Byla 2S-292-611/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. T. 322,04 Lt skolos, 28,98 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog skola kilo iš tarp šalių sudarytos stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties (toliau Sutartis). Pabrėžė, kad vadovaujantis Sutarties 7.7 p. ieškinį pareiškia pagal savo buveinės vietos teismingumą.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo praktiką bylose, kurių viena šalis yra vartotojas, į tai, kad sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, padarė išvadą, Sutarties 7.7 p. sąlyga yra nesąžininga. Pabrėžė, jog vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas minėtame teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

8Ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, kuris neuždraudė susitarti su vartotoju dėl teismingumo bei nacionaliniam teismui suformulavo pareigą sprendžiant dėl teismingumo atsižvelgti į konkrečias bylos faktines aplinkybes. Konkrečios faktinės aplinkybės yra tokios, kaip vartotojo gyvenamoji vieta, ar ji labai nutolusi nuo teismo, kuris nagrinės bylą, ar toks nagrinėjimas teisme apsunkins vartotojo dalyvavimą bylos nagrinėjime bei kitas aplinkybes. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtas adresas priskirtinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris yra įsikūręs ne tik tame pačiame mieste, bet ir tame pačiame pastate kaip ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, todėl šios bylos nagrinėjimas niekaip neapsunkina atsakovo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, neverčia atsakovo patirti daugiau laiko ar lėšų sąnaudų. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį atsisakyti priimti ieškinį, šiurkščiai pažeidė LR CPK 131 str. 3 d. reikalavimus, nenurodydamas į kurį teismą ieškovui kreiptis.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra aktuali siekiant suformuoti Europos Sąjungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.

12Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina LR CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.

13Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (LR CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (LR CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. LR CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (LR CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-141/2006; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2008). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).

15Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (LR CK 6.193 str. – 6.195 str.), bet ir speciali LR CK 6.193 str. 4 d. ir 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1137/2002).

16Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, savo reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo kildindamas iš stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties sutarties pažeidimo, atsakovui nesumokėjus už ieškovo suteiktas paslaugas.

17Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo šioje byloje buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (LR CK 6.716 str.), ir jos sąlygas vertino LR CK 6.188 str. nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu. Kolegija pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (LR CK 1.78 str. 5 d., 6.188 str. 6 d.).

18Kartu pastebėtina, kad LR CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (LR CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (LR CK 6.188 str. 4 d.). Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr.C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Pažymėtina, jog nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sąžiningumo aspektu vertino minėtos sutarties 9.1.p. standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą, jog šalims nesusitarus derybų metu, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

19Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (LR CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (LR CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo būtinybė keisti įstatymo nustatytą teismingumą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apelianto argumentai, kad byla vis tiek būtų nagrinėjama tame pačiame teismo pastate, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal LR CPK XXIV skyriuje nustatytas taisykles, neturi teisinės reikšmės ginčui. LR CPK XXIV skyriaus normos neįpareigoja teismą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, pats teismas sprendžia kokia tvarka nagrinėti bylą, todėl toks apelianto argumentas nėra niekuo pagrįstas.

20Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad ieškovo su atsakovu sudarytos sutarties 7.7 p. numatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą pagal ieškovo buveinę yra nesąžininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 civilinėje byloje Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 civilinėje byloje Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 civilinėje byloje Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 civilinėje byloje Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 civilinėje byloje Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 civilinėje byloje Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 civilinėje byloje Nr.2S-1363-492/2009 ir t.t.).

21Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios insytancijos teismas pažeidė LR CPK 137 str. 3 d., nes, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą tam teismui, privalėjo nurodyti į kurį teismą ieškovas turi kreiptis. Tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes toks pažeidimas yra formalus, neįtakojantis teismo padarytos išvados dėl bylos teismingumo teisėtumo ir pagrįstumo (LR CPK 328 str., 338 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 137 str. 3 d., papildo pirmosios instancijos teismo nutartį, paaiškindama, kad ieškovas su tokiu pačiu ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

22Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 2,80 Lt (b.l. 21) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str.,

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Papildyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išaiškinti ieškovui UAB „Apsaugos komanda“, kad jis su tokiu pačiu ieškiniu atsakovui R. T. turi teisę kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

25Priteisti iš ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ 2,80 Lt (du litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,... 3. kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,... 4. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ kreipėsi į teismą ieškiniu,... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi... 8. Ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 9. Atskirasis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo... 12. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina LR CPK normos, kurios... 13. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (LR CPK 32 str. 1 d.) teismą,... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 15. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą... 17. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai... 18. Kartu pastebėtina, kad LR CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai... 19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši... 20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 21. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad... 22. Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti... 25. Priteisti iš ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ 2,80 Lt (du litus 80 ct)...