Byla 1A-252-354/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. ir jam skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, gynėjui advokatui Romaldui Briliui, nuteistajam S. P., ekspertei Jolantai Majauskaitei-Čobot,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. ir jam skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

3Minėtu nuosprendžiu nuteista ir S. S., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5S. P. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2010 m. birželio 10 d. 13.15 val. bute ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, laikė psichotropines ir narkotines medžiagas – 9,612 g amfetamino ir 0,037 g heroino, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 10 d., apie 13.15 val., tame bute S. S. už 100 litų neteisėtai pardavė 1,773 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o likusią dalį – 7,839 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,037 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, laikė iki 2010 m. birželio 10 d. 16.30 val., kol kratos tame bute metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu S. P., kuris Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, nuo paskirtos bausmės dėl ligos atleistas (BK 76 str. 1 d.).

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.

9Skunde apeliantas nurodo, kad buvo klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir dėl to priimtas neteisėtas nuosprendis.

10Dėl neviešo pobūdžio veiksmų apeliantas teigia, kad buvo pažeistas BPK 154 str., nes byloje esama abejonių, ar teisėjas, sankcionuodamas prokurorų nutarimus dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo, buvo susipažinęs su pirmine operatyvine informacija apie jo ruošiamą ar daromą nusikaltimą, ar apskritai prokuroras buvo pateikęs teisėjui baudžiamosios bylos medžiagą, operatyvinę informaciją. Apelianto manymu, teismas antrą kartą sankcionuodamas jo telefoninių pokalbių pasiklausymą sunkino jo teisinę padėtį. Be to, pažymi, kad prokurorė, siekdama nustatyti jo gyvenamąją vietą, panaudojo ne tą teisinį instrumentą, o teismas, nepatikrinęs baudžiamosios bylos medžiagos ir prokurorės prašymo faktinio pagrindo, padarė esminę klaidą, patenkindamas prašymą.

11Dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimo apeliantas nurodo, kad teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik kaltinamosios S. S. parodymais ir telefoniniais pokalbiais, o jo parodymus atmetė. Apelianto teigimu, kita bylos medžiaga neįrodo, kad narkotinės medžiagos, rastos jo namuose, priklausė jam, ir jis jas platino S. S., t. y. neįrodo jo tyčios. Skunde pažymima, kad R. K. ir E. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad S. S. parodymai keitėsi keletą kartų, buvo nenuoseklūs ir prieštaravo faktinėms aplinkybėms, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji S. S. būtų papirkta dėl parodymų keitimo. Kartu apeliantas pažymi, kad iš pateiktų įrašų galima daryti tik prielaidą, kad pokalbio dalyviai kalbasi apie skolos lapelio pasirašymą, tačiau tai nėra pakankamas jo kaltės įrodymas.

12Taip pat apeliantas nurodo, jog S. S. parodymai 2010 m. rugsėjo 7 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra duoti laisva valia, juos patvirtina ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. SMS žinutė, iš kurios matyti, kad S. S. jį (apeliantą) apkalbėjo ir nori ištaisyti padėtį, todėl per sekančią apklausą teisme ji davė teisingus parodymus. Apelianto nuomone, bausmės baimė S. S. verčia jį apkalbėti, be to, ji yra kaltinamoji, t. y. jos parodymai yra specifiniai, todėl teismas neturėjo besąlygiškai patikėti S. S. parodymais, o turėjo vadovautis tik jos parodymais, duotais 2010 m. rugsėjo 7 d. teisme. Taip pat pažymi, kad 2012 m. birželio 13 d. teismo posėdyje – akistatoje su A. R., nustatytas S. S. parodymų melagingumas dėl advokato H. O. nusamdymo ją ginti ikiteisminio tyrimo metu.

13Aptardamas savo parodymus, apeliantas nurodo, kad teismas juos atmetė nepatikrinęs procesinėmis priemonėmis, todėl buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Nuteistasis sutinka su teismo teiginiu, kad jo buto rakto niekas neturėjo ir į butą, jam nesant, niekas patekti negalėjo, tačiau tvirtina, kad S. S. pas jį bute būdavo labai dažnai ir, jam nepastebint, galėjo atsinešti ir paslėpti narkotines medžiagas, o ateidama pas jį dažnai, jas pasiimti. Tvirtina, kad jis yra griežtai nusistatęs prieš narkotikus, todėl S. S. niekada jo negalėjo prašyti ir neprašė narkotikų, jis dėjo pastangas, kad S. S. juos nustotų vartojusi. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai S. S. frazes ,,dėl to paties“, ,,kaip visada dėl to paties“, ,,benzino“ vertino kaip S. S. užmaskuotą pasakymą, kad jai reikia narkotikų, o jo žodžius ,,tuščias“, kad jų neturi, nes to nepatvirtina kiti įrodymai. Apeliantas tvirtina, kad S. S. narkotikus laikyti savo namuose buvo nesaugu dėl šeimos narių, todėl į butą pas jį siekdavo papulti dėl asmeninio tikslo – pasiimti narkotikų. Apeliantas pažymi, kad iš pokalbių matyti, jog jis vengdavo susitikinėti su S. S.. Dėl susitikimų su S. S. ne tik bute, bet ir parke, kavinėse, nurodo, jog tuo metu ji būdavo iš jo buto išėjusi ir jis ją veždavo į namus. Be to, apelianto teigimu, teismo išvada, jog jis atvažiuodavo pas ją pats ir atveždavo narkotikus, yra tik prielaida, neparemta bylos įrodymais, net ir ant 2010 m. birželio 10 d. iš S. S. išimtų narkotinių medžiagų pakuočių nerasta jo genotipų (DNR) pėdsakų.

14Skunde pažymima, kad teismo daroma išvada, jog jis įsigijo narkotikus tik dėl S. S. ir tik jai vienai juos platino, ir tik po 10 litų už gramą, kai juodosios rinkos kaina, ką patvirtino ir S. S., yra 30 litų, yra nelogiška. Nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ir 2010 m. kovo 31 d. tarnybinį pranešimą, 2010 m. gegužės 14 d. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą ir kitus, kuriuose nurodoma, kad jis, važinėdamas automobiliu po ( - ) miestą, prekiauja narkotinėmis medžiagomis, kartu pastebėdamas, kad jo telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2010 m. kovo 22 d., ir jei jis būtų prekiavęs narkotikais išvežiodamas automobiliu, tai policija, slapta kontroliuodama jo telefoninius pokalbius, būtų per visą telefoninių pokalbių kontrolės laiką užfiksavusi bent vieną realų narkotikų pardavimo faktą, tačiau neužfiksavo, kadangi jis tokia veikla neužsiima, nėra nei davęs, nei pardavęs narkotikų ir S. S.. Taip pat nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kaip ir kokiu būdu S. S. atsinešė į jo butą ir paslėpė narkotikus, o teismas tik paviršutiniškai padarė išvadą, kad narkotikai priklausė jam, nes jie buvo rasti jo bute, o jo aiškinimai dėl narkotikų atsiradimo jo bute nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme liko neišgirsti ir neįvertinti.

15Dėl 2012 m. sausio 19 d. specialisto išvados, apeliantas skunde teigia, kad ant siūlų galėjo likti jo DNR, kadangi jis siūlais naudojosi, tačiau jei jis būtų narkotikus pakavęs, svarstęs svarstyklėmis, nuolat juos vyniojęs ir išvyniojęs, tai ir ant kitų objektų būtų likę jo biologinių pėdsakų. Apelianto teigimu, negali būti atmetama galimybė, kad ant siūlų rasto antrojo asmens biologiniai pėdsakai galėjo būti S. S., tik techninėmis galimybėmis jų negalima buvo identifikuoti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ant siūlų nebuvo S. S. DNR pėdsakų, kadangi specialistas taip nenurodė, tvirtina, kad tai yra laisva teismo interpretacija, kuris iš išvados panaudojo tik tai, kas reikalinga apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Apelianto manymu, specialisto išvada ne tik nepatvirtina jo kaltės disponavus narkotikais, bet ir paneigia, kad narkotikai buvo jo žinioje ir jis jais disponavo.

16Apibendrindamas apeliantas skunde teigia, jog, nors jo bute buvo rasti narkotikai, tačiau būtina įrodyti ir tai, kad narkotinės medžiagos priklausė būtent jam ir jis jomis disponavo ir tyčia jas platino tik S. S., o to vien tik jo DNR suradimas ant siūlų dar neįrodo. Apeliantui teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių teisingo nustatymo kelia abejones, nes ne visi įrodymai yra ištirti ir įvertinti, kai kurių esmė nutylėta, teisiškai neįvertinta, taip iškreipiant kitų įrodymų prasmę, neįvertinta įrodymų visuma, teismo motyvai išdėstyti taip, kad įvykio situacija lieka iki galo neatskleista ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių.

17Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį arba taikyti BK 76 str. ar 75 str., prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

18Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19Apeliaciniame skunde nuteistasis S. P., ginčydamas savo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, teigia, kad jo bute rastos narkotinės medžiagos jam nepriklauso, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik jį apkalbėjusios S. S. parodymais, taip pat įrodymais, kurie buvo gauti pažeidžiant BPK 154 str. nuostatas, todėl teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

20Pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, o tai nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 str. nuostatų reikalavimus, kitų BPK normų pažeidimų taip pat nenustatyta, todėl Šiaulių apylinkės teismas, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai S. P. pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d.

21BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

22Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

23Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. P. gyvenamojoje vietoje 2010 m. birželio 10 d. kratos metu buvo rasti milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir narkotinės medžiagos – heroino (1 t., 164–166 b. l.). S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigia tvirtindamas, kad rastos narkotinės medžiagos jam nepriklauso ir gali priklausyti S. S., tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia byloje esantys įrodymai.

