Byla 1A-3-557/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 str., Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. atleistas, perduodant jį pagal laidavimą be užstato V. M. atsakomybei trejų metų laidavimo laikotarpiui, ir baudžiamoji byla prieš Ž. S. nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Jolantai Sarpalienei, Vilijai Žukauskienei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. S. ir jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiųjų Z. S., G. S., L. S., N. K. įgaliotajam atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, civilinių atsakovų A. M. ir A. K. įgaliotajam atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Zigmo, Gretos, L. S., N. K. įgaliotojo atstovo A. J. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 str., Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. atleistas, perduodant jį pagal laidavimą be užstato V. M. atsakomybei trejų metų laidavimo laikotarpiui, ir baudžiamoji byla prieš Ž. S. nutraukta.

3Nuosprendžiu nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies ir iš Ž. S. priteista nukentėjusiesiems Z. S., G. S. ir L. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, N. K. – 400 Eur.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51. Ž. S. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus, o būtent: jis 2015 m. sausio 16 d., apie 07.32 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, ties 117 namu, šešių eismo juostų su skiriamąja žaliąja veja kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas Taikos prospekto antra eismo juosta, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“, identifikacinis numeris ( - ), su negaliojančiais valstybiniais numeriais ( - ), tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms – lyjant, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją R. S.. R. S. 2015-02-17 16.40 val. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos, išsivysčiusios dėsningoms komplikacijoms. Šiais neatsargiais veiksmais Ž. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

62. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. G. L. S. ir N. K. įgaliotasis atstovas A. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo Ž. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti Ž. S. kaltu padarius BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą, paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str., jos vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skundu taip pat prašoma tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir jų reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

72.1. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas. Pasisakydamas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo Ž. S. pagal laidavimą pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimant sprendimą reikia atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymi, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, reikia atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K- 323/2007; 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010). Mano, kad V. M. nėra tinkama laiduotoja, kad būtų verta teismo pasitikėjimo, nutraukiant baudžiamąją bylą Ž. S.. Ji yra A. M., kurį pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino autoįvykyje dalyvavusios (neįregistruotos VĮ „( - )“, be valstybinės techninės apžiūros, neapdraustos savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, daugiau kaip prieš 1,5 metų pasibaigus išduotų laikinų valstybinių numerių galiojimo laikui) transporto priemonės faktiniu savininku ir kartu šioje byloje solidariu su Ž. S. bendraatsakoviu, sutuoktinė. V. M., apklausta kaip liudytoja, parodė, jog perdavus automobilį „Mitsubishi Space Star“ jos broliui Ž. S., sutuoktinis A. M. pasakė, jog su tokiu automobiliu niekur negalima važiuoti, bet ji brolio dėl to, kas nurodyta, neįspėjo. Toks V. M. abejingumas ir neveikimas netiesiogiai sietinas su kilusiu autoįvykiu bei jo pasekmėmis. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. M. laiduotoja, šitų aplinkybių, akivaizdžiai charakterizuojančių moters neigiamas asmenines savybes, nevertino. Nurodytu atveju V. M. artimam giminaičiui – broliui Ž. S. bei šeimos nariui – sutuoktiniui A. M., kaip tai išaiškinta BK 248 straipsnyje, esant solidariai atsakomybei ir konkurencijai dėl autoįvykio metu kilusių pasekmių bei padarytos didelės žalos atlyginimo, ši laiduotoja dėl nurodytų aplinkybių negalės būti visiškai nepriklausoma, ir taip eliminuojama galimybė jai per teismo nustatytą trejų metų laikotarpį daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BPK 40 str. 1 d.). Pabrėžia, jog laidavimo procesas negali būti tik formalus, jis privalo efektyviai veikti visą teismo skirtą laikotarpį. BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gailėjimasis pasireiškia ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu, nukentėjusiojo atsiprašymu, pastangomis atlyginti padarytą žalą, bet ir padėjimu teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką, bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2010). BK 40 str. 2 d. 3 p. nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje.

82.2. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje pareikšti pagrįsti civiliniai ieškiniai. Jų dydžio pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Ž. S. pats pateikė į baudžiamąją bylą duomenis, kad jo galimybės atlyginti padarytą žalą yra mažos bei sunkiai įgyvendinamos. Ž. S. ignoravo galimybę susitarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Žalos atlyginimo dydžiai ir būdas baudžiamojoje byloje neišspręsti. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti Ž. S. baudžiamąją bylą pagal laidavimą yra nepagrįstas ir naikintinas. Nukentėjusiųjų atstovas atkreipia dėmesį, jog nutraukiant Ž. S. baudžiamąją bylą pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pateiktus argumentus. Jie skundžiamame nuosprendyje net neanalizuoti ir neįvertinti. Tokius teismo veiksmus laiko neteisingais, nes mano, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos (BK 40 str.) faktiškai analogiškos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygoms (BK 38 str.). Tik atleidžiant pagal laidavimą, kaltininkui nereikalingas susitaikymas su nukentėjusiais asmenimis bei, formaliai žiūrint, susitarimas su nukentėjusiais asmenimis dėl padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo, tačiau mano, kad autoįvykių bylose, atleidžiant kaltinamąjį pagal laidavimą, teismai procesiniuose sprendimuose turėtų įvertinti nukentėjusiųjų išsakytą poziciją. Šiuo atveju tai nebuvo nepadaryta. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei 2016-06-21 nuosprendyje nenustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, kad teisiamasis Ž. S. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Mano, kad nesant tokių duomenų, baudžiamoji byla pagal laidavimą nutraukta nepagrįstai.

92.3. Pasisakydamas dėl civilinių ieškinių, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas nurodo, kad apylinkės teismas, nuosprendžiu pripažindamas jo atstovaujamųjų teisę į ieškinių patenkinimą ir klausimą dėl ieškinių dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tokį sprendimą argumentavo tuo, jog dėl pareikštų civilinių ieškinių solidariai atsako ir A. M., bet jis į bylą civiliniu atsakovu įtrauktas nebuvo, šio asmens solidarios atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl A. M. įtraukimas be jo žinios ir atitinkamos žalos atlyginimo priteisimas pažeistų tiek teisingumo ir sąžiningumo principus, tiek A. M. procesines teises, taip pat ir teisę gintis nuo pareikštų ieškinių. Teismas nurodė, kad kaltinamasis Ž. S. kiekvieną mėnesį perveda atitinkamas sumas nukentėjusiajam Z. S., tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo Z. S. patikslintų ieškinių, šios sumos nėra įskaitomos. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. S. atlygino 400 Eur N. K. dėl R. S. mirties, todėl manė, jog lieka neaišku, kokia tiksli neatlyginta žalos suma yra Z. S., G. S., L. S., N. K., dėl to teismas nurodė negalįs išspręsti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalavimų pagrįstumo klausimo. Apeliantas nurodo, kad jo atstovaujami nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dar 2015-02-27 pateikė į baudžiamąją bylą patikslintus civilinius ieškinius, kuriuose civiliniais atsakovais nurodyti A. K. bei A. M.. Tokio savo reikalavimo Z., G., L. S. ir N. K. niekad neatsisakė bei nėra atsiėmę. Prokuroro J. Syko 2015-03-15 priimto nutarimo, atsisakant apriboti nuosavybės teises į A. K. ir A. M. turtą, teiginys, kad A. K. ir A. M. nėra materialiai atsakingi už Ž. S. veiksmais padarytą žalą ir negali būti pripažinti civiliniais ieškovais, netrukdė teismui pripažinti A. M. byloje civiliniu atsakovu ir kviesti jį į teismo posėdžius. Akcentuoja, jog nukentėjusiųjų reikalavimas, civiliniais atsakovais nurodant N. K. ir A. M., baudžiamojoje byloje pateiktas iki įrodymų tyrimų teisme pradžios, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso norma (BPK 112 str. 1 d.). A. M. buvo ne kartą kviestas į teismo posėdžius, bet neatvyko, nors jo sutuoktinė V. M., pirmosios instancijos teismo pripažinta laiduotoja, nutraukiant Ž. S. baudžiamąją bylą, į tuos pačius posėdžius atvykdavo. Taigi A. M. apie posėdžių vietą ir laiką buvo žinoma. BPK 252 str. 3 d. reglamentuoja, jog civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą bei šiame dokumente pasisakė ir dėl A. M. procesinės padėties (solidari atsakomybė su Ž. S.), patvirtina pareikštų ieškinių nagrinėjimo baudžiamajame procese eigą bei faktinį A. M. asmens įtraukimą į civilinį procesą atsakovu. O jeigu tuo pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai, jie automatiškai nebus ištaisyti klausimą dėl ieškinių dydžių perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka. Mano, kad vienintelis įmanomas būdas ištaisyti pažeidimus yra atnaujinant įrodymų tyrimą bei atliekant baudžiamojoje byloje su A. M. ir A. K. būtinus procesinius veiksmus.

102.4. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje pareikšti konkretūs civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo. Jeigu Ž. S. civiliniams ieškovams kokiais nors periodais mokėjo, tai netrukdo tiksliai apskaičiuoti priteistinų civilinių ieškinių dydžių. Visi Ž. S. atliktų mokėjimų dokumentai pateikti į baudžiamąją bylą. Z. S. ir jo mažametės dukros pateikė į bylą visus dokumentus dėl R. S. gydymo, laidojimo ir su tuo susijusių kitų išlaidų. Pateikti dokumentai ir dėl gautų išmokų. Taip pat Z. S. pateikė visus dokumentus dėl jam padarytos 19050,51 Eur turtinės žalos (CK 2.249 str.), priverstinai dėl įvykio nutraukus darbą Norvegijos Karalystės „( - )“ gamykloje. N. K. pateikė visus dokumentus, susijusius su jos ir sutuoktinio kelionės išlaidomis, vykstant aplankyti sunkiai sužeistos dukters ir į jos laidotuves, bei dėl sugrįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi pirmosios instancijos teismo aiškinimas nuosprendyje, kad negalima tiksliai apskaičiuoti civilinių ieškinių, yra nepagrįstas. Pažymi, jog kitų išimtinių atvejų, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (šiuo atveju baudžiamoji byla Ž. S. nutraukta pagal laidavimą), galėtų pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių, perduotų nagrinėti civilinio proceso tvarka, dydžių įstatymų leidėjas nenumatė (BPK 115 str. 2 d.), todėl civiliniai ieškiniai visa apimtimi turi būti išnagrinėti baudžiamajame procese.

112.5. Pasisakydamas dėl proceso išlaidų priteisimo nurodo, kad advokatas A. J. atstovavo nukentėjusiesiems Z., G., L. S. ir N. K. ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime. Visos advokato darbo ir laiko sąnaudos atsispindi į baudžiamąją bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose – tai ir civilinių ieškinių, patikslintų civilinių ieškinių su priedais parengimas ir pateikimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme medžiaga, prašymų paruošimas ir teikimas prokurorui ikiteisminio tyrimo metu bei teismui bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nukentėjusiųjų turėtų išlaidų kodifikavimas, mokėjimo dokumentų kopijų paruošimas, pateikimas teismui ir t. t. Nors Ž. S. pripažino savo kaltę, bet tai nereiškia, kad ši baudžiamoji byla savo pobūdžiu yra nesudėtinga. Dėl pateiktų civilinių ieškinių vyksta tikra ginčo teisena, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad civiliniai ieškiniai atitinka tik standartinio ieškinio pobūdį. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ numato už ieškinį – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Toks 2015 m. ketvirto ketvirčio bruto darbo užmokestis sudarė 756,9 Eur. Taigi vien už civilinio ieškinio paruošimą maksimaliai priteistina 1892,25 Eur suma. Už vieną bet kokių teisinių paslaugų teikimo valandą priteistina 0,1 x 756,9, t. y. 75, 69 Eur suma, už kito vieno dokumento, susijusio su atstovavimu bylų procese parengimu, priteistina 0,1 x 756,9, t. y. 75,69 Eur suma. Pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. J. šioje byloje nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atstovauja nuo 2015 m. vasario 24 d., ruošė bei teikė daug ir įvairių bei sudėtingų dokumentų, dalyvavo nukentėjusiųjų apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teismo posėdžiuose, po 500 Eur išlaidų S. ir K. sudaro už atstovavimą ir procesinių dokumentų ruošimą bei teikimą ikiteisminiame tyrime (dėl to, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nepasisakė), bei po 700 Eur išlaidų sudaro tiems patiems asmenims baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, įskaitant ir kelionės išlaidas, nes advokatas reziduoja Palangoje. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, išlaidos buvo pagrįstos, jų mažinti nurodytu konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo. Pažymi, kad advokato A. J. atstovavimas N. K. net žymiai sutaupė bylinėjimosi išlaidų sumą, nes pastarajai gyvenant JAV, vien tik vykimui į paskirtus teismo posėdžius, kurių buvo ne vienas, bei grįžimui atgal į nuolatinę gyvenamąją vietą priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš Ž. S. būtų buvusios žymiai didesnės. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-659/2016 yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas, nes teismas padarė esminių Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimų.

123. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtų ir Biurui pareikštus civilinius ieškinius atmesti bei priteisti patirtas proceso išlaidas.

133.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasisakydamas dėl civilinių ieškinių neteisėtumo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, atsakingam draudikui, arba TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Tuo tarpu TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas (kaip ir nagrinėjamu atveju) arba atsakingas draudikas. Nukentėję tretieji asmenys pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakę eismo įvykio kaltininkui (šiuo atveju – Ž. S.) arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Nagrinėjamu atveju civiliniai ieškovai civiliniam atsakovui Ž. S. pareikšto ieškinio neatsisakė (priešingai, nuostolių atlyginimo buvo reikalaujama solidariai iš Ž. S. ir Biuro) ir teismas atsisakymo nepriėmė bei bylos nenutraukė, todėl Biurui pareikšti ieškiniai turėjo būti atmesti kaip neteisėti. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-139/2016, nuostatomis, ir neatsižvelgė į LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad tinkamu pretenzijos pateikimu galima laikyti jos pateikimą tik atsakingam draudikui ar Biurui, o ne atsakingam už žalos padarymą asmeniui (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 56 punktas). Be to, kasacinis teismas, pakeisdamas anksčiau suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, yra konstatavęs, kad net atsakingo už žalos padarymą asmens ir atsakingo draudiko prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žala nėra solidari (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 64 punktas). Todėl šiuo atveju teismas, spręsdamas civilinio pobūdžio ginčą, nepagrįstai neatsižvelgė į LAT išplėstinės kolegijos civilinėje byloje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, skirtas tokio pobūdžio ginčams spręsti.

143.2. Pasisakydamas dėl Biuro atstovo kelionės į teismo posėdį išlaidų atlyginimo nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Biuro patirtos kelionės į teismo posėdį išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis. Pažymi, kad BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatose yra įtvirtinta, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Mano, jog tais atvejais, kai net ir Biurui pateikus raštišką poziciją dėl byloje pareikštų ieškinių, būtent teismo iniciatyva Biuro atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, kelionės išlaidų nepripažinimas proceso išlaidomis neatitiktų bendrųjų teisės principų turinio nuostatų.

154. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti. Civilinių atsakovų A. M. ir A. K. atstovas, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. S. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

164.1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas atmestinas.

175. Byloje nėra ginčo dėl Ž. S. kaltės ir jo veiksmais padarytos veikos kvalifikacijos, apeliaciniuose skunduose keliamas civilinių atsakovų ir civilių ieškinių dydžio nustatymo bei Ž. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

185.1. Iš nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo matyti, jog su Ž. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis nesutinka dėl to, jog, jo manymu, asmuo, laiduojantis už Ž. S., nėra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 1 d.), taip pat dėl to, jog nėra pagrindo manyti, kad Ž. S. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažino teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai didelei bendrai byloje pareikštų ieškinių sumai – 183584,55 Eur, neišsprendus civilinių ieškinių ir civilinių atsakovų nustatymo klausimo, nėra galimybės įvertinti, ar yra pagrindas manyti, jog Ž. S. visiškai atlygins padarytą žalą, t. y. ar egzistuoja BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta atleidimo pagal laidavimą sąlyga. Dėl šios priežasties visų pirma nustatytina padaryta žala, civiliniai atsakovai ir tik nustačius Ž. S. tenkančios atlygintinos žalos dydį, toliau sprendžiamas Ž. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas.

195.2. BPK 109 str. įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta. To paties str. 2 d. numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip ir buvo padaryta šioje byloje.

205.3. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis Ž. S. kiekvieną mėnesį perveda atitinkamas sumas nukentėjusiajam Z. S., ir pažymėjo, jog kaip matyti iš nukentėjusiųjų Z. S., G. S. ir L. S. patikslintų ieškinių, šios sumos nėra įskaitomos, be to, analogiška situacija yra tiek su nukentėjusiosios N. K., tiek su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštais civiliniais ieškiniais. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad Ž. S. atlygino 400 Eur N. K. dėl R. S. mirties, atlygino dalį žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, taip pat pervedė dalį lėšų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tačiau šių institucijų ieškiniuose įskaitymai taip pat nėra padaryti, dėl to, atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. nuolat perveda atitinkamą dalį lėšų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, lieka neaišku, kokia tiksli neatlyginta žalos suma yra Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

215.4. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis. Kaip minėta, BPK 115 str. 2 d. numato, kad pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka išspręsti ir civilinių ieškinių klausimus: nustatyti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydžius, nustatyti civilinius atsakovus ir paskirstyti jiems tenkančios atlygintinos žalos dydžius. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, kuriems tenka pareiga įrodyti jų pareikštus ieškininius reikalavimus, proceso metu buvo sudarytos visos galimybės pateikti pareikštus civilinius ieškinius pagrindžiančius įrodymus. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams pateikus, jų manymu, reikalingus įrodymus, ieškinių pagrįstumas ir dydis, kolegijos vertinimu, gali būti sprendžiamas pagal byloje sukauptą medžiagą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nesant ginčo dėl Ž. S. kaltės, būtent nukentėjusiųjų patirtai žalai ir jos atlyginimo klausimui (vertinant šią aplinkybę ir BK 40 str. taikymo kontekste), taip pat ir asmenų, atsakingų už žalos atlyginimą nustatymui, buvo skiriamas itin didelis dėmesys, apklausiami nukentėjusieji, pateikiami žalos dydžius patvirtinantys dokumentai, išreikalaujami papildomi duomenys, todėl apylinkės teismas turėjo visas galimybes nustatyti neaiškias aplinkybes ir apskaičiuoti civilinių ieškinių dydžius, tačiau pirmos instancijos teismas to nepadarė ir nepagrįstai klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Dėl šios priežasties byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, sprendžiami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

22Dėl civilinių ieškinių

23Dėl turtinės žalos dydžio

246. Byloje nukentėjusysis Z. S. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 19050,51 Eur turtinės žalos, patirtos dėl jo negautų pajamų.

256.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

266.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju Z. S.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės nei faktiškai asmens patirtos žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei jo žmona nebūtų sužalota ir mirusi, ir jis būtų tęsęs darbą Norvegijos Karalystėje) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

276.3. Nukentėjusieji ieškinyje nurodo, kad Ž. S. neatsargiais veiksmais buvo sunkiai sužalota R. S., kuri nuo patirtų traumų už mėnesio mirė. Dėl to Z. S. 2015-01-16 nutraukė šešių mėnesių bandomajam laikotarpiui, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01 sudarytą darbo sutartį su „( - )“, esančia ( - ), Norvegijos Karalystėje, ir skubiai išvyko prižiūrėti sunkiai sužeistos žmonos bei mažamečių dukrų. Po žmonos mirties Z. S. prižiūrėjo mažametes dukras ir niekur nedirbo, tai patvirtina VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma dėl Z. S. valstybinio socialinio draudimo už 2015-01-01– 2015-10-31 laikotarpį. Ieškinyje nurodoma, jog už sutartimi nustatytas 22 savaites po 37,5 valandų per savaitę darbo Z. S., jo išlaikomos mažametės dukros G. ir L. S. negavo 159538,5 Norvegijos kronų, tai atitinka 19050,51 Eur pajamų, kurias prašo jiems priteisti.

286.4. Analizuojat nukentėjusiųjų patirtos žalos (negautų pajamų) klausimą, svarbu nustatyti, kokia apimtimi neteisėti Ž. S. veiksmai apribojo Z. S. galimybes dirbti ir užsidirbti. Iš bylos duomenų matyti, jog Z. S. 2015-01-01 sudarė darbo sutartį su „( - )“, esančia Norvegijos Karalystėje, dėl mechaniko darbo, kuria sulygtas 193,38 NOK valandinis atlyginimas dirbat po 7,5 valandos per dieną. Sutartyje nustatytas 6 mėnesių išbandymo laikotarpis. Ž. S. 2015-01-16 sunkiai sužalojus R. S., Z. S. 2015-01-16 nutraukė šią darbo sutartį ir išvyko į Lietuvą. Būtent už šio laikotarpio (nuo 2015-01-16 iki 2015-07-01) metu pagal minėtą sutartį Z. S. negautas pajamas – 19050,51 Eur – nukentėjusysis ir nori prisiteisti iš Ž. S., tačiau teisėjų kolegijos manymu, tokia negautų pajamų suma yra žymiai per didelė, todėl mažintina.

296.5. Visų pirma pastebėtina, jog Z. S. byloje nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad dėl Ž. S. veikos jis negalėjo dirbti visą laikotarpį nuo 2015-01-16 iki pat 2015-07-01. Neginčytina, jog dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota jo žmona, kuri viena rūpinosi dviem mažametėmis dukromis, Z. S. turėjo grįžti į Lietuvą, t. y. jo grįžimas buvo nulemtas Ž. S. veiksmų. Visą mėnesį iki žmonos mirties 2015-02-16 Z. S. rūpinosi dukterimis ir lankė savo žmoną, esančią ligoninėje, aprūpino ją būtinais daiktais (vaistais, higienos prekėmis ir pan. (t. 3, b. l. 49–52), todėl šis Z. S. nedarbo laikotarpis taip pat laikytinas nulemtu Ž. S. neteisėtų veiksmų. Tai, jog sergančio šeimos nario slauga yra pakankama priežastis nedirbti, numatyta ir Darbo kodekso (toliau – DK) 184 str. 1 d. 6 p., nurodančiame, jog darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį. Be to, šio straipsnio 1 d. 8 p. numato, jog nemokamos atostogos mirusio šeimos nario laidotuvėms suteikiamos ne mažiau kaip trims kalendorinėms dienoms. Taigi įstatymų leidėjas numato, jog maksimalus laikas, kurį darbuotojas savo valia gali nedirbti mirus artimam asmeniui – trys dienos, todėl laikytina, kad Z. S. nedarbas buvo nulemtas Ž. S. veikos dar trims dienomis po jo žmonos mirties iki 2015-02-20. Kartu pastebėtina, jog po žmonos mirties Z. S. turėjo visas galimybes grįžti į darbo rinką, registruotis darbo biržoje ir gauti darbines pajamas, tačiau, kaip matyti iš jo pateiktos pažymos apie socialinį draudimą, to nepadarė ir niekur oficialiai nedirbo (t. 3, b. l. 4).

306.6. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą bei neišvengiamumą. Taigi šiuo atveju svarbu ir tai, kokio dydžio žalos dėl nusikalstamų Ž. S. veiksmų būtų patyręs Z. S., jei jis būtų bandęs išvengti ieškinyje nurodytos apimties nuostolių. Iš bylos duomenų matyti, jog sužinojęs, kad jo žmona pateko į eismo įvykį, Z. S. galėjo prašyti darbdavį išleisti jį nemokamų atostogų, tačiau, kaip matyti iš darbdavio rašto, iš darbo nukentėjusysis išėjo savo noru, o duomenų, jog žmonos ligos laikotarpiui jis būtų prašęs išleisti jį nemokamų atostogų – nėra, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, jog jis rodė iniciatyvą išsaugoti darbo santykius ir taip sumažinti jam kilsiančią žalą dėl negaunamų pajamų. Taip pat pažymėtina, jog Z. S. nepateikė jokių duomenų, jog po žmonos mirties jis būtų kreipęsis į buvusį darbdavį, prašydamas jį priimti atgal į darbą, o šis būtų atsisakęs tai padaryti. Nors Z. S. nurodė, kad jis turėjo rūpintis dukterimis ir negali jų palikti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jei nelaimė nebūtų įvykusi, pas jį gyventi viena pati žadėjo atvažiuoti jo žmona, palikusi dukras Z. S. mamai. Pažymėtina ir tai, jog kalbėdamas apie ateities darbų perspektyvą, Z. S. nurodė, kad galėtų išvykti į užsienį dirbti, prieš tai susitaręs su savo mama dėl vaikų priežiūros (t. 4, b. l. 8). Be to, likusio vienišo tėvo pareiga prižiūrėti vaikus liks ir vėliau iki pat jų pilnametystės (CK 3.155), tačiau tėvų pareiga prižiūrėti vaikus negali būti laikoma priežastimi ilgą laiką nedirbti ir reikalauti dėl to susidariusių negautų pajamų atlyginimo.

