Byla 1A-99-518/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Mickevičienės, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, nuteistiesiems T. V. T., V. N. B., G. M., gynėjams advokatams Arnui Paliukėnui, Ingridai Botyrienei, Drąsučiui Zagreckui, vertėjams Akaki Mamniashvili, Nguyen The Hung,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. N. B., T. V. T. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

3T. V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. V. T. paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

5V. N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. N. B. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

7G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10T. V. T., V. N. B. ir G. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kiekiu, savanaudiškais tikslais, nenustatytam asmeniui paskirsčius bendrininkų vaidmenis ir juos kontroliuojant, T. V. T. ir V. N. B. neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. G. M., žinodamas apie vykdomas nusikalstamas veikas, siekdamas to paties nusikalstamo sumanymo – neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kiekiu įgyvendinimo, mokėdamas už T. V. T. ir V. N. B. gyvenimą Lietuvoje, viešbutyje bei veždamas juos į parduotuvę pirkti maisto, jiems padėjo neteisėtai auginti didelį kiekį ir gaminti bei laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), taip užtikrindamas T. V. T., V. N. B. ir nenustatyto asmens nusikalstamų veiksmų padarymą, o būtent:

112011 m. rugpjūčio mėnesį, nenustatytam asmeniui pasiūlius, T. V. T. atvykęs į Vilniuje, Žirnių g. 58 esantį viešbutį, apsigyvenęs kambaryje Nr. 2, laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio to paties pastato rūsyje, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymą, įrengė pertvaras ir suformavo 4 patalpas, skirtas kanapėms auginti. Po to T. V. T. atliko elektros įrengimo darbus, montavo oro filtrus, elektros lemputes, vandens siurblius, ventiliacijos vamzdžius, šviestuvus, vandens žarnas, ventiliatorius, elektros transformatorius, savadarbius šviestuvus, oro temperatūros ir drėgmės matuoklius, t. y. sumontavo specializuotą įrangą, pritaikytą kanapėms auginti. Tęsiant nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėnesį T. V. T. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu į plastikinius indus pasodino didelį kiekį kanapių augalų, ir, pažeisdami nustatytą tvarką, juos augino, džiovino ir tokiu būdu gamino narkotinę medžiagą – kanapes (jų dalis). Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą auginti didelį kiekį kanapių bei pagaminti labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos, nenustatyto asmens pasiūlymu 2012 m. sausio 16 d. į Lietuvą atvykęs V. N. B. prisijungė prie daromų nusikalstamų veiksmų. Toliau T. V. T. ir V. N. B. sodino kanapių augalus, juos laistė, tręšė, vėdino patalpas bei palaikė tinkamą augti augalams temperatūrą. Tokiu būdu jie augino didelį kiekį kanapių augalų, o išaugintas kanapes pjovė, smulkino, džiovino ir tokiu būdu gamino narkotines medžiagas bei patalpose, esančiose Žirnių g. 58, Vilniuje, narkotinę medžiagą laikė. G. M., žinodamas apie nenustatyto asmens ir T. V. T. bei V. N. B. vykdomus nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kiekiu, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio mokėjo už T. V. T. ir V. N. B. gyvenamąjį plotą, esantį Žirnių g. 58, Vilniuje, vežė T. V. T. ir V. N. B. į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, taip pastariesiems sudarydamas sąlygas nusikalstamai veikti, padėjo T. V. T. ir V. N. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai auginti didelį kiekį kanapių, neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tokiu būdu T. V. T., V. N. B., prisijungęs nuo 2012 m. sausio 16 d., ir G. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrai įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2012 m. sausio 25 d. pažeisdami nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių augalų. Dalį užaugintų kanapių nupjovė, išdžiovino, susmulkino ir tokiu būdu neteisėtai pagamino didelį kiekį – 724,45 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė pastato, esančio Žirnių g. 58, Vilniuje, rūsyje. Kitą dalį užaugintų augalų 4 397,84 g labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), nupjovė ir neteisėtai minėtose patalpose laikė, o likusius 2098 vnt. kanapių augalų dar augino, pažeisdami nustatytą tvarką, ir iš jų rengėsi neteisėtai dar pagaminti 6 208,47 g bendros masės kanapių ir jų dalių, kas taip pat atitinka labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos. Tokiu būdu T. V. T. ir V. N. B. su nenustatytu asmeniu, padedant G. M., išaugino didelį kiekį kanapių augalų, iš kurių pagamino bei rengėsi pagaminti labai didelį kiekį – viso 11 330,76 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kol 2012 m. sausio 25 d., 23.00 val., patalpose, esančiose Žirnių g. 58, Vilniuje, minėtus kiekius narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei augančių kanapių augalų policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė.

12Nuteistasis V. N. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų, arba ženkliai sušvelninti paskirtą bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskiriant tik minimalaus dydžio sankcijoje numatytą bausmę.

13Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, neužtikrino apelianto teisės į gynybą, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, subjektyviais išvedžiojimais, netinkamai gautais bylos duomenimis, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo teisme duotus teisingus paaiškinimus, kitus objektyvius juos patvirtinančius bylos įrodymus, be to, teismas nesiėmė visų priemonių tikrosioms bylos aplinkybėms nustatyti, taip nesilaikydamas pareigos būti aktyviam. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, jog V. N. B. neva sąmoningai prisidėjo prie kitų asmenų daromos nusikalstamos veikos, augino labai didelį kiekį kanapių, gamino, laikė, taip pat rengėsi dar pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kad veikė tiesiogine tyčia, bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais. Nuteistojo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių išdėstytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų sudėties požymius, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas apelianto teisme duotus nuoseklius parodymus kaip gynybinę versiją, iš esmės neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakomybėn traukiamam asmeniui, nors pagal įstatymą asmens kaltumą privalo įrodinėti kaltinimą palaikanti šalis.

14Taip pat skunde nurodoma, kad kiekviena iš BK 260 straipsnyje numatytų alternatyvių veikų turi būti įrodinėjama savarankiškai, pagrindžiant baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nei vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų, teismų praktikoje draudžiama padarytas veikas preziumuoti, išvesti iš kitų veikų. V. N. B. nuteistas už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių gaminimą (auginant kanapių augalus, juos nupjaunant, smulkinant, džiovinant, pakuojant) bei laikymą. Tačiau šių aplinkybių jokie teisėtai gauti ir patikimi bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai nepatvirtina.

15Nuteistasis V. N. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis bylos nagrinėjimo teisme metu duotais nuosekliais parodymais. Teisme nuteistasis parodė, kad atvykti į Lietuvą dirbti jam pasiūlė pažįstamas D., kuris žadėjo geriau apmokamą darbą nei Čekijoje, tačiau nepaaiškino, koks tai bus darbas, todėl apeliantas nežinojo, kad Lietuvoje bus auginamos kanapės ir gaminamos narkotinės medžiagos, taip pat nuteistasis nebuvo sutaręs ir dėl tikslaus užmokesčio už darbą. Iki išvykimo V. N. B. nurodo internetu bendravęs su tuo metu Lietuvoje jau dirbusiu pažįstamu T. V. T., bet nei apie darbą, nei apie užmokestį su pastaruoju nekalbėjo, tik atvykus į Lietuvą T. V. T. paaiškino, jog reikės viešbučio, kuriame gyveno iki sulaikymo, rūsyje du kartus per dieną laistyti augalus, kurie jam buvo nežinomi. Apeliantas teigia tik prieš pat sulaikymą sužinojęs, jog prižiūrimi augalai buvo kanapės, taip pat neigia kanapes sodinęs, kirpęs, džiovinęs ir pakavęs, be to, kanapes jis laistė labai trumpą laiką, nes praktiškai po savaitės nuo atvykimo į Lietuvą buvo sulaikytas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent šie nuteistojo parodymai buvo teisingai išversti ir užfiksuoti, be to, nurodytas aplinkybes patvirtino ir kitas nuteistasis T. V. T., tačiau teisme duotų parodymų teismas tinkamai neįvertino, nepateikė aiškaus jų vertinimo, kas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo nuosprendyje pateikti įrodymų atmetimo motyvus.

16Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors bylos nagrinėjimo teisme metu, garsinant bylos medžiagą bei apklausiant nuteistuosius, paaiškėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų eigoje (apklausų metu, asmens parodymo atpažinti metu ir kitų procesinių veiksmų metu) buvo nekvalifikuotai verčiama iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, dėl ko ikiteisminio tyrimo surašytuose protokoluose buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys, iškraipyti nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. parodymai. Skunde pažymima, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje keliami dideli teisės į vertimą užtikrinimo reikalavimai, nes asmuo turi teisę ne tik žinoti bylos, kurioje jis įtariamas ar kaltinamas, aplinkybes, bet ir veiksmingai ginti save, išdėstyti savo įvykių versiją ir pan. Europos parlamento ir tarybos priimtoje direktyvoje 2010/64/ES Dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese reikalaujama, kad vertimo paslaugos būtų pakankamai kokybiškos, jog būtų užtikrintas teisingas procesas. Tačiau nagrinėjamoje byloje tinkamas vertimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dar ikiteisminiame tyrime vertėjas neva sakęs, kad jis daug ko nesupranta ir kad reikia kito vertėjo, tačiau vertėjas pakeistas nebuvo ir toliau ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas neteisingas, nekokybiškas vertimas, o procesiniuose dokumentuose iš esmės buvo fiksuojama tik tai, kas buvo reikalinga ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tai, kad dalis ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų išversta ir protokoluose užfiksuota neteisingai, patvirtino ir T. V. T.. Taip pat T. V. T. apklausos metu teisme dalyvavęs vertėjas patvirtino, kad neteisingai buvo išverstos ir mobiliuose telefonuose buvusios SMS žinutės vietnamiečių kalba, kadangi dėl vietnamiečių kalbos kirčių specifikos priklausomai nuo kirčio vietos tas pats žodis gali turėti skirtingas reikšmes. Bylą nagrinėjant teisme buvo reiškiami prašymai išreikalauti duomenis apie ikiteisminio tyrimo metu dirbusių vertėjų kvalifikaciją (išsilavinimą, patirtį, žinias, įgūdžius teikti vertimo paslaugas), bet pirmosios instancijos teismas be jokių aiškių argumentų atmetė tokius prašymus. Kadangi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas besąlygiškai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl nemotyvuotai atsisakius patikrinti kilusias abejones dėl netinkamo vertimo, buvo pažeista teisė į gynybą.

17Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jokie objektyvūs bylos įrodymai nepatvirtina kaltinimo nurodytos aplinkybės, jog supakavus narkotines medžiagas, maišas buvo užlydomas lygintuvu. Kratų metu nebuvo rastas ir paimtas joks tokiam tikslui naudotas lygintuvas, teisme apklausta viešbutyje valytoja dirbusi S. K. paaiškino niekada nemačiusi nuteistųjų imant ar naudojantis viešbučiui priklausančiu lygintuvu.

18Be to, nurodoma, kad narkotinių medžiagų laikymas suprantamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje (bet koks faktinis jų turėjimas), tuo tarpu byloje nėra neginčytinai įrodyta, jog kratos metu viešbučio rūsyje ar po laiptais rastos nupjautos ar jau susmulkintos ir sudžiovintos bei supakuotos narkotinės medžiagos realiai buvo V. N. B. žinioje, jis jomis realiai galėjo disponuoti ir pan., tuo labiau, kad byloje net nebuvo įrodyta, kad nuteistasis būtų atlikęs kokius nors veiksmus dėl narkotinių medžiagų gaminimo.

19Skunde keliamos abejonės, ar Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadomis teisingai nustatytas nuteistiesiems inkriminuotas narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių kiekis. Iš 2012 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. vasario 27 d. specialisto išvadų nėra aišku, iš kur buvo gauta tirta narkotinė medžiaga, ar tai tikrai iš viešbučio paimta medžiaga, kadangi 2012 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje teigiama, jog buvo tirti šviežiai skinti augalai iš patalpos Nr. 4 bei augalų viršūnės iš patalpos Nr. 3, tačiau iš kratos protokolo matyti, jog jokie šviežiai skinti augalai nebuvo rasti ir paimti iš patalpos Nr. 4, taip pat nebuvo rastos ir paimtos augalų viršūnės patalpoje Nr. 3. Taip pat iš visų specialisto išvadų galima suprasti, kad tiriant ir nustatinėjant svorį augalai buvo sveriami su visomis šaknimis ir stiebais, o 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvada dėl paimtose kanapėse esančios 9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos padaryta tiriant tik dalį kratos metu paimtų augalų, nenurodant, kuri augalų dalis buvo tiriama, bei nenurodant, koks grynos medžiagos kiekis (koncentracija) yra visose rastose ir paimtose kanapėse (jų dalyse). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvenciją kanapių stiebai ir šaknys nėra priskiriami prie narkotinių medžiagų. Be to, didžioji dalis išdžiovintų ir pasvertų augalų buvo sodinukai, kuriuose veikliosios medžiagos koncentracija yra arba labai maža, arba visai jos nėra. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo prašoma iškviesti apklausai tyrimą atlikusius specialistus, kad būtų išsiaiškintos kanapių tyrimo, svėrimo ir narkotinių medžiagų kiekio bei koncentracijos nustatymo aplinkybės, bet pirmosios instancijos teismas tokius prašymus atmetė.

20Skunde pažymima, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis bent bendraisiais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir pan. Kaltės forma, rūšis, jos turinys nustatomi tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį ir pan. Nagrinėjamoje byloje teismo išvados dėl sąmoningo veikimo bendrininkų grupėje, tiesioginės tyčios nėra grindžiamos objektyviais ir patikimais įrodymais, o paremtos vien prielaidomis, subjektyviais išvedžiojimais. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad V. N. B. ir T. V. T. naudojosi kompiuteriu, telefonais, nebuvo saugomi, turėjo judėjimo laisvę, bendravo su artimaisiais, bylos nagrinėjimo metu naudojosi ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų paslaugomis, o advokatų pagal susitarimą už atlygį paslaugomis, tėra niekuo nepagrįstos prielaidos, jog neva nuteistieji turėjo visas galimybes nutraukti savo veiksmus. Priešingai, byloje nustatyta, kad atvykdamas į Lietuvą V. N. B. nežinojo, kokį darbą reikės dirbti, tarp jo ir kitų nuteistųjų ar byloje nenustatytų asmenų nebuvo jokio bendro susitarimo dėl kanapių auginimo ar dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimo ir laikymo, V. N. B. iki sulaikymo nebuvo žinoma prižiūrimų augalų kilmė ir paskirtis, jis augalų nesodino, neskynė, nepjovė, nesmulkino, nedžiovino ir nepakavo, V. N. B. nebuvo sumokėti jokie pinigai, dėl to jis grįžti atgal į Čekiją negalėjo. Be to, nei V. N. B., nei T. V. T. nemokėjo jokios kitos kalbos, išskyrus vietnamiečių, dėl ko su kitais asmenimis negalėjo susikalbėti. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadas dėl tiesioginės tyčios buvimo ir sąmoningo veikimo bendrininkų grupėje.

21Taip pat skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri, nuteistojo nuomone, yra per griežta. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, netinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, kas sąlygojo neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Bausmės paskirtis yra nukreipta į tinkamą nusikaltusio asmens nubaudimą, jo perauklėjimą, užkirtimą kelio naujoms nusikalstamoms veikoms, be to, įstatymas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, kuri atitiktų nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamajame įstatyme numatant bausmes įvertintas tipinis (rūšinis) nusikaltimo pavojingumas, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Todėl skiriama bausmė turi būti tinkamai individualizuota. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde remiantis teismų praktika nurodoma, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu, jog kaltininko asmenybės vertinimas suponuotų išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą nebūtų teisingas, o tokios aplinkybės kaip veikų padarymas kelių dienų laikotarpiu, nusikalstamų veikų spontaniškumas, polinkio nusikalsti nebuvimas, kitų asmenų įtaka ir jų nurodymai, mažesnis pavojingumas, veika buvo padaryta dėl atsitiktinės, nepalankiai susiklosčiusios situacijos ir pan., paprastai sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Byloje nustatyta, kad V. N. B. teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, nėra priklausomas nei nuo narkotinių medžiagų, nei nuo alkoholio, į Lietuvą atvyko tik dėl sunkios materialinės padėties, kitiems asmenims žadant gerai apmokamą darbą, vykdamas į Lietuvą nežinojo, kad reikės atlikti neteisėtus veiksmus, be kita ko, daugelis jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų nepasitvirtino, iki sulaikymo Lietuvoje išbuvo 9 dienas, pinigų už atliktus veiksmus jis negavo ir neturėjo galimybės grįžti į Čekiją, taip pat bijojo į Lietuvą jį atsiuntusio D., nemokėjo jokios kitos kalbos, išskyrus vietnamiečių. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad apelianto vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo antraeilis. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti švelninama.

22Nuteistasis T. V. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikų, turinčių BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

23Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių – byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių T. V. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neužtikrindamas teisės į kokybišką ir profesionalų vertimą, neprocesine tvarka inicijuodamas kaltinimo pakeitimą teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, netirdamas nuteistojo nurodytų esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti turinčių aplinkybių ir nuosprendyje nepasisakydamas dėl baigiamųjų kalbų metu gynėjos išdėstytų argumentų, šiurkščiai pažeidė teisę į teisingą teismą.

24Skunde pažymima, jog baudžiamajame procese teisės nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis turinys negali būti suprantamas formaliai ir aiškinamas siaurai – kaip bet kokio asmens, net ir atitinkamo filologinio išsilavinimo bei vertėjo kvalifikacijos neturinčio, pristatymas įtariamajam ar kaltinamajam, nemokančiam lietuvių kalbos. Vertėjo funkcija baudžiamajame procese yra ypatingai svarbi, nes kiekvienas netinkamai suprastas ir išverstas įtariamojo ar kaltinamojo žodis gali sąlygoti nepalankią jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo baigtį, todėl valstybė privalo užtikrinti, kad vertimas būtų kokybiškas, preciziškai tikslus ir teisingas, o vertimo paslaugas gali suteikti tik profesionalus vertėjas. Šie reikalavimai yra įtvirtinti ir Europos Sąjungos direktyvoje 2010/64/EU. Tačiau nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu šių reikalavimų nesilaikyta. Nuteistasis nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ne kartą keliamas klausimas dėl nekvalifikuoto ir neadekvataus vertimo žodžiu ir raštu iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vietnamiečių kalbą ikiteisminio tyrimo metu, bet pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti. Byloje nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu vertėjais pakviestų asmenų išsilavinimą ir kvalifikaciją, todėl negalima spręsti apie vertėjų tinkamumą vykdyti vertėjo funkcijas baudžiamajame procese, be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai atsisakė tokius duomenis išsireikalauti, o Vilniaus apygardos prokuratūra tokio pobūdžio duomenis atsisakė pateikti motyvuodama tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvavę vertėjai prokuratūroje nedirba. Apelianto teigimu, tinkamo ir adekvataus vertimo neužtikrinimas ikiteisminio tyrimo metu sąlygojo iš esmės neteisingų ir netikslių nuteistojo parodymų užfiksavimą apklausų įtariamuoju metu bei iš esmės neteisingo turinio suteikimą SMS žinutėms, išsiųstoms iš ir gautoms į nuteistųjų mobilaus ryšio telefonus. Kadangi skundžiamame nuosprendyje darydamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien tik nurodytais neteisingo ir neadekvataus vertimo pasėkoje ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus dalyvavusių vertėjų kvalifikacija turi būti nekelianti abejonių.

25Taip pat skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nešališką teismo procesą. Išklausius baigiamąsias kalbas bei kaltinamųjų paskutinį žodį, nuosprendžio paskelbimas buvo numatytas 2014 m. lapkričio 28 d., bet bylą nagrinėjusi teisėja nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą, todėl 2014 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje buvo pranešta apie įrodymų tyrimo atnaujinimą, tačiau šiuo klausimu jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų nurodytas vienas iš BPK 300 straipsnyje numatytų alternatyvių įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo pagrindų, nebuvo priimta ir paskelbta, tokio sprendimo byloje nebuvo ir 2014 m. gruodžio 1 d. V. N. B. gynėjui A. Paliukėnui susipažįstant su nagrinėjamos bylos medžiaga. 2014 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje teisėja tik lakoniškai pažymėjo, jog jai iškilo klausimų G. M., kuris buvo apklausiamas 2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, G. M. buvo užduoti klausimai dėl apmokėjimo už vietnamiečių gyvenimą viešbutyje ir maisto produktų jiems pirkimo, tame pačiame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė teismui iš anksto parengtą prašymą, kuriame nurodyta 2014 m. lapkričio 24 d. data, dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme, prašyme prašant kaltinimą pakeisti būtent tomis aplinkybėmis, dėl kurių tame pačiame teismo posėdyje buvo apklausinėjamas G. M., be to, prokurorės prašymas buvo pateiktas su daug laiko reikalaujančiais vertimais į vietnamiečių bei gruzinų kalbas. Tokios aplinkybės, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad prokurorė buvo iš anksto teismo informuota apie numatomas apklausų ribas ir turinį bei kad tarp teismo ir prokurorės egzistavo išankstinis neprocesinis susitarimas dėl prašymo pakeisti kaltinimą teisme pateikimo teismo posėdžio metu, dėl ko ne tik buvo pažeistas rungimosi principas, bet pagrįstai abejotina dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo objektyviąja prasme, t. y. akivaizdu, jog teismas jau buvo iš anksto apsisprendęs dėl nuteistųjų kaltės.

26Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu skunde nurodoma, kad teismo išvados iš esmės grindžiamos tik nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir SMS žinutėmis, kurios buvo gautos į ir išsiųstos iš jų turėtų mobilaus ryšio telefonų, tačiau šie įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimų dėl netinkamos kokybės vertimo iš ir į vietnamiečių kalbą ikiteisminio tyrimo metu, todėl jais negalima remtis. Be to, šių įrodymų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daromi apklausų garso ir vaizdo įrašai, o SMS žinutės yra surašytos be vietnamiečių kalbai būdingos kirčiuotės, nuo kurios priklauso konkretaus žodžio reikšmė. Vietnamiečių kalba ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo neteisingai suprasti ir neteisingai išversti, o SMS žinučių turinys negali būti vienareikšmiškai traktuojamas taip kaip nurodyta kaltinamajame akte, kadangi vietnamiečių kalboje tas pats žodis priklausomai nuo kirčio ženklų gali turėti skirtingas reikšmes. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo veikoje buvus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Skundžiamame nuosprendyje mechaniškai perkelti liudytojais apklaustų asmenų parodymų ir kitų byloje surinktų duomenų turinys, bet nenurodoma, kokį ryšį šie bylos duomenys turi su pareikštu kaltinimu ir kokias inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes jie patvirtina. Priešingai, liudytoja S. K. parodė, kad nuteistieji gestais prašydavo siurblio, bet lygintuvo nėra prašę, joks lygintuvas nebuvo rastas nei pas V. N. B., nei pas T. V. T., todėl ikiteisminio tyrimo metu neteisingai išverstais parodymais paremta teismo išvada, jog nuteistieji naudodami lygintuvą pakuodavo kanapes, yra nepagrįsta.

27Apeliantas nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia, todėl būtina nustatyti, kad vykdydamas bendrą sumanymą augino didelį kiekį kanapių augalų, taip pat pagamino didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

28Nuteistasis nurodo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davęs iš esmės panašius parodymus, jog į Lietuvą atvyko pažįstamam D. pasiūlius elektriko darbą, už atlikus darbus jam nebuvo sumokėta, bet liepta prižiūrėti į rūsio patalpas atvežtus augalus, juos laistyti, reguliuoti apšvietimą, neva šiuos darbus jis privalėjo atlikinėti iki tol, kol atvažiuos kitas žmogus iš Čekijos, neturėdamas pinigų jis negalėjo išvykti iš Lietuvos, be to, bijojo D., kuris nurodydavo būtinus atlikti darbus. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat rodo, jog tarp jo ir D. bei kitų asmenų nebuvo jokio išankstinio susitarimo dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad auginami kanapių sodinukai, užaugintos ir išdžiovintos kanapės būtų priklausiusios T. V. T., kad jis jas būtų laisva valia auginęs ir prižiūrėjęs, kad jas būtų pjovęs, smulkinęs, džiovinęs ir laikęs. T. V. T. nurodo nemokantis jokios kitos kalbos, išskyrus vietnamiečių, todėl su kitais asmenimis nebendravo ir negalėjo bendrauti, taip pat negalėjo tartis dėl kokių nors bendrų nusikalstamų veikų, be to, niekas nuteistajam nesumokėjo pinigų nei už elektros darbus, nei už kanapių priežiūrą, byloje nėra duomenų ir apie kokį nors pažadėtą atlygį, nuteistasis nežinojo, ką buvo ketinama daryti su užaugusiomis kanapėmis.

29Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl vietnamiečių kalbos ypatumų kaltinamajame akte nurodytoje 2012 m. sausio 14 d. iš D. gautoje SMS žinutėje, išverstoje kaip „nusileisk į apačią ir įjunk visas lempas, tegul būna labai karšta, šiandien naktį jis ateis pasiimti prekę“, iš tikrųjų nekalbama apie jokią prekę, SMS dalis, išversta, kaip „naktį jis ateis pasiimti prekę“, turi būti verčiama, kaip „po to išeik iš patalpos“.

30Be to, skunde keliamos abejonės dėl 2012 m. rugsėjo 20 d., 2012 m. rugpjūčio 6 d. , 2012 m. gegužės 3 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvadų (t. 1, b.l. 65-66, 73-74, 78-79, 83-84, 89-90), kurių duomenimis apibrėžiamas inkriminuotų nusikalstamų veikų dalykas, teisingumo. Iš specialisto išvadų tiriamosios dalies bei užduočių atlikti cheminį tyrimą turinio matyti, jog 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvados padarytos tiriant ir nustatinėjant svorį augalų sodinukų, kurie buvo sveriami su visomis šaknimis ir stiebais, o A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija iš viso nebuvo tiriama; 2012 m. vasario 27 d. specialisto išvada padaryta tiriant ir nustatinėjant svorį augalų, kurie buvo sveriami su visomis šaknimis ir stiebais; 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvada dėl A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos padaryta tiriant tik dalį kratos metų paimtų augalų, nenurodant kuri augalų dalis buvo tiriama ir kokia grynos medžiagos koncentracija yra visame medžiagos kiekyje. Nors pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos nuostatas kanapių stiebai ir šaknys nėra priskiriami prie narkotinių medžiagų, taigi, tyrimo metu nepagrįstai buvo sveriami kanapių stiebai ir šaknys, be to, didelė dalis išdžiovintų ir svertų augalų buvo sodinukai, kuriuose veikliosios medžiagos koncentracija yra arba labai mažai, arba jos iš viso nėra, bet veikliųjų medžiagų kiekis, jų koncentracija kanapėse ir atskirose jų dalyse nebuvo nustatinėjama.

31Taip pat skunde nurodoma, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina T. V. T. tyčios. Apeliantas nurodo, kad į Lietuvą atvyko dirbti elektriko darbą, rūsio patalpose atliko jam nurodytus elektros darbus, paskui buvo priverstas prižiūrėti šiose patalpose kitų asmenų auginamas kanapes, kurias laistė, tręšė, reguliavo temperatūrą, išmesdavo nudžiūvusius augalus, kartu su jį į Lietuvą atvežusiu D. nukirpo išaugusius augalus ir juos susodino į vazonus. Tačiau šiuos veiksmus T. V. T. atliko ne savo valia ir nesusitaręs su kitais asmenimis, bet išskirtinai D., nuo kurio apeliantas buvo ir finansiškai, ir psichologiškai priklausomas, reikalavimu. Kadangi nuteistajam nebuvo sumokėtas atlyginimas, jis buvo priklausomas nuo D., todėl negalėjo laisvai išvykti iš Lietuvos. Skunde išvardintos aplinkybės vertinamos kaip klasikinį trečiųjų pasaulio valstybių piliečių išnaudojimo atvejį, kuomet ekonomiškai ir psichologiškai itin pažeidžiami asmenys prieš jų pačių valią kitų asmenų yra pasitelkiami įvairiems nusikalstamiems sumanymams įgyvendinti, kad tuo atveju, jei būtų atskleistos kitų asmenų vykdomos nusikalstamos veikos, būtent tokiems asmenims kiltų baudžiamoji atsakomybė. Skunde nesutinkama su tuo, jog tai, kad T. V. T. nebuvo saugomas, turėjo telefoną ir judėjimo laisvę, naudojosi kompiuteriu, telefonu bendravo su savo artimaisiais, buvo ginamas ne valstybės garantuojamos pagalbos advokato, o advokato pagal susitarimą už atlygį, rodo, kad nuteistasis turėjo galimybę savo noru nutraukti nusikalstamus veiksmus, tokios teismo išvados vertinamos kaip niekuo nepagrįstos prielaidos.

32Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus ir prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas; arba 2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

33Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi subjektyvųjį ir objektyvųjį aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Apelianto vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Baudžiamojoje byloje teismo sprendimas turėjo būti skelbiamas 2014 m. lapkričio 28 d., tačiau 2014 m. lapkričio 19 d. proceso dalyvius sukvietus į teismo posėdį buvo pranešta, jog byloje atnaujinamas įrodymų tyrimas, bet teisėja dėl šio klausimo nepriėmė ir nepaskelbė jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų nurodytas kuris nors iš BPK 300 straipsnyje numatytų alternatyvių įrodymų teisme atnaujinimo pagrindų. 2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje uždavus papildomų klausimų, susijusių su apmokėjimu už vietnamiečių gyvenimą viešbutyje bei maisto produktų jiems pirkimu, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė teismui iš anksto parengtą, 2014 m. lapkričio 24 d. datuotą prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo. Taigi, prokurorė pateikė teismui iš anksto parengtus prašymus pakeisti kaltinimą teisme, kaltinimą pakeičiant būtent tokiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių tame pačiame 2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje buvo užduodami klausimai. Be to, prokurorės prašymas buvo pateiktas jau su daug laiko reikalaujančiais vertimais į vietnamiečių ir gruzinų kalbas. Iš šių aplinkybių galima spręsti, jog kaltinimo šalis buvo iš anksto teismo informuota apie numatomas kaltinamųjų apklausų ribas ir turinį bei tarp teismo ir prokurorės buvo išankstinis susitarimas dėl prašymo pakeisti kaltinimą pateikimo. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas, šalių lygiateisiškumas.

34Taip pat skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis G. M. atžvilgiu yra pagrįstas prielaidomis, dėl ko nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Byloje nebuvo nustatyti ir atskleisti apelianto veiksmai, kuriais buvo realizuota nusikalstamos veikos sudėtis. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog G. M. mokėjo už kambarį, kuriame gyveno T. V. T. ir V. N. B., bei vežė juos į parduotuvę ir tokiu būdu padėjo padaryti nusikalstamas veikas – auginti didelį kiekį kanapių, neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Nuteistasis nurodo nei karto nemokėjęs už T. V. T. ir V. N. B. gyvenimą viešbutyje, o pastarieji paaiškino, kad nežino, kas mokėjo už jų gyvenimą viešbutyje. Taip pat T. V. T. ir V. N. B. parodė, jog G. M. vieną kartą juos vežė į parduotuvę, bet paprastai jiems paskambindavo D. ir kažkas juos veždavo apsipirkti. Apklausti viešbučio darbuotojai nurodė nepastebėję, kad G. M. būtų bendravęs su kitais dviem nuteistaisiais, kad būtų juos kažkur vežiojęs. Apeliantui nesuprantama, kaip neturint jokio kontakto su kitais dviem nuteistaisiais, nežinant apie jų veiklą, ir net negalint su jais susikalbėti, galima padėti daryti nusikalstamas veikas. Teismas iškraipė nuteistojo T. V. T. parodymus, jog G. M. neva paklausdavo kaip sekasi, nors to nebuvo, nes nemokant kalbos neįmanoma susikalbėti. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad savo veiksmais G. M. padėjo kitiems nuteistiesiems padaryti nusikalstamą veiką iš anksto pažadėjęs, nors toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas, iš kaltinimo net nėra aišku, kas ir kam buvo pažadėta.

35Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pripažįstant asmenį bendrininku turi būti nustatyta, kad jo veiksmai (neveikimas) yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Tuo tarpu apeliantui inkriminuotas kitų dviejų nuteistųjų nuvežimas į parduotuvę nėra susijęs su BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis, nei nesudarė sąlygų šioms nusikalstamoms veikoms, nei palengvino jų darymą, nei buvo būtinas jų įgyvendinimui. Skundžiamame nuosprendyje neatskleista, kokius veiksmus kaip padėjėjas G. M. atliko ir kaip tai padėjo kitiems asmenims auginti, gaminti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Kaip nuvežimas į parduotuvę padėjo auginti kanapes, jei jis nei karto net nebuvo užėjęs į rūsį ir apie kanapių auginimą nežinojo. Ypač tai svarbu, nes nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Byloje nėra įrodyta, kad jis žinojo, jog T. V. T. ir V. N. B. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu viešbučio rūsyje augina labai didelį kiekį kanapių ir iš jų gamina narkotinę medžiagą ir kad jis turėjo tikslą disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Vien tai, kad apeliantas gyveno tame pačiame viešbutyje su kitais nuteistaisiais ir juos vieną kartą pavežė apsipirkti, nepatvirtina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas.

36Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė apeliacinius skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

37Nuteistųjų V. N. B., T. V. T. ir G. M. apeliaciniai skundai atmetami.

38Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. G. M. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 265 str. 1 d., ir BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., V. N. B. ir T. V. T. – padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 str. 1 d. ir BK 260 str. 3 d. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

39Dėl teismo šališkumo.

40Nuteistieji T. V. T. ir G. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nešališką teismo procesą, nes tarp teismo ir prokurorės egzistavo išankstinis neprocesinis susitarimas dėl prašymo pakeisti kaltinimą teisme pateikimo teismo posėdžio metu, dėl ko ne tik buvo pažeistas rungimosi principas, bet pagrįstai abejotina dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo objektyviąja prasme, t. y. akivaizdu, jog teismas jau buvo iš anksto apsisprendęs dėl nuteistųjų kaltės. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

41Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės bylos Nr. 2K-228/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010).

42Teisėjų kolegija nenustatė teismo šališkumo priimant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti, kad išklausius baigiamąsias kalbas bei kaltinamųjų paskutinį žodį, nuosprendžio paskelbimas buvo numatytas 2014 m. lapkričio 28 d. (t. 15, b. l. 76), bet teismas nustatęs, jog neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, 2014 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą ir užduoti keletą klausimų kaltinamajam G. M. (t. 15, b. l. 109). Taigi proceso dalyviai buvo iš anksto informuoti apie įrodymų tyrimo atnaujinimo priežastį ir įrodymų tyrimo ribas. 2014 m. gruodžio 1 d. teisiamojo posėdžio metu teisėjai kaltinamajam G. M. uždavus papildomų klausimų, susijusių su apmokėjimu už kaltinamųjų vietnamiečių V. N. B. ir T. V. T. gyvenimą viešbutyje bei maisto produktų jiems pirkimu, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė teismui 2014 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme, kuris buvo pateiktas su vertimu į gruzinų ir vietnamiečių kalbas (t. 15, b. l. 114-117). Iš šio prašymo matyti, kad, nekeičiant inkriminuojamų veikų kvalifikacijos, kaltinimas buvo pakeistas, papildant faktinėmis aplinkybėmis apie G. M. apmokėjimą už kaltinamųjų vietnamiečių V. N. B., T. V. T. gyvenimą patalpose ir vežiojimą juos apsipirkti. Taigi kaltinimo apimtis pakito nežymiai, todėl apeliantai skunduose nepagrįstai nurodo, kad minėto prašymo vertimas reikalavo daug laiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorė dėl vertimo kreipėsi 2014 m. lapkričio 24 d. (t. 15, b. l. 124), todėl buvo pakankamai laiko atlikti šį veiksmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad po kaltinamojo G. M. apklausos prokurorė pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuris buvo susijęs su aplinkybėmis, dėl kurių jį to paties posėdžio metu apklausė teismas, neduoda pagrindo spręsti, kad tarp teismo ir prokurorės egzistavo išankstinis neprocesinis susitarimas dėl prašymo pakeisti kaltinimą teisme pateikimo teismo posėdžio metu. Šiuo atveju nebuvo pažeistas rungimosi principas, šalių lygiateisiškumas, kadangi šalims nebuvo apribota teisė realizuoti savo procesines teises. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

43Dėl teisės į vertimą užtikrinimo

44Nuteistieji V. N. B. ir T. V. T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų eigoje (apklausų metu, asmens parodymo atpažinti metu ir kitų procesinių veiksmų metu) buvo nekvalifikuotai verčiama iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, dėl ko ikiteisminio tyrimo surašytuose protokoluose buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys, iškraipyti nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. parodymai. Nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ne kartą keliamas klausimas dėl nekvalifikuoto ir neadekvataus vertimo žodžiu ir raštu iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vietnamiečių kalbą ikiteisminio tyrimo metu, bet pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti. Byloje nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu vertėjais pakviestų asmenų išsilavinimą ir kvalifikaciją, todėl negalima spręsti apie vertėjų tinkamumą vykdyti vertėjo funkcijas baudžiamajame procese. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

45BPK 43 straipsnyje nurodyta, kad vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. apklausose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo vertėjai Thung Hieu Nguyen, Ta Do Mai Linh bei Le Khac Nguyen, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą (t. 6, b. l. 175-176, 179-180, 182-183, 196; t. 7, b. l. 4, 10-15, 22; t. 8, b. l. 132-133, 136-137, 146, 153-158, 164). Kaip matyti iš jų apklausos protokolų ir bylos medžiagos, apklausų metu dalyvaudavo ir V. N. B. bei T. V. T. gynėjai, tačiau jokių pastabų dėl netinkamo vertimo nebuvo pareikšta, nė vienas iš nuteistųjų ar jų gynėjų vertėjams nušalinimo nereiškė. V. N. B. ir T. V. T. apklausų protokoluose yra pasirašę, kad jiems išversta į vietnamiečių kalbą ir jų žodžiai išversti teisingai. Siekdamas pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl minėtų vertėjų kvalifikacijos ir dėl jų atlikto vertimo, apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir įpareigoti prokurorę pateikti šių vertėjų duomenis apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo vietą. Vilniaus apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus 2016 m. vasario 9 d. rašte nurodyta, kad vietnamiečių kalbos vertėjai Thung Hieu Nguyen ir Ta Do Mai Linh nuo 2011 m. dirba UAB „Vertimų namai“, o Le Khac Nguyen nuo 2005 m. – viešojoje įstaigoje Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras (toliau VšĮ VSMKC). Minėtos įmonės su šiais vertėjais pagal pasirašytas sutartis teikia vertimo iš/į vietnamiečių kalbą paslaugas Vilniaus apskrities VPK, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, Migracijos departamentui prie LR VRM ir kitoms vidaus reikalų sistemos įstaigoms. UAB „Vertimų namai“ ir VšĮ VSMKC, atsakydami į Vilniaus apskrities VPK jiems atsiųstus raštus konstatavo, kad dėl vietnamiečių kalbos vertėjų Thung Hieu Nguyen, Ta Do Mai Linh bei Le Khac Nguyen darbo niekada nėra gavę jokių nusiskundimų, priešingai – šių vertėjų darbas visada buvo vertinamas teigiamai. Byloje yra pateikti duomenys apie šių vertėjų išsilavinimą: Ta Do Mai Linh 2015 m. baigė viešosios įstaigos Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Tarptautinio verslo studijų programą ir jai suteiktas tarptautinio verslo bakalauro laipsnis; Thung Hieu Nguyen yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos programos bakalauro Vilniaus nuolatinių studijų IV kurso studentas; Le Khac Nguyen Donecko politechnikos institute baigė 492 valandų rusų kalbos kursą, išklausė 72 valandų rusų kalbos kaip užsienio kalbos kursą ir išlaikė rusų kalbos valstybinį egzaminą, jam suteikta teisė dėstyti rusų kalbą, kaip fakultatyvo kursą (t. 16, b. l. 207-214). Pateikti duomenys neduoda pagrindo abejoti vertėjų kompetencija ir gebėjimu atlikti vertėjo pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl vertėjų kvalifikacijos ir dėl jų atlikto vertimo, yra laikytina jų gynybine versija, kadangi byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių netinkamai atliktą vertimą. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų V. N. B. bei T. V. T. teisė naudotis vertėjo paslaugomis nebuvo pažeista.

46Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 260 str. 3 d. ir 265 str. 1 d.

47Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013).

48BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelio kiekio aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą pažeidžiant nustatytą tvarką. BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius kanapių auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne.

49Skundžiamu nuosprendžiu T. V. T., V. N. B. ir G. M. nuteisti pagal BK 260 str. 3 d., 265 str. 1 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kiekiu, savanaudiškais tikslais, nenustatytam asmeniui paskirsčius bendrininkų vaidmenis ir juos kontroliuojant, T. V. T. ir V. N. B. neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Nuteistieji T. V. T., V. N. B. ir G. M. apeliaciniuose skunduose prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamuosius nuosprendžius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 260 str. 3 d., 265 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymiai nuteistųjų T. V. T., V. N. B. ir G. M. veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose neigia padarę BK 260 str. 3 d., 265 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

50Iš 2012 m. sausio 25 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pastate ir pagalbinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Žirnių g. 58, kur, be kitų objektų, buvo rasta ir paimta: patalpoje Nr. 1 – 3 dideli juodos spalvos polietileniniai maišai su augalinės kilmės medžiaga viduje; 11 plastikinių konteinerių su gaubtais, kuriuose 1 192 augalų sodinukai žemės svogūnėliuose, 32 vazonai su augalais, vazone nupjauti augalai; po laiptais prie rūsio - polietileninis maišelis su užrašu „Elegant Line“, kuriame juodos spalvos polietileninis maišas, o jame užlydytas juodos spalvos paketas su sausa augalinės kilmės medžiaga viduje; patalpoje Nr. 2 - vazonai, kuriuose yra 260 vnt. augalų; patalpoje Nr. 3 - vazonai, kuriuose 295 vnt. augalų; patalpoje Nr. 4 - vazonai, kuriuose yra 319 vnt. augalų; nuo džiovyklos paimtos sausos augalų viršūnės (t. 1, b. l. 29-59). Atlikti minėtų objektų tyrimai ir pateiktos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados 2012 m. rugsėjo 27 d. Nr. 140-(557)-IS1-5434 (t. 1, b. l. 64-66), 2012 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 140-(556)-IS1-4776 (t. 1, b. l. 72-74), 2012 m. gegužės 3 d. Nr. 140-(551)-IS1-2855 (t. 1, b. l. 77-79), 2012 m. vasario 27 d. Nr. 140-(552)-IS1-1327 (t. 1, b. l. 82-84) patvirtina, kad 2012 m. sausio 25 d. vykusios kratos metu pastate ir pagalbinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Žirnių g. 58, buvo surasti bei paimti didelis kiekis (724,45 g) pagamintos narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), labai didelis kiekis (4 397,84 g) dar gaminamos šios narkotinės medžiagos, taip pat 2098 vnt. (bendros 6 208,47 g masės) dar auginamų kanapių augalų.

51Nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl 2012 m. rugsėjo 20 d., 2012 m. rugpjūčio 6 d. , 2012 m. gegužės 3 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvadų, kurių duomenimis apibrėžiamas inkriminuotų nusikalstamų veikų dalykas, teisingumo, t. y., ar šiomis išvadomis teisingai nustatytas nuteistiesiems inkriminuotas narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių kiekis. Pasak apeliantų, pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos nuostatas kanapių stiebai ir šaknys nėra priskiriami prie narkotinių medžiagų, todėl tyrimo metu nepagrįstai buvo sveriami kanapių stiebai ir šaknys, be to, didelė dalis išdžiovintų ir svertų augalų buvo sodinukai, kuriuose veikliosios medžiagos koncentracija yra arba labai mažai, arba jos iš viso nėra, bet veikliųjų medžiagų kiekis, jų koncentracija kanapėse ir atskirose jų dalyse nebuvo nustatinėjama. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

52Siekdamas pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl minėtų specialistų išvadų, apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti specialistus A. Ž. ir R. S. (t. 16, b. l. 200). Specialistas A. Ž. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kadangi iki šių metų pabaigos yra išvykęs dalyvauti misijoje Kipre (t. 16, b. l. 223). Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. S. parodė, kad ji pateikė 2012 m. gegužės 3 d. specialisto išvadą, o kitas tris išvadas surašė jos kolega A. Ž.. Dėl 2012 m. gegužės 3 d. specialisto išvados R. S. paaiškino, kad tyrimui buvo gauti paketuose supakuoti augalai su lapais. Augalai buvo išdžiovinti iki pastovios masės. Išdžiovinti augalai buvo pasverti ir buvo nustatyta jų masė, paimtas jų mėginys ir nustatyta kokybė. Kokybė buvo nustatyta su prietaisais - chromotografais. Taip pat buvo žiūrima po mikroskopu ir nustatinėjama, ar matomi kanapėms būdingi požymiai. Gavus rezultatus vėl buvo pasverti augalai. Pasverti augalai, gavus visus rezultatus, buvo surašyti į išvadą. Išvadoje visada rašoma tik išdžiovintų augalų masė. Augalus pakišus po mikroskopu buvo nustatyta, kad jie turi kanapėms būdingų požymių. Tada buvo paimtas mėginys, įdėtas į prietaisą. Prietaisas davė rezultatus ir gauta medžiaga parodė, kad joje yra kanapių aktyvioji medžiaga - kanabinoidai. Pagrindinis kanabinoidas yra tetrahidrokanabinolis. Tai aktyvioji medžiaga būdinga kanapėms, kanapių dervai. Tyrimo rezultatas yra kanapės ir jų dalys. Iki 2013 m. gruodžio 13 d. tetrahidrokanabinolio koncentracija nebuvo tirta, nes iki 2013-12-30 įstatyme buvo parašyta, kad kanapės ir jų dalys yra narkotinė medžiaga nepriklausomai nuo kanabinoidų kiekio. Tik nuo 2013-12-30 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu kanapės ir jų dalys buvo išdėstytos kaip kanapės ir jų antžeminės dalys ir tik tuomet buvo tiriamas THC kiekis. Iki šio pasikeitimo kanapės ir jų dalys buvo narkotinė medžiaga ir nebuvo aktualu, ar augalas buvo pateikiamas su šaknimi, ar be jos. Visos kanapės dalys buvo narkotinė medžiaga. Pasikeitus įstatymui ir pakeitus eilutę iš kanapės ir jų dalys į kanapės ir antžeminės dalys yra aktualu, kad augalas būtų be šaknų. Tuo metu tetrahidrokanabinoido koncentracija augaluose nebuvo nustatinėjama, bet kokybės chromotogramoje buvo kanabinoidai, vadinasi aktyvių medžiagų buvo, kad ir kokio didumo būtų augalas. Jeigu kanabinoidų koncentracija viršija 0,2 %, išvadoje rašoma, kad tai yra narkotinė medžiaga. Taip reglamentuoja įstatymas. Jie augalų rūšies nenustato, jie nustato, ar tai yra pluoštinė, ar narkotinė kanapė remiantis tetrahidrokanabinoido koncentracija.

53Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialistės R. S. duotais paaiškinimais, taip pat specialistų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų specialisto išvadų teisingumu. Apeliantai nepateikė minėtas specialistų išvadas paneigiančių įrodymų. Specialistės paaiškinimus, kad šiuo atveju atliekant tyrimus visos kanapės dalys buvo laikomos narkotine medžiaga, patvirtina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kurių redakcijoje, galiojusioje iki 2014 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad šių rekomendacijų sąrašui Nr. 1, t. y., narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra priskirtos kanapės ir jų dalys. Šių augalų 500 g sudaro didelį, o 2 500 g - labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Rekomendacijų redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. sausio 1 d., numatyta, kad šių rekomendacijų sąrašui Nr. 1, t. y., narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra priskirtos kanapės (antžeminės dalys). Šių augalų 500 g sudaro didelį, o 2 500 g - labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį.

54Taigi byloje nustatyta, kad T. V. T., V. N. B., prisijungęs nuo 2012-01-16, ir G. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrai įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012–01-25 pažeisdami nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių augalų. Dalį užaugintų kanapių nupjovė, išdžiovino, susmulkino ir tokiu būdu neteisėtai pagamino didelį kiekį - 724,45 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė pastato, esančio Žirnių 58 Vilniuje, rūsyje. Kitą dalį užaugintų augalų 4 397,84 g. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), nupjovė ir neteisėtai minėtose patalpose laikė, o likusius 2098 vnt. kanapių augalų, kurių bendra masė 6208,47 g, dar augino, pažeisdami nustatytą tvarką, kol 2012-01-25 23.00 val. patalpose, esančiose Žirnių 58 Vilniuje, minėtus kiekius narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) bei augančių kanapių augalų policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė. Nuteistieji gamino ir laikė labai didelį kiekį – iš viso 5122,29 g kanapių (ir jų dalių), todėl pagrįstai buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Įvykio vietoje kratos metu rasta 2098 vienetų kanapių augalų, kurių bendra masė 6208,47 g ir iš kurių narkotinės medžiagos dar nebuvo pradėtos gaminti. Todėl T. V. T., V. N. B. ir G. M. už didelio kiekio - 2098 vienetų kanapių augalų (6208,47 g) auginimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, pagrįstai buvo nuteisti ir pagal BK 265 straipsnio 1 dalį.

55Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad visi kanapių augalai buvo auginami, turint tikslą iš jų pagaminti narkotinę medžiagą, todėl kanapių auginimą kvalifikuoti atskirai dar ir kaip rengimąsi gaminti narkotinę medžiagą nėra teisinio pagrindo, tačiau šios aplinkybės iš kaltinimo nepašalino. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog T. V. T., V. N. B., prisijungęs nuo 2012-01-16, ir G. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrai įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012–01-25 rengėsi neteisėtai dar pagaminti 6208,47 g bendros masės kanapių ir jų dalių, kas taip pat atitinka labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos (BPK 328 str. 3 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė neturi įtakos T. V. T., V. N. B. ir G. M. padarytų veikų kvalifikavimui.

56Nuteistieji T. V. T. ir V. N. B. nesutikdami su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismo išvados iš esmės grindžiamos tik jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir SMS žinutėmis, kurios buvo gautos į ir išsiųstos iš jų turėtų mobilaus ryšio telefonų, tačiau šie įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimų dėl netinkamos kokybės vertimo ikiteisminio tyrimo metu, todėl jais negalima remtis. Nuteistieji mano, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis jų bylos nagrinėjimo teisme metu duotais nuosekliais parodymais. Pasak nuteistųjų, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų jų veikoje buvus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

57Nuteistasis T. V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad į Lietuvą atvyko dirbti elektriko darbą, rūsio patalpose atliko jam nurodytus elektros darbus, paskui buvo priverstas prižiūrėti šiose patalpose kitų asmenų auginamas kanapes, kurias laistė, tręšė, reguliavo temperatūrą, apšvietimą, išmesdavo nudžiūvusius augalus, kartu su jį į Lietuvą atvežusiu D. nukirpo išaugusius augalus ir juos susodino į vazonus. Nuteistasis V. N. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad tik atvykus į Lietuvą T. V. T. paaiškino, jog reikės viešbučio, kuriame gyveno iki sulaikymo, rūsyje du kartus per dieną laistyti augalus, kurie jam buvo nežinomi. Apeliantas teigia tik prieš pat sulaikymą sužinojęs, jog prižiūrimi augalai buvo kanapės, taip pat neigia kanapes sodinęs, kirpęs, džiovinęs ir pakavęs, be to, kanapes jis laistė labai trumpą laiką, nes praktiškai po savaitės nuo atvykimo į Lietuvą buvo sulaikytas. Nuteistieji iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir apklausti pirmosios instancijos teisme (t. 14, b. l. 63-66, 71-79). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nors T. V. T. ir V. N. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jie augalus tik sodino ir prižiūrėjo - t. y., neteisėtai augino kanapes, bet jų nepjovė, nesmulkino, nedžiovino ir nepakavo, t. y. negamino narkotinės medžiagos, tačiau tai prieštarauja jų pačių parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. T. V. T. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad kai užaugdavo augalai, nukirpdavo žiedą ir lapus, džiovino su fenu ir padėdavo po veikiančia lempa. D. jam ir B. parodė, kaip tai daryti, jie su B. kirpdavo ir džiovindavo kanapes. Iš pradžių jis nežinojo, kokie ten augalai, bet kai pamatė paaugusio lapo formą, suprato, kad tai kanapės (t. 7, b. l. 11-15). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010). V. N. B. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad T. V. T. paaiškino jam, kaip reikia kanapes sodinti, tręšti, laistyti, džiovinti, po to jie abu kartu šiuos darbus dirbo. Prisiminė, jog kanapes džiovino padėję ant džiovyklų, t. y., rėmų su tinkleliu. Kanapių stiebus ir lapus dėdavo į juodus maišus. V. N. B. suprato, kad rūsyje auginamos kanapės, nes važiuodamas į Lietuvą jis jau žinojo, kad reikės auginti kanapes (t. 8, b. l. 136-137). Taigi abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias narkotinės medžiagos gaminimo aplinkybes, kas patvirtina, kad jie suprato, kokios medžiagos gaminamos, ir abu dalyvavo gaminimo procese. Teismų praktikoje narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – gaminimu pripažįstamas aktyvus procesas, kuriuo siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo tinkamas svaiginimuisi medžiagas, t. y. augalų nupjovimas, rūšiavimas, smulkinimas, džiovinimas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-185/2010, Nr. 2K-596/2011, 2K-554/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistųjų T. V. T. ir V. N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei atmetė jų parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniuose skunduose keliamą įvykių versiją, kadangi jie ne tik prieštarauja jų pačių anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

58Iš 2012 m. sausio 26 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad T. V. T. pateikė rudos spalvos megztinį, mėlynos spalvos džinsus ir užsegamą megztinį, o V. N. B. – mėlynos spalvos džinsus ir megztinį (t. 2, b. l. 139, 140). 2012 m. vasario 20 d. Lietuvos policijos (LP) kriminalistinių tyrimų centro (KTC) specialisto išvada Nr. 140-(702)-IS1-1182 patvirtina, kad ant rusvos spalvos megztinio ir mėlynos spalvos džinsinių kelnių, 2012 m. sausio 26 d. paimtų iš V. N. B., paviršių rasti narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai. Ant mėlynos spalvos džinsinių kelnių, 2012 m. sausio 26 d. paimtų iš T. V. T., rasti narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) ir kanapių dervos - sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 2, b. l. 143-145). 2012 m. sausio 26 d. lyginamajam tyrimui buvo paimti T. V. T. ir V. N. B. rankų nuoplovų pavyzdžiai (t. 2, b. l. 146-149). 2012 m. vasario 10 d. Lietuvos policijos (LP) kriminalistinių tyrimų centro (KTC) specialisto išvada Nr. 140-(834)-IS1-987 patvirtina, jog nuoplovose nuo T. V. T. ir V. N. B. rankų rasti narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 2, b. l. 152-154). Iš šių duomenų matyti, kad ant nuteistųjų T. V. T., V. N. B. drabužių ir jų rankų buvo rasti kanapių ir jų dervos pėdsakai, kas patvirtina, jog nuteistieji turėjo tiesioginį sąlytį su kanapėmis, ir paneigia nuteistųjų teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, jog jie kanapių nepjovė, nesmulkino, nedžiovino ir nepakavo.

592012 m. sausio 25 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad atliktos T. V. T. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1800“ su „Vodafone“ SIM kortele ir kiti daiktai (t. 6, b. l. 167). 2012 m. kovo 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus T. V. T. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1800“ nustatyta, kad jame „Vodafone“ SIM kortelė. Telefone yra adresatai su telefono numeriais ir SMS žinutės. 2012-01-14 nuo „D.“ gautas pranešimas „Em xuong cho den len het. Cho that nong de dem nay no dong hang di.“ (Vertimas - „Nusileisk į apačią, įjunk visas lempas, tegul būna labai karšta, šiandien naktį jis ateis pasiimti prekę“); 2012-01-15 nuo „D.“ gauti pranešimai „Ok. Mai a bay di roi 2 anh em lam luon“ (Vertimas – „Ok. Rytoj išskrendu, dviese padarykite“); „Co viec gi ko em?“ (Vertimas –Yra kažkokios problemos?“); „Thang ngo no di an con lau da ve.em cu lam tu tu thoi can het len xem dc bao nhieu. “(Vertimas - „Tas kvailys nuėjo valgyti, jis valgys ilgai, tu po truputį daryk, po to viską pasverk ir pasižiūrėk kiek gavosi“), „Em Thu can 1 khoang xem dc bao nhieu.de lai cho no khoang 3.5 hoac 3.8c thoi“ (Vertimas - „Tu pabandyk pasverti vieną kampelį, pasižiūrėk kiek gavosi, palik maždaug 3,5 arba 3,8 c“) (pastaba, ką reiškia „c“ neaišku). Gavėjui „D.“ 2012-01-15 išsiųsta „E lay 1.5 con lai 4, ben kia k de them dc dau a ah,nhiu cay vag lam roi, a bao no mai den lay nhe,thag ngo xuog kiem tra ok roi “ (vertimas „Aš paėmiau 1.5, liko 4, iš tos pusės daugiau nėra galimybės padėti, yra daug geltonų augalų, pasakyk jam, kad rytoj ateina pasiima, tas kvailys tikrino, viskas ok, gerai“). Gavėjui „D.“ 2012-01-20 išsiųsta „A dt cho thag ngo bao no an het cho kia di, gia roi de lau so no bung ra,no cu bao de lai, an xog de a bay cam chan ga ve de vao bon kia ko no ra het re roi a ah“ (vertimas „Paskambink tam kvailiui, pasakyk, kad jis visa tai suvalgytų, jeigu palikti ilgam, tai viskas sprogs, tas pasakė palikti, kai pavalgysi, išsodink į vazonus, nes išaugs šaknis“), Gavėjui „D.“ 2012-01-16 išsiųsta „No toi wa van o day, k bit sag di chua“ (vertimas „Vakar naktį jis buvo dar čia, nežinau, ar ryte jis išėjo“) (t. 3, b. l. 119-122).

60Iš 2012 m. sausio 25 d. asmens kratos protokolo matyti, kad atliktos V. N. B. asmens kratos metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson W 910i“ su „Vodafone“ SIM kortele, piniginė ir kiti daiktai (t. 8, b. l. 124). 2012 m. kovo 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrint V. N. B. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W 910i“ nustatyta, jog jis pagamintas Kinijoje, jame yra „Vodafone“ SIM kortelė. Telefone yra adresatai su telefono numeriais, SMS žinutės ir fotonuotraukos. 2012-01-04 gavėjui „A. K.“ išsiųsta „Anh ah em na em anh dong 7 gio em co mat o ben xe k anh ra don em nhe“ (Vertimas – „Ar tu gali mane pasiimti stotelėje aš busiu 7, gerai“). 2012-01-22 gavėjui „A. D“ išsiųsta „mai moi dong co ma ko lay duoc 3 can dau thua nam“ (Vertimas – „Rytoj įpakuosim, vargu ar bus 3 kilogramai, gerbiamasis N.“), 2012-01-23 gavėjui „A. D“ išsiųstas pranešimas, kurio turinys: „The nuc nao no den thi em nhay cho anh noi voi no na 2 cai 4nhe“. (Vertimas – „Kai jis ateis, paskambink man, pasakyk jam, kad 2 vienetai po 4“), tam pačiam gavėjui „A. D“ 2012-01-23 išsiųsta „Anh goi ch thg ngo di no dang o day“ (Vertimas - „Tu paskambink kvailiui T., jis čia“) (t. 3, b. l. 123-126).

61Iš šių duomenų galima spręsti, kad buvo bendraujama apie narkotinių medžiagų gaminimą. Nuteistieji T. V. T. ir V. N. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad SMS žinučių turinys negali būti vienareikšmiškai traktuojamas taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, kadangi vietnamiečių kalboje tas pats žodis priklausomai nuo kirčio ženklų gali turėti skirtingas reikšmes. Pasak apeliantų, teisme dalyvavęs vertėjas patvirtino, kad neteisingai buvo išverstos ir mobiliuose telefonuose buvusios SMS žinutės vietnamiečių kalba, kadangi dėl vietnamiečių kalbos kirčių specifikos priklausomai nuo kirčio vietos tas pats žodis gali turėti skirtingas reikšmes. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime jau nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusių vertėjų kompetencija ir gebėjimu atlikti vertėjo pareigas. Priešingai nei nurodama apeliaciniuose skunduose, 2014 m. kovo 17 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavęs vertėjas nepatvirtino, kad nuteistųjų mobiliuose telefonuose buvusios SMS žinutės vietnamiečių kalba buvo neteisingai išverstos į lietuvių kalbą (t. 14, b. l. 84-85). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vertina byloje esančių įrodymų visumą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visi šie aptarti duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad T. V. T. ir V. N. B. ne tik augino didelį kiekį kanapių, bet ir gamino bei laikė labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių, kurios yra narkotinė medžiaga, draudžiama naudoti medicinos tikslais.

62Dėl bendrininkavimo.

63Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

64Bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos būtinas požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas turi konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.)), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

65Nuteistieji V. N. B. ir T. V. T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad tarp jų ir kitų nuteistųjų ar byloje nenustatytų asmenų nebuvo jokio bendro susitarimo dėl kanapių auginimo ar dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimo ir laikymo. Nuteistieji nurodo, kad nei V. N. B., nei T. V. T. nemokėjo jokios kitos kalbos, išskyrus vietnamiečių, dėl ko su kitais asmenimis negalėjo susikalbėti, taip pat negalėjo tartis dėl kokių nors bendrų nusikalstamų veikų. Apeliantai mano, kad šios aplinkybės paneigia teismo išvadas dėl tiesioginės tyčios buvimo ir sąmoningo veikimo bendrininkų grupėje. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad T. V. T., V. N. B. ir G. M. veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kiekiu, savanaudiškais tikslais, nenustatytam asmeniui paskirsčius bendrininkų vaidmenis ir juos kontroliuojant, T. V. T. ir V. N. B. neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, T. V. T. ir V. N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad vykti į Lietuvą juos pasikvietė nenustatytas asmuo vardu D., kuris jiems pažadėjo geresnį atlyginimą, negu jie gaudavo Čekijoje. Būtent jis nuteistuosius apgyvendino, nurodydavo, kada kokius veiksmus reikia atlikti, o jie veikė jo vadovaujami. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad V. N. B. ir T. V. T. nemokėjo jokios kitos kalbos, išskyrus vietnamiečių, tai nereiškia, kad tarp bendrininkų negalėjo būti susitarimo veikti bendrai, kadangi, kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma. Priešingai nei nurodo apeliantai, byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. N. B. ir T. V. T. suprato, jog augina, gamina ir laiko narkotines medžiagas, kad šios medžiagos yra uždraustos, o jų auginimas, gaminimas ir laikymas užtraukia atsakomybę, t. y. jie suprato darantys nusikalstamas veikas ir norėjo taip veikti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. N. B. ir T. V. T. aktyviai dalyvavo narkotinių medžiagų auginimo ir gaminimo procese, augino ir gamino bendrai, laistė, tręšė, prižiūrėjo kanapes, jas vėliau pjovė ir džiovino, t. y. atliko nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 3 d. ir 265 str. 1 d., sudėtyje aprašytus veiksmus, todėl jie yra vykdytojai (BK 24 str. 3 d.).

66Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleista, kokius veiksmus kaip padėjėjas jis atliko ir kaip tai padėjo kitiems asmenims auginti, gaminti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Byloje tai pat nebuvo nustatyti ir atskleisti apelianto veiksmai, kuriais buvo realizuota nusikalstamos veikos sudėtis. Byloje nėra įrodyta, kad jis žinojo, jog T. V. T. ir V. N. B. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu viešbučio rūsyje augina labai didelį kiekį kanapių ir iš jų gamina narkotinę medžiagą ir kad jis turėjo tikslą disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

67Padėjėjas yra viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių (BK 24 str. 2 d.). Tai yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Pažymėtina, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad G. M., žinodamas, kad T. V. T., V. N. B. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu augino didelį kiekį kanapių, gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą šiomis narkotinėmis medžiagomis disponuoti, – mokėjo už viešbučio kambarį Nr. 2, esantį Žirnių g. Nr. 58 Vilniuje, kuriame gyveno T. V. T., V. N. B., ir pastaruosius vežė pirkti maistą. Nuteistasis G. M. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė padėjęs padaryti nusikalstamas veikas, paaiškindamas, kad V. N. B. ir T. V. T. 2012 m. sausio mėnesį pamatė pirmą kartą, su jais jokių santykių neturėjo, anksčiau jų nepažinojo. G. M. pripažino, jog jis pats, gyvendamas viešbutyje, savo iniciatyva yra V. N. B. ir T. V. T. vežęs nusipirkti maisto, tačiau tvirtino, jog pastarųjų anksčiau nepažinojo ir tai darė nežinodamas, kad pastarieji viešbutyje augina kanapes ir iš jų gamina narkotinę medžiagą (t. 14, b. l. 86-87). Šiuos nuteistojo paaiškinimus paneigia nuteistųjų T. V. T., V. N. B., liudytojo R. L. parodymai ir kiti bylos faktiniai duomenys.

68Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji T. V. T. ir V. N. B. nuosekliai parodė, kad jie mokėjimu už viešbučio kambarį nesirūpino, patys už maistą ir kambario nuomą nemokėjo. Kai pritrūkdavo maisto, skambindavo D. ir tuomet juos nuveždavo į parduotuvę apsipirkti, į parduotuvę juos vežė ir G. M.. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. L. patvirtino, kad G. M. mokėjo už savo ir vietnamiečių kambarius viešbutyje. Taip pat nurodė, kad G. M. su vietnamiečiais kažkaip susikalbėdavo (t. 13, b. l. 164-167). Šie duomenys patvirtina, kad G. M. ne tik T. V. T., V. N. B. vežė pirkti maistą, tačiau ir mokėjo už jų viešbučio kambarį. Be to, V. N. B. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog su G. M. bendravo T. V. T., kuris kažką suprato ir vertė jam. T. V. T. su G. M. kalbėjo maišyta kalba – čekų, anglų, gal dar rusų. T. V. T. jam sakė, kad G. M. yra kanapių šeimininkas (t. 8, b. l. 136-137). T. V. T. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną paaiškino, kad jis su šeimininku kalbėjo čekų kalba, šeimininkas truputį mokėjo, jie susišnekėdavo (t. 6, b. l. 179-180). T. V. T. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio teisėją paaiškino, kad G. M. kartais ateidavo į jų darbo vietą, kur buvo auginami augalai, apžiūrėdavo augalus, paklausdavo, kaip sekasi ir išeidavo (t. 7, b. l. 13). Šie T. V. T. ir V. N. B. paaiškinimai neprieštarauja liudytojo R. L. parodymams, kad G. M. su vietnamiečiais kažkaip susikalbėdavo.

69Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad V. N. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog dar iki atvykimo į Lietuvą jį su G. M. Vietname supažindino D., jie buvo susitikę tris kartus. Šių susitikimų metu V. N. B. fotografavo G. M. (t. 14, b. l. 63-66). Apžiūrint V. N. B. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W 910i“, rastos nuotraukos, kuriose yra G. M.. Prie nuotraukų yra datos 2011 m. gruodžio 9 d ir 2012 m. sausio 12 d. (t. 3, b. l. 123-126). Apžiūrint USB atmintinę, paimtą iš kambario Nr. 2, esančio Žirnių g. 58, Vilniuje, buvo rastos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas V. N. B. vienas, su G. M. ir kitais nenustatytais azijietiškos išvaizdos asmenimis, taip pat G. M. vienas ir su kitais nenustatytais azijietiškos išvaizdos asmenimis (t. 1, b. l. 166-189). Šie duomenys paneigia nuteistojo G. M. paaiškinimus, kad jis V. N. B. ir T. V. T. 2012 m. sausio mėnesį pamatė pirmą kartą, su jais jokių santykių neturėjo, anksčiau jų nepažinojo.

70Tai, kad G. M. su nuteistaisiais T. V. T., V. N. B. palaikė ryšį patvirtina ir telefoninių kontaktų išklotinės, iš kurių matyti, kad inkriminuotu laiku iš T. V. T. naudoto telefono Nr. ( - ) 16 kartų susisiekta su G. M. Nr. ( - ); T. V. T. Nr. ( - ) susisiekė 3 kartus su G. M. Nr. ( - ); V. N. B. Nr. ( - ) kartus susisiekė su G. M. Nr. ( - ); G. M. Nr. ( - ) 16 kartų susisiekė su T. V. T. Nr. ( - ), su V. N. B. Nr. ( - ) - 2 kartus; G. M. Nr. ( - ) susisiekė 3 kartus su T. V. T. Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 167-171). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šie duomenys patvirtina, kad G. M. žinojo, jog V. N. B. ir T. V. T. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu viešbučio rūsyje augina labai didelį kiekį kanapių ir iš jų gamina narkotinę medžiagą, taip pat, kad G. M., turėdamas tikslą disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių - mokėjo už V. N. B. ir T. V. T. gyvenamąjį plotą, rūpinosi jų maistu. G. M. neabejotinai suprato, kad tokiais savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – kanapių auginimo ir narkotinės medžiagos gaminimo, todėl jis pagrįstai pripažintas BK 265 str. 1 d., 260 str. 3 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų padėjėjas. G. M. veiksmai, vertinant juos kartu su kitais ištirtais įrodymais, atskleidžia jo kaltės turinį ir parodo, kad jis šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą padėti V. N. B. ir T. V. T. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu neteisėtai auginti kanapes ir iš jų gaminti narkotines medžiagas. Pagal formuojamą teismų praktiką, visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus numatytas išimtis. Tokiu būdu, atsakant į G. M. apeliacinio skundo argumentus, kad jis tiesiogiai nerealizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių, pabrėžtina, kad padėjėjas yra ne tas asmuo, kuris realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet tas, be kurio pagalbos nusikalstama veika nebūtų įmanoma arba jos padarymas pasunkėtų. Padėjėjo veiksmų ypatumas yra tame, kad jo padaryta veika palengvina vykdytojams realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Nereikalaujama, kad nusikalstamos veikos bendrininkai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Taigi, šioje byloje įrodyta, kad G. M. padėjo padaryti nusikaltimus, numatytus BK 265 str. 1 d., 260 str. 3 d.

71Dėl bausmės.

72Nuteistasis V. N. B. apeliaciniame skunde pateikė alternatyvų prašymą ženkliai sušvelninti paskirtą bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskiriant tik minimalaus dydžio sankcijoje numatytą bausmę. Apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, netinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, kas sąlygojo neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Apeliantas mano, kad šiuo atveju yra sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

73Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. N. B. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. N. B., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

74Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

75Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. N. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 265 str. 1 d.) ir vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 3 d.), susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Už BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę V. N. B. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis buvo vienas nusikaltimų vykdytojų, bet inkriminuotų nusikaltimų padaryme dalyvavo trumpesnį laiką, anksčiau neteistas, vedęs, turi du vaikus, yra 6 klasių išsilavinimo, iki sulaikymo nedirbo, be pastovios gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė V. N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam V. N. B. nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, paskyrė artimą vidurkiui už nusikaltimo padarymą arešto bausmę, kurios nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu ir V. N. B. paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

76Dar kartą atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad V. N. B. teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, iki sulaikymo Lietuvoje išbuvo 9 dienas, ir tuo pagrindu švelninti V. N. B. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad V. N. B. nėra priklausomas nei nuo narkotinių medžiagų, nei nuo alkoholio, į Lietuvą atvyko tik dėl sunkios materialinės padėties, pinigų už atliktus veiksmus jis negavo, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 puntu,

Nutarė

78Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.

79Nuteistųjų V. N. B., T. V. T. ir G. M. iš kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, pašalinti aplinkybę, kad T. V. T., V. N. B., prisijungęs prie nusikalstamos veikos nuo 2012-01-16 ir G. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrai įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012–01-25, rengėsi neteisėtai dar pagaminti 6208,47 g bendros masės kanapių ir jų dalių, kas taip pat atitinka labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos.

80Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. T. V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 80... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos... 5. V. N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 60... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos... 7. G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 265... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. T. V. T., V. N. B. ir G. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų... 11. 2011 m. rugpjūčio mėnesį, nenustatytam asmeniui pasiūlius, T. V. T.... 12. Nuteistasis V. N. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015... 13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 14. Taip pat skunde nurodoma, kad kiekviena iš BK 260 straipsnyje numatytų... 15. Nuteistasis V. N. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo... 16. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi nuteistųjų V. N. B. ir T.... 17. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jokie objektyvūs bylos įrodymai... 18. Be to, nurodoma, kad narkotinių medžiagų laikymas suprantamas kaip šių... 19. Skunde keliamos abejonės, ar Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro... 20. Skunde pažymima, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje... 21. Taip pat skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri,... 22. Nuteistasis T. V. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados... 24. Skunde pažymima, jog baudžiamajame procese teisės nemokamai naudotis... 25. Taip pat skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į... 26. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu skunde... 27. Apeliantas nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje... 28. Nuteistasis nurodo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davęs iš esmės... 29. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl vietnamiečių kalbos ypatumų... 30. Be to, skunde keliamos abejonės dėl 2012 m. rugsėjo 20 d., 2012 m.... 31. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina T. V. T.... 32. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus ir... 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį... 34. Taip pat skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis G. M. atžvilgiu yra... 35. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pripažįstant asmenį bendrininku... 36. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 37. Nuteistųjų V. N. B., T. V. T. ir G. M. apeliaciniai skundai atmetami.... 38. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje... 39. Dėl teismo šališkumo. ... 40. Nuteistieji T. V. T. ir G. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo,... 42. Teisėjų kolegija nenustatė teismo šališkumo priimant skundžiamą... 43. Dėl teisės į vertimą užtikrinimo... 44. Nuteistieji V. N. B. ir T. V. T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad... 45. BPK 43 straipsnyje nurodyta, kad vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas... 46. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 260 str. 3 d.... 47. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 48. BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelio... 49. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. T., V. N. B. ir G. M. nuteisti pagal BK 260... 50. Iš 2012 m. sausio 25 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata... 51. Nuteistųjų V. N. B. ir T. V. T. apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės... 52. Siekdamas pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl minėtų... 53. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialistės R. S.... 54. Taigi byloje nustatyta, kad T. V. T., V. N. B., prisijungęs nuo 2012-01-16, ir... 55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė,... 56. Nuteistieji T. V. T. ir V. N. B. nesutikdami su pirmosios instancijos teismo... 57. Nuteistasis T. V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad į Lietuvą atvyko dirbti... 58. Iš 2012 m. sausio 26 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad... 59. 2012 m. sausio 25 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad atliktos T. V. T.... 60. Iš 2012 m. sausio 25 d. asmens kratos protokolo matyti, kad atliktos V. N. B.... 61. Iš šių duomenų galima spręsti, kad buvo bendraujama apie narkotinių... 62. Dėl bendrininkavimo.... 63. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar... 64. Bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos būtinas požymis yra... 65. Nuteistieji V. N. B. ir T. V. T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad tarp jų... 66. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje... 67. Padėjėjas yra viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių (BK 24... 68. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji T. V. T. ir V.... 69. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad V. N. B. apklaustas pirmosios... 70. Tai, kad G. M. su nuteistaisiais T. V. T., V. N. B. palaikė ryšį patvirtina... 71. Dėl bausmės. ... 72. Nuteistasis V. N. B. apeliaciniame skunde pateikė alternatyvų prašymą... 73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 74. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies... 75. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. N. B. veikdamas tiesiogine... 76. Dar kartą atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad V. N.... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 78. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.... 79. Nuteistųjų V. N. B., T. V. T. ir G. M. iš kaltinimo dėl nusikalstamų... 80. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....