24Baudžiamojoje byloje apklausta S. S. parodė, kad ji su S. P. susiskambino ir ji nuvažiavo paimti narkotikų, o kai sulaikė policija, turėjo 10 pakučių. S. S. paaiškino, kad amfetaminą vartoja pati, narkotikų visada gaudavo iš S. P., išklotinėse buvo jos skambučiai, už amfetaminą sumokėjo 100 Lt. S. S. nurodė, kad yra klaususi, ar gali 5 g privežti, pokalbis buvo apie narkotikus, tik to neįvardindavo, nes manė, kad klausomasi pokalbių. Svarstyklės tikrai jos, jas davė S. P.. Svarstykles naudojo sverti narkotikus. Kai ji pirko, buvo vienas didelis pakutis, pati svėrė ir padalino į kelis mažesnius paketėlius. Svarstykles naudojo. Birželio 10 d. S. P. buvo išvykęs, sakė už valandos bus namie. Ji paklausė, ar paskolins 10. Žinutėje „10 Lt benzinui“, tai buvo narkotikai – 10 g amfetamino. Gal kai išgrynino liko 9 g, gal svarstyklės netiksliai rodė. Savo narkotinių medžiagų nėra palikusi pas S. P. (3 t., 143–145 b. l.).

25Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino S. S. parodymus, pažymėdamas, kad S. S. vartojo amfetaminą, pirkdavo narkotikus iš S. P., tai sužinojo, nes ją sekė. R. K. nurodė, jog buvo atvejų, kai S. P. atvažiuodavo prie namo ir atveždavo narkotikų, dėl kitų reikalų nesusitikdavo, tik dėl narkotikų. S. S. su S. P. susitikdavo visur – prie parduotuvės, laiptinės. R. K. paaiškino, kad S. P. telefono numerį rado S. S. telefone. Taip pat pažymėjo, kad kartais tikrindavo S. S. telefoną ir rado žinutę apie „šudą“, tai aišku apie ką kalbama (3 t., 145 b. l.).

26Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo remtis S. S. 2010 m. rugsėjo 7 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais. Teisiamojo posėdžio metu S. S. nurodė, kad viską pasakė pas tyrėją per apklausą ir prašė remtis tais parodymais (3 t., 143 b. l.) bei paaiškino, kad pas ją atvažiuodavo S. P. dukros, vyresnioji grasino ir pastarosios grasinimai ją paveikė – parodymus pakeitė. Jai davė 10 000 Lt, kad ji pakeistų parodymus, pinigus paėmė, nes pas S. P. buvo jos auksas. Parodymus pakeitė teisme, dėl to S. P. buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus. Tačiau 2012 m. vasario 23 d. teisiamojo posėdžio S. S. nurodė jau nebijanti duoti parodymų ir sakyti tiesos, nes su vaikais išvažiuoja į užsienį (3 t., 144 b. l.). Liudytojas R. K. taip pat parodė, kad buvo atvažiavusi S. P. dukra dėl parodymų pakeitimo, važiavo kelis kartus, prašė viską prisiimti „ant savęs“, kad paleistų S. P.. Siūlė atiduoti auksą ir dar pinigų duoti. Grasino, kad „uždarys“, tada S. S. ir pakeitė parodymus. Dabar vėl grįžo prie pirminių parodymų. Pakeitė parodymus, nes bijojo S. P. ir pastarojo dukterų, bijojo, kad nieko nenutiktų jai ir vaikams, taip pat labai brangino auksinius dirbinius (3 t., 145 b. l.). Liudytoja E. S. taip pat parodė, kad S. P. dukros beveik kasdien atvažiuodavo pas juos, atveždavo lauktuvių, prašė prisiimti kaltę, sakė, kad S. P. senas ir neišgyvens kalėjime, dukra S. S. sakė turinti vaikus, kas juos užaugins. Atvažiuodavo abi dukros, jaunesnė tik šypsojosi, vyresnė įžūliai reikalavo. Pinigai buvo atvežti – 10 000 litų, taip pat atvežė auksą (3 t., 147 b. l.).

27Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaip minėta S. S. prašė remtis jos parodymais, duotais pas tyrėją per apklausą), tiek teisme (3 t., 143–145 b. l.) davė analogiškus paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių, t. y. kad vartojo narkotikus ir 2010 m. birželio 10 d. narkotikus įsigijo iš S. P.. S. S. paaiškino, jog pakeitė parodymus, nes jai buvo grasinta, taip pat sumokėta didelė pinigų suma už įrodymų pakeitimą. Tai patvirtino tiek liudytojai R. K. ir E. S., tiek garso įrašas, kuriame girdisi moteriški balsai ir vienas vyriškas balsas, kalbama apie S. S. vaikus, apie bylą, parodymų davimą (2 t., 95, 96–97 b. l.). Todėl netikėti S. S. parodymais nėra pagrindo. Be to, pastebėtina ir tai, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti S. S. parodymai, jog ji turėjo S. P. buto raktą ir padėjo paketą su narkotinėmis medžiagomis S. P. bute šiam nežinant, kai jo nebuvo (2 t., 84–85 b. l.), kelia abejonių, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog 2010 m. birželio 10 d. paskambinusi S. P. S. S. tarėsi su juo dėl susitikimo, laukė kol jis grįš namo (1 t., 65–66 b. l.), o ne tiesiog nuėjo į butą, nors turėdama raktą būtų galėjusi patekti į S. P. gyvenamąją vietą ir jam nesant.

28Be to, S. S. parodymus patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga – 2010 m. birželio 10 d. protokolas apie procesinės prievartos priemonės panaudojimą (1 t., 70–72 b. l.), kratos protokolas (2 t., 19 b. l.), specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad kratos metu iš S. S. paimtų 4 vnt. plastikinių paketėlių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas (2 t., 41–42 b. l.), 2010 m. birželio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad S. S. atpažino S. P. kaip asmenį, iš kurio pirko psichotropinę medžiagą – amfetaminą (2 t., 57–60 b. l.), 2010 m. birželio 11 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., 62–69 b. l.), taip pat telefoninių pokalbių išklotinės (1 t., 41–51, 54–66 b. l.), 2010 m. birželio 10 d. kratos protokolas (1 t., 98–110 b. l.), specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad 2010 m. birželio 10 d. paimtų iš S. P. namų miltelių sudėtyje yra narkotinių medžiagų – amfetamino ir heroino (1 t., 164–166 b. l.), 2012 m. sausio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų siūlų, kuriais buvo užrišta 40 plastikinių paketėlių, paimtų 2010 m. birželio 10 d. iš S. P. namų, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7, Nr. 8), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su S. P. genotipu (3 t., 122–124 b. l.). Atsakant į skundo argumentą, kad negali būti atmetama galimybė, kad ant siūlų rasto antrojo asmens biologiniai pėdsakai galėjo būti S. S., tik techninėmis galimybėmis jų negalima buvo identifikuoti, atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, jog mėg. Nr. 7, Nr. 8 yra sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį. Mėg. Nr. 7, Nr. 8 asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. P. genotipu ir skiriasi nuo S. S. genotipo. Vadinasi mėg. Nr. 7, Nr. 8 rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami žmogaus biologiniai pėdsakai nepriklauso S. S. (3 t., 123–124 b. l.).

29Atmetamas S. P. apeliacinio skundo argumentas, kad jo telefoninių pokalbių metu gauta informacija negali būti laikoma teisėtais įrodymais. BPK 154 str. 1 d. nurodyta, kad kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 1521 str., 162 str. 2 d., 170 str., 1982 str. 1 d., 309 str. 2 d., arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta operatyvinė informacija apie S. P. daromą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str., t. y. kad S. P. prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir jas pristatinėja pirkėjams pilkos spalvos automobiliu, kurio valst. Nr. ( - ) bei naudojasi mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu Nr. ( - ) (1 t., 2, 40 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010 m. balandžio 21 d. rezoliucija leido klausyti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją S. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti ir daryti įrašus trijų savaičių laikotarpiu (1 t. 41 b. l.), o 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas leido vieną mėnesį nuo 2010 m. gegužės 19 d. klausytis telefono abonento Nr. ( - ) telefoninius pokalbius, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti ir (ar) daryti įrašus, nes iš gautų pokalbių suvestinių informacija, kad S. P. galimai yra susijęs su narkotinių bei psichotropinių priemonių platinimu, pasitvirtino (1 t., 54 b. l.). Pažymėtina, kad leidimas klausytis pokalbių ir fiksuoti duomenis buvo duotas siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui galimai svarbių papildomų duomenų apie įvykdytą nusikalstamą veiką – ne tik nustatyti S. P. gyvenamąją vietą, bet ir kitus su nusikalstama veika susijusius asmenis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad BPK 154 str. nuostatos nereikalauja, kad kreipiantis į teismą dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo asmeniui yra būtina pateikti visą informaciją apie tai, iš kur, kada ir kokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo operatyvinius duomenis apie asmens galimai rengiamasi, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Taip pat atsakant į apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas svarstė nuteistojo gynėjo prašymą pateikti pirminę informaciją, kurios pagrindu buvo atliekami jo ginamojo bei S. S. telefoninių pokalbių pasiklausymai technikos priemonėmis, tačiau nusprendė, kad jo tenkinti nėra pagrindo (3 t., 141 b. l.).

30Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina S. P. kaltę, padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 260 str. 1 d. dalyje.

31Dėl atleidimo nuo bausmės pagal BK 76 str.

32BK 76 str. 1 d. nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Teismas, be kita ko, turi įvertint nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje. Pažymėtina, kad asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, teismas neprivalo taikyti BK 76 str. nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013).

33Kadangi sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas, kiekvienu konkrečiu atveju specialiai gydytojų komisijai pavedama nustatyti, ar liga, kuria serga nusikalstamą veiką padaręs asmuo, yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 (kasacinė nutartis Nr. 2K-133-677/2015). Nagrinėjamoje byloje atlikus S. P. ekspertizę (2013 m. lapkričio 5 d. ekspertizės aktas Nr. Nr. ( - )), konstatuota, kad S. P. diagnozuotos šios svarbesnės lėtinės progresuojančios ligos: koronarinė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, kairės vainikinės arterijos priekinės tarpskilvelinės šakos distalinio segmento okliuzija (užsikimšimas), stabili III funkcinės klasės krūtinės angina, širdies nepakankamumas stadija C, funkcinė klasė IV, pirminė arterinė hipertenzija III0 didelės rizikos grupė, hipertenzinė kardiopatija, abiejų prieširdžiu dilatacija ir nepakankamumas, skilvelinės ekstrasistolės, aortos ir mitralinio vožtuvų stenozė ir nepakankamumas II-III0; lėtinis virusinis C hepatitas I A genotipo su didele viremija, lėtinis erozinis gastritas. Medicininėje dokumentacijoje 2013 m. sausio mėn. nurodyta, kad S. P. arterine hipertenzija serga daug metų, koronarinė širdies liga diagnozuota 2012 metais, lėtinis hepatitas C diagnozuotas 2011 metais. Akte nurodyta, jog S. P. dėl jam diagnozuotų ligų atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje būtų per sunku (4 t., 78–80 b. l.).

34Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo medicinos eksperto išvada apie tai, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių, kuriuo remdamasis jis šį klausimą sprendžia. Tokia išvada teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio (Nr. 2K-497/2012). Išvadą, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismas gali padaryti įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, bei galimą poveikį šių asmenų sveikatai (kasacinė nutartis 2K-524/2013).

35Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą į teismo posėdį buvo iškviesta ir apklausta ekspertė, atlikusi teismo medicinos ekspertizę, kuri patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad į sunkių nepagydomų ligų aprašą yra įtrauktos S. P. diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat nuteistajam buvo diagnozuota viena lėtinė liga, t. y. hepatitas C, kuris nėra įtrauktas į sunkių nepagydomų ligų aprašą. S. P. nustatytos ligos, atsižvelgus į tai, kiek toli yra tos ligos pažengusios, tos ligos reikalauja nuolatinės priežiūros, tam tikros diagnostikos ir pastovaus gydymo. Tik remiantis tuo yra duota išvada, kad per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi laisvės vietų atėmimo ligoninė neturi diagnostinių priemonių, kurios leidžia nustatyti koronarų užsikimšimo laipsnio, tai gali atlikti specializuoti centrai. Ekspertė pastebėjo, jog virusinis hepatitas C, nors ir nėra įtrauktas į minėtą ligų sąrašą, tačiau tai užkrečiama infekcinė liga, tiek hepatitas C gali pabloginti širdies ligas, tiek širdies liga gali pabloginti hepatito C ligą. Vertindama advokato prieš posėdį pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų, ekspertė nurodė, jog yra minėtų dviejų ligų paūmėjimas (5 t., 16–19 b. l.).

36Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo komentuojamo straipsnio 1 dalies pagrindu, turi reikšmės laikotarpis, kurio metu paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Pagal teismų praktiką, jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, 2K-497/2012, 2K-315/2011, 2K-212/2011). Ekspertė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog remiantis pateiktais medicininiais dokumentais negalima konkrečiai nustatyti, kada S. P. susirgo ligomis, kurios yra nepagydomos ir įtrauktos į aprašą, įrašai apie nustatytas diagnozes yra nuo 2012 metų. Taigi, remiantis įrašais apie nustatytas diagnozes aišku, kad po nusikalstamos veikos padarymo (2010 m. birželio 10 d.) S. P. buvo diagnozuota tik viena nepagydoma liga – 2012 m. koronarinė širdies liga.

37Iš ekspertės paaiškinimo matyti, jog S. P. širdies liga poveikio kitiems nuteistiesiems nedarys. Tačiau ekspertė nurodė, kad širdies kraujagyslės užsikimšimo gydymas yra specifinis, jį atlieka specializuoti kardiologiniai centrai, o laisvės vietų atėmimo ligoninė neturi diagnostinių priemonių, kurios leidžia nustatyti koronarų užsikimšimo laipsnio, nebent laisvės vietų atėmimo ligoninėje kažkas pasikeitė ir jie galėtų užtikrinti asmens sveikatos tyrimus, sergant nurodytomis ligomis. Taip pat ekspertė pažymėjo, kad tie tyrimai ir gydymo korekcija priklauso nuo asmens sveikatos būklės, kiek jis gerai ar blogai jaučiasi. Turi būti atliekamas pastovus asmens sveikatos sekimas. Dėl gydymosi vaistais, ekspertė nurodė, kad gydantis gydytojas nurodo, kaip dažnai reikia vartoti vaistus, kokiomis dozėmis. Tinkamai gydantis, laikantis režimų, kuriuos skiria gydytojai, žmogus tokioje būsenoje gali gyventi iki gilios senatvės (5 t., 18 b. l.).

38Siekiant išsiaiškinti, ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija turi visas būtinas sąlygas ir priemones suteikti nuteistajam S. P. pagal jo ligas, nurodytas ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadose, būtiną priežiūrą ir medicininį aptarnavimą, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pateiktas raštas su užklausimu. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakydamas į 2015 m. balandžio 16 d. gautą Šiaulių apygardos teismo raštą, informavo, kad S. P. laisvės atėmimo vietų įstaigose nėra, todėl jie neturi jokios medicininės informacijos apie šio asmens sveikatos būklę ir gydymą. Taip pat nurodė, kad jei teismas nusprendžia, kad asmuo neturi būti atleistas nuo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo vietų įstaigose esančios sveikatos priežiūros tarnybos bei Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir toliau užtikrina reikiamą asmens sveikatos priežiūrą (4 t., 210 b. l.).

39Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, būtina išsamiai įvertinti duomenis, kurie patvirtina ar paneigia atleidimo nuo bausmės faktinį pagrindą, išanalizuoti jų patikimumo ir pakankamumo klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-337/2010). Nagrinėjamu atveju svarbu itin kruopščiai įvertinti nuteistojo S. P. sveikatos būklę, nes, kaip pažymėjo ekspertė, tyrimai ir gydymo korekcija priklauso nuo asmens sveikatos būklės, kiek jis gerai ar blogai jaučiasi (5 t., 16–19 b. l.).

402015 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime (4 t., 161–162 b. l.) ir išraše iš SODROS duomenų bazės (4 t., 165 b. l.) pateikta informacija, kad S. P. dirba UAB „( - )“, jo pareigos – vairuotojas, darbo pobūdis – mirusiųjų palaikų gabenimas iš užsienio.

41Siekiant įvertinti 2015 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, 2015 m. spalio 28 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas D. R., kuris paaiškino, kad nustatęs, jog S. P. dirba įmonėje, pasiskambino kontaktiniu įmonės telefonu, atsiliepė moteris, kuri paaiškino, kad S. P. dirba vairuotoju ir yra išvykęs, o paaiškinus, kad jam (S. P.) reikia įteikti šaukimą, moteris nurodė, kad pastarasis kaip ir grįžęs ar negrįžęs, po to vėl planuojama kažkokia jo išvyka. Moteris pasakė išvykęs, ar kad gali būt jau grįžęs, tiksliai nebeatsimena. Liudytojo teigimu, jis iš pokalbio suprato, kad S. P. yra išvykęs į užsienį, nes tai yra įmonė, gabenanti iš užsienio mirusiųjų asmenų palaikus. D. R. pabrėžė, kad jis turėjo įteikti šaukimą S. P., jam nebuvo įpareigojimo nustatyti pastarojo darbo pobūdį, išvykimo datą, ir tarnybiniame pranešime jis surašė, ką kalbėjo, jam buvo pasakyta, kad S. P. dirba vairuotoju ir yra išvykęs, o gal jau ir grįžęs, abejonės buvo išsakytos tik iš įmonės vadovės pusės.

42Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „( - )“ direktorė, S. P. duktė, A. R. neigė pareigūno D. R. parodymus ir dėl pastarojo surašyto tarnybinio pranešimo paaiškino, kad įvyko didelis nesusikalbėjimas, nes ji tyrėjui sakė, kad ji keliaus toliau į užsienį, kad su tėvu negali susisiekti, be to, jos tėvas net neturėtų teisių vairuoti specialią transporto priemonę. Išklausiusi pareigūno parodymus A. R. papildomai nurodė mananti, kad pokalbis pareigūnui nebuvo iki galo aiškus, pareigūnas padarė išvadas, o ne faktus pateikė. Paklausta apie S. P. darbo pobūdį, ši liudytoja paaiškino, kad įmonė užsiima ekspedijavimo paslaugomis, organizuoja krovinių pervežimą, dažniausiai užsiima mirusiųjų palaikų pervežimu, tačiau patys jų neveža, kremuoja ir palaikus urnose parskraidina lėktuvu, o jei reikia pervežti žeme, tai turi tam partnerius, jokių transporto priemonių įmonė neturi. Liudytoja nurodė, kad jos tėvas dirbo nuo 2012 m. liepos iki 2015 m. kovo mėnesio konsultanto pareigose – padėdavo jai bendrauti su Rusijos klientais. Tai konkrečiai pasireiškė tuo, kad ji tėvui paskambindavo ir paprašydavo padėti išsiversti kokį dokumentą iš rusų kalbos, tai būdavo du-tris kartus per mėnesį. Paskutinius metus dėl labai pablogėjusios S. P. sveikatos ji į pastarąjį nesikreipdavo pagalbos, o neatleido, kol negavo jo pareiškimo, todėl, kad jis yra jos tėtis, ją augino.

43Šiuos A. R. parodymus patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teismui pateikti dokumentai – darbo sutarties, pareigybės aprašymo, UAB „( - )“ įstatų, S. P. prašymo dėl atleidimo iš darbo kopijos (5 t., 6–15 b. l.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad S. P. 2012 m. liepos 9 d. iš tiesų buvo priimtas dirbti į UAB „( - )“ vadybininku-konsultantu. Pagrindinės S. P. funkcijos buvo konsultuoti telefonu klientus, bendrauti su bendradarbiais, o esant būtinybei – ir su valstybinėms instancijomis, esančiomis ( - ), taip pat spręsti organizacines, technines ir kitas problemas, atlikti kitus darbus pagal savo kompetenciją. Konsultantui taip pat suteikta teisė atlikti savo darbą namuose. 2015 m. vasario 27 d. prašymu S. P. pareiškė norą išeiti iš darbo, 2015 m. kovo 13 d. šis jo prašymas buvo patvirtintas. Taigi, S. P. iš tiesų dirbo UAB „( - )“, tačiau darbo pobūdis – dokumentų vertimas, ir sudarytos sąlygos dirbti iš namų leido dirbti net ir sergant nustatytomis ligomis.

44Vertinant S. P. sveikatos būklę ir galimybę dirbti pažymėtina, kad iš S. P. darbingumo lygio pažymos matyti, jog nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. S. P. darbingumo lygis sudarė 40 procentų, o tai reiškia, kad jis yra iš dalies darbingas (5 t., 24 b. l.). Byloje esanti išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, kad esant tokiam darbingumo lygiui, S. P. negali dirbti tik tais atvejais, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais, dirbti naktinį, viršvalandinį darbą (5 t., 25 b. l.). Taigi, nors S. P. UAB „( - )“ dirbo konsultantu – versdavo dokumentus – iš byloje esančios išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų akivaizdu, kad S. P. būklė leido jam dirbti ir sunkesnio pobūdžio darbus.

45Be to, iš Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2015 m. spalio 26 d. pateikto Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie S. P. registruotus administracinius teisės pažeidimus, matyti, kad S. P. 2014 m. liepos 29 d. kelyje ( - ), vairuodamas automobilį „Volkswagen transporter“, viršijo leistiną greitį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. P. duktė A. R. šios aplinkybės paaiškinti negalėjo, tik nurodė, kad minėtas automobilis jos įmonei nepriklauso. Pats S. P. 2015 m. spalio 28 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog 2014 m. liepos 29 d. galėjo važiuoti pas gydytoją į ( - ) tartis dėl operacijos, nes jam yra nutraukti kelio raiščiai. S. P. teigė, kad retkarčiais jis galėdavo vairuoti automobilį, nežino, kam priklausė tas mikroautobusas, jį jam davė dukra. Taigi, iš aptartų aplinkybių aišku, kad S. P. gali savarankiškai vairuoti automobilį ir netgi nuvažiuoti ganėtinai ilgus atstumus (kaip minėta, nurodė, jog važiavo į ( - )), ir to daryti jam sveikatos būklė netrukdo.

46Kaip jau minėta, ekspertė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad hepatitas C gali pabloginti diagnozuotą širdies ligą, todėl svarbu įvertinti ir dabartinę S. P. sveikatos būklę. Teismui pateiktame 2015 m. birželio 28 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad S. P. prieš 5 metus nustatytas hepatitas C, tačiau specifinio gydymo S. P. atsisakė. Nors 2015 m. spalio 28 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio S. P. metu teigė, kad vaistų vartoti negali, nes jam kenkia, tyrimai jam atliekami reguliariai, gydosi badavimu, dietomis, medicininiame išraše užfiksuota, kad gydytojui paaiškinti, dėl kokių priežasčių badauja, jis negalėjo, S. P. gydytojas rekomendavo tolesniam gydymui vartoti vaistus (5 t., 3–5 b. l.). Taip pat išraše nurodyta, jog bendra S. P. būklė yra patenkinama, pacientas sąmoningas, kontaktiškas, širdies veikla ritmiška, gydymo eigoje paciento būklė pagerėjo, ir jis išleidžiamas ambulatoriniam gydymui.

47Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nors S. P. serga sunkia nepagydoma liga, tačiau nėra pagrindo teigti, jog S. P. sveikatos būklė yra tokia sunki, kad laisvės atėmimo bausmę jam būtų atlikti per sunku. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į S. P. ligos pobūdį, taip pat padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (padarė sunkų tyčinį nusikaltimą), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka), kitas byloje nustatytas aplinkybes (S. P. gali dirbti, vairuoti automobilį), sprendžia, kad nėra pagrindo S. P. atžvilgiu taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatas.

48Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 str. taikymo

49BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

50Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę.

51Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 str. 2 d. numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 str. 2 d.). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

52Bylos duomenimis, S. P.padarė vieną nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., už kurį sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. P., nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, S. P. asmenybę.

53Iš bylos duomenų nustatyta, jog S. P. nuosprendžio priėmimo metu buvo registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas tik 1 kartą, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus (3 t. 44-45 b. l.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju S. P. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą yra per griežta, prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, todėl S. P. skirtina BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 4 metams.

54Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi nauja BK 75 str. 1 d. redakcija (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) numato galimybę atidėti bausmės vykdymą ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, jei paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neviršija 4 metų. Šis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.). Nuteisus S. P. laisvės atėmimu 4 metams yra galimybė taikyti naujai įsigaliojusias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir spręsti klausimą dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą.

55Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, Taigi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis Nr. 2K-42/2012).

56Vertinant BK 75 str. taikymo S. P. galimybes, pažymėtina, kad po nusikaltimo, už kurį jis buvo nuteistas, padarymo jau praėjo net penkeri metai ir per visą šį laikotarpį S. P. kitų nusikalstamų veikų, turimais duomenimis, nėra padaręs. S. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo dukters įmonėje, o tai patvirtina, kad S. P. stengėsi išlaikyti socialinius ryšius visuomenėje. Be to, praeityje jam buvo taikyta švelnesnė bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės apribojimu – 2007 m. kovo 29 d. nuosprendžiu jis buvo nubaustas 8 MGL dydžio bauda, ją sumokėjo. Nors S. P.ir padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, S. P. turėto amfetamino kiekis nebuvo didelis, o heroino kiekis – nedaug viršijo nedidelio kiekio ribą. Be to, S. P. amfetaminą pardavė S. S., su kuria anksčiau daug laiko gyveno kartu. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis yra vyresnio amžiaus, jo sveikatos būklė sunki – apeliantas serga, dėl sveikatos būklės neteko 60 procentų darbingumo, ligos pažengusios ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų aplinkybių visuma rodo, kad apeliantas didelio pavojaus visuomenei nekelia ir nėra realios grėsmės, jog vėl darys naujus nusikaltimus.

57Atsižvelgusi į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. P. taikant BK 75 str. (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

58BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, S. P. skirtina BK 75 str. 2 d. 8 p. numatyta pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 str. 2 d. 6 p., – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

59Teisėjų kolegijos vertinimu, šių priemonių, ribojančių S. P. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas jo asmenybei taisyti ir taip bus užtikrinami bausmės tikslai.

60Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

62Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti:

63S. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki 4 (ketverių) metų.

64Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., 67 str. 2 d. 6 p., paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant S. P.bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 3 mėnesius sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

65Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Minėtu nuosprendžiu nuteista ir S. S., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis... 4. Teisėjų kolegija... 5. S. P. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2010 m.... 6. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu S. P., kuris... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi Šiaulių... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 9. Skunde apeliantas nurodo, kad buvo klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės,... 10. Dėl neviešo pobūdžio veiksmų apeliantas teigia, kad buvo pažeistas BPK... 11. Dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimo apeliantas nurodo, kad... 12. Taip pat apeliantas nurodo, jog S. S. parodymai 2010 m. rugsėjo 7 d. pas... 13. Aptardamas savo parodymus, apeliantas nurodo, kad teismas juos atmetė... 14. Skunde pažymima, kad teismo daroma išvada, jog jis įsigijo narkotikus tik... 15. Dėl 2012 m. sausio 19 d. specialisto išvados, apeliantas skunde teigia, kad... 16. Apibendrindamas apeliantas skunde teigia, jog, nors jo bute buvo rasti... 17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėjas... 18. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 19. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. P., ginčydamas savo kaltę dėl BK 260... 20. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas savo išvadas... 21. BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas... 22. Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo,... 23. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. P. gyvenamojoje vietoje 2010 m.... 24. Baudžiamojoje byloje apklausta S. S. parodė, kad ji su S. P. susiskambino ir... 25. Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino S. S. parodymus,... 26. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo remtis S. S. 2010 m.... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaip... 28. Be to, S. S. parodymus patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga – 2010 m.... 29. Atmetamas S. P. apeliacinio skundo argumentas, kad jo telefoninių pokalbių... 30. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje... 31. Dėl atleidimo nuo bausmės pagal BK 76 str. ... 32. BK 76 str. 1 d. nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti... 33. Kadangi sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne... 34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo medicinos... 35. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą į teismo posėdį... 36. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo... 37. Iš ekspertės paaiškinimo matyti, jog S. P. širdies liga poveikio kitiems... 38. Siekiant išsiaiškinti, ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo... 39. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika,... 40. 2015 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime (4 t., 161–162 b. l.) ir... 41. Siekiant įvertinti 2015 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytas... 42. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta UAB „( - )“... 43. Šiuos A. R. parodymus patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdžio... 44. Vertinant S. P. sveikatos būklę ir galimybę dirbti pažymėtina, kad iš S.... 45. Be to, iš Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2015 m.... 46. Kaip jau minėta, ekspertė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu... 47. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina... 48. Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 str. taikymo... 49. BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios... 50. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant... 51. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko... 52. Bylos duomenimis, S. P.padarė vieną nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.,... 53. Iš bylos duomenų nustatyta, jog S. P. nuosprendžio priėmimo metu buvo... 54. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi nauja... 55. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės... 56. Vertinant BK 75 str. taikymo S. P. galimybes, pažymėtina, kad po nusikaltimo,... 57. Atsižvelgusi į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 58. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės... 59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių priemonių, ribojančių S. P. elgesį ir... 60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2... 62. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti:... 63. S. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. paskirtą 5... 64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8... 65. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....