Byla 1-42-530/2017

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Dianai Vorvul, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, civilinio ieškovo UAB „ ( - )“ atstovui advokatui Aidui Mažeikai, kaltinamajam K. P. ir jo gynėjui Algimantui Kliunkai, kaltinamojo atstovei pagal įgaliojimą S. Z., specialistei L. J.,

2teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3K. P. gim. ( - ), a. k. ( - ) LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“ projektų vadovu, gyvenantis ( - ), neteistas,

4kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje; 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje; 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje,

5teismas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

6K. P. pagamino netikrus dokumentus ir padarė didelę žalą UAB „( - )“ bei pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės didelės vertės turtą šiomis aplinkybėmis ir veiksmais: jis nuo 2006-11-02 iki 2011-03-17, dirbdamas UAB „( - )" (į.k. ( - ), reg. ( - )) direktoriaus pareigose ir, būdamas kasininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą), būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 str. 5 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), būdamas visiškai materialiai atsakingas už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu veikdamas priešingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „( - )" įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pagamino nenustatytomis aplinkybėmis netikrą dokumentą, 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP, kurioje savo parašu patvirtino, kad jis kaip fizinis asmuo tariamai suteikia 205 000 litų paskolą UAB „( - )" (pastarosios bendrovės direktorius tuo metu taip pat buvo K. P.), kuri privalo būti grąžinta iki 2011-02-23, o taip pat pagamino netikrą dokumentą, 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, kuriame savo parašu patvirtino 205 000 Lt tariamą priėmimą į bendrovės kasą grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP. Taip pat šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo juos pateikdamas įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, įtraukė paminėtus dokumentus į buhalterinę apskaitą. Suklastojęs šiuos dokumentus, padarė didelę žalą UAB „( - )“. Tačiau 205 000 Lt į bendrovės kasą K. P. neįnešė, o suklastotų dokumentų pagrindu bendrovė „( - )“ liko įpareigota jam sumokėti šią pinigų sumą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad jis 205 000 Lt paskolos pagal 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP UAB „( - )“ nesuteikė ir pinigų į bendrovės kasą neįnešė, 2010-04-15 kasos išlaidų orderiu Nr.228, nurodant pagrindą „gražinta paskola“ ir 2011-01-28 kasos išlaidų orderiu Nr.299, nurodant pagrindą „paskolos gražinimas pagal sutartį CRD10/02/23-KP“, patvirtintais jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko parašais, kaip skolos gražinimą pagal sutartį CRD10/02/23-KP išsimokėjo sau grynais 113670,49 Lt bei laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2011-04-12 6 (šešiais) mokėjimo pavedimais iš bendrovės „( - )“ sąskaitos Nr.( - ), esančios AB „Swedbank“ banke pervedė į savo sąskaitą Nr.( - ), esančią AB „( - )“ banke ir 5 (penkiais) mokėjimo pavedimais į savo sąskaitą ( - ), esančią AB „( - )“ banke, UAB „( - )“ pinigines lėšas, viso sau išsimokėdamas 148370,49 Lt bei dalį tariamos skolos 3 959,50 Lt sumai padengė pagal aktą Nr.R-0330-5 (skolos už monitorių sudengimas pagal aktą). Viso K. P. pagal suklastotą Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP iš UAB „( - )“ pasisavino 152 329,99 Lt (148 370,49+3 959,50) didelės vertės, jo žinioje buvusio UAB “ ( - )“ svetimo turto.

7Tęsdamas nusikalstamus veiksmus jis, nuo 2006-11-02 iki 2011-03-17, dirbdamas UAB „( - )" (į.k. ( - ), reg. ( - )) direktoriaus ir kasininko pareigose, turėdamas pareigą veikti atstovaujamos bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr, VII-1835) 19 str. ir 37 str. reikalavimus, būdamas visiškai materialiai atsakingas už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, žinodamas ir suvokdamas, kad jo žinioje esantis ir jam patikėtas valdyti įmonės turtas (grynieji pinigai ir materialinės vertybės) jam yra svetimas ir jam nepriklauso, veikdamas priešingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „( - )" įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pažeisdamas civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 2.134 straipsnio „Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas“ 1 d. reikalavimus „Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.“

82009-2010 metų laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą UAB „( - )“ turtą, pagamino netikrą dokumentą, tai yra paruošė tekstą bei atgaline data pasirašė už abi sandorio puses, 2006-11-28 sutartį Nr. CRT) 06/11/28-KP dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos pirkimo pagal kurią UAB „( - )“, atstovaujama jo paties kaip direktoriaus, gauna naudotis iš jo kaip fizinio asmens už 688 484,30 litų iki 2010-01-31 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmeną, o UAB „( - )“ iki 2015-10-28 privalo sumokėti davėjui t.y. jam pačiam 688 484,30 Lt, pradedant mokėti nuo 2010-01-31 dienos. Tačiau susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „( - )“ nebuvo (realiai bendrovei nebuvo reikalingumo tokią rinkmeną įsigyti, kadangi atitinkama informacija apie juridinius asmenis UAB „( - )“ disponavo pati). Taip pat šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, jį pateikdamas įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, 2010-02-28 įtraukė į buhalterinę apskaitą sąskaitoje Nr.203“ Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“.

9Tęsdamas nusikalstamą veiką K. P., kaip UAB “ ( - )“ direktorius bei įmonės kasininkas pagal pagamintą netikrą dokumentą - 2006-11-28 sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2011-03-23 per 63 kartus sau išsimokėjo:

101) grynais pagal 6 (šešis) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko parašais: 2010-03-22 kasos pajamų orderiu (toliau KPO) Nr.211 išsimokėjo sau 10000 Lt, 2011-02-10 KPO Nr.302 išsimokėjo sau 1341 Lt, 2011-02-17 KPO Nr.303 išsimokėjo sau 1500 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.311 išsimokėjo sau 2600 Lt, 2011-03-15 KPO Nr.312 išsimokėjo sau 2000 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.313 išsimokėjo sau 2800 Lt. Viso grynais 22841 Lt;

112) laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2011-03-23 per 57 kartus mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą Nr.( - ), esančią banke AB“ ( - )“ iš UAB“ ( - )“ sąskaitos Nr.( - ), esančios banke AB“ ( - )“, pervedė viso 88500 Lt, iš viso bendrai sau išsimokėdamas 111 341 Lt, tuo būdu pasisavino šį jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB“( - )“ turtą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.

12Be to, K. P. pagamino netikrą dokumentą ir padarė didelę žalą UAB „( - )“ ir apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą UAB „( - )“ turtą, šiomis aplinkybėmis ir veiksmais:

13t.y., būdamas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nušalintas nuo direktoriaus pareigų iš UAB „( - )“ ir šioje įmonėje jau nedirbdamas, pasinaudodamas jam žinoma ir jo paties suklastota 2006-11-28 sutartimi Nr. CRT) 06/11/28-KP, pagal kurią realiai susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „( - )“ nebuvo bei 111 341 Lt nepagrįstai jis sau pagal paminėtą suklastotą sutartį jau išsimokėjo, tai yra šiuos pinigus pasisavino, ir bendrovė neva dar liko neatsiskaičiusi su juo už 467 143, 30 Lt, jis su UAB „( - )" tiksliai nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2011-03-17 iki 2011-04-12, apgaulės būdu, tai yra, šios bendrovės darbuotojams nežinant apie suklastotą 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP ir tai, kad joje numatytas atsiskaitymas su K. P. yra nepagrįstas, kadangi jis susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos UAB „( - )“ nėra pateikęs, sudarė ir pasirašė 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1 pagal kurią už 125 000 Lt jis perleido bendrovei „( - )“ tariamą jo teisę į UAB „( - )“ neva likusį skolos jam likutį 467 143, 30 Lt sumai. Tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą - 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/04/12-1 ir apgaule savo ir kito asmens, tai yra, UAB „( - )" naudai, įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą UAB „( - )" turtą, 467 143, 30 litų sumai. UAB „( - )“ realizuodama tariamą teisę su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 467 143,30 Lt priteisimo iš UAB „( - )“. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

14Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir teismui paaiškino, kad dėl dokumentų suklastojimo jis galėtų prisipažinti, tačiau dokumentų klastojimo tikslas nebuvo siekis pasisavinti įmonės lėšas. Įmonės veikloje buvo įprasta praktika sudaryti įvairius sandorius, kurie dažniausiai buvo pasirašomi tik po faktinių įvykių. Duomenų rinkmenos sutarties aspektu, gali paaiškinti tiek, kad jis pats ir perdavė įmonei juridinių asmenų duomenis. Sandoris dėl duomenų perdavimo buvo sudarytas įmonės veiklos pradžioje - 2006 metais. Sandoris buvo koreguotas 2009 ar 2010 metais. Dėl 205000 Lt paskolos sutarties, tai ši sutartis buvo sudaryta, tačiau realiai jokie pinigai įmonei nebuvo pervesti ir taip pat nebuvo perduoti pagal kasos orderį. Realiai jis tų pinigų negavo, nes sutartis buvo sudaryta tikslu kompensuoti anksčiau įvykusias operacijas vokeliais, mokant neoficialius atlyginimus darbuotojams. Jis sutinka, kad jis realiai neskolino pinigų. Pagal tą pačią paskolos sutartį jis pinigų taip pat negavo. Reikalavo iš įmonės grąžinti tik ta apimtimi, kurie realiai atspindėjo natūraliai susiklosčiusius ūkinius santykius. Jis įmonei paskolino 100 000 Lt pavedimu, kuriuos gavo iš L. G. įmonės. Pavedimas buvo padarytas 100 000 Lt, tačiau operacija buhalterijoje buvo atspindėta taip, lyg jis būtų paskolinęs 49000 Lt. Byloje yra dokumentas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pavedimas iš L. G. 100000 Lt ir tą pačią dieną padarytas pavedimas „( - )“. Suma buvo perskolinta. Ta operacija buvo padaryta tam, kad paslėpti eilinį trūkumą pinigų, atsiradusį dėl mokamų neapskaitomų atlyginimų, t.y. 51000 Lt. Nuimdavo grynus pinigus iš sąskaitos tam, kad išmokė darbuotojams atlyginimus vokeliuose. Buhalteriškai jie buvo forminami taip, lyg jie buvo dedami į kasą. Kasoje kaip ir kaupėsi likutis, kurio faktiškai nebuvo. Tai buvo buhalterės darbas pagal kokią sutartį ir kada reikia kompensuoti. Jis net nežinojo kurią sutartį ji kompensuoja, kadangi ten buvo eilė sutarčių, kurios buvo tikslu pridengti kasos likutį. Taip gavosi, kad jis L. G. įmonei skolingas 100000 Lt., tačiau jam įmonė realiai neskolinga nieko. Jam įmonė skolinga 100000 Lt, plius 2000 Lt palūkanų. „( - )“ vadovu dirbo nuo 2006-08-11 iki 2011 m. kovo mėnesio. Prieš tai, nuo 2002 metų dirbo kitoje skolų išieškojimo įmonėje, kurioje jis buvo samdomas darbuotojas. Pasitaręs su pažįstamu J. G. sugalvojo įsteigti įmonę, kuri užsiimtų skolų išieškojimu. Pastarasis žadėjo padėti. Tam ruošdamasis jis rinko juridinių asmenų duomenis, tai yra internete nusiurbinėjo juridinių asmenų duomenis, kodą, pavadinimą. Taip kaupė duomenis. Sukaupęs informacijos įsteigė įmonę „( - )“, kurios akcininke tapo mama ir valdė 100 procentų akcijas, nors faktiniais akcininkais buvo L. ir A. G.. Iš pradžių mama turėjo 100 proc. akcijų, paskui 80 procentų, dar vėliau 20 procentų. Akcininkais buvo įregistruoti jo mama, V. S., paskui bendrovė „( - )“, tada „( - )“, tada „( - )“, paskui R. P.. Realiai įmonės akcijas valdė L., A. G. ir jie esminius sprendimus dėl įmonės veiklos priiminėjo. Jam buvo paaiškinta, kad ( - ) A. G. turėjo parūpinti vieną iš pagrindinių kontraktų su AB „( - )“ būsimai įmonei, o „( - )“ buvo ( - ) įmonė. Kad nebūtų interesų konfliktų, tuo tikslu ir įmonės akcijas valdė įvairūs asmenys, bet ne G., bent formaliai. Įmonės kasininkas buvo jis ir buvo prisiėmęs šią atsakomybę.

15Apie 205000 Lt. paskolos sutartį. Su įmonės akcininkais buvo sutarta, kad taupant įmonės lėšas bus mokami neapskaitomi atlyginimai vokeliuose. Ne visiems darbuotojams buvo mokami atlyginimai vokeliuose. Darbuotojams, kurių darbas nebuvo pririštas prie rezultatų, nebuvo mokamas atlyginimas vokeliuose. Dalinimo darbą atliko jis. Be to, G. nurodymu buvo įdarbinami įvairūs asmenys, kurie faktiškai jokio darbo neatliko, tai R. P., R. T., R. Ž.. Nors jie nedirbo, bet atlyginimą jiems mokėjo. Atlyginimus liepė mokėti L. G., tas liepimas buvo toks, kad buvo taip sutarta. S. R. iš esmės buvo deleguota atstovauti visas G. Kauno įmones. Tuo metu, kai jis buvo įmonės vadovas R. nedirbo. S. R. vienu metu valdė ir „( - )“ akcijas per „( - )“. Ji buvo „( - )“ generalinė direktorė, o „( - )“ akcijas valdė „( - )“. Dalis įmonės pinigų buvo išleidžiama perkant informaciją apie fizinius asmenis ir tai buvo daroma neoficialiai. Įmonės darbuotojai suruošdavo sąrašus asmenų apie kuriuos reikia gauti informaciją, jų darbovietes, kad jie būtų pasiekiami, kad būtų galima sukontaktuoti su jais ir jis tą sąrašą išsiųsdavo T. Ž.. Pastarasis pasakydavo, kiek tai kainuos ir jis kaip įmonės vadovas sumokėdavo pinigus. Paprastai šios operacijos buvo vykdomos grynais pinigais surašant išlaidų orderius. Tokiu būdu įmonėje susiformavo dideli trūkumai kasoje. Buhalterija formindavo įvairias paskolos sutartis. Tie asmenys, kurie gaudavo pinigines lėšas neoficialiai, jie jokių orderių nepasirašinėjo. G. siekdami panaikinti kasoje susidariusį trūkumą, pasiūlė alternatyvą, kad tų asmenų – R. T., R. Ž., kurie fiktyviai įmonėje dirbo, jų vardu esamus brangius automobilius registruoti įmonės vardu. Tos mašinos laikinai kompensuos kasoje esamą grynųjų trūkumą. Realiai tie automobiliai priklausė dviem asmenims: juridiškai UAB „( - )“, faktiškai R. T. ir R. Ž.. Įmonei tie automobiliai faktiškai nepriklausė, nei įmonė mokėjo už juos pinigus, nei gavo pinigus juos perleidus. Kitas būdas, kuris kompensuodavo tą trūkumą, tai paskolos. Tariamai jis iš kasos pasiskolina, bet jis jų ir negrąžina, nes pinigų judėjimo jokio ir nebuvo. 2009 m. metų viduryje „( - )“ suorganizavo pirmą konkursą skolų išieškojimo paslaugoms pirkti. Konkurso sąlygos buvo tokios, kad reikėjo pateikti dalyvavimo garantą 100000 Lt ir vykdymui garantą 100000 Lt reikėjo banko garantą gauti. Įmonė tokių pinigų neturėjo. Jis paprašė L. G. ir šis paskolino jam, o jis paskolino UAB „( - )“. L. G. suteikė 100000 Lt pavedimu, nors formaliai tai 2009-06-15 „( - )“ jam paskolino 100000 Lt. Tada jis 2009-06-16 tą 100000 Lt perveda „( - )“ pagal sutarties numerį CRD 09/06-16F, tačiau šito sandorio buhalterijoje nėra. Buhalteriškai yra suforminta, kad jis įmonei paskolino 49000 Lt. 2009-06-15 gavo pinigus, o 2009-06-16 paskolino įmo0nei bankiniu pavedimu. Į bendrovės sąskaitą banke iš viso buvo pervesta 100000 Lt, skliausteliuose nurodant, kad 51000 Lt iš bendrovės kasos, 49000 Lt paskola iš P., tačiau, visi pinigai nuėjo pavedimu. Buhalteriškai yra paskolos sutartis tik 49000 Lt, kad jis įmonei skolino. Formaliai kasoje turėjo būti 51000 Lt., tačiau jų nebuvo. 2009 m. rugpjūčio mėn. gale įmonė jau nebuvo nieko skolinga, tačiau visa šita suma išėjo vokeliams, realiai jam paskola nebuvo grąžinta. Reikėjo atstatyti situaciją, kad jis galėtų L. G. vadovaujamai „( - )“ sumokėti 100000 Lt ir jam įmonė pusiau teisėtai tuos pinigus galėtų duoti. Tam ir buvo sudaryta ta 205000 Lt. paskolos sutartis. Joje 100000 Lt. reiškia būtent šitą 100000 Lt., kurią jis buvo skolingas „( - )“, o 2000 Lt. reiškia palūkanas. Tai gavosi 102000 Lt., kuriuos atėmus iš 205000 Lt. lieka 103000 Lt. 103000 Lt susidarė, dėl to, kad reikėjo atlaisvinti įmonę nuo automobilių, kurie nebuvo įmonės ir galutinai sutvarkyti per ilgą laiką susikaupusį kasos likutį. Tada L. G. jam patarė steigti filialą kažkurioje Baltijos šalyje. Jis pasiūlė, kad galima suforminti paskolą užsienio piliečio vardu ir visas šitas ilgai kauptas kasos trūkumas išeis kažkokiam asmeniui. L. davė to asmens duomenis, paso kopiją, iš tos paso kopijos gimė sutartis ir ta operacija kaip ir įvyko. Tuo pačiu laikotarpiu jis paprašė T. ir Ž., kad jie išregistruotų iš įmonės tas mašinas. R. Ž. išregistravo lyg „BMW X6“, buvo gana didelė suma, apie 200000 Lt. Gavosi taip, kad ta 205000 Lt paskolos sutartis buvo surišta su paskolos sutartimi Estijos piliečiui. Piniginės lėšos nevaikščiojo. R. Ž. sandorius žinojo, ji pati atspausdino suklastotus dokumentus. Gryni pinigai niekam nebuvo išmokėti. Visas įmonės kasos trūkumas turėjo būti sugeneruotas ir išmokėtas Estijos piliečiui kurį nurodė L.. Trūkstama suma kasoje nuėjo estui. Tai reiškia, jog jis suteikė paskolą 205000 Lt., tuos vadinamus menamus pinigus lyg įneša į kasą, tie pinigai lyg tai nukeliauja Estijos piliečiui, ir viskas. Realiai įmonės situacija gavosi tokia, kad kaip ir viskas daugmaž tvarkoje. Jis pasirašė, kad gavo 103000 Lt iš įmonės grynais, 2010-04-15, pagal kasos išlaidų orderį 228. 2011-01-28 buvo išmokėta, reikėtų atskaičiuoti sumas. Paskui kitas kasos išlaidų orderis 299 ir yra 10749 Lt. Tie 103000 Lt atspindėjo pinigus, kurių įmonė negavo. Pagal kasos išlaidų orderį iš įmonės grynųjų pinigų negavo. Formaliai yra suformintas „BMW 730“ pardavimas, įmonė į kasą gavo 103000 Lt. ir įmonė iš kasos išmokėjo 103000 Lt. jam. Tačiau jokie pinigai įmonės nepasiekė. Įmonė negavo šių lėšų, todėl išmokėti jų jam ir negalėjo. 102000 Lt. t. y. paskola 2009-06-16, kurios jam įmonė taip ir negrąžino. Buvo vienaip, bet apskaitoje rodė kitaip, dėl to, kad sutaupyti įmonės lėšas, kad mažiau sumokėti mokesčių ir, kad išmokėti atlyginimus vokeliuose. Jis kaip direktorius supranta, kad buvo atsakingas. Įmonės buhalterė R. Ž. žinojo realią situaciją. Įmonę faktiškai valdė G., ne visais aspektais, bet didžiąją dauguma. Dėl 205000 Lt. paskolos, pats R. P., kai pateikė pirminį pareiškimą policijai, jis kreipėsi dėl duomenų rinkmenos sutarties ir dėl esto. Dėl esto kreipėsi dėl to, kad jie žinojo, jis savo vardu prisiėmė tokią sutartį ir tai buvo kaip tam tikras šantažas. Dėl rinkmenos, tai ilgainiui ji pradėjo nepatikti. Rinkmena yra pavadinimas, o tai yra juridinių asmenų duomenys, kodai, pavadinimai, direktoriai, darbuotojų skaičius. Įvairi informacija apie įmones. Jis pradėjo dirbti įmonės vadovu nuo 2006-08-11, iki jo įmonės vadovas buvo K. M., tačiau jis duomenis, faktiškai į įmonę atnešė anksčiau nei pradėjo dirbti. Tuo metu jau formulavo komercinius pasiūlymus, teikė ir siūlė savo klientams paslaugas, pardavinėjo juridinių asmenų duomenis, kai dar jokios duomenų bazės neturėjo, „( - )“ dar neturėjo jokių sutarčių su Registrų centru, jokių sutarčių su „( - )“, nieko neturėjo. Tik po kiek laiko, po kelių mėnesių suformino tą sutartį, ji buvo suderinta su G. ir visi tą žinojo. Kas nebuvo FNTT išvadoje atspindėta tinkamai, tai pagal duomenų rinkmenos sutartį, iki 2010 m. įmonė valdė panaudos būdu. Į buhalteriją tų duomenų nereikėjo traukti ir nebuvo traukiami, ir turto nereikėjo traukti. FNTT išvadoje nėra niekaip atspindėta, kad kurį laiką naudojosi įmonė panaudos būdu tais duomenimis. Šis momentas nėra atspindėtas. Metų gale buvo sudaryta duomenų perdavimo sutartis, duomenų rinkmenos sutartis, ir tie duomenys buvo įforminti, nors realiai jie anksčiau buvo perduoti, įmonė jais jau naudojosi. Datomis buvo taip, kad realiai jis įmonei duomenis perdavė dar net iki tapdamas įmonės direktoriumi. Tie duomenys buvo kaupiami iš įvairių šaltinių. Tokie duomenys kaupiami pasinaudojant programine įranga „skriptas“, kuri iš įvairių šaltinių nusiurbinėja duomenis. Turėjo patirtį dirbdamas analogiškoje įmonėje, iš dalies dalį tų duomenų atsinešė iš tos įmonės. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kaip dirbant su Statistikos departamentu per klaidą Statistikos departamentas atsiuntė gerokai daugiau duomenų nei priklauso. Atsiuntė juos jam ir taip gimė ta juridinių asmenų rinkmena. Nemato nieko blogo, nes tai yra jo nuosavybė, paskui jis juos pasipildė ir tai yra jo turtas. Tų duomenų pagrindu jis sukūrė duomenų bazę. Lapkričio mėnesį sudarė sutartį pats su savimi. Tuos duomenis jis pats įvertino ta suma. Nustatydamas kainą rėmėsi Registrų centro įkainiais. Dalis kainos įėjo į akcinį kapitalą. Akcininkai tą žinojo. Ateityje buvo vizija, kad pasirašyti sutartį su įmone kuri kurs duomenų bazę. Duomenų bazė, t. y. sukurta kompiuterinė programa į kurią tie duomenys talpinasi. Ką suprogramuoja kompiuteristai, tai ir vadinasi duomenų bazė. 2007 m. kovo mėn. pradžioje buvo pasirašyta sutartis su „( - )“ dėl duomenų bazės sukūrimo. Toje sutartyje yra daugmaž aprašyta koks buvo pirmasis užsakymas, kokios apimties. Byloje yra informacinės sistemos sukūrimo sutartis, yra priedas ir ten matosi, kad ten yra duomenų projektavimas, duomenų bazė. Tuo momentu, kai „( - )“ sukūrė, tuo momentu duomenų bazė dar neturėjo galimybės pati naujintis iš įvairių šaltinių. Tai buvo statiškas daiktas į kurį suimportuoji visus duomenis ir turi duomenis, bet reikėjo papildomų priedų, kad susietų su interneto šaltiniais ir pati naujintųsi. Tame tarpe, naujinimasis eina ir iš Registrų centro. 2007 m. kovo mėn. iš tos sutarties matosi, kad buvo sukurta statinė duomenų bazę, kuri neturi galimybės naujintis ir vienas iš punktų yra duomenų importavimas. 600 Lt tiek buvo įkainotas mano turimos rinkmenos įkėlimas į duomenis. Reikėjo išrinkti vien tik įmonių kodus. Kam reikėjo tą padaryti, reikėjo išrinkti tam, kad galėtų kreiptis į Statistikos departamentą. Neidavo gauti informacijos, jeigu neturi įmonės kodo. Susirašinėjime matosi, kad siunčia jam juridinių asmenų kodus. . Byloje yra medžiaga, kurioje „( - )“ pasiprašė ir Registrų centro pateikti visas sąskaitas kurias išstatė Registrų centras. Iš tų sąskaitų nesunku pamatyti, kad duomenis pradėjo pirkti, automatiniu būdu pradėjo importuoti pati duomenų bazė. Tik 2007 m. pačiam gale, arba 2008 m. viduryje. Kažkokius duomenis „( - )“ iš Registrų centro pradėjo pirkti gana vėlai. Tai įrodo, kad „( - )“ iš jokių kitų šaltinių negalėjo gauti juridinių asmenų duomenų, kuriuos pateikėm „( - )“, nes iš Registrų centro jie nepirko tų duomenų, iš Statistikos departamento galėjo gauti tik tada, kai mes jau pateikėme tuos kodus, o pagal laiškus, parodymus, aišku, kad jie atsirado jau anksčiau, nei bendravo su jais. To pasekoje buvo sukurta duomenų bazė kuri buvo pildoma. Tie dalykai buvo atnaujinami. Jeigu pateikė duomenis „( - )“ tai turėjo teisę gauti pinigus ir tai kas nurodyta kaltinime yra neteisinga. Jam buvo išmokėta mažiau nei nurodyta akte. Pati sutartis buvo faktinė. 2010 m. sutartis buvo pataisyta, ji buvo perdaryta, ten buvo įdėti vienas ar keli punktai. Ta sutartis buvo identiškas variantas, išskyrus keletą puktų. Ji pasipildė kažkokiu punktu ir į bylą pateikė tą naujesnį variantą. Byloje yra ir senoji 2006 m. sutartis ir ta kuri buvo pakoreguota, pasirašyta. Tą pakoregavimą, pagal jo pateiktą šabloną, padarė K. M.. Ne paslaptis, kad šiuo pagrindu buvo nagrinėjamos civilinės bylos, jis dalį reikalavimo teisės į rinkmeną perleido įmonei „( - )“ ir „( - )“ kreipėsi į teismą dėl pinigų priteisimo iš „( - )“. Bylą pralošė, tačiau pralošimo priežastis buvo ta, kad „( - )“ visąlaik melavo. Apeliacinio teismo sprendime yra aišku, kad teismas konstatavo, kad 2007 m. kovo mėn. įmonė kažkokius duomenis tikrai turėjo, tačiau neaišku iš kur juos gavo. „( - )“ sako, kad tikrai ne iš manęs, tik nežinia iš kur. Pačioje pradžioje faktiškai tais duomenimis jis naudojosi vienas, kol neįgavo formos, duomenų bazės. K. M. nesėdėdavo prie tų duomenų, nes tie duomenys buvo sujungti gana komplikuotai, kadangi buvo eilė lentelių. Tai dar nebuvo duomenų bazė, nebuvo programinės įrangos. Sutartis su „( - )“ sudaryta dėl to, kad sukurtų pačią duomenų bazę, t.y. sukurtų sistemą į kurią galėtų prisijungti kažkas oficialiai. Pvz. „Rekvizitai.lt“, tai nueini ten, suvedi įmonės kodą ir išmeta eilę informacijos, tik tokia duomenų bazė „( - )“ buvo neuždara, ji buvo naudojama darbuotojų ir klientų, kurie su savo kodu prisijungia ir mato informaciją apie įmones. 688484,30 Lt. suma įvertino perduotus įmonei duomenis. Prokuratūros pozicija, kad jis nieko neperdavė, tai logiška, kad ir sekantis sandoris neteisėtas. 467143,30 Lt. tiek perleido, o 110000 Lt paliko teigdamas, kad įmonė „( - )“ jam skolinga. Buvo priimti sprendimai ne jo naudai. Sutartis dėl duomenų rinkimo buvo pasirašyta 2006 m., 2010 m. pakoreguota. Ketinimas buvo S. R., L. G. kad galėtų pernuomoti, kitai įmonei užrašyti tuos duomenis, o ten buvo griežtai surašyta, kad įmonė kol nesumoka, tol neturi galimybės atiduoti duomenų. Jis norėjo, kad pinigai būtų mokami iš karto, tačiau pinigai buvo mokami nuo 2010 m.. Pagrindinis konfliktas įvyko dėl to, kad jis nenusileido. Reikalavo nutraukti mokėjimus dėl tos sumos pagal rinkmenos sutartį, o jo aspektas buvo, įmonė turi grąžinti pinigus, kurie išėjo nežinia kur, pagal konsultatavimo sutartis, kurių įmonė net paslaugų negavo. S. R. neva teikė įmonei konsultavimo paslaugas, nors realiai niekas nieko nekonsultavo. Įmonė turėjo pelną, ilgą laiką ji buvo labai pelninga įmonė. Pelninga buvo 2006 m., 2007 m., 2008 m. Buvo didžiulis pelnas, bet to pelno nerodydavo, ten kiti niuansai. Faktiškai turėjo pelną, balanse pelnas atsispindi. Įmonė buvo pelninga, tačiau momentas tas, kad didžiąją dalį tų pinigų, tie pinigai ir nueidavo į G. sąskaitas, įmones, per konsultacijas, per dar kažką. G. nurodymu buvo įsteigta „( - )“ bendrovė. Buvo įsteigta „( - )“ bendrovė gal 2008 m. su jų nurodymu, tai įmonei sumokėjo beveik pusę milijono litų ir ji visą laiką buvo nuostolinga. Tai buvo susitarimas tarp partnerių.

16Kaltinamojo K. P. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, įrodyta šiais teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais:

17Liudytojas J. J. parodė, kad prieš 5-7 metus dirbo UAB „( - )“ samdomu darbuotoju, projektų vadovu. UAB „( - )“ užsakinėjo informacinės sistemos programavimo darbus iš UAB „( - )“. Kada buvo pasirašyta sutartis nepamena. Kokie darbuotojai atliko programavimo darbus nepamena, lygtai buvo pavesta tai atlikti vienai kolegei. Su K. P. susirašinėjo elektroniniu paštu, derino informacinės sistemos programavimo darbus. Duomenų surinkimo paslaugos įmonė neatliko.

18Liudytoja S. R. teisme parodė, kad tam tikru laikotarpiu dirbo įmonėje „( - )“ generaline direktore ir apie metus laiko vadovaujama įmonė turėjo „( - )“ įmonės akcijas. Nuo tų laikų yra pažįstama su K. P.. Buvo sudaryta konsultacinė sutartis, kuriai esant domėjosi UAB „( - )“ veikla. Pardavus „( - )“ akcijas liko tam tikri įsipareigojimai, neišmokėti dividendai ir negrąžintos paskolos. Buvo susitarta su direktoriumi K. P., kad leis ir toliau domėtis įmonės veikla, sekti finansinius rezultatus, domėtis inventorizacijos duomenimis. Akcijas pardavė 2008 m. balandį ar gegužę. Vienu metu valdė gal 60 proc. akcijų, kitu gal 80 proc. akcijų. Su kaltinamuoju teko bendrauti tuo metu kai turėjo akcijas, nebuvo jokių konfliktų, pateikdavo dokumentus, atsakydavo į klausimus. Įmonę „( - )“ liko skolinga jų įmonei apie 16000 Lt. dividendų ir gal 100000 Lt. paskolos. „( - )“ akcininkai buvo R. P., vėliau „( - )“, „( - )“. Pardavus akcijas kontroliavo įmonės veiklą dėl to, kad norėjo žinoti ar bus galimybė atsiimti priskaitytus dividendus ir susigrąžinti paskolas. Nežino apie UAB „( - )“ neoficialius atlyginimus, apie automobilius, nes nebuvo derinami tokie klausimai su ja. 2009 m. - 2010 m. K. P. prašė pateikti finansinę informaciją apie įmonės veiklą, todėl vyko susirašinėjimai raštu bei elektroniniu paštu, vyko susitikimai. J. G. yra UAB „( - )" gen. direktorius ir 2009-2010 metais buvo kaip aukščiausia šios sistemos įmonių kontrolės grandis. 2010 metų birželio mėnesį ji susipažino su UAB „( - )" buhalteriniais dokumentais direktoriui K. P. sutikus ir pastebėjo dvi sudarytas sutartis, kurios jos manymu, buvo prieštaraujančios įmonės veiklos interesams, todėl apie jas pranešė akcininkui R. P.. Gali atsakingai pareikšti, kad iki susipažinimo su bendrovės dokumentais ji nežinojo apie UAB „( - )" sandorį su Estijos piliečiu M. U. dėl filialo steigimo bei 2006 metų sutartį dėl duomenų bazės įsigijimo nuomos pagrindais.

19Liudytojas R. P. parodė, kad UAB „( - )“ įsidarbino 2008 ar 2009 metais vadybininko pareigose. Įmonės direktorius buvo K. P.. Sutartį pasirašė su įmonės vadovu, buvo numatyta kiek gaus atlyginimo. Į jo pareigas įėjo klientų paieška, skambindavo įmonėms, kurioms siūlydavo skolų išieškojimo paslaugas. Tai darydavo paprastai, į „google“ įvedus kuo užsiima įmonė, gaudavo rekvizitus ir skambindavo, susisiekdavo su administratore, prašydavo pakviesti direktorių, važiuodavo susitikti su direktoriumi, siūlydavo paslaugas. Iš darbo išėjo kai nusipirko įmonės akcijas nes K. P. jį atleido. Akcijas pirko per K. P., kuris paruošė sutartį, ją pasirašė, o iš ko jis pirko akcijas nematė, tai buvo užsienio kažkokia kompanija. Pirko 80 proc. akcijų už 15000 Eur., atsiskaitė bankiniu pavedimu nurodytai įmonei sutartyje. Įsigijęs akcijas, ėmė gilintis į įmonės veiklą, kuo verčiasi, kokia yra finansinė padėtis. Prieš įsigijimą irgi domėjosi, žinojo padėtį, bet kadangi buvo krizės laikotarpis, tai jam atrodė, jog ši veikla perspektyvi. Šia veikla iki šios dienos verčiasi. Nusipirkus akcijas pradėjo su K. P. glaudžiau bendradarbiauti, klausinėti kaip yra, kokia finansinė įmonės padėtis ir tada K. P. ėmė vengti bendravimo, todėl perėjo į bendravimą raštu. Pykčių nebuvo jokių, bet bijodamas būti apgautu kreipėsi į S. R., kad ji padarytų auditą ir nuspręstų kokia įmonės padėtis. Kai pirko įmonę, tai išsiaiškino, kad „( - )“ skolinga „( - )“ už dividendus ir ji kaip finansininkė už tai buvo atsakinga. Paaiškėjus, kad yra dideli pinigų trūkumai įmonėje, kreipėsi pareiškimu į policiją, dėl iššvaistyto įmonės turtas. Dokumentai rodė, kad trūksta pinigų. Jam asmeniškai nebuvo mokamas neoficialus atlyginimas. Apie juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį sužinojo, kai buvo paimti visi dokumentai ir buvo mokama K. P. už duomenų bazę. Kadangi domino ta veikla jis įsigijo dar ir UAB „( - )“ akcijas. Matė paskolos sutartį, pagal kurią K. P. įmonei paskolino 205000 Lt. K. P. visada tvirtino, kad jis yra sukūręs duomenų bazę už kurią jis gaudavo atlygį, o iš tikro tą duomenų bazę sukūrė dvi įmonės. Dar ir po šiai dienai įmonė moka už serverį. Duomenų bazėje turėtų būti patalpinta daug informacijos apie juridinius asmenis. Nežino iš kur atsirado ta informacija, ir kada „( - )“ savo veikloje pradėjo naudoti juridinių asmenų duomenis ir juos pardavinėti klientams. Šiuo metu UAB „( - )“ duomenų rinkmenos neturi, bendradarbiauja su UAB „( - )“. Priežastys dėl kurių pateikė nušalinimą K. P. nuo direktoriaus pareigų, kadangi nebendravo. Šiuo metu UAB „( - )“ yra pelninga įmonė. Dėl fiktyvių sandorių jaučiama žala ir dabar. Jaučiama vien tik pagarsėjimu, ir kai buvo UAB „( - )“ surinktos lėšos ir neperduotos, daug įmonių atsisakė paslaugų. Reputacija krito. Visa įmonė patyrė turtinę žalą. UAB „( - )“ yra prisiteisusi pinigines sumas iš K. P. dėl duomenų bazės. Jis nėra atlyginęs civilinių ieškinių.

20Liudytoja G. Z. teisme parodė, kad kaltinamasis K. P. yra jos sūnus. 2006 metais jos sūnus kartu su L. G. nutarė įkurti įmonę, kurios akcininke tapo ji visu 100 procentų. Jai buvo žinoma, kad 60 procentų valdys J. G., o likusius 40 procentų valdys ji. Po kurio laiko 20 proc. akcijų buvo perleista S., kurio ji nėra mačiusi. 60 procentų akcijų vėliau buvo parduota „( - )“, kurios ji taip pat nežinojo. Sūnus K. P. ateidavo į namus su paruoštomis akcijų perleidimo sutartimis. Kadangi įmonė veikė pelningai, žinojo, kad realus akcininkas lieka tas pats, t.y. G.. Paskutinis etapas buvo tuomet, kai 2010 m. prasidėjo konfliktai tarp K. ir G.. 2010 m. kai „Thamaro“ pardavė akcijas P., liko tik 10 proc. akcijų. UAB „( - )“ padavė į teismą ją, kad ji nedalyvauja susirinkimuose, kenkia, tačiau ji paprasčiausiai nesikišo į įmonės veiklą. Ji buvo davusi sutikimą K., kad jis ją atstovautų. Ji buvo faktinė akcininkė, o realus akcininkas buvo sūnus K.. Keista, kad ji žmogus iš šalies turėjo būti akcininke. Ji iš to jokios naudos neturėjo, gautus 6000 Lt už akcijas atidavė K.. Žinojo, kad K. turi duomenų bazę, ji jam priklausė ir, kad ją reikia įvesti į apskaitą. Ji pasirašė patį sprendimą, kuris buvo 4-5 eilučių. Dokumentus pasirašinėdavo namuose, tą ką atnešdavo K., tą ir pasirašydavo. Kai centre dirbdavo, tai užeidavo į tą įmonę, bet tik asmeniškai ko nors pasiklausti ar pasišnekėti su K.. „( - )“ nėra mačiusi J. G., L. tik atsitiktinai. Neturėjo sugebėjimų priiminėti akcininkų sprendimus, to ir nenorėjo, jai tas darbas nepatiko, dirbo savo mėgstamą darbą, dėstė universitete matematiką. Už kokią sumą pirko akcijas, nežino, mano jog neįdėjo nei cento. Tai buvo sūnaus verslas.

21Liudytojas K. M. parodė, kad su kaltinamuoju draugai, pažįstami, nuo universiteto laikų. 2006 metais K. P. jį pakvietė dirbti UAB „( - )“ direktoriumi, buvo susitarimas, kad padirbės, kol įmonė pradės funkcionuoti. Direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006 m. gegužės iki tų pačių metų lapkričio mėnesio. Pradėjus direktoriauti K. jis liko dirbti teisininku. Įmonė sėkmingai pradėjo veiklą teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo paslaugų teikime, buvo aktyvūs ir rinkoje užėmė tam tikrą dalį. Situacija keitėsi dėl Lietuvos ekonominės padėties. Dėl duomenų rinkmenos, tai iš principo, ta rinkmena buvo, pats K. P. ja disponavo. Duomenys buvo reikalingi teikti juridiniams asmenims paslaugas, kadangi konkurentai turėjo duomenų bazes, tai norėdami rinkoje būti aktyvūs, turėjo daryti tą patį kaip ir visi kiti. „( - )“ dirbo iki 2010 m. vasaros. Duomenų bazės jis nematė, neįsivaizduoja apimties, ja disponavo pats K. P.. Įmonė iš karto, gal už mėnesio, pradėjo teikti paslaugas. Neužilgo pasirašė sutartį su „( - )“. Atlyginimą iš įmonės gavo oficialių apie 2000 Lt ir 500 Lt neoficialų, ir taip maždaug metus laiko. Prieš pat ekonominę krizę, kelis mėnesius buvo gavęs iki 1000 Lt priedą. Išėjo iš darbo, nes buvo daug priežasčių. Pirma, tai buvo piniginė priežastis, nes atsiradus krizei panaikino neoficialius atlyginimus ir sumažino oficialius atlyginimus. Antra, prastėjo santykiai su K. P.. Pati pradžia įmonei buvo sudėtinga, nes realiai dirbo jis, vėliau prisijungė K.. K. disponavo kažkokiais duomenis, bet jis prie jų nepriėjo ir jokių duomenų jis nematė, kiek jų buvo sukaupta jis nežino. Dėl sutarties tarp UAB „( - )“ ir K. P. dėl rinkmenos 2006-11-28, neatsimena kiek buvo sutarties variantų. Sutartį apie duomenų rinkmeną, tai metų kada ją padarė neatsimena. Pagal aplinkybes galėtų sakyti, kad ją ruošė vėliau nei 2006 m.. Gali būti, kad nurodymus iš K. paruošti sutartį gavo apie 2009 metus. Negali atsakyti ar ta sutartis vėliau buvo pakeista. Akcininkė buvo K. mama, gal 2007 m. atsirado antras akcininkas, vėliau ir juridinis asmuo akcininkas. Kada steigė „( - )“, tai K. minėjo, kad tai su draugais bendras reikalas paminėjo, kad tai susiję su G. šeima. Vėliau jis sužinojo, kad įmonė turi brangių mašinų „BMW 7“, „BMW X6“, kurios registruotos įmonės vardu. Įmonė turėjo nupirkusi naują automobilį lizingo būdu, tai „Nissan Note“, kuriuo naudojosi vadybininkai. Gali būti, kad buvo tokių atvejų, kad „( - )“ veikloje sutartis reikėdavo paruošti jau įvykus ūkiniams- komerciniams santykiams.

22Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra UAB „( - )“ direktorius. Jų kompanija prieš kokius penkis metus atliko kaltinamojo įmonei tam tikrus darbus. Tai buvo standartinis užsakymas, jų kompanijos veikla yra programinės įrangos kūrimas, įvairių informacinių sistemų, interneto tinklalapių programavimas. Kiek pamena pavadinimas buvo „( - )“ ir pas juos užsakė atlikti tam tikrus programavimo darbus, kuriuos jie atliko ir klientas su jais atsiskaitė. Jie kūrė informacinę sistemą, kuri buvo susijusi su tos kompanijos veikla. Kompanija užsiiminėjo kreditų išieškojimu ar skolomis, o jie suprogramavo su tuo susijusius procesus kurie automatizavo tą veiklą. Mano, kad jų žmogus vyko į UAB „( - )“, nes tokių projektų metu vyksta įvairūs derinimai, pristatymai, apmokymai, tai bet kuriuo atveju kontaktas tarp kompanijų yra ir fizinis, ne tik informacinių technologijų pagalba. Tokiais atvejais, dažniausiai, duomenys būna pateikiami apie kompanijos veiklą, kuo užsiima, kaip dirba su savo duomenų bazėmis ir pagal tai jie suprojektuoja ir suprogramuoja. Tokia sistema kuri leidžia automatizuoti tą procesą, kuris vyksta kompanijoje. Negali pasakyti kokia informacija buvo pateikta. Viena iš sistemos funkcijų galėjo būti juridinių asmenų duomenų apdorojimas. „( - )“ pačių duomenų nerenka, jie dirba su tais duomenimis kuriuos pateikė klientai. Duomenis sudeda į tam tikrą programą, kad būtų galima lengviau dirbti su tais duomenimis. Programą kūrė kolektyvas žmonių, komanda žmonių.

23Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji UAB „( - )“ dirbo apie tris metus įmonės vyr. buhaltere. Jai įsiminė tai, kad direktorius K. jai darė didelį spaudimą, liepė atbuline data priskaityti duomenų bazę, ji nesutiko ir prasidėjo dar didesni nesutarimai. Tuomet atėjo dvi buhalterės perimti iš jos darbą. Su akcininkais nebendravo, žinojo tik jų pavardes. Bendrovėje ji nedisponavo grynaisiais pinigais, nes direktorius buvo kasininkas. Paprastai jai atnešdavo dokumentą kur reikia ką nors priskaityti. Ji tik per programą kasą matydavo ir duodavo jai išrašus iš banko, kuriuos buvo labai sunku direktoriaus išprašyti. Kur buvo naudojami grynieji pinigai jai nebuvo žinoma. Ji asmeniškai gaudavo tik oficialų atlyginimą. Nežino ar UAB „( - )“ buvo mokami neoficialūs atlyginimai. Ž. ir T. ateidavo, atnešdavo dokumentus, ji priskaitydavo avansines apyskaitas iš komandiruočių. UAB „( - )“ dirbo laikydamasi buhalterinės apskaitos standartų. Buvo kažkokios paskolų sutartys. Nurašymo aktų ji nepildydavo. Kasmėnesinėse ataskaitose atsispindėdavo numatomos įmonės pajamos, išlaidos, faktiniai duomenys už ataskaitinį mėnesį. Įmonės apskaitoje sandorius apskaitydavo, kai jai būdavo pateikiami dokumentai. Buvo didelė paskolos sutartis, bet viskas vyko paskutinėmis darbo dienomis. Ji apie tai perspėjo R. P.. Neprisimena ar įmonės apskaitoje buvo panaudos sutarčių. Ji tvarkydavo pirminius dokumentus, ką pateikdavo, tai tą įskaitydavo į apskaitą. Panaudos sutartis registruodavo administratorė. Neatsimena ar ant 205000 Lt paskolos sutarties pajamų orderio pasirašė ji. Per dieną kelis kartus iš įmonės banko sąskaitos buvo nuiminėjami grynieji pinigai. Buhalteriškai buvo suforminamos operacijos į kasą. Prisijungimo prie el. bankininkystės ji neturėjo. Jokių pinigų nematė. Kartais direktorius informuodavo prieš nuimdamas pinigus iš banko sąskaitos, bet daugumoje ji prašydavo, kad atneštų išrašą. Išimti pinigai visada turi būti užpajamuoti į kasą, tai pagal išrašą ji juos užpajamuodavo ir išrašydavo kasos orderius. Kasą tvarkė direktorius. Buvo kilęs konfliktas tarp jos ir direktoriaus dėl finansinės atskaitomybės prieš išeinant iš darbo, nes direktorius atsisakė pasirašyti ant paskutinio balanso, kadangi nebuvo užpajamuota atbuline data duomenų rinkmena. Darbo „( - )“ metu L. G. jai nesiuntė užklausų dėl „( - )“ balanso, pinigų srautų. S. R. kažkokias ataskaitas siuntė. Tarp direktoriaus ir jos dėl duomenų rinkmenos užpajamavimo ginčų buvo daug, nes paskutinėmis dienomis direktorius jai darė labai didelį psichologinį spaudimą.

24Liudytojas L. G. parodė, kad dirba įmonėje „( - )“, kuri gamina avižinius dribsnius, sausus dribsnius, tai yra gamybos įmonė. K. P. pažįsta, nes tuo metu kai jis direktoriavo įmonėje „( - )“ pastarasis buvo pinigų pasiskolinęs. Kaltinamasis buvo „( - )“ vadovas. Įmonei kuriai jis vadovavo, įmonė „( - )“ buvo įsiskolinusi ir jų įmonė buvo kreditorius, o kaltinamojo įmonė skolininkai. UAB „( - )“ akcininku nebuvo. Tarp jo ir K. P. konflikto nebuvo. R. P. niekaip neįtakojo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl K. P. veiksmų. Kad R. P. įgijo UAB „( - )“ akcijas, sužinojo eigoje, kai jį pradėjo apklausinėti. Niekaip nėra įtakojęs, kad P. įgytų tas akcijas. Apie UAB „( - )“ neoficialius atlyginimus jam nežinoma. Nuo 2006 m. iki 2010 m., jis buvo „( - )“ direktoriumi, valdė 34 proc. akcijų. „( - )“ turėjo irgi 7-8 proc. akcijų, bet po to neliko akcininku. „( - )“ susijusių įmonių grupė buvo didelė, jungė apie 30 įmonių. „( - )“ vadovė buvo S. R., su ja vyko pokalbis ir iš jos visą informaciją gaudavo. Perkant akcijas greičiausiai, ji padėjo. UAB „( - )“ patalpose lankėsi dėl skolų. Dėl „( - )“ įsigyjamų akcijų ar teko bendrauti su K. P., neatsimena. Su K. P. bendravo tik dėl to, kad atiduotų skolą. Jeigu ir rinko informaciją apie „( - )“ automobilius, tai domėjosi dėl skolos, ar yra turto, ar ne. Visur kur yra skolos, visada rūpinosi skolos atgavimu. Visas jo ir K. P. bendravimas vertinamas per kreditoriaus ir skolininko prizmę.

25Liudytojas D. P. parodė, kad jam teko kažkada dirbti su kaltinamuoju UAB „( - )“, vėliau UAB „( - )“, o dabar dirba kartu UAB „( - )“. K. kalbėjo, kad reikia įsteigti įmonę, kurioje galėtų dirbti savarankiškai. Dėliojantis įmonės strategiją, buvo kalbama, kad įmonei vadovaus jis. Buvo planas atsinešti į įmonę rinkmeną iš įvairių registrų su surinktais duomenimis. Taip pat, buvo kalbama, kad vienas iš pagrindinių klientų gali būti „( - )“, kurią, pasak K., turėjo atvesti jo draugas J. G.. 2006 m. tapo įmonės direktoriumi, bet ne ilgam, nes išvyko į užsienį. Pradirbus užsienyje du metus, grįžo į Lietuvą, vėl pradėjo dirbti „( - )“, administratoriumi. Tuo metu vadovo K. P.. Įmonėje konfliktas prasidėjo dėl nesutarimų tarp K. P. ir faktinių įmonės akcininkų, tai Lino ir J. G., kurie realiai valdė įmonės akcijas. Įmonės įsteigimo metu 100 proc. akcijų paketą valdė P. mama G. Z.. Paskui akcijos buvo padalintos tarp G. ir kitų akcininkų. Vėliau konfliktas stiprėjo ir atsirado ginčytinų klausimų, tos pačios rinkmenos atnešimas į „( - )“. Akcininkai atsisakė mokėti bei pradėjo ginčyti pačios rinkmenos atėjimą į „( - )“, nors tai buvo vienas iš įmonės kūrimo pagrindų, nešantis pelną, kuris buvo parduodamas klientams su paslaugų paketu. Iš vienos konfliktinės situacijos dėl rinkmenos buvo reikalauta ataskaitų už trūkumus kasoje. Tie trūkumai atsirado dėl algų mokėjimų vokeliuose. Dalis atlyginimo buvo mokama oficialiai. Jis 2008 m. gaudavo apie 2000 Lt priklausomai nuo darbo rezultatų, nes dirbo su greitaisiais kreditais. Kai pinigai išmokami vokeliuose, tai normalu, kad atsiranda stygius kasoje. Rinkmeną jis matė 2006 m. pavasarį, buvo 200-300 tūkstančiai įrašų. Rinkmenoje figūravo įmonės, kodai, PVM mokėtojų kodai, vadovai, automobilių skaičius, darbuotojų skaičius, apdraustųjų skaičius. Dalis informacijos buvo renkama iš įvairių šaltinių, Statistikos departamento, Sodros. Dirbant „( - )“ nuo 2008 m. ji vis buvo tobulinama. Į „( - )“ pas K. P. matydavo ateinančius S. R. bei L. G.. „( - )s“ vadovu tapo 2011 m. kai išėjo iš UAB „( - )“. Tas pareigas pasiūlė K. kartu su savo mama, kuri valdo „( - )“ akcijas. Jo vadovaujama įmonė nupirko K. reikalavimo teises į UAB „( - )“ pinigines sumas, kurias ši įmonė liko skolinga K.. Su dokumentais buvo susipažinęs, situacija buvo pakankamai aiški. „( - )“ sumokėjo K. keliais pavedimais apie 160000 Lt. Su vienu iš reikalavimų teisės dar vyksta teisminiai procesai. Vienos reikalavimo teisės „( - )“ atsisakė, tos mažesnės sumos, nes buvo nepalankus teismo sprendimas. K. P. įmonei skolos negrąžino. Jis šiuo metu yra vadovas. K. P., kaip darbuotoją apibūdina kaip pareigingą, atsakingą darbuotoją.

26Liudytojas T. Ž. parodė, kad jis yra buvęs akcininkas įmonės „( - )“. Įsteigiant UAB „( - )“, be K. P., steigimo procese dalyvavo K. M.. Įsteigus UAB „( - )“ 100 proc. akcijų priklausė UAB „( - )“. Jam būnant UAB „( - )“ direktoriumi, tai iš šalies kiti asmenys nedalyvavo valdyme. Kadangi visos akcijos priklausė UAB „( - )“, tai jį apie akcijų pardavimą tik su faktu supažindindavo. J., L. G. yra tekę matyti po to, kai jie tapo akcininkais. „( - )“ priklausė didelei įmonių grupei, gal virš 30 įmonių ir kartais būdavo bendri susirinkimai. K. P. reiškė pretenzijas dėl UAB „( - )“ vardo naudojimo, šiaip kaip autorių teisės panaudojimo. Abi įmonės naudojosi viena duomenų baze ir vardas buvo vienas, tai buvo pagrindinis jungiamasis elementas, toks buvo ryšys. „( - )“ paskolino lėšų UAB „( - )“ įvairiomis sumomis. Perleidimo akcijų momentu įmonės skola buvo apie pusę milijono litų. UAB „( - )“, iki jam būnant direktoriumi įmonė nebuvo grąžinusi skolos. Kol akcijų turėtojas buvo „( - )“, tai bendravo su L. G.. Tiek prieš akcijas perleidžiant „( - )“, tiek po akcijų perleidimo įmonės veikla plėtėsi, didėjo paslaugų ratas, natūraliai atsirado kreditingumo draudimo paslauga, ko „( - )“ neturėjo. Buvo surasti partneriai Švedijoje, kažkokių kitų paslaugų, tai kaip ir plėtėsi, bet pagrindinė veikla, skolų išieškojimas ir kreditingumo vertinimas išliko kaip tokia esminė ašis. Tam tikra prasme jų įmonė atliko filialo funkciją. Mano, kad K. P. nebuvo atsakingas už „( - )“ plėtojimą, skolas, finansų valdymą, tuo metu, kai akcijas valdė „( - )“. Susirašinėjimai vyko tame tarpe ir su K. P.. Tuo metu „( - )“ buvo beveik tokio paties dydžio įmonė kaip ir „( - )“. Jau net ir rinkos pasidalinti neišeidavo, tai nebuvo taip, kad jie vykdome tik „( - )“ pavedimus, jie individualiai buvo sudarę virš 200 sutarčių. Pinigines lėšas įmonei iki pardavimo akcijų skolino „( - )“, o paskui „( - )“.

27Liudytoja Ž. P. parodė, kad K. P. pažįsta kaip buvusį darbdavį. Ji nuo 2007 metų iki 2009 metų pabaigos dirbo UAB „ ( - )“ vadybininke. Į jos pareigas įeidavo bendravimas su esamais klientais, naujų klientų paieška, paslaugų pristatymas. Jai buvo mokamas atlyginimas pagal darbo sutartį. Nepamena ar atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais ar į sąskaitą. Neoficialaus atlyginimo ji nėra gavusi. Yra gavusi metų pabaigoje piniginę premiją. Kažkokia duomenų bazė įmonėje buvo. Su klientais buvo sudaromos sutartys, pagal kurias klientai norintys naudotis duomenų baze, buvo prijungiami prie turimos informacijos. Toje duomenų bazėje buvo įmonės, įmonės pavadinimas, kodas, adresas, vadovas ir kažkokia informacija pildoma, tai ir buvo duomenų bazė, kuri jiems palengvindavo rinkti informaciją apie įmones ir suteikti klientams informaciją. Iš kur tuos duomenis gaudavo tiksliai neprisimena, bet jungdavosi prie kažkokių sistemų pavyzdžiui iš teismų sistemos „Teismai.lt“. Ji asmeniškai naudodavosi „Teismai.lt“. Duomenų bazė buvo gal kokiais 2008 metais. 2007 m. prie duomenų negalėjo prieiti, nes buvo mokinys. Ta sistema gal buvo kuriama, internetas buvo įmonėje, tai „Rekvizitai.lt“ rasdavo greičiau informaciją, nei, kad toje duomenų bazėje. Vadybininkai dirbo savo darbą ir buvo paprasti, ramūs ir labai atsakingai savo darbą vykdydavo, ir labai bijodavo, kad juos stebi, žiūri, klauso. 2009 m. atėjo prašyti atostogų, o pasakė, kad ji atleista. Neteko niekada naudoti antspaudo su direktoriaus parašu. Kai viršydavo normą, tai gaudavo atlyginimą, o kai neviršydavo, galėjo būti sumažintas atlyginimas ar paskirtos nuobaudos. Paprastai bardavo per susirinkimus, vardais nurodydavo kuris prastai dirba ir niekas to nenorėjo, nes žinojo, kad gali būti atleistas. R. P. yra UAB „( - )“ direktorius ir ji jo anksčiau dirbančio įmonėje nėra mačiusi.

28Liudytojas M. G. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo teisininku nuo 2010 m. vasaros pabaigos iki spalio mėnesio. Darbas buvo su skolininkais. Bandomuoju laikotarpiu darbo užmokestis buvo sutarta suma, kurią jis gaudavo pavedimu per banką. Dėl duomenų bazės, kadangi buvo keli skirtingi klientai, tai buvo „Excel“ lentelė, skirtingos kompanijos, skirtingi skolininkai. Jose prisijungdavo kompiuteriu ir dirbdavo, o komentarus patys žymėdavo. Buvo toks momentas, kai duomenų bazę kūrė, tai yra į ją susikeli savo duomenis, bet daugiau buvo „Excel“ darbas. Gauni duomenis skolininkų ir juos įsikeli. Tuos duomenis dažniausiai klientai atsiųsdavo. Rašydavo komentarus, ką su skolininku sutarė, ką kalbėjo. Atlyginimo vokelyje nėra gavęs, o ar gavo kiti darbuotojai jam nežinoma. R. P. kartais teko matyti įmonėje, darbo pabaigoje.

29Liudytojas R. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš profesinės pusės. Šiuo metu dirba UAB "( - )" vyriausiuoju programuotoju. Kaltinamasis per vieną iš kolegų, kreipėsi prašydamas padėti su duomenų bazės analize. Jam buvo pateikta susipažinimui kompiuterinė byla, duomenų bazės atsarginė kopija. Jis ją preliminariai peržiūrėjo, pasižiūrėjo kokie duomenys, ką galima padaryti ir tada buvo sutarta dėl gilesnės analizės tos kompiuterinės bylos. Jam buvo pateikti klausimai į kuriuos reikėjo atsakyti. Vienas iš klausimų į kuriuos turėjo atsakyti, tai „kada pradėjo veikti duomenų bazė, kada ji buvo sukurta?“. Sukūrimo datos nustatyti kaip ir neįmanoma, bet buvo nustatyta data kada atsirado pirmasis duomenų bazės įrašas. Tai buvo 2007-03-26. Arčiausias įrašas 2007-03-26, jau tuo metu duomenų bazė kaip ir veikė, ir į ją buvo daromi įrašai. Joje buvo rasta apie 340 tūkst. unikalių juridinių vienetų įrašų. Didžiosios daugumos iš jų kaip ir įkėlimo datos nustatyti neišeina, nes arba neprasmingi, be datų ir laiko, arba jie sumaišyti ir nėra jokios chronologijos. Tik nuo 2007-09-28 įrašai apie juridinius asmenis gražiai pradeda įsirašinėti su visom datom, laikais, gražia choronologija. O tame tarpe tarp kovo 26 d. ir rugsėjo 28 d. tiesiog daug duomenų ir neaišku su kokiomis jie įkėlimo datomis, bet virš 300 tūkst. unikalių juridinių asmenų duomenų sukelta. Nuo 2007-09-28, kai gražiai pradėta pildyti, tai per beveik pora metų atsirado tik apie 35 tūkst. įrašų. Per šešis mėnesius atsirado virš 300 tūkst. įrašų, o, po to, apie 35 tūkstančiai. 2007-03-26 data siejama su laiku, kuris saugomas vienoje iš duomenų bazės lentelių. Galima mechaniškai parašyti datą ir išsaugoti. Ta data įrašyta, jeigu įsivaizduojame duomenų bazės lentelę kaip „Microsoft Excel“ lapą, tai tiesiog vienas iš įrašų yra tokia data ir toje lentelėje buvo trys įrašai. Jie labai gražiai, chronologiškai surašyti su milisekundėmis. Paėmus mažiausią įrašą, jo data yra 2007-03-26. Ar jis automatinis, ar ne, tai nesimato, bet su visomis milisekundėmis rašyta, tai tikėtina, kad jis ne rankomis. Kaip gali atsirasti dokumentas 1902 m. data, tai tiesiog užpildyta tokia data ir greičiausia ji yra ne rankomis įvesta, importuota iš kažkur, nes tai yra tik data, be laiko, valandų, milisekundžių. Tiesiog tokia data ir tiek, todėl ją laikyti kaip patikimą šaltinį kaip ir neįmanoma. Jeigu 1901 m. kažkokia buvo data, tai tokių kaip ir nebuvo analizuojama, tokie duomenys buvo išbrokuojami kaip nekorektiški, bet buvo trys lentelės su prasminėm datom ir vienas iš jos įrašų, anksčiausias buvo 2007-03-26. Prasminės dėl to, kad tos datos chronologiškai tvarkingos, nes yra dar kiti laukai kurie automatiškai didėja rašant naujus įrašus, ten 1, 2, 3, 4, 5 ir tos datos seniausia, naujesnė, naujausia. Pagal tai galima nustatyti, kad jos įrašytos automatiškai ir prasmingai, o ne rankom, nesumaišyta ar dar kažkas. Jo žiniomis nereikalingas leidimas kaupti juridinių asmenų duomenis. Jie prieinami viešai ir daug dabar yra sistemų, kur kaupiami ir galima susipažinti. Kada padarytas pats archyvas, tai buvo paties archyvo failo data, kuri buvo 2011-04-22. Čia kompiuterinės bylos data, paskutinio atnaujinimo data. Duomenų bazė susideda iš duomenų lentelių ir pačios programinės įrangos, o duomenų lenteles galima išsivaizduoti kaip „Microsoft Excel“ lapus ir duomenų bazėje yra daug duomenų lentelių, jos surištos tam tikrais ryšiais. Daug tokių plokščių lentelių, o programinė įranga skirta jų patogesniam tvarkymui ar prijungimui, duomenų ištraukimui, prašymų priėmimui. Yra dvi skirtingos dalys. Čia mes kalbame apie duomenų bazę. Dėl 2007-03-26, tai nėra tiksli data, nes tai tiesiog data kada mes laikome, kad atsirado įrašai, t.y. kada galima nustatyti, kad atsirado įrašai. Mes laikome, galima laikyti, kad tai yra anksčiausia mums žinoma data, kuri yra saugoma toje duomenų bazėje ir per tą laikotarpį nuo 2007-03-26 iki 2007-09-28 buvo įkelta virš 300 tūkst., o per ateinančius nepilnus du metus, nuo 2007-09-28 iki 2009-06-23, nepilni du metai, buvo įkelta apie 35 tūkst. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. datos sinchroniškai, didėjančia tvarka, o ar tai automatikai, ar ne, sunku pasakyti. Pati pirma automatinė integracija su išorine sistema buvo paleista 2009-06-23.

30Liudytojas R. G. parodė, kad juo su K. P. siejo finansinės sąsajos. Vieną kartą K. P. įmonė skolinosi iš jo pinigų, o kitą kartą jo įmonė skolinosi iš K. P. pinigų. K. P. įmonė pasiskolinusi pinigus grąžino, o ar jo įmonė grąžino, nežino nes nebedirba. Jo vadovautos įmonės pavadinimas „( - )“. Būdamas „( - )“ direktoriumi sprendimų su niekuo nederino. Tos įmonės akcininku buvo jo brolis L. G.. Paskolinęs įmonei „( - )“ pinigus, tik preliminariai, abstrakčiai domėjosi „( - )“ veikla. Klausdavo ar nėra prasiskolinę. „( - )“ užsiėmė investicijomis, nekilnojamuoju turtu, akcijų pirkimu- pardavimu.

31Liudytojas N. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį direktorių. Įmonėje „( - )“ dirbo teisininku tik kelis mėnesius. Kartais paruošdavo sutartis, tačiau kokias nepamena. Jis iš darbo išėjo savo noru, kadangi nepatiko darbinė atmosfera, K. P. nesikonsultavo su juo teisiniais klausimais, visus sprendimus priimdavo pats. Be to direktorius važinėjo prabangiu automobiliu, turėjo naujausius telefonus, o pačioje įmonėje kartais trūkdavo elementarių darbo priemonių. Vykdydamas K. P. nurodymus rengdavo sutarčių projektus, o visa kita sutvarkydavo pats K. P.. Sutarties projektą, kuria buvo parduota UAB “( - )“ 60 proc. akcijų bendrovei AB “ ( - )“ ruošė kaip ir visas sutartis pagal K. P. nurodymą. Tačiau sutarties sudarymo dieną t.y. 2007-05-25 jis jau nebedirbo UAB “( - )“. Pats K. P. kartais prirašydavo reikiamus rekvizitus, tad galėjo ir įrašyti minėtą datą ar kitus duomenis. Jokių nurodymų iš kitų asmenų išskyrus K. P. dėl šios sutarties ar kitų sutarčių sudarymo jis negavo. Nuo 2008 metų įsidarbino į „( - )“ , kuriai vadovavo J. G., o vėliau įsidarbino į UAB „( - )“, kuriai vadovavo G. B.. Dirbant UAB „( - )“ alga buvo pervedama į sąskaitą, grynųjų negaudavo, neoficiali alga nebuvo mokama. Ar kiti darbuotojai gaudavo atlyginimus vokeliuose, nežino.

32Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad jis anksčiau kuriuo tai metu buvo UAB “ ( - )“ direktorius. Įmonė dirbo daugiabučių priežiūros sferoje, kompiuterių tvarkyme. Taip pat pažinojo UAB “( - )“ direktorių K. P., nes jis kartais lankydavosi įmonėje. 2009-06-05 tarp UAB “ ( - )“ ir UAB “( - )“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr.CRD06/05-P pagal kurią UAB “ ( - )“ paskolino UAB “( - )“ 51792 Lt. Įmonės „( - )“ vadovas V. A. nurodė, kad UAB “( - )“ reikia paskolinti pinigų, nes L. G. prašė minėtai įmonei paskolinti pinigų. V. A. jam atnešė pasirašyti minėtą sutartį, kurią jis pasirašė. Su pačiu K. P. dėl paskolos nebendravo. UAB “ ( - )“ piniginės lėšos, banko valdymas buvo V. A. žinioje. Todėl atsakyti ar pagal šią sutartį buvo pervesti pinigai ar ne jis nežino. Tokiu pačiu principu buvo įforminta 2009-09-24 sudaryta paskolos sutartis Nr.CRD09/24-P pagal kurią UAB “ ( - )“ paskolino UAB “( - )“ 29000 eurų. Mano, kad visi reikiami dokumentai buvo įforminti tinkamai. Neatsimena nuo kada iki kada dirbo „( - )“. Buvo gal 2008-2010 m. „( - )“ nežino tokios įmonės. Perėjo į „( - )“. Po „( - )“ perėjo į „( - )“. Du metus dirbo po „( - )“. Dirbant tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje, jų veiklą kontroliavo L. G..

33Liudytojas A. B. parodė, kad 2009 m. vasario 25 d. įsidarbino įmonėje „( - )“ ir joje iki šiol dirba. Iki šios darbovietės dirbo UAB „( - )“ vadybininku, apie pusmetį laiko. Tuo metu įmonės vadovas buvo K. P.. Kas buvo UAB „( - )“ akcininkai nežino. Į darbą vykdavo nuosavu automobiliu, o paskui buvo nupirktas bendroms reikmėms įmonės automobilis. UAB „( - )“ tuo metu dirbo apie 7 asmenys, kurių pavardžių nepamena. Darbo kryptis buvo paslaugų pardavimas, darbas su esamais klientais ir naujų klientų pritraukimas. UAB „( - )“ pagrindinė veikla buvo skolų išieškojimas ir teisinė pagalba. Kiek prisimena, darbo sutartyje buvo numatytas bazinis atlyginimas – 1000 Lt ir kintamoji dalis, - priedas, priklausantis nuo darbo rezultatų. Atlyginimas jam buvo mokamas kartą per mėnesį, pervedant į asmeninę sąskaitą banke. Grynais atlyginimas nebuvo mokamas, neoficialaus atlyginimo taip pat negaudavo. Ar tokį atlyginimą gavo kiti, jam nėra žinoma. Kiek pamena, UAB „( - )“ gaudavo informaciją iš savo klientų apie jų skolininkus. Tuo metu buvo kuriama sistema, prie kurios prisijungus, būtų galima gauti informaciją (SODRA, Registrų centro, VMI duomenys, teismų informacija, skolos kitiems verslo subjektams) apie įmonę, kas ją kūrė nežino. Ši informacija susidėdavo iš registracijos, PVM mokėtojo kodų, juridinio adreso, turto būklės ir t.t. Be to, buvo vertinamas įmonių įsiskolinimo lygis, kuris taip pat atsispindėdavo šioje duomenų bazėje. Atliekant klientų konsultaciją, jam kartais tekdavo naudotis šia duomenų baze. Kiek prisimena, buvo paskirtas asmuo, kuris iš tinklapio www.teismai.lt informaciją perkeldavo į duomenų bazę. Informaciją gautą iš klientų, į duomenų bazę, kiek prisimena, turėdavo suvesti vadybininkai. Klientui pasirašius metinę aptarnavimo sutartį, jam buvo suteikiamas prisijungimo prie duomenų bazės kodas, kuriuo jis naudodavosi savo nuožiūra. Kieno nurodymu buvo renkami šie duomenys, nežino, galėjo būti įmonės vadovo, arba įmonės akcininkų nurodymu.

34Liudytoja K. K. parodė, kad ji įmonėje „( - )“ dirbo daugiau nei prieš 5 metus. Dirbo apie 2 metus, įsidarbinimo pradžia buvo 2010 metai. Įmonėje „( - )“ ėjo skolų išieškotojos – skolų administratorės pareigas. Dirbo su dviem projektais – „( - )“, „( - )“. Į darbą priėmė K. P., tuo metu buvęs įmonės direktorius. Buvo bandomasis laikotarpis, kurio metu gavo mažą atlyginimą. Vėliau mokėjo atlyginimą 700-900 Lt per mėnesį. Gaudavo ir neoficialų 200-500 Lt. grynais, kuris jos nuomone priklausė nuo darbo rezultatų. Atėjus dirbti naujam vadovui, ji buvo priversta ieškoti darbo kitur, dėl įtemptos atmosferos, sumažėjusio atlyginimo. Ji buvo atsakinga už darbą su fiziniais asmenimis, t. y. skolininkai „( - )“, „( - )“. Ji su įmonėmis nedirbo, bet kolegos dirbo su juridiniais asmenimis ir jai žinoma, kad buvo kažkokios duomenų bazės. Jie naudodavosi Gyventojų registrų centro prieiga. Asmeniškai jai G. nurodymų nėra davęs. Kas mėnesį atlikus darbus siųsdavo ataskaitas. Ta ataskaita būdavo apie išieškotas skolas. Nežino kaip buvo nustatomas neapskaitomo atlyginimo dydis.

35Liudytojas Š. J. parodė, kad dirbo UAB „( - )“ vadybininku du su puse metų. Tai buvo prieš 7 metus. Įmonės vadovu buvo direktorius K. P.. Išėjo iš įmonės, nes atėjo krizinis laikotarpis, susirado geresnį darbą, atlyginimą. Jo darbo pobūdis buvo bendravimas su klientais, sutarčių pasirašymas, naujų klientų paieškos, skambučiai telefonu. Atlyginimo pagrindinė dalis būdavo „ant popieriaus“, o už rezultatus dar gaudavo vokelyje ir taip kiekvieną mėnesį. Duomenų bazė buvo, ten žymėdavo pastabas apie klientus. Buvo duomenų bazė apie skolininkus, kuruodavo pats direktorius, jie kažkiek prieidavo kai reikėdavo kažkokios informacijos. Jie pildydavo klientų bazę, kas bendravo, ar pasirašyta sutartis, ar verta skambinti. Kita bazė buvo apie įmonės skolininkus, bet ten buvo ne jų darbas. Atlyginimas buvo apie 1500 Lt į rankas, t. y. oficialus atlyginimas ir dar tas bonusas, panaši suma, kartais didesnė, kartais mažesnė. Bonusas niekur nesifiksuodavo. Neatsimena tikslių sumų. Neoficialią dalį išmokėdavo direktorius. Neoficialius atlyginimus buvo gavę vadybininkės: G. G., Ž., A., pavardžių neatsimena. J. ir L. G. jam nežinomi.

36Liudytojas G. P. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo teisininku laikotarpiu nuo 2007-2009 m. Įmonės veikla – skolų administravimas, ikiteisminis skolų išieškojimas, taip pat ir dalyvavimas teismuose. Teisininkų buvo trys – K. M., jis ir J. S.. Atlyginimas buvo pastovus kas mėnesį mokamas pavedimu. Be to įmonėje buvo motyvacinė sistema, išmokamas priedas priklausomai nuo darbo rezultatų. Ši suma buvo mokama neoficialiai vokeliuose. Suma nebuvo pastovi, ji kas mėnesį keisdavosi. Taip pat buvo išmokama trylikta alga Kalėdų proga, bei vokeliuose mokami kiti paskatinimai: šventės, gimtadieniai. Per visą laikotarpį kol dirbo galėjo susidaryti nuo 20000-25000 Lt suma. Be to direktoriaus paprašymu jis sau pirko buitinę techniką šaldytuvą, televizorių ir siekiant pašalinti kasoje susidariusį trūkumą, sąskaitas išrašė įmonės vardu. Visa atlyginimų sistema darbe buvo paremta bonusų sistema. Ta sistema buvo žinoma visiems. Be to įmonėje buvo fiktyviai įdarbinti asmenys, du R., kurie iš užsienio varinėjo automobilius ir jais prekiavo. Pats asmeniškai fiktyvių sutarčių nematė, bet kažkas kalbėjo, ta pati buhalterė R., kad yra sudaromos paskolos su direktoriumi. Paskui dar kažkas minėjo, kad ten estai kažkokie figūravo, bet čia tiesiog buvo skolinami pinigai, kad „pagesinti“ susidariusį trūkumą.

37Liudytoja I. M. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo 2009 arba 2010 metais, tris mėnesius pardavimų vadybininke. Ieškodavo klientų per internetą ir skambindavo klausti dėl skolų išieškojimo paslaugų. Darbo sutartis buvo. Atlyginimą gaudavau 600 Lt. į sąskaitą, pavedimu. Grynaisiais pinigais niekas nemokėjo. Skolininkų ieškodavo per „VisaLietuva.lt“ įmonių sąrašą. Įmonėje buvo kažkokia CRM, bet juo nemokėjo naudotis, buvo betvarkė, todėl pasidarė savo „Excel“ ir su juo ji dirbo. Dar būdavo galima gauti klientų duomenų per „( - )“ puslapį, klientai galėdavo užsisakyti apie savo klientų kreditingumą, bet ji kainuodavo, jos niekas nepirkdavo. Dirbdama UAB „( - )“ nežinojo apie jokią motyvacinę sistemą. Nebuvo jokios kalbos, kad bus kada nors paskatinta pagal darbo rezultatus.

38Liudytoja M. Š. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo nuo 2007 m. sausio mėn. apie 8 – 9 mėnesius vadybininke. Sudarė darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas atlyginimas ir procentas už parduotas sutartis. Atlyginimas buvo mokamas pavedimu į kortelę. Tas procentas, tai buvo apskaičiuojamas pagal ataskaitas, ką parduodavo, kiek sutarčių parašydavo, tiek ir pervesdavo. Grynais pinigais nei oficialaus nei neoficialaus atlyginimo negavo. Ji ieškodavo klientų, sudarydavo sutartis, klausdavo ar reikalinga pagalba išieškant skolas, teisinės paslaugos. Jeigu sakydavo taip, tai kviesdavo į susitikimą arba vykdavo pas juos, pasirašydavo sutartį ir bandydavo išieškoti skolas. Tuo metu, kai ji dirbo, duomenų bazė buvo dar tik kuriama. Jos niekas neprašė pateikti savo asmeninių pirkinių čekius į buhalteriją. Jono, L. G. nežino. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį, gaudavo avansą ir paskui atlyginimą.

39Liudytojas S. L. parodė, kad dirbo UAB „( - )“ maždaug prieš 10 metų, tai yra 2007 m. rugsėjo mėnesį įsidarbino, o 2008 metais kovo mėnesį išėjo iš darbo. Dirbo tuo laikotarpiu vadybininko pareigose, vėliau jo pareigas pakeitė į projektų vadovo. Darbas buvo naujų klientų paieška. Ieškojo įmonių kurioms gali reikėti paslaugų, tarp vadybininkų buvo pasidalinę regionais ir skambindavo įmonėms, stengdavosi pasiūlyti jų teikiamas paslaugas. Mokėjo 2050 Litų ir tai atsispindi banko išraše. Kiek pamena buvo mokama tik pavedimu. Vokelių nepamena. Kūrė duomenų bazę ir ją siūlė savo klientams. Ji buvo pastoviai kuriama ir tobulinama, pildomi klientai. Pasitaikė geresnis darbo pasiūlymas ir išėjo. Nežino kas sukūrė juridinių duomenų bazę. Dirbantieji rinko duomenis apie skolininkus ir bazę nuolatos papildydavo. Priedas prie atlyginimo būdavo pervedamas į sąskaitą pagal sutartį. Sutartyje nenurodyti kokie priedai, bet žodis „priedai“ įrašytas. Atlyginimą gaudavo su avansu, du kartus per mėnesį. Įmonei vadovavo K.. Nebuvo kažkokių kitų asmenų kurie vadovautų.

40Liudytoja G. K. parodė, kad ji dirbo UAB „( - )“ vadybininkės pareigose. Pradžioje atlyginimas buvo minimumas, o vėliau 1000 Lt.. Buvo sudaryta motyvacinė sistema, pagal padaryto darbo kiekį buvo mokamas priedas vokelyje. Išmokėdavo K. P.. Tokia sistema buvo visiems vadybininkams. Priedai buvo panašaus dydžio kaip ir atlyginimas. Vėliau tapo projektų vadove, nors pats darbas niekuo nesiskyrė, tiesiog tos pareigos buvo kaip įvertinimas už gerą darbą ir tam tikra prasme buvo lengviau parduoti paslaugą kai prisistatai projektų vadove, o ne vadybininke. Įsidarbino 2007 m. vasarą, o išėjo 2010 ar 2011 metais. „( - )“ turėjo duomenų bazę, jie patys ją vesdavo kai sužinodavo kažkokius naujus faktus, prisijungdavo prie vidinės sistemos ir galėdavo suvesti. Ji jau buvo sukurta, ten būdavo informacija apie įmonę kiek darbuotojų yra, paskui atsirado informacija kiek automobilių, kokie, kiek teismų turi, kas vadovas, koks registracijos adresas, kontaktai, diagramos. Įmonėje buvo 7-10 žmonių. Sklido gandas, kad tai yra G. kompanija. Kai pradėjo dirbti tai duomenų bazė buvo. Kiek jai žinoma tai K. P. ją atsinešė iš savo buvusios darbovietės ir ją kūrė IT kompanija, tuos duomenis apdorojo. Jie eigoje vis pildydavo. Nuo 2007 m. iki 2011 m. įmonė dirbo pelningai. Dalyvavo inventorizacijoje, žiūrėjo kokie daiktai, kokie baldai pagal balansą. Nesutapo tie baldai kurie buvo ir kas buvo balanse.

41Liudytojas L. J. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo 2009 - 2010 metais, skolų administratoriumi. Kadangi įmonė turėjo sutartį su „( - )“ tai jo funkcijos buvo bendravimas su jų skolininkais. Atlyginimą mokėjo, nebuvo problemų. Mokėjo atlyginimą į kortelę ir grynais. Pagrindinę algą gaudavo į kortelę, o kitus pinigus gaudavo grynais. Dalį algos grynais išmokėdavo K.. Būdavo apie 1000 - 2000 Lt. tai priklausydavo nuo užimtumo. Tai galima apibūdinti kaip ir „alga vokelyje“. Su duomenų baze įmonėje jis nedirbo, nors žino kad vadybininkai ja naudodavosi. K. yra sakęs, kad jis tą duomenų bazę sukūrė. Tiksliai nepamena bendros neoficialios algos dydžio, bet galėjo būti apie 30000 Lt suma. Visi darbuotojai gaudavo neoficialius atlyginimus. Direktorius jam duodavo kortelę, jis nuimdavo grynuosius pinigus ir parnešdavo į įmonę. Žinodavo kokia grynųjų pinigų paskirtis, nes visiems algas mokėjo „juodais“. K. buvo minėjęs, kad su draugu J. G. įkūrė firmą. UAB „( - )“ direktorius K. P. jam matant vieną kartą bendravo su J. G.. L. G. irgi atvykdavo pas K.. UAB „( - )“ akcininkų nežino. Su R. T. ir R. Ž. pokalbis yra buvęs tik prie cigaretes. Jis neklausdavo, ko jie ateina į įmonę. Jis jokių ataskaitų niekam neteikdavo.

42Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojos V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad UAB ,( - )“ įsidarbino 2006 metų gegužės 26d. Buvo priimta vyr. buhalterės pareigoms. Asmeniškai atlikdama savo funkcijas UAB ,,( - )“ įdiegta duomenų baze nesinaudojo, tik žino, kad tokia buvo ir ja naudojosi įmonės vadybininkai, teisininkai. Mano, kad duomenų bazė buvo apie fizinius ir juridinius asmenis, skolas ir pan. Duomenų bazę į UAB ,,( - )“ ,,atsinešė“ K. P., kas ją sukūrė nežino, lyg aptarnavo ir pildė UAB ,, ( - )“. Iš K. P. girdėjo, kad jis duomenis yra susirinkęs dirdamas buvusioje darbovietėje, kuri ir yra sukaupta šioje duomenų bazėje. Kaip minėjo, su duomenų baze nedirbo, todėl tiksliai įvardinti kas joje buvo negali. Ji duomenų bazės nepildė. Kokie duomenys buvo įvedami į duomenų bazę, nežino. (3 tomas b.l. 73-77).

43Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti T. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad UAB „( - )“ dirbo nuo 2010 metų 3 ar 4 mėnesius, laikotarpio tiksliai nepamena, pardavimų vadybininku. Jo darbas buvo klientų paieška susijusi su skolų išieškojimu. Savo darbe naudojosi sukurta duomenų baze, kurioje buvo galima pamatyti ar dominanti įmonė turi nekilnojamojo turto ar ne. Kokius turi automobilius. Ar pagal UAB „( - )“ duomenis įmonė turi skolų. Kas šią duomenų bazę kūrė nežino. (3 tomas b.l. 54-55).

44Liudytoja J. S. parodė UAB „( - )“ pradėjo dirbti 2007 m. pradžioje, administratore, paskui dirbo teisininke, o dar vėliau direktoriaus pavaduotoja. Pagrindinis darbas buvo skolų išieškojimas. Nuo pačių pradžių dirbo su skolininkais – fiziniais, juridiniais asmenimis. Bylas apie skolininkus atnešdavo vadybininkai. Vadybininkas atnešdavo pasirašytą sutartį, o ji jau turėdavo duomenis su kuriais galėdavo pradėti dirbti, jeigu ko nors nerasdavo, tada gilindavosi ir ieškodavo per internetą kontaktų, skambindavo, sutartis darydavo, taikos susitarimus, pareiškimus, ieškinius, kaip teisininkė. Jai klientų ieškoti nereikėjo. Dėl duomenų bazės, ji buvo kuriama. Kai ji atėjo, tai dar nieko nebuvo. Pradėjo dirbti 2007 metais, tai apie duomenų bazę net nežinojo. Vėliau ji buvo kuriama, tai reiškia, kad programuotojai atsiunčia duomenis kuriuos jie padarė, direktorius duodavo prisijungimą, ir ten įėjus buvo galima rasti kažkokią bazinę informaciją apie įmonę. Vėliau informacija buvo pildoma, daugiau informacijos atsirasdavo, patys galėjo įrašyti duomenis, vyko procesas. Jai buvo atlyginimas mokamas pavedimu į banko sąskaitą. Per visą tą laikotarpį grynais nebuvo jai mokamas atlyginimas. Ji kaip civilinio ieškovo atstovas daug duomenų rinko ir pateikinėjo teismams. UAB „( - )“ dirbo apie 10-12 žmonių, darbuotojai kito. Visi dirbo ( - ) gatvėje. Nežino ar įmonėje buvo mokami atlyginimai vokeliuose, jai niekas vokelyje atlyginimo nemokėjo. Apie rinkmenos sutartį tai civiline tvarka byla buvo išnagrinėta UAB „( - )“ naudai. Jiems pavyko įrodyti, kad tokia duomenų bazė buvo kuriama UAB „( - )“ ir už įmonės pinigus, ir įmonė samdė darbams kompaniją, kuri suprogramavo ir padarė ją. Ji ilgą laiką buvo tobulinama nuo 2007 - 2008 m.. Jie ja naudojosi. Civilinėje byloje pavyko įrodyti, kad duomenų bazė buvo įmonės nuosavybė ir, kad buvo sukurta įmonės. Civilinėje byloje panaikino tą sutartį kaip negaliojančią nuo pačių pradžių ir priteisė iš P. sumas. Ataskaitos būdavo, jos ir iki šiol yra. Kiekvieno mėnesio gale skaičiuodavo kiek dirbantys asmenys yra išrašę sąskaitų ir kokiems klientams sąskaitos išrašytos, žiūrėdavo koks yra produktyvumas. Turėjo tokią sąvoką, kaip atsiperkamumas, kurią vadovas labai mėgdavo. Tai reiškia, kad jie skaičiuodavo ar darbuotojas atsiperka, ar jis pasiekė limitą kiek jis naudingas įmonei. Įvairiausių ataskaitų buvo, formos jų kito. Iš esmės reikėjo palyginti darbuotojus, nes jų kaita buvo didelė. Daug darbuotojų buvo nepatenkinti, kad atlyginimai skirtingi. Didelė dalis įmonės darbuotojų buvo vadovo draugai. Jie buvo pažįstami iki darbo „( - )“ ir buvo dalis, kurie atėjo iš gatvės. Tie draugai – D. P., K. M., G. P., L., pavardės neprisimenu. Draugų atlyginimai buvo didesni, jiems ir laisvės būdavo daugiau, ateina kada nori, išeina anksčiau. Buvo tokių momentų, kad tą patį darbą dirbantys asmenys gaudavo kitokius atlyginimus. Kada prasidėjo krizė ir visiems mažino atlyginimus, jai sumažino taip pat. Tada su vadovu kalbėjosi ir buvo toks pasiūlymas, kad sumažina atlyginimą, bet bus galima užsidirbti kaip priedą šalia, kaip suprato „juodus pinigus“. Siuntė ataskaitas, po kurio laiko atėjo pas jį paklausti kur tie pinigai ir tada K. P. pasakė, kad neprisimena, kad taip sakė ir, kad taip žadėjo. Pakalbėjo apie ateitį, kad bus peržiūrimas jos atlyginimas tik teko dar papildomų darbų prisiimti. Pasirašė pakeitimą sutarties su didesniu atlyginimu. Dėl 2010-02-23 paskolos sutarties, kuria K. P. suteikė 205 tūkst. litų UAB „( - )“, sužinojo kai pati pradėjo direktoriauti ir gavo ieškinį iš K. P. su prašymu priteisti tuos pinigus. Tai neva neišmokėta dalis, kurią reikėjo išmokėti. Įmonė turėjo dėl to bylinėtis ir po kurio laiko laimėjo bylą, o pati sutartis buvo anuliuota. Prisiteisė įmonė tą dalį, skirtumą, pagal tą panaikintą sutartį. Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties „( - )“, tai „( - )“ ir perdavė juos į teismą, ne pats K. P.. Grynieji pinigai bendrovės veikloje buvo naudojami pirkimams. Iš esmės direktorius visada turėdavo grynųjų. Jai, kaip dirbančiai atrodė, kad įmonės direktorius su įmonės pinigais elgėsi kaip su savo. R. P. pasiūlymu ji tapo direktore. R. P. bendrovėje dirbo. Buvo laikas, kai jis tik ateidavo, tačiau jo pasirašytų sutarčių nematė. R. Ž., R. T. žinomi, buvo priimti pardavimų vadybininkais, bet atliko kurjerių darbą. Jie veždavo skolininkams pretenzijas, suruoštą dokumentų paketą ir kai tokie du vyriškiai įteikdavo pretenziją, tai skolininkams atrodydavo gan baisiai. Šiuos du darbuotojus naudojo pagal poreikį. Perimant vadovavimą darė inventorizaciją, perdavimo – priėmimo akto nebuvo, nes K. P. buvo nušalintas nuo pareigų teismo nutartimi. UAB „( - ) Vilnius“ buvo dukterinė UAB „( - )“ įmonė ir, taip buvo, kad jie pabendraudavo. UAB „( - ) Vilnius“ savininkai buvo UAB „( - )“. Kas vėliau buvo savininkai nežino.

45Liudytojas N. B. parodė, kad jis prieš septynis metus dirbo UAB „( - )“ teisininko pareigose apie dvejus metus. Pareigos buvo skolų išieškojimas. Įmonėje dirbo 4 vadybininkai, 4 teisininkai. Jo darbo funkcijos, gavus pasirašytą sutartį dirbti su skolų išieškojimu, t.y. nustatinėti ar skolininkas egzistuoja. Kiekvienas teisininkas, turėjo išrašyti sąskaitą – faktūrą klientui pagal sutartyje nustatytas aplinkybes ir prižiūrėti, kad būtų laiku apmokėta. Darbo priemonių teisininkai nepirko. Jam atlyginimas buvo mokamas laiku, į sąskaitą. Grynaisiais pinigais nemokėjo. Atlyginimas buvo nustatyta bazinė kaina, t.y. virš tūkstančio litų. Iš pradžių gavo tik bazinį atlyginimą, o vėliau atsirado priedas prie atlyginimo apie 10 procentų. Kiekvienam duodavo tokias šakneles iš algalapio, o pinigus nurodytus jose, rasdavo sąskaitoje, banko pervestus. Darbe duomenų baze naudojosi. Buvo sudaryta sutartis su „( - )“, kur jie galėdavo pažiūrėti apie skolininką. Kad ta duomenų bazė už kažkokį mokestį, tai faktas. Gauni įmonę, per „( - )“ praleidi ir mato ar ta įmonė „mirusi“ ar ne. Jie turėjo ribotą prieigą. Kiekviename kompiuteryje buvo informacinės lentelės, vietinės, bet jis jų nepavadintų informacinėmis sistemomis. Pasidarė „Excel“ savo programą, pasidarė filtrus ir galėjo matyti kiekvieno mėnesio vidurkius. Tuo metu kai dirbo dar Kaune, visą laiką ėjo kalba apie informacinę sistemą. Jeigu kiekvienas turės savo „Excel“ ar savo sugalvotą duomenų kaupimo būdą, darbuotojui išėjus atostogauti, nebuvo galima perduoti darbų, dėl to ir buvo poreikis, sukurti informacinę sistemą, kuri leistų kaupti informaciją ir ją apdoroti arba naudotis darbuotojams bet kada. Išieškotojo darbas susidėdavo iš kelių funkcijų, t.y. skambinimas telefonu, tai kiek skambini ir turinį į tą programą įvedi, visi mato. Taip pat, siųsdavo laiškus. Šita programa buvo paremta tuo, kad sudarius sutartį, skolininkas ir apie jį duomenys yra įtraukiami. Programa pradėjo veikti kai išvažiavo į Vilnių, tai galėjo būti 2009 metai. Su „( - )“ dirbo ir žino, tai tiek Kaune, tiek Vilniuje ji buvo kiekvienais metais atnaujinama. Kaune atėjęs į darbą, žinojo, kad programa kūrimo stadijoje. Kai būdavo pasitarimai, tai sakydavo, kad bus duomenų bazė. Esminių skirtumų tarp Vilniaus ir Kauno įmonių nebuvo. UAB „( - )“ ir „( - ) Vilnius“ susiję. Vilnius iš pradžių buvo filialas, paskui pasidarė kaip atskiras UAB „( - ) Vilnius“. Iš pradžių buvo kalbama apie įmonės filialą Vilniuje. Šios įmonės buvo giminingos, naudojosi tomis pačiomis sistemomis.

46Liudytoja E. B. parodė, kad ji UAB „( - )“ dirbo nuo 2006 m. buhalterės padėjėja, vėliau tapo administratore, paskui skolų išieškotoja ir galop skolų išieškojimo skyriaus vadove. Įmonėje nedirba nuo 2014 metų. Darbo užmokestis buvo mokamas į sąskaitą visą laikotarpį. Darbo užmokestis nepriklausė nuo atliktų darbo rezultatų. Negaudavo grynaisiais pinigais atlyginimo. Kai dirbo skolų išieškotoja, tai teko dirbti su duomenų baze, prisijungdavo per „( - )“. Smulkiai negali pasakyti kaip tai veikė. Įmonė „( - )“ užsiėmė teisinių paslaugų teikimu ir skolų išieškojimu. Įmonė pirkdavo prekes, kurias apskaitydavo. Remonto išlaidos būdavo, baldai, tačiau tai su įmonės veikla nesusiję. Automobiliai buvo perkami bendrovėje. Premijų negaudavo, tik vieną kartą buvo išmokėti 200 Lt vokelyje, kuriuos perdavė V. P.. Apie juridinių duomenų bazę, nežino kaip ji atsirado. Dėl K. P. parašo antspaudo, tai būdavo, kad K. P. pats duodavo antspaudą ir antspauduodavo. Informaciją apie fizinius asmenis rinkdavo iš to ką pateikdavo jų klientas, dar turėjo prisijungimą prie gyventojų deklaruotų gyvenamųjų vietų, tai patikrindavo per ten, bet pirminė duomenų bazę gaudavome iš kliento ir siųsdavo pranešimus, skambindavo. K. P. neteikdavo informacijos apie fizinius asmenis pagal papildomą užklausą. Inventorizacijose dalyvavo, faktiniai duomenys nesutapdavo. Natūroje ne visi daiktai būdavo. Kaip pavyzdys – dvigulė lova, tai natūralu, kad jos nebus įmonėje. Ji buvo apskaitoje. Dvigulės lovos nesant jie vis tiek pasirašydavo. Daug tokių daiktų buvo, kad įtraukta į apskaitą, o įmonėje realiai nėra.

47Liudytojas P. B. parodė, kad susipažino su K. P., tuometiniu UAB ( - )“ vadovu 2009 ar 2010 metais, darbo reikalais. Pažintis su K. P. buvo klientai, kurių skolų vidinį monitoringą atlikdavo jis, o skolų, kaip išieškojimo įmonės funkciją, UAB „( - )“. Jis tuo metu buvau „( - )“ ar „( - )“ ekonomistas. „( - )“ perdavė keletą įmonių UAB „( - )“ skolų išieškojimo tikslu. „( - )“ vadovas L. G.. Jis darbo reikalais susirašinėdavo su „( - )“ vadovu elektroninių laiškų pagalba, paštu. Bendravo su „( - )“ dėl skolų išieškojimo, o paskui „( - )“ ėmė paskolą iš „( - )“ ir taip „( - )“ pateko į sąrašą įmonių, kurios turi įsipareigojimus, buvo monitoringas, kadangi yra paskola ir jos priežiūra, t.y. ar laikomasi sutarties sąlygų, mokamos palūkanos laiku ir t.t.. Tekdavo skambinti skolininkui ir pasidomėti ar sumokės skolą. „( - )“ banko sąskaitų, kasų likučių, reikėjo tam, kad įsitikinti ar „( - )“ bus moki. Tai buvo vienas iš būdų sekti situaciją ir matyti ar terminui suėjus įmonė turės galimybes įsipareigojimus vykdyti. Kažkuriuo metu manė, kad gali būti sudėtingas paskolos grąžinimas. Susipažinęs su elektroninių laiškų turiniu nurodė, kad yra pasiūlymus teikęs įmonėms su kuriomis bendraudavo dėl kuro ir įmonėms, kurios yra tiesiog jo draugų, tam, kad sujungti užsakymus į vieną ir taip gauti didesnes nuolaidas pirkiniui. Jeigu kalbant apie paskolas, tai yra svarbu gauti informaciją apie įmonę, kuriai ketini suteikti paskolą. Galėjo klausti apie „( - )“ Vilniaus filialą, jo finansinę padėtį, nes jeigu „( - )“ Kaune ir Vilniaus filialas, tai jos yra susijusios. Jeigu vienam filialui yra prastokai tai įtakoja ir kitą. R. P. pažįsta nuo jaunystės, bendri draugai. Apie R. P. galėjo klausti ar dirba „( - )“ dėl to, kad pastarasis planavo įsidarbinti į kitą įmonę ir reikėjo žinoti kiek valandų dirba, žinoti, kad neviršyti darbo laiko. Kol jis dirbo, paskolos UAB „( - )“ nebuvo grąžinusi, bet jo nuomone tai įvyko ne dėl ekonominių problemų. Jo nuomone nenormalu, kad realiai įmonė turi 650 litų, o formalus likutis rodomas virš 386 tūkst. litų. Jeigu įmonė gauna pajamas ir tas pajamas iš kortelės išsiima, tada tikėtina jie yra pas atskaitingą asmenį, vadovą.

48Liudytojas R. G. parodė, kad apie automobilio BMW X6 nedaug žino, tik tai, kad jo buvęs žentas R. T. buvo prašęs nupirkti automobilį, savo vardu. Jis sutiko, atvažiavo į Regitrą, Kaune. Pinigai buvo mokami automobilyje. Jis pats pinigų neskaičiavo, bet lyg matė pinigų mokėjimo faktą. Sutartį pasirašė, nes niekas kitas ir negalėjo pasirašyti. Pardavėjas buvo žmogus, bet ar jis pats pardavė, ar atstovavo firmą to negali nei paneigti nei patvirtinti. Automobiliu jis nesinaudojo, tik pirkimas buvo apiformintas jo vardu. 2014 m. pardavė automobilį. Pinigų jis negavo, juos paėmė T. draugas. R. T. dabar neįgalus po patirto insulto.

49Liudytojas P. V. parodė, kad UAB „( - )“ veikla jam nežinoma, su kaltinamuoju K. P. kartu nedirbo, tačiau jį pažįsta nuo studijavimo laikų. Jam atrodo, kad kažkuriuo metu „( - )“ buvo kažkam skolinga pinigų iš grupės įmonių. Jeigu jis rinko kokią informaciją ar susirašinėjo elektroniniais laiškais, tai darė ryšium su tuo, kad analizavo skolininko padėtį finansinę, kas yra normalu. „( - )“ buvo viena iš 30 įmonių, kuriai niekas per daug dėmesio neskirdavo. Jis tuo laiku buvo „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, paskui generalinis direktorius. Kas siejo „( - )“ ir „( - )“ jam nėra žinoma.

50Liudytoja I. G. parodė, kad ji dirbo įmonėje „( - )“ , buvo atsakinga už įmonių administravimo sistemos įdiegimą. Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir prašė jais vadovautis. 2007 m. kovo mėn. buvo sudaryta sutartis su UAB „( - )“ dėl duomenų bazės sukūrimo. Ji asmeniškai UAB „( - )“ direktoriaus K. P. nepažinojo. Dėl duomenų bazės kūrimo su juo bendravo telefonu bei elektroniniu paštu. K. P. jiems pateikė informaciją kaip turi vizualiai atrodyti duomenų bazės valdymo aplinka, kokie laukai turi būti atvaizduoti duomenų bazėje. Jie įsipareigojo sukurti tik pačią duomenų bazės valdymo aplinką, o pati informacija esanti bazės viduje buvo pateikta užsakovo. Sistemos sukūrimu rūpindavosi programuotojai. Informacija apie juridinį asmenį sudarė: pavadinimas, įmonės kodas, adresas, telefonai, el.paštas, darbuotojų skaičius, vadovas, finansiniai duomenys, o kas daugiau nepamena. Mano, kad tokio pobūdžio informacija yra viešai prieinama viešojoje erdvėje ir mano, kad tokio pobūdžio informaciją galima gauti nemokamai. Nepamena kiek eilučių informacijos sudarė duomenys apie vieną juridinį asmenį, bei kiek iš viso buvo informacijos. Jai jokios laikmenos nei paštu, nei tiesiogiai K. P. neperdavė. Ji pati duomenų bazės nekūrė, o tik vykdė priežiūrą. Sutartis su UAB „( - )“ buvo sudaryta 2007-03-14, o sąskaita apmokėjimui už sukurtą duomenų bazę K. P. pateikta 2007-06-29. Todėl yra įsitikinusi, kad duomenų bazė klientui UAB„( - )“ buvo perduota 2007 m. birželio mėn. pabaigoje. Duomenų bazė buvo sukurta internetinėje erdvėje ir klientas gavo prisijungimo duomenis, tačiau visa duomenų bazės informacija saugoma kliento serveryje. Iš jai apklausos metu parodytų 2013-01-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų, mato, kad bendravo su K. P. 2008 ir 2009 m. ir bendravimas pasireiškė K. P. prašymais iš duomenų bazės ištraukti tam tikrą informaciją – kaip pavyzdys: įmonių kodus ar jų pavadinimus. Ji ir anksčiau bendravo su K. P. elektroniniu paštu, tačiau susirašinėjimas prie minėto protokolo nepateiktas. Negali atsakyti ar į duomenų bazę buvo įkelti duomenys apie juridinius asmenis jau išrašius sąskaitą-faktūrą apie bazės sukūrimą ar vėliau. Duomenys į duomenų bazę galėjo būti sukelti ir vėliau. Jai prižiūrint šiuos darbus ir dirbant UAB „( - )“ sukurtai UAB „( - )“ duomenų bazei, nebuvo sukurta galimybė prisijungti prie kitų išorinių duomenų šaltinių pvz. Registrų centro ar pan. Tačiau kiek žino, tokia galimybė buvo sukurta jau jai nebedirbant UAB „( - )“ t.y. 2009 metais. Iki tol buvo galima peržiūrėti duomenis esančius pačioje duomenų bazėje ar įkeltus rankiniu būdu užpildant tam tikras grafas duomenų bazėje. www.rekvizitai.lt puslapyje jau net 2007 m. buvo galima rasti įmonės bendrąją informaciją. Tačiau koks įmonių skaičius pas juos buvo negali pasakyti.

51Liudytojas J. G. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami kaip klasiokai, o vėliau ir grupiokai universitete, tačiau draugais nebuvo. Su K. P. dėl UAB „( - )“ kūrimo niekada nekalbėjo. Jokie klausimai dėl paskolų suteikimo asmeniškai K. P. ar UAB „( - )“ su juo nebuvo derinti. Apie tai, kad UAB „( - )“ yra skolinga vienai iš jų įmonių grupės valdomų įmonių jis sužinojo iš finansinių dokumentų, bei už finansinę veiklą atsakingų įmonės darbuotojų. Skolos grąžinimo klausimais rūpinosi atsakingi darbuotojai. Jam buvo žinomas tik skolos faktas. Su K. P. dėl skolos grąžinimo niekada nekalbėjo. Į pasitarimus K. P. niekada nėra kvietęs. Apie UAB „( - )“ veiklą teikti ataskaitų K. P. neprašė ir tokio nurodymo niekada nedavė. UAB „( - )“ veiklos niekaip neįtakojo. Aplinkybių dėl atlyginimų mokėjimo UAB „( - )“ darbuotojams nežino. Su K. P. atlyginimo mokėjimo klausimų niekada nėra aptarinėjęs. UAB „( - )“ patalpose ( - ) g. nėra buvęs. Apie UAB „( - )“ ir AB „( - )“ sutartį sužinojo tik tuomet kai pasirodė straipsniai spaudoje, todėl jokių aplinkybių apie minėtos sutarties sudarymą nežino. Prie UAB „( - )“ įkūrimo niekaip neprisidėjo. Apie šią bendrovę žinojo tik tiek, kad tai yra viena iš UAB „( - )“ grupės įmonių. T. Ž. formaliai žino tik tiek, kad jis buvo UAB „( - ) .“ direktoriumi. R. T., R. Ž. nepažįsta. R. P. vardą ir pavardę išgirdo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Prieš tam tikrą laiką spaudoje buvo lavina negražių straipsnių, ten buvo tokių tikrovės neatitinkančių dalykų. Tada buvo padavęs K. P. į teismą kartu su „( - )“ grupe ir po kelių savaičių ieškinį atsiėmė. UAB „( - )“ po apklausų įsigilinus į šiuos klausimus paaiškėjo, kad UAB „( - )“ buvo ne „( - ) “, o kažkuriuo metu galėjo būti „( - ) “ akcininke.

52Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „( - )“ nuo 2008 m. balandžio mėnesio, o liepos mėnesį ją paskyrė vyr. buhaltere ir dar atsakinga už „( - )“. Kėlė įtarimą, kad viskas yra tvarkoma „Excel“, kad nėra apskaitos programos, viskas daroma rankomis. Jautė kažkokią įtampą, kad darbuotojai nėra labai patenkinti atlyginimais. Jos atlyginimas oficialus buvo didesnis nei kitų žmonių. Direktorius valdė visą kasą, darė bankinius mokėjimus. Jai atrodė keistai, kad kasoje buvo laikomi gryni pinigai apie 100 tūkstančių litų. Ji užsiminė V. J., kad ji kaip buhalterė, jeigu pasirašo, tai turėtų suskaičiuoti, pamatyti tuos pinigus. Pasakė, kad direktorius jais disponuoja, o ji turi pasitikėti. Dar kėlė įtarimą, trumpalaikis turtas ir jie nurašydavo jį per tuos metus. Ateidavo didelės sąskaitos iš „Senukų“, kad pirkta daiktų, pradedant statybinėmis, kanceliarinėmis, kurių realiai nematė. Jai buvo pasakyta, kad turi registruoti apskaitoje tas faktūras, kurias jai pateikė direktorius. Vėliau persikėlė į Vilnių, perdavė likučius, po jais pasirašė. Pinigų realiai nematė. Dirbant jai atlyginimas buvo mokamas oficialiai, nebuvo jokių vokelių. Jos atlyginimas buvo didesnis, o dirbančiųjų mažesnis. Tuomet pradėjo dalinti atlyginimų lapelius, kad matytų kiek sumokama. Dar įtarimą kėlė tai, kad dažnai iš banko sąskaitos buvo nuiminėjami pinigai. Kasos nematė, jos nevaldė. Likutis pastoviai būdavo apie 90 tūkst. litų. Ji visiškai neturėjo įtarimo apie „atlyginimus vokeliuose“. Apie 2006-11-28 dienos sutartį nelabai ką girdėjo. Duomenų bazė buvo kažkokia. Neprisimena kaip duomenų bazė buhalterijoje atsispindėjo. Tai turėtų būti kaip turtas, įgyta licencija. To nematė. Įsiskolinimo beveik 700 tūkst. Lt K. P., tokios sumos nematė, nes pats balansas buvo apie 900 tūkst. litų. Prisimena, kad kiekvieną mėnesį buvo mokama direktoriaus kompiuterio nuoma, bet kad įmonė kam būtų tiek skolinga, neužfiksavo. UAB „( - )“ apskaitoje matė, kad buvo automobiliai, nurašinėdavo kurą. Su automobiliais buvo kažkokia veikla, buvo perkami, paskui kažkaip perleidžiami. R. Ž. ir R. T. atlyginimas buvo mokamas iš kasos grynaisiais pinigais. Fiziškai nematydavo kaip jiems moka. Jai buvo pasakoma, kad kiekvieną mėnesį reikia padaryti iš kasos įrašą, kad yra sumokamas atlyginimas. R. T. girdėtas, bet kiek su juo susiję finansinės operacijos, tai negali pasakyti. Panaudos pagrindu sudarytas sutartis neregistruodavo. Neprisimena direktoriaus įsakymų dėl priedų.

53Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis iš R. T. prie 5-6 metus pirko automobilį BMW 7 klasės. Suma buvo didelė. Sakė, kad reikia pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį, nes firma bankrutuoja. Norėjo, kad automobilis liktų pažįstamų rate. Automobilis buvo įmonės vardu registruotas. Pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir draudimo dokumentus. Toliau to automobilio taip ir nematė. Mėnesį diskutavo ta tema, o paskui išvažiavo į Airiją. Grįžęs iš Airijos paprašė perrašyti tą automobilį. R. T. sutiko, pasakė, kad susitinka „Regitroje“ persirašo ir viskas. Pinigų už automobilį nemokėjo. Suma buvo apie 100 tūkst. gal net daugiau. Rinkoje buvo galima rasti pigiau. Važiavo į „Regitrą“ kai reikėjo išregistruoti. Jis nemokėjo pinigus už mašiną įsigyjant, nei pinigus gavo ją parduodant.

54Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis įsidarbino UAB „( - )“ 2008 metais ir dirbo apie dvejus metus, vadybininku. Atlyginimą jam mokėjo direktorius grynais, pasirašydavo dokumentuose. Jis ieškodavo klientus, vykdydavo direktoriaus nurodymus, vežiojo klientus arba veždavo dokumentus. Nepamena ar buvo pastovus ar keitėsi atlyginimas. Nebuvo kalbos apie neoficialus atlyginimus. Iš įmonės papildomų lėšų išskyrus atlyginimą negaudavo. Jis neturėjo savo vardu registruoto automobilio BMW X6, tačiau įmonėje toks automobilis buvo. Nežino ar sudarė sandorius dėl šio automobilio atvežimo iš Vokietijos ir apmokėjo. Jeigu ir mokėjo, tai įmonės „( - )“ direktoriaus pavedimu. Įsigyjant BMW X5, X6, Mercedes 320 iš užsienio piliečio nedalyvavo. Kai dirbo „( - )“, tai nurodymus duodavo tik direktorius. Jam nėra žinoma kas tos įmonės savininkai.

55Liudytoja I. T. parodė, kad ji prieš kiek tai metų pardavė automobilį BMW 7 klasės UAB „( - )“. Įmonė buvo pirkėjas, o ji pardavėjas. Jos brolis D. P. daugiau kalbėjo, vedė derybas. Automobilis buvo jos vardu. Kaip atsirado pirkėjas „( - )“ neatsimena bet atrodo per skelbimą. Kas už „( - )“ pasirašė sutartį nepamena, bet tikrai ne P. pavardė buvo. Sandoris vyko Regitroje. Įmonė atsiskaitė, jokių problemų. Pinigus padavė tas žmogus, kuris buvo vadinamas pirkėjas. Neprisimena jo vardo, pavardės. Pirkėjas pradžioje buvo UAB „( - )“, o atstovo pavardės neprisimena. Tuo automobiliu naudojosi ji ir jos brolis, kuris dabar yra suimtas. Už automobilį gavo 120 tūkst. litų. Nežino ar dar kokį dokumentą, kasos išlaidų orderį, pasirašė, kad iš įmonės gavo pinigus. Ant sutarties pasirašė, papildomų dokumentų neturi.

56Specialistė L. J. paaiškino, jog duotas specialisto išvadas tvirtina. Ūkinės finansinės veiklos tyrimas UAB „( - )“ buvo atliktas 2011-11-14. Pagal Kauno apsk. VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pateiktą užduotį atsakė į pateiktus klausimus. Tirti buvo apskaitos dokumentai ir juose įformintos ūkinės operacijos yra atvaizduotos išvadoje. Aplinkybės, kurios rodė, kad galėjo būti įformintos operacijos tikslu keisti likutį grynais pinigais išvadoje yra nurodytas. Tai buvo ne visais atvejais, bet atvejis toks, pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus, 2010-03-26 pradžioje, kasos dokumentinis likutis sudarė 383,214 litų ir kada buvo įformintas 205,000 litų priėmimas iš direktoriaus K., priimama paskola. Šis dokumentinis kasos likutis padidėjo iki 588,214 litų ir tą pačią dieną buvo įformintas paskolos suteikimas Estijos piliečiui U. M. ir tiriant būtent šios paskolos suteikimo, įforminimo ir grąžinimo aplinkybes, buvo pateikta išvada, kad U. M. paskolos negrąžino, įsipareigojimų pagal sutartį neatliko, gyveno ne Estijoje, o Airijoje, visa aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šita ūkinė operacija galėjo būti ne tokia, kokia buvo atvaizduota dokumentuose. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad 205,000 litų paskolą galima sieti su automobilių pirkimo sandoriais. Bet kuri ūkinė operacija įforminama dokumentais, dokumentai gali būti įvairūs. Apie 205,000 litų paskolą, pagal 2010-02-23 sutartį, buvo įformintas paskolos grąžinimas per laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2011-04-12, iš viso grąžinimas įformintas 148370,49 litų ir pagal tai išeitų, kad liko 52670 litų įsiskolinimas pagal apskaitos dokumentus. Pagal byloje pateiktus duomenis, buvo sudaryta 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią K. P. perleido šią skolą UAB „( - )“. Dėl rinkmenos, tai jeigu neišrašoma sąskaita – faktūra, tai šiuo atveju ūkinė operacija gali būti fiksuota ir pagal kitą dokumentą, kuris turėtų turėti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. reikalavimus visus rekvizitus. Šiuo atveju turima galvoje perdavimo aktą, pagal kurį ir buvo užfiksuota ūkinė operacija. Atskirais atvejais, jeigu nėra PVM sąskaitos – faktūros, tai ūkinė operacija gali būti fiksuojama ir pagal kitokį dokumentą, kuris turi 13 str. reikalavimus. Tyrimo metu jai buvo pateikta sutartis ir yra pateiktas 2006-11-28 rinkmenos perdavimo – priėmimo aktas. Kaip įmonėje turėjo būti apskaitytas nematerialus turtas, tai, jeigu tai yra apskaityta kaip turtas, tai turi būti atvaizduotas bendrovės apskaitoje. Šiuo atveju tai yra nematerialus turtas, buvo apskaitytas tik 2010 m. vasarį. Jeigu būtų panaudos santykiai, tai turtas turėjo būti apskaitytas kaip trečiųjų asmenų turtas, tačiau jis vis tiek turi atsispindėti apskaitoje. Vis tiek turi būti užbalansinėje apskaitoje ar kitaip, bet inventorizacijos metu, jis turi būti inventorizuojamas, kadangi jis yra įmonėje. Užbalansas, tai yra tokia sąskaita, kuri neatsispindi balanse. Iš viso apskaitoje, pateikiant sąskaitų planą ir tokios užbalansinės sąskaitos iš viso nebuvo. Nebuvo pateikta informacijos, kad ji yra. Jeigu tokia būtų buvusi, tai būtų ir analizuojama. Duomenų nebuvo, kad ji iš viso apskaityta ar užregistruota. Sutartis dėl duomenų rinkmenos, tai ji nekalba apie panaudą, ji kalba apie atlygį už naudojimąsi šia rinkmena. Išvados 53 lape yra parašyta, kad atliekant dokumentinį tyrimą buvo pateiktos sutartys ir jos yra išvardintos. Jeigu sutartis nepaminėta, vadinasi nebuvo pateikta. Pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kurios buvo susijusios su „( - )“ pirkimais iš „( - )“ yra surašytos į 33 lentelę. Surašiau tas kurios buvo pateiktos ir buvo susijusios su „( - )“. Įvertinus tai, kad pagal rinkmenos perdavimo – priėmimo aktą laikotarpiu nuo 2006-11-06 iki 2010-02-26 bendrovės apskaitoje nebuvo užfiksuota fakto, kad įmonėje yra tokia rinkmena, be to pagal tyrimui pateiktus įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus už 2008-2010 m. rinkmenos buvimas įmonėje yra neužfiksuotas. Buvo pateiktas toks atsiskaitymų grafikas ir jis gautas 2010-02-26 ir tai, kad tą patvirtina ir pati įrašus padariusi buhalterė, kad jai visi šie dokumentai buvo pateikti tik 2010 m. Tai leidžia padaryti išvadą, kad dokumentas gali būti surašytas atbuline data, nes jo atsiradimas ir užfiksavimas tai įrodo. Bet koks turtas ar jis įmonės, ar jis gautas panauda, jo buvimas įmonėje turi būti užfiksuotas. Turtas turi būti inventorizuojamas ir kaip dokumentai už 2008-2010 m. atliekant įmonės turto inventorizaciją rodo, kad tokio daikto nefiksuojama kaip esamo įmonėje. Atsakant į klausimą dėl rinkmenos, nepaminėti sudarytų sutarčių, kurios turi ryšį su duomenų bazėmis, būtų neteisinga, todėl buvo nurodomos kokios sutartys sudarytos, kad pateikti pilną informaciją pagal dokumentus kurie yra įmonėje. Kad įmonė faktiškai pirko duomenis pagal nurodytas sutartis iš registrų įrodo tai, kad sutartys buvo sudarytos pagal apskaitoje pateiktus dokumentus. Yra nurodomos tik tos ūkinės operacijos, kurios susijusios su pateiktais klausimais, tačiau ir iš čia esančių duomenų matoma, kad apmokėjimai ir Registrų centrui, ir kitiems asmenis pagal šias sutartis buvo vykdomi. Turto buvimo faktas turi atsispindėti įmonės dokumentuose bet kuriuo atveju. Bet koks turtas naudojamas įmonėje turi būti apskaitytas ir atsispindėti dokumentuose. Apskaitoje turi matytis visas bendrovėje esamas turtas. Balansas tai yra finansinė ataskaita, kuri pateikiama registrų tvarkytojui, o apskaita vedama sau, akcininkams. Apskaitos dokumentas yra dokumentas, pagal kurį fiksuojamos ūkinės operacijos. 61 lape yra parodytos priimtos piniginės lėšos į kasą iš K. P. ir parodyta, kad piniginės lėšos, 103,000 litų, kurie buvo įforminti kaip gauti už BMW 730 pagal pinigų priėmimo kvitą yra įnešti į bendrovės „( - )“ kasą K. P.. Pagal transporto pirkimo – pardavimo sutartis, parduodant automobilį M. K. už 103,000 litų, šių pinigų priėmimas yra įformintas pinigų priėmimo kvitu BUH Nr. 2810748 ir jame yra pasirašęs pinigus sumokęs M. K. ir pinigus gavęs direktorius K. P.. K. P. 103,000 litų pagal kasos pajamų orderį CRE Nr. 225 įnešė į bendrovės „( - )“ kasą. Pagal sąskaitos banke išrašą, į bendrovės sąskaitą buvo pervesta 100,000 litų. Apskaitoje apskaityta, kad 51,000 litų išduota iš kasos, kas buvo įforminta ir kasos išlaidų orderiu išdavimas iš kasos K. P., ir 49,000 litų iš jų įforminti kaip paskola iš K. P..

57Rašytinė medžiaga.

582010 m. gruodžio 8 d. UAB „( - )“ akcininko pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. P. atžvilgiu dėl veikų numatytų BK 182,183,184 straipsniuose ( t.1.b.l. 4-6). UAB „( - )“ 2011-08-22 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. P., D. P., G. Z. ir juridinio asmens „( - )“ atžvilgiu ( T.1.b.l. 95-96). Sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP, Kaunas, 2006m. lapkričio 28d. Gavėjas UAB „( - )“ direktorius K. P.; Davėjas K. P. (t.1, b.l. 7; 66); Rinkmenos struktūra 2006m. lapkričio 28d. (t.1; bl. 69-75); atsiskaitymo grafikas, 2006m. lapkričio 28d. Kaunas, pirma įmoka 10 000,00 Lt iki 2010 vasario 28d.; antra 10 000 iki 2010 kovo 28d. (.....) ir šešiasdešimt devinta įmoka 8484,30 Lt iki 2015 spalio 28d. Gavėjas UAB „( - )“ direktorius K. P.; Davėjas K. P. (t.1; b.l. 12; 77-78); Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktas 2006m. lapkričio 28 d. Kaunas; Gavėjas UAB „( - )“ direktorius K. P.; Davėjas K. P. (t.1; b.l. 13); Sąskaitos 2031 apyvarta, nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina, laikotarpis 2010-02-10...2010-02-28 (t.1; b.l. 79); Sąskaitų apyvarta 2010-02-10...2010-02-28 (t.1; b.l. 80-83), iš kurios matyti, kad nebaigtos vykdyti sutarčių likutis 678484,30 Lt..

59Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-17 nutartis, kuria K. P. nušalintas nuo UAB „( - )“ direktoriaus pareigų ( t.1. b.l. 86).

60Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-1, pirminis kreditorius K. P.; naujasis kreditorius UAB „( - )“ direktorius D. P. ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-2, pirminis kreditorius K. P.; naujasis kreditorius UAB „( - )“ direktorius D. P. (t.1; b.l. 86-87;97-98); priedai Nr.1 prie Reikalavimų teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/04/12-1 ir Nr. 2011/04/12-2 (t.1;b.l. 99; 102).

61Paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP, Kaunas, 2010m.vasario 23d. dėl paskolos Davėjui suteikimo Paskolos Gavėjui 205000,00 Lt. Paskolos davėjas K. P.; Paskolos Gavėjas Direktorius K. P. (t.1; b.l. 28,103).

62UAB ( - ), įm.kodas 125020218 kasos pajamų orderis, serija CRE Nr.221, 2010m. kovo 26d. suma 205000 Lt. (t.1;b.l. 29,104);

63UAB ( - ), įm.kodas 125020218 Inventorizacijos aprašas 2009m.lapkričio 6d. Nr.9 (t.1; b.l. 32-35); skolų suderinimo aktas (t.1; b.l. 35-36).

64PVM sąskaita faktūra išrašyta pardavėjo UAB „M2 tehnologijos“ už internetinio tinklalapio sukūrimą ir atliktus programavimo darbus 2007-06-29; ir 2007-03-14 Informacinės sistemos sukūrimo sutartis Nr.0703-03 ( t.2.b.l. 135-139).

652011-08-11; 2011-09-12;2011-09-16; 2011-10-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais ir perdavimo aktais, iš kurių matyti, kad iš UAB „( - )“ buvo paimti dokumentai ištyrimui ir specialisto išvadų pateikimui ( t.12, b.l.171-185).

66Atlikus UAB“( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (Specialisto išvada, 2011-11-14 Nr.5-2/178), nustatyta, kad, 2010-02-23 direktorius K. P. bendrovei „( - )“ suteikė 205 000 Lt paskolą. 2010-01-31 būklei bendrovės pinigai sąskaitose banke ir kasoje sudarė 381 327 Lt (kasoje - 375 328,70 Lt, banke - 5 998,30 Lt).

67K. P. ir bendrovė „( - )“ 2010-02-23 įformino Paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP, pagal kurią K. P. bendrovei „( - )“ suteikė 205 000 Lt paskolą. Už suteiktą paskolą bendrovė įsipareigojo mokėti paskolos suteikimo dieną galiojančio metinio VILIBOR dydžio procentines palūkanas. Paskolos grąžinimo terminas iki 2011-03-31. Sutartį pasirašė ir paskolos gavėją (bendrovę „( - )“) atstovaujantis ir paskolos davėjas K. P..

68Bendrovė „( - )“ išrašė 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, pagal kurį įformino 205 000 Lt priėmimą į bendrovės kasą grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP (2010-02-23). Kasos pajamų orderyje pasirašė tik K. P. (kaip pinigus mokantis asmuo ir už kasininką). Bendrovės vyr. buhalterė R. Ž. kasos pajamų orderyje nepasirašė. 205 000 Lt paskola iš K. P. bendrovės apskaitoje apskaityti buhalterinėje sąskaitoje Nr.4015 „Kitos finansinės skolos (paskola iš fizinio asmens)“.

69Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „( - )“ kasos dokumentus dokumentinį kasos likutį 2010-03-26 dienos pradžioje sudarė 383 213,92 Lt. įforminus 205 000 Lt priėmimą iš direktoriaus K. P., dokumentinis kasos likutis padidėjo iki 588 213,92 Lt (383 213,92+205 000). Bendrovė „( - )“ išrašė 2010-03-26 kasos išlaidų orderį Nr.218, pagal kurį tą pačią dieną įformino 586 976 Lt išdavimą U. M. pagal tikslinės paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP, ir jo pagrindu dokumentinį kasos likutį sumažino iki 1 237,92 Lt (588 213,92-586 976).

70Laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-04-12 pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė „( - )“ K. P. grąžino 152 329,99 Lt paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. CDR 10/02/23-KP.

71Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta 2011-04-12 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.2011/04/12-2 kopija. Pagal šią Sutartį K. P. perleidžia, o UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atstovaujama direktoriaus D. P. (D. P. dirbo bendrovėje „( - )“ įsiskolinimų administratoriumi), perima visas K. P. Reikalavimo teises, įskaitant teisę į palūkanas bei netesybas, į K. P. skolininką - UAB „( - )“. Visa, sutarties 1.3. punkte nurodyta, perleidžiamų reikalavimo teisių suma - 54 720,02 Lt (Reikalavimo teisių pagrindas: Paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP ir 2011-04-12 UAB „( - )“ vyr. buhalterio Pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP 2011-04-12 dienai). UAB „( - )“ 2011-04-22 Pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš UAB „( - )“ 54 720,02 Lt įsiskolinimo UAB „( - )“ naudai. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-26 Teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „( - )“ 54 720,02 Lt skolai grąžinti ir 410 Lt žyminio mokesčio.

72Bendrovė „( - )“ tyrimui pateikė 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP ( priedas). Sutartyje nurodyta, kad K. P., Davėjas, bendrovei „( - )“, atstovaujamai direktoriaus, t.y. to paties K. P., kuris vadovaujasi vienintelės akcininkės G. Z. sprendimu (baudžiamosios bylos Nr.20-1-0008-11 medžiagoje pateikta 2006-11-28 Vienintelio akcininko sprendimo Nr.2006/11/28 kopija, patvirtinta direktoriaus K. P., kur nurodyta, kad vienintelė UAB „( - )“ akcininke G. Z. nusprendė patvirtinti direktoriaus K. P. pristatytą Sutartį dėl juridinių asmenų duomenų rinkmenos, kurios kontrahentas yra pats bendrovės direktorius K. P., bei šios sutarties sąlygas ir leisti K. P., veikiant bendrovės vardu, sudaryti (tame tarpe ir pasirašyti) Sutartį su pačiu savimi).

73Pagal pateiktą 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą K. P. perdavė, o UAB „( - )“ atstovaujantis tas pats K. P. priėmė susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmeną, kuri sudaryta iš 299 341 vnt. eilučių. Akte nurodoma, kad Rinkmena perduota xls formatu Gavėjo elektroninio pašto adresu info@creditum.lt ir, kad bendrovei „( - )“, kurią atstovauja K. P., perduodamos Rinkmenos būklė žinoma. Rinkmenos perdavimo - priėmimo akte tiek už vieną pusę, tiek už kitą, pasirašė K. P..

74Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.

75Pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą bendrovės „( - )“ apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-11-28 iki 2010-02-26 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimas iš K. P. už 688 484,30 Lt neužfiksuotas. Bendrovė „( - )“ tyrimui pateikė 2008, 2009 ir 2010 metais atliktų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus, tačiau pateiktuose inventorizacijos aprašuose susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos buvimo faktas taip pat neužfiksuotas.

76Be to Sutarties Priede Nr.3, kuris pagal vyr. buhalterės R. Ž. atžymą kairiajame lapo kampe, gautas tik 2010-02-26, išdėstytas atsiskaitymo grafikas. Pagal pateiktą atsiskaitymo grafiką, bendrovė „( - )“ K. P. iki 2010 m. vasario 28 d. ir toliau iki kiekvieno einamojo mėnesio 28 d. turėjo mokėti po 10 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2006-11-28 Atsiskaitymo grafike pirmas 10 000 Lt mokėjimas nurodytas iki 2010-02-28 ir bendrovės dokumentinis kasos likutis 2010-02-26 būklei sudarė 388 482,19 Lt, tačiau bendrovė pirmą 10 000 Lt įmoką K. P. iš bendrovės kasos įformino tik 2010-03-22.

77Bendrovės „( - )“ buhalterinėje apskaitoje Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimą iš K. P. už 688 484,30 Lt pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą bendrovė užregistravo 2010-02-28 buhalterinėje sąskaitoje Nr.203 „Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“, t.y. į apskaitą įrašė duomenis apie turto ir įsipareigojimų pasikeitimus pagal apskaitos dokumentą (2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą), kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti dokumento data.

78Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „ Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Bendrovės vyr. buhalterė R. Ž. 2011-06-28 apklausos metu paaiškino, kad direktorius K. P. 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP (taip pat ir atsiskaitymo grafiką bei akcininkės sutikimą) jai pateikė 2011 m. vasario mėnesį ir nurodė įtraukti į apskaitą.

79Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „ Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašą ir pasirašą asmenys“. Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.06/11/28-KP ir Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą pasirašė direktorius K. P..

80Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „( - )“ direktoriumi dirbo K. P..

81Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „( - )“ kasos ir bankinius dokumentus nustatyta, kad pagal 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP K. P. laikotarpiu nuo 2010-02-28 iki 2011-04-01 buvo sumokėta iš viso 111 341 Lt.

82Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta 2011-04-12 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.2011/04/12 kopija. Pagal šią sutartį K. P. perleidžia, o UAB „( - )“, įmonės kodas 145347412, adresas Genių g. 2, Kaunas, atstovaujama direktoriaus D. P. (D. P. dirbo bendrovėje „( - )“ įsiskolinimų administratoriumi), perima visas K. P. reikalavimo teises į K. P. skolininką - UAB „( - )“. Visa, sutarties 1.3. punkte nurodyta, perleidžiamų reikalavimo teisių suma - 467 143,30 Lt (Reikalavimo teisių pagrindas: Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2011-04-12 UAB „( - )“ vyr. buhalterio Pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr.CRD 06/1 1/28-KP 2011-04-12 dienai). UAB „( - )“ 2011-04-22 Pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš UAB „( - )“ 467 143,30 Lt įsiskolinimo UAB „( - )“ naudai. Kauno apygardos teismas 2011-04-26 Teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „( - )“ 467 143,30 Lt skolai grąžinti ir 2 168 Lt žyminio mokesčio kreditoriui UAB „( - )“. įsakymo įvykdymo užtikrinimui 2011-04-26 nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - skolininko (UAB „( - )“) turto areštą.

83Pagal įrašus bendrovės apskaitoje, tiriamojo laikotarpio pabaigai (2011-04-30), bendrovės „( - )“ įsiskolinimas K. P. pagal susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį Nr.CRD 06/11/28-KP sudarė 110 000 Lt (688 484,30-111-341- 467 143,30).

84Atliekant dokumentinį bendrovės „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą be 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo akto nebuvo pateikta jokių dokumentų, įrodančių rinkmenos naudojimą ar jos naudojimo ekonominį pagrindimą bendrovės „( - )“ veikloje. Pastebėta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „( - )“ nuo 2006 m. pabaigos buvo sudariusi sutartis su VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, Statistikos departamentu prie LRV, LR Hipoteka, Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM dėl nekilnojamojo turto registro duomenų, subjekto vardu registruotų kelių transporto priemonių bei statistinių duomenų, juridinių asmenų registro duomenų, statistinės informacijos, juridinių asmenų banko duomenų, turto arešto aktų, sutarčių, vedybų sutarčių bei kitų duomenų ir informacijos gavimo. Nuo 2009-01-01 registrų teikiamas paslaugas apskaitė atskiroje buhalterinėje sąskaitoje Nr.60025 „Registrų paslaugų savikainos sąnaudos“. 2009 metais tokios paslaugos bendrovei „( - )“ kainavo 53 775,23 Lt, o 2010 metais - 43 874,15 Lt.. Be to UAB „( - )“ pagal 2007 m. pradžioje sudarytą sutartį dėl informacinės sistemos sukūrimo bendrovei „( - )“ atliko programavimo darbus ir bendrovė „( - )“ turėjo duomenų bazę, kurią galėjo pildyti ir koreguoti naudojantis VĮ Registrų centro, Sodros ar VĮ „Regitra“ teikiamais duomenimis( T.13 b.l. 3-47, 48-49 32 lentelė, b.l. 50-59 lentelės 33-34, 60-82 ir priedai 13 t. 83-190, t.14 b.l. 1-144).

85Taigi teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

86Ikiteisminio tyrimo metu K. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį ( dėl 2010-02-23 Paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP suklastojimo ir UAB „( - )“ didelės vertės turto pasisavinimo), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį ( dėl netikro dokumento - 2006-11-28 sutarties dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP pagaminimo ir didelės vertės turto pasisavinimo) bei BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl netikro dokumento- 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/04/12-1 pagaminimo ir didelės vertės turtinės teisės į svetimą UAB „( - )" turtą, 467 143, 30 litų sumai įgijimo).

87Dėl 2010-02-23 Paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP suklastojimo ir UAB „( - )“ didelės vertės turto pasisavinimo

88Neginčytinai nustatyta, kad K. P. 2006-11-02 iki 2011-03-17 buvo UAB „( - )" (į.k. ( - )) direktoriumi, o tuo pačiu įmonės kasininku, tai reiškia jog jis buvo prisiėmęs pareigas ir atsakomybę vadovautis savo darbe Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) nuostatomis, LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1,2,3 dalies reikalavimais, norminiais aktais kurie įpareigoja įmonės vadovą veikti sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Būti visiškai materialiai atsakingam už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, šiomis įpareigojančiomis nuostatomis nesivadovavo.

89Nustatyta jog jis veikdamas priešingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „( - )" įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pagamino nenustatytomis aplinkybėmis netikrą dokumentą, 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP, kurioje savo parašu patvirtino, kad jis kaip fizinis asmuo tariamai suteikia 205 000 litų paskolą UAB „( - )", kuri privalo būti grąžinta iki 2011-02-23, o taip pat pagamino netikrą dokumentą, 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, kuriame savo parašu patvirtino 205 000 Lt tariamą priėmimą į bendrovės kasą grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP. Taip pat šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo juos pateikdamas įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, įtraukė paminėtus dokumentus į buhalterinę apskaitą. Suklastojęs šiuos dokumentus, padarė didelę žalą UAB „( - )“. Tačiau 205 000 Lt į bendrovės kasą K. P. neįnešė, o suklastotų dokumentų pagrindu bendrovė „( - )“ liko įpareigota jam sumokėti šią pinigų sumą.

90Kaltinamasis K. P. teisme tvirtino, kad 205000 Lt paskolos sutartis buvo sudaryta, tačiau realiai jokie pinigai įmonei nebuvo įnešti ir taip pat nebuvo perduoti pagal kasos orderį įmonei. Be to kaip kaltinime nurodoma, jis realiai pinigų negavo, nes sutartis buvo sudaryta tikslu kompensuoti anksčiau įvykusias operacijas vokeliais, mokant neoficialius atlyginimus darbuotojams, tai yra pinigai buvo panaudoti įmonės tikslams. Jis sutinka, kad jis realiai neskolino pinigų. Pagal tą pačią paskolos sutartį jis pinigų taip pat negavo.

91BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelės žalos. Taigi, jei dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo atsiranda pavojingų padarinių, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą.

92Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. P. ne tik suklastojo paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP, kuria įmonei neva paskolino 205 000 Lt, 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, kuriame savo parašu patvirtino 205 000 Lt tariamą priėmimą į bendrovės kasą grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP. Ir žinodamas, kad šiuose dokumentuose užfiksuota informacija yra neteisinga, šiuos dokumentus panaudojo juos pateikdamas įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, įtraukė paminėtus dokumentus į buhalterinę apskaitą. Šios faktinės aplinkybės nustatytos iš dalies paties kaltinamojo paaiškinimais duotais teisme, kuriuos patvirtino liudytoja R. Ž., kad dokumentus jai pateikė direktorius K. P., kad jai kėlė įtarimą paskolos sutartis, tačiau ji neturėjo galimybės patikrinti ar pinigai buvo kasoje, nes kasininko pareigas ėjo pats vadovas. Šių suklastotų dokumentų pagrindu UAB „( - )“ prisiėmė atsakomybę suteiktą paskolą grąžinti K. P., kurios realiai jis nebuvo suteikęs. UAB „( - )“ direktorius K. P. sau iš įmonės išsimokėjo sumas nurodydamas pagrindą „paskolos grąžinimas“, o būtent: 2010-04-15 kasos išlaidų orderiu Nr.228, nurodant pagrindą „gražinta paskola“ – 103000 Lt, 2011-01-28 kasos išlaidų orderiu Nr.299- 10670,49 Lt, nurodant pagrindą „paskolos gražinimas pagal sutartį CRD10/02/23-KP“, patvirtintais jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko parašais, kaip skolos gražinimą pagal sutartį CRD10/02/23-KP išsimokėjo sau grynais 113670,49 Lt bei laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2011-04-12 6 (šešiais) mokėjimo pavedimais iš bendrovės „( - )“ sąskaitos Nr.( - ), esančios AB „( - )“ banke pervedė į savo sąskaitą Nr.( - ), esančią AB „( - )“ banke ir 5 (penkiais) mokėjimo pavedimais į savo sąskaitą ( - ), esančią AB „( - )“ banke, UAB „( - )“ pinigines lėšas sumoje 34,700 Lt, viso išsimokėdamas 148370,49 Lt bei dalį tariamos skolos 3 959,50 Lt sumai padengė pagal aktą Nr.R-0330-5 (skolos už monitorių sudengimas pagal aktą). Viso K. P. pagal suklastotą Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP iš UAB „( - )“ pasisavino 152 329,99 Lt (148 370,49+3 959,50) didelės vertės, jo žinioje buvusio UAB“( - )“ svetimo turto. Įmonės buhalterė liudytoja R. Ž., teisme teigė, kad tarp jos ir direktoriaus tuo metu darbinė atmosfera buvo įtempta, jis jai nepaaiškindavo kokiu tikslu atliekama viena ar kita ūkinė operacija. Be to ji neužilgo buvo priversta išeiti iš darbo, neatlaikiusi psichologinio spaudimo. Teigė mačiusi, jog įmonės vadovas nuo įmonės sąskaitos nuiminėdavo didžiules sumas, kurias nuimti įmonėje nebuvo jokio poreikio. Ji apie tokius vadovo veiksmus informavo įmonės akcininką R. P.. Apklausta liudytoja J. S. parodė, kad dėl 2010-02-23 paskolos sutarties, kuria K. P. kaip fizinis asmuo suteikė 205 tūkst. litų UAB „( - )“, sužinojo kai pati pradėjo direktoriauti ir gavo ieškinį iš K. P. su prašymu priteisti tuos pinigus. Tai neva neišmokėta dalis, kurią reikėjo išmokėti. Įmonė bylinėjosi civiline tvarka ir bylą laimėjo, o paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2- 4409-713/2013 pripažino nesudaryta UAB „( - )" ir K. P. 2010-02-23 Paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP bei nesudarytą UAB ,,( - )" ir K. P. 2010-03-23 Paskolos sutartį Nr. CRD 10/03/23-KP ir priteisė UAB „( - )" iš K. P. be pagrindo gautus 152 329,99 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis litus 99 ct) (Spendimas įsiteisėjęs). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ patvirtina, jog ieškovė UAB „( - )" atsakovui K. P. 2011-04-12 būklei bendrovė „( - )" pagal Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP padengė 152 329,99 Lt: grąžino 148 370,49 Lt dalį paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. CDR 10/02/23-KP. 2 (dviem) atvejais paskolos grąžinimas įformintas grynais pinigais iš bendrovės kasos ir 6 (šešiais) atvejais mokėjimo pavedimais iš bendrovės „( - )" sąskaitos Nr.( - ) AB „( - )" banke pervedė K. P. į sąskaitas Nr.( - ) AB „( - )" banke ir 5 (penkiais) atvejais į sąskaitą ( - ) AB „( - )" banke. Be to pagal įrašus tyrimui pateiktuose bendrovės „( - )" apskaitos registruose už 2011 m. sausio-balandžio mėn., 3 959,50 Lt skolos (pagal Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP) padengta 2011-03-30 (sąskaitos Nr.42201 „K. P., CRD 10/02/23-KP" registre įrašyta: pagal aktą Nr.R-0330-5 skolos už monitorių sudengimas pagal aktą).

93Taigi įrodymų visuma patvirtina tą faktą, kad pinigai K. P. buvo pervesti mokestiniais pavedimais iš sąskaitos į sąskaitą, ne tik išlaiduojant iš įmonės kasos, kas patvirtina realų pinigų išmokėjimą K. P. pagal nesudarytą Paskolos sutartį Nr. CDR 10/02/23-KP, o tuo pačiu ir paneigia jo teiginį, kad pinigų įmonės kasoje, bei sąskaitoje realiai nebuvo, jis jų negavo, tik padengė kasos trūkumą susidariusį dėl neoficialiai išmokėtų atlyginimų įmonės darbuotojams.

94Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. P. suklastojo paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP, kasos pajamų orderį CRE Nr.221 ir šių suklastotų dokumentų pagrindu sau neteisėtai išmokėjo pinigines sumas, gavo turtinę naudą, tai yra sukėlė nusikalstamas pasekmes, kurios šiuo konkrečiu atveju vertinamos sunkiomis, tai yra pasisavino UAB „( - )“ 152 329,99 Lt (148 370,49+3 959,50) didelės vertės, jo žinioje buvusio UAB“( - )“ svetimo turto.

95Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Įrodymų visetas patvirtina, kad būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas, kuris šioje byloje nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą).

96Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pvz., dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. veikė sąmoningai, iš anksto žinojo, kad pateisinti iš įmonės kasos bei sąskaitų paimtas pinigų sumas gali tik suklastojęs paskolos sutartį ir dokumentą patvirtinantį grynųjų pinigų įnešimą. Jis šiuos veiksmus atliko tyčia, turėdamas tikslą pateisinti pasisavinimą įmonės piniginių lėšų. Teismas netiki, kaltinamojo teiginiais, kad jis tokiu būdu bandė pateisinti įmonės kasoje susidariusį lėšų trūkumą. Pirmiausia dėl to, kad dalis piniginių lėšų buvo pervedama iš banko sąskaitų į K. P. sąskaitą banke. Be to, K. P. nušalinus nuo įmonės vadovo pareigų, jis 2011-04-12 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „( - )“ kurios direktorius D. P. ( dirbo „( - )“ įsiskolinimų administratoriumi vadovaujant K. P.) visas K. P. reikalavimo teises, įskaitant teisę į palūkanas ir netesybas, į skolininką UAB „( - )“. Tame tarpe ir į 54 720,02 Lt nurodant pagrindą paskolos sutartis Nr.CRD 10/02/23- KP 2011-04-12 dienai ( t.13, b.l. 49). Todėl šie įrodymai patvirtina, kad suklastotos sutarties pagrindu K. P. ne tik pasisavino kaltinime nurodytas pinigines lėšas, bet į neva skolos likutį- 54 720,02 Lt perleido reikalavimo teises trečiajam asmeniui, taip siekdamas bet kokia kaina užvaldyti visą suklastotoje sutartyje nurodytą sumą. Todėl K. P. veiksmai, kai jis ne tik suklastojo dokumentus, bet juos ir panaudojo, o tuo pačiu ir pasisavino svetimą turtą veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, suklastotos paskolos sutarties ir kasos pajamų orderio įforminimas įmonės apskaitoje - 205 000 Lt sumai, realiai tokių pinigų neįnešant, tik padidino įmonės kasos trūkumą ir tai rodo, kad dokumentų suklastojimo pasekmė padaryta didelė žala įmonei, nes šių suklastotų dokumentų pagrindu kaltinamasis pasisavino įmonės turto už 152 329,99 Lt ( 44 117,81 Eur). BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Taigi, šiuo konkrečiu atveju suklastotų dokumentų pagrindu pasisavinto turto vertė kelis kartus viršija 250 MGL sumą.

97K. P. teigė, kad jis paimtus iš įmonės pinigus naudojo įmonės interesais mokėjo neoficialius atlyginimus darbuotojams, mokėjo atlyginimus asmenimis kurie įmonėje nedirbo ir kad tai daryti liepė tikrieji faktiniai savininkai G.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais, objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Dažniausiai tai būna buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kur panaudotas bendrovės turtas.

98Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojais UAB „ ( - )“ dirbę asmenys įvairiose pareigose nurodė: K. M., D. P., K. K., Š. J., G. P., G. K. L. J. gavo pagrindinį atlyginimą ir buvo mokami priedai „vokeliuose“, kurie niekur nebuvo apskaityti, niekur jie nepasirašė. Tuo tarpu liudytojai R. P., Ž. P., M. G., N. V., A. B., I. M., M. Š., S. L., J. S., N. B., E. B., R. Ž., G. B. teigė kad jiems neoficialus atlyginimas „vokeliuose“ mokamas nebuvo, jie gavo oficialų atlyginimą mokėjimo pavedimais į sąskaitą. Todėl teismas vertindamas liudytojų parodymus ta apimtimi kiek jie gali įtakoti kaltinamojo teiginius, jog tokiu būdu jis bandė paslėpti kasoje susidariusį piniginių lėšų likutį, atkreipia dėmesį į tai, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja ir tarpusavyje: K. M. teigė, kad gavo neoficialų atlyginimą iki prasidedant krizei tai yra 2008 metų, o prasidėjus krizei, atlyginimai vokeliuose nebuvo mokami. Tuo tarpu panašiu laikotarpiu dirbę D. P., G. P., L. J. ( pagarsinti parodymai) teigė kad jiems buvo mokami atlyginimai ir ekonominės krizės Lietuvoje, laikotarpiu. Įmonėje dirbusios buhalterės E. B., G. B. ir R. Ž. teigė ne tik kad negavo neoficialių atlyginimų, bet ir neįtarė, jog gali būti mokami neoficialūs atlyginimai. Todėl teismo vertinimu J. S. parodymai, kad dalis įmonės darbuotojų buvo vadovo draugai, tai D. P., K. M., G. P., L. J. ir pastarųjų atlyginimai buvo didesni, nei kitų dirbančiųjų, pasitvirtino. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek įmonės buhalterės teigė, kad įmonė dirbo pelningai, teikė klientams paslaugas, tad natūralu, jog pelno dalis galėjo būti panaudota tame tarpe ir neapskaitytų atlyginimų išmokėjimui, ką iš esmės patvirtina ir specialisto išvados dėl K. P. 2009-01-12 suteiktos 165 000 Lt paskolos išmokėjimo, kuri anot specialisto galėjo būti sudaryta tikslu sumažinti kasos likutį (t.13 b.l. 50). Teismo vertinimu, būtent tuo iki to laikotarpio, kaip nurodė patys liudytojai ir buvo išmokėti neoficialūs atlyginimai. Kadangi dėl apgaulingo apskaitos vedimo kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. P. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs ( T.33 b.l.144-163), tai dėl neoficialių atlyginimų mokėjimo šioje byloje, plačiau nepasisakoma. Be to bylos duomenimis UAB „( - )“ buvo įdarbinti R. T., R. Ž. ir R. P., kuriems K. P. teigimu buvo mokami atlyginimai, tačiau darbo jie nedirbo. Byloje apklausti liudytojais R. P. ir R. Ž., patvirtino, kad jie įmonėje dirbo oficialiai – vadybininkais ir jiems buvo mokamas atlyginimas. J. S. parodė, kad R. P. bendrovėje dirbo tik jo pareigų nežino, o R. Ž., R. T. buvo pardavimų vadybininkai. Tačiau jie dirbdavo pagal poreikį, pretenzijas įteikdavo skolininkams. Iš specialisto išvados matyti, kad R. T. ir R. Ž. buvo atlyginimai mokami grynaisiais pinigais , pinigų išmokėjimas apskaitytas įmonės kasos dokumentuose ( t.13, b.l. 8-9). Taigi kaltinamojo K. P. teiginiai, kad šie asmenys įmonėje nedirbo, tačiau buvo mokami atlyginimai, visiškai nepagrįsti.

99K. P. teigė, kad jis vykdė tikrųjų įmonės akcininkų G. valią, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „( - )“ akcininkais buvo G. Z. ( kaltinamojo motina), o vėliau nuo 2008 metų padidinus įstatinį kapitalą akcininkais buvo G. Z. ( 10 proc.), V. S. ( 10 procentų) ir UAB „( - )“ ( 80 procentų). 2010-03-22 duomenimis 80 procentų akcijų valdė SA „( - )“ , o 2010-06-22 duomenimis 80 procentų valdė R. P. ( t.13,b.l. 5). Byloje apklausti liudytojais S. R., L. G. ir R. G., paneigė kad jie K. P. davė kokius tai nurodymus susijusius su įmonės UAB „( - )“ veikla. S. R. tvirtinimu likus UAB „( - )“ įsiskolinimui, ji domėjosi įmonės finansine padėtimi, tiek kiek tai buvo susiję su įmonės pajėgumu atsiskaityti. Taigi ištirtų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo teiginius dėl akcininkų įtakos vadovui įmonės „( - )“ veikloje. Kita vertus įvertinus K. P. užimamas pareigas ir jam taikomus vadovavimo įmonei standartus – pareigą veikti atstovaujamos bendrovės naudai, bei priešingą šios pareigos vykdymui ieškovo neveikimą, konstatuojama, kad K. P. neturi pagrindo perkelti atsakomybės kitiems asmenims už sudarytus, jo vadovavimo laikotarpiu nenaudingus UAB „( - )“ sandorius, nes tam nėra jokių objektyvių priežasčių ir pagrįstų įrodymų. Į bylą patikti K. P. susirašinėjimai elektroniniu paštu su kitų įmonių vadovais, finansininkais, pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai išesmės įrodo tik tai, kad įmonės vadovas bendravo su kitų įmonių vadovais, akcininkais ir dirbančiaisiais dėl įvairių klausimų, kuriuos vertinti ištraukus iš bendravimo konteksto yra netikslinga. Susirašinėjimo medžiaga nepaneigia paskolos sutarties suklastimo fakto ir nepateisina vadovo veiksmus, kuriais buvo pasisavintas įmonės turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime buvo netiksliai pagal prasmę užrašytas sakinys „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą). Kaip matyti nenurodytas konkretus straipsnis, nors tekstas ( vadovo atsakomybė) perkeltas pažodžiui iš įstatymo. Todėl kaltinime nurodoma ne tik įstatymo formuluotė bet ir straipsnis kuris numato tokią atsakomybę: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą). Tai laikytina rašybos klaida, kuri nekeičia kaltinimo esmės.

100Dėl netikro dokumento - 2006-11-28 sutarties dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP pagaminimo ir didelės vertės turto pasisavinimo

101Surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad K. P. 2009-2010 metų laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą UAB „( - )“ turtą, pagamino netikrą dokumentą, tai yra paruošė tekstą bei atgaline data pasirašė už abi sandorio puses, 2006-11-28 sutartį Nr. CRT) 06/11/28-KP dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos pirkimo pagal kurią UAB „( - )“ iki 2015-10-28 privalo sumokėti davėjui t.y. jam pačiam 688 484,30 Lt, pradedant mokėti nuo 2010-01-31 dienos. Tačiau susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „( - )“ nebuvo. Taip pat šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, jį pateikdamas įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, 2010-02-28 įtraukė į buhalterinę apskaitą sąskaitoje Nr.203“ Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“. Pagal šį pagamintą netikrą dokumentą jis laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2011-03-23 per 63 kartus sau išsimokėjo: grynais pagal 6 (šešis) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko parašais išsimokėjo sau viso grynais 22841 Lt; ir per 57 kartus mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą Nr.( - ), esančią banke AB“ ( - )“ iš UAB“( - )“ sąskaitos Nr.( - ), esančios banke AB“ ( - )“, pervedė viso 88500 Lt, iš viso bendrai sau išsimokėdamas 111 341 Lt ( atitikmuo eurais 32246,58 Eur).

102K. P. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino, nurodė, kad rinkmeną sudarė juridinių asmenų duomenys, kodai, pavadinimai, direktoriai, darbuotojų skaičius. Jis duomenis į įmonę atnešė anksčiau nei pradėjo dirbti įmonėje „( - )“ direktoriumi, tuo metu buvo direktorius K. M.. Ja naudojosi iki 2010 metų panaudos būdu. Duomenys buvo sukaupti iš įvairių šaltinių: buvusios darbovietės, pasinaudojant programine įranga „skriptas“, dirbant su Statistikos departamentu per klaidą pastarasis atsiuntė gerokai daugiau duomenų nei priklauso. Teigia jog duomenų rinkmena buvo jo nuosavybė, jis juos pasipildė ir tai yra jo turtas. Tų duomenų pagrindu buvo sukurta duomenų bazė. Tai įrodo, kad „( - )“ iš jokių kitų šaltinių negalėjo gauti juridinių asmenų duomenų, kuriuos pateikė „( - )“, kaip iš jo. Sutartis dėl duomenų rinkimo buvo pasirašyta 2006 m., 2010 m. pakoreguota. Jis norėjo, kad pinigai būtų mokami iš karto, tačiau pinigai buvo mokami nuo 2010 m. už jo perduotą asmeninį turtą.

103Taigi tokius K. P. teiginius paneigia šie įrodymai: K. M. teismo posėdžio metu teigė, kad pačioje pradžioje ( 2006 metais) jam vadovaujant UAB „( - )“ pradžia įmonei buvo sudėtinga, nes realiai dirbo jis, vėliau prisijungė K. P.. K. disponavo kažkokiais duomenis, bet jis prie jų nepriėjo ir jokių duomenų jis nematė, kiek jų buvo sukaupta jis nežino. Dėl sutarties tarp UAB „( - )“ ir K. P. dėl rinkmenos 2006-11-28, neatsimena kiek buvo sutarties variantų. Sutartį apie duomenų rinkmeną, tai metų kada ją padarė neatsimena. Pagal aplinkybes galėtų sakyti, kad ją ruošė vėliau nei 2006 m.. ir gali būti, kad nurodymus iš K. paruošti sutartį gavo apie 2009 metus. Liudytoja M. Š. teigė jog įsidarbino 2007 m. sausio mėnesį ir tuo metu duomenų bazė buvo tik kuriama. Liudytoja J. S. įsidarbino 2007 metais, tai apie duomenų bazę net nežinojo. Vėliau ji buvo kuriama, tai reiškia, kad programuotojai atsiunčia duomenis kuriuos jie padarė, direktorius duodavo prisijungimą, ir ten įėjus buvo galima rasti kažkokią bazinę informaciją apie įmonę. Vėliau informacija buvo pildoma, daugiau informacijos atsirasdavo, patys galėjo įrašyti duomenis, vyko procesas. Liudytoja I. G. parodė, kad ji dirbo įmonėje „( - )“ ir 2007 m. kovo mėn. buvo sudaryta sutartis su UAB „( - )“ dėl duomenų bazės sukūrimo. K. P. jiems pateikė informaciją kaip turi vizualiai atrodyti duomenų bazės valdymo aplinka, kokie laukai turi būti atvaizduoti duomenų bazėje. Jie įsipareigojo sukurti tik pačią duomenų bazės valdymo aplinką, o pati informacija esanti bazės viduje buvo pateikta užsakovo. Informacija apie juridinį asmenį sudarė: pavadinimas, įmonės kodas, adresas, telefonai, el.paštas, darbuotojų skaičius, vadovas, finansiniai duomenys. Mano, kad tokio pobūdžio informacija yra viešai prieinama viešojoje erdvėje ir mano, kad tokio pobūdžio informaciją galima gauti nemokamai. Jai jokios laikmenos nei paštu, nei tiesiogiai K. P. neperdavė. Liudytojas N. B. teigė, kad tuo metu kai dirbo Kaune, buvo poreikis, sukurti informacinę sistemą, kuri leistų kaupti informaciją ir ją apdoroti arba naudotis darbuotojams bet kada. Programa pradėjo veikti apie 2009 metus, kuomet jis išvyko dirbti į Vilnių. Apklaustas liudytoju programuotojas R. L. patvirtino, kad iš serveryje saugomos UAB „( - )“ duomenų bazės kopijos, kuri buvo sukurta atliekant atsarginių kopijų kūrimo darbus, matyti, kad bazės kopija sukurta 2011-04-22, bazėje yra 339 849 juridinių asmenų įrašai, kurie sukūrimo datos stulpelyje neturi nurodyto laiko. Anksčiausio įrašo duomenys – 2007-03-26, todėl tikėtina, kad 304 435 juridinių asmenų įrašai į duomenų lentelę buvo įkelti tarp 2007-03-26 ir 2007-09-28. 2007-09-28 – 2011-04-21 laikotarpiu ji buvo papildyta 35 414 juridinių asmenų duomenimis. 304 435 įrašų atsiradimo būdo nustatyti neįmanoma, vėliausia jų atsiradimo data yra 2007-09-28. Taigi, įrodymų visuma nepatvirtina K. P. paaiškinimo apie rinkmenos perdavimą UAB „( - )“ dar 2006-11-28 ir jos kaip objekto buvimą UAB „( - )“ duomenų bazėje. UAB „( - )" nebuvo parduotas ar perduotas joks 2006-11-28 sutartyje nurodytas turtas. Savo veikloje bendrovė naudojo su UAB „( - )" pagal 2007-03-14 informacinės sistemos sukūrimo sutartį Nr. 0703-03 sukurtą nematerialų produktą - informacinę sistemą, skirtą įmonių duomenims kaupti ir administruoti, už kurią 2007-06-29 - 2011-01-24 laikotarpiu kūrėjai sumokėjo 47 277,70 Lt. Taigi šie įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad duomenys UAB „( - )“ buvo kaupiami šios įmonės egzistavimo metu, įmonės dirbantiesiems papildant naujais įrašais apie įmones, duomenis gaunant iš įvairių šaltinių, tai yra pagal įmonės sudarytas sutartis, skambinant telefonu ir gautus duomenis įrašant į įmonės kuriamą duomenų bazę ir tai patvirtino beveik visi įmonės dirbantieji teisiamojo posėdžio metu bei byloje surinkta rašytinė medžiaga. Kauno apygardos teismo 2013m.gegužės 27 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 pripažinta niekine 2006m. lapkričio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „( - )" ir K. P. sudaryta sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP, 2006 m. lapkričio 28 d. rinkmenos perdavimo priėmimo aktas ir 2006 m. lapkričio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „( - )" vienintelės akcininkės G. Z. sprendimas Nr.2006/11/28 ir priteista iš atsakovo K. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „( - )" 111 341,00 (šimtą vienuolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt vieną) Lt ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo priešieškinio pareiškimo teisme 2012 m. balandžio 18 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (sprendimas įsiteisėjęs).

104Kita vertus, jei K. P. ir būtų galima laikyti 2011-11-28 sutarties objekto savininku, tam, kad rinkmena taptų juridinio asmens turtu, nepriklausomai nuo turto naudojimo pagrindo, įmonėje jis privalėjo būti apskaitytas. Specialisto išvadose nurodoma, kad pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą bendrovės „( - )“ apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-11-28 iki 2010-02-26 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimas iš K. P. už 688 484, 30 Lt neužfiksuotas. Bendrovė „( - )“ tyrimui pateikė 2008, 2009 ir 2010 metais atliktų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus, tačiau pateiktuose inventorizacijos aprašuose susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos buvimo faktas taip pat neužfiksuotas.

105Be to Sutarties Priede Nr.3, kuris pagal vyr. buhalterės R. Ž. atžymą kairiajame lapo kampe, gautas tik 2010-02-26, išdėstytas atsiskaitymo grafikas. Pagal pateiktą atsiskaitymo grafiką, bendrovė „( - )“ K. P. iki 2010 m. vasario 28 d. ir toliau iki kiekvieno einamojo mėnesio 28 d. turėjo mokėti po 10 000 Lt. Liudytoja R. Ž. patvirtino, kad dėl atsisakymo atbuline data užpajamuoti duomenų rinkmeną tarp jos ir direktoriaus kilo konfliktas, pastarasis darė psichologinį spaudimą. Jai pasakius, kad reikalingas akcininko sutikimas, jis paaiškino, kad bus, ir pristatė jai priedus prie sutarties. Tai patvirtina, kad ir akcininko sutikimas buvo gautas atbuline data.

106Specialisto išvadose nurodoma ir tai, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „( - )“ nuo 2006 m. pabaigos buvo sudariusi sutartis su VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, Statistikos departamentu prie LRV, LR Hipoteka, Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM dėl nekilnojamojo turto registro duomenų, subjekto vardu registruotų kelių transporto priemonių bei statistinių duomenų, juridinių asmenų registro duomenų, statistinės informacijos, juridinių asmenų banko duomenų, turto arešto aktų, sutarčių, vedybų sutarčių bei kitų duomenų ir informacijos gavimo. Nuo 2009-01-01 registrų teikiamas paslaugas apskaitė atskiroje buhalterinėje sąskaitoje Nr.60025 „Registrų paslaugų savikainos sąnaudos“. 2009 metais tokios paslaugos bendrovei „( - )“ kainavo 53 775,23 Lt, o 2010 metais - 43 874,15 Lt. Be to UAB „( - )“ pagal 2007 m. pradžioje sudarytą sutartį dėl informacinės sistemos sukūrimo bendrovei „( - )“ atliko programavimo darbus ir bendrovė „( - )“ turėjo duomenų bazę, kurią galėjo pildyti ir koreguoti naudojantis VĮ Registrų centro, Sodros ar VĮ „Regitra“ teikiamais duomenimis( T.13 b.l. 3-47, 48-49 32 lentelė, b.l. 50-59 lentelės 33-34, 60-82 ir priedai 13 t. 83-190, t.14 b.l. 1-144).

107Bylos duomenimis UAB „( - )“ 2007m.vasario 14 dieną buvo pasirašiusi Duomenų teikimo sutartį su VĮ „Regitra“ dėl duomenų teikimo, 2007-03-15 pasirašė sutartį su VĮ „Regitra“ , 2007-04-27 pasirašė Juridinių asmenų registro teikimo sutartį su VĮ „Registrų centras ir t.t.( t.33 b.l. 184-185) ir šių sutarčių buvimas bei paslaugų gavimas tik patvirtina programuotojo R. L. teiginius, kad anksčiausio įrašo duomenys – 2007-03-26, todėl tikėtina, kad 304 435 juridinių asmenų įrašai į duomenų lentelę buvo įkelti tarp 2007-03-26 ir 2007-09-28. K. P. pateiktas Lietuvos statistikos departamento statistinės informacijos platinimo skyriaus raštas, dėl išvados pateikimo ( t.33, b.l. 79) niekaip nepaneigia aukščiau išvardintų įrodymų vertinimo ir daromų išvadų, kadangi: K. P. nepateikė rašto – užklausimo, į kurį minėta įstaiga atsakė. K. P. teiginiai, kad jis gavo daug duomenų iš Statistikos departamento, per klaidą pateikus daugiau duomenų nei buvo prašoma, šie gauti duomenys netapo K. P. nuosavybe sudarančia galimybę neteisėtai praturtėti.

108Taigi aukščiau išvadintų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad K. P. pagal suklastotą dokumentą neteisėtai grynais pagal 6 (šešis) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko parašais: 2010-03-22 kasos pajamų orderiu (toliau KPO) Nr.211 išsimokėjo sau 10000 Lt, 2011-02-10 KPO Nr.302 išsimokėjo sau 1341 Lt, 2011-02-17 KPO Nr.303 išsimokėjo sau 1500 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.311 išsimokėjo sau 2600 Lt, 2011-03-15 KPO Nr.312 išsimokėjo sau 2000 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.313 išsimokėjo sau 2800 Lt. Viso grynais 22841 Lt; laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2011-03-23 per 57 kartus mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą Nr.( - ), esančią banke AB“ ( - )“ iš UAB“( - )“ sąskaitos Nr.( - ), esančios banke AB“ ( - )“, pervedė viso 88500 Lt, iš viso bendrai sau išsimokėdamas 111 341 Lt.

109Tai rodo, kad K. P. žinodamas, kad 2006 metais susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „( - )“ nebuvo, taip žinodamas jog šiame dokumente pateikiama informacija yra melaginga, dokumentai surašyti atgaline data, juos panaudojo, pateikė įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, 2010-02-28 įtraukė į buhalterinę apskaitą sąskaitoje Nr.203“ Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“. Sutartis ir ją lydintys dokumentai įmonės buhalterinėje apskaitoje atsirado tik 2010-02-28, o prieš tai jokia forma jie neatsispindėjo įmonės buhalterijoje ir R. Ž. teigimu, jei apie jokią rinkmeną naudojamą įmonėje iki to laiko nebuvo žinoma. Įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus darytina išvada, kad dalis žinojo apie UAB „( - )“ duomenų bazę, tik iš K. P. pasakojimo, tačiau realiai šia duomenų baze nesinaudojo, naudojosi kitokiais laisvai prieinamais informacijos gavimo būdais, interneto pagalba: Ž. P. teigė, kad darbe naudojosi prisijungimu prie informacijos per „teismai.lt“, bei „rekvizitai.lt; A. B. teigė, kad dirbo 2008 metais ir tuo metu duomenų bazė buvo kuriama; K. K. teigė girdėjusi apie duomenų bazę, bet pati nesinaudojo; Š. J. teigė, kad duomenų bazę kuravo K. P., o jis pildė duomenų bazę dirbdamas įmonėje; I. M. dirbo 2009-2010 m. skolininkų paieškai naudojo puslapį „VisaLietuva.lt“. Tik apkalsuyti liudytojais D. P. ir G. Z., teigė žinoję jog K. P. atsinešė į įmonę duomenų bazę ir ja naudojo įmonės veikloje. Tačiau teismas vertindamas šių asmneų parodymus atkreipia dėmesį, jog G. Z. yra kaltinamojo motina, o D. P. artimas draugas su kurio vadovaujama įmone UAB „( - )“jis pasirašė reikalavimo teisių perleidimus. Todėl jie duodami parodymus yra suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

110Kaltinamojo K. P. veiksmai rodo, kad dokumentą suklastojo tikslu apgauti UAB „( - )“ ir jos savininkus ir tokiu būdu pasisavinti įmonės UAB „( - )“ didelės vertės turtą. Ką jis ir padarė. Tai rodo, kad K. P. veikė tiesiogine tyčia, suprato jog veikia nusikalstamai ir siekdamas gauti neteisėtu turinę naudą, naudojo apgaulę, tai yra klastojo dokumentus , todėl jo veika tai yra šiuo konkrečiu atveju veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį.

111Teismas įvertinęs dėl šių abiejų nusikalstamų veikų padarymo K. P. veiksmus, jo tikslus ir laikotarpį, kurio metu jis klastojo dokumentus ir juos teikė kaip dokumentus galinčius pateisinti įmonei UAB „( - )“ priklausančių piniginių lėšų pasisavinimą, įvertinęs tai, kad tas sumanymas buvo praktiškai realizuojamas vienu ir tuo pačiu metu: suklastota susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis buvo įtraukta į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą 2010-02-28, po ko sekė direktoriaus piniginių lėšų pasisavinimas nuo 2010-03-22 iki 2011-03-23, tiek pavedimais iš įmonės sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą, tiek grynųjų pinigų paėmimas iš kasos. 2010-02-23 Paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP 205000 Lt sumai ir kasos pajamų orderis pagal kuriuos K. P. iš UAB „( - )“ pasisavino 152 329,99 Lt laikotarpyje nuo 2010-04-15 iki 2011-04-12, rodo, kad abi kaltinime nurodytos veikos buvo nenutolusios laike, jas vienijo panašūs kaltinamojo veiksmai, piniginių lėšų pasisavinimas iš įmonės jo vadovavimo laikotarpiu, panaudojant suklastotus dokumentus ir juos reikalaujant apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tai rodo, kad šiuos veiksmus vienijo vieninga tyčia. Todėl šie kaltinamojo K. P. veiksmai kvalifikuotini ne kaip atskiri nusikalstami veiksmai ( atskiri epizodai),o kaip tęstinė nusikalstama pripažįstant, kad visus šiuos veiksmus siejo vieninga tyčia.

112Daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Be to, baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto pasisavinimo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą pasisavinti turtą sąmoningai siekė kad UAB „( - )“ taptų nemokia, o galimai ir bankrutuotų, jo pasisavintas turtas yra didelės vertės, todėl K. P. veiksmai peraugo civilinės atsakomybės klausimus ir pagrįstai rodo esant sąlygas baudžiamąjai atsakomybei kilti.

113Dėl netikro dokumento- 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/04/12-1 pagaminimo ir didelės vertės turtinės teisės į svetimą UAB „( - )" turtą, 467 143, 30 litų sumai įgijimo

114K. P. būdamas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nušalintas nuo direktoriaus pareigų iš UAB „( - )“, pasinaudodamas jam žinoma ir jo paties suklastota 2006-11-28 sutartimi Nr. CRT 06/11/28-KP, pagal kurią realiai susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „( - )“ nebuvo bei 111 341 Lt nepagrįstai jis sau pagal paminėtą suklastotą sutartį jau išsimokėjo, tai yra šiuos pinigus pasisavino, ir bendrovė neva dar liko neatsiskaičiusi su juo už 467 143, 30 Lt, jis su UAB „( - )" tiksliai nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2011-03-17 iki 2011-04-12, apgaulės būdu, tai yra, šios bendrovės darbuotojams nežinant apie suklastotą 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP ir tai, kad joje numatytas atsiskaitymas su K. P. yra nepagrįstas, sudarė ir pasirašė 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1 pagal kurią už 125 000 Lt jis perleido bendrovei „( - )“ tariamą jo teisę į UAB „( - )“ neva likusį skolos jam likutį 467 143, 30 Lt sumai. Tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą - 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/04/12-1 ir apgaule savo ir kito asmens, tai yra, UAB „( - )" naudai, įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą UAB „( - )" turtą, 467 143, 30 litų sumai.

115Kadangi aukščiau įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog K. P. nuo pareigų buvo nušalintas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu. Bylos duomenimis 2010-07-07 – 2011-04-08 laikotarpiu UAB „( - )“ direktoriumi buvo K. P., nuo 2011-04-08 jos administracijos vadovu paskirtas D. P.. Apklaustas liudytoju D. P. patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė „( - )“ pirko iš K. P. pagal 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1 už 160000 Lt K. P. reikalavimo teisę į UAB „( - )“ likusį skolos jam likutį 467 143, 30 Lt sumai. Tačiau sutartis civiline tvarka buvo užginčyta ir K. P. įmonei liko skolingas, skola iki šiol įmonei nėra grąžinta.

116Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta 2011-04-12 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.2011/04/12 kopija. Pagal šią sutartį K. P. perleidžia, o UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atstovaujama direktoriaus D. P. (D. P. dirbo bendrovėje „( - )“ įsiskolinimų administratoriumi), perima visas K. P. reikalavimo teises į K. P. skolininką - UAB „( - )“. Visa, sutarties 1.3. punkte nurodyta, perleidžiamų reikalavimo teisių suma - 467 143,30 Lt (Reikalavimo teisių pagrindas: Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2011-04-12 UAB „( - )“ vyr. buhalterio pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr.CRD 06/1 1/28-KP 2011-04-12 dienai). UAB „( - )“ 2011-04-22 Pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš UAB „( - )“ 467 143,30 Lt įsiskolinimo UAB „( - )“ naudai. Kauno apygardos teismas 2011-04-26 Teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „( - )“ 467 143,30 Lt skolai grąžinti ir 2 168 Lt žyminio mokesčio kreditoriui UAB „( - )“. Įsakymo įvykdymo užtikrinimui 2011-04-26 nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - skolininko (UAB „( - )“) turto areštą. Teismo įsakymas buvo panaikintas ir 2013-05-27 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-511-324/2013 ( sprendimas įsiteisėjęs) buvo pripažinta niekine 2011m. balandžio 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „( - )" ir K. P. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-1. Taikyta restitucija ir priteisti iš atsakovo K. P. atsakovei pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „( - )" 125 000 Lt.

117BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę. Svetima turtinė teisė- jokiu objektyviai egzistuojančiu teisiniu pagrindu kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui nepriklausanti turtinė teisė, kuri atitinka nukentėjusiojo turtinę pareigą ir tokią teisę įgijęs kaltininkas ar naudą gavęs trečiasis asmuo neturi ir neturėjo į nukentėjusįjį jokių turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

118Taigi byloje aptarti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad K. P. pagal nuginčytas sutartis neturėjo į UAB „( - )“ turtinių teisių ir turtinių reikalavimų, kurias jis perleido trečiajam asmeniui UAB „( - )“.

119Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai aiškinama, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo ar turtinės prievolės išvengimo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčios forma. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę, ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2012, 2K-535/2011, 2K-161-696/2017, 2K-451/2014).

120Teismo vertinimu K. P. žinojo, kad jis klastoja turto perleidimo sutartis, kad jis reikalavimo teisės į UAB „( - )“ turtą 467 143,30 Lt sumai (Reikalavimo teisių pagrindas: Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2011-04-12 UAB „( - )“ vyr. buhalterio pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr.CRD 06/1 1/28-KP 2011-04-12 dienai), neturi, tačiau veikė nusikalstamai taip siekdamas suteikti trečiajam asmeniui teises į turtą, į kurį jis pats neturėjo jokių teisių. K. P. tiek klastodamas sutartis, tiek perleisdamas reikalavimo teises į nukentėjusio UAB „( - )“ turtą trečiajam asmeniui žinojo kad veikia nusikalstamai, siekė pasekmių ir jas sukėlė. Nusikalstama veika baigta, kadangi naudą gavęs asmuo įgijo turtinę teisę realizuoti ir ja disponuoti. Tretysis asmuo pagal suklastotas sutartis bandė prisiteisti iš UAB „ ( - )“ pinigus, tačiau teismai pripažino šias sutartis niekinėmis, taikė restituciją ir įpareigojo K. P. grąžinti UAB „( - )“ gautas pagal niekinę sutartį, sumas.

121Esant šių duomenų visumai kaltinamojo K. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straispnio 2 dalį, už ką jis privalo atsakyti. Iš kaltinimo pašalintinas sakinys kuris pagal prasmę įrašytas kaltinamajame akte per klaidą, tai yra: “ Taip pat šią žinomai suklastotą 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP panaudojo, ją 2010-02-28 pateikdamas įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, ją įtraukė į buhalterinę apskaitą“. Toks kaltinimo pakoregavimas nėra esminis, jis nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia bylos faktinių aplinkybių, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, todėl yra galimas.

122Dėl bausmės.

123Teismas skirdamas K. P. bausmę už padarytus nusikaltimus vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.

124K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

125Skiriant K. P. bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pažeidė valdymo tvarką susijusius su dokumentų klastojimu. Jo padaryti nusikaltimai priskiriami: du sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 183str.2d., 182str.2d.), tęstinio pobūdžio ( BK 183 str. 2d.), du apysunkių nusikaltimų ( BK 300 str.3d.) kategorijai. Pasisavinto turto vertė keletą kartų viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. P. praeityje neteistas ( tomas 20 b.l. 116); administracine tvarka baustas, baustumai išnykę (T.20 b.l.119-125). Dirba UAB „( - )“ projektų vadovu, turi aukštąjį išsilavinimą. Turi gyvenamąją vietą, gyvena Genių g.2, Kauno mieste. Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra ( t.20. b.l. 118). Už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nesant pagrindų numatytų BK 54 str.3d. ar BK 62 str. jam skirtinos už šias veikas laisvės atėmimo bausmės. Nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę vertintina tai, kad veikos dėl kurių teisiamas kaltinamasis buvo padarytos prieš 6-7 metus, tai yra laikotarpis po veikų padarymo yra praėjęs gana nemažas į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei numatytas sankcijos vidurkis. Atsižvelgtina ir į tai, jog duomenų, kad būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai nėra, tai rodo jog jis nėra likusi nusikalsti asmenybė. Atsižvelgiant į asmenybę apibūdinančias aplinkybes galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant LR BK 75 straipsnio nuostatas ir skiriant jam įpareigojimus.

126Bausmių subendrinimui taikytinas BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, tai yra dalinis bausmių sudėjimo būdas. 2017m.gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį kuriuo K. P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perdavė jį G. Z. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukė ( nuosprendis įsiteisėjęs). Kadangi šiuo nuosprendžiu K. P. yra nuteisiamas už veikas, kurias padarė ne laidavimo paskyrimo metu, be to byla 2017m.gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jo atžvilgiu nutraukta, nuosprendžiai nebendrintini.

127Daiktinių įrodymų šioje byloje nėra. Dokumentai paimti 2011-10-20 kratos metu pas K. P. adresu ( - ) paimti UAB „( - )“ dokumentai saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos patalpose adresu ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „( - )“.

128Byloje buvo pateiktas UAB „( - )“ ieškinys 1 275 460,30 Lt arba 369 398,83 Eur sumai. Nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu, civilinio ieškovo atstovas advokatas A. M.. Pastarasis nurodė, kad jo atstovaujamai įmonei UAB „( - )“ visi civiliniai ieškiniai yra teismų patenkinti civilinėse bylose, jokios naujos aplinkybės nagrinėjant šią bylą nebuvo nustatytos, todėl jis atstovaudamas įmonės interesus ir atsižvelgdamas į tai kad prašymas tik dubliuotusi, atsisakė nuo ieškinio, atsisakymo pasekmės jam žinomos. Kadangi civilinio ieškovo atstovas atsisakė nuo ieškinio dėl to, kad civiliniai ieškiniai jau yra išspręsti civilinėse bylose tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko, teismas ieškovo atstovo atsisakymą nuo ieškinio priima. Priėmus atsisakymą nuo ieškinio, teismas konstatuoja, jog civilinio ieškinio procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas. K. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina (t.20, b.l. 133).

129Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Nutarė

130K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

131pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;

132pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems ( 3) metams;

133pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;

134pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems ( 2) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams;

135Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti K. P. subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą ketveriems ( 4) metams.

136Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviem (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams, per šį laikotarpį įpareigojant jį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

137K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

138Priimti ieškovo UAB „( - )“ atstovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti.

139Nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „( - )“ dokumentus saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos patalpose adresu ( - ), grąžinti UAB „( - )“.

140Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. K. P. gim. ( - ), a. k. ( - ) LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo,... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos... 5. teismas išnagrinėjęs bylą... 6. K. P. pagamino netikrus dokumentus ir padarė didelę žalą UAB „( - )“... 7. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus jis, nuo 2006-11-02 iki 2011-03-17, dirbdamas... 8. 2009-2010 metų laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku... 9. Tęsdamas nusikalstamą veiką K. P., kaip UAB “ ( - )“ direktorius bei... 10. 1) grynais pagal 6 (šešis) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties,... 11. 2) laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2011-03-23 per 57 kartus mokėjimo pavedimais... 12. Be to, K. P. pagamino netikrą dokumentą ir padarė didelę žalą UAB „( -... 13. t.y., būdamas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nušalintas nuo... 14. Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir teismui paaiškino, kad dėl... 15. Apie 205000 Lt. paskolos sutartį. Su įmonės akcininkais buvo sutarta, kad... 16. Kaltinamojo K. P. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo,... 17. Liudytojas J. J. parodė, kad prieš 5-7 metus dirbo UAB „( - )“ samdomu... 18. Liudytoja S. R. teisme parodė, kad tam tikru laikotarpiu dirbo įmonėje „(... 19. Liudytojas R. P. parodė, kad UAB „( - )“ įsidarbino 2008 ar 2009 metais... 20. Liudytoja G. Z. teisme parodė, kad kaltinamasis K. P. yra jos sūnus. 2006... 21. Liudytojas K. M. parodė, kad su kaltinamuoju draugai, pažįstami, nuo... 22. Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra UAB „( - )“ direktorius. Jų... 23. Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji UAB „( - )“ dirbo apie tris metus įmonės... 24. Liudytojas L. G. parodė, kad dirba įmonėje „( - )“, kuri gamina... 25. Liudytojas D. P. parodė, kad jam teko kažkada dirbti su kaltinamuoju UAB „(... 26. Liudytojas T. Ž. parodė, kad jis yra buvęs akcininkas įmonės „( - )“.... 27. Liudytoja Ž. P. parodė, kad K. P. pažįsta kaip buvusį darbdavį. Ji nuo... 28. Liudytojas M. G. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo teisininku nuo 2010 m.... 29. Liudytojas R. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš profesinės pusės.... 30. Liudytojas R. G. parodė, kad juo su K. P. siejo finansinės sąsajos. Vieną... 31. Liudytojas N. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį direktorių.... 32. Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad jis anksčiau kuriuo tai metu buvo UAB “ (... 33. Liudytojas A. B. parodė, kad 2009 m. vasario 25 d. įsidarbino įmonėje „(... 34. Liudytoja K. K. parodė, kad ji įmonėje „( - )“ dirbo daugiau nei prieš... 35. Liudytojas Š. J. parodė, kad dirbo UAB „( - )“ vadybininku du su puse... 36. Liudytojas G. P. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo teisininku laikotarpiu nuo... 37. Liudytoja I. M. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo 2009 arba 2010 metais, tris... 38. Liudytoja M. Š. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo nuo 2007 m. sausio mėn.... 39. Liudytojas S. L. parodė, kad dirbo UAB „( - )“ maždaug prieš 10 metų,... 40. Liudytoja G. K. parodė, kad ji dirbo UAB „( - )“ vadybininkės pareigose.... 41. Liudytojas L. J. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo 2009 - 2010 metais, skolų... 42. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojos V. J.... 43. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti T. J. parodymai... 44. Liudytoja J. S. parodė UAB „( - )“ pradėjo dirbti 2007 m. pradžioje,... 45. Liudytojas N. B. parodė, kad jis prieš septynis metus dirbo UAB „( - )“... 46. Liudytoja E. B. parodė, kad ji UAB „( - )“ dirbo nuo 2006 m. buhalterės... 47. Liudytojas P. B. parodė, kad susipažino su K. P., tuometiniu UAB ( - )“... 48. Liudytojas R. G. parodė, kad apie automobilio BMW X6 nedaug žino, tik tai,... 49. Liudytojas P. V. parodė, kad UAB „( - )“ veikla jam nežinoma, su... 50. Liudytoja I. G. parodė, kad ji dirbo įmonėje „( - )“ , buvo atsakinga... 51. Liudytojas J. G. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami kaip klasiokai, o... 52. Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „( - )“ nuo 2008 m.... 53. Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis iš R. T. prie 5-6 metus pirko automobilį... 54. Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis įsidarbino UAB „( - )“ 2008 metais ir... 55. Liudytoja I. T. parodė, kad ji prieš kiek tai metų pardavė automobilį BMW... 56. Specialistė L. J. paaiškino, jog duotas specialisto išvadas tvirtina.... 57. Rašytinė medžiaga.... 58. 2010 m. gruodžio 8 d. UAB „( - )“ akcininko pareiškimu dėl ikiteisminio... 59. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-17 nutartis, kuria K. P. nušalintas nuo... 60. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-1, pirminis kreditorius... 61. Paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP, Kaunas, 2010m.vasario 23d. dėl paskolos... 62. UAB ( - ), įm.kodas 125020218 kasos pajamų orderis, serija CRE Nr.221, 2010m.... 63. UAB ( - ), įm.kodas 125020218 Inventorizacijos aprašas 2009m.lapkričio 6d.... 64. PVM sąskaita faktūra išrašyta pardavėjo UAB „M2 tehnologijos“ už... 65. 2011-08-11; 2011-09-12;2011-09-16; 2011-10-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų... 66. Atlikus UAB“( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (Specialisto... 67. K. P. ir bendrovė „( - )“ 2010-02-23 įformino Paskolos sutartį Nr. CRD... 68. Bendrovė „( - )“ išrašė 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221,... 69. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „( - )“ kasos dokumentus dokumentinį... 70. Laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-04-12 pagal tyrimui pateiktus dokumentus... 71. Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta... 72. Bendrovė „( - )“ tyrimui pateikė 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintos... 73. Pagal pateiktą 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą K. P. perdavė,... 74. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6... 75. Pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktą bendrovės „( - )“... 76. Be to Sutarties Priede Nr.3, kuris pagal vyr. buhalterės R. Ž. atžymą... 77. Bendrovės „( - )“ buhalterinėje apskaitoje Susistemintų juridinių... 78. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574)... 79. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574)... 80. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574)... 81. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „( - )“ kasos ir bankinius dokumentus... 82. Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta... 83. Pagal įrašus bendrovės apskaitoje, tiriamojo laikotarpio pabaigai... 84. Atliekant dokumentinį bendrovės „( - )“ ūkinės finansinės veiklos... 85. Taigi teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad... 86. Ikiteisminio tyrimo metu K. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos... 87. Dėl 2010-02-23 Paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP suklastojimo ir UAB „(... 88. Neginčytinai nustatyta, kad K. P. 2006-11-02 iki 2011-03-17 buvo UAB „( - )"... 89. Nustatyta jog jis veikdamas priešingais įmonės steigimo tikslams interesais... 90. Kaltinamasis K. P. teisme tvirtino, kad 205000 Lt paskolos sutartis buvo... 91. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro... 92. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. P. ne tik suklastojo paskolos... 93. Taigi įrodymų visuma patvirtina tą faktą, kad pinigai K. P. buvo pervesti... 94. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. P. suklastojo paskolos sutartį Nr.CRD... 95. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 96. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl... 97. K. P. teigė, kad jis paimtus iš įmonės pinigus naudojo įmonės interesais... 98. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojais UAB „ ( - )“ dirbę... 99. K. P. teigė, kad jis vykdė tikrųjų įmonės akcininkų G. valią, tačiau... 100. Dėl netikro dokumento - 2006-11-28 sutarties dėl susistemintų juridinių... 101. Surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad K. P.... 102. K. P. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino, nurodė, kad... 103. Taigi tokius K. P. teiginius paneigia šie įrodymai: K. M. teismo posėdžio... 104. Kita vertus, jei K. P. ir būtų galima laikyti 2011-11-28 sutarties objekto... 105. Be to Sutarties Priede Nr.3, kuris pagal vyr. buhalterės R. Ž. atžymą... 106. Specialisto išvadose nurodoma ir tai, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė... 107. Bylos duomenimis UAB „( - )“ 2007m.vasario 14 dieną buvo pasirašiusi... 108. Taigi aukščiau išvadintų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai... 109. Tai rodo, kad K. P. žinodamas, kad 2006 metais susistemintų juridinių... 110. Kaltinamojo K. P. veiksmai rodo, kad dokumentą suklastojo tikslu apgauti UAB... 111. Teismas įvertinęs dėl šių abiejų nusikalstamų veikų padarymo K. P.... 112. Daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių laikomasi... 113. Dėl netikro dokumento- 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarties... 114. K. P. būdamas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nušalintas nuo... 115. Kadangi aukščiau įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog K. P. nuo... 116. Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta... 117. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar... 118. Taigi byloje aptarti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad K. P. pagal... 119. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai aiškinama, kad sukčiavimas yra tyčinis... 120. Teismo vertinimu K. P. žinojo, kad jis klastoja turto perleidimo sutartis, kad... 121. Esant šių duomenų visumai kaltinamojo K. P. nusikalstami veiksmai teisingai... 122. Dėl bausmės.... 123. Teismas skirdamas K. P. bausmę už padarytus nusikaltimus vadovaujasi BK 54... 124. K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių... 125. Skiriant K. P. bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį,... 126. Bausmių subendrinimui taikytinas BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, tai yra... 127. Daiktinių įrodymų šioje byloje nėra. Dokumentai paimti 2011-10-20 kratos... 128. Byloje buvo pateiktas UAB „( - )“ ieškinys 1 275 460,30 Lt arba 369 398,83... 129. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str.,... 130. K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 131. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį laisvės... 132. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį –... 133. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį laisvės... 134. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 135. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti... 136. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, K. P. paskirtos laisvės... 137. K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 138. Priimti ieškovo UAB „( - )“ atstovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinio... 139. Nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „( - )“ dokumentus saugomus FNTT prie LR... 140. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...