Byla 1-200-527/2018
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojui M. A. dėl atviro I° dešinio žastikaulio kūno lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,

2kaltinamajam D. T. ir jo gynėjui advokatui Martynui Vilčinskui,

3nukentėjusiajam M. A.,

4civilinei atsakovei V. Z.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-26488-17, kurioje

6D. T. (asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ( - ), teistas:

71) 1998-09-15 Jonavos r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

82) 1998-12-29 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 4 d. – 3 m. laisvės atėmimo, subendrinus bausmės paskirtą 3 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

93) 2001-02-12 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo;

104) 2005-04-07 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 286 str. – 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 m.;

115) 2008-04-10 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 2005-04-07 Jonavos r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m. 2009-05-28 Jonavos r. apyl. teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2008-04-10 Jonavos r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės;

126) 2011-11-29 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn. Bausmę atlikęs, 2014-06-23 išregistruotas iš probojamųjų asmens duomenų registro),

13kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje.

14Teismas

Nustatė

15D. T. 2017-05-29 apie 20.54 val. ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, ( - ) vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį V. Z., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimą, kad „...eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“ ir KET 154 punkto reikalavimą, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio – ( - ) gatvės – į pagrindinį kelią – ( - ) gatvę – nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu – ( - ) gatve – artėjančiai transporto priemonei – motociklui „Aprilia“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamam M. A., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojui M. A. dėl atviro I° dešinio žastikaulio kūno lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

16Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, kai dėl įvykio sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)

17D. T., apklaustas įtariamuoju (2 t., b. l. 47–49), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje (2 t., b. l. 47–48). Apklausos metu jis parodė, kad 2017-05-31 apie 21 val. jis, būdamas blaivus, su pažįstamais T ir V važiavo sugyventinei V. Z. priklausančiu automobiliu ,,Opel Astra“, v. Nr. ( - ), kurį vairavo jis. Važiuodamas ( - ) gatve ir leisdamasis nuo kalno link pagrindinės ( - ) gatvės matė, kad iš kairės pusės, nuo ( - ), ( - ) gatve, pagrindiniu keliu prie sankryžos artėja motociklininkas. Jis (D. T.) ruošėsi važiuoti į ( - ) gatvę (tiesiai). Pamanęs, kad spės pravažiuoti ( - ) gatvę, padidino greitį ir pradėjo važiuoti per sankryžą. Įvažiavęs į sankryžą pamatė, kad prie jo dideliu greičiu priartėjo tas pats motociklas, kuris važiavo nuo ( - ). Įvyko susidūrimas. Motociklas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairę pusę. Iškarto po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, priėjo prie motociklininko, kuris gulėjo ant asfalto, jam prasidėjo traukuliai. Prisipažįsta, kad važiuodamas šalutiniu keliu – ( - ) gatve, nepraleido pagrindiniu keliu – ( - ) gatve – važiuojančio motociklo, dėl ko ir įvyko avarija.

18D. T., apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2017-05-29 vakare grįžo po darbo, sutiko T. Z. prie laiptinės ir V. S., jie paprašė pavežti iki( - ) gatvės. Jis sutiko pavežti. Važiuojant nusileido nuo kalno, pamatė ( - ) gatve nuo ( - ) pusės važiuojantį motociklą, kuris buvo pravažiavęs viaduką. Jis neįvertino situacijos, bandė pralįsti. Jis norėjo važiuoti tiesiai, kirsti ( - ) gatvę ir nuvažiuoti tiesiai. Ne jo buvo pagrindinis kelias, o ( - ) gatvės. Sutinka, kad turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Leistinas greitis toje vietoje – 50 km/h. Jis matė motociklininką, koks buvo jo greitis – nepasakys, gal ir didesnis. Jis matė, kad labai stipriai artėja, paspaudė dar gazą, bet nespėjo, motociklas atsitrenkė jam į šoną – į vairuotojo pusės priekines ir galines dureles. Jis nepravažiavo sankryžos, sustojo maždaug viduryje gatvės. Automatiškai užsikirto mašina, sustojo, užblokavo ratus. Po smūgio motociklininkas atsitrenkė ir nukrito šalia automobilio, per automobilį nesivertė. Atsitrenkus jis išlipo iš mašinos, pamatė gulintį M. A., paklausė, ar viskas gerai, jis drebėjo, sakė kviesti greitąją. Jam buvo šokas. Stovėdamas šalia matė, kad T. Z. kvietė greitąją. Atvažiavo policija, greitoji, po kiek laiko jis išėjo. Jis buvo blaivus, jam buvo tiesiog gėda. Kokių 10 min. dar stovėjo, šnekėjo su tais, su kuriais važiavo, sulaukė policijos pareigūnų, kurie neklausdami, kur pažeidėjas, pradėjo matuoti avarijos vietą. Sulaukęs greitosios pagalbos jis išėjo. Kas atvažiavo – neatsimena, buvo trise: ir moteris, ir vyras. Matė, kaip išlipo iš greitosios. Kas toliau vyko – nematė, nes nuėjo link Panerių gatvės. Jis pats po dviejų dienų nuėjo į policiją. Jis net negrįžo namo, išsigando, išgėrinėjo, nežinojo, ką daryti, jam buvo gėda. Kuris iš draugų prisiskambino į BPC – nežino, lygtai kabėjo T. Z., lygtai jis girdėjo pokalbį. Daug žmonių buvo, visi skambino. Jis neskambino, nes matė, kad kiti skambino. Pirmiausia pribėgo prie M. A. ir paklausė, ar viskas gerai, jis drebėjo, prašė kviesti greitąją. Motociklininkas gulėjo ant asfalto, vizualiai nesimatė sužalojimų. Tuo metu jam atrodė, kad nelabai galėjo jam padėti, baisu buvo prisiliesti, jis visas drebėjo. Negali paaiškinti, kodėl nepriėjo prie nukentėjusiojo kai atvyko GMP. Automobilyje buvo palikęs dokumentus, kuprinę, kuriuos paliko išeidamas. Jis vienas nuėjo, draugai pasiliko, nieko jiems nesakęs apsisuko ir išėjo. Prieš įvykį nevartojo, o po įvykio vartojo ne tik alkoholį. Negrįžo namo, buvo su visokiais, net gėda. Vartojo, atrodo, amfetaminą milteliais, kraujyje, paimtame tą dieną, kai atėjo į policiją, jo rado. Anksčiau nebuvo vartojęs amfetamino. Avarijos dieną nevartojo. Buvo depresijoj, viskas atrodė tas pats, nebūtų grįžęs namo, jei ne sugyventinė V. Z., kartu su kuria gyvena aštuoni metai, veda bendrą ūkį. Automobilis buvo įgytas 2017 m. Automobilis yra V. Z., jam nepriklauso jokia dalis. Važinėjo su juo jis, draudimą darėsi ant savęs. V. Z. pirko automobilį už 1 700 Eur, o jis vairavo. Tokia vertė yra ir dabar. Įvykio metu transporto priemonės draudimas buvo pasibaigęs dvi ar trys dienos, nespėjo apsidrausti. Jis buvo pats sužalotas eismo įvykio metu, kraujavo kairė pusė, matyt, nuo stiklų. Jo išsilavinimas – 9 klasės. Darbo užmokestis – 460 Eur. Su nukentėjusiojo ieškiniu nelabai sutinka, nes per didelis, bus sudėtinga išmokėti. Jis turi du mažamečius vaikus, po vieną su V. Z. (kuriam 1 m. ir 1 mėn.) ir su R. Š. (kuriam 10 metų). Su V. Z. augina vaiką, kitam moka 60 Eur išlaikymą, jo neaugina. Teistumai yra seniai, kai buvo jaunas ir durnas. Paskutinis teistumas 2011-11-27, šiuo metu išnykęs. 2 500 Eur suma per didelė, jis neįsivaizduoja, kokią žalą sutiktų atlyginti. Dabar pas antstolius nėra bylų. Yra su V. Z. paėmęs 2 000 Eur paskolą, kurią atidavinėja. V. Z. pagal ieškinį neturėtų atsakyti.

19Nukentėjusiojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos nukentėjusysis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog jis 2017-05-29 apie 21.00 val. savo motociklu ,,Aprilia Scarabeo“, v. Nr. ( - ), kuris buvo techniškai tvarkingas, važiavo vienas nuo ( - ) pusės, ( - ) gatve, ( - ), pagrindiniu keliu, link ( - ) miesto centro. Jis buvo blaivus, jokių narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Artėjant prie sankryžos su ( - ) ir ( - ) gatvėmis matė, kad nuo ( - ) gatvės link ( - ) gatvės važiuoja automobilis ,,Opel Astra“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Įvažiuojant į sankryžą jam pasirodė, kad automobilis leisdamasis nuo kalno ( - ) gatve ir artėdamas link pagrindinės gatvės jam iš dešinės, pristabdo. Buvo įsitikinęs, kad automobilis prieš įvažiuodamas į pagrindinę ( - ) gatvę sustos ir praleis jį (M. A.), nes jis važiavo pagrindiniu keliu. Važiuodamas per sankryžą jis pristabdė savo motociklą, kad bet kokioje situacijoje galėtų sustabdyti motociklą. Mano, kad tuo metu per sankryžą jis važiavo apie 50 km/val. greičiu, ne daugiau. Važiavo antra eismo juosta. Kiek prisimena, tuo metu sankryžoje buvo tik dvi transporto priemonės – jo motociklas ir automobilis ,,Opel Astra“, kuris artėjo prie sankryžos ( - ) gatve. Jam jau važiuojant per sankryžą automobilis ,,Opel Astra“ padidino greitį. Pamatęs automobilį išvažiuojantį į sankryžą, jis bandė stabdyti, bet atstumas iki automobilio buvo labai mažas, todėl išvengti susidūrimo nepavyko. Jo vairuojamas motociklas trenkėsi priekiu į automobilio Opel Astra kairės pusės priekinį sparną arčiau priekinių durelių. Po ko jis krito ant asfalto, juto skausmą nugaros srityje, rankose. Važiuodamas motociklu ant galvos mūvėjo šalmą. Sąmonės praradęs nebuvo, bet atsikelti negalėjo. Po susidūrimo matė tik asfaltą. Kas vyko aplinkui – nematė. Automobilio ,,Opel Astra“, su kuriuo susidūrė, jo akiratyje nebuvo, todėl nematė, ar iš automobilio kas nors išlipo, ar ne, nematė, kiek žmonių važiavo automobilyje, negirdėjo durelių trenksmų, nieko negirdėjo, daugiau dėmesys buvo sutelktas į pojūčius ir į tai, kas jam nutiko. Visai netrukus prie jo pradėjo būriuotis žmonės. Kas tai buvo per žmonės, iš kur – nežino. Ar prie jo buvo priėjęs automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojas – nežino. Kas iškvietė greitąją med. pagalbą – nežino. Netrukus atvažiavo greitoji med. pagalba, ir jis buvo nuvežtas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Tos pačios dienos naktį po suteiktos pirmos pagalbos jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur gydėsi iki 2017-06-06. Įvykio metu nukentėjo, patyrė sunkią traumą, gydėsi, buvo sugadintas jo motociklas, todėl jis reikš civilinį ieškinį. (1 t., b. l. 101–103).

202017-05-29 Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 12–29) patvirtina, jog apžiūrėjus eismo įvykio vietą – ( - ) –( - ) –( - ) gatvių sankryžoje ( - ) mieste – buvo užfiksuota automobilio Opel Astra, valstybinis numeris ( - ) ir motociklo Aprilia, valstybinis Nr. ( - ) išsidėstymas kelyje, sudaryta schema, fotografuota, rasta ir paimta: vyriška rankinė, piniginė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, registracijos liudijimas, tech. apžiūros rezultatų kortelė.

21Liudytojo T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad 2017-05-29 vakare, valandos neprisimena, jis kartu su D. T. ir V. važiavo D. T. automobiliu ,,Opel Astra“ nuo ( - ) gatvės link Neries upės. Automobilį vairavo D. T., kuris buvo blaivus, akivaizdžių apsvaigimo požymių ant jo nesimatė. Jis ir V taip pat buvo blaivūs. Nei alkoholio, nei jokių narkotinių medžiagų nei jis vienas, nei su V, nei su D. T. prieš tai nevartojo. Jis sėdėjo prie D. T., priekyje. V sėdėjo ant galinės sėdynės. Leidžiantis ( - ) gatve reikėjo pravažiuoti pagrindinę ( - ) gatvę ir įvažiuoti į gatvę link Neries upės. Kai priartėjo prie sankryžos, D. T. truputį stabtelėjo. Jis (T. Z.) pastebėjo, kad nuo ( - ) pusės link miesto centro pagrindine ( - ) gatve atvažiuoja motociklininkas. Mano, kad ir D. T. jį matė. Motociklininkas buvo gana toli, jis buvo dar neprivažiavęs virš gatvės esančio geležinkelio tilto. Po to, kai D. T. prie sankryžos pristabdė, jis po to padidino greitį ir važiavo tiesiai, kirsdamas pagrindinę ( - ) gatvę. Mano, kad D. T. nusprendė, kad spės pravažiuoti ( - ) gatvę. Daugiau artėjančių prie sankryžos transporto priemonių nebuvo. Jis taip pat buvo įsitikinęs, kad jie spės pravažiuoti, nes motociklininkas buvo gan toli. Jiems tik įvažiavus į ( - ) gatvę, pamatė, kad prie jų automobilio dideliu greičiu privažiavo tas pats motociklininkas ir trenkėsi į jų automobilio vairuotojo dureles. Kokiu greičiu jie galėjo važiuoti – negali pasakyti, tačiau negreitai, nes D. T. buvo pristabdęs prie sankryžos ir dar nebuvo spėjęs įsibėgėti. Jų automobilio greitis buvo apie 30 km/val. Motociklininkas atvažiavo labai dideliu greičiu, gali būti, kad kokiu 80 km/val. greičiu. Įvykus įvykiui jie visi išlipo iš automobilio ,,Opel Astra“. Nuo smūgio jis pats atsitrenkė galva kažkur į automobilio statramstį. Nuo smūgio apsvaigo galva. Jokių sužalojimų nepatyrė, tik buvo toks trumpas svaigimas. Pas medikus nesikreipė. D. T. dėl avarijos jokių pretenzijų neturi. Išlipę iš automobilio buvo priėję prie motociklininko. Jis gulėjo ant asfalto ir visas drebėjo. Ar jis buvo sąmoningas – negali pasakyti. (2 t., b. l. 14–16).

22Liudytojo R. J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis iš esmės patvirtino ir apklaustas teisiajame posėdyje, nustatyta, jog 2017 m. pavasarį, mėnesio ir dienos neprisimena, vakare, valandos neprisimena, jis, būdamas prie savo garažo, adresu ( - ), išgirdo trenksmą ir automobilio padangų cypimą, todėl nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Iš tos vietos, kur yra jo garažas, gatvės nesimato, jam reikėjo pakilti į įkalnę, kad pamatytų, kas atsitiko. Priėjęs prie ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžos, pamatė ( - ) gatvėje skersai kelio stovintį apgadintą automobilį ,,Opel Astra“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neprisimena, ir prie jo ant kelio gulintį motociklą bei šalia gulintį motociklininką, kuris nejudėjo, vėliau jam prasidėjo traukuliai. Motociklininko šalmas buvo nuriedėjęs link ( - ) gatvės. Automobilyje ,,Opel Astra“ jokių žmonių nebuvo. Prie pat automobilio, be motociklininko, kuris gulėjo ant žemės, taip pat jokių žmonių nebuvo. Ateities gatvėje prie nuosavų namų kampo stovėjo, kiek prisimena, trys vaikinai. Kaip tie vaikinai atrodė – neįsidėmėjo. Vaikinai kažką tarpusavyje kalbėjo. Ką jie kalbėjo – negirdėjo. Nematė, ar kas nors iš tų vaikinų buvo sužalotas, ar ne. Ar vaikinai buvo blaivūs – negali pasakyti, nesimatė, kad vaikinai būtų akivaizdžiai išgėrę arba apsvaigę. Jie elgėsi ramiai. Kuomet atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo klausinėti, kas vairavo automobilį ,,Opel Astra“, pastebėjo, kad tų vaikinų, kuriuos matė stovinčius ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, ant šaligatvio prie nuosavų namų, jau nebebuvo. Jam buvo susidariusi nuomonė, kad tie trys vaikinai ir buvo iš to ,,Opel Astra“ automobilio, kuris susidūrė su motociklininku. (2 t., b. l. 23–25).

23Liudytojos V. Z. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos patvirtintais ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog D. T. yra jos sugyventinis, su juo ji gyvena kartu. Ji nuosavybėje turi automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. ( - ), tačiau ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Šiuo automobiliu visą laiką naudojasi tik D. T.. 2017-05-29 ryte apie 8.00 val. D šiuo automobiliu išvažiavo į darbą UAB ,, ( - )“. Darbe jis būna iki 16.30 val. ir po to po darbo jis dar važiuoja papildomai padirbėti į ( - ) gatvę, kur prie bendrabučio vyksta naujos statybos. Apie 20.30 val. ji paskambino D pasiteirauti, kada jis grįš namo. D jai atsakė, kad jau ruošiasi važiuoti, tik užsuks į parduotuvę. Apie 21.20 val. pas ją į namus atvykę policijos pareigūnai pasiteiravo, ar ji yra automobilio ,,Opel Astra“ valst. Nr. ( - ) savininkė. Jai atsakius teigiamai, jie pasiteiravo, kas šiuo automobiliu naudojasi. Ji atsakė, kad automobiliu naudojasi D. T.. Tą vakarą ir naktį D namo negrįžo, nors ankščiau taip nesielgė. D ankščiau vartodavo alkoholį, bet maždaug prieš pusę metų užsikodavo ir visiškai nevartodavo alkoholinių gėrimų. (2 t., b. l. 3–4).

24Liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis iš esmės patvirtino ir apklaustas teisiajame posėdyje, nustatyta, jog ankščiau jis dirbo įmonėje ,, ( - )“ kartu su D. T.. Vėliau jis įsidarbino kitoje įmonėje, kurioje jam kartais atvykdavo padėti ir D. T.. 2017-05-29 apie 17.00 val. D. T. atvažiavo iki ( - ) gatvės ir jie kartu dirbo. Baigę tos dienos darbus apie 20.00 val. jis, D ir A išėjo iš pastato. Matė, kad D buvo atvykęs savo draugės automobiliu ,,Opel Astra“. Ką toliau veikė D su A – nežino. 2017-05-30 dieną D. kažkodėl neatvyko padėti jam dirbti ir į telefoninius skambučius neatsiliepinėjo. (2 t., b. l. 9–10).

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2008/2017(02) (1 t., b. l. 107–108) patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuota VIII, IX, X, XI, I šonkaulių lūžimas, atviras I laipsnio dešinio žastikaulio kūno lūžimas su žaizdelėmis; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2017-05-29, vienu metu, autoavarijos metu; sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Atviras dešinio žastikaulio kūno lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

26Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius 2017-05-31 raštu Nr. 6b-25-2391 pateikė miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašą (1 t., b. l. 34). Daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 35–36) nurodyta, kad apžiūrėta elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su vaizdo įrašu, gauta iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus. Vaizdo įraše, darytame nuo geležinkelio tilto pusės 2017-05-29, užfiksuota ( - ) gatvės atkarpa, prasidedanti nuo sankryžos su ( - ) gatve. Įrašo pradžios laikas – 20.49.59. 20.54.42 matyti, kaip nuo ( - ) gatvės ant ( - ) gatvės nukrenta kažkokia detalė, šalmas, link ( - ) bėga žmonės, kiti žmonės stovi ( - ). ir žiūri į ( - ). pusę.

27Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017-05-29 20:56 iš privataus fizinio asmens (telefono Nr. 37062054191) gautas pranešimas, apie įvykusį eismo įvykį, kad sankryžoje susidūrė automobilis ir motociklas ir motociklininkas nublokštas be sąmonės (1t., b. l. 9–11).

28Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis 2017-11-23 pateikė motociklą ,,Aprilia“, valst. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 52), kuris, kaip matyti iš Daiktų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 53–60), buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas bei pakvitavimu (1 t., b. l. 61) grąžintas M. A..

29Apžiūros protokole (1 t., b. l. 62–66) nurodyta, kad 2017-05-29 įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ,,Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas bei pakvitavimu (1 t., b. l. 82) grąžintas V. Z..

30Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai ir dokumentai paimti įvykio vietos apžiūros metu: vyriška rankinė, piniginė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, registracijos liudijimas, tech. apžiūros rezultatų kortelė. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 67–69). Pakvitavimu registracijos liudijimas, tech. apžiūros rezultatų kortelė, civilinės atsakomybės draudimo liudijimas ir sutartis grąžinti V. Z. (1 t., b. l. 84).

31VĮ Regitra 2017-06-22 duomenimis, automobilio Opel Astra, valst. Nr. ( - ), valdytojas ir savininkas yra V. Z. (1 t., b. l. 39).

32Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių (veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių) ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių (nusikalstamos veikos subjekto amžius, pakaltinamumas, kaltė) visumą. Pažymėtina, kad kelių transporto eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatomas jo subjektyvusis požymis – kaltė. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Kaip nurodyta BK 281 straipsnio 8 dalyje, BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių.

33Kaip nustatyta prieš tai aptartais įrodymais, D. T. 2017-05-29 apie 20.54 val. ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, ( - ) vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį V. Z., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimą, kad „...eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“ ir KET 154 punkto reikalavimą, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio – ( - ) gatvės – į pagrindinį kelią – ( - ) gatvę – nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu – ( - ) gatve – artėjančiai transporto priemonei – motociklui „Aprilia“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamam M. A., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojui M. A. dėl atviro I° dešinio žastikaulio kūno lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

34Konstatuotina, jog šiuo atveju nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas, nors ir teigia nesupratęs daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje, kai reikėjo pervažiuoti pagrindinį kelią, kuriuo važiavo motociklas (ir kaip teigia liudytojas – gana dideliu greičiu), suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių

35Kadangi kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 9 ir 154 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, konstatuotina, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, už ką kaltinamajam taikytina atsakomybė.

36Dėl kaltinamo palikus žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei

37Be to, D. T. buvo kaltinamas palikęs žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, o būtent: 2017-05-29 apie 20.54 val. ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, ( - ), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį V. Z., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto ir 154 punkto reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju M. A. jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jo gyvybei, nes buvo padaryti VIII, IX, X, I šonkaulių lūžimai, atviras I° dešinio žastikaulio kūno lūžimas su žaizdelėmis, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, jos nesuteikė, nepasiliko įvykio vietoje ir niekam nepranešęs apie eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais D. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.

38D. T. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-04 (2 t., b. l. 39–42) paaiškino, kad po įvykio jis, išlipęs iš automobilio, pirmas buvo priėjęs prie motociklininko, kuris gulėjo ant žemės ir visas drebėjo. Motociklininko šalmas buvo nukritęs nuo gavos. Jis klausė motociklininko, ar jam viskas gerai, jis liepė kviesti greitąją. T ir V taip pat buvo išlipę iš automobilio. Lygtai T bandė skambinti į policiją, bet ar jis prisiskambino – nežino. Po to prie jų pradėjo būriuotis pro šalį važiavę, ėję žmonės. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis dar buvo įvykio vietoje – stovėjo už žmonių, kurių buvo nemažai. Jis nebuvo išėjęs ir pasakęs, kad vairavo automobilį, buvo labai susijaudinęs dėl to, kas įvyko, atvykus pareigūnams labai išsigando atsakomybės, nežinojo ką daryti, galvoje sukosi įvairios mintys, negalėjo susikoncentruoti, jį apėmė panika, jautėsi kaltas. Automobilis buvo nedraustas. Jis buvo tik išlaikęs vairuotojo egzaminus, tik gavęs vairuotojo pažymėjimą, tik buvo gimęs vaikas, tik buvo susitvarkęs gyvenimą, ir vėl toks įvykis, kuriam jis nebuvo pasiruošęs, nenorėjo vėl atsidurti kalėjime, todėl nusprendė pasišalinti iš avarijos vietos niekam nieko nesakęs.

39D. T., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-30 (2 t., b. l. 47–49) paaiškino, kad iš karto po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, priėjo prie motociklininko, kuris gulėjo ant asfalto, jam prasidėjo traukuliai. Pats pagalbos telefonu nekvietė ir apie įvykį niekam nepranešė, nes kažkas, ar tai T ar V, bandė skambinti pagalbos numeriu, bet ar jie prisiskambino – nežino. Iškarto po to įvykio vietoje pradėjo būriuotis žmonės. Jis su T ir V nuėjo toliau nuo automobilio ir stovėjo ant ( - ) ir ( - ) gatvių kampo, ant šaligatvio, netoli nuosavų namų. Matė, kaip buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kaip buvo atvažiavusi greitoji. Atvažiavus greitajai jis iš įvykio vietos išėjo. Ar T ir V pasiliko – negali pasakyti. Jis neprisipažįsta, kad paliko nukentėjusįjį motociklininką be pagalbos, kadangi jis niekuo padėti negalėjo. Pats pagalbos telefonu nekvietė, nes buvo labai pasimetęs, nežinojo ką daryti, o kadangi buvo susirinkę nemažai žmonių, buvo įsitikinęs, kad kažkas iškvies greitąją pagalbą.

40D. T., apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po smūgio jis išlipo iš mašinos, pamatė gulintį M. A., paklausė, ar viskas gerai, jis drebėjo, sakė kviesti greitąją. Jam buvo šokas. Stovėdamas šalia matė, kad T. Z. kvietė greitąją. Atvažiavo policija, greitoji, po kiek laiko jis išėjo. Jis buvo blaivus, jam buvo tiesiog gėda. Kokių 10 min. dar stovėjo, šnekėjo su tais, su kuriais važiavo, sulaukė policijos pareigūnų, kurie neklausdami, kur pažeidėjas, pradėjo matuoti avarijos vietą. Sulaukęs greitosios pagalbos jis išėjo. Kas atvažiavo – neatsimena, buvo trise: ir moteris, ir vyras. Matė, kaip išlipo iš greitosios. Kas toliau vyko – nematė, nes nuėjo link ( - ) gatvės. Jis pats po dviejų dienų nuėjo į policiją. Jis net negrįžo namo, išsigando, išgėrinėjo, nežinojo, ką daryti, jam buvo gėda. Kuris iš draugų prisiskambino į BPC – nežino, lygtai kabėjo T. Z., lygtai jis girdėjo pokalbį. Daug žmonių buvo, visi skambino. Jis neskambino, nes matė, kad kiti skambino. Pirmiausia pribėgo prie M. A. ir paklausė, ar viskas gerai, jis drebėjo, prašė kviesti greitąją. Motociklininkas gulėjo ant asfalto, vizualiai nesimatė sužalojimų. Tuo metu jam atrodė, kad nelabai galėjo jam padėti, baisu buvo prisiliesti, jis visas drebėjo. Negali paaiškinti, kodėl nepriėjo prie nukentėjusiojo kai atvyko GMP. Automobilyje buvo palikęs dokumentus, kuprinę, kuriuos paliko išeidamas. Jis vienas nuėjo, draugai pasiliko, nieko jiems nesakęs apsisuko ir išėjo. Prieš įvykį nevartojo, o po įvykio vartojo ne tik alkoholį. Negrįžo namo, buvo su visokiais, net gėda. Vartojo, atrodo, amfetaminą milteliais, kraujyje, paimtame tą dieną, kai atėjo į policiją, jo rado. Anksčiau nebuvo vartojęs amfetamino. Avarijos dieną nevartojo.

41Nukentėjusysis M. A. apklausos metu parodė, kad visai netrukus po susidūrimo prie jo pradėjo būriuotis žmonės. Kas tai buvo per žmonės, iš kur – nežino. Ar prie jo buvo priėjęs automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojas – nežino. Kas iškvietė greitąją med. pagalbą – nežino. Netrukus atvažiavo greitoji med. pagalba, ir jis buvo nuvežtas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Tos pačios dienos naktį po suteiktos pirmos pagalbos jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur gydėsi iki 2017-06-06. Įvykio metu nukentėjo, patyrė sunkią traumą, gydėsi (1 t., b. l. 101–103).

42Liudytojas T. Z. apklausos metu parodė, kad 2017-05-29 vakare, po susidūrimo su motociklininku išlipę iš automobilio Opel Astra, kurį vairavo kaltinamasis, buvo priėję prie motociklininko. Jis gulėjo ant asfalto ir visas drebėjo. Ar jis buvo sąmoningas – negali pasakyti. Jis bandė skambinti numeriu 112, bet neprisiskambino. Pradėjo būriuotis žmonės. Jis pasakė D. T., kad išeina ir išėjo. (2 t., b. l. 14–16).

43Liudytojas R J. Ž. apklausos metu parodė, kad 2017 m. pavasarį, mėnesio ir dienos neprisimena, vakare, valandos neprisimena, jis, būdamas prie savo garažo, adresu Ateities g. 1-208, Jonavoje, išgirdo trenksmą ir automobilio padangų cypimą, todėl nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Iš tos vietos, kur yra jo garažas, gatvės nesimato, jam reikėjo pakilti į įkalnę, kad pamatytų, kas atsitiko. Priėjęs prie ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžos, pamatė ( - ) gatvėje skersai kelio stovintį apgadintą automobilį ,,Opel Astra“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neprisimena, ir prie jo ant kelio gulintį motociklą bei šalia gulintį motociklininką, kuris nejudėjo, vėliau jam prasidėjo traukuliai. Motociklininko šalmas buvo nuriedėjęs link ( - ) gatvės. Automobilyje ,,Opel Astra“ jokių žmonių nebuvo. Prie pat automobilio, be motociklininko, kuris gulėjo ant žemės, taip pat jokių žmonių nebuvo. Ateities gatvėje prie nuosavų namų kampo stovėjo, kiek prisimena, trys vaikinai. Kaip tie vaikinai atrodė – neįsidėmėjo. Vaikinai kažką tarpusavyje kalbėjo. Ką jie kalbėjo – negirdėjo. Nematė, ar kas nors iš tų vaikinų buvo sužalotas, ar ne. Ar vaikinai buvo blaivūs – negali pasakyti, nesimatė, kad vaikinai būtų akivaizdžiai išgėrę arba apsvaigę. Jie elgėsi ramiai. Nei vienas iš tų vaikinų nebuvo priėję prie motociklininko. Pamatęs, kad įvyko avarija, jis (J. Ž.) paskambino numeriu pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie tai, kad ( - ) gatvėje įvyko avarija, kad susidūrė automobilis su motociklu ir sužalotas žmogus. Įvykio vietoje pradėjo būriuotis žmonės. Kuomet atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo klausinėti, kas vairavo automobilį ,,Opel Astra“, pastebėjo, kad tų vaikinų, kuriuos matė stovinčius ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, ant šaligatvio prie nuosavų namų, jau nebebuvo. Jam buvo susidariusi nuomonė, kad tie trys vaikinai ir buvo iš to ,,Opel Astra“ automobilio, kuris susidūrė su motociklininku. (2 t., b. l. 23–25).

44Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius 2017-05-31 raštu Nr. 6b-25-2391 pateikė miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašą (1 t., b. l. 34). Daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 35–36) nurodyta, kad apžiūrėta elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su vaizdo įrašu, gauta iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus. Vaizdo įraše, darytame nuo geležinkelio tilto pusės 2017-05-29, užfiksuota ( - ) gatvės atkarpa, prasidedanti nuo sankryžos su ( - ) gatve. Įrašo pradžios laikas – 20.49.59. 20.54.42 matyti, kaip nuo ( - ) gatvės ant ( - ) gatvės nukrenta kažkokia detalė, šalmas, link ( - ). bėga žmonės, kiti žmonės stovi ( - ). ir žiūri į ( - ). pusę. 21.06 atvažiuoja policijos ekipažas, išlipa pareigūnas, prieina prie ( - ). sustojusių žmonių, kalbasi su jais, po to nueina link ( - )., vėliau išlipa antras pareigūnas ir nueina link ( - ). 21.12 atvažiuoja antras policijos automobilis, iš jo išlipa pareigūnai ir taip pat nueina link ( - )

45Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio metu peržiūrėto miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašo, 20.54.42 matyti, kaip iš ( - ) gatvės link ( - ) bėgantis vyras skambina telefonu, 21:01:30 val. matyti, kaip kaltinamasis su kitu asmeniu nueina ( - ) gatve.

46Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017-05-29 20:56 iš privataus fizinio asmens (telefono Nr. 37062054191) gautas pranešimas, apie įvykusį eismo įvykį, kad sankryžoje susidūrė automobilis ir motociklas ir motociklininkas nublokštas be sąmonės (1t., b. l. 9–11). 2017-05-29 20:28:29 išsiųstas K3009 - Jonavos r. PK patrulinis automobilis, kurio atvykimo laikas – 20:59:29, baigimo laikas – 21:22:37. Skiltyje ,,Informaciją koregavęs arba pildęs darbuotojas“ nuo 20:58 val. nurodytas vyriausiasis patrulis T. Š., nuo 21:00 val. – specialistas V. S., nuo 21:22 val. – vyriausiasis postinis V. Š., nuo 21:37 – vyresnysis specialistas G. S..

47Sugretinus šiuos parodymus, akivaizdu, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo iki pasišalino 21:01:30 val., kai apie įvykį pagalbos tarnyboms jau buvo pranešta 20:56 val, o 20:59:29 jau buvo atvykęs pirmasis policijos ekipažas, kurio kameros įraše nesimato, bet apie kurio atvykimą nurodė kaltinamasis.

48Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 231.5 punktus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

49BK 144 straipsnyje ,,Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei“ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

50Tad pagal BK 144 straipsnį asmuo, vairavęs autotransporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus (kuriuo pagal KET jis privalo pasirūpinti pranešdamas apie įvykį policijai, imdamasis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam, ir iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą), atsako tik tuomet, jeigu jis nukentėjusiajam, kurio gyvybei grėsė pavojus, nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Šiuo atveju, teismo nuomone, nepakanka formaliai nustatyti, kad avariją sukėlęs vairuotojas nuvažiavo ar kitaip pasišalino iš eismo įvykio vietos, pats neiškvietęs greitosios medicinos pagalbos ir policijos bei / ar nesulaukęs kitų asmenų iškviestos greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Šiuo atveju, teismo nuomone, reikalinga nustatyti, ar nukentėjusysis, kurio gyvybei grėsė pavojus, kaltinamojo buvo paliktas be pagalbos, t. y., ar kaltininkas, pasišalindamas iš įvykio vietos, suprato, kad jis nukentėjusiajam, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam būtina pagalba, gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaikė nuo tos pagalbos suteikimo. Teismo nuomone, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad pats kaltinamasis po eismo įvykio negalėjo pasirūpinti nukentėjusiuoju ir suteikti jam kažkokios konkrečios pagalbos, kadangi, kaip patvirtino teismo posėdyje apklausta ekspertė, nukentėjusiajam, kurio dėl jo patirtų sužalojimų nebuvo galima judinti, galėjo pagelbėti nebent nuskausminamųjų tabletė, kurios, akivaizdu, jog kaltinamasis neprivalėjo su savimi vežiotis. Be to, tai, kad pats kaltinamasis (kuris, akivaizdu, kad dėl įvykio turėjo patirti šoką) neiškvietė nukentėjusiajam greitosios pagalbos ir nepranešė policijai, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip nepagelbėjimas nukentėjusiajam, kadangi, kaip nustatyta, į įvykio labai greitai pradėjo būriuotis žmonės, nedelsiant iškvietę pagalbos tarnybas, ką patvirtino ir liudytojas R. J. Ž., tuo labiau, kad kartu su kaltinamuoju važiavęs liudytojas T. Z. parodė, kad jis bandė skambinti numeriu 112, ką kaltinamasis nurodė matęs. Bylos duomenys patvirtina, jog pagalba nukentėjusiajam operatyviai buvo iškviesta kitų asmenų, kaltinamasis to nematyti ir negirdėti negalėjo, o iš įvykio vietos jis pasišalino jau atvykus policijos pareigūnams ir vykstant medicininei pagalbai.

51Teismas konstatuoja, kad, nenustačius prieštaravimų aukščiau aptartuose įrodymuose, kaltinamojo veiksmai – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, esant jau iškviestai medicininei pagalbai ir policijos pareigūnams (pastariesiems jau ir atvykus) negali būti prilyginami BK 144 straipsnio dispozicijoje numatytiems tyčiniams nusikalstamiems veiksmams, kurie atsiranda (ir nusikaltimas laikomas baigtu) nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą. Teismas aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad šioje byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, turėdamas galimybę ją suteikti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).

52Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamasis išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir aukštesnių teismų formuojama praktika (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-07-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-557-397-2014).

53Bausmės skyrimas

54Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose, todėl šiuo atveju kaltinamajam, kuris praeityje buvo teistas net 6 kartus, bet teistumai išnykę, tačiau baustas administracine tvarka, skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis.

55Teismas konstatuoja, kad bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nubausti, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Taigi bausme siekiama ir nubaudimo, ir bendrųjų bei individualiųjų prevencinių tikslų. Tokiu būdu baudžiamasis įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamosios teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra vienas iš pavojingesnių neatsargių nusikalstamų veikų, sukeliantis negrįžtamas nusikalstamas pasekmes ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai. Todėl ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje situacijoje akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti baudžiamosios teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę, negu įstatymo, bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto baudžiamajame įstatyme įtvirtinant draudžiamąsias veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

56Kaltinamajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo rūšis), padarytos nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltininko asmenybę. Analizuojant asmenybę pažymėtina, kad kaltinamasis nors anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nors baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nesusiję su KET pažeidimais, be to, paskutinis pažeidimas padarytas 2013 metais (2 t., b. l. 66–69), nors nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine ir kartu augina mažametę dukrą, turi dar kitą dukrą, kurią privalo išlaikyti, registruotas darbo biržoje, nėra įrašytas į Jonavos PSPC PSC įskaitą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo asmenybė nėra aiškiai pavojinga visuomenei, jo padaryta neatsargi nusikalstama veika buvo tik atsitiktinė. Įvertinęs šias aplinkybes, spręstina, jog kaltinamajam skirtina mažesnė negu inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės mediana. Be to, teismo nuomone, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, tai, jog kaltinamasis, pradžioj neprisipažinęs, kad vairavo automobilį, kuriuo buvo sukeltas autoįvykis, vėliau ikiteisminio tyrimo metu pats atvyko ir davė parodymus prisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką, rodo, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą.

57Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, o baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę kartu su bausme paskirti ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – užraudimą naudotis specialia teise (BK 67 str. 3 d.). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, šią veiką jis padarė pažeisdamas KET 9 ir 154 punktų reikalavimus, tokia veika sukėlė neigiamus, nusikalstamus ir negrįžtamus padarinius –nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sužalojimą.

58Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiradusias pasekmes, kaltininko asmenybę ir kt. Jau minėta, kad kaltinamasi nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o tai ir yra esminė šios poveikio priemonės taikymo sąlyga, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas 2 metų laikotarpiui.

59Vairuotojo pažymėjimas Nr.00859598, išduotas D. T. vardu, perduotinas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

602017-05-31 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 50) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

61Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), grąžintinas V. Z., kaip šio automobilio teisėtam savininkui pagal byloje esantį transporto priemonės registracijos liudijimą (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

622017-07-24 prokurorės Astos Kaminskienės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2017-07-24 iki 2018-01-24 į V. Z. priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. ( - ), teismo pratęstas iki 2018-06-27, paliktinas iki ieškinių patenkinimo.

63Dėl civilinių ieškinių

64Nukentėjusysis M. A. 2018-03-02 patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 43–51), vadovaudamasis BPK 109–112 ir 116 straipsniais, prašo jam priteisti: iš civilinio atsakovo Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (toliau ir – Biuras)) 1 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; solidariai iš civilinių atsakovų D. T. ir V. Z. 2 500 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui; iš D. T. nukentėjusiojo turėtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas teisme. Nukentėjusysis nurodė, jog eismo įvykio metu jo motociklas ,,Aprilia“, valst. Nr. ( - ) sutartimi Nr. 2017-03-23 Nr. 12 7464490 buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje (toliau – BTA). Po eismo įvykio BTA buvo pradėta eismo įvykio byla Nr. C AB/l 7/000018. Kaltinamasis eismo įvykį sukėlė automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ), kurio valdytojas ir savininkas yra V. Z. (1 t., b. l. 84) ir kuris eismo įvykio metu buvo nedraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nes draudimo sutarties 2016-11-23 AYAS 01 galiojimo laikas baigėsi 2017-05-24 24.00 val. Po eismo įvykio nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Jonavos ligoninę, iš kurios pervežtas į LSMU ligoninę Kauno klinikų stacionarą ir ten operuotas bei gydytas. Dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo konstatuotas VIII, IX, X, XI, I šonkaulių lūžimas ir atviras I dešinio žastikaulio kūno lūžimas su žaizdelėmis (specialisto išvada 2017-07-20 Nr. G 2008/2017(02) ). Dėl eismo įvykio jis patyrė 2 555,19 Eur turtinę žalą, kurią sudarė 1 514 Eur už sugadintą motociklą, 556,36 Eur prarastos darbinės pajamos, 35,95 Eur gydymo išlaidos, 383,88 Eur už eismo įvykio metu sugadintus daiktus ir 65 Eur už sugadintą telefoną, bei 7 500 Eur neturtinę žalą. Iki civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos BTA, administruodama LR Transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) kompetencijai priskirtą įvykio bylą Nr. CAB/17/00018, visiškai atlygino turtinę žalą ir tik dalį neturtinės žalos, sumokėdama 6 055,19 Eur sumą. Neatlygintos neturtinės žalos suma – 5 000 Eur. Kadangi Draudimo bendrovė per Biurą atlygino visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, tai šiuo civiliniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už padarytą nusikalstamą veiką atsakingiems asmenims – D. T. ir V. Z. (deliktinė atsakomybė) ir Biurui (sutartinė atsakomybė).

65Dėl neteisėtų veiksmų sąlygos. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Taip pat LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punkte įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. 6 punktas aiškiai pasisako, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis SEAKĮ ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaltinamasis pripažino, jog vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ), nesilaikė kelių eismo taisyklių, t. y. matydamas pagrindiniu keliu atvažiuojantį motociklą, pamanė, kad spės pravažiuoti ir padidino greitį, įvažiavo į sankryžą iš šalutinio kelio į pagrindinį ir taip sukėlė eismo įvykį. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis neįvykdė KET nustatytos pareigos (važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) ir atliko veiksmus, kurie yra draudžiami atlikti bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis.

66Dėl kaltės sąlygos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tačiau pažymėtina, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir 1.1.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kitaip tariant, šiame straipsnyje yra įtvirtinta griežtoji atsakomybė (be kaltės). LAT yra išaiškinęs, kad atsakomybė transporto priemonės valdytojui kyla be kaltės, t. y. atsiranda objektyvioji didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė. Kadangi kaltinamasis žalą sukėlė vairuodamas transporto priemonę, tai jam taikytinos minėtos griežtosios atsakomybės nuostatos, t. y. atsakomybė be kaltės. Būtina paminėti, kad nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jo tyčią ar didelį neatsargumą. Nukentėjusiojo vairuojamas motociklas buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas privalomu draudimu, jis dėvėjo specialią aprangą ir saugos šalmą ir važiavo neviršydamas leistino 50 km/h greičio.

67Dėl priežastinio ryšio sąlygos. CK 6.247 straipsnio nuostatos numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šios bylos atveju kaltinamojo neteisėti veiksmai yra akivaizdžiai tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais, t. y., jeigu kaltinamasis būtų nepažeidęs KET 9 ir 154 punktų reikalavimų, tai būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojantį motociklą ir eismo įvykis nebūtų kilęs bei nebūtų nukentėjusiajam padaryta žala.

68Dėl neturtinės žalos. Aptarti motyvai patvirtina, kad yra visos sąlygos kaltinamojo, o kartu ir automobilio savininkės V. Z. solidariajai civilinei atsakomybei kilti. Žalos sąlyga, t. y. žalos faktas, yra objektyviai įrodomas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau lieka nustatyti žalos dydį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Šias pasekmes patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai. Teismo eksperto parengtoje išvadoje 2017-07-20 Nr. G 2008/2017(02) yra nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas VIII, IX, X, XI, I šonkaulių lūžimas ir atviras I dešinio žastikaulio kūno lūžimas su žaizdelėmis. Dėl šių sužalojimų jis buvo operuotas LSMU ligoninėje Kauno klinikose bei nuo 2017-05-30 iki 2017-06-06 gydomas stacionare. Jam buvo atlikta žastikaulio kūno lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. Dėl žastikaulio kūno lūžio buvau priverstas nuo 2017-07-31 iki 2017-08-20 atlikti reabilitaciją AB „Ortopedijos technika“ ir nuo 2017-09-21 iki 2017-10-10 ambulatorinę reabilitaciją. Po metų laukia kita operacija dėl vidinės fiksacijos pašalinimo. Pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (LAT nutartys Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

69LAT praktikoje pasisakoma, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad „dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo atsiradę išgyvenimai proporcingai turėtų būti kompensuojami didesne pinigų suma. Todėl atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes (itin smarkiai nukentėjo nukentėjusiojo sveikata, nes iki įvykio jis buvo sveikas ir darbingas, o šiandien visiško sveikatos atstatymo galimybės dar neaiškios) atitinkamai turėtų būti ir vertinama patirta neturtinė žala, kuri priteistina solidariai iš civilinių atsakovų. Eismo įvykio padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 7 500 Eur. Eismo įvykio metu nukentėjusįjį ir BTA sutartimi Nr. 2017-03-23 Nr. 12 7464490 siejo sutartiniai įsipareigojimai. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BTA per Biurą privalėtų sumokėti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad BTA per Biurą jau yra sumokėjusi 3 500 Eur pagal LR TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nors privalėtų atlyginti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civiliniai atsakovai nukentėjusiajam neturtinės žalos neatlygino, todėl likusi 2 500 Eur suma priteistina solidariai iš kaltinamojo ir V. Z., o 1 500 Eur priteistina iš Biuro.

70Dėl išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms, atlyginimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Remdamasis aptarta norma iš kaltinamojo priteistinos visos nukentėjusiojo turėtos 100 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti dėl ieškinio paruošimo.

71D. T. ir V. Z. atsiliepimuose į civilinį ieškinį su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Visų pirma, V. Z. nėra ir negali būti solidariai atsakinga šioje byloje; tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tam, kad civilinio ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, jis privalo įrodyti CK 6.270 straipsnyje nurodytas sąlygas, t. y., kad V. Z. veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, kad ji eismo įvykio metu buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Nagrinėjamu atveju V. Z. darbinė veikla nėra susijusi su transporto priemonių perleidimu valdyti tretiesiems asmenims, o taip pat 2017-05-29 ji nebuvo Opel Astra, v. Nr. ( - ) valdytoja. Minėtas automobilis buvo perleistas valdyti ir naudotis kaltinamajam žodinio susitarimo pagrindu, todėl V. Z. neturi pareigos atlyginti žalą, kurią padarė jis, valdydamas jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Be kita ko, tam, kad V. Z. kiltų pareiga atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, t. y. jos neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei pati žala. V. Z. kaltinamajam perduodama valdyti automobilį Opel Astra, v. Nr. ( - ), neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. automobilio perdavimas asmeniui, turinčiam teisę vairuoti, įstatymo nėra draudžiamas. Dėl civiliniam ieškovui kilusios žalos V. Z. nėra kalta jokia kaltės forma. Tarp V. Z. veiksmų ir civiliniam ieškovui kilusių padarinių nėra jokio priežastinio ryšio. V. Z. jokiais savo veiksmais ar neveikimu civiliniam ieškovui nepadarė žalos, o ir pats reikalaujamos žalos dydis nėra įrodinėjamas ar grindžiamas objektyviais įstatymo leidžiamais įrodymais. V. Z. byloje nėra kaltinamoji ir nėra materialiai atsakinga už kaltinamojo veikas. Reiškiant pinginio pobūdžio reikalavimą asmeniui, kuris visiškai nėra susijęs su nusikalstama veika, yra pažeidžiami protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai ir tokiu būdu siekiama užsitikrinti ir gauti piniginę naudą. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Taigi, civilinis ieškovas, 2 500 Eur reikalaudamas priteisti iš kaltinamojo ir V. Z. solidariai, nei jis pats nurodo, o ir iš tiesų nėra jokio teisinio pagrindo kilti jų solidariajai atsakomybei civilinio ieškovo atžvilgiu. Antra, prašoma priteisti 2 500 Eur suma kaltinamajam yra ženkli. Jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti; nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo registruotino turto neturi; jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu. Civilinis ieškovas, cituodamas eilę teismų praktikos, aiškiai neįvardina ir nenurodo, kuo būtent pasireiškė jo patirta neturtinė žala. Nors dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė sveikatos sutrikdymus, gydėsi, reabilitavosi, tačiau šie nepatogumai nevertintini net 2 500 Eur suma. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Turi būti įvertinti ne vien tik civilinio ieškovo patirti nepatogumai, tačiau turi būti atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę bei finansinę padėtį. Taip pat priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų atitikti ir protingumo principą, vertinant tai, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis galėtų būti realiai įvykdytas (kad kaltinamasis finansiškai galėtų sumokėti priteistą sumą), o ne likti formaliu dokumentu, su kuriuo civilinis ieškovas pradėtų išieškojimą jo atžvilgiu, pažymint tai, kad išieškoti nelabai būtų iš ko, o ir tai užtruktų laiko bei būtų patirtos bereikalingos išlaidos išieškojimo procese.

72Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, per kurį vykdo savo veiklą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – BTA) atsiliepime į civilini ieškinį su ieškiniu nesutinka. Eismo Įvykio metu civilinio ieškovo vairuojamos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta civilinio atsakovo draudimo bendrovės BTA 2017-03-23 Įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 12 7464490 f Priedas Nr. 1), tuo tarpu kaltinamojo vairuotas automobilis „Opel Astra“, v. Nr. ( - ), kurio valdytojas ir savininkas yra V. Z., eismo įvykio metu nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

73TPVCAPDĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad jei civilinis ieškovas (motociklo valdytojas) būtų padaręs žalą tretiesiems asmenims, BTA galėtų atsirasti sutartinė atsakomybė atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tretiesiems asmenims. Šiuo atveju žala kilo ne tretiesiems asmenims, o pačiam draudėjui (civiliniam ieškovui, motociklo valdytojui), todėl negalima sutikti su civilinio ieškovo pradiniame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo už padarytą nusikalstamą veiką materialiai atsakingas ir BTA (sutartinė atsakomybė). BTA sutartinė atsakomybė atlyginti žalą nekyla, kadangi kaltinamojo vairuojama transporto priemonė įvykio dieną nebuvo drausta BTA įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įvykio metu drausta visai nebuvo, todėl civilinio ieškovo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlyginti turi pareigą Biuras. Pažymėtina, kad šiuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio BTA tik administravo įvykio bylą, o civilinio ieškovo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygino Biuras. TPVCAPDĮ17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Atitinkamai TPVCAPDĮ 27 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta Biuro teisė pavesti kitiems asmenims administruoti Biuro kompetencijai priskirtus žalos atvejus ir mokėti išmokas, apmokėti už tokių žalų administravimą ir pasirašyti šiai teisei įgyvendinti būtinas sutartis. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, tarp BTA ir Biuro buvo sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu BTA administravo Biuro kompetencijai priskirtą įvykio bylą CAB/17/000018. 2017-06-01 civilinis ieškovas kreipėsi su pranešimu dėl eismo įvykio į BTA, kuri užregistravo įvykį sistemoje, uždavė civiliniam ieškovui su eismo įvykiu susijusius klausimus ir informavo civilinį ieškovą, kad BTA tik kaip atstovas administruos šį įvykį, o visus su juo susijusius sprendimus priims Biuras. Dar daugiau, civiliniam ieškovui buvo paaiškinta, kad jis turės užpildyti dokumentus apie eismo įvykį, kurie bus adresuoti Biurui (Priedas Nr.2). Pažymėtina, kad pagal BK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pateiktus motyvus, akivaizdu, kad BTA nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus, todėl visiškai nepagrįstai ieškovas pradiniu ieškiniu prašė iš BTA priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą.

74Dėl neturtinės žalos dydžio. Civilinis ieškovas prašo priteisti iš civilinių atsakovų 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su tokiu civilinio ieškovo reikalavimu nesutiktina, kadangi visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu civilinis ieškovas įvertino patirtą neturtinę žalą būtent tokiu dydžiu. Pastebėtina, jog TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta maksimaliai galima 5 000 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui nepriklausomai nuo to, kiek asmenų yra sužalojama eismo įvykio metu, tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad tokios dydžio draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų sužalojamas sunkiai su žymiais potrauminiais liekamaisiais reiškiniais. Be to, priimant sprendimą dėl civilinio ieškovo reikalavimo pagrįstumo vadovautinasi ir draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiu poįstatyminiu norminiu aktu – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, kurių 12 punkte yra numatyta, kuriais atvejais nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra atlyginama neturtinė žala. Šiame teisės akte yra išskiriamos 4 priežastys, kuriomis remdamasi draudimo bendrovė turėtų kompensuoti nukentėjusio trečiojo asmens patirtą neturtinę žalą. 12 punkte numatyta, jog „Atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal šiuos principus: 1) laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 6 eurus, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos; 2) darbingumo sumažėjimo ar neįgalumo atveju – mokama išmoka, kuri apskaičiuojama proporcingai nukentėjusio trečiojo asmens darbingumo sumažėjimo procentui ar neįgalumo lygiui (nuo galimos mokėti pagal Įstatymą draudimo sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos); 3) gyvybės atėmimo atveju – mokama maksimali galima mokėti pagal Įstatymą išmokos suma dėl neturtinės žalos; 4) tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1–12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.“ Pastebėtina, jog draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti buvo apskaičiuota įvertinus civilinio ieškovo patirtus sužalojimus eismo įvykio metu, gydymosi laikotarpį po įvykio metu patirtos traumos, traumos pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mastą, sužalojimų progresavimo tikimybę, jų įtaką nukentėjusio asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui bei turėtų galimybių praradimą. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes Draudimo bendrovė BTA civilinio ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 2 500 Eur dydžio suma, pasiūlė Biurui šią sumą išmokėti ir sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio priėmė kompetentinga Lietuvos Respublikos žalų atlyginimo institucija – Biuras. Toks neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra pagrįstas, objektyvus bei nepažeidžiantis nei CK numatytų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, nei draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų normų, todėl civilinio ieškovo reikalavimas, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

75Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) 2018-03-09 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir Biuro pripažinimu civiliniu atsakovu byloje. TPVCAPDĮ 19 straipsnyje yra numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvyki padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Šiuo atveju Biuro atstovas atlygino visą civilinio ieškovo patirtą ir įrodymais pagristą žalą (1 priedas). Pažymėtina, jog preciziškas žalos dydį pagrindžiančių įrodymų vertinimas bei TPVCAPDĮ nuostatų taikymas, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą, yra būtinas ir tam, kad nebūtų pažeistos CK 6.251 straipsnio nuostatos, kas užtikrintų tinkamą Biuro atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimą (TPVCAPDĮ 23 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant draudimo sutarčiai (ko šiuo atveju nebuvo) draudžiamojo įvykio atsitikimo taktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą (LAT 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/20I2). Atsižvelgdamas į paminėtus argumentus, Biuras prašo teismo atsisakyti pripažinti Biurą civiliniu atsakovu.

76Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

77Nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas tik iš dalies.

78Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

79Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

80Civilinis ieškovas M. A., nurodęs, jog jam yra padaryta 7 500 Eur neturtinė žala, prašo priteisti iš civilinių atsakovų likusią Biuro neatlygintą 4 000 Eur neturtinę žalą.

81Teismo nuomone, nukentėjusysis neįrodė, kad kaltinamasis jam padarė būtent 7 500 Eur neturtinę žalą, tačiau nesutiktina ir su BTA argumentais, kad nukentėjusiajam išmokėtas 3 500 Eur neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra pagrįstas, objektyvus bei nepažeidžiantis nei CK numatytų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, nei draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų normų. Nors TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta maksimaliai galima 5 000 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui nepriklausomai nuo to, kiek asmenų yra sužalojama eismo įvykio metu, tačiau nesutiktina su BTA argumentais, kad tokios dydžio draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų sužalojamas sunkiai su žymiais potrauminiais liekamaisiais reiškiniais, tuo labiau, kad šiuo atveju nukentėjusiajam iki šiol yra išlikę potrauminiai liekamieji reiškiniai, jam dar bus daroma operacija išimant metalinius sutvirtinimus.

82Teismo nuomone, yra visos sąlygos kaltinamojo civilinei atsakomybei kilti.

83Dėl neteisėtų veiksmų sąlygos. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Taip pat LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punkte įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. 6 punktas aiškiai pasisako, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis SEAKĮ ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaltinamasis pripažino, jog vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ), nesilaikė kelių eismo taisyklių, t. y. matydamas pagrindiniu keliu atvažiuojantį motociklą, pamanė, kad spės pravažiuoti ir padidino greitį, įvažiavo į sankryžą iš šalutinio kelio į pagrindinį ir taip sukėlė eismo įvykį. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis neįvykdė KET nustatytos pareigos (važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) ir atliko veiksmus, kurie yra draudžiami atlikti bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis.

84Dėl kaltės sąlygos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tačiau pažymėtina, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir 1.1.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kitaip tariant, šiame straipsnyje yra įtvirtinta griežtoji atsakomybė (be kaltės). LAT yra išaiškinęs, kad atsakomybė transporto priemonės valdytojui kyla be kaltės, t. y. atsiranda objektyvioji didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė (LAT 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Kadangi kaltinamasis žalą sukėlė vairuodamas transporto priemonę, tai jam taikytinos anksčiau minėtos griežtosios atsakomybės nuostatos, t. y. atsakomybė be kaltės. Būtina paminėti, kad nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jo tyčią ar didelį neatsargumą. Nukentėjusiojo vairuojamas motociklas buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas privalomu draudimu, jis dėvėjo specialią aprangą ir saugos šalmą ir nėra nustatyta, kad jis būtų važiavęs viršydamas leistiną 50 km/h greitį.

85Dėl priežastinio ryšio sąlygos. CK 6.247 straipsnio nuostatos numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. LAT ne kartą minėjo, jog pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant ekvivalentinio priežastinio ryšio teoriją, nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (LAT2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio, kaip tokio, nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (LAT 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Šios bylos atveju kaltinamojo neteisėti veiksmai yra akivaizdžiai tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais, t. y., jeigu kaltinamasis būtų nepažeidęs KET 9 ir 154 punktų reikalavimų, tai būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojantį motociklą ir eismo įvykis nebūtų kilęs bei nebūtų nukentėjusiajam padaryta žala.

86Žalos sąlyga, t. y. žalos faktas, yra objektyviai įrodomas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau lieka nustatyti žalos dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtine žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13, 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Kadangi CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą gali teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais (LAT 2012-03-27 nutartis b. byloje Nr. 2K-14/2012). LAT savo formuojamoje praktikoje bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant i pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (LAT 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, vertinama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos, nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma (LAT 2008-03-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškų svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai negali būti vertinami menkais. Priteisiant neturtinę žalą asmens sveikata yra saugoma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę (LAT 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

87Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Šias pasekmes patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai. Teismo eksperto parengtoje išvadoje 2017-07-20 Nr. G 2008/2017(02) yra nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas VIII, IX, X, XI, I šonkaulių lūžimas ir atviras I dešinio žastikaulio kūno lūžimas su žaizdelėmis. Dėl šių sužalojimų jis buvo operuotas LSMU ligoninėje Kauno klinikose bei nuo 2017-05-30 iki 2017-06-06 gydomas stacionare. Jam buvo atlikta žastikaulio kūno lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. Dėl žastikaulio kūno lūžio buvau priverstas nuo 2017-07-31 iki 2017-08-20 atlikti reabilitaciją AB „Ortopedijos technika“ ir nuo 2017-09-21 iki 2017-10-10 ambulatorinę reabilitaciją. Kaip nustatyta, nukentėjusiojo dar laukia kita operacija dėl vidinės fiksacijos pašalinimo. Pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (LAT nutartys Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

88LAT praktikoje pasisakoma, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (LAT nutartys b. bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016). Lietuvos teisės doktrinoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo galėtų siekti iki 86 886 Eur priklausomai nuo sužalojimo sunkumo (R. V., „Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje“ (Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009), p. 402; taip pat R. V., Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010), p. 291–292). Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad „dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo atsiradę išgyvenimai proporcingai turėtų būti kompensuojami didesne pinigų suma.“ (R. V., Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010), p. 288). Todėl, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes (itin smarkiai nukentėjo nukentėjusiojo sveikata, nes iki įvykio jis buvo sveikas ir darbingas, o šiandien visiško sveikatos atstatymo galimybės dar neaiškios), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, jog nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 6 000 Eur dydžio neturtinė žala.

89Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl V. Z., kaip kaltinamojo vairuoto automobilio savininkės, ir kaltinamojo, kaip automobilio faktinio valdytojo, solidariosios civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą klausimą, kai kaltinamajam buvo perduotas nustatyta tvarka neapdrausto automobilio valdymas. Spręsdamas šį teisės klausimą, teismas turi įvertinti, kas šiuo atveju yra transporto priemonės valdytojas, kokiu teisiniu pagrindu gali kilti valdymą perdavusio savininko atsakomybė ir ar tokia atsakomybė gali būti solidari su transporto priemonę vairavusiu asmeniu.

90Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdęs šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), nes įvykio dieną jis jam V. Z. perduotą naudotis automobilį valdė teisėtai. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymo perleidimo sandoriui įstatymai nenumato specialios formos – valdymas gali būti teisėtai perleistas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavimo ją naudotis naujam valdytojui. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 2 dalimi, teisėtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymą perduodančio ir valdymą priimančiojo asmens valiai. Sandorį dėl transporto priemonės valdymo perdavimo sudarančių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, 6.157 straipsnyje nustatytų sutarties laisvės principo ribų – imperatyviųjų teisės normų. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymą įgyjantis asmuo įgauna teisę daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiškai priimti sprendimus dėl transporto priemonės naudojimo (net ir trumpą laiką). CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės; jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai; atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakomybė be kaltės (griežtoji) kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako nustačius jo kaltę.

91Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl solidariosios atsakomybės konstitucingumo, konstatavo, kad įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus šaltinio valdytojui yra nustatyta pareiga atlyginti žalą solidariai su tą šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu ir žalą tiesiogiai padariusiu asmeniu, atitinka iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 2 dalies, kylantį imperatyvą, kad žala turi būti atlyginta teisingai, taip pat konstitucinį žalos atlyginimo proporcingumo principą, pagal kurį reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti nuo didesnio pavojaus šaltinio nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą. Teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atlyginęs visą didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą ar didesnę, nei jis privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę regreso tvarka iš didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusio asmens išsireikalauti žalos atlyginimo dalį, kurią šis privalo sumokėti, suponuoja teismo pareigą, sprendžiant bylą dėl už asmenį, neteisėtai užvaldžiusį didesnio pavojaus šaltinį, sumokėtos žalos atlyginimo dalies susigrąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ir nuspręsti, kokią žalos atlyginimo dalį privalėjo sumokėti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir kokią – tą šaltinį užvaldęs ir juo žalos padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2013-12-06 nutarimas).

92Teismas pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą už didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą tiek teisėtas, tiek neteisėtas faktinis jo valdytojas atsako be kaltės. Nagrinėjamoje byloje civilinė atsakovė transporto priemonės savininkė savo valia perdavė automobilį kaltinamajam, kuris tapo transporto priemonės (didesnio pavojaus šaltinio) valdytoju. Kadangi civilinė atsakovė V. Z. žalą padariusio eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytoja, vertinant galimybę jai atsakyti už žalą turi būti nustatytas jos atsakomybės teisinis pagrindas. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

93Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Analogiška teisės norma įtvirtinta Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 15 p. Tačiau, skirtingai nei neblaivių ar teisės vairuoti neturinčių asmenų atveju (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d., KET 15 p.), įstatymas nenumato, jog techniškai netvarkingos ar nustatyta tvarka neapdraustos transporto priemonės perdavimas asmeniui kokiu nors būdu pažeistų imperatyvias viešosios teisės normas, ir leistų daryti išvadą, jog toks automobilio perdavimas civilinės atsakomybės požiūriu yra laikytinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str. 1 d.). Atvirkščiai – minėti teisės aktai numato, jog pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę kyla vairuotojui prieš pradedant vairuoti automobilį. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju vien automobilio, kuris neapdraustas įstatymų numatyta tvarka, perdavimas kitam asmeniui nelaikytinas neteisėtu veiksmu, už jį atsakomybės nenumato ir teisės aktai.

94Kartu pastebėtina, jog civilinei atsakomybei kilti reikalingi ne tik neteisėti veiksmai, tačiau ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykis buvo nulemtas išimtinai netinkamų vairuotojo veiksmų, ir nelaikytina, jog tai, kad V. Z. priklausantis ir kaltinamajam perduotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais –nukentėjusiojo sunkiu sužalojimu. Teismo vertinimu, remiantis byloje nustatytais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus, yra automobilio savininkės kaltės ir kad jos veiksmai teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, už kurią jie (kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkė) turėtų atsakyti solidariai kartu su eismo įvykio metu automobilį valdžiusiu kaltinamuoju, kaip faktiniu automobilio valdytoju. Iš teismų praktikos matyti, jog solidari atsakomybė automobilį perdavusiam asmeniui kyla tuomet, kai automobilį perduodantis asmuo pažeidžia imperatyvias įstatyme numatytas pareigas – neperduoti automobilio neblaiviam (kasacinė nutartis Nr. 2K-312-697/2016) ar teisės vairuoti neturinčiam (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016) asmeniui, t. y., kai automobilio valdymas perduodamas įstatymo draudžiamam subjektui. Šiuo atveju automobilis buvo perduotas tinkamam subjektui (kaltinamasis turėjo teisę vairuoti ir nenustatyta, kad jis automobilio jam perdavimo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų). Nors perduotas objektas (automobilis) neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų (nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), tačiau, skirtingai nei neblaivių ar teisės vairuoti neturinčių asmenų atveju, įstatyme nekeliamas reikalavimas neperduoti neapdrausto automobilio, nes dėl tokio automobilio eksploatavimo ir dalyvavimo su juo eisme kiekvienu atveju sprendžia ir prisiima atsakomybę pats vairuotojas, todėl laikytina, jog tokį automobilį perdavęs asmuo solidariai su jį vairavusiu asmeniu dėl tokiu automobiliu padarytos žalos neatsako. Tokios praktikos, jog transporto priemonės savininkui perdavus neapdraustą automobilį transporto priemonės valdytojui, kuris ir sukėlė eismo įvykį, atsakomybė kyla vien eismo įvykį sukėlusiam valdytojui (vairuotojui), nes būtent jis nesilaikė KET ir vairavo neapdraustą automobilį, kai jį naudoti draudžia teisės aktai, ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-27/2013).

95TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Taigi įstatymas nenumato galimybės nukentėjusiam asmeniui dėl žalos atlyginimo kreiptis į automobilio savininką dėl padarytos žalos atlyginimo vien dėl tos priežasties, jog šis pažeidė pareigą apdrausti automobilį įstatyme numatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (LAT nutartis Nr. 3K-3-55-378/2016). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-300/2010). Taigi automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo neapdraustu automobiliu, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą, ir atsakomybė kyla ne prieš nukentėjusįjį asmenį, bet prieš Biurą (Biuras įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į automobilio neapdraudusį jo savininką). Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ. Todėl šiuo atveju Biuras galės civiline tvarka (nes regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014) pareikšti atgręžtinį reikalavimą atsakingiems asmenims, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos ne tik iš TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (kaltininko ir Biuro), bet ir iš automobilio savininkės.

96Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo pareikšti ieškininiai reikalavimai civilinei atsakovei V. Z. atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir LAT suformuota praktika (žr., pvz., LAT 2017-11-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-310-699/2017, priimta išnagrinėjus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2017).

97Dėl Biuro pareigos atsakyti pagal M. A. ieškinį. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nebuvo apdrausta. Tiek pagal šio įstatymo (Žin., 2007-06-02, Nr. 61-2340 ) 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str. po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai (tiek turtinei, tiek ir neturtinei) visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju – eismo įvykio kaltininkas. Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-655/2006), bei savo 2010-02-03 nutarimu konstatavęs LR Konstitucinis teismas (Žin., 2010, Nr. 16-758). Tai reiškia, kad įstatymas, konstitucinė doktrina ir teismų praktika nustato ne solidarią, o subsidiarią eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę prieš nukentėjusiuosius. Kadangi kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, o jo, kaip automobilio teisėto valdytojo, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, tai ši draudimo bendrovė dėl kaltų kaltinamojo veiksmų turėjo pareigą nukentėjusiajam atlyginti neturtinę žalą, tačiau tik LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir jo pagrindu sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ribose. Pagal šio įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. ir sudarytą sutartį draudimo bendrovės maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma yra 5 000 eurų, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų. Vadinasi, civilinis atsakovas Biuras įstatymo ir sutarties ribose privalo atlyginti žalą pagal nukentėjusiojo pareikštą ieškinį, o ieškinių reikalavimai, viršijantys šias ribas, privalo būti nukreipti į žalą padariusį asmenį arba šioje byloje – patį kaltinamąjį, t. y. kaltininko civilinė deliktinė atsakomybė yra subsidiari. Įstatymo nustatyta maksimali 5 000 Eur dydžio draudiminė išmoka neturtinei žalai atlyginti iš Biuro priteistina nukentėjusiajam. Likusioje dalyje teismo nustatyto dydžio neturtinę žalą, t. y. 1 000 Eur, kaip jau minėta prieš tai, turi pareigą atlyginti tik žalą padaręs asmuo arba šioje byloje – pats kaltinamasis.

98Dėl išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms, atlyginimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Remdamasis aptarta norma iš kaltinamojo priteistinos visos nukentėjusiojo turėtos 100 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti dėl ieškinio paruošimo, kurios nėra per didelės, yra sąžiningos ir protingos.

99Teismas, vadovaudamasis BPK 109–112 ir 116 straipsnių nuostatomis bei tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti jau yra sumokėjusi BTA per Biurą pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nors privalėtų atlyginti 5 000 Eur, o pats kaltinamasis nukentėjusiajam neturtinės žalos neatlygino, todėl 1 500 Eur priteistina iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius), o iš kaltinamojo priteistina likusi 1 000 Eur suma bei 100 Eur nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidas teisme.

100Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 131), vadovaudamasi CK 6.246–6.249 str., 6.283 str. 1 d.. 6.280 str., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. ir 33 str. 1 p., prašo priteisti iš kaltinamojo PSDF biudžetui padarytą 2 363,65 Eur žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą ( - ). Ieškinyje nurodyta, jog dėl dauginių sužalojimų M. A. 2017-05-29 VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: chirurgo, anesteziologo reanimatologo ir radiologo konsultacijos, priėmimo-skubiosios pagalbos paslauga IV, suleista Imovax dT adult injekcinė suspensija; dėl žastikaulio kūno lūžio M. A. nuo 2017-05-30 iki 2017-06-06 buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose stacionare, pacientui, atlikus regioninę blokadą (viršutinės galūnės nervo), buvo atlikta žastikaulio kūno lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija; dėl dilbio ir žasto lūžio padarinių M. A. 2017-07-27 LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos; dėl žastikaulio kūno lūžio M. A. nuo 2017-07-31 iki 2017-08-20 atliko reabilitaciją AB „Ortopedijos technika“; dėl žastikaulio kūno lūžio M. A. VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: 2017-09-04 radiologo ir ortopedo traumatologo konsultacijos, 2017-09-13 fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, 2017-09-20 ortopedo traumatologo ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, 2017-10-16 radiologo konsultacija, nuo 2017-09-21 iki 2017-10-10 ambulatorinė reabilitacija II: judamojo-atramos aparato pažeidimai, III reabilitacijos etapas (reabilitacijos trukmė 14 dienų) Už paslaugas buvo sumokėta 2 363,65 Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Šis Kauno teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys, kaltinamajam jį visiškai pripažinus, tenkintinas visiškai ir, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.276 straipsnio 1 ir dalimis, LR sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 34 straipsnio 1 punktu, iš kaltinamojo priteistina PSDF biudžetui padaryta 2 363,65 Eur turtinė žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą ( - ).

101Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 139–140), vadovaudamasis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1 d. ir 3 d., BPK 109 str., 110 str., 112 str., 115 str. 1 d., prašo priteisti iš kaltinamojo 1 424,80 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, jog, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. ir 14 str. 2 d., VSDFV Kauno skyrius paskyrė nukentėjusiajam ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-05-30 iki 2017-10-20. Fondo valdybos Kauno skyriui išmokėjus nukentėjusiajam paskirtą ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 1 424,80 Eur dydžio žala. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmoki apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jis nesilakė CK 6.263 str. 1 d. kiekvienam žmogui numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visi atlyginti. CK 6.280 str. 1 d. nustato, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio. Be to, CK 6.290 str. 1 d. nuostatos numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais,| įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o minimo straipsnio 3 d. suteikia draudimo išmoką išmokėjusioms socialinio draudimo įstaigoms regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tai reiškia, kad šį nusikaltimą padaręs kaltinamasis Fondo biudžetui turi atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Šis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys, kaltinamajam jį visiškai pripažinus, tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 1 424,80 Eur turtinei žalai PSDF biudžetui atlyginti, kurią D. T., vadovaudamasis 2018-04-24 sudaryta sutartimi Nr. Ž-17/2384, įsipareigoja atlyginti per 59 mėnesius nuo 2018-04-24, kiekvieną mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą ( - ), Swedbank, AB banko kodas 73000, po 40 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pirmąją 43,65 Eur įmoką sumokant iki 2018-04-30

102Kadangi civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, tai laikinas nuosavybės teisės apribojimas – V. Z. priklausančio automobilio Opel Astra, valst. Nr. ( - ), paskirtas prokurorės Astos Kaminskienės 2017-07-24 nutarimu nuo 2017-07-24 iki 2018-01-24 (1 t., b. l. 85–86), teismo 2017-12-27 ir 2018-03-27 nutartimis pratęstas nuo 2018-01-24 iki 2018-06-27, šiuo metu negali būti panaikintas, nes tokia procesinė prievartos priemonė dar reikalinga. Sprendžiant šios procesinės prievartos priemonės trukmės klausimą teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalies nuostatą, nustatančią, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstina iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių dalinio patenkinimo visiško įvykdymo.

103Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

Nutarė

104D. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį išteisinti.

105D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir jam skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

106Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto, rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

107Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, vandens transporto priemones 2 metams.

108Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

109Elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

110Nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

111Nukentėjusiajam M. A. priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius) 1 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

112Nukentėjusiajam M. A. priteisti iš D. T., a. k. ( - ) 1 000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui bei 100 Eur nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi išlaidas teisme.

113Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį atmesti.

114Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. T., a. k. ( - ) priteisti 1 424,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 80 ct) turtinei žalai PSDF biudžetui atlyginti, kurią D. T., vadovaudamasis 2018-04-24 sudaryta sutartimi Nr. Ž-17/2384, įsipareigoja atlyginti per 59 mėnesius nuo 2018-04-24, kiekvieną mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą ( - ), Swedbank, AB banko kodas 73000, po 40 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pirmąją 43,65 Eur įmoką sumokant iki 2018-04-30.

115Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. T., a. k. ( - ) priteisti 2 363,65 Eur (du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt trys Eur 65 ct) PSDF biudžetui padarytą 2 363,65 Eur turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą ( - ).

116Automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), grąžinti V. Z., kaip šio automobilio teisėtam savininkui pagal byloje esantį transporto priemonės registracijos liudijimą (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

117Pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo visiško įvykdymo laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. Z. priklausančio automobilio Opel Astra, valst. Nr. ( - ), paskirtą prokurorės Astos Kaminskienės 2017-07-24 nutarimu nuo 2017-07-24 iki 2018-01-24, teismo 2017-12-27 ir 2018-03-27 nutartimis pratęstą nuo 2018-01-24 iki 2018-06-27.

118Vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr.00859598, išduotą D. T. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, vykdant baudžiamojo poveikio priemonę.

119Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,... 2. kaltinamajam D. T. ir jo gynėjui advokatui Martynui Vilčinskui,... 3. nukentėjusiajam M. A.,... 4. civilinei atsakovei V. Z.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-26488-17,... 6. D. T. (asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis,... 7. 1) 1998-09-15 Jonavos r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 8. 2) 1998-12-29 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 4 d. – 3 m.... 9. 3) 2001-02-12 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d. –... 10. 4) 2005-04-07 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 286 str. – 3 mėn. laisvės... 11. 5) 2008-04-10 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 1 d. – 1 m. laisvės... 12. 6) 2011-11-29 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. 6... 13. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje... 14. Teismas... 15. D. T. 2017-05-29 apie 20.54 val. ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, ( - )... 16. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo... 17. D. T., apklaustas įtariamuoju (2 t., b. l. 47–49), prisipažino padaręs... 18. D. T., apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad... 19. Nukentėjusiojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos... 20. 2017-05-29 Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 12–29)... 21. Liudytojo T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis... 22. Liudytojo R. J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis... 23. Liudytojos V. Z. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos patvirtintais... 24. Liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis iš... 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G... 26. Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius... 27. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017-05-29... 28. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad... 29. Apžiūros protokole (1 t., b. l. 62–66) nurodyta, kad 2017-05-29 įvykio... 30. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai ir dokumentai paimti... 31. VĮ Regitra 2017-06-22 duomenimis, automobilio Opel Astra, valst. Nr. ( - ),... 32. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 33. Kaip nustatyta prieš tai aptartais įrodymais, D. T. 2017-05-29 apie 20.54... 34. Konstatuotina, jog šiuo atveju nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo... 35. Kadangi kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 9 ir... 36. Dėl kaltinamo palikus žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus... 37. Be to, D. T. buvo kaltinamas palikęs žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus... 38. D. T. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-04 (2 t., b. l.... 39. D. T., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-30 (2 t., b. l.... 40. D. T., apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po... 41. Nukentėjusysis M. A. apklausos metu parodė, kad visai netrukus po susidūrimo... 42. Liudytojas T. Z. apklausos metu parodė, kad 2017-05-29 vakare, po susidūrimo... 43. Liudytojas R J. Ž. apklausos metu parodė, kad 2017 m. pavasarį, mėnesio ir... 44. Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius... 45. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio metu peržiūrėto miesto stebėjimo... 46. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017-05-29... 47. Sugretinus šiuos parodymus, akivaizdu, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo... 48. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo... 49. BK 144 straipsnyje ,,Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus... 50. Tad pagal BK 144 straipsnį asmuo, vairavęs autotransporto priemonę ir... 51. Teismas konstatuoja, kad, nenustačius prieštaravimų aukščiau aptartuose... 52. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamasis išteisintinas jam nepadarius... 53. Bausmės skyrimas... 54. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 55. Teismas konstatuoja, kad bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė,... 56. Kaltinamajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas... 57. Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, o baudžiamasis... 58. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama asmens,... 59. Vairuotojo pažymėjimas Nr.00859598, išduotas D. T. vardu, perduotinas Kauno... 60. 2017-05-31 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė... 61. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 62. 2017-07-24 prokurorės Astos Kaminskienės nutarimu skirtas laikinas... 63. Dėl civilinių ieškinių... 64. Nukentėjusysis M. A. 2018-03-02 patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 43–51),... 65. Dėl neteisėtų veiksmų sąlygos. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad... 66. Dėl kaltės sąlygos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė... 67. Dėl priežastinio ryšio sąlygos. CK 6.247 straipsnio nuostatos numato, kad... 68. Dėl neturtinės žalos. Aptarti motyvai patvirtina, kad yra visos sąlygos... 69. LAT praktikoje pasisakoma, kad eismo įvykių bylose, kuriose... 70. Dėl išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms, atlyginimo. BPK 106 straipsnio... 71. D. T. ir V. Z. atsiliepimuose į civilinį ieškinį su nukentėjusiojo... 72. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,... 73. TPVCAPDĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų... 74. Dėl neturtinės žalos dydžio. Civilinis ieškovas prašo priteisti iš... 75. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras)... 76. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 77. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas tik... 78. Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad... 79. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško... 80. Civilinis ieškovas M. A., nurodęs, jog jam yra padaryta 7 500 Eur neturtinė... 81. Teismo nuomone, nukentėjusysis neįrodė, kad kaltinamasis jam padarė būtent... 82. Teismo nuomone, yra visos sąlygos kaltinamojo civilinei atsakomybei kilti.... 83. Dėl neteisėtų veiksmų sąlygos. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad... 84. Dėl kaltės sąlygos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė... 85. Dėl priežastinio ryšio sąlygos. CK 6.247 straipsnio nuostatos numato, kad... 86. Žalos sąlyga, t. y. žalos faktas, yra objektyviai įrodomas byloje... 87. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos... 88. LAT praktikoje pasisakoma, kad eismo įvykių bylose, kuriose... 89. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl V. Z., kaip kaltinamojo vairuoto... 90. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą... 91. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl CK 6.270 straipsnio 3 dalies... 92. Teismas pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą už didesnio... 93. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra... 94. Kartu pastebėtina, jog civilinei atsakomybei kilti reikalingi ne tik... 95. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, jog nukentėjęs trečiasis asmuo... 96. Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo pareikšti ieškininiai reikalavimai... 97. Dėl Biuro pareigos atsakyti pagal M. A. ieškinį. Byloje nustatyta, kad eismo... 98. Dėl išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms, atlyginimo. BPK 106 straipsnio... 99. Teismas, vadovaudamasis BPK 109–112 ir 116 straipsnių nuostatomis bei tuo,... 100. Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 131),... 101. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civiliniu... 102. Kadangi civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, tai laikinas nuosavybės teisės... 103. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 104. D. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį... 105. D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 106. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams,... 107. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –... 108. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti... 109. Elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.... 110. Nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 111. Nukentėjusiajam M. A. priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos... 112. Nukentėjusiajam M. A. priteisti iš D. T., a. k. ( - ) 1 000 Eur sumą... 113. Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį atmesti.... 114. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį... 115. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. T., a.... 116. Automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ), grąžinti V. Z., kaip... 117. Pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių... 118. Vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr.00859598, išduotą D. T. vardu, nuosprendžiui... 119. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...