Byla 1A-284-851/2018
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nuteistajam M. J. (M. J.), jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijui Fomkin), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. (R. K.) ir jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. atstovui advokatui Zbignev Jankovski, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. atstovui Aleksandrui Gončarko, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. Paberaliui, vertėjai Ingridai Petrulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. ir nuteistojo gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkino apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5 ir 8 punktais, 3 dalimi (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 (nuo 2012-07-01) redakcija (BK 3 straipsnis) paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą visą turtinę žalą ir po ½ dalies neturtinės žalos, o per vieną mėnesį – atsiprašyti nukentėjusiųjų.

3Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

4Šiuo nuosprendžiu iš M. J. S. K. priteista 3684,77 eurai turtinei žalai atlyginti ir 12 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, R. K. 2297,5 eurų turtinei žalai atlyginti ir 12 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, D. B. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista S. K. 2101,26 eurų turtinei žalai ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, R. K. 2785,62 eurų turtinei žalai ir 1000 neturtinei žalai atlyginti, D. B. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų S. K., R. K. ir D. B. civiliniai ieškiniai atmesti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
  1. M. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau tekste ir – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus ir vienam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis 2014-10-04 apie 4.06 val. Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Šumskas 25 km 500m., vairuodamas automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ) (toliau ir – automobilis, transporto priemonė), pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatyta 1,79 promilės alkoholio kraujyje), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (nakties metas) ir vietovės reljefą (kelio vingis į kairę), dėl ko nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio, automobilis trenkėsi į medį ir apsivertė ant stogo. Eismo įvykio metu nukentėjo kartu važiavę keleiviai: R. K., kuris žuvo nuo daugybinių kūno sumušimų (muštinės žaizdos galvoje, dešinės rankos I-ame piršte, nubrozdinimai galvoje, kaklo dešinėje pusėje, dešinėje ausyje, kairėje kojoje, nugaroje, sėdmenyse, abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu iš dešinės, kaklo I-o slankstelio išnirimas su nugaros smegenų nutraukimu, abiejų plaučių, širdiplėvės, širdies, kepenų, dešinio inksto plyšimai) kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu), bei D. B., kuriam dėl blužnies plyšimo, lydimo 500 ml kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, ir kairio inksto sumušimo su plačia aplinkine užpilvaplėvine kraujosruva, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

7Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

8II. Apeliacinių skundų argumentai

92.

10N. R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį dalyje dėl: 1) R. K. priteistos neturtinės žalos iš M. J. atlyginimo, šioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinant visoje apimtyje, likusios neturtinės žalos (atskaičius iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistos žalos dydį) dalį (sudarančią 40 000 eurų) priteisiant iš M. J.; 2) paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo 3 (trejiems) metams, nuteisiant M. J. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

112.1.

12Nukentėjusysis teigia, kad teismo priteistą neturtinę žalą, atsižvelgus į kilusias skaudžiausias pasekmes, kurių ištaisyti neįmanoma, vertina kaip visiškai nepakankamą ir neteisingą. Mano, kad nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), padidinant priteistos neturtinės žalos atlyginimą, t. y. šioje dalyje visiškai tenkinant R. K. pareikštą civilinį ieškinį.

132.2.

14Nukentėjusiojo manymu, teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, prioritetą suteikė asmens kaltės įvykdytos nusikalstamos veikos atžvilgiu formai, o būtent kaip reikšmingą sprendžiant priteistinos neturtinės žalos klausimą aplinkybę nurodė tai, kad M. J. įvykdyta veika yra neatsargus nusikaltimas, kuriuo sąmoningai nebuvo siekiama nukentėjusiems sukelti dvasinius išgyvenimus (tuo tarpu nevertinant, jog netgi veikdamas neatsargiai, kaltinamasis turėjo suvokti, kad veikia pavojingai ir nors ir jų nenorėjo, tačiau taip pat suvokė kaip galimas neigiamas tokio neveikimo pasekmes). R. K. kelia klausimą dėl įvertinimo asmens pasirinkimo vartoti alkoholį, vėliau sėsti už vairo ir vairuoti transporto priemonę, negana to, toje transporto priemonėje vežti keleivius, kurių saugumu tokiu atveju akivaizdžiai rizikuojama. Byloje nuteistasis nenurodė, kad už vairo neblaivus sėdęs ne savo pasirinkimu, negana to, pastarajam nesant tokios būklės, kokios įprastai gyvenimiškai vertinant jaunas žmogus prarastų sąmonę ir (ar) atmintį, nuteistasis tyčia neigė savo kaltumą, nurodydamas, jog negali atsiminti įvykio aplinkybių ir prisiimti atsakomybės, kadangi negali nurodyti, kas vairavo transporto priemonę (ją galėjo vairuoti tiek jis, tiek ir bet kuris kitas eismo įvykio dalyvis). Pažymi tai, kad nuo pat įvykio iki bylos nagrinėjimo teisme, nukentėjusysis nesulaukė jokio nuteistojo atsiprašymo, toks nebuvo išsakytas ir bylą nagrinėjant teisme, nuteistajam tik išreiškus bendro pobūdžio apgailestavimą dėl įvykusio įvykio apskritai, tačiau ne dėl savo paties poelgio. Nukentėjusiojo nuomone, teismas prioritetiškai vertino nuteistojo padėtį ir priteistinos neturtinės žalos dydį nustatė taip, kad jis netaptų pernelyg didele našta nuteistajam ir šis galėtų atlyginti priteistą žalą realiai per kuo trumpesnius terminus, tuo tarpu sumenkinant tokios žalos kompensacinės funkcijos teisingumą. Taip pat nukentėjusysis mano, jog aplinkybė, kad dalį neturtinės žalos sutiko atlyginti draudimo kompanija, jokios teisinės reikšmės vertinant priteistinos žalos dydį neturi. Pažymi, kad nuteistojo ir draudimo bendrovės atsakomybė yra aiškiai atribota. Pastarosios pareiga atlyginti žalą išimtinai kylą iš sutartinių (draudiminių) santykių.

152.3.

16Nukentėjusiojo manymu, jam, kaip nukentėjusiajam, patyrusiam didžiausias neigiamas įvykio pasekmes (netekus sūnaus), padarytą neturtinę žalą teismas įvertino netinkamai, priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje nurodytų tokios žalos dydžių ir reikšmingų jos nustatymui aplinkybių vertinimo. Taip pat teigia, kad teismas nenurodė jokių motyvų, dėl ko nukentėjusiojo nurodytas, prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra laikytinas netinkamu, neteisingu ar kt. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, Konstitucinio teismo nutarimu, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-4/2011, 2K-7-49-788/2016, 2K-29/2009, 2K-188/2009, 2K-346-511/2016, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, nurodo, jog nukentėjusiojo nurodytas ir prašytas priteisti neturtinės žalos dydis, neviršija teismų praktikoje tapačiais atvejais nustatytų neturtinės žalos dydžio ribų, todėl pats savaime (vien dydžio prasme) negalėjo būti laikomas nei neteisingu, nei nepagrįstu.

172.4. Nukentėjusysis mano, kad skausmas dėl sūnaus netekties yra nekvestionuojamas, o sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, turėjo būti atsižvelgta, jog daugiau vaikų neturi, su Ronaldu siejo visas savo svajones ir lūkesčius, tikėjosi, kad sūnus pratęs giminę, sulauks anūkų ir dar ilgiau džiaugsis buvimu drauge.

182.5.

19Nukentėjusiojo teigimu, priteisus tik neženklų, lyginant su reikalauta priteisti, neturtinės žalos atlyginimą, nuteistojo padėtis buvo nepagrįstai pagerinta, nusikalstamos veikos padarymas tokiu atveju jam nesukelia jokių sunkių nei faktinių (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) nei teisinių pasekmių, o nukentėjusiojo patirta žala tuo tarpu nėra kompensuota.

202.6.

21Nukentėjusysis nurodo, jog pagrįstai mano, kad bausmės tikslai, vertinant tai, kad nuteistasis neprisipažino, praeityje yra teistas, nusikalstamą veiką įvykdė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio bei dėl to kilusias pasekmes – jo artimojo (sūnaus) netektį, atidėjus realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebus pasiekti.

222.7. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar nevertinamos dėl šio nusikaltimo prarasto įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai yra vertinami kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011). Nukentėjusysis įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis su aukščiau su apeliaciniame skunde aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akivaizdžiai prasilenkia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai nuosprendyje nepagrindė aplinkybių, kurias laikė pagrindu atidėti bausmės vykdymą nuteistajam, kaip ir nepagrindė dėl kurių iš jų egzistavimo darė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Nukentėjusiojo nuomone, teismas nevertino bylos aplinkybių kompleksiškai, t. y. nevertino to, kad tai nėra pirmas kartas, kada nuteistasis padaro nusikalstamą veiką, kad jo veiksmai sukėlė itin skaudžias ir neatstatomas pasekmes, kad visos bylos nagrinėjimo metu jis užėmė sau palankią poziciją, užuot pasakęs tiesą ir padėjęs išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, kad neatsiprašė, neatlygino jokios nukentėjusiųjų patirtos žalos, iš esmės pasirinko gynybinę poziciją nekalbėti (neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių), tokiu būdu apsunkindamas bylos tyrimą tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek ir vėliau – nagrinėjant ją teisme. Nebuvo nustatyta jokių įtariamojo kaltę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad drįsta teigti, jog buvo nustatytos sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės, o būtent – transporto priemonės vairavimas stipriai apsvaigus nuo alkoholio, kelių KET reikalavimų pažeidimas vienu metu. Nukentėjusiojo nuomone, tokia paminėtų aplinkybių visuma iš esmės paneigė galimybę nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

23Nuteistojo gynėjo Dimitrijaus Fomkino apeliacinio skundo argumentai

243.

25Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį panaikinti ir M. J. išteisinti, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinio skundo argumentus atmetus dėl M. J. kaltės, nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti: S. K. 3684,77 eurų turtinės žalos, 2200 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, R. K. 2297,50 eurų turtinės žalos, 789,62 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, D. B. 5000 eurų neturtinės žalos, 1500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

263.1.

27Nurodo, kad byloje yra dvi tikėtinos išvados, kad vairuoti galėjo nuteistasis, kurios prieštarauja kitoms specialistų išvadoms: 1) 2014-12-22 specialisto išvada Nr. G3834/14(01), kurioje nurodyta, kad D. B. galėjo sėdėti automobilyje už vairo, todėl patyrė tokius sužalojimus; 2) specialisto išvadoje Nr. 11-2707(14)/787(15) nurodyta, kad D. B. padaryti kūno sužalojimai padaryti atsimušant į kietą daiktą, kuriuo galėjo būti automobilio vairas; 3) pagal specialisto išvadą Nr. SI3833/14(01)2/2, M. J. padaryti kūno sužalojimai nebūdingi vairuotojui.

283.2.

29Taip pat pažymi, kad yra prieštaringi nukentėjusiojo D. B. parodymai: nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nenuoširdžius parodymus, pradedant nuo to, kaip jis atsidūrė Kalveliuose ir prisijungė prie R. K. ir M. J. kompanijos – melavo, kad savo automobilio BMW nevairavo, kad jį ten atvežė giminaitis V. J., kuris vėliau nurodė, kad D. B. jis tą vakarą niekur nevežė. Vėliau nukentėjusysis D. B. aiškino, kad pats atvažiavo į Kalvelius (t.y. vairavo automobilį BMW), bet jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet to, jis buvo girtas, nes prieš tai pirtyje vartojo alkoholinius gėrimus. Tai patvirtina aplinkybes, kad nukentėjusysis D. B. bandė nuslėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo aplinkybes, kad jis, būdamas girtas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobiliu BMW atvažiavo į Kalvelių kaimą, toliau ten vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje taip ir nebuvo nustatyta, kur gi po eismo įvykio dingo automobilio BMW užvedimo rakteliai, bet teisme D. B. visgi prisipažino, kad rakteliai yra pas jį, neva juos jam atidavė policijos pareigūnai, kai grąžino po ekspertizės automobilį. Bet tokius jo parodymus paneigė įvykio vietos apžiūrą atlikę pareigūnai, kurie teisiamojo posėdžio nurodė, kad įvykio vietoje automobilio užvedimo raktelių užvedimo spynelėje nebuvo (t. y. jas po įvykio galėjo ištraukti ir paslėpti pas save tik nukentėjusysis D. B.). Nukentėjusysis D. B. iš pradžių aiškino, kad nieko neprisimena, kas vairavo, bet kai buvo gauta tikėtina odorologinė išvada, prisiminė, kad vairavo nuteistasis M. J.. Apeliantas skunde teigia, kad byloje apklausti liudytojai, kurie nematė, nenurodė kas galėjo įvykio metu vairuoti automobilį.

303.3. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo D. B. kraujas buvo rastas ant virš vairuotojo sėdynės esančios apšvietimo lempos ir užsklandos nuo saulės. Teigia, kad jis bandė paaiškinti, kad kraujas galėjo atsirasti, kuomet jį traukė iš automobilio. Bet specialistas, apžiūrėjęs įvykio vietą, parodė, kad kraujas buvo užtaškytas ant užsklandos ir lempos, ne tempimo būdu ten atsirado, greičiausiai kai buvo smūgis, ir vairuotojas susižalojo.

313.4.

32Pažymi, kad nepaimti ir neištirti kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų (Jablonsko) kvapai, todėl apelianto nuomone taip pat tikėtina, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę, tuo labiau, kad jis nieko neprisimena, nors buvo mažiausiai girtas (1,07 prom.).

333.5.

34Taip pat pažymi, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiesiems turtinę žalą (atitinkamai S. K. 3864,77 eurų turtinės žalos, 2200 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, R. K. 2297,50 eurų neturtinės žalos, 789,62 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, D. B. 5000 eurų neturtinės žalos, 1500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti) pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnį, nes šias išmokas turėjo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

354. 2018-03-28 Vilniaus apygardos teisme gautas AB „Lietuvos Draudimas“ įgalioto asmens atsiliepimas į nuteistojo M. J. gynėjo D. F. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą toje dalyje, kur prašoma priteisti iš draudiko papildomas draudimo išmokas. Taip pat pareiškia, kad, bendrovės atstovui neatvykus į paskirtą teismo posėdį, bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant, remiantis šio atsiliepimo argumentais.

365. 2018-03-29 Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Aleksandr Gončarko atsiliepimas į nuteistojo M. J. gynėjo D. F. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš M. J. nukentėjusiojo D. B. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

376. 2018-04-04 Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. atsiliepimas į nuteistojo M. J. gynėjo D. F. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš M. J. nukentėjusiojo R. K. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

387. Teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. atstovas

39advokatas Zbignev Jankovski ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas E. T. Paberalis prašo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. J. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo gynėjas Dmitrijus Fomkinas, sutinka su nuteistojo pozicija, tik palaiko apeliacinį skundą dėl civilinių ieškinių dydžio, ir prašo R. K. apeliacinį skundą atmesti. N. R. K. ir jo atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas prašo R. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

40R. K. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo M. J. gynėjo Dimitrijaus Fomkino apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

418. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kartu pažymėtina, kad apeliacinę instanciją riboja ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

429. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

43Dėl nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundo argumentų

4410. Teisų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. J. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, BK ir BPK teisės normų nepažeidė.

4510.1.Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

4610.2 Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

4710.3.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (pakeista 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653 (įsigaliojo nuo 2017-10-06)(TAR, 2017, Nr. 2017-15859) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

4810.4.Paskirdamas M. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šio autoįvykio metu nukentėjo ne pašaliniai tretieji asmenys, o kartu su M. J. automobiliu „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ), važiavęs R. K., kuris, kaip ir visi kiti šiuo automobiliu važiavę asmenys (J. J., D. B., V. J. ir automobilį vairavęs M. J.), prieš sėsdamas į automobilį, vartojo alkoholį ir buvo neblaivus – patikrinus alkotesteriu, M. J. nustatytas 1,81 prom., J. J. 1,01 prom., V. J. 1,83 prom., D. B. 1,70 prom. girtumas, o žuvusiojo R. K. kraujuje rasta net 2,34 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad visi šie asmenys į automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ), sėdo savanoriškai, iš anksto žinodami, kad už vairo sėdęs M. J. yra akivaizdžiai neblaivus, sutiko, kad pastarasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuotų minėtą automobilį, nereiškė jam pretenzijų ir nebandė sutrukdyti grubiai pažeisti KET reikalavimus, be to, visi automobiliu važiavę asmenys nebuvo prisisegę saugos diržų. Visos šios aplinkybės nepaneigia M. J. kaltės, tačiau, be jokios abejonės, yra svarbios, sprendžiant ne tik dėl konkrečios bausmės rūšies, jos dydžio parinkimo bei bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, bet ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirtas M. J. laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, kartu su paskirtomis M. J. baudžiamojo poveikio priemonėmis, užtikrina BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį.

4911. Apeliantas taip pat ginčija priteistos jam neturtinės žalos dydį. Teigia, kad teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteistinos sumos svyruoja nuo 10000 iki 90000 eurų, todėl civiliniame ieškinyje nurodyta 50000 eurų suma neprieštarauja teismų formuojamai praktikai. Apelianto teigimu, priteisus tik neženklią, lyginant su reikalauta priteisti, neturtinės žalos atlyginimą, nuteistojo padėtis buvo nepagrįstai pagerinta, nusikalstamos veikos padarymas tokiu atveju jam nesukelia jokių sunkių nei faktinių (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) nei teisinių pasekmių, o nukentėjusiojo patirta žala tuo tarpu nėra kompensuota.

5011.1.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį būtų padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste ir – CK) 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos.

5111.2 Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

5211.3. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.).

5311.4. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-47/2017 ir kt.).

5411.5. Vertinant tai, kad M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, autoįvykio metu žuvusysis R. K. kartu su juo (M. J.) važiavo automobiliu „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ), nukentėjusysis R. K., kaip ir visi kiti šiuo automobiliu važiavę asmenys (J. J., D. B., V. J. ir automobilį vairavęs M. J.), prieš sėsdamas į automobilį, vartojo alkoholį (žuvusiojo R. K. kraujyje rasta net 2,34 promilės etilo alkoholio), jis į automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ), sėdo savo noru, iš anksto žinodamas, kad M. J. vairuos automobilį akivaizdžiai neblaivus, sutiko, kad pastarasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuotų automobilį, nebandė sutrukdyti grubiai pažeisti KET reikalavimus, nereiškė jam pretenzijų dėl pavojingo vairavimo (nustatyta, kad automobilis važiavo galimai 128 km/h) ir kad jis (R. K.), važiavo galinėje sėdynėje neprisisegęs saugos diržo), tai yra tokiais savo veiksmais ir neveikimu jis taip pat netiesiogiai prisidėjo prie autoįvykio pasėkoje kilusių negrįžtamų padarinių. Taip pat šių aplinkybių kontekste vertinant tai, kad S. K. ir R. K. santuoka nutraukta, žuvusysis R. K. gyveno su motina S. K., kuri nuo 13 metų viena jį augino, S. K. ir R. K. priteista po lygiai, t.y. po 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o S. K. priteistos jai pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti neginčijo, kolegija sprendžia, kad R. K. priteista 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo ir protingumo principus bei neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.

5511.6. Šioje nuosprendžio dalyje teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti skundžiamą nuosprendį.

56Dėl M. J. gynėjo Dimitrijaus Fomkino apeliacinio skundo argumentų

5712. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas apkaltinamąjį nuosprendį M. J. atžvilgiu priėmė remdamasis prielaidomis ir spėlionėmis bei prieštaringais nukentėjusiojo D. B. parodymais, nepašalinęs byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, neištyręs visų galimų versijų pagal pateiktas specialistų išvadas, nepagrįstai atsisakydamas taikyti jo ginamojo atžvilgiu in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių turėtų būti traktuojamos kaltinamojo naudai, taip pat neteisingai išsprendė pareikštų šioje byloje civilinių ieškinių dydžius.

5813. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. J. veika pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kvalifikuota tinkamai. Jo kaltė neabejotinai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetu: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2014-10-04 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio V. M. 2014-10-04 tarnybiniu pranešimu bei teismo posėdyje duotais parodymais; 2014-10-04 lavono apžiūros protokolu; Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(505)-IS1-2291; UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0152/15; Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1008/1806 (17); liudytojų E. Č., I. M., G. K., D. P., R. L. prodymais; odorologijos specialistų A. V. ir L. G., teismo medicinos ekspertų I. L. ir D. B. parodymais, teismo medicinos ekspertų J. M. Paliulio, V. Š. bei teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turinčio P. P. parodymais, nuteistojo M. J. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais (t.1, b.l. 1, 4, 64-65, 72, 74, 80, 119, 141; t. 2, b.l. 1-2, 79, 126-135; t. 4, b.l 11, 17-18, 106-107, 111-118, 130, 133-135, 136-141, 145-146, 157-163, 167-171, 173-174; t. 5, b.l. 2-10, 34).

5913.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant pašalinti abejones dėl eismo įvykio mechanizmo ir tikslios asmenų, važiavusių automobilyje, sėdėjimo vietos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-04 nutartimi buvo paskirta kompleksinė teismo medicinos-eismo įvykio ir transporto-trasologijos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės 2017-09-26 akte Nr. 11-1008/1806(17), atsakant į teismo užduotus klausimus dėl automobilyje rastų asmenų sėdėjimo vietos, įvertinus eismo įvykio mechanizmą, asmenų buvimo automobilyje padėtį po eismo įvykio ir jiems padarytus sužalojimus, nurodyta, jog tikėtina, kad automobilį „BMV 730“, valstybinis Nr. ( - ) betarpiškai prieš eismo įvykį vairavo M. J., R. K. eismo įvykio metu sėdėjo ant galinės automobilio „BMV 730“ valstybinis Nr. ( - ) sėdynė dešinėje pusėje, D. B. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės per vidurį, o J. J. – dešinėje pusėje (t.5, b.l. 10).

6013.2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvada ar ekspertizės aktas BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti bylos duomenys, ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-598-489/2015, 2K-325-942/2017). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi ir minėtas ekspertų išvadas (tiek kompleksinio tyrimo, tiek konsultacinę) vertino tarpusavyje, taip pat kartu su byloje esančiais liudytojų, paties nuteistojo parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos schema, nuotraukomis ir kita bylos medžiaga. Taigi šis teismas išvadą dėl nuteistojo kaltumo padarė įvertinęs bylos įrodymų visumą.

6113.3. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo netikėti ekspertizės akto išvadomis, kurios padarytos remiantis objektyviais baudžiamosios bylos duomenis, ir kurias teismas pripažino įrodymais, šias išvadas teismo posėdyje patvirtino ekspertizę atlikę ekspertai J. M. Paliulis ir V. Š., jos sutampa su UAB „Unge“ teismo medicinos gydytojo P. P. konsultacine išvada Nr. 0152/15, bei patvirtina liudytojų V. M., E. Č. bei nukentėjusiojo D. B. parodymus.

6213.4. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

6313.5. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. J. pripažino savo kaltę, patvirtino, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi ir pradėjo atlyginti pareikštus jam civilinius ieškinius. M. J. gynėjas iš esmės palaikė nuteistojo poziciją, tik nesutiko su pareikštais šioje byloje civilinių ieškinių dydžiais, todėl, esant šioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad M. J. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymo, atmestini kaip nepagrįsti.

6414. Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinių ieškinių dydžiais, teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka

6514.1. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės).

6614.2. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymo perleidimo sandoriui įstatymai nenumato specialios formos – valdymas gali būti teisėtai perleistas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavimo ją naudotis naujam valdytojui. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 2 dalimi teisėtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymą perduodančio ir valdymą priimančiojo asmens valiai. Sandorį dėl transporto priemonės valdymo perdavimo sudarančių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, 6.157 straipsnyje nustatytų sutarties laisvės principo ribų – imperatyviųjų teisės normų. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymą įgyjantis asmuo įgauna teisę daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiškai priimti sprendimus dėl transporto priemonės naudojimo (net ir trumpą laiką). CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės; jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai; atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakomybė be kaltės (griežtoji) kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako nustačius jo kaltę.

6714.3. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl solidariosios atsakomybės konstitucingumo, konstatavo, kad įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus šaltinio valdytojui yra nustatyta pareiga atlyginti žalą solidariai su tą šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu ir žalą tiesiogiai padariusiu asmeniu, atitinka iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 2 dalies, kylantį imperatyvą, kad žala turi būti atlyginta teisingai, taip pat konstitucinį žalos atlyginimo proporcingumo principą, pagal kurį reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti nuo didesnio pavojaus šaltinio nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą. Teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atlyginęs visą didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą ar didesnę, nei jis privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę regreso tvarka iš didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusio asmens išsireikalauti žalos atlyginimo dalį, kurią šis privalo sumokėti, suponuoja teismo pareigą, sprendžiant bylą dėl už asmenį, neteisėtai užvaldžiusį didesnio pavojaus šaltinį, sumokėtos žalos atlyginimo dalies susigrąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ir nuspręsti, kokią žalos atlyginimo dalį privalėjo sumokėti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir kokią – tą šaltinį užvaldęs ir juo žalos padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

6814.5. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą už didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą tiek teisėtas, tiek neteisėtas faktinis jo valdytojas atsako be kaltės. Nagrinėjamoje byloje automobilio „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ), savininkė Ž. B., žinodama, kad jos sūnui atimtos teisės už vairavimą išgėrus ir jis neturi teisės vairuoti automobilio, sudarė sąlygas netrukdomai juo naudotis, o D. B. savo valia šią transporto priemonę paėmė ir pats ja naudojosi. Nuo valdymo priėmimo D. B. tapo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju.

6914.6. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Analogiška teisės norma įtvirtinta Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 14 punkte.

7014.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali lemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos. Kadangi nagrinėjamu atveju leidimas vairuoti transporto priemonę sutapo su jos valdymo perdavimu, valdymo perdavimas yra neteisėtas dėl jo, kaip civilinio sandorio, prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 6.151 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnis).

7114.8. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta CK 6.248 straipsnio 1 dalies taisyklės išimčių neteisėto transporto priemonės leidimo vairuoti, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir KET 14 punkte nustatytus draudimus, atveju. Taigi preziumuojama asmens, perdavusio vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui, kaltė dėl tokio perdavimo. Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai įstatymuose įtvirtinti draudimai suponuoja aktyvią transporto priemonės valdytojo pareigą įsitikinti perdavimo teisėtumu, vien aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie tam tikrų faktų egzistavimą, nėra pakankama konstatuoti, kad nėra jo kaltės civilinės teisės prasme, t. y. jis negali gintis pasyviu nežinojimu tais atvejais, kai jam tenka pareiga įsitikinti tam tikrų faktų buvimu. Žalą padariusiam asmeniui civilinė atsakomybė bus netaikoma tik tada, jei jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą.

7214.9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonės valdytojas, leidęs vairuoti tokios teisės neturinčiam asmeniui, civilinės atsakomybės požiūriu laikomas kaltu ne tik tais atvejais, kai jis žinojo, bet ir tada, kai nežinojo, tačiau galėjo žinoti, kad transporto priemonę perduoda neteisėtai. Galėjimas žinoti, kad asmuo, kuriam perduodama transporto priemonė, neturi teisės jos vairuoti, nustatomas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes (vairavimą perdavusio ir priėmusio asmens ryšių intensyvumą, ankstesnį jų elgesį). Pažymėtina, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo (nežinojimo ir negalėjimo žinoti) tenka neteisėtai vairavimą perdavusiam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

7314.10. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

7414.11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Personalo valdymo grupė“ v. UAB „Švaros greitis“, bylos Nr. 3K-3-543/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

7514.12. Neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės normas, atlikti asmens, leidusio vairuoti transporto priemonę ir neteisėtai transporto priemonę vairavusio asmens (transporto priemonės valdytojo), veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu; jų žala padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad žalą padariusių asmenų civilinės atsakomybės solidarumas taikomas nukentėjusiųjų atžvilgiu, kiekvieno iš jų atsakomybės dydis gali būti įvertintas priklausomai nuo jų kaltės laipsnio (žr. šiuo klausimu Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą).

7614.13. Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija išaiškina, kad transporto priemonės valdytojas, neteisėtai leidęs vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui už šios transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą nustačius likusias civilinės atsakomybės sąlygas atsako solidariai su transporto priemonę valdžiusiu asmeniu.

7714.14. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nei Ž. B., nei D. B. civilinės atsakomybės klausimas nebuvo keliamas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei reiškiant civilinius ieškinius, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šis klausimas nekeliamas ir apeliaciniuose skunduose, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, šiuo klausimu plačiau nepasisakys.

7814.15. Kadangi transporto priemonė „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ), kurią vairavo žalą sukėlęs asmuo (M. J.), buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žala atlyginama draudimo sutarties pagrindu.

7914.16. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. J. S. K. 3684,77 R. K. 2297,5 eurų turtinei žalai atlyginti ir D. B. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti netinkamai išsprendė civilinius ieškinius bei jų dydžius, todėl šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendis keistinas.

8014.17. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus taip pat būtina vadovautis ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau ir – TPVCAPDĮ). Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (pvz., transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nepaisant to, jog draudiko prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą atsiranda transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, ji gali būti apribota minimalia draudimo suma, tačiau ne skirtingu atsakomybės režimu. Tai reiškia, kad draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam ar kitiems teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims tiek, kiek turėtų atlyginti pats žalą padaręs asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tačiau to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Tokia nuostata kyla iš to, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės esmė yra ta, kad draudikas atlygina kaltais, neteisėtais ir priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais susijusiais asmens veiksmais nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytą žalą.

8114.18. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos, todėl nukentėjusieji turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą, tuo pačiu pažymėtina jog teismų praktikoje ne kartą pažymėtina, jog, atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, būtina vadovautis CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas, todėl draudikas, remdamasis teismų praktika, taip pat įvertinęs ir tai, kad įrengta dviguba kapavietė, pagrįstai atlygintinos turtinės žalos dalį, susijusią su paminklo pastatymo išlaidomis sumažino iki 3000 eurų. Ši suma atitinka protingumo kriterijus be teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-330/2007, Nr. 2K-150/2011 ir kt.). Kadangi atlyginamos tik kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidos, antrojo paminklo pastatymas R. K. žuvimo vietoje, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nėra susijęs nei su kapavietės sutvarkymu, nei su laidojimo išlaidomis, todėl draudikas pagrįstai atsisakė išlaidas, susijusias su šio paminklo pastatymu, pripažinti turtine žala. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su draudiko atstovo argumentais, kad draudiko pareiga atlyginti tik būtinas laidojimo išlaidas. Pagal formuojamą teismų praktiką su vėlesniais paminėjimais ir ritualinėmis apeigomis susijusios išlaidos, nelaikomos laidojimo išlaidomis, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo arba draudikas.

8214.19. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs nukentėjusių S. K. ir R. K. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, tai yra skirtumus sumų, kurias draudikas pagrįstai atsisakė pripažinti laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidomis, priteisdamas iš M. J., o būtent: S. K. – 3684,77 eurų, o R. K. – 2297,5 eurų turtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė BPK 115 straipsnio ir TPVCAPDĮ teisės normas bei ignoravo teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, be to, S. K. ir R. K. du kartus priteisė 3450 eurų (išlaidas paminko pastatymui).

8314.20. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalis, kur iš M. J. priteista S. K. 3684,77 eurų, R. K. 2297,5 eurų turtinei žalai atlyginti, naikintina.

8414.21. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas D. B. 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nevertino, kad, būtent D. B., neturėdamas teisės vairuoti automobilį, kai jam teisės buvo atimtos už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, į susitikimo vietą atvyko automobiliu „BMW 730“, valstybinis Nr. AEO, registruotu jo motinos vardu, kur kartu su kitais šio eismo įvykio dalyviais vartojo alkoholį (jam nustatytas net 1,7 prom. girtumas), po to, šį automobilį perdavė vairuoti ne mažiau nuo alkoholio apsvaigusiam M. J. (nustatytas 1,79 prom. girtumas), o pats atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės per vidurį. Duomenų, kad M. J. jėga būtų užvaldęs automobilį ar privertęs į jį sėstis D. B., šioje byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad D. B. būtų reiškęs nuteistajam pretenzijas dėl neteisėto automobilio užvaldymo ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Tai yra jis (D. B.) savo noru perdavė neblaiviam M. J. automobilį, „BMW 730“, valstybinis Nr. AEO, o pats atsisėdo ant galinės sėdynės, nereiškė M. J. pretenzijų dėl pavojingo vairavimo, o kai pastebėjo policijos automobilį, nereikalavo sustoti, taip pat važiavo neprisisegęs saugos diržo, tai yra jo veiksmai taip pat yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais.

8514.22. Kadangi šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, priteistos D. B. neturtinės žalos dydis nuo 8000 eurų mažintinas iki 3000 eurų, ją visa apimtimi priteisiant iš AB „Lietuvos Draudimas“.

86Dėl proceso išlaidų atlyginimo

8715. Kadangi atstovavimo išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms, kurios nėra priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika padaryta turtine ir neturtine žala, teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiųjų patirtas atstovimo išlaidas taip pat turėtų atlyginti draudikas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010 ir kt.).

8816. Vertinant tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. J. gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkino ir nukentėjusiojo R. K. apeliacinius skundus, taip pat tai, kad nukentėjusiojo R. K. apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo M. J. gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkino apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiųjų R. K. ir D. B. patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

89Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

90nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

91Nuteistojo M. J. gynėjo Dimitrijaus Fomkino skundą tenkinti iš dalies.

92Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį.

93Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš M. J. priteista: S. K. 3684,77 eurų, o R. K. 2297,5 eurų turtinei žalai atlyginti.

94Sumažinti priteistą D. B. 8000 eurų neturtinę žalą iki 3000 eurų, ją priteisiant iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“

95Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5 ir 8 punktais, 3 dalimi... 3. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 4. Šiuo nuosprendžiu iš M. J. S. K. priteista 3684,77 eurai turtinei žalai... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6.
  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos... 7. Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 8. II. Apeliacinių skundų argumentai... 9. 2.... 10. N. R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus... 11. 2.1.... 12. Nukentėjusysis teigia, kad teismo priteistą neturtinę žalą, atsižvelgus... 13. 2.2.... 14. Nukentėjusiojo manymu, teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos... 15. 2.3.... 16. Nukentėjusiojo manymu, jam, kaip nukentėjusiajam, patyrusiam didžiausias... 17. 2.4. Nukentėjusysis mano, kad skausmas dėl sūnaus netekties yra... 18. 2.5.... 19. Nukentėjusiojo teigimu, priteisus tik neženklų, lyginant su reikalauta... 20. 2.6.... 21. Nukentėjusysis nurodo, jog pagrįstai mano, kad bausmės tikslai, vertinant... 22. 2.7. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog pagal formuojamą teismų... 23. Nuteistojo gynėjo Dimitrijaus Fomkino apeliacinio skundo argumentai ... 24. 3.... 25. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo Vilniaus regiono apylinkės... 26. 3.1.... 27. Nurodo, kad byloje yra dvi tikėtinos išvados, kad vairuoti galėjo... 28. 3.2.... 29. Taip pat pažymi, kad yra prieštaringi nukentėjusiojo D. B. parodymai: nuo... 30. 3.3. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo D. B. kraujas buvo rastas ant virš... 31. 3.4.... 32. Pažymi, kad nepaimti ir neištirti kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų... 33. 3.5.... 34. Taip pat pažymi, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo... 35. 4. 2018-03-28 Vilniaus apygardos teisme gautas AB „Lietuvos Draudimas“... 36. 5. 2018-03-29 Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusiojo D. B. atstovo... 37. 6. 2018-04-04 Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusiojo ir civilinio... 38. 7. Teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusiosios ir civilinės... 39. advokatas Zbignev Jankovski ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“... 40. R. K. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo M. J. gynėjo Dimitrijaus... 41. 8. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 42. 9. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 43. Dėl nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundo argumentų... 44. 10. Teisų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo... 45. 10.1.Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.... 46. 10.2 Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:... 47. 10.3.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (pakeista 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653... 48. 10.4.Paskirdamas M. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į... 49. 11. Apeliantas taip pat ginčija priteistos jam neturtinės žalos dydį.... 50. 11.1.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo... 51. 11.2 Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo... 52. 11.3. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika... 53. 11.4. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai paties... 54. 11.5. Vertinant tai, kad M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, autoįvykio... 55. 11.6. Šioje nuosprendžio dalyje teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios... 56. Dėl M. J. gynėjo Dimitrijaus Fomkino apeliacinio skundo argumentų... 57. 12. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas apkaltinamąjį nuosprendį M. J.... 58. 13. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį... 59. 13.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant pašalinti abejones dėl eismo... 60. 13.2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvada ar... 61. 13.3. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo netikėti ekspertizės akto... 62. 13.4. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5... 63. 13.5. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir... 64. 14. Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su... 65. 14.1. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą... 66. 14.2. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį... 67. 14.3. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl CK 6.270 straipsnio 3... 68. 14.5. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą už didesnio pavojaus... 69. 14.6. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje... 70. 14.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad davimas vairuoti transporto priemonę... 71. 14.8. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė... 72. 14.9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonės valdytojas,... 73. 14.10. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio... 74. 14.11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios... 75. 14.12. Neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės normas, atlikti asmens,... 76. 14.13. Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija išaiškina,... 77. 14.14. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nei Ž. B., nei D.... 78. 14.15. Kadangi transporto priemonė „BMW 730“, valstybinis Nr. ( - ),... 79. 14.16. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. J. S. K. 3684,77 R.... 80. 14.17. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės... 81. 14.18. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės... 82. 14.19. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs nukentėjusių S.... 83. 14.20. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus... 84. 14.21. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos... 85. 14.22. Kadangi šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino,... 86. Dėl proceso išlaidų atlyginimo ... 87. 15. Kadangi atstovavimo išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms, kurios nėra... 88. 16. Vertinant tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama... 89. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 90. nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.... 91. Nuteistojo M. J. gynėjo Dimitrijaus Fomkino skundą tenkinti iš dalies.... 92. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m.... 93. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš M. J. priteista: S. K. 3684,77... 94. Sumažinti priteistą D. B. 8000 eurų neturtinę žalą iki 3000 eurų, ją... 95. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario...