Byla 1A-66-332/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ą. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nuteistajam Ą. P., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. S., V. J. ir M. S. atstovei advokatei Violetai Savickienei, civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ? UAB) ( - ) atstovei advokatei Valdai Grigonytei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ą. P., jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės atsakovės UAB ( - ), jos atstovų Ą. P. ir advokatės Valdos Grigonytės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ą. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos rajono ribų.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi Ą. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Nukentėjusiųjų D. S., V. J. ir M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB ( - ) priteista 700 eurų turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. S., 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. J., 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. S., iš civilinės atsakovės UAB ( - ) priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. S., 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. J., 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. S..

6Nukentėjusiajai D. S. iš Ą. P. priteista 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

91.

10Ą. P. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 13 d., apie 13.10 val., ( - ), vairuodamas automobilį ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 9, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, t. y., važiuodamas ( - ) ir artėdamas prie sankryžos su ( - ), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas), važiavo 69 km/h greičiu ir viršijo gyvenvietėse leistiną maksimalų 50 km/h greitį (KET 129 punktas), atsiradus kelyje kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, tai yra iš kairės pusės į važiuojamąją kelio dalį įžengus pėsčiajam V. S., nedelsiant nestabdė vairuojamo automobilio ir nesustojo (KET 128 punktas), ir dėl to kliudė pėsčiąjį V. S., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. S. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

11II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

122.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis Ą. P. ir jo gynėja Valda Grigonytė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir Ą. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat prašo atmesti nukentėjusių, civilinių ieškovių D. S., V. J. ir M. S. civilinį ieškinį kaip nepagrįstą, nesant Ą. P. kaltės; jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto nuspręstų, kad Ą. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, prašo neturtinės žalos sumą D. S., V. J. ir M. S. sumažinti iki 5 000 Eur, neskirti Ą. P. uždraudimo naudotis specialiąja teise.

142.1.

15Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai Ą. P. pripažino kaltu. Valstybės įmonės ( - ) 2017 m. sausio 18 d. rašto Nr. ( - ) priede nurodoma, kad kelyje Nr. ( - ) (kryptimi, kuria važiavo nuteistasis eismo įvykio metu) atkarpoje nuo 12,109 km ( - ) iki 10,729 km ( - ) leistinas greitis buvo 60 km/h, o nuo 10,729 km ( - ) iki 9,968 km ( - ) leistinas greitis buvo 50 km/h, o kryptimi ( - ) nuo 9,968 km ( - ) leistinas greitis 60 km/h, todėl, apelianto nuomone, kelio ženklinimas nurodytoje kelio atkarpoje buvo labai painus, gyvenvietės teritorijoje visur leistinas greitis buvo nurodytas 60 km/h, tik ( - ) sankryžoje, kurioje nėra jokio įspėjamojo kelio ženklo, jis automatiškai tampa 50 km/h. Toks neaiškus kelio ženklinimas turėjo būti kvalifikuojamas kaip lengvinanti aplinkybė, bet teismas to nepadarė. Apeliantas, pravažiuodamas ( - ) pastatytus 60 km/h leistiną važiavimo greitį numatančius kelio ženklus, buvo įsitikinęs, jog neviršija leistino greičio, todėl jis nepažeidė KET 129 punkto reikalavimų. Apeliantas važiavo 62 km/h greičiu, t. y. saugiu greičiu ? kad galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti ir neatsitrenkti į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Šioje kelio atkarpoje pėsčiųjų dalyvavimas eisme yra draudžiamas, todėl apeliantas „maksimaliai protingai išpildė KET 9 ir 126 punktų nuostatas.“

162.2.

17Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Ą. P. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes eismo įvykio metu matomumas, nepaisant drėgnos kelio dangos, buvo geras, kelio būklė gera, automobilis techniškai tvarkingas, eismas neintensyvus, kelio ženklinimas buvo painus, todėl nuteistasis nepažeidė KET 127 ir 128 punktų.

182.3.

19Skunde pažymima, kad nuteistasis pagrįstai ir protingai tikėjosi, kad nukentėjusysis V. S. saugodamas save, laikysis KET 45 punkto reikalavimų. Būdamas protingai atsargus ir atsakingas vairuotojas negalėjo tikėtis, kad V. S. sunkiai apgirtęs (3,33 promilės etilo alkoholio kraujyje, 3,81 promilės etilo alkoholio šlapime) išvis išeis į važiuojamąją kelio dalį matydamas atvažiuojantį sunkvežimį, kad išėjęs į važiuojamąją kelio dalį V. S. nesustos vidury kelio ant skiriamosios juostos bei nepraleis atvažiuojančio sunkvežimio, kad V. S. pradės bėgti tiesiai link nuteistojo vairuojamo automobilio. Būtent V. S. neatsargus, neprotingas ir chuliganiškas elgesys tapo eismo įvykio ir V. S. mirties priežastimi.

202.4.

21Skunde teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje buvo atliktos keturios ekspertizės, kad jų rezultatai kardinaliai skirtingi. Priimdamas nuosprendį teismas neįvertino eismo įvykio vaizdo įrašo, kad V. S. pamatęs nuteistojo automobilį, pradėjo bėgti įstrižu kampu, tuo pažeidė KET 42 punktą. Net jei nuteistasis būtų važiavęs 50 km/h greičiu, dėl V. S. pasirinktos judėjimo krypties, jis vis tiek nebūtų išvengęs susidūrimo, V. S. nebūtų spėjęs pereiti kelio. Taigi techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo sunkiai suvokiami ir prognozuojami V. S. veiksmai, o ne apelianto važiavimo greitis.

222.5.

23Skunde nurodoma, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykyje žuvusio asmens artimiesiems, priteistinų sumų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4 334 Eur iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-541/2015, 2K-346-511/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į V. S. elgesį eismo įvykio metu bei priežastinį ryšį tarp jo elgesio ir kilusių padarinių, nukentėjusiosioms D. S., V. J. ir M. S. turėtų būti priteista ne daugiau nei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

242.6.

25Skunde teigiama, kad teismas taikydamas draudimą vairuoti transporto priemones neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis vairuoja beveik 30 metų, per šį laikotarpį padarė tik 16 administracinių nusižengimų, t. y. vidutiniškai po 1 nusižengimą per dvejus metus, neįvertino nuteistojo darbo specifikos (per dieną vidutiniškai nuvažiuoja apie 500 km, o per mėnesį apie 12 000 km), todėl, atsižvelgiant į nuteistojo nuvažiuojamo atstumo kiekį ir padarytų administracinių nusižengimų santykį, nuteistojo negalima charakterizuoti kaip sistemingo pažeidėjo, linkusio sąmoningai daryti administracinius nusižengimus, todėl teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones uždraudimas yra akivaizdžiai neproporcingas. Be to, nuteistasis dirba vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo užmokestis yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Netekus teisės vairuoti kelių transporto priemones nuteistasis automatiškai prarastų darbą, todėl teismo paskirta baudžiamojo priemonė yra perteklinė. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnį, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį už nustatyto greičio viršijimą daugiau nei 10 km/h, bet ne daugiau kaip 20 km/h nėra numatyta galimybė atimti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemonę vairuotojams gali būti atimama tik viršijus greitį daugiau nei 50 km/h, bet nagrinėjamu atveju nuteistasis leistiną greitį viršijo nežymiai, nepasiekė tos ribos, nuo kurios taikomas teisės vairuoti atėmimas.

263.

27Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovai Ą. P. ir advokatė Valda Grigonytė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur visoms nukentėjusiosioms, taip pat prašo priteisti iš nukentėjusiųjų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

283.1.

29Skunde nurodoma, kad teismas priteisė pernelyg didelę atlygintinos neturtinės žalos sumą. Teismas pripažino, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas ir žuvęs asmuo, todėl sumažino nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos dydį nuo 20 000 Eur iki 11 000 Eur, t. y. beveik per pusę. Teismas nevertino neturtinės žalos pagrįstumo, todėl toks neturtinės žalos skaičiavimo būdas yra ydingas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios prašydamos priteisti neturtinės žalos dydį iš esmės nurodė tik tai, jog turėjo stiprų emocinį ryšį su žuvusiu asmeniu, tačiau jos neįrodė, kad patyrė stiprių emocinių išgyvenimų. Nors mirus šeimos nariui, nukentėjusiosios patyrė emocinius išgyvenimus, tačiau atlyginimas už nutrūkusį emocinį ryšį ir patirtus išgyvenimus yra per didelis. Mano, kad teismas priteisdamas tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį siekė ne atlyginti realiai nukentėjusiųjų patirtą žalą, o nubausti civilinę atsakovę.

304.

31Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nukentėjusiosios D. S. ir V. J. prašo atmesti nuteistojo bei civilinės atsakovės apeliacinius skundus.

324.1.

33Atsiliepime nurodoma, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo prašymu teismas paskyrė kelias autotechnines ekspertizes, teisme apklausė ekspertizės išvadas pateikusius ekspertus. Nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio, o asmens kaltę gali nustatyti tik teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismas ekspertizės išvadas vertino kaip vieną iš įrodymų, kurių pagrindu pripažino nuteistąjį kaltu. Teismas išanalizavęs vairuotojo elgesį susidariusioje situacijoje, įvertinęs komisinės autotechninės ekspertizės aktą, jame atliktus skaičiavimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro komisinės autotechninės (eismo įvykio) ekspertizės ekspertų parodymus teismo posėdyje, pagrįstai nusprendė, kad Ą. P. turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, jei būtų neviršijęs leistino greičio. Teismas įvertino nukentėjusiojo didelį neatsargumą ir todėl nuteistajam skyrė pakankamai švelnią bausmę (dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo aštuoniolikai mėnesių), sumažino priteistino žalos dydį.

344.2.

35Atsiliepime teigiama, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai uždraudė Ą. P. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vienerius metus, nes jo padaryti KET pažeidimai lėmė nukentėjusiosioms brangaus žmogaus gyvybės atėmimą. Tai buvo daug daugiau nei paprastas greičio viršijimas.

364.3.

37Atsiliepime pažymima, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas įvertino visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: atsižvelgė į faktines aplinkybes, veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, atlygintinos turtinės žalos dydį, taip pat aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota tokio pobūdžio bylose. Teismas išsamiai motyvavo kiekvienai iš nukentėjusiųjų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

385.

39Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja, civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras ? skundus atmesti.

40III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

41Nuteistojo Ą. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Civilinės atsakovės UAB ( - ) apeliacinis skundas atmestinas.

426.

43Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Civilinė atsakovė UAB ( - ) prašo sumažinti nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur.

44Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

457.

46Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Vien tai, kad nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

478.

48Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo Ą. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

499.

50Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

5110.

52Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo paskirti keli eismo įvykio tyrimai, gauta specialisto išvada Nr. ( - ), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas ( - ), UAB ( - ) ekspertizės išvada Nr. ( - ), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. ( - ) (1 t., b. l. 91–99; 2 t., b. l. 139–145, 167–177; 3 t., b. l. 48–57). Tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik minėtais ekspertizės aktais, specialisto išvadomis, bet ir apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, vaizdo įrašu, ekspertų K. G., H. V., E. G. paaiškinimais, liudytojų V. M., D. V. parodymais, specialisto išvada Nr. ( - ) bei paties nuteistojo Ą. P. paaiškinimais.

5311.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadose esantiems prieštaravimams dėl automobilio važiavimo greičio, stabdymo intensyvumo pašalinti buvo paskirta komisijinė autotechninė ekspertizė (3 t., b. l. 35–37, 45–46), kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertai V. V. ir H. V., turintys eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei 11 metų ekspertinio darbo patirtį, Klaipėdos skyriaus vedėjas K. G., turintis vaizdų tyrimo ir trasologijos (vaizdų) teismo eksperto kvalifikaciją bei 20 metų ekspertinio darbo patirtį. Ekspertai įvertinę tachografo rodmenis, vaizdo įrašą atsakė į jiems pateiktus klausimus, susijusius su eismo įvykio mechanizmo nustatymu. Nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, specialisto išvadas, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Rėmimasis vien tik eksperto/specialisto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nes išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-895/2018, 17 punktas). Ekspertizės aktas/specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kuris neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys duomenys ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-942/2017, 8.2 punktas), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Ą. P. kaltės, klausimą vertino visus byloje esančius įrodymus.

5512.

56Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl painaus kelio ženklinimo, nesant atskiro kelio ženklo, nuteistasis galėjo pagrįstai manyti, kad šiame kelio ruože leistinas greitis yra 60 km/h, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad KET III skyriaus „Draudžiamieji kelio ženklai“ 5 punkte numatyta, kad draudžiamasis ženklas Nr. 329 („Ribotas greitis“) galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo. Nors tam tikruose kelio ruožuose leidžiama važiuoti 60 km/h greičiu, tačiau pasibaigus šio ženklo galiojimui vairuotojas privalo sumažinti greitį iki 50 km/h, t. y. leistino greičio gyvenvietėse. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertai išanalizavę tachografo parodymus nustatė, kad nuteistasis važiavo 69 km/h greičiu (susidūrimo metu automobilio greitis buvo 34 km/h), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Ą. P., važiuodamas didesniu nei leistinas greitis, pažeidė KET 127 ir 129 punktuose įtvirtintą draudimą neviršyti gyvenvietėje leistino greičio. Pastebėtina, kad leistinas greitis dar nereiškia, kad jis yra saugus, nes KET 127 punktas įpareigoja vairuotojus, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

5713.

58Nagrinėjamu atveju nuteistasis pripažįsta, kad matė kelio važiuojamąja dalimi einantį pėsčiąjį, šiek tiek pristabdė ir paspaudė garsinį signalą, norėdamas atkreipti jo dėmesį į atvažiuojantį automobilį. Pėsčiasis pakėlė ranką, bet po to staiga ėmė bėgti. Šiuos jo parodymus iš dalies patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas ( - ), UAB ( - ) ekspertizės išvada Nr. ( - ) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. ( - ) (2 t., b. l. 139–145, 167–177; 3 t., b. l. 48–57), kuriose ekspertai nustatė, kad nuteistasis važiuodamas 69 km/h greičiu pristabdė, greičiui sumažėjus iki 34 km/h (toks automobilio greitis buvo susidūrimo metu) ėmė intensyviai stabdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis matydamas kliūtį (pėsčiąjį) stabdė neintensyviai, tik šiek tiek pristabdė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Ą. P. pažeidė KET 128 punkto reikalavimus (atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams). Pažymėtina, kad ši norma įpareigoja automobilio vairuotoją reaguoti į bet kokią kliūtį, atsiradusią jo kelyje, ne vien tik į kitas transporto priemones kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde.

5914.

60Neretai eismo įvykis kyla dėl daugiau nei vieno įvykio dalyvio padarytų KET pažeidimų, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad vieno eismo dalyvio KET pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pėsčiasis pažeidė KET 42 ir 45 punktų nuostatas, tačiau ekspertai įvertinę nuteistojo judėjimo trajektoriją, ėjimo greitį, apskaičiavę nuteistojo vairuoto automobilio stabdymo kelią, nustatė, kad nuteistajam važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, jis būtų turėjęs galimybę sustoti ir išvengti susidūrimo. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pėsčiojo V. S. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Vien tai, kad šiame kelio ruože nėra pėsčiųjų perėjos, kad žuvusysis važiuojamąją kelio dalį kirto ne statmenai, kaip to reikalauja KET 42 punktas, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, tai nepašalina Ą. P. kaltės.

6115.

62Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį Ą. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

63Dėl paskirto teisės vairuoti atėmimo

6416.

65Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis) BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Paprastai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018, 27 punktas).

6617.

67Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, už leistino greičio viršijimą iki 20 km/h nei ATPK, nei ANK nenumato galimybės taikyti teisė vairuoti atėmimo, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis ne tik viršijo leistiną greitį, bet ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kitas žmogus. Atsižvelgiant į tai, kad Ą. P. padaryti KET 9, 127, 128, 129 punktų pažeidimas lėmė kito žmogaus mirtį (t. y. sukėlė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius), todėl Ą. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o ne administracinėn atsakomybėn. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su teisės vairuoti atėmimo netaikymu už administracinius nusižengimus viršijus leistiną greitį, neturi įtakos sprendžiant nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą.

6818.

69Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ą. P. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, prašo ją panaikinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui iš esmės tik tuo pagrindu, kad jis praeityje ne kartą administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kilusias pasekmes. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Toks teismo nurodytas formalus BK 68 straipsnio nuostatų taikymas, tinkamai neįvertinus kitų minėtos neįvertinus kitų bylos aplinkybių, šiuo atveju sutrukdė pirmosios instancijos teismui padaryti teisingas išvadas. Pažymėtina, kad Ą. P. padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį negalima laikyti šiurkščiu vien dėl atsiradusių sunkių padarinių. Vien aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.

7019.

71Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ą. P. teisę vairuoti įgijo 1988 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 21), taigi teisę vairuoti jis turi daugiau nei 30 metų. Nors yra šešiolika kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (1 t., b. l. 150–153), tačiau padaryti administraciniai pažeidimai nelaikytini šiurkščiais KET (baustas už tai, kad važiavo neįsijungęs šviesų, viršijo leistiną greitį, pastatė automobilį draudžiamoji vietoje). Įvykio metu Ą. P. buvo blaivus (1 t., b. l. 17), nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, stengėsi padėti eismo įvykyje nukentėjusiame asmeniui (darė dirbtinį širdies masažą, kol atvyko medikai). Atsižvelgiant į tai, kad Ą. P. anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 182), dirbantis (1 t., b. l. 183), kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, netekus teisės vairuoti nuteistasis netektų darbo, pajamų šaltinio. Apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam uždraudimą vairuoti transporto priemones, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad nuteistasis dirba vairuotoju, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis neabejotinai prarastų darbą, kas akivaizdžiai pasunkintų jo materialinę padėtį.

7220.

73Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas, Ą. P. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Todėl atsižvelgusi į visas šias anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam Ą. P. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymą, yra pakankama jį nubausti; ši bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam Ą. P. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

74Dėl neturtinės žalos atlyginimo

7521.

76Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką.

7722.

78Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuketėjusiosios D. S., V. J. ir M. S. pareiškė civilinį ieškinį draudikui ( - ) ir nuteistojo darbdavei UAB ( - ), kuriuo prašė atlyginti neturtinę žalą ir žuvusiojo sutuoktinei D. S. priteisti 8 000 Eur, o dukroms V. J. ir M. S. po 6 000 Eur (2 t., b. l. 68–71). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateis žuvusiojo V. S. dalinę kaltę dėl eismo įvykio, jo didelį neatsargumą ir nerūpestingumą sumažino žuvusiojo artimiesiems bendrą priteistiną neturtinės žalos sumą nuo 20 000 Eur iki 11 000 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad didžiausią neturtinę žalą patyrė žuvusiojo sutuoktinė D. S., kadangi ji su žuvusiuoju santuokoje gyveno 38 metus, juos siejo artimas ryšys, bendra aplinka, bendros bėdos ir džiaugsmai, nukentėjusioji yra pensininkė, tikėjosi su žuvusiuoju praleisti senatvę padedant vienas kitam, po eismo įvykio ji liko gyventi viena, nes dukros gyvena savarankiškai, šis kardinalus gyvenimo pasikeitimas kelia nuolatinį stresą bei nežinomybę, todėl jai padarytą neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur suma. Pripažino, kad neturtinę žalą patyrė ir žuvusiojo dukros V. J. ir M. S.: V. J. ryšiai su tėvu buvo artimi, jie lankydavo vienas kitą, žuvusysis padėjo dukrai auginti vaikus, rėmė materialiai, net įvykio dieną žuvusysis buvo atvykęs pas ją į ( - ), kur dukra lydėjo tėvą į migracijos tarnybą, po to parvežė jį į ( - ), tėvo žūtis sukėlė jai didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl jos patirtą neturtinę žalą įvertino 3 500 Eur suma; atsižvelgė į tai, kad M. S. gyveno toliau nuo tėvų (( - ), o vėliau išvyko į užsienį), rečiau bendravo su žuvusiuoju, nors jos ryšiai su tėvu buvo ne tokie artimi, tačiau dėl artimo žmogaus netekties ji patyrė moralinės kančias, dvasinius išgyvenimus, todėl šiai nukentėjusiajai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7923.

80Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl V. S. mirties, jos artimieji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. Dėl neturtinės žalos pobūdžio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti rašytiniais įrodymais, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdu, kad tiek žuvusiojo sutuoktinė, tiek jo vaikai dėl netikėtos V. S. žūties patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Apeliantai pripažįsta, kad nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 5 000 Eur.

8124.

82Kaip minėta 22 punkte, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką. Tokio pobūdžio bylose žuvusiojo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikams, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, Nr. 2K-294-303/2018). Nagrinėjamoje byloje žuvusiojo V. S. artimiesiems priteista neturtinės žalos suma laikytina atitinkančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose.

8325.

84Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, bei formuojamos teismų praktikos panašiose bylose, todėl pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, susijusiais su neturtinės žalos dydžio nustatymu, nėra.

85Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

8626.

87BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra bendrosios, todėl jos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, sprendžiant advokato išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama, koks skundo išnagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).

8827.

89Apeliaciniu skunde civilinė atsakovė UAB ( - ) prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, ji advokatei sumokėjo 150 Eur (4 t., b. l. 5, 6), tačiau atmestus jos apeliacinį skundą, civilinės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos.

9028.

91Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiųjų atstovė advokatė Violeta Savickienė pateikė teismui duomenis, kad nukentėjusioji D. S. jai sumokėjo 500 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 32–34). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė nuteistasis ir civilinė atsakovė UAB ( - ), vadinasi, nukentėjusiųjų išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo apeliacinio skundo argumentų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios pateikė du atsiliepimus, t. y. į kiekvieno apelianto skundą po atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus nuteistojo reikalavimą jį išteisinti, panaikinus jam taikytą baudžiamojo poveikio priemonę, bet atmestus reikalavimą sumažinti nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos lygiomis dalimis iš apeliacinius skundus padavusių asmenų, t. y. nuteistojo Ą. P. ir civilinės atsakovės UAB ( - ).

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

93Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti:

94Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi Ą. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

95Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

96Priteisti nukentėjusiajai D. S. iš nuteistojo Ą. P. ir civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos laisvės... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1... 5. Nukentėjusiųjų D. S., V. J. ir M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš... 6. Nukentėjusiajai D. S. iš Ą. P. priteista 1 500 Eur advokato pagalbai... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 9. 1.... 10. Ą. P. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 13 d., apie 13.10 val., ( -... 11. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ą. P. ir jo gynėja Valda Grigonytė prašo... 14. 2.1.... 15. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl... 16. 2.2.... 17. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Ą. P. elgėsi nusikalstamai... 18. 2.3.... 19. Skunde pažymima, kad nuteistasis pagrįstai ir protingai tikėjosi, kad... 20. 2.4.... 21. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje buvo atliktos... 22. 2.5.... 23. Skunde nurodoma, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykyje... 24. 2.6.... 25. Skunde teigiama, kad teismas taikydamas draudimą vairuoti transporto priemones... 26. 3.... 27. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovai Ą. P. ir advokatė... 28. 3.1.... 29. Skunde nurodoma, kad teismas priteisė pernelyg didelę atlygintinos... 30. 4.... 31. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nukentėjusiosios D. S. ir V. J. prašo... 32. 4.1.... 33. Atsiliepime nurodoma, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas... 34. 4.2.... 35. Atsiliepime teigiama, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir... 36. 4.3.... 37. Atsiliepime pažymima, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą... 38. 5.... 39. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja, civilinės atsakovės UAB ( - )... 40. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 41. Nuteistojo Ą. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Civilinės... 42. 6.... 43. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 44. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281... 45. 7.... 46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti,... 47. 8.... 48. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir... 49. 9.... 50. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 51. 10.... 52. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo paskirti keli eismo įvykio... 53. 11.... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadose esantiems... 55. 12.... 56. Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl painaus kelio ženklinimo, nesant... 57. 13.... 58. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pripažįsta, kad matė kelio važiuojamąja... 59. 14.... 60. Neretai eismo įvykis kyla dėl daugiau nei vieno įvykio dalyvio padarytų KET... 61. 15.... 62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 63. Dėl paskirto teisės vairuoti atėmimo... 64. 16.... 65. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos... 66. 17.... 67. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, už leistino greičio viršijimą... 68. 18.... 69. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ą. P. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo... 70. 19.... 71. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ą. P. teisę vairuoti įgijo 1988 m.... 72. 20.... 73. Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia... 74. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 75. 21.... 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje... 77. 22.... 78. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad... 79. 23.... 80. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog... 81. 24.... 82. Kaip minėta 22 punkte, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo... 83. 25.... 84. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas... 85. Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo... 86. 26.... 87. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 88. 27.... 89. Apeliaciniu skunde civilinė atsakovė UAB ( - ) prašo atlyginti jos patirtas... 90. 28.... 91. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiųjų atstovė advokatė Violeta... 92. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 93. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d.... 94. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 95. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 96. Priteisti nukentėjusiajai D. S. iš nuteistojo Ą. P. ir civilinės atsakovės...