Byla e2A-509-796/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

2sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

3dalyvaujant ieškovei B. J. ir jos atstovui advokatui M. N.,

4atsakovui E. J. ir jo atstovei advokatei M. S.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kt., atsakovo E. J. priešieškinį ieškovei B. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank, AS, veikianti Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

81.

9Ieškovė B. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą 2008 m. rugpjūčio 14 d., dėl atsakovo kaltės; palikti ikisantuokinę pavardę; automobilį „Peugeot 206“ priteisti atsakovui ir pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; automobilį „VOLVO C30“ priteisti ieškovei ir pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu ( - ), pasiimti visus atsakovui priklausančius asmeninius daiktus, suderinus atvykimo laiką su ieškove ne vėliau kaip prieš septynias dienas; patvirtinti, jog ieškovės turimi kreditiniai įsipareigojimai pagal 2008 m. liepos 9 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/07/10L, pagal 2007 m. lapkričio 23 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/11/17L, pagal 2015 m. lapkričio 27 d. banko sąskaitos sutartį Nr. PBS-174392 Luminor Bank, AS, yra asmeninės ieškovės prievolės; patvirtinti, jog ieškovės turimi kreditiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 07-017834-RK bankui „Swedbank“, AB, yra asmeninės ieškovės prievolės; pripažinti, jog santuokoje įgyti kreditiniai įsipareigojimai pagal 2015 m. gegužės 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15-032877-GV bankui „Swedbank“, AB, yra asmeninė ieškovės prievolė; pripažinti, jog santuokoje įgyti kreditiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 15-047061-RK bankui „Swedbank“, AB, yra asmeninė atsakovo prievolė; pripažinti, jog santuokoje įgyti kreditiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. Nr. 16-115529-GV bankui „Swedbank“, AB, yra asmeninė atsakovo prievolė. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

102.

11Atsakovas E. J. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 2008 m. rugpjūčio 14 d., nutraukti dėl ieškovės kaltės; palikti ikisantuokines pavardes; atsakovui priklausančią palikimo dalį: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; priteisti iš ieškovės 49 275 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2008 m. liepos 1 d. sudarė nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo minėtą turtą ir įsipareigojo už jį atsiskaityti pardavėjui – atsakovui E. J.. Paaiškino, kad sutarties 9 punkte nurodyta, jog pirkėja – ieškovė 50 000 Lt sumokėjo pardavėjui atsakovui E. J. prieš pasirašant sutartį, o 120 000 Lt įsipareigojo pervesti į nurodytą sąskaitą iki 2008 m. liepos 11 d., tačiau atsakovas nei 50 000 Lt, nei žadėtų 120 000 Lt gavęs nėra, todėl šią dieną ieškovė atsakovui yra skolinga 170 000 Lt, t. y. 49 275 Eur. Nurodė, kad nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ), po tėvų mirties paveldėjo lygiomis dalimis su broliu, todėl jo palikimo dalis po santuokos nutraukimo nuosavybės teise turi atitekti atsakovui.

123.

13Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patikslino priešieškinį ir nurodė, kad atsisako priešieškinio reikalavimo atsakovui priklausančią palikimo dalį: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

154.

16Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: santuoką tarp B. J. ir E. J. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei B. J. palikti jos ikisantuokinę pavardę „Anužienė“, atsakovui E. J. – „J.“; netenkinti prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį – „VOLVO C30“, valstybinis Nr. ( - ) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. ( - ) pripažinti, kad butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra asmeninė ieškovės B. J. nuosavybė; pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), garažas, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ), yra asmeninė ieškovės B. J. nuosavybė; pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )., yra asmeninė ieškovės B. J. nuosavybė; pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), yra asmeninė ieškovės B. J. nuosavybė; pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), yra asmeninė ieškovės B. J. nuosavybė; įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu ( - ), pasiimti visus atsakovui priklausančius asmeninius daiktus, suderinus atvykimo laiką su ieškove ne vėliau kaip prieš septynias dienas bet kokiomis ryšio priemonėmis; patvirtinti, kad ieškovės kreditiniai įsipareigojimai kreditorei Luminor Bank, AS, pagal 2008 m. liepos 9 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/07/10L yra asmeninė ieškovės B. J. prievolė; patvirtinti, kad prievolė pagal 2007 m. lapkričio 23 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/11/17L kreditorei Luminor Bank yra solidari B. J. ir E. A. prievolė; pripažinti, kad ieškovės B. J. santuokoje įgyti kreditiniai įsipareigojimai kreditorei Luminor Bank, AS, pagal 2015 m. lapkričio 27 d. banko sąskaitos sutartį Nr. PBS-174392 yra asmeninė ieškovės prievolė; patvirtinti, kad ieškovės kreditiniai įsipareigojimai kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 07-017834-RK yra asmeninė ieškovės B. J. prievolė; pripažinti, kad ieškovės B. J. santuokoje įgyti kreditiniai įsipareigojimai kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2015 m. gegužės 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15-032877-GV yra asmeninė ieškovės prievolė; pripažinti, kad santuokoje įgyti kreditiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 15-047061-RK akcinėje bendrovėje „Swedbank“ yra asmeninė atsakovo E. J. prievolė; pripažinti, kad santuokoje įgyti kreditiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 16-115529-GV akcinėje bendrovėje „Swedbank“ yra asmeninė atsakovo E. J. prievolė; šalims vieno kitam išlaikymo nepriteisti; priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei B. J. 2340 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės B. J. 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

175.

18Teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), todėl šalių prašymą po santuokos nutraukimo palikti jiems ikisantuokines pavardes tenkino.

196.

20Teismas nustatė, jog sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Įvertinęs tai, jog ieškovė įgytą iki santuokos, bei paveldėtą nekilnojamąjį turtą prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe, o atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, pripažino, kad šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

217.

22Teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovė su atsakovu įgijo dvi transporto priemones: 1000 Eur vertės automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. ( - ) ir 6000 Eur vertės automobilį „VOLVO C30“, valstybinis Nr.( - ) Pažymėjo, kad ieškovė prašė automobilį „Peugeot 206“ pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; automobilį „VOLVO C30“ pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Kadangi atsakovas su šiuo reikalavimu sutinko, kompensacijos už ieškovei atitenkančią didesnės vertės turto dalį nereikalavo, teismas ieškovei priteisė automobilį „VOLVO C30“, valstybinis Nr.( - ) atsakovui –automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. ( - )

238.

24Teismas nusprendė, kad prievolės kreditorėms „Swedbank“, AB, bei „Luminor Bank“, AS, nėra bendros sutuoktinių prievolės, nors ir sudarytos santuokos metu, ir šias prievoles pripažino kiekvieno sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis.

259.

26Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), iš pardavėjų E. J. ir E. J. (atsakovas).

279.1

28Šalys susitarė, kad pirkėjas 50 000 Lt sumoka E. J. prieš pasirašant sutartį, o likusius nesumokėtus 240 000 Lt įsipareigoja sumokėti pardavėjams iki 2008 m. liepos 11 d., tokiomis dalimis: E. J. – 120 000 Lt į sąskaitą ir E. J. – 120 000 Lt į sąskaitą. Sutartyje nurodyta, kad visiškas atsiskaitymas yra patvirtinamas atskiru pardavėjų pareiškimu, kad pinigai jiems sumokėti. Pareiškimas bus neatskiriama šios pirkimo– pardavimo sutarties dalis. Iš sutarties 2-os dalies 9 punkto nustatyta, kad pirkėjas (ieškovė) 14 481 Eur (50 000 Lt) sumokėjo E. J. prieš pasirašant sutartį

299.2

302008 m. liepos 18 d. pareiškimu, patvirtintu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., pardavėjas E. J. pareiškė, kad ieškovė jam sumokėjo 34 754,40 Eur (120 000 Lt). 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškimu, patvirtintu Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarės I. B., pardavėjas E. J. (atsakovas) pareiškė, kad „Pirkėja B. A. pagal 2008 m. liepos 1 d. Pasvalio r. II-ojo notaro biuro notarės I. B. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 3796 pilnai ir tinkamai atsiskaitė už parduotą turtą ir pretenzijų jai neturiu“.

319.3

32Teismas nustatė, kad tarp banko ir kredito gavėjos B. A. (po santuokos – J.) sudaryta 2008 m. liepos 9 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/07/10L, pagal kurią kredito gavėjai suteiktas 75 301 Eur kreditas žemės sklypui su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu ( - ), pirkti ir remontuoti.

339.4

34Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi visą nurodytą sumą pagal 2008 m. liepos 1 d. pirkimo– pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas įrodinėdamas aplinkybę, kad jam nėra sumokėta, pateikė tik sąskaitos išrašą, tačiau ieškovės paaiškinimu ir byloje pateiktais rašytinais įrodymais (duomenys, kad ieškovė ėmė kreditą ginčo namo pirkimui) nustatyta, kad ieškovė su atsakovu atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal atsakovo prašymą. Byloje atsakovas nepateikė kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė su atsakovu yra neatsiskaičiusi. Labiau tikėtina ieškovės pateikta versija, kad atsakovas buvo skolingas, todėl vengė pinigų patekimo į sąskaitas ir pinigus už parduoto namo dalį gavo grynaisiais. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas tik pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo iškėlė versiją, kad ieškovė su juo neatsiskaitė.

3510.

36Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo išreikalauti asmeninio pobūdžio daiktus, kurių identifikuoti teismas neturi galimybės, o pats atsakovas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovui yra trukdoma pasiimti daiktus.

3711.

38Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

39III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4012.

41Apeliaciniu skundu atsakovas E. J. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą. Patenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti atsakovui E. J. iš ieškovės B. J. 49 275 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4212.1

43Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutarė pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, garažas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ), yra asmeninė ieškovės B. J. nuosavybė, nepriteisiant atsakovui 49 275 Eur. Pažymėjo, kad prašė pripažinti nurodytą turtą B. J. nuosavybe, tačiau iš ieškovės atsakovui priteisti 49 275,00 Eur.

4412.2

45Pirkimo–pardavimo sutarties (Nr. 3796) 9 punkte nurodyta, kad B. J. sumokėjo 14 481 Eur (50 000 Lt) E. J. prieš pasirašant sutartį, o po 34 754,40 Eur (120 000 Lt) kiekvienam pardavėjui įsipareigojo pervesti į jų nurodytas sąskaitas iki 2008 m. liepos 11 d., tačiau nei 14 481 Eur (50 000 Lt), nei 34 754,40 Eur (120 000 Lt) atsakovas negavo.

4612.3

47Namo pirkimo–pardavimo metu atsakovą su ieškove siejo labai artimi santykiai, jie gyveno kaip viena šeima, o 2008 m. rugpjūčio 14 d. buvo oficialiai įregistruota šalių santuoka. Pasitikėdamas B. J., kuri ketino pasiimti banke kreditą, o tam reikėjo įkeisti ginčo turtą, atsakovas patvirtino, kad gavo 14 481 Eur (50 000 Lt) (Pirkimo–pardavimo sutarties 11 punktas), o 2018 m. gruodžio 4 d. notarų biure pasirašė pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jame nurodė, kad 34 754,40 Eur (120 000 Lt) gavo į sąskaitą. Tačiau nei 14 481 Eur (50 000 Lt), nei 34 754,40 Eur (120 000 Lt) negavo iki šiol, nors ieškovė žadėjo pinigus atiduoti po kredito suteikimo.

4812.4

49Aplinkybę, kad atsakovas negavo 34 754,40 Eur (120 000 Lt) į sąskaitą, patvirtino pati ieškovė savo 2016 m. gruodžio 22 d. atsiliepime į atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad ji sumokėjo 34 754,40 Eur (120 000 Lt) E. J. grynaisiais pinigais, nes jis išreiškė tokį norą, o notarė įrašė, jog pinigai pervesti į sąskaitą, kaip buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Atsakovas noro gauti grynuosius pinigus neturėjo ir jų negavo nei grynaisiais, nei į sąskaitą.

5012.5

51Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė atsakovui yra sumokėjusi visą nurodytą sumą pagal 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

5213.

53Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. J. prašo atsakovo E. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

5413.1

55Atsakovo apeliacinio skundo dalykas – pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą – patenkinti atsakovo priešieškinį priteisiant atsakovui E. J. iš ieškovės B. J. 49 275 Eur. Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, jog apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl 49 275 Eur skolos priteisimo iš ieškovės, o šios sprendimo dalies neteisėtumą grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, paėmė už pagrindą prielaidas ignoruojant atsakovo pateiktus įrodymus.

5613.2

57Pažymėjo, kad jai užkertama teisė tinkamai atsikirsti į atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, nes atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos teisės normos, kuria grindžia savo apeliacinio skundo reikalavimą, nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nurodo tik bylos faktines aplinkybes bei pateikia savo nurodytų faktinių aplinkybių vertinimą. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė nė vieno skundžiamo sprendimo teiginio, su kuriuo nesutiktų, nėra nurodyta apelianto nuomonė dėl bylos nagrinėjimo, t. y. kad byla būtų nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

5813.3

59Teismas išanalizavo ir aptarė tiek atsakovo, tiek ir ieškovės pateiktus duomenis bei nurodytas aplinkybes, išsamiai nurodė šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu aptartas aplinkybes, įvertino tiek atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašus, tiek ir ieškovės pateiktą notarinę pirkimo–pardavimo sutartį bei pareiškimą dėl ieškovės atsiskaitymo atsakovui pagal pirkimo–pardavimo sutartį bei faktą, kad ieškovė buvo paėmusi paskolą namui iš atsakovo įsigyti. Pažymėjo, kad devynerius metus atsakovas jokių pretenzijų ieškovei dėl neva nesumokėtų piniginių lėšų nereiškė, pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo.

6013.4

61Ieškovė atsakovui ginčo sumą sumokėjo grynaisiais. Atsakovas, bandydamas pasinaudoti susiklosčiusia situacija, teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašą kaip įrodymą, jog pinigų negavo. Atsakovo banko sąskaitoje neturėjo būti ieškovės pavedimo, kadangi pinigai buvo sumokėti grynaisiais. Tai patvirtina tarp šalių pasirašytas 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimas, patvirtintas Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarės I. B., kuriuo pardavėjas E. J. (atsakovas) pareiškė ir patvirtino, kad „Pirkėja B. A., pagal 2008 m. liepos 1 d. Pasvalio r. II-ojo notaro biuro notarės I. B. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. 3796 pilnai ir tinkamai atsiskaitė už parduotą turtą ir pretenzijų jai neturiu“.

6214.

63Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

66Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

67Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6815.

69Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kad būtų išsamiai išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, taip pat suteikta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti paaiškinimus dėl ginčo, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7016.

71Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 49 275 Eur skolą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

7217.

73Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi visą nurodytą sumą pagal 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad jam nėra sumokėta, pateikė tik sąskaitos išrašą, tačiau iš byloje esančių ieškovės paaiškinimu ir rašytinių įrodymų (faktas, kad ieškovė ėmė kreditą ginčo namo pirkimui) nustatyta, kad ieškovė su atsakovu atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal atsakovo prašymą, byloje atsakovas nepateikė kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė su atsakovu yra neatsiskaičiusi. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina ieškovės pateikta versija, kad atsakovas buvo skolingas kitiems asmenims, todėl vengė pinigų patekimo į sąskaitas ir pinigus už parduoto namo dalį gavo grynaisiais. Pažymėjo, kad atsakovas tik pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo iškėlė versiją, kad ieškovė su juo neatsiskaitė, tačiau nuo fakto, kad ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė, praėjo beveik 9 metai, per kuriuos atsakovas neginčijo pirkimo–pardavimo sutarties bei nekėlė jokių pretenzijų dėl to, kad su juo nebuvo atsiskaityta.

7418.

75Apeliantas E. J., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pasitikėdamas B. J., kuri ketino pasiimti banke kreditą, o tam reikėjo įkeisti ginčo turtą, pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino, kad gavo 14 481 Eur (50 000 Lt) (sutarties 11 punktas), o 2018 m. gruodžio 4 d. notarų biure pasirašė pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jame nurodė, kad 34 754,40 Eur (120 000 Lt) gavo į sąskaitą. Teigia, kad nei 14 481 Eur (50 000 Lt), nei 34 754,40 Eur (120 000 Lt) negavo iki šiol, nors ieškovė žadėjo pinigus atiduoti po kredito suteikimo. Nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad ji sumokėjo 34 754,40 Eur (120 000 Lt) jam grynaisiais pinigais, nes jis išreiškė tokį norą, o notarė įrašė, jog pinigai pervesti į sąskaitą, kaip buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Atsakovas noro gauti grynuosius pinigus neturėjo ir jų negavo nei grynaisiais, nei į sąskaitą.

7619.

77Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nėra absoliutus, yra šio principo išimčių. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas, – siekis apginti viešąjį interesą. Kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016 20, 22–29 punktai). Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje informavo šalis, kad įvertinęs ginčo pobūdį, sprendimo motyvus, apeliacinį skundą, ketina svarstyti galimybę nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka peržengti apeliacinio skundo ribas.

7820.

79Ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2019 m. gegužės 3 d. pateikti papildomus įrodymus, t. y. duomenis apie 2007–2008 m. gautą darbo užmokestį, pajamas pagal autorines sutartis, banko sąskaitos išrašus bei įrodymus apie ieškovės mokėtas paskolas ginčo laikotarpiu. Ieškovė teismui pateikė papildomus įrodymus ir prašė juos pridėti prie bylos. Teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, nutarė, jog papildomai pateikti įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

80Faktinės aplinkybės

8121.

82Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2008 m. rugpjūčio 14 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 97. Šalys vaikų nesusilaukė, santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. 2016 m. spalio 4 d. teismui B. J. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir įpareigojimo pasiimti asmeninius daiktus iš gyvenamojo namo. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 49 275 Eur skolos už 2008 m. liepos 1 d. jai parduotą nekilnojamąjį turtą.

8322.

84Nustatyta, jog 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), iš pardavėjų E. J. ir E. J. (atsakovas). Iš sutarties 2 dalies (šalių atsiskaitymo tvarka) nustatyta, kad šalys susitarė, kad pirkėja 14 481 Eur (50 000 Lt) sumoka E. J. prieš pasirašant sutartį, o likusius nesumokėtus 69 508,80 Eur (240 000 Lt) įsipareigoja sumokėti pardavėjams iki 2008 m. liepos 11 d., tokiomis dalimis: E. J. – 34 754,40 Eur (120 000 Lt) į sąskaitą ir E. J. – 34 754,40 Eur (120 000 Lt) į sąskaitą. Visiškas atsiskaitymas yra patvirtinamas atskiru pardavėjų pareiškimu, kad pinigai jiems sumokėti. Pareiškimas bus neatskiriama šios pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Iš sutarties 2-os dalies 9 punkto nustatyta, kad pirkėjas (ieškovė) 14 481 Eur (50 000 Lt) sumokėjo E. J. prieš pasirašant sutartį. 2008 m. liepos 18 d. pareiškimu, patvirtintu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., pardavėjas E. J. pareiškė, kad ieškovė jam sumokėjo 34 754,40 Eur (120 000 Lt). 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimu, patvirtintu Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarės I. B., pardavėjas E. J. (atsakovas) pareiškė, kad „už parduotą dalį <.......> likusi nesumokėta 120 000 Lt suma į sutartyje nurodytą sąskaitą įmokėta. Pirkėja B. A., pagal 2008 m. liepos 1 d. Pasvalio r. II-ojo notaro biuro notarės I. B. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 3796 pilnai ir tinkamai atsiskaitė už parduotą turtą ir pretenzijų jai neturiu“. Iš 2008 m. liepos 9 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/10L nustatyta, kad tarp Banko ir kredito gavėjos B. A. (po santuokos – J.) dar iki santuokos sudaryta būsto kreditavimo sutartis, pagal kurią kredito gavėjai suteiktas 75 301 Eur kreditas žemės sklypui su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu P. A. g. 19, Pasvalys, pirkti ir remontuoti.

8523.

86Šioje byloje ginčo tarp B. J. ir E. J. (atsakovo brolio) dėl sumokėtos 34 754,40 Eur (120 000 Lt) sumos pagal 2008 m. liepos 1 d. Pasvalyje sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį nėra.

8724.

88Pažymėtina, jog abi šalys – tiek ieškovė B. J., tiek atsakovas E. J. patvirtino ir pripažįsta, kad 34 754,40 Eur (120 000 Lt) skolos suma, kaip numatyta 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3796, į atsakovo sąskaitą pervesta nebuvo ir dėl to byloje ginčo nėra.

8925.

90Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

9126.

92Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus, gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).

9327.

94Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje informavo šalis, kad įvertinęs ginčo pobūdį, sprendimo motyvus, apeliacinį skundą, ketina svarstyti galimybę nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka peržengti apeliacinio skundo ribas. Proceso šalims buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl ketinimo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9528.

96CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 str., labai svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 nutartis civilinėje byloje E Nr. 3K-3-617/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014). „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014). Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

9729.

98Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalių pasirašytoje 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad pirkėjas 14 481 Eur (50 000 Lt) sumoka E. J. prieš pasirašant sutartį, o likusius nesumokėtus 34 754 Eur (120 000 Lt) – į sąskaitą. Nurodyta, kad visiškas atsiskaitymas yra patvirtinamas atskiru pardavėjų pareiškimu, kad pinigai jiems sumokėti ir pareiškimas bus neatskiriama šios pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Iš byloje nustatytų ir anksčiau paminėtų bylos duomenų, atsakovo ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškime atsakovo nurodytos aplinkybės apie 120 000 Lt gavimą į sąskaitą neatitinka faktinių realiai egzistavusių aplinkybių, nes abi šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pinigai į sąskaitą pervesti nebuvo.

9930.

100Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012).

10131.

102Įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pripažinti 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį t. y. ginčijamą 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimą negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi jame nurodytos aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos.

103Dėl skolos sumokėjimo/nesumokėjimo

10432.

105Bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. J. prašė iš ieškovės B. J. priteisti 49 275 Eur skolą už parduotą nekilnojamąjį turtą. Tiek ieškovė B. J., tiek atsakovas E. J. patvirtino ir pripažįsta, kad 34 754,40 Eur (120 000 Lt) skolos suma, kaip numatyta 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3796, į atsakovo sąskaitą pervesta nebuvo, ir dėl to byloje ginčo nėra. Tačiau apeliantas nurodė, kad nei notarinėje sutartyje nurodytos 50 000 Lt (14 481 Eur) sumos, nei 120 000 Lt (34 754,40 Eur) ieškovė už įsigytą nekilnojamąjį turtą jam nesumokėjo, o ieškovė nurodė ir įrodinėja, kad pinigus atsakovui sumokėjo grynaisiais.

10633.

107Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Nagrinėjamoje byloje, jeigu ieškovė teigia, kad pinigai už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą atsakovui buvo sumokėti, ji šias aplinkybes turi ir įrodyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais ne kartą išskirta, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

10834.

109Apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ginčijamos skolos nėra gavęs, jokių mokėjimų grynaisiais pinigais ieškovė nebuvo jam mokėjusi. Nurodė, jog tą aplinkybę, kad jis negavo 34 754,40 Eur (120 000 Lt) į sąskaitą, patvirtino ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį, nurodydama, kad ji sumokėjo 34 754,40 Eur (120 000 Lt) E. J. grynaisiais pinigais, nes jis išreiškė tokį norą, o notarė įrašė, jog pinigai pervesti į sąskaitą, kaip buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Atsakovas teigia, kad jokio noro gauti grynuosius pinigus neturėjo ir jų negavo nei grynaisiais, nei į sąskaitą. Ieškovė, pasinaudodama jo jausmais, kadangi santykiai tarp šalių buvo geri, įtikino jį sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašyti, kad jis gavo visus pinigus pagal sutartį. Apeliantas teismo posėdžio metu teigė, kad kol šalys gyveno kaip šeima, apie skolos grąžinimą kalbos nebuvo, kalbėdavo apie bendrą gyvenimą ir bendrai vedamą ūkį. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog ieškovė dengė jo skolas ir jį išlaikė. Nurodė, jog save išlaikė iš gaunamų pajamų, t. y. atlyginimo, dirbo Klaipėdos universitete Sveikatos fakultete asistentu, pajamos per mėnesį sudarė apie 350 Eur (1200 Lt – 1300 Lt), iš jų apie 150 Eur (500 Lt) mokėjo alimentus, prie šeimos biudžeto prisidėdavo, kiek reikėdavo, konkrečios sumos nurodyti negalėjo. Pažymėjo, jog šalims gyvenant kartu, jokių pretenzijų dėl skolos nereiškė. 2016 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir nuo to laiko atsisakė bendrauti su atsakovu skolos grąžinimo klausimu.

11035.

111Ieškovė, nesutikdama su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teigia, kad atsakovui ginčo sumą sumokėjo grynaisiais pinigais. Nurodo, jog atsakovas, bandydamas pasinaudoti susiklosčiusia situacija, teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašą kaip įrodymą, jog pinigų negavo, tačiau tai neįrodo, kad skola nebuvo grąžinta, nes pinigai buvo sumokėti grynaisiais. Galutinio atsiskaitymo faktą patvirtina tarp šalių pasirašytas 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimas, patvirtintas Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarės I. B., juo pardavėjas E. J. (atsakovas) pareiškė ir patvirtino, kad „Pirkėja B. A., pagal 2008 m. liepos 1 d. Pasvalio r. II-ojo notaro biuro notarės I. B. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. 3796 pilnai ir tinkamai atsiskaitė už parduotą turtą ir pretenzijų jai neturiu“. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir aptarė tiek atsakovo, tiek ir ieškovės pateiktus duomenis bei nurodytas aplinkybes, t. y. išsamiai nurodė šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu aptartas aplinkybes, taip pat įvertino tiek atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašus, tiek ir ieškovės pateiktas notarines pirkimo–pardavimo bei pareiškimą dėl ieškovės atsiskaitymo atsakovui pagal pirkimo–pardavimo sutartis bei faktą, kad ieškovė buvo paėmusi paskolą namui iš atsakovo įsigyti (tai patvirtina paskolos sutartis). Pažymėjo, kad iki šalių santuokos nutraukimo bylos, t. y. devynerius metus, atsakovas jokių pretenzijų ieškovei dėl tariamai nesumokėtų piniginių lėšų nereiškė, pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo.

11236.

113Ieškovė bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka teismui ieškovė nurodė, kad ji visą bendrą gyvenimą atsakovą išlaikė, todėl nesutinka jam dar kažkiek mokėti (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 46:38), tačiau tuo pačiu bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog skolą 34 754,40 Eur (120 000 Lt) – atsakovui grąžino sumokėdama grynaisiais pinigais, tačiau paaiškinti bei įvardyti skolos grąžinimo aplinkybių negalėjo. Į teisėjų kolegijos klausimus, kokiomis aplinkybėmis sumokėjo sutartyje nurodytą 34 754,40 Eur (120 000 Lt) sumą, t. y. kaip mokėdavo skolos sutartyje nurodytą sumą; kokiomis datomis; kokiomis sumomis; kaip buvo vedama skolos grąžinimo apskaita; kaip sutikrindavo su apeliantu grąžintiną skolos sumą; kaip įvardydavo skolos grąžinimą; kadangi skolos grąžinimo laikotarpiu šalys buvo įregistravusios santuoką, kur apeliantas gautą pinigų sumą panaudojo, ieškovė nurodė, kad skolą atsakovui grąžino laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (t. y. per šešis mėnesius), tačiau konkrečiai įvardyti, kada ir kokiomis sumomis atsakovui grąžindavo skolą, negalėjo, kadangi nepamena, nes praėjo daugiau kaip dešimt metų (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 27.50). Teigia, jog turėjo stabilias pajamas iš gaunamo atlyginimo, gaudavo finansinę paramą iš sūnaus, kuris tuo metu dirbo Norvegijoje, Danijoje aukštalipiu, ir mamos. Apskaitą, susijusią su skolos grąžinimu atsakovui, vedė ieškovės mama, kuri jau yra mirusi (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 28.15). Nurodė, jog ieškovės mama, kuri gyveno Pasvalyje, tvarkė visą apskaitą dėl skolos atsakovui, kai ieškovė sumokėdavo atsakovui, mama pasakydavo, kiek dar liko nesumokėtos skolos. Apskaitos duomenų teismui pateikti negali, nes jų neišsaugojo. Kaip apeliantas vesdavo ginčo skolos apskaitą, ieškovė pasakyti negali (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 30.44), kur apeliantas dalimis grąžintą skolą panaudojo, nežino, nes su ja to nederino (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 32.12), pažymėjo, jog apeliantas mažai prisidėjo prie buities, bendrų mokesčių, gyveno sau ir savo malonumui. Kokiomis sumomis grąžindavo atsakovui ginčo skolą, ieškovė įvardyti negalėjo, tačiau nurodė, jog skolą yra grąžinusi iki notariškai pasirašyto atsakovo pareiškimo (posėdžio data 2019-05-16; posėdžio laikas: 14.24). Ieškovė nurodė, jog perduodant atsakovui skolos sumą dalimis, juos įvardydavo: „čia tau pinigai“ (posėdžio data 2019-05-16; posėdžio laikas: 17.55), „tai mokestis už tą pasirašytą pas notarą sutartį“ (posėdžio data 2019-05-16; posėdžio laikas: 24.40), kaip grąžindavo skolą, niekas nematė (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 37.31). Į teisėjų kolegijos klausimą, ar patvirtina apelianto išsakytus argumentus, jog atsakovas pas notarą 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimą pasirašė, ieškovės prašymu, kad bendra šeima, bendras ūkis. Ieškovė nepripažino, jog toks pokalbis buvo, nurodė, kad nieko iš atsakovo neprašė, teigia, jog pasirašyti reikėjo, kad apsidraustų notariškai (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 33.11). Ieškovė nurodė, jog pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos nesilaikyta, atsakovo prašymu, todėl, kad atsakovo finansinė padėtis buvo nestabili, t. y. atsakovas tuo metu bijojo skolininkų, turėjo teisminį procesą (su „Žolės riedulio“ klubu), vyko skyrybų procesas, buvo likusių skolų iš anksčiau (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 26.17; 36.06). Ieškovė tvirtina, kad apie pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintą sąlygą, jog pinigus turi pervesti į atsakovo sąskaitą, sužinojo tik tada, kai prasidėjo šis teisminis procesas, tačiau neneigia, kad pirkimo–pardavimo sutartį skaitė ir ją pasirašė (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 36.25).

11437.

115Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog paėmė 75 30 Eur (260 000 Lt) kreditą, kad grąžintų skolą už namo pirkimą E. J. ir E. J. (po 120 000 Lt), likę pinigai skirti namo Pasvalyje renovavimui (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 34.47). Teigia, kadangi namas, kurio pirkimui imtas kreditas, buvo sugriuvęs ir jį reikėjo rekonstruoti, dėl šių priežasčių dalis šių pinigų buvo panaudota namo remontui (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 38.47), o su atsakovu buvo susitarta, kad jam skola bus grąžinta per pusę metų, tačiau raštu to nefiksavo (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 40.09). Ieškovė dėl apelianto nurodytų argumentų, jog nėra sumokėjusi ir 14 481 Eur (50 000 Lt) sumos (iš pirkimo–padavimo sutarties Nr. 3796, 2 dalies 9 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, jog pirkėja 14 481 Eur (50 000 Lt) sumoka E. J. prieš pasirašant sutartį), nurodė, jog šią sumą yra sumokėjusi iš savo santaupų (posėdžio data 2019-04-17; posėdžio laikas: 34:04; 42.54). Ieškovė pažymėjo, jog turėjo asmeninių lėšų, dirbo 1,5 etato, dalyvavo projektuose, gaudavo autorinius atlyginimus, jos pajamos siekė apie 34 754 Eur (120 000 Lt) per metus ir tai netiesiogiai pagrindžia jos galėjimą su atsakovu atsiskaityti grynaisiais pinigais.

11638.

117Apeliantas E. J. nurodo, jog notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 50 000 Lt suma jam sumokėta nebuvo. Teismui nurodė, jog pasirašė, kadangi ieškovė jo prašė pasirašyti, jie ruošėsi kurti šeimą, sakė, kad neįforminus pirkimo–pardavimo negalės gauti paskolos ir visiškai atsiskaityti. Nurodyta pinigų suma jam nėra sumokėta. Kaip jau byloje nustatyta, 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), iš pardavėjų E. J. ir E. J. (atsakovas). Iš sutarties 2 dalies (šalių atsiskaitymo tvarka) 9 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, jog pirkėja 14 481 Eur (50 000 Lt) sumoka E. J. prieš pasirašant sutartį. Sutarties 3 dalies (pardavėjo pareiškimas ir garantijos) 11 punkte įtvirtinta, jog E. J. pareiškia, kad 14 481 Eur (50 000 Lt) iš pirkėjo gavo. Taigi šioje sutartyje nurodyta, kad atsakovas minėtą pinigų sumą gavo, ir tai patvirtina pas notarą šalių pasirašyta sutartis.

11839.

119Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Toks įrodymas ji yra tais atvejais, kai pateikiama į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai ji byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys, reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, ne kartą pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015).

12040.

121Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas, kad 50 000 Lt (14 481 Eur) jam nebuvo sumokėti, atsakovui nepateikus jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip neįrodytas.

12241.

123Nagrinėjamu atveju iš ieškovės į bylą pateiktų „Swedbank“, AB, išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 gruodžio mėn. ieškovės gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio, autorinių atlyginimų bei kitos įplaukos į ieškovės sąskaitą siekia apie 9171,42 Eur (31 667,05 Lt). Pažymėtina, jog teismas vertino tik sumas, kurios buvo pervestos šiuo laikotarpiu į atsakovės sąskaitą, kurios išrašas buvo pateiktas. Iš „Swedbank“, AB, išrašų taip pat nustatyta, jog minėtu laikotarpiu iš ieškovės sąskaitos išgryninta grynųjų pinigų apie 7 541,71 Eur (26 040 Lt). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog jos sūnus Simonas tuo metu dirbo aukštalipiu ir padėdavo jai finansiškai, tačiau sąskaitoje neatsispindi, jog šiuo laikotarpiu Simonas būtų atlikęs pavedimus į ieškovės sąskaitą, pavedimai iš S. K. į ieškovės sąskaitą buvo atliekami laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 21 d.

12442.

125Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.). Kartu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

12643.

127Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, mano, jog aplinkybės, kad ieškovė turėjo pajamas ir jas išgrynindavo, neįrodo, jog tuos pinigus ji sumokėjo atsakovui kaip skolą, be to, ir išgryninta suma yra mažesnė, nei ieškovė turėjo sumokėti atsakovui kaip galutinį atsiskaitymą, t. y. 34 754,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat ieškovės duotus paaiškinimus teismo posėdžių metu, tai, jog ji negalėjo teismui nurodyti, kokiomis sumomis, kada sumokėjo atsakovui 120 000 Lt, taip pat į jos parodymų prieštaringumą, nes duodama paaiškinimus ieškovė nurodo, jog skolą grąžino, kitą kartą nurodo, jog ji ir taip išlaikė atsakovą, todėl skolą jam yra grąžinusi, teisėjų kolegija mano, kad labiau tikėtina, jog ieškovė atsakovui 34 754 Eur (120 000 Lt) skolos grynaisiais pinigais nėra grąžinusi.

12844.

129Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

130Dėl procesinės bylos baigties

13145.

132Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti 49 275 Eur skolą, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimas, pagal kurį atsakovas E. J. patvirtino, jog pagal 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3796 pirkėja B. A. visiškai ir tinkamai atsiskaitė už parduotą turtą, pretenzijų jai neturi, pripažintinas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovui iš ieškovės priteistina 34 754,00 Eur (120 000 Lt) suma už parduotą nekilnojamąjį turtą. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

133Dėl bylinėjimosi išlaidų

13446.

135Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

13647.

137Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-540-3963 yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5427, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 419,25 Eur. Atsakovas patikslintu priešieškiniu byloje pareiškė 3 savarankiškus reikalavimus, iš kurių 2 neturtinio pobūdžio ir 1 turtinio pobūdžio reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies (50 proc.), reikalavimas išreikalauti iš ieškovės daiktus atmestas, o reikalavimas priteisti 49275 Eur kompensaciją tenkintas iš dalies (70 proc.), teismas daro išvadą, kad atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies ir patenkinta 40 procentų atsakovo pareikštų reikalavimų).

13848.

139Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2600 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (t. y. 90 procentų ieškinio reikalavimų, nes ieškovė pareiškė 5 reikalavimus, iš kurių keturi tenkinti visiškai, o penkto – 50 procentų).

14049.

141Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 75 proc. ieškovės reikalavimų (90 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 60 proc. (atmesta priešieškinio dalis) : 2) ir 25 proc. atsakovo reikalavimų (40 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 10 proc. (atmesta ieškinio dalis): 2). Todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistina 1950 Eur (2600 Eur × 75 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovės valstybei priteistini 104,81 Eur (419,25 Eur x 25 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

14250.

143Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

14451.

145Nustatyta, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2935, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 188,50 Eur. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 600 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

14652.

147Kadangi atsakovo reikalavimas priteisti 49 275 Eur tenkintas iš dalies ir priteista 34 754 Eur, darytina išvada, kad patenkinta 70 proc. atsakovo reikalavimų, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 131,95 Eur (188,50 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 30 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 180 Eur (600 Eur x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

148Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

149atsakovo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

150Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo reikalavimas dėl 49 275 Eur skolos iš ieškovės priteisimo ir kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

151Pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimą, kuriame atsakovas E. J. patvirtino, jog pagal 2008 m. liepos 1 d. pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 3796 pirkėja B. A. visiškai ir tinkamai atsiskaitė už parduotą turtą, pretenzijų jai neturi.

152Priteisti iš ieškovės B. J. atsakovui E. J. 34 754 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis Eur) skolos.

153Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

154Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei B. J. 1950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

155Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei B. J. 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

156Priteisti valstybei iš ieškovės B. J. 104,81 Eur (vieną šimtą keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

157Priteisti valstybei iš ieškovės B. J. 131,95 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 95 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovei B. J. ir jos atstovui advokatui M. N.,... 4. atsakovui E. J. ir jo atstovei advokatei M. S.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8. 1.... 9. Ieškovė B. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama... 10. 2.... 11. Atsakovas E. J. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą... 12. 3.... 13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patikslino priešieškinį ir... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 4.... 16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 9 d.... 17. 5.... 18. Teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 19. 6.... 20. Teismas nustatė, jog sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo.... 21. 7.... 22. Teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovė su atsakovu įgijo dvi... 23. 8.... 24. Teismas nusprendė, kad prievolės kreditorėms „Swedbank“, AB, bei... 25. 9.... 26. Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi... 27. 9.1... 28. Šalys susitarė, kad pirkėjas 50 000 Lt sumoka E. J. prieš pasirašant... 29. 9.2... 30. 2008 m. liepos 18 d. pareiškimu, patvirtintu Vilniaus rajono 1-ojo notarų... 31. 9.3... 32. Teismas nustatė, kad tarp banko ir kredito gavėjos B. A. (po santuokos –... 33. 9.4... 34. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė... 35. 10.... 36. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo išreikalauti asmeninio pobūdžio... 37. 11.... 38. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo... 39. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 40. 12.... 41. Apeliaciniu skundu atsakovas E. J. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti... 42. 12.1... 43. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutarė... 44. 12.2... 45. Pirkimo–pardavimo sutarties (Nr. 3796) 9 punkte nurodyta, kad B. J. sumokėjo... 46. 12.3... 47. Namo pirkimo–pardavimo metu atsakovą su ieškove siejo labai artimi... 48. 12.4... 49. Aplinkybę, kad atsakovas negavo 34 754,40 Eur (120 000 Lt) į sąskaitą,... 50. 12.5... 51. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus, padarė... 52. 13.... 53. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. J. prašo atsakovo E. J.... 54. 13.1... 55. Atsakovo apeliacinio skundo dalykas – pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo... 56. 13.2... 57. Pažymėjo, kad jai užkertama teisė tinkamai atsikirsti į atsakovo pateiktą... 58. 13.3... 59. Teismas išanalizavo ir aptarė tiek atsakovo, tiek ir ieškovės pateiktus... 60. 13.4... 61. Ieškovė atsakovui ginčo sumą sumokėjo grynaisiais. Atsakovas, bandydamas... 62. 14.... 63. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 66. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 67. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 68. 15.... 69. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą... 70. 16.... 71. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 72. 17.... 73. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 74. 18.... 75. Apeliantas E. J., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 76. 19.... 77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 320 straipsnio 2... 78. 20.... 79. Ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2019 m. gegužės 3 d. pateikti... 80. Faktinės aplinkybės... 81. 21.... 82. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2008 m. rugpjūčio 14 d.... 83. 22.... 84. Nustatyta, jog 2008 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu... 85. 23.... 86. Šioje byloje ginčo tarp B. J. ir E. J. (atsakovo brolio) dėl sumokėtos 34... 87. 24.... 88. Pažymėtina, jog abi šalys – tiek ieškovė B. J., tiek atsakovas E. J.... 89. 25.... 90. Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio... 91. 26.... 92. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio... 93. 27.... 94. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine žodinio proceso... 95. 28.... 96. CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei... 97. 29.... 98. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalių pasirašytoje 2008 m. liepos 1 d.... 99. 30.... 100. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto... 101. 31.... 102. Įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės... 103. Dėl skolos sumokėjimo/nesumokėjimo... 104. 32.... 105. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. J. prašė iš ieškovės B. J. priteisti... 106. 33.... 107. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be... 108. 34.... 109. Apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso... 110. 35.... 111. Ieškovė, nesutikdama su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teigia, kad... 112. 36.... 113. Ieškovė bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso... 114. 37.... 115. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog paėmė 75 30 Eur (260 000 Lt)... 116. 38.... 117. Apeliantas E. J. nurodo, jog notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta... 118. 39.... 119. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notaro patvirtinta sutartis yra... 120. 40.... 121. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 122. 41.... 123. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės į bylą pateiktų „Swedbank“, AB,... 124. 42.... 125. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje... 126. 43.... 127. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, mano, jog aplinkybės,... 128. 44.... 129. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 130. Dėl procesinės bylos baigties... 131. 45.... 132. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 133. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 134. 46.... 135. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių... 136. 47.... 137. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui Valstybės garantuojamos... 138. 48.... 139. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi... 140. 49.... 141. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje iš viso... 142. 50.... 143. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,... 144. 51.... 145. Nustatyta, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 146. 52.... 147. Kadangi atsakovo reikalavimas priteisti 49 275 Eur tenkintas iš dalies ir... 148. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 149. atsakovo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 150. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 9... 151. Pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 4 d. pareiškimą, kuriame... 152. Priteisti iš ieškovės B. J. atsakovui E. J. 34 754 Eur (trisdešimt keturis... 153. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 154. Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei B. J. 1950 Eur (vieną tūkstantį... 155. Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei B. J. 180 Eur (vieną šimtą... 156. Priteisti valstybei iš ieškovės B. J. 104,81 Eur (vieną šimtą keturis... 157. Priteisti valstybei iš ieškovės B. J. 131,95 Eur (vieną šimtą trisdešimt...