Byla 1A-192-307/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. (O. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Bylos esmė

5O. V. pripažintas kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 metų liepos mėnesį iš 16 dienos į 17 dieną nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ( - ) tarpusavio konflikto metu J. J. tyčia smogė ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į krūtinės sritį, dėl to padarė durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairiojo plaučio ir aortos lanko pažeidimu, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo patirto sužalojimo, išsivysčius ūminiam nukraujavimui, J. J. mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu O. V. tyčia nužudė J. J..

6II.

7Apeliacinio skundo argumentai

8Apeliaciniame skunde nuteistasis O. V. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį ir jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

9Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad jam nebuvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, nors bylos medžiagoje yra duomenų, kad jis yra gydęsis psichikos sveikatos įstaigoje. Be to, bylos duomenimis nenustatytas jo girtumo laipsnis nusikaltimo padarymo metu. Apeliantas neneigia, kad peiliu nudūrė nukentėjusįjį J. J., tačiau teigia, kad tai padarė būdamas išsigandęs ir susijaudinęs. Įvykio metu kilus ginčui J. J. nuteistajam grasino peiliu, todėl pastarasis atėmė peilį ir, paveiktas išgąsčio, dūrė juo nukentėjusiajam į krūtinę. Apelianto teigimu, jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo, jam smogė peiliu bijodamas dėl savo gyvybės, nes J. J. apeliantui yra grasinęs ir anksčiau – ketino perpjauti gerklę. Nukentėjusysis po smūgio peiliu atsigulė į lovą, kvėpavo, todėl apeliantas negalvojo, kad pastarasis gali mirti.

10Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

11III.

12Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

14Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu O. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 metų liepos mėnesį iš 16 dienos į 17 dieną nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ( - ) tarpusavio konflikto metu J. J. tyčia smogė ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į krūtinės sritį, dėl to padarė durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairiojo plaučio ir aortos lanko pažeidimu, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo patirto sužalojimo, išsivysčius ūminiam nukraujavimui, J. J. mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu O. V. tyčia nužudė J. J..

15Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta konflikto metu sudavęs minėtą smūgį J. J., tačiau teigia tai padaręs gindamasis nuo nukentėjusiojo, kadangi J. J. prieš tai buvo pridėjęs jam prie kaklo peilį ir juo grasinęs. Būdamas išsigandęs ir susijaudinęs dėl tokių nukentėjusiojo grasinimų, jis atėmė peilį ir dūrė juo vieną kartą nukentėjusiajam į krūtinę. Taigi, jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį.

16BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

17BK 130 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal teismų formuojamą praktiką kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Taip pat turi būti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

18Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos O. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Iš bylos duomenų matyti, jog O. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Nuteistasis parodė, kad įvykio metu jis su nukentėjusiuoju buvo nakvynės namuose, sėdėjo ant vienos lovos ir valgė. Susiginčijus dėl smulkmenų J. J. išsitraukė savo peilį, pradėjo juo mosikuoti sakydamas, kad „aną kartą pagailėjau, neperpjoviau gerklės, bet šį kartą“. Kadangi nukentėjusysis ir ankščiau taip elgdavosi, buvo jam įdūręs į koją bei nugarą, apeliantas suėmė nukentėjusiajam už rankos, ištraukė peilį ir dūrė juo J. J. vieną kartą į krūtinę. Apeliantas teigia, kad taip pasielgė, nes buvo susinervinęs ir išsigandęs, kad J. J. galėjo vėl jam įdurti peiliu. Supratęs, ką padarė, apeliantas išmetė peilį, parūkė bei grįžęs į kambarį nuėjo miegoti, manė, kad nukentėjusysis yra gyvas, nes girdėjo jo kvėpavimą, kosėjimą. Apie J. J. mirtį sužinojo tik kitą dieną (t. 1, b. l. 57-59). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis O. V. tik pirmosios apklausos metu teigė, kad po konflikto su J. J. jam buvo užėjęs pykčio priepuolis, dėl ko nieko neprisimena, tačiau vėlesnių apklausų metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 128-130, 165-167, 197-200, t. 3, b. l. 11-12). Parodymų patikrinimo vietoje metu apeliantas parodė įvykio vietą ir kokiomis aplinkybėmis 2019 m. liepos mėnesį iš 16 į 17 naktį jis nudūrė J. J. (t. 2, b. l. 175-176). Tokie jo parodymai iš esmės atitiko ir kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus: liudytojų A. B., A. U., A. K., R. K. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 8-25, 26-32), teismo medicinos specialisto išvadų (t. 1, b. l. 41-43, 62-71) duomenis.

19Nepaisant to, kad apeliantas nurodo, jog J. J. dūrė peiliu būdamas labai susijaudinęs ir išsigandęs pastarojo elgesio, teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Iš pirmiau aptartų nuteistojo parodymų matyti, jog ypatingo poveikio jo psichikai, kuris galėtų būti prilygintas afekto būsenai, nukentėjusiojo J. J. elgesys įvykio metu jam nesukėlė. Apeliantas pakankamai gerai prisiminė įvykio aplinkybes, aiškiai nurodė, kad J. J. smūgiavo po to, kai susiginčijus dėl smulkmenų J. J. išsitraukė peilį, pradėjo juo mojuoti ir pasakė, kad „aną kartą pagailėjau, neperpjoviau gerklės, bet šį kartą..“. Apeliantas teigia, kad prieš kelias savaites J. J. panašaus konflikto metu bedė jam tuo pačiu peiliu į kelį ir nugarą. Iš tiesų, byloje yra duomenų patvirtinančių apelianto teiginius. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 1251/2019 (03) nustatyta, kad O. V. buvo nustatytos durtinė-pjautinė žaizda nugaros krūtininėje dalyje, durtinė žaizda dešinio kelio sąnario srityje, padarytos 1-2 savaičių laikotarpiu kietu aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (t. 2, b. l. 148-149). Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo elgesys demonstratyviai išsitraukus ginklą – peilį, juo mosikuojant priešais nuteistąjį bei kalbos, kad reikėjo jau ankščiau apeliantą nužudyti, galėjo sukelti nuteistajam susijaudinimą ir išgąstį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nukentėjusiojo provokuojamas ir rizikingas elgesys turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir pripažino tai, apelianto atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tačiau iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai įvykio naktį jam nebuvo netikėti ir juolab sukėlę didelį susijaudinimą. Apeliantas savo apklausose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamuosiuose posėdžiuose pripažino, kad išgertuvių metu jis su J. J. dažnai susipykdavo, nukentėjusiajam buvo įprasta išsitraukti peilį ir juo gąsdinti. Tačiau J. J. išsiblaivęs atsiprašydavo, jie susitaikydavo ir toliau bendraudavo. Taigi tokio pobūdžio konfliktai, atsižvelgiant į nuteistojo ir nukentėjusiojo gyvenimo būdą, tarp jų kildavo gana dažnai ir buvo įprasti jų kasdieniame gyvenime, todėl nukentėjusiojo grasinimai ir peilio demonstravimas įvykio naktį savo agresyvumu nebuvo ypatingas ar išskirtinis elgesys, todėl negalėjo nuteistajam sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną.

20Be to, kad apeliantas nebuvo fiziologinio afekto būsenoje atskleidžia ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nustatyta, kad įdūręs J. J. O. V. atsisėdo ant savo lovos, suvokęs, ką padarė, nuėjo į bendrojo naudojimo tualetus, šiukšliadėžėje paslėpė peilį, nusiplovė rankas, parūkė ir grįžęs į kambarį nuėjo miegoti. O. V. tvirtino, kad dėl patirto šoko neprisimena, ar jį, kas nors tuo metu matė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis įvykio naktį miegojo tame pačiame kambaryje kaip ir nukentėjusysis su nuteistuoju. Girdėjo, kaip jie tarpusavyje pykosi. Vienu metu prabudęs pamatė, kad O. V. delnai buvo kruvini, jo rankose buvo peilis, nuteistasis pasakė, kad „vis tiek tave papjausiu“, tuomet išėjo iš kambario. Tuo tarpu liudytojo R. K. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jis buvo tualeto patalpoje, kai O. V. atėjo parūkyti. Liudytojas teigė, kad apeliantas kalbėjo kažką apie ligoninę ar kapus, kad jau kažką padarė. Taigi, visų šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad po nusikaltimo padarymo O. V. elgėsi ramiai, adekvačiai, kontroliavo savo elgesį ir aiškiai suprato savo veiksmų prasmę. Taigi, nenustačius, kad nuteistasis buvo afekto būsenos, nėra pagrindo nuteistojo O. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

21O. V. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai nebuvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, nors bylos medžiagoje yra duomenų, kad jis yra gydęsis psichikos sveikatos įstaigoje. Teisėjų kolegijos manymu toks nuteistojo teiginys niekuo nepagrįstas. Kaip jau minėta didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo. Be to, specialisto išvadoje Nr. 95TPK-259 konstatuota, kad O. V. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl O. V. dėl jam diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (t. 2, b. l. 121). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtą specialisto išvadą pateikusio eksperto kompetencija bei pateiktų išvadų teisingumu.

22Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. V. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

23Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis O. V. nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Nuteistasis teigia, kad jo girtumas nebuvo vertinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas nustatydamas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę padarė nepagrįstą išvadą. Iš bylos duomenų matyti, kad mediciniškai O. V. girtumas nebuvo patvirtintas. Nuteistasis apklausiamas teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio metu jis su J. J. alkoholio nevartojo, tačiau tą dieną jis (apeliantas) buvo išgėręs apie 1 litrą alaus. Kad nuteistasis būtų buvęs neblaivus nepatvirtino ir tą vakarą (naktį) su juo bendravę liudytojai R. K. ir A. B.. Teisiamajame posėdyje liudytojai teigė, kad O. V. gal ir buvo išgėręs, tačiau nedaug, kalbėjo normaliai. Taigi, patikimų duomenų, kad apeliantas buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui byloje nėra, todėl atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija keičia skundžiamą nuosprendį ir iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalina aplinkybę, kad O. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei naikinama nuosprendžio dalis dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Panaikinus O. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę būtina įvertinti ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtą bausmę. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Bausmės vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą yra vienuolika metų. Apygardos teismas O. V. paskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes dėl bausmės skyrimo (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes), taip pat įvertinusi, kad panaikinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), mano, kad apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl keisti jos nėra pagrindo.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti:

26Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad O. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

27Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo O. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

28Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Bylos esmė... 5. O. V. pripažintas kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 6. II.... 7. Apeliacinio skundo argumentai... 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. V. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 9. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo,... 10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį... 11. III.... 12. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 13. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 14. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu O.... 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta konflikto metu sudavęs minėtą... 16. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė... 17. BK 130 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė... 18. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje nenustatytos... 19. Nepaisant to, kad apeliantas nurodo, jog J. J. dūrė peiliu būdamas labai... 20. Be to, kad apeliantas nebuvo fiziologinio afekto būsenoje atskleidžia ir jo... 21. O. V. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai nebuvo paskirta... 22. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 23. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis O. V. nepripažįsta jo... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti:... 26. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad O. V.... 27. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo O. V. atsakomybę sunkinančia... 28. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....