Byla e2-802-798/2020
Dėl kreditoriaus reikalaujamos sumos sumažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CONSTRUCTION ACE“ dėl kreditoriaus reikalaujamos sumos sumažinimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB EDS INVEST ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „CONSTRUCTION ACE“, kuriame prašė pripažinti, kad skolininkė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ yra atsiskaičiusi su kreditore UAB EDS INVEST pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL ir 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 12 00505, todėl ieškovės prievolės pagal 2013 m. sausio 7 d. sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo Nr. 20120130000854, bei 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo Nr. 20120120018995, yra laikytinos pasibaigusiomis, taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB EDS INVEST bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje civilinėje byloje bus priimtas sprendimas, sustabdyti atsakovės UAB EDS INVEST inicijuotus priverstinio išieškojimo veiksmus antstolio D. K. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223 ir Nr. 0174/16/01222.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

112.

12Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštame ieškinyje prašo pripažinti, kad skolininkė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ yra atsiskaičiusi su kreditore UAB EDS INVEST pagal 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis, iš esmės nekvestionuodama nei antstolio D. K. veiksmų, atliktų vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223 ir Nr. 0174/16/01222, kurias prašoma sustabdyti, nei šiuo metu vykstančių ieškovės turto varžytynių teisėtumo. Ieškovė taip pat neginčija ir notaro vykdomųjų įrašų, kurių pagrindu atliekamas išieškojimas nurodytose vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad toks atvejis nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas išimtis, kurioms esant taikomos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant pakankamai ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą, nepagrįstai paneigtų vykdomųjų dokumentų (notaro vykdomųjų įrašų) vykdymo privalomumą.

13III.

14Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

151.

16Apeliantė UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2809-866/2020; panaikinus aukščiau nurodytą nutartį ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą patenkinti visiškai ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti atsakovės UAB EDS INVEST inicijuotus priverstinio išieškojimo veiksmus antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223 ir Nr. 0174/16/01222. Nurodė, kad susipažinusi su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodyta apeliacinės instancijos teismo praktika mano, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas negali būti siaurinamai aiškinamas. Ieškovės manymu, priešingai nei nurodė, pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma išimtinai tik tokiuose ginčuose, kur yra skundžiami antstolio veiksmai. Iš ginčijamoje nutartyje paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos matyti, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės įprastai yra taikomos bylose dėl antstolių veiksmų. Nepaisant to, Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nenustatė imperatyvaus draudimo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones ir kitokio pobūdžio bylose. Ieškovė visiškai nesutinka su nutartyje nurodyta aplinkybe, kad ji privalo ginčyti notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu buvo pradėtas išieškojimas. Apeliantė ieškinyje teigia, kad jau po reikalavimų susidarymo momento, t. y. po notarų vykdomųjų įrašų išdavimo susidarė situacija, kuomet atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų tiesiogiai sąlygojo itin didelės vertės skolininkės turto pardavimą už visiškai neadekvačią kainą. Apeliantės įsitikinimu, spręsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti būtent šio instituto taikymo sąlygas. Ieškovės teigimu, nepaisant to, kad teismas nutartyje visiškai nevertino preliminaraus jo ieškinio pagrįstumo, nagrinėjamu atveju ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neabejotinai egzistuoja. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų antstolio patvarkymų turinio, ieškovės įkeisto nekilnojamojo turto paskelbtų varžytinių pabaiga numatyta 2020 m. kovo 12 d. Iš viešai pateikiamos informacijos matyti, kad visos varžytinės, t. y. iš viso net 12 nekilnojamojo turto objektų varžytinės, yra pasibaigusios. Atsižvelgiant į tai, nutarties pagrindu atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nebegalės išlaikyti status quo, kurioje buvo iki ieškinio pateikimo ir privalės reikalauti nuostolių atlyginimo. Tokiu būdu naujų teisminių procesų skaičius dar padidėtų.

172.

18Atsakovė UAB EDS INVEST pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuriame nurodė, kad net ir vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, galima teigti, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimo dėl pripažinimo, kad sutartys yra tariamai įvykdytos, kadangi ieškovė nėra ir nebuvo sutarčių šalis, o pagrindų netiesioginio ieškinio teikimo galimybei taip pat neįrodė. Ieškovė savo reikalavimą grindžia pažeistais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio reikalavimais, tačiau visiškai nepagrindė, kaip konkrečiai buvo pažeista minėta norma ir kodėl reikalavimo teisės pagal Sutartis turėtų būti laikomos pasibaigusiomis. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad iš sutarčių kylančios reikalavimo teisės buvo perleistos už neadekvačią kainą bei nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-161-943/2020, jau yra išsprendęs bylą su analogiškais argumentais ir priimtas sprendimas patvirtina, kad ieškovės argumentai šioje byloje neturi jokio teisinio pagrindo. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, išieškojimo veiksmai antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223 ir Nr. 0174/16/01222 yra vykdomi teisėtų ir galiojančių notaro vykdomųjų įrašų pagrindu. Šie vykdomieji įrašai nėra ginčijami. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepagrįstai paneigtų vykdomųjų dokumentų (notaro vykdomųjų įrašų) vykdymo privalomumą. Sprendžiant dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi dar griežtesnės pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai. Darytina išvada, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai ginčas tiesiogiai susijęs su išieškojimo teisėtumu. Ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų ir (ar) įrodymų, pagrindžiančių ieškovės inicijuoto ginčo išimtinį pobūdį. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai negali būti siejami su ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu, kadangi nėra jokios objektyvios rizikos dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo. Be to, pačios ieškovės elgesys ne vien šioje byloje gali būti laikomas nesąžiningu. Prašo atmesti ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. kovo 16 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2809-866/2020.

19Teismas

konstatuoja:

20IV.

21Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

221.

23Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320,

24338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

25Dėl atskirojo skundo netenkinimo

262.

27Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

283.

29Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimo dėl pripažinimo, kad sutartys yra tariamai įvykdytos, kadangi ieškovė nėra ir nebuvo sutarčių šalis, o pagrindų netiesioginio ieškinio teikimo galimybei taip pat neįrodė. Ieškovė savo reikalavimą grindžia pažeistais CK 4.195 straipsnio reikalavimais, tačiau visiškai nepagrindė, kaip konkrečiai buvo pažeista minėta norma ir kodėl reikalavimo teisės pagal Sutartis turėtų būti laikomos pasibaigusiomis. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti tai, kad šioje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, turėjo pareigą detaliai išanalizuoti ieškovės reikalavimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl jos teisės reikšti netiesioginį ieškinį, kadangi į šiuos klausimus bus atsakyta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme.

304.

31Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

325.

33Ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, apeliantė nurodo šiuos argumentus: CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas negali būti siaurinamai aiškinamas, kadangi nėra imperatyvaus draudimo tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti kitose bylose nei dėl antstolio veiksmų; atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nebegalės išlaikyti status quo, kurioje buvo iki ieškinio pateikimo ir privalės reikalauti nuostolių atlyginimo.

346.

35Vertinant apeliantės argumentą dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo aiškinimo, pasakytina, kad sprendžiant dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtesnės pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015-07-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015-08-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; kt.).

367.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

388.

39Todėl nors ir galima sutikti su apeliantės argumentais, kad absoliutaus draudimo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę kitose bylose nei ginčijant antstolio veiksmus, tačiau jos turi būti taikomos labiau rezervuotai nei paprastai, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nepagrįstai paneigtų vykdomųjų dokumentų (notaro vykdomųjų įrašų) vykdymo privalomumą.

409.

41Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis priėmė tokį procesinį sprendimą, rėmėsi aktualia teismų praktika, savo išvadas tinkamai argumentavo ir sprendė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Vien ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ar netinkamai motyvuota. Jeigu apeliantė mano, kad teismo nurodyti argumentai nepagrindžia priimto procesinio sprendimo, ji turi teisę skųsti nutartį apeliacine tvarka, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau nepakankamas motyvavimas nėra nutarties absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne nepakankamas motyvavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 ir kt.).

4210.

43Konstatavus, kad nėra bent vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nebegalės išlaikyti status quo, kurioje buvo iki ieškinio pateikimo ir privalės reikalauti nuostolių atlyginimo. Be to, prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies atžvilgiu negali būti grindžiamas vien prielaidomis, kadangi ieškinio pareiškimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu grindžia tik abstrakčiais teiginiais, tačiau jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytu argumentus, ieškovė nepateikia, nors, būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

4411.

45Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas gali būti sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 8 dalis), sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnio 1 dalis), sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš minėtų pagrindų, kad būtų galima sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolio D. K. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223 ir Nr. 0174/16/01222.

4612.

47Be to, kaip nurodė pati apeliantė iš kartu su ieškiniu pateiktų antstolio patvarkymų turinio, įkeisto nekilnojamojo turto paskelbtų varžytinių pabaiga numatyta 2020 m. kovo 12 d. Iš viešai pateikiamos informacijos matyti, kad visos varžytinės, t. y. iš viso net

4812 nekilnojamojo turto objektų varžytinės, yra pasibaigusios. Iš antstolio D. K. 2020 m. vasario 7 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01222 matyti, kad apeliantė antstoliui teikė prieštaravimus dėl ketinamų vykdyti varžytinių. Apeliantei buvo išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka. Todėl nesutikdama su antstolio D. K. veiksmais nurodomose vykdomosiose bylose, apeliantė turėjo teisę juos skųsti CPK nustatyta tvarka ir toje byloje reikšti reikalavimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

49Dėl procesinės bylos baigties

5013.

51Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto... 7. 2.... 8. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 2.... 12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino ieškovės... 13. III.... 14. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. 1.... 16. Apeliantė UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą,... 17. 2.... 18. Atsakovė UAB EDS INVEST pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Nekilnojamo... 19. Teismas... 20. IV.... 21. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. 1.... 23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės... 24. 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje... 25. Dėl atskirojo skundo netenkinimo ... 26. 2.... 27. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 28. 3.... 29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kartu su ieškiniu pateikti... 30. 4.... 31. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės... 32. 5.... 33. Ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl... 34. 6.... 35. Vertinant apeliantės argumentą dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte... 36. 7.... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1... 38. 8.... 39. Todėl nors ir galima sutikti su apeliantės argumentais, kad absoliutaus... 40. 9.... 41. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, priešingai nei... 42. 10.... 43. Konstatavus, kad nėra bent vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų taikyti... 44. 11.... 45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1... 46. 12.... 47. Be to, kaip nurodė pati apeliantė iš kartu su ieškiniu pateiktų antstolio... 48. 12 nekilnojamojo turto objektų varžytinės, yra pasibaigusios. Iš antstolio... 49. Dėl procesinės bylos baigties... 50. 13.... 51. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 53. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą....