Byla 2K-524/2013
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kurio S. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. F. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kurio S. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (20 MGL bauda), taikant visišką bausmių sudėjimo principą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams bei 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

4Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo S. F. apeliacinis skundas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6S. F. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo iki 2010 metų gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Kaune apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 131 221,2 Lt valstybės biudžeto lėšų, t. y.:

7turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „P.“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), būdamas UAB „P.“ (į. k. ( - )) direktoriumi, žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio 75 straipsnio nuostatomis, 2006 m. rugsėjo 1 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sprendimu Nr. 110-263, UAB „P.“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip neteikianti PVM deklaracijų, kaip UAB „P.“ direktorius ir atstovas, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2010 m. gruodžio mėn., UAB „P.“ suteikus automobilių valymo, plovimo, poliravimo, smulkaus remonto paslaugas, išrašė UAB „P.“ vardu AB „E. T. S.“, UAB „D.“, UAB „V.“, UAB „L.“, UAB „T. P.“, UAB „B.“, AB „Li.“, UAB „K.“, UAB „R.“, UAB „M.“, UAB „A.“, UAB „E.“, UAB „V. C.“, H. atstovybė, UAB „Ar.“, UAB „H.“, UAB „B. P.“, UAB „Am.“, Kauno ( - ) UAB, UAB „El.“, UAB „I.“, UAB „Ed.“, UAB „Pa.“, UAB „A. T.“, UAB „Š. A.“, UAB „Eg.“, UAB „B. B.“, UAB „T.“, UAB „Te.“, UAB „La.“, UAB „Hu.“, UAB „K. Š. T.“, UAB „P. K. P.“, AB „K. B.“, UAB „M.“, UAB „De.“, UAB „D. L.“, UAB „Mi.“, UAB „T. Š.“ PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 660 461,65 Lt, iš jų 131 221 Lt PVM, ir minėtų įmonių atstovams pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas UAB „P.“ sumokėjus iš viso 660 461,65 Lt, iš jų 131 221,2 Lt PVM, S. F. neįregistravo UAB „P.“ PVM mokėtojų registre, neįtraukė PVM sąskaitų faktūrų į įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė PVM sąskaitose faktūrose išskirto 131 221,2 Lt PVM į įmonės PVM deklaracijas, nepateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „P.“ finansinės atskaitomybės už 2006–2009 metus bei PVM deklaracijų už 2006 m. liepos–2010 m. gruodžio mėn.; taip S. F. apgaule savo naudai įgijo UAB „P.“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM) – iš viso 131 221,2 Lt.

8Be to, S. F. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

9būdamas UAB „P.” direktoriumi pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visumą, patvirtinančią, ar ūkinės operacijos įvyko ir ar įvyko būtent tomis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos buhalterinės apskaitos dokumentuose; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nepateikė mokestiniam tyrimui UAB „P.“ buhalterinės apskaitos registrų, veiklos sąnaudų apskaitos registrų, kasos registrų, banko dokumentų ir registrų, veiklos sąnaudų apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, didžiosios knygos, turto inventorizavimo dokumentų, nefiksavo bendrovės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų apskaitos registruose, išregistravus UAB „P.“ iš PVM mokėtojų sąrašo, išrašė UAB „P." vardu minėtoms įmonėms PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 660 461,65 Lt, iš jų 131 221 Lt PVM, nepateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „P.“ finansinės atskaitomybės už 2006-2009 metus bei PVM deklaracijų už 2006 metų liepos-rugsėjo mėn. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „P.“ komercinės ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10Kasaciniu skundu nuteistasis S. F. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba teismų sprendimus pakeisti ir paskirti S. F. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

11Kasatorius nurodo, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai netaikė BK 76 straipsnio nuostatų nuteistajam, padarydamas išvadą, kad jokia liga neturi įtakos jam paskirtos bausmės atlikimui. Teismas neišsireikalavo iš VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ S. F. ligos istorijos, nepaskyrė medicinos ekspertizės, turint tikslą išsiaiškinti, ar liga, kuria serga nuteistasis, yra sunki ir nepagydoma ir ar ši liga trukdo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius pažymi, kad buvo priverstas gydytis užsienyje, Austrijoje jam buvo atliktos kelios kaulų čiulpų persodinimo operacijos (to negali patvirtinti medicininiais dokumentais, nes dėl finansinės padėties negali nuvykti jų parsivežti). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai traktavo nuteistojo pasisakymą teismo posėdyje, konstatuodamas, kad jis nurodė, jog šiuo metu jau nebeserga jokia sunkia liga, dėl kurios turėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Tai, kad po atliktų operacijų jo tyrimai yra geresni nei iki tol, nereiškia, kad jis visiškai pasveiko. Kasatoriaus manymu, nepaskirdamas reikiamos ekspertizės, teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, o neištyręs reikšmingų bylos aplinkybių – ir BPK 20 straipsnio 5 dalį.

12Nuteistasis S. F. taip pat teigia, kad yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinės, anksčiau jis nebuvo teistas, nepadarė daugiau nusikaltimų, be to, jis serga sunkia liga – tai rodo, kad jis nekelia pavojaus visuomenei ir nėra pagrindo manyti, jog darys naujus nusikaltimus. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertino formaliai, neįsigilino į bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Kasatoriaus manymu, laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, neatitinka padarytų veikų ir asmenybės pavojingumo bei pažeistų jo nepilnamečio sūnaus, kuris šiuo metu vykstančio kasatoriaus skyrybų su sutuoktine proceso metu apsisprendė gyventi su tėvu, interesus.

13Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog viso proceso metu S. F. tvirtino esąs pasirengęs atlyginti žalą valstybės biudžetui, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija nuteistajam pareikštame kaltinime nurodytas sumas išieško iš UAB „T. Š.“, todėl atsisako išieškoti iš S. F. ar UAB „P.“. Be to, šioje byloje nepareikštas joks civilinis ieškinys.

14Atsiliepimu į nuteistojo S. F. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. F. sirgo ir šiuo metu serga kokia nors sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę jam atlikti būtų per sunku. Apeliacinės instancijos teismas suteikė galimybę S. F. pateikti teismui duomenis, patvirtinančius jo sunkią ligą ir gydymąsi nuo jos gydymo įstaigose, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog kaltinamasis tikrai gali sirgti sunkia, nepagydoma liga, bei skirti ekspertizę, tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nurodytų duomenų nepatvirtino dokumentais ir teismo posėdyje nurodė nebesergąs jokia liga. Nesant sunkią S. F. sveikatos būklę patvirtinančių duomenų, nebuvo pagrindo skirti ekspertizę. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir paskyrė protingumo, teisingumo, proporcingumo principus atitinkančią bausmę. Nuteistajam paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, o kasaciniame skunde minimos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

15Nuteistojo S. F. kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl BK 76 straipsnio taikymo

17Nuteistasis S. F. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jam nepagrįstai nepritaikė BK 76 straipsnio nuostatų, neatsižvelgdamas į tai, kad jis serga sunkia nepagydoma liga.

18Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra negalimas.

19Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgus į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, bei galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Byloje jokių objektyvių duomenų apie sunkią ligą, kuria nuteistasis tvirtina sergąs, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. vasario 14 d. teismo posėdyje išklausęs S. F. parodymus, kad jis serga sunkia onkologine liga (vėžiu), gydėsi Kauno onkologijos klinikose, Santariškių ligoninėje, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, jam buvo atliktos kaulų čiulpų persodinimo operacijos Austrijoje, ir atsižvelgdamas į nuteistojo bei jo gynėjo prašymą suteikti laiko medicininiams dokumentams pristatyti, paskelbė bylos nagrinėjime mėnesio trukmės pertrauką, įpareigodamas nuteistąjį pateikti reikalingus dokumentus. Iš 2013 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad S. F. jokių jo sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų nepristatė ir pareiškė, kad jo sveikata normali, sunkia liga neserga. Be to, nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas teismo neprašė išreikalauti reikalingų dokumentų (tokia teisė nustatyta BPK 324 straipsnio 2 dalyje), o tik suteikti laiko, per kurį galėtų pats nuteistasis pristatyti medicininius dokumentus iš jį gydžiusios medicinos įstaigos, kurios konkrečiai teismui taip pat nenurodė. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, neišreikalaudamas reikalingų dokumentų, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, visiškai nepagrįsti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, kad dėl sveikatos būklės S. F. būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir taikyti jam BK 76 straipsnio nuostatas.

20Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013, 2K-497/2012, 2K-158/2005, 2K-438/2008, 2K-160/2012). Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad onkologine liga susirgo 2001 m., iki 2004 m. gydėsi Lietuvoje, vėliau – Austrijoje. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis dar nėra pasveikęs iki šiol. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. gruodžio mėn., kada buvo padarytos S. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos, jis paties įvardyta sunkia liga sirgo, ir tai nesukliudė jam nusikalsti.

21Kolegija pažymi, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl Kauno apygardos teismo nutartimi nebuvo užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo sprendimui, jeigu toks klausimas iškiltų nuosprendžio vykdymo metu (BPK 359, 362 straipsniai). Pagal Nuteistųjų, sergančių sunkia nepagydoma liga, sveikatos patikrinimo ir jų pristatymo teismui dėl atleidimo nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikinąsias taisykles specialioji gydytojų komisija, nustačiusi, kad asmuo (pacientas) atitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašo kriterijus, vadovaudamasi Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų reikalavimais, pasiūlo teismui spręsti atleidimo nuo bausmės klausimą.

22Kasaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes nepaskyrė teismo medicinos ekspertizės siekiant nustatyti, ar liga, kuria serga nuteistasis, yra sunki ir nepagydoma ir ar ši liga trukdo atlikti paskirtą bausmę. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato. Ši procesinė norma palieka teisę teismui spręsti, kada reikia skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta prašymų skirti tokią ekspertizę. Taip pat teismas neturėjo objektyvaus pagrindo savo iniciatyva skirti medicininę ekspertizę S. F. sveikatos būklei nustatyti, nes byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, dėl kurių teismas turėtų aiškintis, ar nuteistasis serga kokia nors sunkia liga ir dėl to negali atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė kasatoriaus procesines teises ar BPK normas, ar neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, nes privalėjo paskirti jos sveikatos ekspertizę.

23Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo (BK 76 straipsnis) ir rinkti su tuo susijusių duomenų.

24Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

25Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog S. F. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teismų praktikoje sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, jog, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Iš šioje baudžiamojoje byloje teismų priimtų sprendimų turinio išplaukia, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų kasatoriui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis. Kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinės, anksčiau jis nebuvo teistas, nepadarė daugiau nusikaltimų, žada atlyginti padarytą žalą, teismai įvertino ir atsižvelgė į jas skirdami bausmę. Kasatoriaus minima aplinkybė, kad šiuo metu vykstančio jo skyrybų su sutuoktine proceso metu nepilnametis sūnus apsisprendė gyventi su tėvu, taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios nuteistajam paskirta bausmė, žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis ir artima minimumui, būtų aiškiai per griežta ar neteisinga. Taigi taikyti kasatoriui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra jokio pagrindo. Įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

26Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą bei tinkamai paskyrė bausmę S. F., todėl keisti jų sprendimus ir atleisti jį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar kasacinio skundo argumentais grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nuteistojo S. F. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos,... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 4. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. S. F. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo... 7. turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB „P.“ valdomas valstybės biudžetui... 8. Be to, S. F. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu... 9. būdamas UAB „P.” direktoriumi pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis S. F. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 11. Kasatorius nurodo, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai netaikė BK 76... 12. Nuteistasis S. F. taip pat teigia, kad yra pagrindas jam taikyti BK 54... 13. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį, kad nei pirmosios, nei apeliacinės... 14. Atsiliepimu į nuteistojo S. F. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 15. Nuteistojo S. F. kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl BK 76 straipsnio taikymo... 17. Nuteistasis S. F. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos... 18. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti... 19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi... 20. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio... 21. Kolegija pažymi, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą,... 22. Kasaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismas padarė esminį... 23. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas... 24. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 25. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog S. F. yra pagrindas taikyti BK 54... 26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Nuteistojo S. F. kasacinį skundą atmesti....