316.7. Ši aplinkybė atskleidžia, jog Z. S. turėjo galimybę po žmonos laidotuvių bandyti grįžti į buvusią darbovietę, tačiau duomenų, jog jis būtų dėjęs pastangas įsidarbinti – nėra. Kita vertus, iš Z. S. pateiktos darbo sutarties matyti, jog joje buvo numatytas 6 mėnesių jo bandomasis laikotarpis, o darbo sutartis bandomuoju laikotarpiu galėjo būti nutraukta įspėjus jį prieš 14 dienų, todėl ši aplinkybė taip pat atskleidžia, jog Z. S., jam iš darbo išėjus vos po 2 savaičių, kai buvo numatytas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, dar buvo darbdavio tinkamai neišbandytas, todėl jis galėjo būti atleistas ir anksčiau nei 2015-07-01, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog jis būtų besąlygiškai dirbęs ir realiai gavęs pajamas iki pat 2015-07-01. Pastebėtina ir tai, jog nors iš jo pateiktos pažymos apie socialinį draudimą (t. 3, b. l. 4) matyti, jog Z. S. po žmonos laidotuvių oficialiai nedirbo, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis dirba vienadienius darbus, už kuriuos, be jokios abejonės, gauna užmokestį. Be to, Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog nedirba ne dėl to, kad negali, o dėl to, jog šiuo metu nėra vietų ten, kur jis nori įsidarbinti (t. 4, b. l. 8), tai atskleidžia, jog jo tolesnis nedarbas nebuvo nulemtas vien tik (išimtinai) Ž. S. veiksmų. Išvardytos aplinkybės taip pat rodo, jog Ž. S. nusikalstama veika nelaikytina nulėmusia (susijusia priežastiniu ryšiu) Z. S. negautas pajamas laikotarpiu po žmonos laidotuvių (nuo 2015-02-20), nes jis turėjo visas, kad ir apsunkintas, galimybes įsidarbinti (grįžti į buvusią darbovietę Norvegijoje ar pasinaudoti gautais darbo pasiūlymais Lietuvoje), tačiau to nepadarė, oficialių pajamų negavo, ir dirbo pavienius darbus.

326.8. Vadovaujantis tuo, kas išvardyta, nukentėjusiųjų byloje pateikto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos (negautų pajamų) visa apimtimi negali būti tenkinama. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ž. S. veiksmai apribojo Z. S. galimybes dirbti ir užsidirbti laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20, ir šiuo laikotarpiu negautos pajamos Z. S. turi būti atlyginamos. Į laikotarpį nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20 įeina 25 darbo dienos (19–23, 26–30, 2–6, 9–13, 16–20). Iš darbo sutarties matyti, jog Z. S. per dieną dirbo 7,5 val., per valandą uždirbdavo 22,37 Eur (193,38 NOK, pagal Lietuvos banko oficialiai skelbiamą 2015-02-20 Euro ir Norvegijos kronos santykį). Vis dėlto negalima sutikti su civiliniame ieškinyje pateiktu negautų pajamų apskaičiavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovo negautos pajamos suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas (asmens netto pajamos), jis turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų (mokesčių). Iš civiliniame ieškinyje nurodomo matematinio nuostolių apskaičiavimo matyti, jog negautos pajamos skaičiuojamos dauginant neišdirbtų valandų skaičių iš valandinio darbuotojo atlyginimo (bruto), nuo kurio dar bus nuskaitomi mokesčiai, todėl toks skaičiavimas nėra teisingas. Be to, norėdamas gauti minėtas pajamas Z. S. būtų turėjęs gyventi Norvegijos Karalystėje, kurioje yra žymiai aukštesnis pragyvenimo lygis (didesnės gyvenamųjų patalpų nuomos, maisto produktų ir paslaugų kainos), tačiau šiuo atveju Z. S. gyveno Lietuvoje, žmonos motinos padovanotame bute, dėl to, be jokios abejonės, turėjo mažesnes išlaidas, nei būtų patyręs norėdamas dirbti Norvegijos Karalystėje ir gauti sutartą atlyginimą, dėl šios priežasties Z. S. negautos pajamos mažintinos.

336.9. Atkreiptinas dėmesys, kad Z. S. nurodo, jog jam turi būti atlygintos negautos pajamos todėl, kad jis dėl Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos negalėjo tęsti darbo Norvegijoje, nes turėjo grįžti ne tik pasirūpinti dukterimis, bet ir slaugyti sunkiai sužalotą žmoną. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, jog Z. S. grįžus į Lietuvą, jo sunkiai sužalota žmona visą laiką po eismo įvykio iki jos mirties buvo hospitalizuota VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur R. S. gydė ir ja rūpinosi ligoninės personalas, todėl Z. S. nekilo būtinybė visą šį laiką nedirbti, kad galėtų nepertraukiamai būti su sunkiai sužalota sutuoktine ir ją slaugyti. Iš byloje pateikto VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės civilinio ieškinio matyti, jog už R. S. suteiktas asmens priežiūros paslaugas gydymo įstaiga pareiškė 3595,26 Eur ieškinį Ž. S.. Nustačius, jog didžioji R. S. slaugymo ir gydymo našta teko VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, kuriai už nukentėjusiosios priežiūrą ir gydymą turės atlyginti Ž. S., darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad Z. S. visą savo nedarbo laiką, kol jo žmona gulėjo ligoninėje, turėjo nuolatos ir nepertraukiamai (visą darbo dieną) ją slaugyti ir rūpintis, todėl negalima daryti išvados, kad Ž. S. turi atlyginti visas žmonos gulėjimo ligoninėje metu negautas Z. S. pajamas, nes ne visą (atvirkščiai – mažąją dalį) žmonos slaugymą ir priežiūrą atliko jos vyras. Pažymėtina ir tai, kad ir pats Z. S. nenurodė, jog nuolatos darbo laiku slaugė žmoną, jis teigė tik lankydavęs ją ligoninėje, daug laiko praleisdavęs su vaikais, todėl apeliaciniame skunde akcentuojamo Z. S. žmonos slaugymo negalima pripažinti pakankamai intensyviu (nuolatinis buvimas ir nebuvo būtinas) ir nulėmusiu jo visų pajamų negavimą. Kitu atveju susiklostytų ydinga situacija, jog Ž. S., visas R. S. gydimo ir priežiūros išlaidas atlygindamas VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, kuri visą parą nepertraukiamai prižiūrėjo eismo įvykio metu nukentėjusią moterį, turėtų atlyginti ir visas Z. S. dėl nukentėjusiosios slaugos (kaip nurodoma apeliaciniame skunde) šiuo laikotarpiu negautas darbines pajamas (už 7,5 darbo valandos per dieną), nors Z. S. tik kartais atvykdavo pas žmoną, atveždavo būtiniausių daiktų, ir nuolatos jos neslaugė. Akivaizdu, jog Z. S. būtinybė visą darbo dieną būti ligoninėje ir slaugyti sunkiai sužeistą žmoną nebuvo kilusi, to jis ir nedarė, todėl negalima pripažinti, jog visos žmonos hospitalizavimo metu Z. S. negautos pajamos buvo sąlygotos neišvengiamos būtinybės (kilusios dėl Ž. S. veikos) slaugyti žmoną.

346.10. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog dėl Ž. S. nusikalstamos veikos Z. S. negavo pajamų laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20 (iš viso 25 darbo dienos, 187,5 darbo valandos pagal Z. S. darbo sutartį, gaunant valandinį 22,37 Eur darbo užmokestį), jas sudaro 4194,38 Eur bruto darbo užmokesčio, atsižvelgdama į tai, jog nuo šios sumos dar būtų nuskaičiuoti mokesčiai, jog Z. S., norėdamas uždirbti šiuos pinigus būtų turėjęs patirti papildomų išlaidų Norvegijos Karalystėje (kurių realiai nepatyrė Lietuvoje), bei tai, jog ne visą nedarbo laiką (ne nuolatos) Z. S. slaugė savo sunkiai sužalotą žmoną (žmona buvo prižiūrima ligoninės personalo), Z. S. patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis mažintinas iki 1500 Eur.

356.11. Byloje nukentėjusysis Z. S. civiliniu ieškiniu taip pat prašė atlyginti 2500 Eur turtinės žalos, patirtos dėl R. S. gydimo, laidojimo ir su tuo susijusių išlaidų (t. 1, b. l. 64) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 44-69). Iš bylos duomenų matyti, jog Z. S. pateikė 10 kuro pirkimo kvitų, kurie pagrindžia jo turėtas kelionės išlaidas – 477,74 Eur.

Nr.DataSuma EurBylos lapas
1.2015-02-1649,2t. 3, b. l. 45
2.2015-01-0576,69t. 3, b. l. 45
3.2015-01-0457,15t. 3, b. l. 45
4.2015-01-0329,13t. 3, b. l. 46
5.2015-01-1820t. 3, b. l. 46
6.2015-01-1850t. 3, b. l. 46
7.2015-01-0354,58t. 3, b. l. 46
8.2015-01-1945,56t. 3, b. l. 47
9.2015-02-0144,19t. 3, b. l. 47
10.2015-01-2151,24t. 3, b. l. 47
 VISO477,74 

36Tačiau, kaip matyti iš ant kasos kvitų esančių datų, dalis jų yra datuoti prieš 2015-01-16, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota R. S., ir Z. S. pradėjo ruoštis neplanuotai kelionei atgal į Lietuvą. Z. S. pateikti kuro įsigijimo kvitai už laikotarpį nuo 2015-01-03 iki 2015-01-05 (viso 4 kvitai, bendrai 217,75 Eur sumai), kai jis vyko į Norvegijos Karalystę, ir ten dirbo iki pat 2015-01-16, nelaikytini išlaidomis, atsiradusiomis dėl Ž. S. nusikalstamos veikos, tokiu būdu Z. S. turi būti atlyginta kita pateiktais mokėjimo kvitais (viso 6 kvitai) patvirtinta suma už laikotarpį nuo 2015-01-18 iki 2015-02-01, kurios bendras dydis lygus 260,19 Eur.

376.12. Z. S. taip pat pateikė 3 kvitus už stovėjimą žmonos laidotuvių laikotarpiu (viso 1,2 Eur), 1 kelionės iš Helsinkio į Taliną 2015-01-19 bilietą (71 Eur), 1 kelionės iš Talino į Kelionės 2015-01-03 bilietą (80 Eur), bei 1 keleivio skrydžio 2015-04-12 iš Rygos į Tromsą su persėdimu Osle bilietą (duomenis patvirtinančius apmokėjimą už jį (147,34 Eur) ir dalies pinigų gražinimą (47,34 Eur), bendrai 252,50 Eur sumai.

Nr.DataSumaBylos lapas
1.2015-02-240,6t. 3, b. l. 53
2.2015-02-190,3t. 3, b. l. 53
3.2015-02-240,6t. 3, b. l. 53
4.2014-12-2380t. 3, b. l. 65
5.2015-01-1971t. 3, b. l. 68
6.2015-01-14147,34t. 3, b. l. 70
7.2015-01-14-47,34t. 3, b. l. 71
 VISO252,5 

38Teisėjų kolegija sutinka, kad automobilio stovėjimo išlaidos laidotuvių periodu, taip pat 2015-01-19 kelto iš Helsinkio į Taliną bilietas (viso 72,2 Eur) yra išlaidos, susidariusios dėl Ž. S. nusikalstamos veikos, tačiau negali sutikti, jog Z. S. išlaidos patirtos jo 2015-01-03 kelionėje į Norvegiją , kur jis dvi savaites dirbo ir už tai gavo darbo užmokestį, taip pat išlaidos patirtos dėl 2015-04-12 jo vardu nupirkto (t. 3, b. l. 69) lėktuvo bilieto grąžinimo yra nulemtos nusikaltimo padarymo, todėl jos neatlygintinos.

396.13. Iš bylos duomenų matyti, jog Z. S. pateikė 16 kvitų, kurie patvirtina laikotarpiu nuo 2015-01-17 iki 2015-02-11 jo turėtas išlaidas medikamentams ir asmens higienos prekėms.

Nr.DataSuma EurBylos lapas
1.2015-02-105,45t. 3, b. l. 49
2.2015-01-214,42t. 3, b. l. 49-50
3.2015-02-042,46t. 3, b. l. 49
4.2015-02-103,38t. 3, b. l. 49
5.2015-02-0345,53t. 3, b. l. 49
6.2015-02-1015,82t. 3, b. l. 49
7.2015-02-103,1t. 3, b. l. 51
8.2015-02-1113,9t. 3, b. l. 51
9.2015-01-280,66t. 3, b. l. 52
10.2015-01-2816,56t. 3, b. l. 52
11.2015-01-173,4t. 3, b. l. 52
12.2015-01-282,76t. 3, b. l. 52
13.2015-01-233,76t. 3, b. l. 52
14.2015-01-252,14t. 3, b. l. 52
15.2015-01-3016,11t. 3, b. l. 53
16.2015-02-021,62t. 3, b. l. 53
 VISO141,07 

40Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios išlaidos, sudarančios bendrą 141,07 Eur sumą buvo nulemtos Ž. S. nusikalstamos veikos, kurios metu buvo sunkiai sužalota R. S., todėl jos priteistinos Z. S..

416.14. Byloje taip pat pateiki 15 kvitų, kurie patvirtina Z. S. patirtas žmonos laidojimo išlaidas – 1937,78 Eur.

Nr.DataSuma EurBylos lapas
1.2015-02-2070t. 3, b. l. 55
2.2015-02-2175t. 3, b. l. 56
3.2015-02-20924t. 3, b. l. 57-58
4.2015-02-23200t. 3, b. l. 59-60
5.2015-02-208,97t. 3, b. l. 61
6.2015-02-200,95t. 3, b. l. 61
7.2015-02-208,72t. 3, b. l. 61
8.2015-02-2012t. 3, b. l. 61
9.2015-02-2016t. 3, b. l. 61
10.2015-02-2055,39t. 3, b. l. 61
11.2015-02-193,97t. 3, b. l. 61
12.2015-02-203,78t. 3, b. l. 61
13.2015-02-21100t. 3, b. l. 62
14.2015-02-21299t. 3, b. l. 63
15.2015-02-20160t. 3, b. l. 64
 VISO1937,78 

42Iš kvituose nurodytų pirktų prekių ir paslaugų pavadinimų, bei jų įsigijimo laiko (laikotarpis nuo 2015-02-19 iki 2015-02-23) matyti, jog jos buvo skirtos R. S. laidotuvių reikmėms, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nėra tikslinga kaip turtinę žalą vertinti 2015-02-20 (t. 3, b. l. 61) laidotuvėms įsigytus alkoholinius gėrimus – 4 butelius degtinės (0,7 l talpos), ir 2 butelius brendžio (0,5 l talpos), dėl to jiems išleista suma – 37,74 Eur, nelaikytina pagrįstomis dėl žmonos mirties patirtomis Z. S. išlaidomis, dėl to Z. S. priteistinos laidojimo išlaidos šia suma mažintinos. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.291 str. 2 d. nustatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas numato, jog mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui savivaldybės administracija skiria vienkartinę 8 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio pašalpą (6 str., 9 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų, Z. S. 2015-02-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išmokėjo 304 Eur išmoką (t. 4, b. l. 56). Taigi akivaizdu, kad Z. S. išmokėta laidojimo pašalpa turi būti įskaityta į nukentėjusiojo prašomas atlyginti laidojimo išlaidas, kurios sudaro jos patirtą turtinę žalą. Tokiu būdu nustatytina, jog atlygintinas R. S. laidojimo išlaidas sudaro 1596,04 Eur (1937,78 – 304 – 37,74).

436.15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Z. S. patirtos išlaidos (turtinė žala, apimanti kelionės, gydymo ir laidojimo išlaidas) dėl Ž. S. nusikalstamos veikos, kurios metu buvo sunkiai sužalota R. S., yra 2069,50 Eur.

446.16. Byloje nukentėjusioji N. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3569,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, patirtos dėl neteisėtų Ž. S. veiksmų (t. 3 b. l. 99–101). Ieškinyje nurodoma, jog šią sumą sudaro kelionės išlaidos, kai 2015-01-16 ir 2015-02-18 N. K. kartu su sutuoktiniu V. B. du kartus vyko į Lietuvą iš savo gyvenamosios vietos JAV. Teisėjų kolegija sutinka, jog N. K. kelionės išlaidos iš JAV į Lietuvą tiek sužinojus apie sunkų dukros sužalojimą, tiek ir sužinojus apie jos mirtį buvo būtinos ir nulemtos Ž. S. neteisėtų veiksmų, todėl turi būti atlygintos. Kita vertus, nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad esant ekstremalioms situacijoms, stresui dėl mylimos dukters sužalojimo ir jos mirties N. K. viena vykti negalėjo, todėl atlygintinos ir jos palydovo kelionės išlaidos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, N. K. sutuoktinio V. B., kuris nėra R. S. tėvas, kelionės kartu su eismo įvykyje nukentėjusios dukros motina nebuvo būtinos, todėl ir dėl šių kelionių metu jo patirtos išlaidos nelaikytinos būtinomis ir neišvengiamomis. Nėra abejonės, jog norėdamas žmogiškai palaikyti savo sutuoktinę, V. B. galėjo jausti pareigą vykti kartu su N. K., nes po jos dukros mirtimi pasibaigusio eismo įvykio ji jautė didelį stresą ir neigiamas emocijas, tačiau jo kelionės išlaidos nelaikytinos nulemtomis Ž. S. nusikalstamos veikos (susijusiomis priežastiniu ryšiu). V. B. kelionę kartu lėmė N. K. emocinė būklė (psichinis nukentėjusiosios santykis su padaryta nusikalstama veika ir jos padariniais), į kurią turi būti ir bus atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tomis pačiomis aplinkybėmis grįsti ir turtinės žalos atsiradimo neišvengiamumą (išlaidų būtinumą), ir tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl V. B. patirtų kelionės išlaidų nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas išvardyta, civiliniame ieškinyje nurodytos dviejų asmenų kelionės išlaidos dalytinos pusiau, ir konstatuotina, jog N. K. patirtos turtinės žalos dydis mažintinas iki 1784,96 Eur.

456.17. Byloje civilinius ieškinius Ž. S. taip pat pareiškė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (3595,29 Eur turtinės žalos atlyginimui už R. S. gydymą (t. 1, b. l. 93–95)) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (47368,83 Eur turtinės žalos atlyginimui už nukentėjusiesiems Z. S., G. S. ir L. S. išmokėtas išmokas (t. 3, b. l. 151–155)). Pirmosios instancijos teismas civiliniams ieškovams pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. BPK 320 str. 4 d. inter alia nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai. Kadangi nagrinėjamoje byloje civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinių skundų nėra, todėl laikantis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, šių asmenų byloje pareikšti ieškiniai negali būti iš esmės išspręsti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Todėl šiems civiliniams ieškovams priteistinos sumos nenustatinėjamos, ir dėl minėtų civilinių ieškinių, neperžengiant apeliacinių skundų ribų ir nebloginant nuteistojo padėties, priimamas sprendimas kuris yra analogiškas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priimtam sprendimui – vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., civiliniams ieškovams Klaipėdos teritorinės ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą iš kaltininko Ž. S. ir klausimas dėl ieškinių dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

46Dėl neturtinės žalos dydžio

477. Šioje byloje nukentėjusieji Z. S., G. S., L. S. ir N. K. pareiškė civilinius ieškinius reikalaudami priteisti neturtinę žalą: 50000 Eur žuvusiosios vyrui Z. S., po 20000 Eur žuvusiosios dukroms G. S. ir L. S., 20000 Eur žuvusiosios motinai N. K..

487.1. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

497.2. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-244-942/2015, 2K-212-693/2015).

507.3. Ieškinyje pateikiamas prašymas dėl G. ir L. S. patirtos neturtinės žalos, susijusios su motinos netekimu, atlyginimo yra iš dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl motinos netekties, atsižvelgtina į tai, jog mergaitės eismo įvykio metu buvo jauno amžiaus (9 ir 7 metų), gyveno kartu su mama (nes tėvas dirbdavo užsienyje), todėl artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo jos buvo saistomos stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, be jokios abejonės, stipriai paveikė jų gyvenimus. Mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus, žuvusiosios dukros patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, tėvas jas vedė pas psichologą. Atsižvelgus į motinos ir vaiko ryšio svarbą vaiko raidai, yra pagrindas teigti, kad ši netektis G. ir L. S. turės neigiamos įtakos ir ateityje. Taip pat pastebėtina, jog byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu išeidama į perėją KET reikalavimus būtų pažeidusi pati nukentėjusioji, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog prie žalos atsiradimo prisidėjo ir nukentėjusioji, bei šiuo pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad Ž. S. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, paprašė iškviesti greitąją pagalbą, savo kaltę pripažino, lankė partrenktą moterį ligoninėje, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį žalos ir gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo. Kaltininkas dirba, gauna vidutinei algai artimą atlyginimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis būtų itin sunki. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016). Pažymėtina, jog minėta 30000 Eur suma buvo priteista teismui konstatuojant (kasacinė nutartis Nr. 2K-346-511/2016), jog šis neturtinės žalos atlyginimas, priteistas nukentėjusiajam E. B., yra kiek didesnis, nei paprastai priteisiama vaikui, žuvus jo motinai ar tėvui, tačiau minėtu atveju atsižvelgta į tai, kad ši suma dėl motinos netekties priteista mažamečiui, kurio akivaizdoje buvo padaryti mirtini sužalojimai motinai (be to, buvo sužalotas ir pats vaikas), tuo tarpu šioje byloje R. S. per perėją ėjo viena, šalia jos mažamečių vaikų nebuvo, jie nebuvo sužaloti. Analizuojant kitas kasacinio teismo nutartis matyti, jog paprastai vaikui, netekusiam tėvo (motinos), priteisiami civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra per pus mažesni nei minimoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-648/2015). Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, prašomas civiliniame ieškinyje, G. ir L. S. mažinamas ir nustatomas po 15000 Eur kiekvienai.

517.4. Ieškinyje pateikiamas prašymas dėl Z. S. patirtos neturtinės žalos, susijusios su žmonos netekimu, atlyginimo yra iš dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl žmonos netekties, nėra abejonės, jog Z. S. dėl sutuoktinės žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, grįžęs į Lietuvą, jis turėjo rūpintis mažametėmis dukromis, padėti joms išgyventi patirtą netektį. Tačiau negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, jog jis pats duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pastaruosius dvejus metus iki žmonos žūties namie būdavo retai (t. 4, b. l. 8). Nutikusios nelaimės metu jis teigia turėjęs 6 mėnesių darbo sutartį Norvegijos Karalystėje, ir būtų šį laiką praleidęs ne namuose, tai rodo, jog Z. S. nors ir buvo susituokęs, nuolatos su savo žmona negyveno, jų ryšys nebuvo įprastai artimas sutuoktiniams, nes jis itin daug laiko praleisdavo užsienyje atskirai nuo žmonos. Be to, kaip jau minėta, Ž. S. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, po įvykio elgėsi atsakingai, padėjo nukentėjusiesiems, atlygino dalį žalos. Minėtoje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui). Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į teismų praktiką panašiose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, prašomas civiliniame ieškinyje, Z. S. mažinamas ir nustatomas 10000 Eur.

527.5. Byloje pateiktas ieškinys ir dėl N. K. patirtos neturtinės žalos, susijusios su dukros netekimu, atlyginimo yra iš dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl dukters netekties, nėra abejonės, jog N. K. dėl dukters žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios dukra buvo suaugusi, savarankišką gyvenimą gyvenanti ir savo šeimą sukūrusi moteris. Nors N. K. nurodė, jog jos ir dukros artimą ryšį atskleidžia tai, jog ji prieš kelerius metus jai padovanojo butą, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog N. K. gyvena JAV, buvo tik kelis kartus atvažiavusi (t. 4, b. l. 7). Nors Z. S. nurodė, kad N. K. dažnai skambindavo dukrai, tačiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog Ž. S. padaryta nusikalstama veika, nulėmusi N. K. dukters mirtį, buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai, bei į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiosios kaltės nenustatyta. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur. Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, prašomas civiliniame ieškinyje, N. K. mažinamas ir nustatomas 7000 Eur.

