Byla 2A-161/2014
Dėl 2 102 546,20 Lt žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š., L. Š. ir D. Š. bei atsakovų bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir K. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-262-267/2012 pagal ieškovų D. Š., L. Š. ir D. Š. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, K. N. dėl 2 102 546,20 Lt žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. N. ir BAB banko SNORAS 1 288 699 Lt turtinės žalos ir 694 227,20 Lt neturtinės žalos atlyginimą D. Š., 99 620 Lt neturtinės žalos atlyginimą L. Š. ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą D. Š.. Nurodė, kad 2010 m. vasario 27 d. apie 21.00 val. autoįvykio metu buvo sužaloti automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. ( - ) vairavusi D. Š. ir kartu važiavęs jos sūnus L. Š.. Autoįvykio kaltininkas yra atsakovas K. N., vairavęs transporto priemonę neblaivus, viršijęs greitį, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakovas K. N. dirbo AB banke SNORAS ir vairavo automobilį VW Transporter, kurio valdytojas – atsakovas BAB bankas SNORAS. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovui BAB bankui SNORAS nuosavybės teise priklausančio automobilio, vairuojamo banko SNORAS darbuotojo, susidūrimo su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu. Ieškovai mano, kad AB bankas SNORAS neįvykdė savo pareigos tinkamai saugoti jam nuosavybės teise priklausančius automobilius ir taip kartu su K. N. tapo atsakingu už dėl šios pareigos nevykdymo kilusias pasekmes. Atkreipė teismo dėmesį, kad savo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo statuso bei pareigos atlyginti atsakovams padarytą žalą, bylos iškėlimo stadijoje atsakovas AB bankas SNORAS neginčijo. Nustatant priteistinos žalos dydį ieškovai prašė atsižvelgti į jos atsiradimo priežastis, autoįvykio kaltininko girtumą, šarvuoto automobilio didesnį pavojingumą, lyginant su standartinės komplektacijos automobiliu, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį. D. Š. buvo sunkiai sužalota, netgi buvo kilę pagrįstų abejonių dėl jos gyvybės išsaugojimo, šiuo metu jai nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas, o reikšmingesnis sveikatos būklės atkūrimas neįmanomas. Po autoįvykio patirtas skausmas, stresas dėl vaikų ateities, mirties baimė ir kiti negatyvūs pojūčiai lėmė suprastėjusią savijautą, išsivystė hipertenzija, atsirado nervinis dirglumas ir išsekimas, miego sutrikimas, vegetacinės nervų sistemos veiklos sutrikimas. Šiuo metu ieškovė taip pat kenčia skausmus, dėl patirtų sužalojimų negali laisvai judėti, vaikšto su ramentais, ateityje jai reiks patirti chirurgines operacijas. Tai lemia socialinio ir profesinio bendravimo galimybių sumažėjimą, pakeitė šeimos gyvenimo kokybę, ji nebegalės pilnavertiškai rūpintis savo sūnų auginimu ir auklėjimu. Jokiomis šiuolaikinėmis priemonėmis negalima užtikrinti, kad ieškovės sveikatos būklė nepablogės tiek, kad D. Š. taps visiškai nedarbinga ir jai bus reikalinga aktyvi slauga, todėl prašoma priteisti iš atsakovų D. Š. 694227,20 Lt neturtinę žalą, mažinant 700000 Lt įvertintą neturtinės žalos atlyginimą trečiojo asmens UABD „Ergo Lietuva“ išmoka – 5772,80 Lt. Ieškovui L. Š. dėl autoįvykio metu patirto sveikatos sužalojimo, skausmo, streso, patirtų išgyvenimų ir galimybių sumažėjimo padaryta neturtinė žala ieškinyje įvertinta 100 000 Lt, tačiau ši suma sumažinta trečiojo asmens UABD „Ergo Lietuva“ išmoka – 380 Lt, ir prašoma priteisti 99 620 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovui D. Š., kuris autoįvykio metu buvo nepilnametis ir patyrė ne tik didžiulį stresą, bet ir baimę dėl artimųjų netekties, savo ateities, prašoma priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pradinė vaiko psichinė būsena ir vėlesni išgyvenimai matant sužalotą ir kenčiančią mamą lėmė ne tik jo dvasinę būklę, bet ir atsiliepė jo mokymosi rezultatams. Ieškovė D. Š. prašė priteisti ir 1 288 699 Lt turtinę žalą, kurią sudarytų vienkartinė išmoka, apskaičiuota padauginus vidutinį darbo užmokestį, gautą iki sužalojimo (6900 Lt) iš prarasto darbingumo lygio (60%) ir padauginus iš iki pensijinio amžiaus likusio laiko tarpo, t. y. iš 240 mėn. = 993 600 Lt. Taip pat ieškovė prašo priteisti 295 099 Lt nedarbingumo rizikos prisiėmimo ir būsimos pensijos sumažėjimo atlyginimą, kuriuos paskaičiuoja pagal formulę 6900 Lt x 60 % x 3,4 % (ligos draudimas) + 6900 Lt x 60 % x 26,3 % (pensijų socialinis draudimas) x 240 = 295099 Lt (1 t., 1–9, 133–138 b. l., 2 t., 84–84, 154–165 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš atsakovų priteisė ieškovei D. Š. 93 227,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui L. Š. – 9620 Lt, o ieškovui D. Š. – 5000 Lt. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo K. N. 3289 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Byloje 2012 m. sausio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu atsakovas K. N. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2010 m. vasario 27 d. apie 21.01 val. Šiauliuose, Vilniaus gatve vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. ( - ) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas nustatė, kad minėto automobilio valdytojas yra BAB bankas SNORAS, tačiau atmetė šio atsakovo atsikirtimus, jog bankui atsakomybė nekyla, nes atsakovas K. N. automobilį vairavo ne darbo metu, be darbdavio leidimo ir neblaivus. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu. Atsižvelgdamas į atsakovo K. N. parodymus, jog bankui priklausantį šarvuotą inkasatorių automobilį VW Transporter jis dažniausiai po darbo pastatydavo prie savo namų, jam nereikėjo darbdavio leidimo pasiimti automobilį ne darbo metu, sprendė, kad BAB bankas SNORAS automobilio grįžimo į garažą ar stovėjimo aikštelę nekontroliavo, autoįvykio dieną jo nepasigedo ir buvimo vietos netikrino. Todėl darė išvadą, kad bankas netinkamai kontroliavo transporto priemonės, šarvuoto inkasatorių automobilio, keliančio aplinkiniams didesnį pavojingumą, lyginant su standartinės komplektacijos automobiliu, naudojimo tvarką ir neužtikrino šio didesnio pavojaus šaltinio apsaugos. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas K. N. turėjo administracinių nuobaudų už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pažymėjo, kad bankas, skirdamas K. N. į atsakingas pareigas, prisiėmė didžiąją dalį rizikos dėl jo elgesio vairuojant ir saugant darbdavio jam patikėtus didesnio pavojaus šaltinius, ir turi atsakyti solidariai su K. N.. Teismas konstatavo, kad ieškovas D. Š. nedalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo sužaloti jo šeimos nariai, tačiau jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią solidariai privalo atlyginti atsakovai. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendė, kad dėl įvykusios autoavarijos D. Š. ilgą laiką buvo netekęs saugios šeiminės aplinkos, patyrė didžiulį stresą dėl mamos ir brolio sužalojimų, jų patiriamo skausmo ir netgi baimę dėl jų netekties. Pažymėjo, jog pakankamai lėšų turėjęs atsakovas AB bankas SNORAS laiku nesuteikė nepilnamečiui D. Š. jokios pagalbos, nors tai padaryti privalėjo, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio ir 6.270 straipsnio nuostatomis. Teismas sprendė, kad teisingas ir protingas ieškovui D. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydis – 5000 Lt. Nustatydamas ieškovams D. Š. ir L. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino pažeistos vertybės pobūdį ir žalą padariusių asmenų kaltę, taip pat aplinkybes, kad abiejų atsakovų turtinė padėtis yra sunki – bankui iškelta bankroto byla, o K. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Konstatavo, kad D. Š. padarytas sveikatos sužalojimas buvo sunkus, ji patyrė ir patiria didelius fizinius skausmus, emocinius sukrėtimus, neteko 60 procentų darbingumo, dėl sužalojimų atsiradę padariniai lėmė socialinio bendravimo ir karjeros galimybių sumažėjimą, dvasinius išgyvenimus, nežinomybę dėl savo ir vaikų, kuriuos ji išlaiko viena, ateities. Todėl, atsižvelgdamas į itin sunkias eismo įvykio pasekmes ieškovės sveikatai, profesinių galimybių praradimą, į atsakovų kaltę ir jų elgesį po eismo įvykio, teismas nukrypo nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos atlyginimo dydžių ir ieškovei D. Š. padarytą neturtinę žalą teismas įvertino 100 000 Lt. Nustatęs, kad trečiasis asmuo UADB „ERGO LIETUVA“ išmokėjo ieškovei 5772,80 Lt žalos atlyginimo, teismas priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą – 93 227,20 Lt. Pažymėjo, kad L. Š. neteisėtais atsakovų veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl sveikatos sužalojimo tokiame jauname amžiuje (17 metų) jam padaryta didelė žala – jis neteko galimybės sportuoti. Taip pat konstatavo, kad L. Š. patyrė stresą dėl mamos D. Š. patirtų gyvybei pavojingų sužalojimų, savo ir jaunesnio brolio D. Š. ateities. Atsižvelgdamas į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius ir UADB „ERGO LIETUVA“ L. Š. išmokėtą 380 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas manė esant teisingu ir protingu priteisti L. Š. 9620 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad turto sugadinimo gydymo, papildomo maitinimo, bei kitas, su sveikatos grąžinimu susijusias, būtinas išlaidas ir negautas pajamas ieškovei D. Š. atlygino trečiasis asmuo UADB „ERGO LIETUVA“, išmokėjęs 77 564,46 Lt draudimo išmokų, atlygindamas turtinę ir neturtinę žalą, negautas pajamas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė D. Š. nepagrindė ir neįrodė prašomos priteisti 1 288 699 Lt dydžio turtinės žalos, todėl šio reikalavimo netenkino.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir ieškovų reikalavimus patenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priteisdamas ieškovui D. Š. neturtinę žalą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007, kadangi toje byloje ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Minėta nutartimi negalima vadovautis, kaip suformuojančia teismų praktiką, jog panašiomis aplinkybėmis dėl sužaloto artimo giminaičio patirta žala vertintina 5000 Lt. Be to, kasacinio teismo nutartyje nepasisakyta dėl ieškovo ir atsakovo turtinės padėties. Mano, jog teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl priteisė ieškovui D. Š. tik dalį prašomos neturtinės žalos atlyginimo.
  2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovams D. Š. ir L. Š. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Tai, kad atsakovo BAB banko SNORAS finansinė padėtis yra sunki nereiškia, kad visiškas ieškovų ieškinio reikalavimų tenkinimas turėtų ypatingai reikšmingų finansinių padarinių šiam atsakovui. Ieškovų prašoma priteisti suma šiam atsakovui santykinai nėra didelė, nes vien bankroto administravimo kaštai sudaro iki 20 mln. litų per mėnesį, o nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. birželio 30 d. bankas gavo 1,09 mlrd. litų piniginių įplaukų. Teismas visiškai nevertino atsakovo K. N. finansinės padėties, sunkią turtinę padėtį preziumuodamas tik pagal laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktą.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priteisdamas neturtinę žalą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliantų atlikta Lietuvos teismų praktikos analizė to nepatvirtina, o priešingai – sunkaus sužalojimo atveju priteisiama 100 000 Lt neturtinės žalos ar net gerokai daugiau. Bet to, tai, kad teismas privalo atsižvelgti į tokios kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką, nereiškia, jog automatiškai žalos atlyginimo dydis taikytinas nominalia jo išraiška. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų nuvertėjimas per pastaruosius septynerius metus sudaro beveik 40 procentų.
  4. Teismas, atmesdamas visus ieškovės pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos reikalavimo, nepateikė šių įrodymų analizės. Todėl neaišku, dėl kokių priežasčių šie įrodymai atmesti. Taigi dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kas sudaro pagrindą jį naikinti. Apeliantai teigia, kad ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pakankamai pagrįstas ir tinkamai įrodytas, todėl skunde plačiau dėl to nepasisako.

9Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nesutinka su skunde išdėstytais argumentais. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

101. Ieškovai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007 nepasisakoma apie ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį, kas reikšminga, nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovas pažymi, kad teismas neturi atsižvelgti į nukentėjusiųjų turtinę padėtį.

112. Priteistinos neturtinės žalos dydžio vertinimas per BAB banko SNORAS turto balansinės vertės, administravimo kaštų ir administratoriaus atlyginimo, gautų piniginių įplaukų prizmę, yra ydingas tiek faktine, tiek teisine prasme. Jei būtų konstatuota solidarioji banko kaltė, ieškovų reikalavimas būtų tenkinamas ketvirtąja eile ir būtų patenkinta sąlyginai nedidelė ieškovų reikalavimo dalis. Be to, pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, atlyginęs žalą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens, todėl banko sumokėtos sumos bet kuriuo atveju būtų išieškomos iš K. N., kurio turtinė padėtis yra sunki. Byloje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovo K. N. sunkią turtinę padėtį, o banko bloga turtinė padėtis yra visuotinai žinoma.

123. Neaišku, kodėl ieškovai lygina 2005 ir 2012 metų vartotojų kainų indeksus, nors teismas nesirėmė 2005 m. teismų praktika.

134. Priešingai nei nurodo ieškovė, jos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo atmestas vieninteliu argumentu – teigiant, kad ji nepagrindė ir neįrodė prašomos priteisti 1 288 699 Lt sumos. Teismas taip pat nurodė, jog turtinę žalą jai pilnai atlygino trečiasis asmuo. Jokių įrodymų, pagrindžiančių papildomų 1 288 699 Lt turtinę žalą ji nepateikė.

14Apeliaciniame skunde atsakovas K. N. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovams L. Š. ir D. Š. priteistos neturtinės žalos dydį, o D. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Prašo prijungti prie bylos Šiaulių miesto plaukimo mokyklos „Delfinas“ žeimos pirmenybių, skirtų plaukimui „Į naujuosius metus“ protokolą, kadangi jis įrodo, kad ieškovas L. Š. gali dalyvauti sporto varžybose. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantui apie šį protokolą nebuvo žinoma. Skundą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą D. Š., netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino CK 6.245-6.247 bei 6.250 straipsnių nuostatas bei nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl artimojo sužalojimo tiesiogiai CK neįtvirtinta. Tokia teisė numatyta tik fizinio asmens mirties atveju (CK 6.284 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 suformulavo taisyklę, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti neigiamu poveikiu. D. Š. pats nebuvo autoįvykio vietoje, nepatyrė sužalojimų, avarijos vietoje sužalotų mamos ir brolio nematė. Taip pat jis nepateikė įrodymų dėl skaudžių, ilgalaikių, tęstinių, sunkiai įveikiamų arba nepašalinamų dvasinių ar fizinių kančių, patirto streso sukeltų pasekmių. Pažymėjo, kad kreipėsi į ieškovus dėl savanoriško žalos atlyginimo, tačiau ieškovė D. Š. atsisakė bendrauti.

162. Teismas, nepagrįstai priteisė L. Š. 9620 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes jo sužalojimai buvo nesunkūs. Be to, nėra pagrindo teigti, kad jis neteko galimybės sportuoti, nes 2010 m. gruodžio 28-29 d. L. Š. dalyvavo plaukimo varžybose.

173. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ieškovei D. Š., teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismo nurodytose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 nukentėjusiesiems kilo rimtesnės pasekmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010 buvo priteista 50 000 Lt, nors nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis pripažintas I grupės invalidu su visiška negalia, vėliau I grupės invalidu, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba. Teismo priteista ieškovei neturtinė žala neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų bei teismų praktikos, todėl turėtų būti mažinama.

184. Teismas turėjo atsižvelgti, kad visa priteista suma bus išieškoma tik iš apelianto K. N., nes AB bankas SNORAS yra bankrutavęs ir visuotinai pripažįstama, kad jo turto nepakaks esamų kreditorių reikalavimams tenkinti. Apeliantas šiuo metu atlieka bausmę ir praktiškai jokių pajamų negauna, turi mažametį vaiką, gimusį 2011 m., 208 m. balandžio 28 d. paėmė 250 000 Lt būsto paskolą, kurią turi grąžinti iki 2048 m., kito vertingo turto neturi.

195. Teismas pažeidė šalių lygybės principą, kadangi visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš apelianto K. N.. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo taikyti CPK 96 straipsnio 7 dalį, nes šios priteistos išlaidos pasunkino apelianto materialinę padėtį.

20Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į atsakovo K. N. apeliacinį skundą iš esmės sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, tačiau pažymi, kad neturėtų atsakyti solidariai. Taip pat prašo priimti naują įrodymą – banko raštą K. N. dėl paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą bei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Šie dokumentai patvirtina sunkia K. N. turtinę padėtį, o jų pateikimo galimybė atsirado tik po teismo sprendimo. Mano, kad teismo sprendimas priteisti iš atsakovo K. N. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai yra formaliai teisingas, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į šio asmens sunkią turtinę padėtį.

21Apeliaciniame skunde atsakovas BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys ir šioje dalyje apelianto atžvilgiu priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, panaikinti apelianto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

221. Teismo sprendimas taikyti apelianto atžvilgiu solidarią atsakomybę prieš ieškovus priimtas ignoruojant esminę reikšmę turinčias ir byloje esančiais įrodymais patvirtintas aplinkybes: naudojimosi tarnybiniais automobiliais tvarką bei K. N. kaip Šiaulių filialo Saugos skyriaus viršininko pareigines funkcijas. Apeliantas prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų darbuotojo K. N. veiksmų, kai šis savavališkai paėmė transporto priemonę. Apelianto kaltės nėra, todėl jis neturi pareigos atlyginti žalą pagal CK 6.270 straipsnį, o šią žalą turi atlyginti K. N..

232. Teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas netinkamai kontroliavo tarnybinio automobilio naudojimo tvarką ir neužtikrino apsaugos. Būtent K. N. buvo atsakingas už automobilį VW Transporter, jam teko pareiga saugoti šio automobilio raktus, užtikrinti tinkamą naudojimosi tvarką, tačiau šių pareigų jis nepaisė. Būtų nelogiška, jei K. N. veiksmus kažkas turėtų prižiūrėti, nes bendrovės administravimas taptų visiškai nelankstus. Teismas nenurodė, kad galiojusios naudojimosi tarnybiniu transportu taisyklės prieštaravo teisės aktams ar buvo nepakankamos, taip pat kokių elgesio standartų nesilaikė apeliantas, priimdamas į darbą K. N..

243. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą ieškovui D. Š., kadangi neturtinė žala dėl artimojo sužalojimo atlyginama tik išimtiniais atvejais. Teismas turėjo nustatyti, ar D. Š. patyrė itin didelius, ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, tačiau to nepadarė.

254. Teismas akivaizdžiai nepakankamai motyvavo savo sprendimą priteisti ieškovams D. Š. ir L. Š. neturtinės žalos priteisimą, nes nenurodė, kokios neeilinės, išskirtinės nustatytos aplinkybės lėmė nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos. Ieškovai prašė priteisti neproporcingai didelę sumą, todėl ją pagrįsti įrodymais. Be to, teismas sunkią atsakovų turinę padėtį laikė aplinkybe, didinančia priteistinos žalos dydį, bei pripažino, kad ieškovų prašoma neproporcingai didelė suma suponuoja ir didesnę priteistinos kompensacijos sumą, kas prieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 daliai bei teismų praktikai. Teismo teiginiai, jog ieškovė prarado bendravimo ir karjeros galimybes nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

265. Priteisdamas neturtinę žalą ieškovui L. Š. teismas neturėjo teisės vadovautis faktiniais įrodymais nepagrįstais teiginiais dėl neva prarastos galimybės sportuoti. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad L. Š. buvo ar yra plaukikas. Kita vertus, po autoįvykio vykusiose varžybose ieškovas vienoje iš rungčių tapo nugalėtoju.

276. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose ir nenurodė, kokios aplinkybės tai nulėmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sunkaus sveikatos sužalojimo autoįvykio metu, atlyginimo teisingu, protingu ir sąžiningu laiko 5000 – 71 274 Lt, o bylose dėl neturtinės žalos, padarytos mirties autoįvykio metu – 8000 – 100 000 Lt sumą. Todėl teismo priteista neturtinės žalos dydžio suma yra nepagrįsta ir neteisinga.

28Ieškovai atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti sprendimą taip, kaip reikalauja atsakovai. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

291. Nesutinka, kad D. Š. išgyvenimus dėl mamos ir brolio būtų patyręs, jei pats būtų sužalotas. Ši aplinkybė priešingai – galėtų tik slopinti jo išgyvenimus.

302. Ieškovė D. Š. nėra įpareigota bendrauti su K. N., nes dėl susiklosčiusių santykių, ieškovei bendravimas su K. N. kelia neigiamas emocijas ir psichologinį diskomfortą. Tačiau šalys yra atstovaujamos teisininkų, kurių pagalba galėjo spręsti kylančius klausimus išvengdami asmeninių kontaktų. Nežiūrint to, realių pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą apeliantai nedėjo.

313. Apeliantų paminėta teismų praktika neturėtų būti vertinama vien nominalia priteistų piniginių sumų verte. Nors daugeliu ieškovų nurodytos teismų praktikos atveju priteistos išties mažesnės sumos, tačiau ieškovai reiškė santykinai nedidelės vertės reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

324. Už tinkamą automobilio naudojimą ir saugojimą buvo atsakingas ne vien tik K. N., tačiau ir banko Šiaulių filialo vadovas, kuris tinkamai neatliko savo pareigų.

33Atsakovas K. N. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovų skundą atmesti, o atsakovo BAB banko SNORAS apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūrai. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

341. Sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais dėl neturtinės žalos ieškovams priteisimo nepagrįstumo.

352. Ieškovų prašoma priteisti žala yra neproporcingai didelė. Bylos nagrinėjimo metu K. N. buvo pateikęs duomenis apie savo sunkią materialinę padėtį.

363. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, susijusią su turtinės žalos ieškovei atlyginimu.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

39Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

40Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atlyginimo klausimas.

41Dėl atsakovo BAB banko SNORAS atsakomybės

42Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas AB bankas SNORAS yra solidariai atsakingas ieškovams kartu su atsakovu K. N.. Atsakovas AB bankas SNORAS apeliaciniame skunde kvestionuoja šią teismo išvadą.

43Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, kad žala ieškovams buvo padaryta didesnio pavojaus šaltiniu (CK 6.270 str.), be to, už žalą padarytą dėl darbuotojų kaltės privalo atsakyti samdantis darbuotojus asmuo (CK 6.264 str.). Atsakovui AB bankui SNORAS taikytina objektyvioji civilinė atsakomybė (civilinė atsakomybė be kaltės), nes žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė atsakovo darbuotojas (CK 6.264, 6.270 str.). Nors byloje buvo nustatyta, kad atsakovui AB bankui SNORAS priklausančia transporto priemone atsakovas K. N. naudojosi ne darbo metu, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovui K. N. patikėta transporto priemonė, lyginant su standartinės komplektacijos automobiliu, aplinkiniams kelia dar didesnį pavojingumą, atsakovas AB bankas SNORAS nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus užtikrinti tinkamą šios transporto priemonės naudojimą.

44Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatas civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

45Byloje esančių liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad minėtos transporto priemonės naudojimo tvarka nebuvo tinkamai kontroliuojama, pagal susiklosčiusią praktiką buvo įprasta šį inkasatorių automobilį laikyti prie atsakovo K. N. namų (t. 3, b. l. 42-46). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovo AB banko SNORAS neteisėtas neveikimas neprižiūrint savo nuosavybės taip pat lėmė kilusias pasekmes. Pažymėtina, kad bankas nepagrįstai remiasi tuo, jog jis neturėjo galimybės užtikrinti tinkamos automobilio kontrolės. Nors atsakovas nurodo, kad banke buvo sukurta išsami ir griežta naudojimosi tarnybinėmis transporto priemonėmis tvarka, tačiau bylos aplinkybės paneigia šį argumentą. Kaip jau minėta, banko tarnybinį automobilį naudoti ne darbo metu buvo laikoma įprasta praktika, todėl nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad tokiu atveju reikėtų skirti be galo daug asmenų kontroliuoti vieniems kitų darbą. Vis dėlto, efektinga ir veiksminga savo turto priežiūra ir kontrolė nebūtinai turi pasižymėti dideliu skaičiumi prižiūrinčių asmenų. Tokiomis aplinkybėmis pagrįstai konstatuota, kad tarp atsakovo AB banko SNORAS nerūpestingo elgesio (nesirūpinimo savo nuosavybe taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žalos) ir ieškovams padarytos žalos yra civilinei atsakomybei kilti pakankamas priežastinis ryšys, t. y. bankui atidžiau ir rūpestingiau prižiūrėjus savo nuosavybę, tikėtina, jog žalos nebūtų kilę.

46Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė banko solidariai atsakomybei kilti faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta.

47Dėl D. Š. reikalavimų pagrįstumo

48Ieškovai prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą D. Š., kuris nedalyvavo autoįvykyje. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad D. Š. dėl įvykusios autoavarijos ilgą laiką buvo netekęs saugios šeiminės aplinkos, patyrė didžiulį stresą dėl mamos ir brolio sužalojimų, jų patiriamo skausmo, baimę dėl jų netekties, priteisė jam iš atsakovų 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėjamu atveju ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta.

49CK 6.283 straipsnio 1 dalies pagrindu fizinio asmens suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo atveju už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi žala atlyginama tam asmeniui, kuris tiesiogiai patyrė sveikatos sužalojimą. Fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai) (CK 6.284 str. 1 d.). Iš paminėtų kodekso normų darytina išvada, kad Civilinis kodeksas tiesiogiai neįtvirtina teisės į neturtinės žalos atlyginimą artimojo sužalojimo atveju.

50Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas D. Š. neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007. Tačiau negalima teigti, kad paminėtos ir nagrinėjamos civilinių bylų aplinkybės yra tos pačios. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007 teismas pripažino, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas tėvui yra pagrįstas, nes: „fizinio asmens ir jo artimųjų sveikatos sužalojimo atveju fizinis skausmas ar dvasiniai išgyvenimai pasireiškia jo paties ar jam artimų žmonių (šiuo atveju nepilnamečio vaiko) pavojingu gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu autoavarijos metu ir yra vertinami kaip darantys neturtinę žalą tiek dėl to, kad sunkiai buvo sužalotas kartu važiavęs vaikas, tiek dėl pačiam tėvui padaryto nežymaus sveikatos sužalojimo, nes abu kentėjo nuo fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų“. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala priteista abiem nukentėjusiesiems, taip pat įvertinta ir tai, kad tėvas matė, kaip buvo sužalotas jo vaikas, kas tik padidino dvasines kančias.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika laikosi nuostatos, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Neturtinė žala dėl artimojo sužalojimo atlyginama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas itin glaudus artimųjų tarpusavio ryšys, o artimam žmogui padaryti sužalojimai yra ilgalaikiai ir itin pavojingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; bylos Nr. 3K-7-255/2005). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu nustatyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo principo aspektu būtina atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

52Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad dėl mamos ir brolio sužalojimo D. Š. patyrė itin intensyvias ir ilgalaikes neigiamas emocijas. Teisėjų kolegija neneigia, kad ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau ne kiekvienu atveju dėl streso, įtampos ar nemalonių įvykių gali būti patiriama neturtinė žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. tiesiogiai nematė autoįvykio bei, kaip buvo sužaloti jo artimieji, pats fizinių sužalojimų nepatyrė. Nors autoavarijos metu D. Š. buvo nepilnametis, tačiau, būdamas šešiolikos metų, galėjo adekvačiai suvokti avarijos pasekmes. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. Š. brolis L. Š. patyrė nesunkų kūno sužalojimą, motinos D. Š. gyvybei nebuvo iškilusi grėsmė.

53Remdamasi Civilinio kodekso nuostatomis bei vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo D. Š. priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl ši teismo sprendimo dalis yra keistina, atmetant ieškovo D. Š. reikalavimus atlyginti neturtinę žalą.

54Dėl neturtinės žalos atlyginimo L. Š. bei D. Š.

55CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikšmingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

56Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

57Nors pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.J. J. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2010 ir kt.), tačiau taip pat atsižvelgtina ir į žalą padariusių asmenų turtinę padėtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo K. N. finansinė padėtis yra sunki (t. 3, b. l. 132-141). Taip pat prie bylos prijungtini ir atsakovo pateikti dokumentai dėl Paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą bei prašymas atlikti vykdomąjį įrašą (t. 4, b. l. 22, 23). Nurodytų dokumentų prijungimas nepažeidžia CPK 314 straipsnio reikalavimų, be to, jų turinys patvirtina naujausius duomenis apie atsakovo K. N. finansinę padėtį.

58Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad nėra abejonių, jog ir AB banko SNORAS finansinė padėtis yra sunki, tačiau tuo pačiu paneigia šį savo teiginį, nurodydami, jog visiškas ieškovų reikalavimų patenkinimas šioje byloje neturėtų ypatingai reikšmingų finansinių padarinių šiam atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla, kadangi buvo konstatuotas banko nemokumas, t. y. banko grynoji turto vertė (4416,255 mln. Lt) yra mažesnė negu kredito įstaigos įsipareigojimai (7171,921 mln. Lt.). Taigi ieškovai, teigdami, jog bankas gavo 1,09 mlrd. Lt įplaukų, visiškai neatsižvelgia į tai, jog bankas turi daugiau kreditorinių įsipareigojimų, negu jo grynoji turto vertė. Teigdami, jog bankui ieškiniu reikalaujama suma nesudarytų didelių sunkumų įvykdyti teismo sprendimą, ieškovai paneigia ir kitų banko kreditorių teisę kreditorių eilės tenkinimo tvarka gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė šią žalą padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas. Todėl sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens nebus jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Tuo pačiu, reikia įvertinti priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovų tikimybę ir nustatyti tokią piniginę kompensaciją už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusiuosius per protingą terminą, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti.

60Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų prašoma priteisti 100 000 Lt ir 700 000 Lt neturtinė žala neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Darytina išvada, kad ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomą atlyginti neturtinės žalos sumą vertino kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-539/2012).

612010 m. balandžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 370/10(04) nustatyta, kad L. Š. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, juosmens kairės pusės nubrozdinimas, krūtinės kairės pusės ir kairės šlaunies sumušimas. Konstatuota, kad ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (baudž. b. Nr. 40-1-00055-10, t. 1, b. l. 154).

62Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama apie 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2006, Nr. 3K-3-357/2008 ir kt.).

63Sutiktina su ieškovu L. Š., jog dėl autoįvykio jis patyrė tiek fizinius, tiek dvasinio pobūdžio padarinius, tačiau šie padariniai buvo trumpalaikiai, didesnės įtakos ieškovo sveikatai nepadarė. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog L. Š. buvo padaryta didelė žala netekus galimybės sportuoti, nėra pagrįsta. Visų pirma, byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas iki autoįvykio turėjo kokių nors sportinių pasiekimų. Antra, byloje esantys įrodymai paneigia teismo padarytą išvadą. Autoavarija, kurios metu nukentėjo ieškovas, įvyko 2010 m. vasario 27 d., tačiau jau 2010 m. birželio 17 d. L. Š. tapo 50 m peteliške ir 50 laisvuoju stiliumi plaukimo rungties nugalėtoju (t. 2, b. l. 22). Be to, 2010 m. gruodžio 28-29 d. protokolu ieškovas buvo įtrauktas į 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi plaukikų sąrašą kitiems metams (t. 3, b. l. 129). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovo L. Š. sveikatai buvo padaryta kokių nors žymesnių neigiamų pasekmių (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5000 Lt. Atsižvelgus į tai, kad UADB „Ergo Lietuva“ L. Š. išmokėjo 380 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovų ieškovui priteistina 4620 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

64Iš 2010 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr. G 467/10(04) nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovei D. Š. padaryti šie kūno sužalojimai: kryžkaulio lūžis, kairiojo kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir meniskų plyšimai, dešinio kelio sąnario priekinio priekinio kryžminio raiščio ir medialinio menisko plyšimai, kairio šlaunikaulio lateralinės pakilos atsklilimas, stuburo juosmeninės dalies penkto slankstelio poslinkis, lateralinio kairės šlaunies nervo neuropatija, galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės šešto danties vainiko nuskėlimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir šešto, kairės pusės pirmo dantų kramtomųjų kraštų nuskėlimas, abiejų ausų sumušimas, poodinės kraujosruvos smilkiniuose, odos nubrozdinimai rankose, krūtinėje, kojose. Išvadoje konstatuota, kad D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (baudž. b. t. 1, b. l. 114-116). 2010 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. KG 110-467/10 (04) padaryta išvada, jog D. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (baudž. b. t. 1, b. l. 140-143). 2011 m. gruodžio 22 d. ekspertizės akte Nr. EKG 78/11 (02) buvo pažymėta, kad pagal pirminius duomenis patirti ieškovės sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau, paaiškėjus papildomoms sužalojimų išraiškoms, antrojoje išvadoje ekspertas sužalojimus pagrįstai įvertino sunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėtame ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, jog eismo įvykio metu D. Š. patirti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (baudž. b. t. 3, b. l. 117-126). Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė D. Š. nuolat skundėsi skausmais, buvo gydyta ir konsultuota medicinos įstaigose, jai buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (t. 3, b. l. 65). Todėl spręstina, kad dėl patirtų traumų liekamieji reiškiniai ieškovei trukdė gyventi visavertį gyvenimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad autoįvykis neabejotinai sukėlė ieškovei ilgalaikį didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei praradimus, nes gijimo procesas užsitęsė.

65Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo, kodėl nukrypo nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė ne per didelį neturtinės žalos atlyginimą, o kaip tik – per mažą. Pasak ieškovų, Lietuvos teismų praktikos analizė patvirtina, kad sunkaus sveikatos sužalojimo atveju priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo 100 000 Lt dydis yra įprastas. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais tokius ieškovų teiginius.

66Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad civilinėse bylose esant panašiems ar net sunkesniems sužalojimams, vertintiniems kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, paprastai priteisiama nuo 25 000 Lt iki 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-475/2004, Nr. 3K-3-394/2006, Nr. 3K-3-167/2010).

67Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir po autoįvykio dirbo Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Joniškio ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Šiaulių apskrities Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje, o jos pajamos atitinkamais laikotarpiais nesumažėjo 60 procentų (t. 1, b. l. 120-123). Pažymėtina, jog ieškovei nustatytas 60 procentų netektas darbingumas iki 2013 m. birželio 19 d. (t. 3, b. l. 65). Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovei D. Š. buvo nustatytas terminas pateikti teismui duomenis iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie darbingumo netekimo suteikimą (t. 4, b. l. 39-40). Nurodytų duomenų ieškovė nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei nėra nustatytas dalinis darbingumas. Šios aplinkybės rodo, kad D. Š. sveikata nebuvo negrįžtamai sunkiai sužalota.

68Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei D. Š. priteista neturtinė žala mažintina iki 50 000 Lt. Atsižvelgus į tai, kad UADB „Ergo Lietuva“ D. Š. išmokėjo 5772,80 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovų ieškovei priteistina 44 227,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl pinigų nuvertėjimo neturi įtakos teisėjų kolegijos nustatytai neturtinei žalai.

69Dėl ieškovei D. Š. priteistinos turtinės žalos atlyginimo

70Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį bei į laikotarpį, kuriam šis nedarbingumas buvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.),

71Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Patirta žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Teismas, apskaičiuodamas šią žalą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 p.).

72Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti turtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentu, kad teismas šią ieškinio dalį atmetė tinkamai nemotyvavęs.

73Negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Remiantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti vienkartinę išmoką – 993 600 Lt, kurią apskaičiavo pagal formulę: gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (6900 Lt) x prarasto darbingumo lygis (60 proc.) x iki pensinio amžiaus likęs laiko tarpas (240 mėn.).

74Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, kurio 6.1 punkte nurodoma, jog skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad paskutinius 3 mėnesius iki autoįvykio ieškovės D. Š. vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 6656,12 Lt (t. 1, b. l. 53, 54).

75Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2011 m. birželio 22 d. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (baudž. b. t. 1, b. l. 140-143). Kaip jau minėta, ieškovei 60 procentų netektas darbingumas nustatytas iki 2013 m. birželio 19 d. Duomenų, jog ieškovei ir šiuo metu yra nustatytas nedarbingumo lygis, nėra. Todėl ieškovei priteistinos turtinės žalos dydis gali būti skaičiuojamas tik iki 2013 m. birželio 19 d., kadangi po šios datos negalima daryti išvados, jog ieškovės pajamų sumažėjimas yra tiesiogiai susijęs būtent su autoįvykio metu patirtais sveikatos sužalojimais, o ne įtakotas kitų aplinkybių. Kadangi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie ieškovei išmokėtas sumas ir netekto darbingumo išmokas, matyti, kad ieškovė gaudavo daugiau nei 40 procentų jos buvusių pajamų, todėl ieškovės negautų pajamų skaičiavimas pagal ieškovų pasiūlytą formulę leistų nepagrįstai jai praturtėti.

76Valstybinio socialinio draudimo duomenimis ieškovė nuo 2010 m. vasario 27 d. iki 2013 m. birželio 19 d. skirtingais laikotarpiais dirbo Viešojoje įstaigoje Joniškio ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Šiaulių apskirties tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje, Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės filialas tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei vykdė individualią veiklą. Šiuo laikotarpiu, t. y. per 40 mėnesių jai buvo priskaičiuota viso 283 674,29 Lt (t. 4, b. l. 50-58), taigi atskaičiuos mokesčius (24 proc.) išmokėta 215 592,46 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis iki tol gautas ieškovės darbo užmokestis sudarė 6656,12 Lt, todėl per 40 mėnesių ieškovė būtų gavusi 266 244,80 Lt pajamų. Lyginant šią sumą su realiai gauta, susidaro 50 652,34 Lt skirtumas (266 244,80 Lt – 215 592,46 Lt). Iš pastarosios sumos reikia atimti ieškovės gautas ligos pašalpas ir netekto darbingumo pensijos išmokas 56 841,91 Lt (t. 4, b. l. 59-62) bei UADB „Ergo Lietuva“ ieškovei išmokėtas draudimo išmokas dėl nedarbingumo – 13 656,62 Lt ir 2674,62 Lt (t. 1, b. l. 47, 57-59, 60, 64-66) (50 652,34 Lt – 56 841,91 Lt – 13 656,62 Lt – 2674,62 Lt = - 22 520,81 Lt). Atlikus paskaičiavimus, paaiškėjo, kad ieškovė nepatyrė piniginio nuostolio, t. y. lyginant su tuo metu gautinu vidutiniu darbo užmokesčiu, ji gavo daugiau lėšų. Remiantis šiais duomenimis, ieškovės prašymas priteisti turtinę žala yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo paaiškėjus, kad nukentėjusiosios sveikata pablogėjo, ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo (CK 6.263 str. 3 d.).

77Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei vertino bylos faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 320 str. 2 d.).

78Dėl bylinėjimosi išlaidų

79Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Sumažinus ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, iš atsakovo K. N. priteistina 1465 Lt žyminio mokesčio ir 132,27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 1597,27 Lt.

80Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų jiems nepriteisiamos. Atsakovas BAB bankas SNORAS prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas (CPK 98 str. 1 d.).

81Atsakovas K. N., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies jis buvo atleistas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi (t. 3, b. l. 128, 142).

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

83Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

84„Ieškinį tenkinti iš dalies.

85Priteisti ieškovei D. Š. (asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta ( - )) 44 227,20 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis litus ir 20 ct) neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS (įmonės kodas 112025973, A. Vivulskio g. 7, Vilnius, bankroto administratorius Neil Hunter Cooper, veikiantis pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2361-611/2012) ir K. N. (asmens kodas ( - ) atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, gyvenamoji vieta, ( - )).

86Priteisti ieškovui L. Š. (asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta Kudirkos g. 26-2, Šiauliai) 4620 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt litų) neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS (įmonės kodas 112025973, A. Vivulskio g. 7, Vilnius, bankroto administratorius Neil Hunter Cooper, veikiantis pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2361-611/2012) ir K. N. (asmens kodas ( - ) atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, gyvenamoji vieta, ( - )).

87Likusią ieškinio dalį atmesti.

88Priteisti iš atsakovo K. N. 1597,27 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis litus ir 27 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. N. ir BAB banko SNORAS... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012... 9. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą... 10. 1. Ieškovai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje... 11. 2. Priteistinos neturtinės žalos dydžio vertinimas per BAB banko SNORAS... 12. 3. Neaišku, kodėl ieškovai lygina 2005 ir 2012 metų vartotojų kainų... 13. 4. Priešingai nei nurodo ieškovė, jos reikalavimas dėl turtinės žalos... 14. Apeliaciniame skunde atsakovas K. N. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m.... 15. 1. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą D. Š., netinkamai... 16. 2. Teismas, nepagrįstai priteisė L. Š. 9620 Lt neturtinės žalos... 17. 3. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ieškovei D. Š., teismas netinkamai... 18. 4. Teismas turėjo atsižvelgti, kad visa priteista suma bus išieškoma tik... 19. 5. Teismas pažeidė šalių lygybės principą, kadangi visas bylinėjimosi... 20. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į atsakovo K. N. apeliacinį skundą... 21. Apeliaciniame skunde atsakovas BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Šiaulių... 22. 1. Teismo sprendimas taikyti apelianto atžvilgiu solidarią atsakomybę prieš... 23. 2. Teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas netinkamai kontroliavo tarnybinio... 24. 3. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą ieškovui D. Š., kadangi... 25. 4. Teismas akivaizdžiai nepakankamai motyvavo savo sprendimą priteisti... 26. 5. Priteisdamas neturtinę žalą ieškovui L. Š. teismas neturėjo teisės... 27. 6. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose... 28. Ieškovai atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad skunduose išdėstyti... 29. 1. Nesutinka, kad D. Š. išgyvenimus dėl mamos ir brolio būtų patyręs, jei... 30. 2. Ieškovė D. Š. nėra įpareigota bendrauti su K. N., nes dėl... 31. 3. Apeliantų paminėta teismų praktika neturėtų būti vertinama vien... 32. 4. Už tinkamą automobilio naudojimą ir saugojimą buvo atsakingas ne vien... 33. Atsakovas K. N. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovų skundą... 34. 1. Sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais dėl neturtinės žalos... 35. 2. Ieškovų prašoma priteisti žala yra neproporcingai didelė. Bylos... 36. 3. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, susijusią su turtinės... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovų apeliaciniai skundai... 39. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio... 40. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės už didesnio... 41. Dėl atsakovo BAB banko SNORAS atsakomybės... 42. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas AB bankas SNORAS yra... 43. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, kad... 44. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatas civilinės... 45. Byloje esančių liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad minėtos transporto... 46. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti... 47. Dėl D. Š. reikalavimų pagrįstumo... 48. Ieškovai prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą D. Š., kuris... 49. CK 6.283 straipsnio 1 dalies pagrindu fizinio asmens suluošinimo ar kitokio... 50. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas D. Š. neturtinės žalos... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika laikosi nuostatos, kad neturtinė... 52. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad dėl mamos ir brolio... 53. Remdamasi Civilinio kodekso nuostatomis bei vadovaudamasi Lietuvos... 54. Dėl neturtinės žalos atlyginimo L. Š. bei D. Š.... 55. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais,... 56. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė... 57. Nors pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus... 58. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad nėra abejonių, jog ir AB banko... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė... 60. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų prašoma priteisti 100 000 Lt ir 700 000... 61. 2010 m. balandžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 370/10(04) nustatyta, kad... 62. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose asmenims,... 63. Sutiktina su ieškovu L. Š., jog dėl autoįvykio jis patyrė tiek fizinius,... 64. Iš 2010 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr. G 467/10(04) nustatyta,... 65. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas... 66. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad civilinėse bylose... 67. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir po autoįvykio dirbo... 68. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro... 69. Dėl ieškovei D. Š. priteistinos turtinės žalos atlyginimo... 70. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 71. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos... 72. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 73. Negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo... 74. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003... 75. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei nuo 2010 m. birželio 23 d.... 76. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis ieškovė nuo 2010 m. vasario 27 d.... 77. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 80. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų... 81. Atsakovas K. N., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Lt žyminio... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 83. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti.... 84. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 85. Priteisti ieškovei D. Š. (asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta ( - )) 44... 86. Priteisti ieškovui L. Š. (asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta Kudirkos g.... 87. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 88. Priteisti iš atsakovo K. N. 1597,27 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus...