Byla 2K-33/2009
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. N. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

2F. N. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Mikroautobusas „Volkswagen Multivan“, duomenys neskelbtini, užvedimo raktelis su pulteliu, 181,59 Lt, 2 JAV dolerių ir 1910 Rusijos rublių, saugomi VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinėje, konfiskuoti. Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. duomenys neskelbtini, techninės apžiūros talonas Nr. duomenys neskelbtini palikti saugoti prie bylos.

3Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendis pakeistas – panaikintos F. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad visiškai pripažino padaręs inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir kad nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Panaikintas 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir trims mėnesiams. Panaikintas mikroautobuso „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, ir užvedimo raktelio su pulteliu, saugomų VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinėje, konfiskavimas ir šie daiktai bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. duomenys neskelbtini ir techninės apžiūros talonas Nr. duomenys neskelbtini, palikti saugoti prie bylos, grąžinti F. N.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

Nustatė

5F. N. nuteistas už tai, kad iki 2007 m. spalio 12 d., tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,066 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir 33,451 g, t. y. didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio 33,347 g paslėpęs jam priklausančio mikroautobuso „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, keleivio sėdynės atlošo viduje, o 0,104 g kokaino ir 0,066 g metamfetamino paslėpęs savo striukės vidinėje kišenėje iki 2007 m. spalio 12 d., apie 13 val., atgabeno į Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės punktą, kuris yra Neringoje, Smiltynės pl. 23.

6Be to, F. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 12 d., apie 13 val. 20 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės punktą, esantį Neringoje, Smiltynės pl. 23, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, vairuodamas jam priklausantį mikroautobusą „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, paslėpęs gabeno minėto mikroautobuso keleivio sėdynės atlošo viduje į foliją susuktą paketą, kuriame buvo 33,347 g narkotinės medžiagos – kokaino – bei savo striukės vidinėje kišenėje paslėpęs gabeno 0,104 g kokaino ir 0,066 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

7Nuteistojo F. N. gynėjas advokatas Domantas Skebas kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendį: pakeisti panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikintos F. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad visiškai pripažino padaręs inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei kad nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, taip pat nuosprendžio dalį, kuria panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas. Taip pat prašo F. N. veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę, švelnesnę nei sankcijoje numatytos minimalios bausmės. Skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktas). BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis suvokė, jog įgijo būtent didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Teismas tai, kad nuteistasis suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis, grindė tokiomis aplinkybėmis– nuteistasis prisipažino, jog suprato, kad pakete yra stiprios koncentracijos narkotinė medžiaga – kokainas, iš užfiksuotų telefoninių pokalbių aišku, jog F. N. žinojo, kad paketo vertė – 3000 eurų, teisme jis prisipažino, kad už narkotines medžiagas jam perduota didelė pinigų suma, nuteistasis pats yra vartojęs narkotikus, viena dalis narkotinių medžiagų buvo supakuota folijoje, kuri įdėta į kojinę, kita dalis rasta plastikiniame maišelyje, kas, anot teismo, F. N. nekliudė suprasti, jog įgytos ir gabentos narkotinės medžiagos kiekis yra didelis. Viena iš išvardintų aplinkybių, kasatoriaus įsitikinimu, nustatyta neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir negali būti laikoma įrodymu baudžiamojoje byloje, nes byloje nėra teismo nutarties dėl operatyviniais veiksmais atliktos telefoninių pokalbių kontrolės sankcionavimo, yra tik įrašas protokole, kad tokie veiksmai buvo sankcionuoti. Nesant paties dokumento – teismo nutarties dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo – tokiu būdu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Faktinių duomenų, surinktų atliekant operatyvinę veiklą, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad turi atitikti BPK 20 straipsnio ir Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus, t.y. tie duomenys įstatymo nustatyta tvarka turi būti išslaptinti ir juos privaloma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kitos aplinkybės, kuriomis teismai grindžia tariamą nuteistojo žinojimą apie narkotikų kiekį, nesuteikia pagrindo daryti tokios kategoriškos, neabejotinos ir vienareikšmės išvados. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose riba tarp nedidelio kiekio ir didelio kiekio kokaino yra 20 gramų. F. N. nuteistas už tai, kad jis įgijo 33,451 g kokaino, t.y. tik apie 13,5 g daugiau negu didelis kiekis. Toks kiekis be specialių priemonių (svarstyklių ar kt.) žmogaus negali būti suvokiamas ar atskiriamas. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis ne tik neturėjo galimybės jausti tikrojo narkotinės medžiagos svorio, bet net neturėjo galimybės vizualiai matyti įgyjamos medžiagos kiekio, nes kokainas buvo supakuotas vienoje pakuotėje – folijoje, o ši dar buvo įkišta į kojinę. Nuteistasis įgijo narkotinę medžiagą tikslu pervežti ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir perduoti ją konkrečiam asmeniui, jis neturėjo tikslo platinti narkotikus neribotam asmenų ratui, todėl jis neprivalėjo kontroliuoti ir žinoti, kokį kiekį narkotinės medžiagos gabena. Jis veikė neapibrėžta tyčia. Nustatyta aplinkybė, kad viena dalis narkotinių medžiagų buvo supakuota folijoje, kuri įdėta į kojinę, laikytina paneigiančia nuteistojo galimybę suvokti, kokį kiekį narkotinės medžiagos jis veža. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir taip netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus. Nuteistasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas, neigiamai įvertino savo veiksmus ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, perdavė turimą informaciją apie kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tai, kad tyrimo metu jie nebuvo nustatyti negali būti laikoma nuteistojo netinkamu prisipažinimu. Nuteistojo pajamos iš taksi veiklos nedidelės, jis turi mažametį vaiką, žmona nedirba, turi sergančią motiną. Tai, kad nuteistasis nuėjo į naktinį klubą, nereiškia, jog jis ženkliai pablogino šeimos turtinę padėtį ir nesirūpino šeimos nariais, o faktas, kad jis nevyko namo, o nakvojo viešbutyje, nerodo jo nusikalstamų polinkių ar turtingumo. Todėl šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino nepagrįstai. Nuteistasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, turi darbą, teigiamai charakterizuojamas, turi gyvenamąją vietą, vienas išlaiko šeimą, turi mažametį vaiką, su kuriuo jį sieja stiprūs dvasiniai ryšiai ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė smarkiai jiems pakenktų, nuteistasis turi rimtų sveikatos sutrikimų, o tai, kad jis yra pavartojęs narkotikų, neįrodo jo geros sveikatos, kaip kad nurodyta nuosprendyje, byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę nei sankcijos minimumas bausmę.

8Atsiliepime į nuteistojo F. N. gynėjo advokato D. Skebo kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras G. Paškevičius siūlo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad skundo motyvas, jog skundžiamuosiuose nuosprendžiuose daroma išvada, kad įrodyta F. N. tiesioginė tyčia neteisėtai įsigyti ir parduoti didelį kiekį narkotinių medžiagų, nepagrįstas. F. N. tikslas parduoti ar pardavimas nebuvo inkriminuoti ir už tai jis nenuteistas. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tą daryti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis (baudžiamoji byla Nr. 2K-456/2007). Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius. Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, remdamasi surinktais įrodymais, išdėstė, kas patvirtina F. N. tiesioginę tyčią įgijus ir gabenus didelį kiekį narkotinės medžiagos tikslu platinti, todėl tai nėra prielaida. Įstatymas nenumato, kad turi būti tikslas platinti narkotines medžiagas neribotam asmenų ratui, o vežtas narkotinės medžiagos kiekis žymiai viršijo didelį kiekį. Tai tik dar kartą patvirtina F. N. suvokimą. Kasaciniame skunde neteisingai aiškinama ir tai, kad F. N. visą laiką davė nuoseklius parodymus, nes iš pradžių savo kaltę neigė ir tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje prisipažino verčiamas surinktų įrodymų. Skunde minima aplinkybė, kad nebuvo nustatyti kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys, įtakos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimui neturėjo. Nepagrįsti ir kasacinio skundo motyvai, kad F. N. turtinė padėtis buvo labai sunki, nes nedidelės pajamos dar savaime nėra labai sunki turtinė padėtis. Nebuvo jis ir vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti sergančia motina, o naktiniame klube vartojo narkotikus, be to, nakvojo viešbutyje. Tai tik dar kartą patvirtina, kad turtinė F. N. padėtis nebuvo labai sunki. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kasaciniame skunde nurodytos F. N. asmenį apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir dėl jų išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nuteistojo sveikatos būklė nėra tokia kritinė, jog dėl jos F. N. negalėtų atlikti bausmės. Tai parodo faktai, kad nuteistasis iki veikos padarymo dirbo, lankėsi naktiniame klube, paties nuteistojo požiūrį į savo ligą parodo ir tai, kad jis vartojo narkotikus.

9Skundas atmestinas.

10Dėl skundo argumentų apie Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir požymio „didelis kiekis“ kvalifikavimo

11Kasaciniame skunde išdėstyta prielaida, kad duomenys apie telefoninių pokalbių turinį nustatyti neleistinomis priemonėmis, nes byloje nėra procesinių dokumentų, kurie patvirtintų, kad telefoninių pokalbių įrašai tarp F. N. ir proceso metu nenustatyto asmens dėl narkotinių medžiagų įsigijimo atlikti nepažeidžiant operatyvinės veiklos įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Šis teiginys nepagrįstas. Byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimas Nr. 3.2-366 dėl F. N. mobiliojo ryšio telefono kontrolės yra sankcionuotas Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. SI -434 KF. Šių duomenų pakanka preziumuoti, jog operatyvinis veiksmas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Teismo nutartis tikrinama ir prijungiama prie bylos tais atvejais, kai yra konkrečių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti procesinio dokumento teisėtumu ar teisingumu. F. N., nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti minėtų operatyvinių veiksmų teisėtumu. Jis iš esmės pripažino specialiomis priemonėmis užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį.

12Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, jog teismo išvados dėl narkotinių medžiagų kiekio yra grįstos prielaidomis, nes, skundo autoriaus teigimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti kategoriškos išvados, jog F. N. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Teismai išdėstė įrodymus, kuriais remdamiesi konstatavo, jog F. N. suprato, kad įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos. Vienas iš tų įrodymų yra 3000 eurų pinigų suma, kuria buvo įvertintos narkotinės medžiagos, kai jas įsigijo nuteistasis, šią aplinkybę pripažįsta ir F. N. Jis taip pat pripažino, jog žinojo, kad tai stipri narkotinė medžiaga – kokainas, nes pats vartojo narkotikus. Kasaciniame skunde nepagrįstai keliamas reikalavimas, jog, atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, F. N. turėjo tiksliai žinoti gabenamų narkotikų kiekį. Didelis kiekis narkotinės medžiagos yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, kuriam inkriminuoti pakanka įrodyti tai, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suprato ir numanė apie narkotinės medžiagos rūšį ir kiekį. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog jis tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį bei koncentraciją, pakanka to, kaip, beje, nurodyta kasaciniame skunde, jog šio požymio atžvilgiu jis veikė neapibrėžta tyčia, nes tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal padarinius.

13Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų taikymo ir pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį

14Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylos duomenis ir išdėstė argumentus, kuriais remdamasis konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino F. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi bei nusikalstamos veikos padarymą dėl nuteistojo labai sunkios turtinės padėties. Šių aplinkybių nustatymas yra susijęs su konkrečių bylos duomenų nustatymu bei jų turinio vertinimu, todėl tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo objektas. Kadangi kasacinės instancijos teismas bylos duomenų nenagrinėja, o juos vertina tik tikrindamas, ar jie atitinka įstatymo reikalavimus (teisės taikymo aspektu), todėl kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto F. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pašalinimo iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagal skunde išdėstytus motyvus nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, atsižvelgė bei įvertino F. N. šeimyninę padėtį, jo sveikatos būseną, kitus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir skyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrino taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėdamas minimalią dalį paskirtos bausmės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Todėl įstatymo taikymo aspektu šiuos klausimus išsprendė nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą įstatymas numato tik išimtiniais atvejais, kai pagal bylos aplinkybes matyti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė išimtinių bylos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir teisingai panaikino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Nuteistojo F. N. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą atmesti.