537.6. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016 ir kt.). Taigi šioje byloje visiems nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu žuvusios R. S. jos artimiesiems priteista bendra neturtinės žalos suma (47000 Eur) laikytina atitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose.

54Dėl A. K. ir A. M. kaip civilinių atsakovų

558. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl A. K., kaip Ž. S. vairuoto automobilio savininkės, ir A. M., kaip šio automobilio faktinio valdytojo, civilinės atsakomybės dėl to, kad automobilis buvo perduotas valdyti Ž. S. ir jam sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo R. S., jos artimiesiems buvo padaryta žala. Taigi nukentėjusieji kelia transporto priemonės valdymą perdavusio asmens A. M. ir transporto priemonės savininkės A. K. solidariosios atsakomybės kartu su vairuotoju už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą klausimą, kai Ž. S. buvo perduotas techniškai netvarkingo ir nustatyta tvarka neapdrausto automobilio valdymas.

568.1. Spręsdama šį teisės klausimą, teisėjų kolegija turi įvertinti, kas yra transporto priemonės valdytojas, kai transporto priemonė perduota trumpam laikui asmens, kuriam pačiam automobilio savininkas buvo perdavęs automobilio valdymą, kokiu teisiniu pagrindu gali kilti valdymą perdavusio (tiek savininko, tiek faktinio valdytojo) asmens atsakomybė ir ar tokia atsakomybė gali būti solidari su transporto priemonę vairavusiu asmeniu.

578.2. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 str. normos. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Remiantis CK 6.270 str. 2 d. nustatyta, kad Ž. S. pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), nes įvykio dieną jam buvo perduotas automobilis, su kuriuo jis važiavo į darbą ir sukėlė eismo įvykį. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymo perleidimo sandoriui įstatymai nenumato specialios formos – valdymas gali būti teisėtai perleistas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavimo ją naudotis naujam valdytojui. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.270 str. 2 d. teisėtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymą perduodančio ir valdymą priimančiojo asmens valiai. Sandorį dėl transporto priemonės valdymo perdavimo sudarančių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 str. 1 d., 6.157 str. nustatytų sutarties laisvės principo ribų – imperatyviųjų teisės normų. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymą įgyjantis asmuo įgauna teisę daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiškai priimti sprendimus dėl transporto priemonės naudojimo (net ir trumpą laiką). CK 6.270 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės; jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai; atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. CK 6.270 str. 3 d. nustatytu atveju už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakomybė be kaltės (griežtoji) kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako nustačius jo kaltę.

588.3. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl CK 6.270 str. 3 d. nuostatų dėl solidariosios atsakomybės konstitucingumo, konstatavo, kad įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus šaltinio valdytojui yra nustatyta pareiga atlyginti žalą solidariai su tą šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu ir žalą tiesiogiai padariusiu asmeniu, atitinka iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 2 d., kylantį imperatyvą, kad žala turi būti atlyginta teisingai, taip pat konstitucinį žalos atlyginimo proporcingumo principą, pagal kurį reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti nuo didesnio pavojaus šaltinio nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą. Teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atlyginęs visą didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą ar didesnę, nei jis privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę regreso tvarka iš didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusio asmens išsireikalauti žalos atlyginimo dalį, kurią šis privalo sumokėti, suponuoja teismo pareigą, sprendžiant bylą dėl už asmenį, neteisėtai užvaldžiusį didesnio pavojaus šaltinį, sumokėtos žalos atlyginimo dalies susigrąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ir nuspręsti, kokią žalos atlyginimo dalį privalėjo sumokėti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir kokią – tą šaltinį užvaldęs ir juo žalos padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

598.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą už didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą tiek teisėtas, tiek neteisėtas faktinis jo valdytojas atsako be kaltės. Nagrinėjamoje byloje civilinė atsakovė transporto priemonės savininkė A. K. savo valia perdavė automobilį teisėtam valdytojui A. M., o šis trumpam laikui savo valia patikėjo automobilį Ž. S., būtent šis asmuo tapo transporto priemonės (didesnio pavojaus šaltinio) valdytoju. Kadangi nei civilinė atsakovė A. K., nei civilinis atstovas A. M. žalą padariusio eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytojai, vertinant galimybę jiems atsakyti už žalą turi būti nustatytas jų atsakomybės teisinis pagrindas. CK 6.263 str. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

608.5. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d. (Eismo įvykio metu galiojusi 2014-06-26 įstatymo Nr. XII-970 redakcija) yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Analogiška teisės norma įtvirtinta Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 15 p. Tačiau, skirtingai nei neblaivių ar teisės vairuoti neturinčių asmenų atveju (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d., KET 15 p.), įstatymas nenumato, jog techniškai netvarkingos ar nustatyta tvarka neapdraustos transporto priemonės perdavimas asmeniui kokiu nors būdu pažeistų imperatyvias viešosios teisės normas, ir leistų daryti išvadą, jog toks automobilio perdavimas civilinės atsakomybės požiūriu yra laikytinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str. 1 d.). Atvirkščiai – minėti teisės aktai numato, jog pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę kyla vairuotojui prieš pradedant vairuoti automobilį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vien automobilio, kuriam neatlikta techninė apžiūra ir kuris neapdraustas įstatymų numatyta tvarka, perdavimas kitam asmeniui nelaikytinas neteisėtu veiksmu, už jį atsakomybės nenumato ir teisės aktai.

618.6. Kartu pastebėtina, jog civilinei atsakomybei kilti reikalingi ne tik neteisėti veiksmai, tačiau ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 str. 3 d. preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Iš 2015-03-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mitsubishi Space Star“ ir nustatyta, kad visų ratų padangos žieminės, oro slėgis yra, padangų protektoriaus gylis didesnis nei 5 mm. Darbinės stabdžių sistemos pažeidimo požymių nėra. Artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai šviečia. Priekinio lango valytuvai, apipurškimas veikia. Pastabdžius automobilį stabdžiai veikia, stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) suveikia (t. 1, b. l. 25–28). Iš byloje esančios UAB „( - )“ techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, jog 2015-01-13 atliktoje techninėje apžiūroje (likus trims dienoms iki eismo įvykio) buvo nustatyta, kad blogai veikia stovėjimo stabdis, neteisingai sureguliuotos artimosios šviesos, nešvietė arba netinkamai švietė automobilio gabarito žibintai, nustatytas abiejų svirčių šarnyrų laisvumas (t. 1, b. l. 130). Šie duomenys atskleidžia, jog automobilio darbinių stabdžių sistema buvo tvarkinga, be to, nors tinkamai nesureguliuoti, švietė priekiniai žibintai, todėl darytina išvada, jog eismo įvykis apšviestoje pėsčiųjų perėjoje buvo nulemtas išimtinai netinkamų vairuotojo veiksmų (pažeisto KET 30 p.), ir nelaikytina, jog bloga A. K. priklausančio ir A. M. Ž. S. perduoto automobilio techninė būklė (nustatyti neatitikimai) buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – R. S. žūtimi.

628.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, yra automobilio savininkės A. K. ir transporto priemonės valdymą Ž. S. perdavusio A. M. kaltės, ir kad jų veiksmai teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, už kurią jie (kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkė ir faktinis automobilio valdytojas) turėtų atsakyti solidariai kartu su eismo įvykio metu automobilį valdžiusiu Ž. S.. Iš teismų praktikos matyti, jog solidari atsakomybė automobilį perdavusiam asmeniui kyla tuomet, kai automobilį perduodantis asmuo pažeidžia imperatyvias įstatyme numatytas pareigas – neperduoti automobilio neblaiviam (kasacinė nutartis Nr. 2K-312-697/2016) ar teisės vairuoti neturinčiam (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016) asmeniui, t. y. kai automobilio valdymas perduodamas įstatymo draudžiamam subjektui. Šiuo atveju automobilis buvo perduotas tinkamam subjektui (Ž. S. buvo blaivus ir turėjo teisę vairuoti), bet perduodamas objektas (automobilis) neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų. Tačiau, skirtingai nei neblaivių ar teisės vairuoti neturinčių asmenų atveju, įstatyme nekeliamas reikalavimas neperduoti techniškai netvarkingo automobilio, nes dėl tokio automobilio eksploatavimo ir dalyvavimo su juo eisme kiekvienu atveju sprendžia ir prisiima atsakomybę pats vairuotojas, todėl laikytina, jog tokį automobilį perdavęs asmuo solidariai su jį vairavusiu asmeniu dėl tokiu automobiliu padarytos žalos neatsako. Tokios praktikos, jog transporto priemonės savininkui perdavus techniškai netvarkingą automobilį transporto priemonės valdytojui, kuris ir sukėlė eismo įvykį, net jei eismo įvykis galėjo būti nulemtas automobilio techninės būklės, atsakomybė kyla vien eismo įvykį sukėlusiam valdytojui (vairuotojui), nes būtent jis nesilaikė KET ir vairavo techniškai netvarkingą automobilį, kai jį naudoti draudžia teisės aktai, ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-27/2013). Dėl šių priežasčių nukentėjusiųjų pareikšti ieškininiai reikalavimai dėl A. K. ir A. M. atmestini kaip nepagrįsti.

638.8. Kartu pažymėtina, jog nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. ir A. M. kartu su Ž. S. turi solidariai atsakyti nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu kilusios žalos, kadangi Ž. S. perduota transporto priemonė nebuvo apdrausta. TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. numato, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Taigi įstatymas nenumato galimybės nukentėjusiam asmeniui dėl žalos atlyginimo kreiptis į automobilio savininką dėl padarytos žalos atlyginimo vien dėl tos priežasties, jog šis pažeidė pareigą apdrausti automobilį įstatyme numatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (LAT nutartis Nr. 3K-3-55-378/2016). TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-300/2010). Taigi automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo neapdraustu automobiliu, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą, ir atsakomybė kyla ne prieš nukentėjusįjį asmenį, bet prieš Biurą (Biuras įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į automobilio neapdraudusį jo savininką). Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ. Todėl šiuo atveju Biuras galės civiline tvarka (nes regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014) pareikšti atgręžtinį reikalavimą atsakingiems asmenims, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos ne tik iš TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. nurodytų asmenų (kaltininko ir Biuro), bet ir iš automobilio savininko.

64Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kaip civilinio atsakovo

659. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) apeliaciniu skundu prašo Biurui pareikštus civilinius ieškinius atmesti, nes ieškinys dėl žalos gali būti pareikštas tik atsakingam draudikui ar Biurui, o ne atsakingam už žalos padarymą asmeniui (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 56 punktas). Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

669.1. Visų pirma pažymėtina, jog Biuro apeliaciniame skunde nurodomoje kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-43-706/2016 ir akcentuojamuose jos 56 ir 64 p. buvo sprendžiamas klausimas dėl pretenzijos pareiškimo ir ieškinio senaties terminų skaičiavimo nukentėjusio asmens draudikui, subrogacijos pagrindu įgijusiam reikalavimo teisę atsakingam draudikui ir dėl eismo įvykio kaltininko atsakomybės nukentėjusio asmens draudikui, reiškiančiam subrogacinį reikalavimą. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas tinkamo civilinio atsakovo dėl padarytos žalos nustatymo (o ne dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui) klausimas, taigi nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nurodytos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atmestinas.

679.2. Biuro teiginiai, kad pagal TPVCAPDĮ 12-19 straipsnių nuostatas eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali pasinaudoti alternatyva (t. y. turi diskreciją) gauti draudimo išmoką arba iš Biuro, arba reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų, yra neteisingi. Tokios pozicijos baudžiamosiose bylose laikosi ir kasacinis teismas (nutartis Nr. 2K-166-139/2016). BPK 109 str. inter alia numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 str. 1 d. numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 str. 1 d., 113 str.).

689.3. Pagal TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 str. 1 d. nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka pretenzija aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti įstatymo 13 str. 1 d. nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. str., CPK 749 str.); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 str.). Įstatymo 13 str. 1 d. nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. Minėta, kad Įstatymo 13 str. 1 d. sąvokos „pretenzija“ vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi Įstatymo 13 str. 1 d. nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytam subjektui aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo.

699.4. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar neapdraustą transporto priemonę, o ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo pareiškė civilinį ieškinį tiek kaltininkui, tiek Biurui, nepanaikina Biuro pareigos atlyginti žalą. Pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 p. Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 str. numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog nepaisant to, kad nukentėjusieji pareiškė ieškinį tiek eismo įvykio kaltininkui, tiek ir Biurui (kaip solidariems atsakovams), šiuo atveju, teismo nuomone, būtent Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, kuriam kyla įstatyme numatyta pareiga atlyginti neapdrausto automobilio vairuotojo padarytą žalą (neperžengiant TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. numatytų ribų). Kaip minėta anksčiau, atlyginęs žalą nukentėjusiesiems, draudikų biuras turės teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą tiek asmeniui, atsakingam už eismo įvykį, tiek TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nurodytam asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę.

709.5. Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, jis, užtikrindamas nukentėjusiesiems padarytos žalos apsaugą, nes kaltininkas vairavo neapdraustą automobilį, kuriuo padarytas eismo įvykis, yra prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusią žalą. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (CK 6.254, 6.987 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (kasacinės nutartys 2K-213-489/2015, 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012 ir kt.).

719.6. Byloje yra pareikšti ir civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai dėl Ž. S. veika padarytos žalos atlyginimo. Teismų praktikoje nustatyta, jog įgyvendindamas išmokų mokėjimo eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims pareigą, Biuras vykdo viešąją socialinės apsaugos funkciją ir šia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinės apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms. Toks Biuro teisinės padėties vertinimas ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. įtvirtintos nuostatos, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos pagal šį įstatymą žalos dydį, taip pat šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio nėra - į žalą padariusį asmenį, bei nuostata, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. (Įstatymo 23 str. 1 d.) suponuoja, kad iš įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į Biurą. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje tiek Valstybinė ligonių kasa, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 9 str.), tiek ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kaip institucija, organizuojanti socialinį draudimą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str., 34 str.), neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris ir nepripažintinas atsakovu dėl Ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštų civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-198/2009, 2K-633/2013). Remdamasi išvardytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civiliniams ieškovams Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažintina teisė į ieškinių patenkinimą tik iš nuteistojo Ž. S..

72Dėl priteistų sumų paskirstymo

7310. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog Ž. S. nusikalstama veika buvo padaryta 5354,46 Eur turtinės ir 47000 Eur neturtinės žalos:

 ŽalaŽalos dydisNukentėjusysis
1.Turtinė (kelionės, gydymo, laidojimo išlaidos)2069,5Z. S.
2.Turtinė (negautos pajamos)1500Z. S.
3.Turtinė (kelionės išlaidos)1784,96N. K.
4.Neturtinė10000Z. S.
5.Neturtinė15000G. S.
6.Neturtinė15000L. S.
7.Neturtinė7000N. K.

7410.1. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams:

DataSumaGavėjasMokėjimo paskirtisBylos lapas
2015-01-29210Z. S.R. S. gydymuit. 2, b. l. 92
2015-02-10230Z. S.R. S. gydymuit. 2, b. l. 93
2015-02-183000Z. S.R. S. laidotuvėmst. 2, b. l. 94
2015-03-22150Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 95
2015-04-08300Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 96
2015-05-12300Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 97
2015-06-09250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 98
2015-07-08250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 99
2015-08-14250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 100
2015-09-09250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 101
2015-10-09250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 102
2015-11-06250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 103
2015-12-07250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 138
2016-01-12200Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 3, b. l. 189
2016-03-18200Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 3, b. l. 190
VISO6340  

75Data

76Suma

77Gavėjas

78Mokėjimo paskirtis

79Bylos lapas

802016-04-27

81200

82N. K.

83Žalos atlyginimui dėl R. S. mirties

84t. 4, b. l. 45

852016-05-10

86200

87N. K.

88Žalos atlyginimui dėl R. S. mirties

89t. 4, b. l. 68

90VISO

91400

92Data

93Suma

94Gavėjas

95Mokėjimo paskirtis

96Bylos lapas

972016-05-13

98100

99Valstybinė ligonių kasa

100R. S. gydymą

101t. 4, b. l. 69

1022016-05-13

103100

104VSDFV Klaipėdos skyrius

105Įmokos kodas: 282

106t. 4, b. l. 70

107VISO

108200

10910.2.TPVCAPDĮ 11 str. numatyta, jog civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Pagal TPVCAPDĮ 21 str. 3 d. Biuras nemoka išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas. Nuosprendžiu nustatyta, jog Z. S. išlaidos, susidariusios dėl jo vykimo namo, dėl R. S. gydymo ir laidotuvių sudaro 2069,5 Eur, tuo tarpu konkrečiai šioms išlaidoms atlyginti Ž. S. sumokėta suma siekia 3440 Eur (2015-01-29, 2015-02-10, 2015-02-18 mokėjimai). Todėl laikytina, jog šiuo metu Ž. S. yra atlyginęs šias nukentėjusiojo Z. S. patirtas išlaidas (tai matyti ir iš patikslintų civilinių ieškinių, kuriuose reikalavimas atlyginti laidojimo ir gydimo išlaidas nebekeliamas). Likusi (1370,5 Eur) Ž. S. Z. S. sumokėta suma turtinei žalai padengti (laidotuvėms ir gydimo išlaidoms), panaudotina padengti likusiai Z. S. patirtai turtinei žalai atlyginti – 1500 Eur (negautos pajamos), todėl nustatytina, jog Z. S. patirta ir Ž. S. neatlyginta turtinė žala sudaro 129,5 Eur (1500-1370,5), kuri priteistina iš Draudikų biuro. Iš Draudikų biuro taip pat priteistina visa N. K. patirta turtinė žala – 1784,96 Eur, nes jos Ž. S. neatlygino.

11010.3. Analizuojant Ž. S. mokėjimus nukentėjusiajam Z. S. nuo 2015-03-22 iki 2016-03-18 (viso 12 įmokų) ir nukentėjusiajai N. K. (2 įmokos) matyti, jog šių mokėjimų paskirtyje nebenurodoma konkreti kaltininko atlyginama nukentėjusiųjų patirta žala, nurodant, kad mokėjimas skirtas „Žalos atlyginimui dėl R. S. mirties“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog iki tol atlikdamas mokėjimus Ž. S. nurodė konkrečią savo veiksmais padarytą turtinę žalą, kuriai atlyginti skirtos jo įmokos, į tai, jog jos pradėtos mokėti po R. S. mirties, nukentėjusiesiems jau nebepatiriant civiliniuose ieškiniuose nurodomos turtinės žalos, daro išvadą, kad šiais mokėjimais Ž. S. siekė atlyginti dalį nukentėjusiųjų (viso 2900 Eur Z. S. ir 400 Eur N. K.) patirtos neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, šiomis sumomis mažinama N. K. ir Z. S. iš Ž. S. priteistina neturtinė žala.

11110.4. Kaip jau minėta pagal TPVCAPDĮ 11 str. iš Biuro neturtinės žalos atlyginimui gali būti priteista maksimaliai 5000 Eur, o nustatyti neturtinės žalos dydžiai skiriasi, todėl visiems keturiems nukentėjusiesiems (Z. S., G. S., L. S. ir N. K.) neturtinė žala iš abiejų civilinių atsakovų (Ž. S. ir Draudikų biuro), proporcingai visiems nukentėjusiesiems priteistų sumų dydžiui ir neviršijant įstatyme nustatytos maksimalios neturtinės žalos sumos Biurui, priteisiama: nukentėjusiajai G. S. iš Biuro priteisiama 15/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (1595,74 Eur); nukentėjusiajai L. S. iš Biuro priteisiama 15/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (1595,74 Eur); nukentėjusiajam Z. S. iš Biuro priteisiama 10/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (1063,83 Eur); nukentėjusiajai N. K. iš Draudikų biuro priteisiama 7/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (744,69 Eur). Likusi neturtinės žalos atlyginimo dalis nukentėjusiesiems (G. S. – 13404,26 Eur (15000–1595,74); L. S. – 13404,26 Eur (15000–1595,74); Z. S. – 6036,17 Eur (10000–1063,83–2900); N. K. – 5855,31 Eur (7000–744,69–400) priteisiama iš kaltininko Ž. S..

112Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11311. BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 1 bei 3 d. esančias sąlygas. Net ir nustačius visas BK 40 str. nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis Nr. 2K-445-489/2016).

11411.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Ž. S. atleidimo pagal laidavimą nustatė, jog Ž. S. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, po nusikalstamos veikos jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta skaudžių padarinių, kad kaltinamasis jauno amžiaus, neteistas, turi nuolatinį darbą ir darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopštus, sąžiningai ir kokybiškai savo darbą atliekantis, bendradarbių mėgstamas ir gerbiamas darbuotojas, jog praeityje kaltinamasis baustas administracine tvarka 12 kartų, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad šis įvykis yra dėsningas, nulemtas Ž. S. neatsakingo elgesio rezultatas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas dvi Ž. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, todėl padarė išvadą, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins nusikaltimu padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu aplinkybių vertinimu.

11511.2. BK 40 str. 2 d. 3 p. nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 p. numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje, ir turi būti prielaidos pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiškai atlyginta.

11611.3. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. dirba UAB „( - )“, kur per mėnesį uždirba apie 800 Eur (t. 2, b. l. 89). Iš pateiktos Ž. S. 2016 m. kovo mėn. pajamų-išlaidų lentelės matyti, jog jo darbo užmokesčio užtenka nukentėjusiesiems sumokėti iki 200 Eur per mėnesį (t. 3, b. l. 198–199). Tai, jog brolio finansinė padėtis yra sunki, kad jam sunku gauti daugiau pajamų, duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir Ž. S. sesuo V. M. (t. 4, b. l. 38). Iš byloje esančios priminimo pažymos matyti, jog Ž. S. ne visuomet laiku sumoka už komunalinius patarnavimus (t. 4, b. l. 43). Be to, nors po eismo įvykio Ž. S. atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, dalį šių pinigų jis pasiskolino iš A. R. (t. 2, b. l. 128). Taip pat paminėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. dar 2013-05-05 pasiskolino 6661,26 Eur iš V. G., ir iki 2016-02-07 buvo negražinęs 2884,88 Eur, t. y. vėlavo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 104, t. 3, b. l. 196). Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog Ž. S. savo nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarė neturtinės žalos, įvertintos 47000 Eur, iš kurių 38670 Eur atlyginimas priteistas iš Ž. S. (3330 Eur Ž. S. jau atlygino, o 5000 Eur priteista iš Biuro). Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civiline tvarka perduoti nagrinėti byloje Ž. S. pareikšti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (3595,29 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (47368,83 Eur) civiliniai ieškiniai, už bendrą 50964,12 Eur sumą (iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. šiems civiliniams ieškovams atlygino tik po 100 Eur). Iš to, kas išvardyta, matyti, jog Ž. S. finansinė situacija yra sudėtinga, nors jis ir turi nuolatinį darbą, tačiau neturi santaupų, yra įsiskolinęs kitiems asmenims, todėl atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu iš Ž. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydį, taip pat į Ž. S. pareikštų civiline tvarka perduotų nagrinėti civilinių ieškinių dydžius, darytina išvada, jog šiuo metu nėra prielaidų pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiškai atlyginta, t. y. nėra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyto pagrindo.

11711.4. Be to, pagal BK 40 str. 1 ir 3 d. laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. M. kaip laiduotojos savybes, atsižvelgė į tai, kad ji neteista, augina dukrą, dirba UAB „( - )“, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ir remdamasis tuo padarė išvadą, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, nes neigiamai V. M. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Nagrinėjamu atveju Ž. S. vairuodamas transporto priemonę padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma, todėl akivaizdu, jog tinkamu ir galinčiu daryti teigiamą poveikį nuteistajam laikytinas toks laiduotojas, kuris pats būtų itin rūpestingas ir atidus, laikytųsi teisės reglamentuojamų ir visuomenėje priimtų taisyklių, t. y. rodytų tinkamą pavyzdį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui. Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad kai jos brolis Ž. S. paprašė paskolinti jam automobilį, vyras buvo jai sakęs, kad automobilis dar ne visai sutvarkytas, bet ji broliui nesakė nieko. Kad automobiliu negalima važiuoti, sužinojo išvakarėse, bet broliui nepaskambino, kodėl taip pasielgė, pasakyti negali (t. 4, b. l. 38). Šie duomenys atskleidžia, kad Ž. S. sesuo pati nėra pakankamai atsakinga, net ir žinodama, jog jos broliui perduotas automobilis, kuriuo negalima dalyvauti eisme, jo neįspėjo, ir taip pat elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai.

11811.5. Nors duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad ją su broliu sieja artimi santykiai, jie laisvalaikį dažnai leidžia kartu, ir ji yra autoritetas jam, tačiau byloje nenustatyta, jog ji, pasinaudodama savo autoritetu, savo pavyzdingu elgesiu galėtų teigiamai paveikti Ž. S.. Akivaizdu, jog V. M. pademonstruotas aplaidus požiūris į eismo saugą, į Kelių eismo taisyklių laikymąsi rodo, kad dėl tokių asmeninių savybių ji negalės daryti teigiamos įtakos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taip, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, nors V. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad artimai bendrauja su broliu, o pati būdama ekonomiška jam pataria, kaip ūkiškai tvarkytis, ji atskleidė, kad iki įvykio nežinojo visų jo skolų, finansinių įsipareigojimų, nežinojo apie tai, kad jis buvo pasirašęs vekselį, nes smulkmenų neklausinėja ir ataskaitų nereikalauja (t. 4, b. l. 38), o tai verčia pagrįstai abejoti, ar V. M. apskritai turi pakankamai žinių apie savo brolį ir jo gyvenimo aplinkybes, ar suaugusiam broliui svarbi jos nuomonė, ar jis paiso jos autoriteto ir ar pati V. M., išlaikydama atstumą ir brolio neklausinėdama smulkmenų ir laidavimo laikotarpiu, neprašydama ataskaitų apie Ž. S. gyvenimą ir jame vykstančius pokyčius, galės teigiamai koreguoti jo elgesį. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog byloje nenustatyta, kad V. M. galėtų būti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, kuris pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, todėl darytina išvada, jog nenustatyta ir BK 40 str. 1 ir 3 d. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

11911.6. Nenustačiusi BK 40 str. 1 ir 3 d., bei 2 d. 4 p. numatytų sąlygų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. S. taikė BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą jam nutraukė. Nuosprendis, priimtas Ž. S., naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.).

120Dėl bausmės skyrimo

12112. Nustačius, kad Ž. S. nepagrįstai buvo pritaikytos BK 40 str. nuostatos, sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

12212.1. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

12312.2. Skirdama bausmę Ž. S. kolegija vadovaujasi minėtais BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Ši aplinkybė neginčijama ir nukentėjusiųjų apeliaciniu skundu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog Ž. S. šiuo metu nėra atlyginęs savo veika padarytos žalos, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti Ž. S. veikoje buvus dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-379/2010, 2K-579/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. yra atlyginęs tik nedidelę jo padarytos žalos dalį, be to, šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog dėl didelio žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio apskritai kyla abejonė, ar jis sugebės ją atlyginti (tai viena iš aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas neatleidžia Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), todėl darytina išvada, kad surinkti ir ištirti duomenys neleidžia pripažinti Ž. S. veikoje buvus dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tai, jog Ž. S. atlygino nedidelę dalį žalos, gali būti laikoma tik jo prisipažinimą dėl padarytos veikos ir gailėjimąsi patvirtinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau ne savarankiška atsakomybę lengvinančia aplinkybe .

12412.4. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad savo veiksmais Ž. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, ir tokiu būdu partrenkė pėsčiąją R. S.. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. eismo įvykį sukėlė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, prieš tai už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net 10 kartų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio metu Ž. S. vairavo neįregistruotą VĮ „( - )“, be valstybinės techninės apžiūros, neapdraustą savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, daugiau kaip prieš 1,5 metų pasibaigus išduotų laikinų valstybinių numerių galiojimo laikui automobilį, tai rodo, jog Ž. S. sąmoningai sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nepaiso nei kelių transporto eismo saugumo, nei transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, ir kelyje elgiasi nerūpestingai. Išvardytos aplinkybės atskleidžia, jog nors Ž. S. praeityje padaryti pažeidimai nėra itin šiurkštūs (greičio viršijimas (2005-05-25, 2008-07-02, 2009-02-17, 2012-09-07, 2014-09-05), kalbėjimas telefonu be laisvų rankų įrangos (2009-08-20, 2012-06-03, 2013-01-17), eismo įvykio sukėlimas (2006-02-14), važiavimas be saugos diržų (2010-01-26), automobilio statymas netinkamoje vietoje (2007-06-19, 2015-03-22), posūkio signalo nerodymas (2013-01-17), tačiau jie daromi nuolat ir sistemingai, o tai rodo, jog Ž. S. yra linkęs pažeidinėti KET, taip keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir šis jo padarytas KET pažeidimas, nulėmęs R. S. mirtį nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Ž. S. darbovietės ir bendradarbių charakterizuojamas teigiamai (atsakingas, kruopštus, sąžiningai ir kokybiškai savo darbą atliekantis, bendradarbių mėgstamas ir gerbiamas darbuotojas), jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, po nusikalstamos veikos Ž. S. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta skaudžių padarinių. Kolegija mano, kad kaltinamajam turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamasis nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau padarė KET pažeidimą, yra jauno amžiaus, dirba, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12512.5. Esant nurodytoms aplinkybėms Ž. S. pagal BK 281 str. 5 d. skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 str., jos vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą. Nors apeliaciniu skundu prašoma bausmės vykdymą atidėti maksimaliam įstatyme numatytam 3 metų laikotarpiui, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje procesas jau vyksta daugiau kaip dvejus metus, jog per šį laikotarpį Ž. S. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, savo veiksmais viso proceso metu (pripažino kaltę, lankė sužeistąją, atlygino dalį žalos, pareigingai dalyvavo teismo posėdžiuose ir ikiteisminio tyrimo veiksmuose) demonstravo tinkamą elgesį, norą pasitaisyti ir nebekartoti klaidų, daro išvadą, jog trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas (2 metai) bus pakankamas pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji taip pat prašo įpareigoti nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, jog skirdamas įpareigojimus teismas turi atsižvelgti, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, taip pat į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. darbas (o tuo pačiu ir gaunamos pajamos, kurios reikalingos tiek Ž. S. pragyvenimui, tiek ir padarytai žalai nukentėjusiesiems atlyginti) yra susijęs su darbu Klaipėdos mieste ir rajone vairuojant automobilį ir lankant įmonės prižiūrimus objektus, todėl tokio įpareigojimo vykdymas būtų apsunkintas. Be to, iš byloje surinktų duomenų analizės nėra pagrindo konstatuoti, jog Ž. S. judėjimo apribojimas vien Klaipėdoje kokiu nors būdu prisidėtų prie šio asmens perauklėjimo, ar padėtų išvengti naujų neatsargių nusikalstamų veikų darymo ateityje. Remdamasi išvardytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo būtų perteklinis, dėl to neskirtinas.

12612.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Vis dėl to, šiuo atveju Ž. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti nei šią, nei kokią kitą įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str. 4 d.).

12712.7. BPK 320 str. 4 d. nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios normos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį BPK 320 str. 4 d. prasme, be kita ko, reiškia priimti sprendimą, sukeliantį nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. (kasacinės nutartys 2K-130/2008, 2K-391/2008, 2K-7-428/2010, 2K-527-648/2015). Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas prašo nuteisti Ž. S., jam paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 str. jos vykdymą atidėti 3 metams, paskirti BK 75 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. numatytus įpareigojimus, tačiau neprašo skirti šio kodekso IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Nors BK 75 str. 2 d. atidedant bausmės vykdymą baudžiamasis įstatymas imperatyviai reikalauja paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (kasacinė nutartis 2K-527-648/2015), tačiau LAT plenarinė sesija išaiškino, jog nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-6/2010). Tokiu būdu, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir nepasunkindamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėties labiau, nei to prašoma nukentėjusiųjų atstovo skundu, nuteistajam taikydamas BK 75 str. ir atidėdamas jam paskirtos bausmės vykdymą, gali tik parinkti vieną ar kelis iš apeliaciniu skundu prašomų paskirti įpareigojimų nuteistajam, tačiau savo iniciatyva negali paskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į aptartą, Ž. S. baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

128Dėl proceso išlaidų atlyginimo

12913. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Biuras) prašo priteisti patirtas proceso išlaidas, kurias sudaro minėtos išlaidos, patirtos dėl Biuro atstovo kelionės į teismo posėdį.

13013.1. Pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis šios institucijos patirtas 52,43 Eur išlaidas dėl atstovo kelionės į 2016-03-22 teisiamąjį posėdį ir duomenis, kurie patvirtina kelionės išlaidas (t. 4, b. l. 14-19). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BPK 103 str. reglamentuoja, kas sudaro proceso išlaidas, atsižvelgė į tai, kad minėtame straipsnyje nėra numatyta, kad civilinio atsakovo atstovo patirtos kelionės išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis, todėl Draudikų biuro prašymo netenkino.

13113.2. BPK 103 str. 1 p. numato, jog proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. To paties straipsnio 6 p. įtvirtinta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, jo įtraukimas atsakovu atitinka BPK bei TPVCAPDĮ nuostatas ir yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi jis privalo atlyginti Ž. S. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir dalį neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino būtinu Biuro atstovo dalyvavimą teismo posėdyje ir pagrįstai nepripažino Biuro atstovo kelionės į teismo posėdį išlaidų atlygintinomis proceso išlaidomis. Konstatuotina, kad tokioje situacijoje draudikų Biuro atstovo kelionės išlaidų, patirtų vykstant į teismo posėdį išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proceso teisės principų ir nebūtų teisingas. Šiuo atveju transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsirado civilinė atsakomybė, kurią, automobiliui esant neapdraustam, atlygina ne atsakingas draudikas, bet Biuras, kuris išmoka išmoką, ir dėl patirtų išlaidų įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką ir automobilio neapdraudusį jo savininką.

13213.3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. G. L. S. ir N. K. atstovas A. J. prašo visiškai tenkinti nukentėjusiųjų reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13313.4. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016).

13413.5. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiųjų atstovas A. J. pateikė prašymą priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas – 1200 Eur Z. G. L. S. bei 1200 Eur N. K. – advokato paslaugoms apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 3, b. l. 89, 90, 102, 103). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nuo pat pradžių kaltę pripažino, įvykio aplinkybės buvo aiškios, bei tai, jog ši byla savo pobūdžiu nėra sudėtinga ir iš advokato didelių laiko sąnaudų ir pastangų nepareikalavo, jog byloje esantys civiliniai ieškiniai atitinka standartinio ieškinio pobūdį, jog advokatas nukentėjusiajai N. K. atstovavo teisme tik tiek, kiek tai buvo susiję su civilinio ieškinio palaikymu, padarė išvadą, kad prašomas išlaidų advokato darbui apmokėti dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, todėl jį sumažino ir priteisė iš kaltinamojo Ž. S. bylinėjimosi išlaidas: 700 Eur nukentėjusiesiems Z. G. L. S., 400 Eur nukentėjusiajai N. K..

13513.6. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. J. atstovavo nukentėjusiesiems Z. G. L. S. ir N. K. ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime. Nors Ž. S. pripažino savo kaltę, ir šiuo aspektu byla nelaikytina sudėtinga, tačiau šioje byloje nukentėjusieji siekė, jog kaltininkas būtų nuteistas ir nebūtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jog būtų atlyginta Z. S. ir N. K. patirta turtinė žala, taip pat ir visų nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nukentėjusiųjų prašymus (visiškai ar iš dalies) tenkino. Iš bylos duomenų matyti, jog advokatas atstovavo nukentėjusiuosius viso pakankamai ilgai besitęsiančio proceso metu: Z. G. L. S. nuo 2015-02-19 (t. 1, b. l. 54), N. K. nuo 2015-02-24 (t. 1, b. l. 69). Ikiteisminio tyrimo metu jis dalyvavo nukentėjusiųjų apklausose, nukentėjusiųjų vardu teikė pakankamai išsamius civilinius ieškinius, patikslintus civilinius ieškinius, jų priedus, atliko pakankamai didelės apimties išlaidų paskaičiavimus, ruošė dokumentų kopijas, atstovavo nukentėjusiuosius pirmos instancijos teismo posėdžiuose Klaipėdoje, į kuriuos vyko iš savo darbo vietos Palangoje, teikė prašymus ir pan. Be to, nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. J. surašė ir apeliacinį skundą, nukentėjusiesiems atstovavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau papildomo prašymo atlyginti ir šias atstovavimo išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į išvardytą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pateikiamus orientacinio pobūdžio dydžius, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiųjų sumokėtos ir prašomos priteisti iš nuteistojo 1200 Eur Z. G. L. S. ir 1200 Eur N. K. advokato atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius bei teisingumo ir proporcingumo principus. Todėl iš nuteistojo priteistos nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos didintinos iki 1200 Eur Z. G. L. S. (šios išlaidos priteistinos atstovo darbą apmokėjusiam Z. S.) ir 1200 Eur N. K..

13613.7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinių atsakovų A. M. ir A. K. įgaliotasis atstovas D. Cvetkovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiantį dokumentą (t. 5, b. l. 29).

13713.8. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena civilinio atsakovo dalyvavimo ir savo teisių gynimo formų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys civilinių atsakovų interesus byloje, į tai, jog būtent nukentėjusieji siekė, jog civiliniais atsakovais būtų pripažinti ne tik Ž. S. bei Biuras, tačiau ir A. M. ir A. K., šie asmenys buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nukentėjusiųjų atstovo paduotas apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas nustačius, jog A. M. ir A. K. neatsako nukentėjusiesiems dėl Ž. S. veiksmais padarytos žalos, todėl laikytina, kad civiliniai atsakovai, kuriems nukentėjusieji pareiškė nepagrįstą civilinį ieškinį, turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą.

13813.9. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinių ieškovų BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 str. 2 d., kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (kasacinė nutartis 2K-428-788/2016). Pagal CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas.

13913.10 Prašomų atlyginti advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliaciniame procese šioje byloje dydis (1000 eurų) yra nežymiai mažesnis už maksimalų pirmiau minėtu aktu nustatytą rekomenduotiną dydį už atsiliepimo surašymą, be to, atsižvelgiant į jo apimtį, nėra proporcingas ir neatitinka už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje tokiais atvejais priteisiamų sumų dydžio, todėl mažintinas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinių atsakovų A. M. ir A. K. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme turi būti išieškotos ne iš nuteistojo Ž. S., bet iš civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų Z. G. L. S. ir N. K., tačiau išieškotina suma mažintina iki 600 Eur, ją priteisiant lygiomis dalimis iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (kasacinė nutartis 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškovas ir nukentėjusysis Z. S. yra mažamečių civilinių ieškovių ir nukentėjusiųjų Z. ir G. S. atstovas pagal įstatymą, ¾ sumos priteistina iš jo (450 Eur), o likusi ¼ (150 Eur) iš civilinės ieškovės N. K., išlaidos priteisiamos atstovo darbą apmokėjusiam A. M..

14013.11. Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos Ž. S., išlaidas sudaro 133,17 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš Ž. S. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos priešingos aplinkybės apie pakankamai sudėtingą Ž. S. finansinę padėtį.

141Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 3 p., 331 str.,

Nutarė

142Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį Ž. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą. Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

143Nukentėjusiųjų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies:

144nukentėjusiajam Z. S. priteisti 129,5 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro;

145nukentėjusiajai G. S. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 13404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur;

146nukentėjusiajai L. S. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 13404,26 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur;

147nukentėjusiajam Z. S. priteisti 7100 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš Ž. S. 6036,17 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1063,83 Eur;

148nukentėjusiajai N. K. priteisti 1784,96 Eur turtinės žalos iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bei 6600 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant neturtinę žalą iš Ž. S. 5855,31 Eur, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 744,69 Eur.

149Likusioje dalyje nukentėjusiųjų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. civilinius ieškinius atmesti.

150Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. pripažinti civiliniams ieškovams Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui teisę į ieškinių patenkinimą iš Ž. S., o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

151Priteisti iš nuteistojo Ž. S. nukentėjusiesiems Z. S. ir N. K. po 1200 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti.

152Priteisti iš nukentėjusiojo Z. S. 450 Eur, iš nukentėjusiosios N. K. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų civiliniam atsakovui A. M..

153Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. S. turtą – butą su rūsiu, esančius ( - ), Klaipėda; 3/16 dalis negyvenamųjų patalpų – garažo, esančias ( - ), Klaipėda; 3/16 dalis buto su rūsiu, esančius ( - ), Klaipėda, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.

154Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams 4. Teisėjų kolegija... 5. 1. Ž. S. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios... 6. 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. G. 7. 2.1. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas.... 8. 2.2. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje pareikšti pagrįsti civiliniai... 9. 2.3. Pasisakydamas dėl civilinių ieškinių, nukentėjusiųjų ir civilinių... 10. 2.4. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje pareikšti konkretūs civiliniai... 11. 2.5. Pasisakydamas dėl proceso išlaidų priteisimo nurodo, kad advokatas 12. 3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 13. 3.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria... 14. 3.2. Pasisakydamas dėl Biuro atstovo kelionės į teismo posėdį išlaidų... 15. 4. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė jo apeliacinį skundą... 16. 4.1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų įgaliotojo atstovo apeliacinis... 17. 5. Byloje nėra ginčo dėl Ž. S. kaltės ir jo... 18. 5.1. Iš nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo matyti, jog su 19. 5.2. BPK 109 str. įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 20. 5.3. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis 21. 5.4. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiomis apylinkės teismo... 22. Dėl civilinių ieškinių... 23. Dėl turtinės žalos dydžio... 24. 6. Byloje nukentėjusysis Z. S. civiliniu ieškiniu... 25. 6.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,... 26. 6.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų... 27. 6.3. Nukentėjusieji ieškinyje nurodo, kad Ž. S.... 28. 6.4. Analizuojat nukentėjusiųjų patirtos žalos (negautų pajamų)... 29. 6.5. Visų pirma pastebėtina, jog Z. S. byloje... 30. 6.6. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, netiesioginiai nuostoliai... 31. 6.7. Ši aplinkybė atskleidžia, jog Z. S. turėjo... 32. 6.8. Vadovaujantis tuo, kas išvardyta, nukentėjusiųjų byloje pateikto... 33. 6.9. Atkreiptinas dėmesys, kad Z. S. nurodo, jog jam... 34. 6.10. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog dėl Ž. S.... 35. 6.11. Byloje nukentėjusysis Z. S. civiliniu ieškiniu... 36. Tačiau, kaip matyti iš ant kasos kvitų esančių datų, dalis jų yra... 37. 6.12. Z. S. taip pat pateikė 3 kvitus už stovėjimą... 38. Teisėjų kolegija sutinka, kad automobilio stovėjimo išlaidos laidotuvių... 39. 6.13. Iš bylos duomenų matyti, jog Z. S. pateikė 16... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios išlaidos, sudarančios bendrą 141,07... 41. 6.14. Byloje taip pat pateiki 15 kvitų, kurie patvirtina 42. Iš kvituose nurodytų pirktų prekių ir paslaugų pavadinimų, bei jų... 43. 6.15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 44. 6.16. Byloje nukentėjusioji N. K. pareiškė civilinį... 45. 6.17. Byloje civilinius ieškinius Ž. S. taip pat... 46. Dėl neturtinės žalos dydžio... 47. 7. Šioje byloje nukentėjusieji Z. S., 48. 7.1. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad... 49. 7.2. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu,... 50. 7.3. Ieškinyje pateikiamas prašymas dėl G. ir L. S.... 51. 7.4. Ieškinyje pateikiamas prašymas dėl Z. S. patirtos... 52. 7.5. Byloje pateiktas ieškinys ir dėl N. K. patirtos... 53. 7.6. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo... 54. Dėl A. K. ir A. M. kaip civilinių... 55. 8. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl A. K., kaip... 56. 8.1. Spręsdama šį teisės klausimą, teisėjų kolegija turi įvertinti, kas... 57. 8.2. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą... 58. 8.3. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl CK 6.270 str. 3 d.... 59. 8.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą... 60. 8.5. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d. (Eismo įvykio... 61. 8.6. Kartu pastebėtina, jog civilinei atsakomybei kilti reikalingi ne tik... 62. 8.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytais duomenimis,... 63. 8.8. Kartu pažymėtina, jog nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma,... 64. Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kaip civilinio... 65. 9. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau –... 66. 9.1. Visų pirma pažymėtina, jog Biuro apeliaciniame skunde 67. 9.2. Biuro teiginiai, kad pagal TPVCAPDĮ 12-19 straipsnių nuostatas eismo... 68. 9.3. Pagal TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją... 69. 9.4. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 70. 9.5. Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, jis,... 71. 9.6. Byloje yra pareikšti ir civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės... 72. Dėl priteistų sumų paskirstymo... 73. 10. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog Ž. S.... 74. 10.1. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. ikiteisminio... 75. Data... 76. Suma... 77. Gavėjas... 78. Mokėjimo paskirtis... 79. Bylos lapas... 80. 2016-04-27... 81. 200... 82. N. K.... 83. Žalos atlyginimui dėl R. S. mirties... 84. t. 4, b. l. 45... 85. 2016-05-10... 86. 200... 87. N. K.... 88. Žalos atlyginimui dėl R. S. mirties... 89. t. 4, b. l. 68... 90. VISO... 91. 400... 92. Data... 93. Suma... 94. Gavėjas... 95. Mokėjimo paskirtis... 96. Bylos lapas... 97. 2016-05-13... 98. 100... 99. Valstybinė ligonių kasa... 100.R. S. gydymą... 101. t. 4, b. l. 69... 102. 2016-05-13... 103. 100... 104. VSDFV Klaipėdos skyrius... 105. Įmokos kodas: 282... 106. t. 4, b. l. 70... 107. VISO... 108. 200... 109. 10.2.TPVCAPDĮ 11 str. numatyta, jog civilinės atsakomybės privalomojo... 110. 10.3. Analizuojant Ž. S. mokėjimus nukentėjusiajam 111. 10.4. Kaip jau minėta pagal TPVCAPDĮ 11 str. iš Biuro neturtinės žalos... 112. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 113. 11. BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį... 114. 11.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 115. 11.2. BK 40 str. 2 d. 3 p. nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios... 116. 11.3. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. dirba UAB... 117. 11.4. Be to, pagal BK 40 str. 1 ir 3 d. laiduotoju gali būti tik teismo... 118. 11.5. Nors duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu 119. 11.6. Nenustačiusi BK 40 str. 1 ir 3 d., bei 2 d. 4 p. numatytų sąlygų,... 120. Dėl bausmės skyrimo... 121. 12. Nustačius, kad Ž. S. nepagrįstai buvo pritaikytos... 122. 12.1. BK 54... 123. 12.2. Skirdama bausmę Ž. S. kolegija vadovaujasi... 124. 12.4. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad savo veiksmais 125. 12.5. Esant nurodytoms aplinkybėms Ž. S. pagal BK 281... 126. 12.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 str. 1 d.... 127. 12.7. BPK 320 str. 4 d. nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo,... 128. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 129. 13. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 130. 13.1. Pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 131. 13.2. BPK 103 str. 1 p. numato, jog proceso išlaidas sudaro liudytojams,... 132. 13.3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. G. 133. 13.4. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 134. 13.5. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiųjų atstovas 135. 13.6. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo... 136. 13.7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinių atsakovų... 137. 13.8. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 138. 13.9. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinių ieškovų BPK normų... 139. 13.10 Prašomų atlyginti advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį... 140. 13.11. Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 141. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 142. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį... 143. Nukentėjusiųjų Z. S., G. S., 144. nukentėjusiajam Z. S. priteisti 129,5 Eur turtinės... 145. nukentėjusiajai G. S. priteisti 15000 Eur neturtinei... 146. nukentėjusiajai L. S. priteisti 15000 Eur neturtinei... 147. nukentėjusiajam Z. S. priteisti 7100 Eur neturtinei... 148. nukentėjusiajai N. K. priteisti 1784,96 Eur turtinės... 149. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų Z. S., 150. Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. pripažinti civiliniams ieškovams Klaipėdos... 151. Priteisti iš nuteistojo Ž. S. nukentėjusiesiems 152. Priteisti iš nukentėjusiojo Z. S. 450 Eur, iš... 153. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. S. turtą... 154. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą...