Byla e2A-556-516/2018
Dėl juridinio asmens vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, O. R. V., B. R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2095-852/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Vilnius veža“ ieškinį atsakovams O. R. V., B. R. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, tretiesiems asmenims V. G., J. P., V. P., A. V. P., dėl juridinio asmens vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ginčas kilo dėl viešosios įstaigos vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės už įstaigai padarytą žalą, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.

82.

9Ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Vilnius veža“ prašė teismo priteisti iš: 1) atsakovo B. R. B. 9 105,93 Eur dydžio žalos atlyginimą; 2) solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ 12 005,77 Eur dydžio žalos atlyginimą; 3) solidariai iš atsakovų B. R. B., Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 582 871,83 Eur dydžio žalos atlyginimą; 4) solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir O. R. V. 21 975,53 Eur žalos atlyginimą; 5) procesines palūkanas - iš atsakovo B. R. B. 5 proc. dydžio, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 6 proc. dydžio, iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 6 proc. dydžio ir atsakovės O. R. V. 5 proc. dydžio.

103.

11Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-496 ir 2012 m. balandžio 2 d. steigimo sutarties Nr. 14-287 pagrindu buvo įsteigta BVšĮ „Vilnius veža“, kurios dalininkai - Vilniaus miesto savivaldybė turinti 51 iš 100 balsų ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ turintis 49 iš 100 balsų. Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2015 m. liepos 2 d., BVšĮ „Vilnius veža“ vadovo pareigas ėjo atsakovas B. R. B., o nuo 2015 m. liepos 2 d. – O. R. V.. Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, t.y. 2012 m. balandžio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2015 m. rugsėjo 17 d., įstaiga Juridinių asmenų registrui nepateikė nei vieno metinės finansinės atskaitomybės dokumento.

124.

13Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs BVšĮ „Vilnius veža“ pradelstų įsipareigojimų ir turto dydį, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi konstatavo, jog BVšĮ „Vilnius veža“ yra nemoki ir iškėlė bankroto bylą. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinta 590 145,33 Eur dydžio BVšĮ „Vilnius veža“ kreditorinių finansinių reikalavimų suma.

145.

15Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovų B. R. B., O. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ aplaidaus elgesio, įstatymais nustatytų pareigų nevykdymo ir neveikimo laiku nesikreipiant į teismą dėl VšĮ „Vilnius veža“ bankroto bylos iškėlimo, BVŠĮ „Vilnius veža“ ir jos kreditoriai patyrė nuostolių (žalos), todėl atsakovai turi solidarią pareigą ją atlyginti.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BVšĮ „Vilnius veža“ iš: atsakovo B. R. B. 3 908,95 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovų R. B. B., Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ solidariai 482 229,65 Eur žalos atlyginimą; Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ solidariai 10 948,03 Eur žalos atlyginimą; atsakovės O. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ solidariai 1 448,34 Eur žalos atlyginimą; atsakovų B. R. B., O. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ solidariai 705,31 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovų B. R. B., O. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

207.

21Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jau 2014 m. sausio 1 d. BVšĮ „Vilnius veža“ buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (61 606,45 Eur) viršijo pusę įmonės turto (79 392,25 EUR) vertės ir tokia situacija objektyviai sudarė prielaidas atsakingiems asmenims kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pasisakydamas dėl įstaigos turto, kuris imamas domėn sprendžiant įstaigos nemokumo klausimą, teismas nurodė, kad iš balanse įrašyto turto vertės turi būti atimta balanse apskaityta lizinguojamų transporto priemonių vertė.

228.

23Teismas nurodė, kad atsakovas B. R. B., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 18 d. atlikdamas įstaigos vadovo pareigas, turėjo žinoti, jog įmonė vėluoja mokėti einamąsias skolas ir neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovas B. R. B. per 5 dienas nuo teismo nustatytos įmonės nemokumo dienos, t.y. 2014 m. sausio 1 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies imperatyvą.

249.

25Teismas nustatė, kad atsakovo B. R. B. kaltę dėl kreditorių teisių pažeidimo nuo to momento, kai jis neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina tai, jog jis sistemingai ir ilgą laiką nevykdė kitų juridinio asmens vadovui priskirtų pareigų, susijusių su įstaigos apskaita ir finansinės ir ūkinės veiklos valdymu, t.y. per visą vadovavimo įstaigai laikotarpį neteikė juridinių asmenų registrui ir dalininkams įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m., 2014m. ir 2015 m.

2610.

27Teismas pažymėjo, kad atsakovas B. R. B. eidamas įmonės vadovo pareigas įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis), t. y. be lizingo davėjo sutikimo perleido asociacijai „Amber Taxi Association“ didesnį skaičių įstaigos valdomų ir tiesioginėje veikloje naudojamų lizinguojamų automobilių, dėl šio sandorio perleidimo sąlygų įstaigoje susidarė skola (kuri buvo priteista sprendimu už akių), taip pat atsisakė įmonei komerciškai vertingo telefono numerio „1450“, kuris ne tik generavo pajamas iš dispečerinės veiklos, bet ir buvo naudojamas kaip įmonės prekės ženklas (įskaitant šio ženklo naudojimą įmonės firminiuose blankuose). Teismas nustatė, kad atsakovas nesiėmė teisinių priemonių asociacijos minėtos „Amber Taxi Association“ skolos ginčijimui ir jos išieškojimui.

2811.

29Teismas vertino, kad atsakovas B. R. B. neūkiškai tvarkydamas įmonės reikalus, tęsė santykius su įmonės kreditoriais, prisiimdamas naujų įsipareigojimų ir nepagrįstai tęsdamas esamus įsipareigojimus, už kuriuos įstaiga negalėjo atsiskaityti dėl nemokumo.

3012.

31Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-7775-870/2015 B. R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą už pareiškimo dėl BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo ir jam buvo skirta 300 Eur bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-9762-827/2015 B. R. B. pripažinto kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą už BVšĮ „Vilnius veža“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, skiriant jam 1 448 Eur bauda.

3213.

33Teismas nurodė, kad atsakovė O. R. V., prieš jos paskyrimą įstaigos vadove, žinojo, kad įstaiga susiduria su finansiniais ir veiklos vykdymo sunkumais, nes pati atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad jos užduotis buvo nustatyti, ar įstaiga gali tęsti veiklą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su įmonės finansine būkle galėjo susipažino per dvi savaites, t.y. iki 2015 m. liepos 17 d., tačiau būdama įstaigos vadove nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. taip pat neįvykdė pareigos pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis 1 dalis). Tuo metu įstaiga veiklos nevykdė, tačiau atsakovė O. R. V. neužtikrino, kad kreditorių teisės nebūtų pažeistos, nes sudarė naujas sutartis ir didino esamus įsipareigojimus kreditoriams, nors turėjo suprasti, jog atsiskaitymas už naujus įsipareigojimus galės būti atliktas tik bankroto procedūrų metu, t.y. atsakovė O. R. V. nuostolius kreditoriams civilinės atsakomybės prasme darė tyčia.

3414.

35Teismas nustatė, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kaip įstaigos dalininkai, dalyvavo 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 24 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. vykusiuose visuotiniuose dalininkų susirinkimuose ir svarstė klausimus, susijusius su įstaigos veikla, tačiau įstaigos finansinės ataskaitos tvirtinimo ir finansinės būklės klausimų nekėlė, nors tokią pareigą turėjo. Šios aplinkybės taip pat buvo nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2015 m. birželio 26 d. Vidaus audito ataskaitoje Nr. A89-32/14(3.12.1-AD3) „Viešosios įstaigos „Vilnius veža“ veiklos organizavimo ir finansinių išteklių valdymo vertinimas“.

3615.

37Teismas pažymėjo, kad dalininkų pareigą domėtis įstaigos finansinės veiklos rezultatais patvirtina ir tai, kad dalininkai skyrė įstaigai didelius įnašus (Vilniaus miesto savivaldybės įnašas 500 000 Lt (144 810 Eur)), be to Vilniaus miesto savivaldybė laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. skyrė net 866 126,04 Eur dotacijų iš savivaldybės biudžeto, kurių panaudojimo ataskaitų nereikalavo. Tesimas, įvertinęs šias aplinkybes, nustatė, kad dalininkai vėliausiais iki 2014 m. gegužės 31 d. turėjo susipažinti su įstaigos finansine būkle ir privalėjo imtis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, t.y. pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei to nepadarė įstaigos vadovas, arba atkurti įstaigos mokumą.

3816.

39Teismas, vadovaudamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.87 straipsnio 7 dalimi ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, bei įvertinęs tai, kad atsakovai prieš kreditorius atsako kartu su bankrutuojančia įstaiga ir jų atsakomybė yra subsidiari įstaigos atsakomybei, o tarpusavyje atsakovų atsakomybė yra solidari, jei pažeidimas buvo daromas vienu metu kelių valdymo organų, konstatavo kiekvieno atsakovo atsakomybę nurodant konkrečius šios atsakomybės kilimo laikotarpius ir dydžius, o dėl žalos, kurios atsiradimo laikotarpio nebuvo įmanoma identifikuoti, solidariąją atsakomybę taikė visiems atsakovams.

40III.

41Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4217.

43Apeliaciniame skunde atsakovas B. R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį bei priteisiant iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4417.1.

45Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovė tapo nemoki 2014 m. sausio 1 d., nenurodydamas, kokiais įrodymais rėmėsi nustatydamas nemokumo momentą. 2015 m. kovo 31 d. įstaigos balanso duomenys patvirtina, kad įstaigos turimas turtas sudarė net 872 420 Eur, o įstaigos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 272 862 Eur, todėl 2015 m. įstaiga buvo moki. Įstaiga iki pat 2015 m. gegužės mėnesio net formaliai nebuvo nemoki, kadangi neatitiko dviejų privalomų sąlygų, t. y. įstaigos pradelsti įsipareigojimai ne tik, kad neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, bet įstaiga taip pat iki pat 2015 metų gegužės vykdė įsipareigojimus, t. y. atsiskaitinėjo su kreditoriais.

4617.2.

47Remiantis ataskaitinio laikotarpio 2015 m. kovo 31 d. balanso duomenimis ir 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, įstaigos įsipareigojimai tik sumažėjo, o 2015 m. birželio 30 d. veiklos rezultatų ataskaita patvirtina, kad 2015 m. įstaiga uždirbo grynojo pelno, kuris sudarė net 113 753 Eur, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog įstaiga neva buvo nemoki nuo 2014 m. sausio 1 d. Iš ieškovo pateiktos 2015 m. birželio 30 d. veiklos rezultatų ataskaitos matosi, jog 2014 m. įstaiga gavo net 1 730 404 Eur dydžio pajamų. 2015 m. įstaiga vis dar generavo pajamas, kurios 2015 m. birželio 30 d. sudarė 447 709 Eur. Šios faktinės aplinkybės leido pagrįstai apeliantui iki pat 2015 m. gegužės 1 d. tikėtis, jog įstaigos finansinė padėtis pagerės.

4817.3.

49Teismas neanalizavo kokio dydžio lizingo įmokas įstaiga buvo sumokėjusi, nors vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2012), privalėjo įtraukti į skaičiuotiną įstaigos turto vertę išpirktą automobilių vertę, tačiau to nepadarė, todėl teisingai nenustatė, koks 2013 m. gruodžio 31 d. buvo įstaigos turtas. Teismas nevertindamas įstaigos lizinguojamo turto, sukūrė tariamą įstaigos nemokumą nuo 2014 m. sausio 1 d., absoliučiai neatsižvelgęs į įstaigos 2013 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytus duomenis.

5017.4.

51Teismas taikė netinkamą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakciją, nes nagrinėjam ginčui taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija nenustatė konkretaus termino, per kurį nemokios įmonės vadovas ar savininkas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai.

5217.5.

53Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, įstaigoms pareigą teikti finansines ataskaitas nustatė tik nuo 2015 sausio 1 d., todėl įstaiga jų ir neteikė juridinių asmenų registrui. Teismas finansinių ataskaitų neteikimą nepagrįstai vertino kaip neteisėtus apelianto veiksmus.

5417.6.

55Nemokumo nustatymo tikslu aktualūs ne visi, o tik pradelsti įsipareigojimai, tuo tarpu byloje nebuvo jokių konkrečių įrodymų, iš kurių būtų aiškūs pradelsti įstaigos įsipareigojimai. Šioje byloje nebuvo nustatyti ne tik įstaigos pradelsti įsipareigojimai, bet ir atsakovų neteisėti veiksmai, priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais naujais pradelstais įsipareigojimais.

5617.7.

57Teismo sprendime esanti lentelė, kurioje nurodytas paskirstytas žalos dydis ir priežastingumas yra neteisingi, nes ieškovas nepateikė tiksliai apskaičiuotų 2015 m. gegužės 1 d pradelstų įstaigos įsipareigojimų ir 2015 m. birželio 18 d. pradelstų įstaigos įsipareigojimų.

5817.8.

59Visos bylos nagrinėjimo metu teismas buvo šališkas išimtinai ieškovo atžvilgiu, leido ieškovui vilkinti teismo procesą, nereagavo į dalyvaujančių asmenų prašymus, elgėsi neetiškai ir nepagarbiai. Apeliantas 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką su skundu dėl teisėjo Andriaus Veriko šališkumo kitoje nagrinėjamoje byloje. Konfliktiniai santykiai tarp apelianto ir teisėjo Andriaus Veriko susiklostė dar 2017 metų vasario mėnesį, po įvykusio pirmojo parengiamojo posėdžio šioje byloje, o apie šias aplinkybes apelianto atstovas sužinojo tik 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. jau išnagrinėjus šią bylą.

6017.9.

61Apelianto teisė užduoti klausimus buvo iš esmės apribota, kadangi teismas neleido apeliantui uždavinėti klausimų, nuolat pertraukinėdavo apeliantą, tokiu būdu buvo pažeista CPK 42 straipsnio 1 dalis, pagal kurią šalys turi teisę užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

6217.10.

63Teismas nagrinėdamas bylą buvo aktyvus, nors šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus. Tuo tarpu teismas byloje išsireikalavo iš ieškovo visus įrodymus, kurių pagrindu ir priėmė sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas CPK 12 straipsnyje nustatytą rungimosi civiliniame procese principą. Teismas vertino tik pavienius įrodymus ir rėmėsi tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, o ne vertino įrodymų visetą, esant prieštaringiems įrodymams, prieštaravimų nepašalino, todėl teismo sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

6418.

65Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą - ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6618.1.

67Teismo nustatytas įstaigos nemokumas, t.y 2014 m. sausio 1 d. prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek ir teismų praktikai. Įstaiga gali būti pripažįstama nemokia tik tuo atveju, jei ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, negali ir (arba negalės) atsiskaityti su jais bei pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi iš esmės ji faktiškai turi nebevykdyti veiklos ir būti nepajėgi ją vykdyti ateityje.

6818.2.

69Teismo vertinimu įstaigos nemokumą nuo 2014 m. sausio 1 d. pagrindžia ta aplinkybė, kad didžiąją įstaigai priklausančio ilgalaikio turto dalį sudarė pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės. Ieškovas nuo pat įsteigimo pradžios susisiekimo paslaugas Vilniaus mieste teikė neturėdama savo transporto priemonių ir nuomodamasis jas iš UAB „Šiaulių banko lizingas“, todėl įstaiga laikytina nemokia turėjo būti vos ne nuo jos įsteigimo, o toks aiškinimas yra visiškai nepagrįstas.

7018.3.

71Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarime, kuriame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-7775-870/2015 inter alia buvo konstatuota, kad įstaiga nemoki ir realiai jokios veiklos nevykdė nuo 2015 m. gegužės mėnesio. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne anksčiau nei 2015 m. gegužės 1 d., nes iki tol įstaiga vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais.

7218.4.

73Atsakovės nesąžiningumas ir sąmoningas siekimas didinti įstaigos nuostolius yra nepagrįstas, nes būdama įstaigos dalininke, Vilniaus miesto savivaldybė domėjosi įstaigos veikla ir ėmėsi priemonių tam, kad būtų tęsiama įstaigos veikla bei atkuriamas jos mokumas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalininkų susirinkimų metu buvo svarstomi klausimai dėl įstaigos veiklos modelio pakeitimo, tolesnio įstaigos veiklos plano įstaigai susidūrus su finansiniais sunkumais, įstaigos finansinių rodiklių gerinimo. Taigi visuotinis dalininkų susirinkimas ne pasyviai sąmoningai leido didėti įstaigos nuostoliams, nesiimdamas jokių veiksmų, o kaip tik aktyviai svarstė priemones, galinčias padėti sumažinti įstaigos veiklos nuostolingumą ir atstatyti jos mokumą.

7418.5.

75Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika spręsdamas viešosios įstaigos „Vilnius veža“ dalininkų atsakomybę dėl žalos, padarytos nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos VšĮ „Vilnius veža“ iškėlimo, kadangi nurodytoje teismų praktikoje buvo sprendžiami klausimai ne dėl viešosios įstaigos akcininkų dalininkų, o dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininkų atsakomybės. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų ir viešosios įstaigos dalininkų teisinis statusas yra skirtingas.

7618.6.

77Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi veiklos teisėtumo principu, patvirtinusi įstaigos įstatus, kuriais buvo aiškiai ir konkrečiai įtvirtintos įstaigos vadovo pareigos, vėliau neturėjo pagrindo abejoti, jog įstaigos vadovas tinkamai ir sąžiningai vykdys prisiimtus įsipareigojimus, todėl, šiam savo pareigų tinkamai neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas atsakomybės naštą nepagrįstai perkėlė ant įstaigos dalininkų pečių.

7818.7.

79BVšĮ „Vilnius veža“ finansinių sunkumų kilo ir susidarė įsiskolinimų ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės (dalininkų) nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl einamosios viešosios įstaigos veiklos. Teismas nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovo nurodomos BVšĮ „Vilnius veža“ tariamai patirtos žalos. Tinkamai nenustatęs priežastinio ryšio, teismas negalėjo priteisti ieškovo prašomos žalos iš Vilniaus miesto savivaldybės.

8019.

81Apeliaciniame skunde atsakovas UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą dalyje dėl apelianto UAB „Vilniaus viešasis transportas“ solidarios atsakomybės bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

8219.1.

83Teismais neindividualizavo kiekvieno iš skirtingoje teisinėje ir faktinėje padėtyje buvusių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl visus atsakovus laikė vienodai atsakingais. Teismas privalėjo vertinti tai, kad apelianto UAB „Vilniaus viešasis transportas“ galimybė sužinoti apie įstaigos nemokumą buvo ribota. Teismas nenustatė, kada konkrečiai kiekvienas iš atsakovų galėjo ir turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų.

8419.2.

85Atsakovas, įstaigai vykdant ūkinę komercinę veiklą, neveikė kaip įstaigos valdymo organas, įstaigoje nedirbo ir jos veikloje jokia forma nedalyvavo, todėl per se (pats savaime) nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų įstaigai, išskyrus pareigą apmokėti pradinį įnašą, balsuoti dalininkų susirinkime, vadovaudamasis savo interesais. Atsakovui galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

8619.3.

87Įstaigos vadovas po 2014 m. rugsėjo 15 d. nesušaukė eilinio dalininkų susirinkimo ir nebuvo parengęs įstaigos finansinių ataskaitų. Atsakovas, remiantis Viešųjų įstaigų įstatymu, neturėjo galimybių sušaukti visuotinio dalininkų susirinkimo, gauti įstaigos veiklos ir turtinės padėties vertinimui reikalingų objektyvių ir išsamių duomenų, todėl apie įstaigos nemokumą teismo nurodytu momentu nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti. Teismas VĮĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas dalininko teises (susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę) pavertė pareigomis.

8819.4.

89Pareiga sužinoti apie įstaigos nemokumą vadovui ir dalininkams atsiranda skirtingais momentais. Pareiga inicijuoti bankroto procedūrą visų pirma kyla vadovui, o ne dalininkams. Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada dalininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įstaigos nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius, galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

9019.5.

91Teismas konstatuodamas abiejų dalininkų kaltę, iš esmės rėmėsi tik vieno iš dalininkų – Vilniaus miesto savivaldybės veikla, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“ minimas tik pasisakant apie kito dalininko atsakomybę. Ne abu dalininkai, o tik vienas iš jų skyrė lėšas įstaigos veiklos vystymui, todėl šiuo atveju nėra įrodytas nei apelianto UAB „Vilniaus viešasis transportas“ aktyvus dalyvavimas įstaigos veikloje, nei kokių nors lėšų šios veiklos vystymui skyrimas. Todėl apeliantas, turintis 49 balsus, negaudamas jokios informacijos apie įstaigos veiklą, neturėdamas galimybės dalyvauti dalininkų susirinkime, negalėjo ir neturėjo galimybių sužinoti apie įstaigos nemokumą.

9219.6.

93Teismas, priimdamas sprendimą dėl 212 863,29 Eur žalos priteisimo asociacijai ,,Amber Taxi Association“ solidariai ir iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nepagrįstai nevertino ir neatribojo buvusio įstaigos vadovo B. R. B. kaltės. Ši konkreti skola priklausė tik nuo vadovo, o ne nuo dalininkų veikimo ar neveikimo.

9419.7.

95Teismas tendencingai elgėsi viso teismo proceso metu ir akivaizdžiai palaikė tik ieškovo pusę, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir šališkas.

9620.

97Atsakovė O. R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą toje dalyje, kurioje yra nustatyta atsakovės O. R. V. solidari atsakomybė bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

9820.1.

99Teismas, spręsdamas dėl apeliantės O. R. V. solidarios atsakomybės, nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodoma, kad kiekvieno atsakovo atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota. Teismas neindividualizavo kiekvieno iš skirtingoje teisinėje ir faktinėje padėtyje buvusių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl visus atsakovus laikė vienodai atsakingais.

10020.2.

101Teismas privalėjo vertinti tai, kad atsakovės O. R. V. galimybė sužinoti apie įstaigos nemokumą buvo ribota. Teismas nenustatė, kada konkrečiai kiekvienas iš atsakovų galėjo ir turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų.

10220.3.

103Apeliantė nagrinėjant teisme bylą pažymėjo, kad įstaigos finansinės atskaitomybės ataskaita buvo sudaryta tik 2015 m. liepos 31 d., todėl teismo teigimas, kad atsakovė turėjo galimybę per dvi savaites įvertinti įstaigos finansinę būklę, yra prieštaraujantis atsakovės parodymams.

10420.4.

105Teismo argumentas, kad prieš apeliantės paskyrimą įstaigos vadove, ji žinojo, kad įstaiga susiduria su finansiniais ir veiklos vykdymo sunkumais, neįrodo atsakovės kaltės dėl bankroto bylos neiškėlimo laiku, o priešingai - pagrindžia apeliantės parodymus, kad ji atėjo vadovauti turėdama tikslą toliau vystyti veiklą ir turėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją. Įstaigos susidūrimai su finansiniais sunkumais savaime nesąlygoja jos bankroto proceso.

10621.

107Ieškovė BVšĮ „Vilnius veža“ prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie šios civilinės bylos prijungti ieškovo pateikiamus įrodymus. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10821.1.

1092014 m. BVšĮ „Vilnius veža“ balanso duomenimis, 2013 m. pabaigoje ieškovas turėjo 521 095,34 Eur (1 799 238,00 Lt) dydžio pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, o į balansą įrašyto įstaigos turto vertė sudarė 934 273,34 Eur (3 225 859,00 Lt). Tai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovas tapo nemokiu nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismas įstaigos nemokumą nustatė įvertinęs santykį tarp į įstaigos balansą įrašyto turto bei per vienerius metus mokėtinų sumų, pastarąsias laikydamas pradelstais BVšĮ „Vilnius veža“ įsipareigojimais.

11021.2.

111Iš įstaigos klientų apyvartos atskaitos laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d. matosi, kad 2014 m, sausio 1 d. pradelsti įsipareigojimai tiekėjams siekė 31 617,19 Eur (109 167,85 Lt) dydžio sumą. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, įtvirtinta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

11221.3.

113Nepriklausomai nuo to, ar 2014 m. sausio 1 d. įstaigai priklausančio realaus turto vertė skaičiuojama vadovaujantis ieškovo pozicija, t. y. iš įstaigai priklausančio turto masės išskaičiuojant visą lizinguojamo turto vertę ir su juo susijusį trumpalaikį turtą, ar remiantis atsakovo B. R. B. pozicija, t. y. iš įstaigai priklausančio turto masės išskaičiuojant lizinguojamo turto neišpirktą vertę ir su juo susijusį trumpalaikį turtą, išvada dėl BVšĮ „Vilnius veža“ nemokumo nuo 2014 m. sausio 1 d. nesikeičia, todėl akivaizdu, kad teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė įstaigos nemokumą.

11421.4.

115Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2015 m. audito veiklos ataskaitoje nurodoma, kad nors formaliai vertinant įstaigos veiklos rezultatas yra pelnas, tačiau eliminavus savivaldybės tikslinio finansinio įnašo, kuriuo buvo kompensuojamos sąnaudos, įtaką finansiniam veiklos rezultatui, įstaigos veikla būtų nuostolinga. Audito veiklos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad įstaigai trūksta apyvartinių lėšų ir ji negali vystyti įprastos veiklos.

11621.5.

117Įstaigos veikloje kilo nuolatinių sunkumų, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė spręsdavo nuolatiniais įnašais, todėl BVšĮ ,,Vilnius veža“ mokėjo mokesčius tiek, kiek gaudavo pinigų iš savivaldybės. Įstaiga neturėjo lėšų tinkamai ir laiku mokėti mokesčius. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. spalio 22 d. nutarime Nr. 2S-10/2014 nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, suteikdama VšĮ „Vilnius veža“ nuolatinius įnašus, privilegijavo įstaigą, o tai prieštaravo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui.

11821.6.

119Visą įstaigos veiklos laikotarpį finansinės atskaitomybės dokumentai dalininkams nė karto nebuvo pateikti. Žinodami tai ir turėdami pareigą tvirtinti įstaigos metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovai – dalininkai privalėjo būti aktyvūs, domėtis įstaigos veikla ir pasirūpinti, kad įstaigos vadovas B. R. B. parengtų bei pateiktų tvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus.

12021.7.

121Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, pasirašydamas įstaigos steigimo sutartį, įsipareigojo įnešti ir įnešė net 144 810, 01 Eur (500 000 Lt) dydžio, o per 2013-2015 m. įstaigai suteikė dar net 866 126,04 Eur dydžio dotacijų. Atsakovas UAB „Viešasis Vilniaus transportas“ į įstaigos veiklą taip pat investavo lėšų – naudojamų patalpų remontui skyrė 12 134,22 Eur, vėliau šią sumą įskaitė į nuomos mokestį. Taigi, dalininkai turėjo neabejotiną prievolę domėtis įstaigos finansine būkle ir, esant būtinybei, vykdyti įstatymo nustatyta pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo.

12221.8.

123Atsakovas B. R. B. visos bylos nagrinėjimo metu spekuliuoja teisėjo Andriaus Veriko šališkumu, tačiau šališkumą pagrindžiančių įrodymų nepateikia.

12421.9.

125Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad vertinant realią įstaigos turto vertę iš įstaigai priklausančio tarto masės turi būti išskaičiuota visa lizinguojamo turto vertė ir su juo susijęs trumpalaikis turtas. Tuo tarpu atsakovo B. R. B. teigimu, vertinant įstaigai priklausančio turto vertę, iš įstaigai priklausančio turto masės turi būti išskaičiuotina ne visa lizinguojamo turto vertė, o tik lizinguojamo turto neišpirkta vertė. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme ginčo dėl neišpirktos lizinguojamo turto vertės nekilo, kas reiškia, kad neegzistavo ir būtinybė pateikti su lizinguojamo turto išpirkimo verte susijusius įrodymus, t. y. mokėjimo grafikus pagal ieškovo ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytas finansinės nuomos sutartis, ieškovas pažymi, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. atsakovui B. R. B. pateikus apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl prašo teismo prijungti prie šios civilinės bylos ieškovo pateikiamus įrodymus, susijusius su lizinguojamo turto neišpirkta verte.

12622.

127Atsakovas B. R. B. atsiliepimais į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir Viliaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus prašo teismo dėl šių skundų spręsti savo nuožiūra.

12823.

129Atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo teismo spręsti atsižvelgiant į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

13024.

131Atsakovė O. R. V. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo teismo spręsti atsižvelgiant į O. R. V. apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

13225.

133Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovų apeliacinių skundų prašo teismo spręsti, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

134Teisėjų kolegija

konstatuoja:

135IV.

136Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13726.

138Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13927.

140Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš bankrutuojančios viešosios įstaigos buvusių vadovų bei dalininkų priteistas žalos atlyginimas bankrutuojančiai įstaigai už pareigos įstaigai tapus nemokiai inicijuoti bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

141Dėl nagrinėjamam klausimui aktualių byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14228.

143Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-496 ir 2012 m. balandžio 2 d. steigimo sutarties Nr. 14-287 pagrindu įsteigta viešoji įstaiga VšĮ „Vilnius veža“. Viešosios įstaigos dalininkai yra Vilniaus miesto savivaldybė, turtinti 51 balsą iš 100 ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“, turinti 49 balsus iš 100. Atsakovas R. B. B. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2015 m. birželio 18 d. ėjo VšĮ „Vilnius veža“ vadovo pareigas (t. 1, b.l. 31-33). Atsakovas O. R. V. VšĮ „Vilnius veža“ vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 29 d., pagal kreditoriaus – Valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateiktą pareiškimą teismui VšĮ „Vilnius veža“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant MB „Restitucija“ (MB „Likvidavimas“).

14429.

145Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – taikymo, turi būti nustatyti tokie faktai : 1) kada įstaiga tapo nemokia; 2) kokie subjektai turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą; 3) kada konkrečiam subjektui ši pareiga atsirado; 4) ar dėl to, kad nebuvo laiku inicijuotas bankroto procesas, išaugo įstaigos skolos kreditoriams (t. y. ar kreditoriams buvo padaryta žala); 5) koks kreditoriams padarytos žalos dydis; 6) kokia atsakomybė (solidari, dalinė) turi būti taikoma subjektams, įstaigai tapus nemokia, neįvykdžiusiems pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

146Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento nustatymo

14730.

148Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu (nuo 2014 m. sausio 1 d. (kuomet, pasak ieškovės, įstaiga tapo nemokia) iki 2015 m. rugsėjo 17 d. (kai įstaigai buvo iškelta bankroto byla)), galiojusi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

14931.

150Taigi, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakomybę už šios pareigos nevykdymą numatė ne tik ĮBĮ redakcija, kurią priimdamas skundžiamą sprendimą citavo pirmosios instancijos teismas, bet ir įstatymo redakcija, kuri aktuali ir taikytina šioje byloje. Šiuo aspektu sutiktina su apelianto B. R. B. argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo metu galiojančia ĮBĮ 8 straipsnio redakcija, tačiau kartu pažymėtina, kad pareigos inicijuoti bankroto bylą bei už šios pareigos pažeidimą kylančios atsakomybės aspektais teisinis reglamentavimas nėra iš esmės pakitęs (šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje kiek kitaip įvardijami bankroto bylą privalantys inicijuoti subjektai (įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, kai buvo – įmonės vadovas, savininkas (savininkai)); nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos turi būti pateikiamas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, kai anksčiau įstatyme konkretūs terminai nebuvo nustatyti), taip pat apibrėžta pareigą inicijuoti bankroto bylą pažeidusių asmenų atsakomybės rūšis (įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai, kai anksčiau atsakomybės rūšis įstatyme tiesiogiai nebuvo nurodyta). Dėl šių pakeitimų įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui bus pasisakyta šioje nutartyje vėliau.

15132.

152Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

15333.

154Remiantis ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Taigi, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstaigai tapus nemokia, yra saistomi ir viešosios įstaigos vadovas bei savininkas (savininkai), kadangi Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nustatyti kokie nors bankroto proceso ypatumai.

15534.

156Teismų praktikoje dėl finansinių ataskaitų, įskaitant balansą, įrodomosios reikšmės sąlyginumo išskiriama, kad sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens mokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1686/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2186/2013, kt. ). Jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės mokumas / nemokumas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Teismas turi įvertinti realų įmonės turtą ir, atitinkamai šio realaus įmonės turto vertę lyginti ne su per vienerius mokėtinomis sumomis (kaip ieškinyje buvo nurodžiusi ieškovė (ji šiuos duomenis nepagrįstai cituoja ir atsiliepime į apeliacinius skundus), bet su pradelstais įmonės įsipareigojimais.

15735.

158Pradelstais įsipareigojimais, reikšmingais sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo pripažįstami tokie įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminui suėjus, prievolė nėra įvykdyta, t. y. skola nesumokėta.

15936.

160Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad VšĮ „Vilnius veža“ tapo nemokia 2014 m. sausio 1 d. Nesutikdamas su šia teismo išvada, atsakovas B. R. B. apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi nustatydamas įstaigos nemokumo momentą. Šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu.

16137.

162Konstatuodamas, kad 2014 m. sausio 1 d. VšĮ „Vilnius veža“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurie sudarė 61 606,45 Eur, teismas vertino ieškovės pateiktus retrospektyvius įmonės buhalterinės apskaitos registrų išrašus (klientų apyvartos ataskaitą nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.; GPM, PVM ir VSD sąskaitų aktyvumo ataskaitas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d), t. y. įrodymus, kurie atspindėjo įstaigos prievolių (tame tarpe, skolų apskritai ir pradelstų įsipareigojimų) būklę konkrečiu laikotarpiu. Pagal apskaitos registrų duomenis pradelstus įsipareigojimus sudarė 31 617,19 Eur (109 167,85 Lt) skola tiekėjams, 455,86 Eur (1 573,99 Lt) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 29 530, 22 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai(41 661,77 Lt gyventojų pajamų mokesčio skola ir 60300,19 Lt pridėtinės vertės mokesčio skola). Iš viso pradelstų įsipareigojimų suma aptariamu momentu buvo 61 606,45 Eur.

16338.

164Apskaitos registrai, t. y. suvestiniai įstaigos kreditorių / debitorių duomenys yra patikimi rašytiniai įrodymai, kuriuose fiksuojama situacija būtent pagal pirminius buhalterinius dokumentus. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuose registruose atspindėtų duomenų teisingumą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju nėra būtina rinkti pirminius buhalterinius dokumentus, t. y. mokėjimo dokumentus ir sutartis su tiekėjais, siekiant nustatyti, ar konkrečios prievolės įvykdymo terminas yra pradelstas. Tokia būtinybė kiltų tik tuo atveju, jeigu būtų pateikti įrodymai, kad apskaitos registruose neteisingai nurodyta kokios nors konkrečios prievolės įvykdymo data, skolos suma ar kiti aktualūs duomenys t. y. jeigu kiltų pagrįstų abejonių dėl apskaitos registruose fiksuotų duomenų teisingumo. Kai skolų pradelsimo faktai yra aiškūs iš registre fiksuotos skolų struktūros, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, sutartys su klientais vertintini kaip pertekliniai duomenys, kurių rinkimas bei vertinimas neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas pagal byloje esančius įrodymus palygino apskaitos registruose 2014 m. sausio 1 d. fiksuotas įstaigos pradelstas skolas su kitų rašytinių įrodymų duomenimis, kaip antai, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2016 vasario 19 d. raštą Nr. 91, kuriame nurodoma, kad VšĮ „Vilnius veža“ yra neapmokėjęs 2013 m. birželio 28 d. sąskaitos faktūros Nr. 0000042 (suma 5 554 Lt, iš kurios skola rašto surašymo metu 767,54 Eur), o tai atitiko pradelstą skolą, nurodytą įmonės VšĮ „Vilnius veža“ apskaitos registre. Taigi, pradelstų skolų dydį, kuris nustatytas pagal buhalterinės apskaitos registrų duomenis, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti duomenų, kuriais teismas rėmėsi, teisingumu.

16539.

166Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad lizingo sutarčių pagrindu ieškovės naudojamų transporto priemonių vertė, nors ir apskaityta balanse kaip įmonės turtas, sprendžiant dėl įstaigos mokumo / nemokumo, neturi būti vertinama, kol turtas nėra išpirktas iš lizingo davėjo. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013). Tačiau pripažįstamas pagrįstu atsakovo B. R. B. apeliacinio skundo argumentas, kad vertinant įstaigai priklausančio turto vertę, iš įstaigai priklausančio turto masės išskaičiuotina ne visa lizinguojamo turto vertė, o tik lizinguojamo turto neišpirkta vertė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta, kad įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015; 2018 m sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-391-381/2018). Taigi, lizinguojamo turto išpirkta vertė vertinant įmonės mokumą, vertintina kaip realus įmonės turtas.

16740.

168Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pridėjo prie bylos ieškovės pateiktus naujus įrodymus – mokėjimų grafikus pagal VšĮ ,,Vilnius veža“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytas kilnojamojo turto finansinės nuomos sutartis, kurie atspindi įstaigos lizinguojamo turto išpirktą vertę 2014 m. sausio 1 d.

16941.

170Remiantis VŠĮ ,,Vilnius veža“ 2013 m. balanso duomenimis, lizinguojamų automobilių vertė, apskaityta balanse, buvo 684 855, 30 Eur. Pagal ieškovės pateiktus ir apeliacinės instancijos teismo pridėtus prie bylos įrodymus neišpirkta lizinguojamo turto (transporto priemonių vertė) 2014 m. sausio 1 d. buvo 678 521,49 Eur., taigi, išpirkta lizinguojamo turto vertė tebuvo 6333,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad įvertinus lizinguojamų transporto priemonių išpirktą vertę, išvada dėl to, kad pradelsti įstaigos įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto įstaigai realiai priklausančio turto vertės, nesikeičia, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytas aplinkybes dėl įstaigos tapimo faktiškai nemokia 2014 m. sausio 1 d.

17142.

172Nesutikdami su teismo išvada dėl įstaigos nemokumo jau 2014 m. sausio 1 d., apeliantai B. R. B. ir Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodo, kad įstaigos nemokumo monetas yra konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-7775-870/2015. Įsiteisėjusiame teismo nutarime nustatyta aplinkybė, kad įstaiga buvo nemoki ir realiai jokios veiklos nevykdė nuo 2015 m. gegužės mėnesio, turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, todėl, pasak apeliantų, teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti šią teismo išvadą ir nustatyti kitokį įstaigos nemokumo momentą. Nors apeliantų argumentas dėl teismo nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, prejudicinės galios, yra pagrįstas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nėra pagrindo pripažinti teisingu ir apeliantų argumentą, kad nutarime konstatavus įmonės nemokumą 2015 m. gegužės mėnesį, teismas negalėjo nustatyti ankstesnio negu šis, jos nemokumo momento.

17343.

174Teismo procesinio sprendimo (nepriklausomai nuo to, kokioje byloje – civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje) prejudicinė galia nustatoma pagal tai, kokios faktinės aplinkybės sudarė nagrinėjimo dalyką konkrečioje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vertino, ar pasitvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys, kad tam tikru momentu įstaiga buvo nemoki ir dėl to buvo kilusi pareiga jos vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, teismo nutarime konstatuotas faktas, kad įstaiga 2015 m. gegužės mėnesį buvo nemoki, nepaneigia galimybės, kad nemokumas galėjo atsirasti ir anksčiau. Tokios aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje įrodinėjamos nebuvo. Tuo tarpu būtent šioje byloje, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo už bankroto bylos neinicijavimą laiku, įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, kokiu momentu įmonės turto ir pradelstų skolų santykis atitiko ĮBĮ 2 straispnio 8 dalyje nustatytą įstaigos nemokumo kriterijų, nustatymas. Taigi, teismui nustačius ankstesnį įstaigos nemokumo momentą, negu buvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas nepaneigė prejudicinių faktų; apeliantų nurodomą pažeidimą būtų galima konstatuoti tik tokiu atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nustatytas vėlesnis įstaigos nemokumo momentas už tą, kuris nustatytas prejudicinę reikšmę turinčiame teismo procesiniame sprendime kitoje byloje.

17544.

176Nepripažįstamas pagrįstu ir apeliantų B. R. B. bei Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, kad įstaiga gali būti pripažįstama nemokia tik tuo atveju, jeigu ji iš esmės faktiškai nebevykdo veiklos ir yra nepajėgi ją vykdyti ateityje, kai tuo tarpu VšĮ ,,Vilnius veža“ teismo nurodytu nemokumo momentu vykdė veiklą, mokėjo mokesčius ir jos veikla netgi buvo pelninga. Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo (taigi, ir kitų atitinkamą pareigą turinčių asmenų) atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

17745.

178Pagal bylos duomenis, teismo nurodytu momentu – 2014 m. sausio 1 d., įstaiga turėjo įsiskolinimų tiek tiekėjams, tiek ir VSDFV bei valstybės biudžetams. Aplinkybė, kad įstaiga tiek 2014 m., tiek 2015 m. pirmojoje pusėje dar vykdė veiklą ir mokėjo tam tikrus mokesčius ar vykdė kai kurias prievoles, nereiškia jos mokumo. Kaip nustatyta byloje (žr. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2015 m. audito veiklos ataskaitą), nors formaliai vertinant įstaigos veiklos rezultatas yra pelnas, tačiau eliminavus savivaldybės tikslinio finansinio įnašo, kuriuo buvo kompensuojamos sąnaudos, įtaką finansiniam veiklos rezultatui, įstaigos veikla būtų nuostolinga. Audito veiklos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad įstaigai trūksta apyvartinių lėšų ir ji negali vystyti įprastos veiklos.

17946.

180Veiklos vykdymo bei mokesčių mokėjimo faktas, kai tai daroma ne generuojant pajamas iš įstaigos veiklos, o steigėjai – Vilniaus miesto savivaldybei skiriant tikslinius finansinius įnašus (kas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 2S-10/2014 pripažinta veiksmais, privilegijuojančiais įstaigą ir dėl to prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui), negali būti traktuojamas kaip įstaigos mokumo įrodymas. Tuo tarpu apeliantas B. R. B., nors ir nurodo, kad pagal įstaigos generuojamas pajamas, veiklos pelningumą, turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (beje, jį nurodo vėlgi neatsižvelgdamas į tai, kad įstaigos balanse apskaitytos transporto priemonės nebuvo išpirktos), esą leido jam pagrįstai tikėtis, jog įstaigos finansinė padėtis pagerės, negalėjo nežinoti, kad dalininko skiriami įnašai įstaigos mokumo neatkuria, nes sudaro sąlygas tik sumokėti tam tikros rūšies pradelstas skolas, tačiau neužtikrina, kad veikla, dėl kurios tos skolos susidarė, taps pelninga.

18147.

182Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais tinkamai nustatė, kad VšĮ ,,Vilnius veža“ ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme tapo nemokia 2014 m. sausio 1 d., nors įmonės turto, aktualaus nemokumui konstatuoti, vertė šiai dienai teismo sprendime ir buvo nurodyta netiksliai.

18348.

184Dėl subjektų, turinčių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

18549.

186Kaip jau buvo paminėta (žr. nutarties 30 punktą), ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektų ratas, kuriems įstatyme nustatyta tiesioginė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra įmonės vadovas ir savininkas (savininkai). Taip pat minėta, kad ĮBĮ normos, o tai reiškia, kad ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga, taikoma visiems juridiniams asmenims, išskyrus ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai išskirtas juridinių asmenų rūšis. Viešosios įstaigos prie šių išimčių nėra nurodytos, o tai reiškia, kad tiek Viešosios įstaigos vadovas (vadovai), tiek savininkas (savininkai) šią pareigą turi, nebent Viešųjų įstaigų įstatyme būtų numatytos kokios nors išimtys iš šios taisyklės.

18750.

188Pažymėtina, kad ginčo dėl Viešosios įstaigos vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Konkrečiais laikotarpiais įstaigos vadovais buvę asmenys (B. R. B. ir O. R. V.) ginčija tik tokios pareigos atsiradimo momentą arba siekia įrodyti, kad jiems ši pareiga nebuvo atsiradusi. Tuo tarpu apeliantės Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ šią savo pareigą ginčija, nurodydamos, kad įsteigus viešąją įstaigą ir paskyrus jos vadovą, visas vadovavimas įstaigai buvo perduotas jam, taigi, ir pareigą inicijuoti bankroto bylą, įstaigai tapus nemokia, turėjo tik už įstaigos veiklą atsakingas asmuo, t. y. įmonės vadovas, o ne dalininkai. UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ apeliaciniame skunde, kvestionuodama šią savo pareigą, papildomai nurodo, kad ji, kaip įstaigos dalininkė, aktyviai nedalyvavo įstaigos valdyme, būdama mažumos dalininke (turėjo 49 balsus iš 100), nedarė įnašų į įstaigos veiklą, nedalyvavo valdyme, todėl nėra atsakinga už bankroto bylos inicijavimą.

18951.

190Su šiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalimi, savininku laikomi: įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Viešosios įstaigos steigėjai, remiantis VšĮĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais; jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Šio Įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui. Taigi, viešosios įstaigos dalininkai įstatymo prasme laikomi jos savininkais; savininkams pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia, numatyta ĮBĮ, o VšĮĮ jokios išimties iš šios pareigos nenumato. Todėl viešųjų įstaigų dalininkai kaip ir kitų teisinių formų juridinių asmenų savininkai, turi pareigą kreiptis į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiesiogiai įstatyme numatytos pareigos nevykdymas yra neteisėtas veiksmas civilinės atsakomybės taikymo prasme.

19152.

192Atitinkamai, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi savo sprendime, nors ir suformuluotos bylose, kuriose spręsta dėl privačių juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų ir dalyvių atsakomybės, net ir įvertinus privataus ir viešojo juridinio asmens skirtingus veiklos tikslus bei finansavimo būdus, yra aktualios ir taikytinos sprendžiant dėl viešosios įstaigos vadovo / dalyvių pareigos dalyvauti įstaigos valdyme bei jų atsakomybės dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

193Dėl momento, kada konkrečiam subjektui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

19453.

195Konstatavus, kad tiek viešosios įstaigos vadovai, tiek jos dalyviai turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą, aktualus šios pareigos atsiradimo momentas kiekvieno iš atsakovų atveju. Pareiga atlikti tam tikrą teisinį veiksmą siejama su tuo, kada asmuo sužino apie aplinkybes, įpareigojančias jį atitinkamai veikti.

19654.

197Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Tačiau tuo atveju jeigu vadovas, žinodamas apie įstaigos nemokumą, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipia, šią pareigą privalo vykdyti įmonės savininkas (savininkai).

19855.

199Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

20056.

201Apeliantas B. R. B., nesutikdamas su teismo sprendime nurodytu jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu, ginčija ne tik įstaigos nemokumo momentą (dėl jo pasisakyta 37-41 nutarties punktuose), bet nurodo ir tai, kad nagrinėjam ginčui taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija nenustatė konkretaus termino, per kurį nemokios įmonės vadovas ar savininkas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai. Šis apelianto argumentas, nors ir pripažintinas teisingu, esminės įtakos teismo išvadų pagrįstumui neturi. Įvertinant tai, kad įstaigos vadovas, būdamas atsakingas už jos kasdienę veiklą, turi veikti taip, kad tai geriausiai atitiktų įmonės interesus, o tai tuo pačiu reiškia, kad veiksmai, dėl kurių įmonei gali būti padaryta žala ar ji gali didėti, turi būti nutraukti nedelsiant, įmonės vadovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi iš karto, per protingą terminą, įstaigai tapus nemokia. Šiuo metu įstatyme įtvirtintas penkių dienų terminas nors ankstesnėje įstatymo redakcijoje ir nebuvo numatytas, yra operatyvus, protingas ir pakankamas tam kad asmuo, sužinojęs apie savo pareigos atsiradimą, šią pareigą įgyvendintų.

20257.

203Apeliantas B. R. B. įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Taigi, būtent jis buvo įstaigos vadovu tuo momentu, kurį teismas įvardijo kaip momentą, kada įstaiga tapo nemokia. Taip pat, būtent jam teko pareiga parengti ir pateikti dalininkams tvirtinti 2013 ir vėlesnių metų VšĮ „Vilnius veža“ metinę finansinę atskaitomybę, todėl pagal įstaigos vadovo pareigų pobūdį ir apimtis pirmosios instancijos teismo nustatytas momentas, kada būtent šiam atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

20458.

205Atsakovo B. R. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiga viešosioms įstaigoms teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, buvo numatyta tik nuo 2015 sausio 1 d, nors ir yra teisinga, tačiau įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes aptartas reglamentavimas nepaneigia Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, apibrėžiančių įstaigos vadovo pareigą dalininkams teikti įstaigos finansinės atskaitomybes dokumentus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. B Baltušis šios pareigos per visą vadovavimo įstaigai laikotarpį nevykdė ir neteikė dalininkams įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m., 2014 m. ir 2015 metus. Ir nors finansinių ataskaitų nepateikimas dalininkams tiesioginės įtakos įstaigos nemokumui neturėjo, tai galėjo turėti įtakos apsisprendžiant dėl įstaigos nemokumo tiek įstaigos dalininkams, tiek ir pačiam apeliantui, nes rengiant finansines ataskaitas ir teikiant jas tvirtinti dalininkams, įstaigos vadovas neišvengiamai turėtų susipažinti, įsigilinti bei įvertinti įstaigos būklę.

20659.

207Pagal įstatymą viešosios įstaigos dalininkų išimtinei teisei priklauso tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad kiekvienais metais per 4 mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos, turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešosios įstaigos vadovas eiliniam visuotiniams dalininkų susirinkimui privalo pateikti viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą.

20860.

209Byloje nustatyta, kad įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. dalininkai netvirtino dėl to, kad įstaigos vadovas neteikė jų tvirtinti. Taip pat nustatyta, kad atsakovai, kaip įstaigos dalininkai, dalyvavo 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 24 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. vykusiuose visuotiniuose dalininkų susirinkimuose ir svarstė klausimus, susijusius su įstaigos veikla (veiklos modelio keitimu, ilgalaikio turto nuoma, automobilių nuomos kainos nustatymu, dispečerinės paslaugų kainos pakeitimu), tačiau įstaigos finansinės ataskaitos šiuose surinkimuose nebuvo tvirtinamos, o patys dalininkai ataskaitų tvirtinimo ir finansinės būklės klausimų nekėlė. Vėliau visuotinis dalininkų susirinkimas iki 2015 m. birželio 10 d. nebuvo šaukiamas ir dalininkai vėlgi jo sušaukimo klausimo nekėlė, nors metinė finansinė atskaitomybė jiems turėjo būti pateikta tvirtinti atitinkamai iki 2014 m. balandžio 30 d. (už 2013 metus) ir 2015 m. balandžio 30 d. (už 2014 metus) (VšĮĮ 10 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad po 2014 m. balandžio mėnesį įvykusių visuotinių dalininkų susirinkimų, kuriuose buvo sprendžiama dėl įstaigos veiklos pobūdžio pakeitimo, tačiau nebuvo teikiama tvirtinti bei tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė, dalininkai turėjo suprasti ir įvertinti tikrąją įstaigos finansinę būklę, t.y. įstaigos nemokumą, pagrįstai konstatavo, kad dalininkai vėliausiai iki 2014 m. gegužės 31 d. turėjo susipažinti su įstaigos finansine būkle ir privalėjo imtis ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytų veiksmų, t.y. pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu to nepadarė įstaigos vadovas, arba atkurti įstaigos mokumą.

21061.

211Apeliantės UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ argumentas, esą pirmosios instancijos teismas dalininkų teises pripažinęs jų pareigomis, nepagrįstai konstatavo atsakovių – dalininkių veiksmų neteisėtumą, nepagrįstas, kadangi pareigą inicijuoti nemokiai įmonei bankroto bylą, savininkams (dalininkams), nustato ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis. VšĮĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriam viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Atsižvelgiant į šių teisės normų imperatyvųjį pobūdį, VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirta kompetencija tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį šiame kontekste negali būti vertinama kaip dalininkų teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant VšĮĮ įstatyme apibrėžtas dalininkų teises, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, bei įvertinant tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo 51 balsą iš 100, o UAB „Vilniaus viešasis transportas“, turėjo 49 balsus iš 100, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu šie dalininkai turėjo ne tik teisę bei galimybę, bet taip pat ir pareigą lygiaverčiai domėtis įstaigos veikla, bent jau tokia apimtimi, kad galėtų įgyvendinti kituose įstatymuose jiems imperatyviai priskirtas pareigas.

21262.

213Konstatuodamas atsakovės O. R. V. veiksmų neteisėtumą, jai, kaip ir kitiems atsakovams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė su įstaigos finansine būkle galėjo susipažinti per dvi savaites nuo jos paskyrimo įstaigos vadove, t.y. iki 2015 m. liepos 17 d. Teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad prieš paskyrimą įstaigos vadove, O. R. V. žinojo, kad įmonė susiduria su finansiniais ir veiklos vykdymo sunkumais (šios aplinkybės atsakovė neneigia ir apeliaciniame skunde) ir sutiko vadovauti įstaigai. Nors apeliantė nurodo, kad jos skyrimo įstaigos vadove tikslas ir buvo įvertinti įstaigos veiklos perspektyvas, šis tikslas nepaneigia teismo išvados, kad pradėjusi eiti įsitaigos vadovės pareigas, atsakovė turėjo atsakingai įvertinti įmonės finansinę būklę ir tokiam įvertinimui dvi savaitės yra protingas ir pakankamas terminas, ypač atsižvelgiant į tai, kad išsami įstaigos finansinės ir organizacinės veiklos analizė buvo atlikta ir pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2015 m. birželio 26 d. Vidaus audito ataskaitoje Nr. A89-32/14(3.12.1-AD3) „Viešosios įstaigos „Vilnius veža“ veiklos organizavimo ir finansinių išteklių valdymo vertinimas“. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų aplinkybių, objektyviai trukdžiusių jai per teismo nurodytą terminą įvertinti įstaigos finansinius dokumentus.

21463.

215Vadovo veiksmų teisėtumas šiuo atveju turi būti vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto vadovo kriterijus. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimas (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą)) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017) (šis išaiškinimas aktualus sprendžiant dėl abiejų įstaigos vadovų kaltės), todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė O. R. V., eidama įstaigos VšĮ ,,Vilnius veža“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

21664.

217Apeliantės O. R. V. nurodoma aplinkybė, esą ji į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė dėl to, kad žinojo, jog tokį pareiškimą rengia įstaigos kreditorius – VSDFV, nepaneigia jos veiksmų neteisėtumo, nes kreditoriaus teisė inicijuoti bankroto bylą ir jo rengimasis šią teisę įgyvendinti neeliminuoja įstatyme specialiems subjektams nustatytos pareigos pateikti teismui tokį pareiškimą. Ir, nors nuo O. R. V. pareigos atlikti šiuos veiksmus kilimo momento iki bankroto bylos iškėlimo praėjo santykinai neilgas laiko tarpas, per šį laikotarpį įstaigos skolos kreditoriams padidėjo, todėl apeliantės argumentai, kad jai civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma, yra nepagrįsti.

218Dėl įstaigos vadovų ir dalininkų civilinės atsakomybės apimties ir pobūdžio, žalos dydžio ir priežastinio ryšio

21965.

220Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų, kai ieškinys reiškimas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat dėl priežastinio ryšio vertinimo, yra suformuota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

22166.

222Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

22367.

224Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 1 d. t. y. tuomet, kai pirmajam asmeniui, atsakovui – B. R. B. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pradelsti įstaigos įsipareigojimai buvo 61 606,45Eur., tuo tarpu iškėlus įstaigai bankroto bylą, įstaigos skolų suma buvo išaugusi iki 590 145,33 Eur. Skirtumas tarp šių sumų bendrąja prasme galėtų būti pripažįstamas įstaigai padaryta žala dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus atsakovų argumentus ir tam tikrų kreditorių reikalavimų, nors jie ir patvirtinti įstaigos bankroto byloje, nepripažino žala įstaigai (žr. teismo sprendimo 10 lapą).

22568.

226Pagal kasacinio teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

22769.

228Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš kiekvieno atsakovo priteistiną žalos dydį apibrėžė pateikdamas žalos detalizavimo lentelę. Joje nurodytas momentas, nuo kurio žala pradedama skaičiuoti konkrečiam atsakovui ar kažkuriems iš atsakovų bendrai, nurodomas kreditorių reikalavimų dydis atitinkamo periodo pradžioje ir pabaigoje. Tais atvejais, kai sutampa keleto asmenų, turėjusių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos pažeidimo laikotarpis, žala priteista iš šių asmenų solidariai. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas neteisingai nustatė konkretiems atsakovams priskirtiną žalos dydį ar jo neindividualizavo.

22970.

230Tais laikotarpiais, kai pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė tik įstaigos vadovas, žala teismo sprendimu priskirta būtent jam; nuo to momento, kai pareiga kreiptis į teismą atsirado ir įstaigos dalininkams, teismas pagrįstai vertinto, kad už atitinkamu laikotarpiu kilusią žalą yra atsakingi solidariai įstaigos vadovas ir dalininkai; tuo laikotarpiu kai įstaigoje nebuvo vadovo (po B. R. B. atleidimo iš pareigų), o dalininkai vis tiek bankroto bylos neinicijavo, žala priskirta būtent dalininkams; laikotarpiu, kada dalininkams tęsiant pažeidimą pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ir naujajai įstaigos vadovei O. R. V., žala priteista iš šių asmenų solidariai. Taigi, teismo sprendime akcentuoti visi teisiškai reikšmingi momentai, taip pat tam tikru laikotarpiu išaugusios skolų kreditoriams sumos, kurie lėmė konkrečių žalos sumų priskyrimą atsakovams.

23171.

232Pirmosios instancijos teismas visais atvejais individualizavo atsakovų atsakomybės laikotarpius ir jiems priskirtiną žalos dydį, tačiau dalyje dėl 705,51 Eur dydžio žalos taikė visų keturių atsakovų solidariąją atsakomybę. Teismas solidariosios atsakomybės taikymą šiuo atveju tinkamai motyvavo, nurodydamas, kad nagrinėjama skola susiformavimo 2015 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais, o įstaigos dalininkais buvo Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“, bei įstaigai iki 2015 m. birželio 18 d. vadovavo B. R. B., o pasibaigus B. R. B. darbo santykiams, vadovavimą įstaigai perėmė O. R. V. ir pagrįstai sprendė, kad visi atsakovai neteisėtais veiksmais prisidėjo prie 705,51 Eur dydžio žalos atsiradimo / didėjimo, nes bent vienam jų kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, žala nebūtų atsiradusi / didėjusi. Teismui nenustačius objektyvių kriterijų, kuriais remiantis šios žalos atskiros dalys galėtų būti priskirtos konkrečiam atsakovui (atsakovams), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė solidarią atsakomybę ir toks taikymas neprieštarauja paminėtiems kasacinio teismo nurodytiems principams.

23372.

234Nepripažįstamas pagrįstu ir atsakovės UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė solidarią civilinę atsakomybę dėl įstaigos skolos asociacijai „Amber Taxi Association“. Atsižvelgiant į tai, kad skola nurodytam kreditoriui susiformavo nuo 2014 m. liepos mėnesio, t. y. po to, kai atsakovui UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, darytina išvada, kad atsakovas UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ nuo 2014 m. gegužės 31 d. turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylos įstaigai iškėlimą, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmęs, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei paminėta teismų praktika, už šios pareigos pažeidimą yra solidariai atsakingas kartu su kitais asmenimis, turėjusiais analogišką pareigą.

235Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

23673.

237Atsakovo B. R. B. apeliaciniame skunde keliamas bylą nagrinėjusios teisėjo šališkumo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

23874.

239Aplinkybės, kad apeliantas yra reiškęs nušalinimą teisėjui kitoje jo nagrinėtoje byloje, kaip ir nušalinimo pareiškimas šioje byloje, kurie nebuvo patenkinti (t. y. teisėjo šališkumas nebuvo konstatuotas), nelemia bylą nagrinėjančio teismo šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Nors apeliantas nurodo, kad teisėjas viso proceso metu buvo palankus tik ieškovei, rėmėsi tik jos nurodomais argumentais bei įrodymais, šie argumentai taip pat nepripažįstami pagrįstais, kadangi iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovų argumentus. Teismo šališkumo (palankumo tik ieškovei) nepatvirtina ir teismo posėdžių eiga. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese yra apibrėžti CPK 179 straipsnyje; šiuo atveju tesėjo veiksmai bylos nagrinėjimo eigoje nepažeidė šio straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumas ar CPK 12, 42 straipsnių pažeidimas.

24075.

241Nesutiktina ir su atsakovo B. R. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-313/2016, kt.).

24276.

243Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti, teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais remdamasis teismas padarė vienokias ar kitokias išvadas, pakankamai detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo bei taikytinos teisės. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos teismo išvados yra aiškios ir logiškos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neatitikimą CPK 270 straipsnio, nustatančio teismo sprendimo turinį, reikalavimams.

24477.

245Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso normų, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai).

24678.

247Atsakovų apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nėra pateikusi.

248Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

249Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ginčas kilo dėl viešosios įstaigos vadovų ir dalyvių civilinės... 8. 2.... 9. Ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Vilnius... 10. 3.... 11. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo... 12. 4.... 13. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs BVšĮ „Vilnius... 14. 5.... 15. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovų B. R. B., O. R. V., Vilniaus... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino... 20. 7.... 21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jau 2014 m. sausio 1 d. BVšĮ... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad atsakovas B. R. B., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m.... 24. 9.... 25. Teismas nustatė, kad atsakovo B. R. B. kaltę dėl kreditorių teisių... 26. 10.... 27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas B. R. B. eidamas įmonės vadovo pareigas... 28. 11.... 29. Teismas vertino, kad atsakovas B. R. B. neūkiškai tvarkydamas įmonės... 30. 12.... 31. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio... 32. 13.... 33. Teismas nurodė, kad atsakovė O. R. V., prieš jos paskyrimą įstaigos... 34. 14.... 35. Teismas nustatė, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus... 36. 15.... 37. Teismas pažymėjo, kad dalininkų pareigą domėtis įstaigos finansinės... 38. 16.... 39. Teismas, vadovaudamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.87 straipsnio 7 dalimi... 40. III.... 41. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 42. 17.... 43. Apeliaciniame skunde atsakovas B. R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 44. 17.1.... 45. Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovė tapo nemoki 2014 m. sausio 1 d.,... 46. 17.2.... 47. Remiantis ataskaitinio laikotarpio 2015 m. kovo 31 d. balanso duomenimis ir... 48. 17.3.... 49. Teismas neanalizavo kokio dydžio lizingo įmokas įstaiga buvo sumokėjusi,... 50. 17.4.... 51. Teismas taikė netinkamą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakciją, nes... 52. 17.5.... 53. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis,... 54. 17.6.... 55. Nemokumo nustatymo tikslu aktualūs ne visi, o tik pradelsti įsipareigojimai,... 56. 17.7.... 57. Teismo sprendime esanti lentelė, kurioje nurodytas paskirstytas žalos dydis... 58. 17.8.... 59. Visos bylos nagrinėjimo metu teismas buvo šališkas išimtinai ieškovo... 60. 17.9.... 61. Apelianto teisė užduoti klausimus buvo iš esmės apribota, kadangi teismas... 62. 17.10.... 63. Teismas nagrinėdamas bylą buvo aktyvus, nors šios kategorijos bylose teismas... 64. 18.... 65. Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 66. 18.1.... 67. Teismo nustatytas įstaigos nemokumas, t.y 2014 m. sausio 1 d. prieštarauja... 68. 18.2.... 69. Teismo vertinimu įstaigos nemokumą nuo 2014 m. sausio 1 d. pagrindžia ta... 70. 18.3.... 71. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarime, kuriame... 72. 18.4.... 73. Atsakovės nesąžiningumas ir sąmoningas siekimas didinti įstaigos... 74. 18.5.... 75. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika... 76. 18.6.... 77. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi veiklos teisėtumo principu,... 78. 18.7.... 79. BVšĮ „Vilnius veža“ finansinių sunkumų kilo ir susidarė... 80. 19.... 81. Apeliaciniame skunde atsakovas UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ prašo... 82. 19.1.... 83. Teismais neindividualizavo kiekvieno iš skirtingoje teisinėje ir faktinėje... 84. 19.2.... 85. Atsakovas, įstaigai vykdant ūkinę komercinę veiklą, neveikė kaip... 86. 19.3.... 87. Įstaigos vadovas po 2014 m. rugsėjo 15 d. nesušaukė eilinio dalininkų... 88. 19.4.... 89. Pareiga sužinoti apie įstaigos nemokumą vadovui ir dalininkams atsiranda... 90. 19.5.... 91. Teismas konstatuodamas abiejų dalininkų kaltę, iš esmės rėmėsi tik vieno... 92. 19.6.... 93. Teismas, priimdamas sprendimą dėl 212 863,29 Eur žalos priteisimo... 94. 19.7.... 95. Teismas tendencingai elgėsi viso teismo proceso metu ir akivaizdžiai palaikė... 96. 20.... 97. Atsakovė O. R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m.... 98. 20.1.... 99. Teismas, spręsdamas dėl apeliantės O. R. V. solidarios atsakomybės, nukrypo... 100. 20.2.... 101. Teismas privalėjo vertinti tai, kad atsakovės O. R. V. galimybė sužinoti... 102. 20.3.... 103. Apeliantė nagrinėjant teisme bylą pažymėjo, kad įstaigos finansinės... 104. 20.4.... 105. Teismo argumentas, kad prieš apeliantės paskyrimą įstaigos vadove, ji... 106. 21.... 107. Ieškovė BVšĮ „Vilnius veža“ prašo atsakovų apeliacinius skundus... 108. 21.1.... 109. 2014 m. BVšĮ „Vilnius veža“ balanso duomenimis, 2013 m. pabaigoje... 110. 21.2.... 111. Iš įstaigos klientų apyvartos atskaitos laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio... 112. 21.3.... 113. Nepriklausomai nuo to, ar 2014 m. sausio 1 d. įstaigai priklausančio realaus... 114. 21.4.... 115. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito... 116. 21.5.... 117. Įstaigos veikloje kilo nuolatinių sunkumų, kuriuos Vilniaus miesto... 118. 21.6.... 119. Visą įstaigos veiklos laikotarpį finansinės atskaitomybės dokumentai... 120. 21.7.... 121. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, pasirašydamas įstaigos steigimo... 122. 21.8.... 123. Atsakovas B. R. B. visos bylos nagrinėjimo metu spekuliuoja teisėjo Andriaus... 124. 21.9.... 125. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas laikėsi... 126. 22.... 127. Atsakovas B. R. B. atsiliepimais į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir... 128. 23.... 129. Atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimu į atsakovų... 130. 24.... 131. Atsakovė O. R. V. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo teismo... 132. 25.... 133. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovų apeliacinių... 134. Teisėjų kolegija... 135. IV.... 136. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 137. 26.... 138. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 139. 27.... 140. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 141. Dėl nagrinėjamam klausimui aktualių byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 142. 28.... 143. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-496 ir... 144. 29.... 145. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme... 146. Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento nustatymo... 147. 30.... 148. Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu (nuo 2014 m. sausio 1 d. (kuomet,... 149. 31.... 150. Taigi, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakomybę už... 151. 32.... 152. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 153. 33.... 154. Remiantis ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas visiems... 155. 34.... 156. Teismų praktikoje dėl finansinių ataskaitų, įskaitant balansą,... 157. 35.... 158. Pradelstais įsipareigojimais, reikšmingais sprendžiant dėl įmonės... 159. 36.... 160. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 161. 37.... 162. Konstatuodamas, kad 2014 m. sausio 1 d. VšĮ „Vilnius veža“ turėjo... 163. 38.... 164. Apskaitos registrai, t. y. suvestiniai įstaigos kreditorių / debitorių... 165. 39.... 166. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad... 167. 40.... 168. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas 2018... 169. 41.... 170. Remiantis VŠĮ ,,Vilnius veža“ 2013 m. balanso duomenimis, lizinguojamų... 171. 42.... 172. Nesutikdami su teismo išvada dėl įstaigos nemokumo jau 2014 m. sausio 1 d.,... 173. 43.... 174. Teismo procesinio sprendimo (nepriklausomai nuo to, kokioje byloje –... 175. 44.... 176. Nepripažįstamas pagrįstu ir apeliantų B. R. B. bei Vilniaus miesto... 177. 45.... 178. Pagal bylos duomenis, teismo nurodytu momentu – 2014 m. sausio 1 d., įstaiga... 179. 46.... 180. Veiklos vykdymo bei mokesčių mokėjimo faktas, kai tai daroma ne generuojant... 181. 47.... 182. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 183. 48.... 184. Dėl subjektų, turinčių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 185. 49.... 186. Kaip jau buvo paminėta (žr. nutarties 30 punktą), ginčo teisinių santykių... 187. 50.... 188. Pažymėtina, kad ginčo dėl Viešosios įstaigos vadovų pareigos kreiptis į... 189. 51.... 190. Su šiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Remiantis ĮBĮ 2... 191. 52.... 192. Atitinkamai, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kuriomis pirmosios... 193. Dėl momento, kada konkrečiam subjektui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į... 194. 53.... 195. Konstatavus, kad tiek viešosios įstaigos vadovai, tiek jos dalyviai turėjo... 196. 54.... 197. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareiga... 198. 55.... 199. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už... 200. 56.... 201. Apeliantas B. R. B., nesutikdamas su teismo sprendime nurodytu jo pareigos... 202. 57.... 203. Apeliantas B. R. B. įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo 2013 m. kovo 27 d. iki... 204. 58.... 205. Atsakovo B. R. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiga... 206. 59.... 207. Pagal įstatymą viešosios įstaigos dalininkų išimtinei teisei priklauso... 208. 60.... 209. Byloje nustatyta, kad įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013... 210. 61.... 211. Apeliantės UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ argumentas, esą pirmosios... 212. 62.... 213. Konstatuodamas atsakovės O. R. V. veiksmų neteisėtumą, jai, kaip ir kitiems... 214. 63.... 215. Vadovo veiksmų teisėtumas šiuo atveju turi būti vertinamas pagal vadovo... 216. 64.... 217. Apeliantės O. R. V. nurodoma aplinkybė, esą ji į teismą dėl bankroto... 218. Dėl įstaigos vadovų ir dalininkų civilinės atsakomybės apimties ir... 219. 65.... 220. Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų, kai... 221. 66.... 222. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad svarstant atsakingo asmens... 223. 67.... 224. Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 1 d. t. y. tuomet,... 225. 68.... 226. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais... 227. 69.... 228. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines... 229. 70.... 230. Tais laikotarpiais, kai pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 231. 71.... 232. Pirmosios instancijos teismas visais atvejais individualizavo atsakovų... 233. 72.... 234. Nepripažįstamas pagrįstu ir atsakovės UAB ,,Vilniaus viešasis... 235. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ... 236. 73.... 237. Atsakovo B. R. B. apeliaciniame skunde keliamas bylą nagrinėjusios teisėjo... 238. 74.... 239. Aplinkybės, kad apeliantas yra reiškęs nušalinimą teisėjui kitoje jo... 240. 75.... 241. Nesutiktina ir su atsakovo B. R. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe,... 242. 76.... 243. Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai... 244. 77.... 245. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro... 246. 78.... 247. Atsakovų apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme... 248. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 249. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti...