Byla 2-798-157/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į santuokinį ir asmeninį bendraatsakovių turtą atsakovės D. U. individualios įmonės ,,Tempas“ bankroto byloje Nr. B2-198-657/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovių D. U. ir L. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į santuokinį ir asmeninį bendraatsakovių turtą atsakovės D. U. individualios įmonės ,,Tempas“ bankroto byloje Nr. B2-198-657/2016.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-04-23, iškėlė D. U. individualiai įmonei ,,Tempas“ bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patvirtintas bankroto administratoriaus neginčijamų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas; teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti bei patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudarė 147 497,06 Eur.

5Teismas 2015 m birželio 4 d. nutartimi į bylą bendraatsakoviais įtraukė D. U. ir jo sutuoktinę L. U..

6Bankroto administratorius 2015 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui D. U. ir jo sutuoktinei L. U. bendrosios jungtinės nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį ( - ) g. 3, Lazdijų r. (unikalus Nr. ( - )); žemės sklypą, esantį ( - ), Lazdijų r. (unikalus Nr. ( - )), bei žemės sklypą (unikalus ( - )), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę) (unikalus Nr. ( - )), esančius adresu ( - ) g. 106, Lazdijuose, be to, į įmonės savininkui D. U. asmeninės nuosavybe teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį ( - ) g. 1, Lazdijų k., Lazdijų r. (unikalus Nr. ( - )), žemės sklypą, esantį Lazdijų k., Lazdijų r. (unikalus Nr. ( - )).

7Nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenis įmonės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 33 000 Eur, o nepatenkintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų - 147 838,96 Eur. Bankroto administratoriaus teigimu, yra akivaizdu, kad pardavus įmonės turtą jo nepakaks kreditorių finansiniams reikalavimams užtikrinti. Taip pat nurodė, kad iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos negavo pasiūlymų sudaryti taikos sutartį su kreditoriais.

8Bendraatsakoviai nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes įmonei priklausančio turto vertė yra žymiai didesnė nei nurodė bankroto administratorius. Pasak jų, vertinant nekilnojamąjį turtą nebuvo atsižvelgta į statiniuose esančios įrangos vertę. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonės turto nepakaks kreditorių finansiniams reikalavimams užtikrinti.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino ir leido vykdyti išieškojimą iš prašyme nurodyto įmonės savininkui D. U. ir jo sutuoktinei L. U. bendrosios jungtinės nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto.

11Teismas įvertinęs tai, kad teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria D. U. individuali įmonė ,,Tempas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduoja, įsiteisėjo 2013 m. spalio 1 d.; kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas, jog bankroto administratorius pasiūlytų sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ir įmonės kreditoriams įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d., – padarė išvadą, kad administratorius neprivalėjo siūlyti sudaryti taikos sutartį.

12Teismas nustatė, kad atsakovas D. U. nėra perdavęs bankroto administratoriui visų dokumentų ir viso įmonės turto, apie kurį kalbėjo teismo posėdžiuose; kad nustatyto įmonės nekilnojamojo turto vertė yra 33 000 Eur; kad nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 147 838,96 Eur; kad kreditorių susirinkime nustatyta parduodamo įmonės nekilnojamojo turto pradinė kaina yra 118 000 Eur; kad jau įvykusiose nevienkartinėse varžytynėse neatsirado šio turto pirkėjo; kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog turto vertė yra kitokia – daug didesnė, nei nurodyta prašyme (CPK 178 str.).

13Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad įmonės turto neužteks visiems bankrutavusios individualios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl nusprendė prašymą patenkinti (ĮBĮ 28 str. 2 d., CK 6.245 str. 5 d.).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Bendraatsakoviai D. U. ir L. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonei priklausančio turto vertė yra tik 33 000 Eur, į šią vertę neįskaitytas pastatuose esantis vertingas kilnojamasis turtas (virtuvės įranga, stalai, kėdės, etc.), masinio turto vertinimo duomenimis turtas vertas nemažiau 110 010 Eur.
  2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė IBĮ 28 straipsnio 2 dalį ir neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorius nėra siūlęs sudaryti su kreditoriais taikos sutartį. Neatsižvelgė į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo vedamos derybos su pagrindiniais kreditoriais.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas bankroto administratoriui nėra perdavęs viso turto, nes tokie įrodymai nepateikti.
  4. Išieškojimas gali būti nukreiptas į atsakovų turtą tik pardavus įmonei priklausantį turtą.

15Bankrutavusios D. U. individualios įmonės ,,Tempas“ bankroto administratorius UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus, susijusius su vertingo kilnojamojo turto buvimu; nepateikė įrodymų, kad nekilnojamojo turto vertė yra kitokia nei nurodyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.
  2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės savininkas netinkamai vykdė IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą, už šių reikalavimų nevykdymą Alytaus rajono apylinkės teismas jam skyrė baudą.
  3. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai konstatavo, kad įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama iki įsigaliojant minėtai įstatymo nuostatai, todėl ji nagrinėjamu atveju netaikytina.
  4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad net ir pardavus įmonės turtą, kurio paskutinė kreditorių susirinkimo nustatyta pardavimo kaina yra 75 000 Eur, jo nepakaktų kreditorių reikalavimams, kurie siekia 147 838,96 Eur, patenkinti.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Byloje sprendžiama, ar Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. skundžiama nutartimi pagrįstai patenkino atsakovės bankrutavusios D. U. individualios įmonės ,,Tempas“ bankroto administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į jo nurodytą įmonės savininkui D. U. ir jo sutuoktinei L. U. bendrosios jungtinės nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą.

18Prieš pradėdama nagrinėti bendraatsakovių D. ir L. U. atskirąjį skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus teismai aiškindami bei taikydami įstatymą privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; etc.). Taigi šio atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis būtent nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei šiomis nuostatomis.

19Pirmiau buvo paminėta, kad, apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai patenkino šį bankroto administratorius prašymą, nes jam ir įmonės kreditoriams nebuvo pasiūlęs sudaryti taikos sutartį, įmonės turtas iki šiol nėra parduotas, bankroto administratorius nurodė neteisingą įmonės turto vertę.

20Teisėjų kolegija, nagrinėdama bendraatsakovių skundo argumentus, visų pirma, pasisako dėl teiginių, susijusių su ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies aiškinimu ir taikymu.

21Apeliantai teisingai nurodo, kad minėtas įstatymas imperatyviai nurodo, jog bankroto administratorius privalo pasiūlyti neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ir įmonės kreditoriams sudaryti taikos sutartį. Kaip minėta, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šis įstatymas netaikytinas, nes jis įsigaliojo jau įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, tuo tarpu pagal ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalį taikos sutartis tokiose bylose gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu, tačiau iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taigi teismas, nustatęs tokias aplinkybes, sprendė, kad administratorius neprivalėjo siūlyti šios įmonės savininkui ir įmonės kreditoriams sudaryti taikos sutartį.

22Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šių teismo išvadų pagrįstumo ir vadovaudamasi pirmiau paminėtomis CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais, laiko, jog yra būtina atsižvelgti į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis D. U. IĮ ,,Tempas“ bankroto procesas tęsiasi nuo 2013-02-27, kai buvo priimtas kreditorės UAB „CONLEX“, šią teisę įgijusios reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu, atitinkamas ieškininis pareiškimas. Tačiau, kaip buvo minėta pirmiau, sutuoktiniai D. ir L. U. šioje byloje dalyvaujančiais asmenimis – bendraatsakoviais, buvo įtraukti tik teismo 2015 m birželio 4 d. nutartimi, nors teismų praktikoje yra suformuota vienareikšmė taisyklė, kad šie asmenys bendraatsakoviais privalo būti įtraukti iškėlus individualios įmonės bankroto bylą, kad jiems privalo būti užtikrintos teisės ne tik žinoti apie bankroto proceso eigą, tačiau taip pat ir dalyvauti (be balsavimo teisės) sprendžiant visus bankroto proceso klausimus – be kita ko, gauti informaciją apie kreditorių susirinkime / kreditorių komitete svarstomus klausimus, siūlomų nutarimų projektus, teikti savo pastabas bei pasiūlymus, skųsti priimtus nutarimus teismui ir kt. Beje, byloje nedalyvaujant šiems asmenims, buvo patvirtintas taip pat ir jų, kaip fizinių asmenų, kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinis 338 611,45 Lt reikalavimas.

23Kaip žinia, teismai procesiniuose sprendimuose yra ne kartą nurodę, kad būtinumas užtikrinti šių asmenų dalyvavimą bankroto procese siejamas su tokių įmonių – neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, bankroto proceso ypatumu: iškėlus bankroto bylą, įmonės savininkai tampa materialinės atsakomybės subjektais, nes prievolėms įvykdyti neužtenkant tokio juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako dalyvis, tai yra jos savininkas, ir ne tik savo asmeniniu turtu, bet ir jam tenkančia dalimi sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomame turte (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., CK 2.50 str. 4 d.). Būtent tuo tikslu vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu tokios įmonės savininkas (savininkai), įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to teismai yra konstatavę, kad individualios įmonės savininkas, kurio privatus turtas gali būti parduotas įstatymo nustatyta tvarka, yra tiesiogiai suinteresuotas proceso baigtimi asmuo, kuris privalo būti įtrauktas dalyvauti tokioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-308/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-261/2006; etc.).

24Taigi nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, rodančių, kad įmonės savininkas D. U. ar jo sutuoktinė L. U. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui būtų pateikę prašymus įstoti į bylą, teismas privalėjo užtikrinti tokio reikalavimo įvykdymą, nes pagal įstatymą tokios kategorijos bylose, kuriose privalu apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, pačios įmonės skolininkės, atitinkamai ir jos savininkų interesus, bet ir viešąjį interesą – privaloma ex officio veikti aktyviai.

25Atsižvelgdama į būtent nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, kad nežinota apie galimybę sudaryti taikos sutartį, kad yra vedamos derybos su pagrindiniais įmonės kreditoriais, o taip pat turėdama omenyje tai, kad ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga, apibrėžiančia terminą, per kurį gali būti sudaryta taikos sutartis, nėra imperatyvi ir draudžianti sudaryti taikos sutartį šiam terminui pasibaigus, nes ja tik siekiama apriboti bankroto proceso trukmę, užkirsti kelią piktnaudžiavimams šiuo procesu, etc. – teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje suteiktina galimybė įmonės savininkui bei šios įmonės kreditoriams apsvarstyti klausimą dėl bylos baigties sudarant taikos sutartį (ĮBĮ 27 str. 1 d. 3 p., 29 str.).

26Teisėjų kolegija, nagrinėdama bendraatsakovių D. ir L. U. atskirojo skundo argumentus, susijusius su įmonės, o taip pat įmonininko turto vertės nustatymu, jų subsidiariosios civilinės atsakomybės atsiradimu, jos mastu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė ir neįvertino aplinkybių, kurios yra svarbios nagrinėjamo klausimo išsprendimui, neteisingai aiškino bei taikė aktualias teisės normas ir dėl to liko neatskleista bylos esmė (CPK 329 str. 1 d., 330, 338str.).

27Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nepatenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 147 838,96 Eur; kad šios įmonės nekilnojamasis turtas, kurio pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta 550 000 Lt, nėra parduotas jau keliose varžytynėse; kad bankroto administratorius nustatė, jog jo rinkos vertė pagal turto vertinimo ataskaitos duomenis yra 33 000 Eur, sprendė, jog įmonės turto neužteks visiems jos kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl įstatymo nustatyta tvarka išieškotina iš individualios įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kurio pradinė pardavimo kaina, nustatyta kreditorių susirinkimo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimu yra 118 000 Eur plius PVM (ĮBĮ 28 str.2 d., CK 6.245 str. 5 d.).

28Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad teismas teisingai nurodė, jog pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, 6.245 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, kokiu yra personalinė įmonė, prievolėms įvykdyti neužtenka šio asmens turto, už jo prievoles savo turtu subsidiariai atsako juridinio asmens dalyvis, kuriuo individualios įmonės atveju, kaip žinia, laikomas jos savininkas (CK 2.45 str.). Teismas taip pat teisingai nurodė, kad pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo ir jeigu įmonė neturi turto, ar jo nepakanka teismo, administravimo išlaidoms apmokėti, kreditorių reikalavimams tenkinti, o pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalį šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas, be kita ko, ir bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. Taigi įstatymas reikalauja, kad pirmiausia minėtos prievolės būtų vykdomos iš individualios įmonės turto, o tik jo nesant ar nepakankant sprendžiama dėl išieškojimo taikant ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra iš privataus turto.

29Antra, pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją įmonės turtas nėra parduotas, kaip matyti iš duomenų, užfiksuotų teismo posėdžio protokole, o taip pat iš atskirojo skundo turinio, atsakovas kelia klausimą dėl įmonės bei privataus turto įvertinimo teisėtumo bei pagrįstumo, teigdamas, kad teismas be pagrindo vadovavosi bankroto administratoriaus argumentais, jog ( - ) g. 98, Lazdijuose, tai yra patrauklioje vietovėje, esančio įmonės nekilnojamojo turto (0,5160 ha ploto žemės sklypas, 1 013,23 kv. m bendro ploto pastatas – autocentras, 2 pastatai – garažai, kurių bendras plotas 156,01 kv. m bei 94,15 kv. m), kiti kiemo (inžineriniai) statiniai) rinkos vertė yra tik 33 000 Eur. Nurodo, kad pagal viešus Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo duomenis minėto nekilnojamojo turto komplekso vidutinė rinkos vertė 2009 m. spalio mėn. buvo daugiau nei 202 000 Eur, o 2015-01-01 – apie 110 010 Eur; kad pagal viešai prieinamus duomenis (http://www.aruodas.lt/patalpos-lazdiiuose-turistu-g-bii-tempas-parduoda-nekilnoiamo-turto-3-88498/? paieska=f7b5ede978720dl4953747e82ed874el&Page=l),(http://www.ionaras.lt/newobjektas.php?id=1636) vien apie 500 kv. m sandėliavimo patalpos (be žemės sklypo) ( - ) g. kainuoja apie 31 000 Eur; kad įmonė vykdė veiklą, susijusią su švenčių, pobūvių, banketų organizavimu, maitinimo bei apgyvendinimo paslaugomis; kad minimas pastatas, kuriame veikė kavinė, pritaikytas maisto gaminimui, svečių aptarnavimui, jame yra visa reikalinga kavinės įranga, baldai (nuotraukos), tačiau nustatant šio turto rinkos vertę į tai nebuvo atsižvelgta; kad pats bankroto administratorius šį nekilnojamojo turto kompleksą viešai pardavinėja už 75 000 Eur sumą. Tvirtinama, kad bankroto administratoriaus pateikta įmonės nekilnojamojo turto vertė neatitinka rinkos kainų.

30Šie atsakovų argumentai skundžiamoje teismo nutartyje iš viso nebuvo nagrinėjami ir atmesti nurodžius, kad įmonės savininkas iki šiol nėra perdavęs įmonės administratoriui visų dokumentų ir įmonės turto, jo minėto teismo posėdžių metu, taip pat teismui nepateikta jokių įrodymų apie kitokią nei administratoriaus nurodytą turto vertę, jam žinomo kito kilnojamojo turto apimtį ir vertę, o atsikirtimai grindžiami daugiausiais deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.). Tuo tarpu vien iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad įmonei priklausančiame pastate, kuriuo, kaip žinia, disponuoja bankroto administratorius (ĮBĮ 31 str. 1 d. 1 p.), yra nekilnojamojo turto (baldų, statybinių medžiagų, etc.).

31Trečia, nepaisant pirmiau nurodyto šioje byloje esančio tiesioginio įmonės savininko D. U. suinteresuotumo, pagal bylos medžiagoje esančius D. U. IĮ ,,Tempas“ kreditorių susirinkimų protokoluose užfiksuotus duomenis, – bankroto proceso klausimai, tiesiogiai susiję su D. ir L. U. atsakomybės už įmonės skolas apimtimi, – įmonės turto įvertinimas, pradinių šio turto kainų patvirtinimas, pardavimo tvarkos nustatymas, varžytynėse neparduoto įmonės turto pardavimo kainų sumažinimas etc. – buvo sprendžiami įmonininkui net nepranešus. Tuo tarpu pagal šių protokolų duomenis pranešimai apie šaukiamus susirinkimus, svarstomus klausimus bei siūlomus priimti nutarimus visiems įmonės kreditoriams buvo siunčiami registruotais laiškais. Duomenys, kurie rodytų, kad buvo priešingai, į bylą nėra pateikti.

32Ketvirta, bylos medžiaga rodo, kad nesant teismo leidimo dėl ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, tai yra dėl išieškojimo iš privataus turto, be kita ko, taip pat ir neįkeisto bankams, ir nepranešus apie tai D. ir L. U. įmonės kreditorių susirinkimuose buvo sprendžiama taip pat ir dėl jų privataus turto įvertinimo, šio turto pradinių pardavimo kainų bei jo pardavimo tvarkos nustatymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šiems asmenims būtų pranešta apie jų turto vertinimą, ar jiems būtų suteikta galimybė pareikšti savo argumentus šiais klausimais. Įrodymų, tai paneigiančių, byloje nėra.

33Kaip buvo nurodyta, teismas, leisdamas parduoti privatų D. ir L. U. turtą rėmėsi varžytynėse pardavinėjamo turto nurodytu įvertinimu bei nepatenkintų finansinių reikalavimų suma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai šioje byloje susiklosčiusiai situacijai, teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu ir veikti ex officio, neišnagrinėjęs atsakovų argumentų, neturėjo pagrindo spręsti dėl šių asmenų subsidiarios civilinės atsakomybės masto, tai yra dėl tokiu būdu išieškotinos lėšų sumos (CPK 185 str.).

34Penkta, bankroto byloje nėra įrodymų, kad sprendžiant minėtus klausimus buvo įvykdyti įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto ypatumus.

35Kaip jau minėta, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas parduodamas šiame straipsnyje numatyta tvarka, kartu nurodant, jog tokiu būdu gali būti parduotas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas. Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos bankroto procese taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi akivaizdu, kad tokiu atveju, kai nei ĮBĮ aštuntojo skirsnio nuostatos, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 su vėlesniais pakeitimais (Nr. 1412, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21132) patvirtinti bankrutuojančių / bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatai nereglamentuoja minėtų ypatumų, pagal įstatymo analogiją privalu taikyti CPK VI dalies normose suformuluotas taisykles. Kaip žinia, šioje bankroto proceso – įmonės likvidavimo, stadijoje, skirtingai nei įprastame priverstinio vykdymo procese, įmonės, o jo nepakakus – privataus, turto pardavimą organizuoja ir jį parduoda ne antstolis, o įmonės bankroto administratorius. Taigi tik esant teismo procesiniam sprendimui leisti jame nustatytos pinigų sumos išieškojimą nukreipti į privatų turtą, būtent šiam teismo paskirtam asmeniui tenka pareiga įstatymo nustatyta tvarka organizuoti tokio teismo sprendimo realizavimą laikantis ĮBĮ 33 straipsnyje nustatytos turto realizavimo tvarkos.

36Šešta, jau buvo minėta, kad nagrinėjamoje byloje siekiama nukreipti išieškojimą taip pat ir neįkeistą privatų turtą, o atsakovai teikia argumentus, jog sutuoktiniai gyvena skyriumi, yra sprendžiama dėl turto pasidalinimo, etc. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-400/2012) pakeitė iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011; kt.). Šis teismas nurodė, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Taigi individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Ir tik, jeigu tokia aplinkybė įrodyta, pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari.

37Kasacinis teismas nurodė, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos šis teismas dar kartą nurodė, kad tuo atveju, jeigu kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.

38Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų D. ir L. U. solidariosios atsakomybės pagal jos D. U. IĮ ,,Tempas“ prievoles, nenustatė esminių aplinkybių ginčui išspręsti, t. y. neatskleidė šios bylos dalies esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.) ir šių pažeidimų nėra galimybių pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nenagrinėjant kitų tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį pateiktų motyvų, kaip neturinčių reikšmės teisingai išspręsti bylą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kaip žinoma, tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo... 5. Teismas 2015 m birželio 4 d. nutartimi į bylą bendraatsakoviais įtraukė D.... 6. Bankroto administratorius 2015 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą,... 7. Nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenis įmonės... 8. Bendraatsakoviai nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes įmonei priklausančio... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi bankroto... 11. Teismas įvertinęs tai, kad teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria D.... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas D. U. nėra perdavęs bankroto administratoriui... 13. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad... 14. Bendraatsakoviai D. U. ir L. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno... 15. Bankrutavusios D. U. individualios įmonės ,,Tempas“ bankroto... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Byloje sprendžiama, ar Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d.... 18. Prieš pradėdama nagrinėti bendraatsakovių D. ir L. U. atskirąjį skundą,... 19. Pirmiau buvo paminėta, kad, apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai patenkino... 20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bendraatsakovių skundo argumentus, visų... 21. Apeliantai teisingai nurodo, kad minėtas įstatymas imperatyviai nurodo, jog... 22. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šių teismo išvadų pagrįstumo ir... 23. Kaip žinia, teismai procesiniuose sprendimuose yra ne kartą nurodę, kad... 24. Taigi nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, rodančių, kad įmonės... 25. Atsižvelgdama į būtent nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bendraatsakovių D. ir L. U. atskirojo skundo... 27. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo,... 28. Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad teismas teisingai nurodė, jog... 29. Antra, pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją įmonės turtas... 30. Šie atsakovų argumentai skundžiamoje teismo nutartyje iš viso nebuvo... 31. Trečia, nepaisant pirmiau nurodyto šioje byloje esančio tiesioginio įmonės... 32. Ketvirta, bylos medžiaga rodo, kad nesant teismo leidimo dėl ĮBĮ 28... 33. Kaip buvo nurodyta, teismas, leisdamas parduoti privatų D. ir L. U. turtą... 34. Penkta, bankroto byloje nėra įrodymų, kad sprendžiant minėtus klausimus... 35. Kaip jau minėta, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalį neribotos civilinės... 36. Šešta, jau buvo minėta, kad nagrinėjamoje byloje siekiama nukreipti... 37. Kasacinis teismas nurodė, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios... 38. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti...