko, sulygo pirkimo bei sutartinės kokybės garantijos sąlygas. Perdavimo metu automobilis atitiko visas Sutarties sąlygas. Ginčo automobilio durelės pagamintos iš nerūdijančio aliuminio lydinio. Ieškovas lankėsi atsakovo dirbtuvėse dėl techninio aptarnavimo ir jų metu buvo atkreiptas dėmesys į durelių dažų lako dangos pažeidimus, kurie šalintini, kad taškinė aliuminio oksidacija neišplistų, tačiau ieškovas nerūpestingai naudojosi automobiliu ir jokių užsakymų atsakovui neteikė. Atsakovas siūlė ieškovui pasinaudoti arba nemokamu durelių pakeitimu naujomis, arba atpirkti automobilį už rinkos kainą ir parduoti naują automobilį su nuolaida. Ieškovas nepasinaudojo pateiktais siūlymais. Nustatyti automobilio pažeidimai - taškinės durelių korozijos židiniai, atsiradę dėl netinkamos priežiūros, negali būti laikomi esminiais trūkumais, kaip nors įtakojančiais juridinio asmens naudojimąsi automobiliu, kuris yra tinkamas dalyvauti eisme ir turi iki privalomosios techninės apžiūros pažymą. Nustatyti trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. Atsakovas nevykdo veiklos Vokietijoje, todėl pirkimo pasiūlymus teikė atsižvelgiant į vietinės rinkos realijas. Nurodo, kad automobilio kokybės trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. Pagal UAB „Rimtoma“ sudarytą sąmatą automobilio trūkumų pašalinimo darbų kaina su 21 proc. PVM yra 876,73 EUR, t.y. ji 27 kartus mažesnė, nei reikalauja ieškovas. Sąmatos vertė su 21 proc. PVM sudaro 5733,61 EUR, kas yra 4 kartus mažiau nei ieškovo reikalaujama priteisti suma (24000 EUR), kuri visiškai neproporcingas esamiems trūkumams ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems civilinės teisės principams. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pakeisti daiktą, nes tam nėra būtinų sąlygų, o be to trūkumai yra nedideli (neesminiai). Ginčo automobilis yra apibūdintas pagal individualius požymius, (komplektacija individualiai suderinta, konkreti rida, individualūs normalaus nusidėvėjimo požymiai). Automobilio trūkumus galima lengvai pašalinti be neproporcingų išlaidų ar laiko sąnaudų ir jis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Reikalauti sumažinti parduodamų daiktų kainą galima tik jeigu daiktu galima naudotis pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų ir sumažinti kainą tik tokiu santykiu, kokiu perduodamo daikto vertė atitinka kokybės reikalavimus ir tai turi įrodyti pirkėjas. Ieškovas automobilio vertę nurodo deklaratyviai, nepagrindė kainos sumažinimo dydžio, jo neįrodė. Tik fizinis asmuo (vartotojas) yra visiškai laisvas pasirinkti bet kurį savo teisių gynimo būdą, o ieškovas – juridinis asmuo, apdairiai ir rūpestingai sudaręs Sutartį ir jos priedus yra saistomas gynybos priemonių pasirinkime (Sutarties Priedo Nr. 2 1.8 ir 1.9 punktai). Atsakovas tinkamai ir pilna apimtimi vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dėl kokybės garantijos, tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo, todėl ieškinys turi būti atmestas pilna apimtimi ir atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4Trečiasis asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepime nurodė, kad Automobilis priklauso jam (trečiajam asmeniui) ir nuosavybės teise buvo perduotas ieškovui naudotis ir valdyti pagal 2012 m. spalio 25 d. Lizingo sutartį ir Daikto perdavimo-priėmimo aktą. Nurodo, kad trečiasis asmuo nebuvo įsipareigojęs parinkti automobilio pardavėją, nes pats nėra profesionalus pardavėjas ir neturi kompetencijos nustatyti ar ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai yra esminiais. Taip pat nurodė, kad ieškinio patenkinimui neprieštaraus.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

6Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

7Trečiojo asmens SE Moller Baltic Import atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

8Ieškovo ieškinys atmestinas

9Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovo ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad kad 2012 m rugpjūčio 23 d. ieškovas (buvęs pavadinimas UAB „Lazdijų butų ūkis“) su atsakovu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (toliau Sutartis), kuria atsakovas pardavė ieškovui automobilį už 64 006,02 EUR (221 000 Lt). Sutartimi (Sutarties 3.1.4 ir 7.1 punktai) pardavėjas įsipareigojo atsakyti už automobilio kokybės trūkumus garantinio laikotarpio metu (24 mėn.), neribojant ridos arba 36 mėn. garantija, ridai iki 100 000 km. Trečių metų garantija galioja tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje (Sutarties Priedas Nr.2, 1.8, 1.9 punktai). 2012 m. spalio 25 d. tarp ieškovo UAB „Būsto švara“, atsakovo UAB „Moller Auto“ ir trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. 20127282 (toliau – Lizingo sutartis), kuria UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsipareigojo įsigytą automobilį finansinės nuomos pagrindais perduoti naudotis ieškovui. Pagamintas automobilis buvo perduotas Pirkėjui. Lizingo davėjas neatsako už Lizingo gavėjo pasirinktą daiktą ir nesuteikia jokių garantijų dėl daikto kokybės, kiekybės, komplektiškumo, būklės, tinkamumo naudoti o taip pat perleidžia teisę į daikto garantinį aptarnavimą, tiesiogiai reikšti pretenzijas Pardavėjui dėl Daikto (Lizingo Sutarties 2.7, 4.7 punktai).

10Ieškovo teigimu, automobilį perdavus naudotis, išryškėjo jo kokybės trūkumas – kėbulo rūdijimas, kurį jis laiko esminiu ir įrodančiu, jog daikto perdavimo metu jo vertė buvo mažesnė nei Sutartyje nurodyta kaina (64 006,02 Eur), tai yra 1/3 dalimi mažesnė nei nepriekaištingos kokybės daikto. Ieškovas atsakovui pateikė pretenziją, kuria pareikalavo sumažinti kainą arba pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu. Ieškovo manymu, atsakovo pasiūlymas pakeisti pažeistas korozijos dureles naujomis arba išpirkti automobilį iš Pirkėjo už 26 000 Eur yra nepagrįsti, nes nekokybiško automobilio pardavimas ir naujo to paties modelio įsigijimas iš esmės reikštų daikto pakeitimą Lizingo Sutarties 4.7 punkto prasme.

11Bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje ir perdavus ją nagrinėti iš naujo pasikeitė kai kurios faktinės aplinkybės, kurios aktualios šios bylos teisingam išnagrinėjimui.

12Visų pirma 2017 m. spalio 10 d. ieškovo atstovas (vadovas) A. N. pristatė automobilį atsakovui ir užsakė automobilio tvarkymą pagal gamintojo kokybės garantiją bei automobilio galinės dalies perdažymą dėl draudiminio įvykio.

13Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

14Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neužsakė automobilio perdažymo darbų (pagal gamintojo kokybės garantiją), tačiau šie parodymai paneigti rašytiniais bylos įrodymais: konkrečiai 2017 m. lapkričio 8 d. patvirtinimu, kuriame nurodytas kliento prašymas perdažyti visas keturias duris ir priekinį kairės pusės slenkstį. Šis patvirtinimas patvirtintas kliento parašu.

15Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

16Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

17Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

18CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus.

19Nors nurodytoje teisės normoje pirkėjo teisių gynimo būdai alternatyvūs, tačiau iš reiškiamo ieškinio matyti, kad ieškovas nori pasinaudoti ne vienu būdu, o keliais (renkasi vieną iš jų, jo netenkinus – prašo ginti kitu būdu).

20Be kita ko, parduotų daiktų defektų faktą, t. y. jog nupirkti daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės kriterijų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas, šiuo atveju – pareiga tai įrodyti perkeliama ieškovui. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – įrodinėja tas, kas teigia, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Įvertinęs sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas. Tokia pozicija atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

21Kaip jau anksčiau minėta, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

22CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009- 04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

23Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

24Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

25Tuo labiau, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog išduota UAB „Tuvlita“ išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir gali dalyvauti eisme.

26Be to, byloje nepaneigtas atsakovo teiginys, kad suremontuota transporto priemonė buvo atsiimta paties ieškovo įmonės vadovo. Jokių įrodymų ieškovas (ar teismui jo atstovas) nepateikė, kad po automobilio remonto turėtų pretenzijų ar nesutikimų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties. Kadangi ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jam perduotas netinkamos kokybės darbas, atsakovas, atskirsdamas į ieškinio reikalavimus, pridėjo įrodymus, jog automobilis buvo suremontuotas pagal gamintojo kokybės garantiją perdažius visas rūdijančias vietas. Ieškovas nereikalavo skirti naujos ekspertizės automobilio būklei įvertinti (anksčiau skirta teismo ekspertizė buvo atlikta automobiliui dar iki remonto darbų).

27Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

30Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

31CK 6.334 straipsnio 1 d. 3 punkte įtvirtinta vienas iš pirkėjo reikalautinų garantijų, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų, išklausius šalių paaiškinimus darytina išvada, kad atsakovas pašalino daiktų trūkumus, ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų (išskyrus įrodymais nepagrįstus pasvarstymus), kad po automobilio remonto būtų turėjęs kokių nors pretenzijų atsakovui, todėl laikytina, kad ieškovas pasirinko savo alternatyvų teisių gynimo būdą, taip eliminuodamas galimybę reikalauti kitų būdų (pavyzdžiui, nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo, kainos sumažinimo ir pan.).

32Dėl šios priežasties teismas neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą sumažinti kainą ar taikyti kitus pirkėjo teisių gynimo būdus, nes automobilio remonto darbai buvo atlikti, todėl ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.

33Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

34Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

35Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 str.).

36Atsakovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 411 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus, pastarosios jam nėra atlyginamos (CPK 93, 98 str.).

37Trečiasis asmuo SE Moller Baltic Import iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patyrės šias bylinėjimosi išlaidas: 1936,89 EUR už ekspertizės skyrimą ir 1850 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Išlaidos už ekspertizės skyrimą atlygintinos pilna apimtimi iš ieškovo, kuri ieškinys visiškai atmestas teismo sprendimu. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 1850 EUR atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, į tai, kad šioje byloje nebuvo reikalingos itin specialios teisinės žinios, teisiniu požiūriu byla negali būti pripažintina kaip ypač sudėtinga, todėl toks dydis, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nelaikytinas protingas ir jos mažintinos iki 1000 eurų, o ieškovo ieškinį atmetus jos priteistinos trečiojo asmens naudai (CPK 93, 98 str.).

38Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

39Ieškovo UAB „Būsto švara“ ieškinį visiškai atmesti.

40Priteisti iš ieškovo UAB „Būsto švara“, juridinio asmens kodas 165169682, atsakovui UAB „Moller auto“, juridinio asmens kodas 110430994, 411 Eur (keturi šimtai vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti iš ieškovo UAB „Būsto švara“, juridinio asmens kodas 165169682, trečiajam asmeniui SE Moller Baltic Import, juridinio asmens kodas 40103176283, 2936,89 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt šeši eurai 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

42Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Moller... 3. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais, nes pagal Sutartį... 4. Trečiasis asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepime nurodė, kad... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti... 6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 7. Trečiojo asmens SE Moller Baltic Import atstovas teismo posėdžio metu su... 8. Ieškovo ieškinys atmestinas... 9. Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovo ir trečiojo asmens atstovo... 10. Ieškovo teigimu, automobilį perdavus naudotis, išryškėjo jo kokybės... 11. Bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje ir perdavus ją nagrinėti iš... 12. Visų pirma 2017 m. spalio 10 d. ieškovo atstovas (vadovas) A. N. pristatė... 13. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 14. Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neužsakė... 15. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno... 16. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi... 17. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327... 18. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas... 19. Nors nurodytoje teisės normoje pirkėjo teisių gynimo būdai alternatyvūs,... 20. Be kita ko, parduotų daiktų defektų faktą, t. y. jog nupirkti daiktai... 21. Kaip jau anksčiau minėta, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių... 22. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti... 23. Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas,... 24. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis... 25. Tuo labiau, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog išduota UAB „Tuvlita“... 26. Be to, byloje nepaneigtas atsakovo teiginys, kad suremontuota transporto... 27. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 30. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 31. CK 6.334 straipsnio 1 d. 3 punkte įtvirtinta vienas iš pirkėjo reikalautinų... 32. Dėl šios priežasties teismas neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti... 33. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 35. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo... 36. Atsakovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 411 EUR... 37. Trečiasis asmuo SE Moller Baltic Import iki bylos išnagrinėjimo iš esmės... 38. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 39. Ieškovo UAB „Būsto švara“ ieškinį visiškai atmesti.... 40. Priteisti iš ieškovo UAB „Būsto švara“, juridinio asmens kodas... 41. Priteisti iš ieškovo UAB „Būsto švara“, juridinio asmens kodas... 42. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...