Byla 1A-118-453/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio, teisėjų Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Agatai Minkel, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Gyliui, Donatui Puzinui, Svetlanai Zabielinienei, Rimai Kriščiūnaitei, nuteistiesiems S. P. , A. S. , gynėjams advokatams Loretai Kraujutaitienei, Vytautui Sirvydžiui, Vitalijai Smolenskienei, ekspertui K. J. , specialistui K. K. ,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. P. , A. S. ir jo gynėjo advokato V. S. , asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui - Š. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

4S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas S. P. atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6Iš nuteistųjų A. S. ir S. P. L. I. S. D. solidariai priteista 365 492 Eur (kas atitinka 13 764 460 Lt) (tokios pinigų sumos nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje).

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. S. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2006 m. spalio 25 d. būdamas asociacijos L. I. S. D (toliau – Draugija) valdybos pirmininko pavaduotoju – viceprezidentu, o nuo 2006 m. spalio 26 d. – Draugijos valdybos pirmininku – prezidentu, Draugijos įstatų 8.2.12 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 (toliau – Lietuvos Respublikos CK), 2.82 straipsnio 3 dalies pagrindu būdamas atsakingas už Draugijos finansinę-ūkinę veiklą, jos veiklos organizavimą, 2001 m. pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė nusikalstamos veikos planą – Draugijos lėšomis, gautomis iš paramos, įgyti nuostolingai veikiančių ir Draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių, kurių veikla nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą. Šį planą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pasiūlė nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2003 m. birželio 3 d. valdybos nariui, o nuo 2001 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. birželio 3 d. Draugijos direktoriui Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2006 m. liepos 24 d. Draugijos direktoriui S. P. . Šiems sutikus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir įtaka Draugijos valdyme, kartu su S. P. įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. , valdybos narius J. V. , E. V. ir Š. N. priimti neteisėtus, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto („Pagrindinis Draugijos uždavinys – fizinė ir psichologinė neįgaliųjų relaksacija, reabilitacija, rekreacija, integracija ir reintegracija į visuomenę per sportą ir organizacinį darbą“), 2.2 punkto („Tuo tikslu Draugija: vysto ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, kūno kultūrą, sportą, turizmą neįgaliųjų tarpe; kelia neįgaliųjų sportinį meistriškumą, ugdo aukštos kvalifikacijos sportininkus, vysto prioritetines sporto šakas <......>; organizuoja neįgaliųjų poilsį, turizmą, sportines varžybas bei sveikatingumo stovyklas; remia geriausiųjų neįgaliųjų sportininkų dalyvavimą tarptautinėse varžybose bei pasirengimą joms; ruošia sportines pasirengimo programas Draugijos nariams; organizuoja sporto specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus; dalyvauja tarptautiniuose renginiuose sporto ir švietimo klausimais; organizuoja turistines ir poilsines keliones, loterijas bei aukcionus įstatymų nustatyta tvarka; bendradarbiauja su Lietuvos invalidų reikalų taryba, Draugija ir kitomis invalidų organizacijomis; bendradarbiauja su Lietuvos Parolimpiniu komitetu, specialiuoju olimpiniu komitetu, Lietuvos olimpiniu komitetu <.......>; bendradarbiauja su labdaringomis organizacijomis ir fondais, Rotary klubais“), 3.2 punkto („Draugijai nuosavybės teise gali priklausyti <...> turtas, reikalingas Draugijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti <...>“), 8.2.12 punkto („Draugijos valdyba rūpinasi Draugijos finansine-ūkine veikla“), 10.4 punkto („Draugijos turtas ir lėšos turi būti naudojamos įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos Draugijos nariams“), Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“), Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo (1998-06-11 Nr. VIII-785 redakcija, galiojusi iki 2004-02-14) 14 straipsnio 4 dalies („Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams“), Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000-07-11 Nr. VIII-1811 redakcija) („Visuomenei naudingais tikslais laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse“), 10 straipsnio 1 dalies ( 2002-04-18 įstatymo Nr. IX-854, įsigal. 2002-05-04, redakcija) („Paramos gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose <...> numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams <...>“), 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2005-12-20 įstatymo Nr. X-461, įsigal. 2006-01-12, redakcija) („Kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti perduodami kaip įnašas įmonei, įstaigai, organizacijai, kurio steigėjas, akcininkas, dalininkas ar narys yra paramos gavėjas“) reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, kuriais Draugijos direktorius įpareigotas nupirkti nuostolingai veikiančių ir Draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas ir apmokėti už jas paramai skirtomis lėšomis.

9Valdybos nariams dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia, pažeidžiant aukščiau nurodytus teisės aktus, priėmus neteisėtus sprendimus, jis (A. S. ), įgyvendindamas parengtą planą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. P. ir Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodė pastariesiems šių įformintų valdybos sprendimų (protokolų) pagrindu sudaryti ir pasirašyti neteisėtas įmonių akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir apmokėti už jas paramai skirtomis lėšomis. Pastariesiems vykdant jo (A. S. ) nurodymus ir tyčia, pažeidžiant aukščiau išvardintus teisės aktus, taip pat Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (2004-01-22 Nr. IX-1969 redakcija) 16 straipsnio 1 dalies („Asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti <...>, tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus“), 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto („Net ir 16 str. 1 d. nurodytais tikslais asociacijai draudžiama pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara labdaros gavėjui“), Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999-05-25 Nr. VIII-1202 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies („Turtas gali būti vertinamas, kai keičiasi jo savininkas“), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (redakcija pagal 1999-12-13 nutarimą Nr. 1389) 5 punkto („Turtas vertinamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo <...> 5-ame straipsnyje nurodytais atvejais“) reikalavimus, nenustačius tikrosios perkamų akcijų vertės, neatsižvelgus į nuostolingą įmonių finansinę padėtį ir jų savininkus, žinant, kad šių įmonių veikla nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, pasirašius prieštaraujančias įstatymams ir Draugijos įstatams žinomai nuostolingai dirbančių įmonių, kurių akcininkai yra Draugijos nariai ar su jais susiję asmenys, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias Draugija iš paramai gautų lėšų įgijo tokių įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą, taip organizavo koordinuodamas Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, ir S. P. veiksmus iššvaistant jiems užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančias pinigines lėšas – 13 764 460 Lt, o būtent:

102001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius J. V. , E. V. , Š. N. priimti 2002 m. sausio 14 d. valdybos susirinkimo protokolą Nr. 3, kuriuo Draugijos direktorius įpareigotas nupirkti akcijas įmonių, būtinų draugijos tikslams įgyvendinti, po to jis (A. S. ), žinodamas, kad perkamos UAB „D.“ vienas iš akcininkų K. M. nuo 2002 m. sausio 14 d. yra Draugijos narys, kad perkamos įmonės akcijos bevertės, įmonės veikla yra nuostolinga, ji nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, pažeisdamas Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimus, nurodė Š. N. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, suderinti su UAB „D.“ akcininkais G. Z. ir K. M. jiems priklausančių 1 Lt vertės įmonės akcijų pardavimą už 100 000 Lt. Š. N. vykdant šį neteisėtą nurodymą ir 2002 m. gegužės 22 d. Draugijos vardu sudarius neteisėtas, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančias dvi UAB „D.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis: Nr. S 2 142 01 su K. M. dėl 90 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 1000 Lt už akciją, tai yra už 90 000 Lt, ir Nr. S 2 142 02 su G. Z. dėl 10 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 1000 Lt už akciją, tai yra už 10 000 Lt, tai yra už 100 000 Lt, nors bendra šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. gegužės 22 d. buvo 1 Lt, jis (A. S. ), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2002 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius J. V. , E. V. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam kartu su bendrai veikusiu Š. N. tyčia 2002 m. rugpjūčio 2 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 8, kuriuo nutarta įpareigoti Draugijos direktorių S. P. apmokėti už UAB „D.“ akcijas iki 2002 m. rugsėjo 1 d., jis (A. S. ) nurodė S. P. apmokėti už UAB „D.“ akcijas iš paramai gautų lėšų. Šiam vykdant žinomai neteisėtus jo (A. S. ) nurodymus, 2002 m. gegužės 22 d. sutartį ir 2002 m. rugpjūčio 2 d. valdybos sprendimą ir neteisėtai, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Draugijos įstatų 2.1 punktą, 2.2 punktą 3.2 punktą, 10.4 punktą, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, iš Draugijos kasos išmokėjus Draugijos nariui K. M. pagal 2002 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1 – 41 100 Lt, pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17 – 48 900 Lt; G. Z. pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 18 – 10 000 Lt, tai yra 100 000 Lt arba 99 999 Lt daugiau už tikrąją akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą tikslu įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos programą S. P. gavo 2002 m. liepos 4 d. iš UAB „A.“ (41 100 Lt) ir 2002 m. rugpjūčio 20 d. – iš UAB „L. G.“ (58 900 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdant, taip organizavo koordinuodamas Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir S. P. veiksmus iššvaistant užimamų pareigų pagrindu jiems patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 100 000 Lt.

11Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „E.“ akcininkas A. S. yra Draugijos steigėjas ir narys, kad perkamos įmonės veikla yra nuostolinga, jos akcijų vertė žymiai mažesnė už sutartą kainą, kad įmonė nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su S. P. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė A. S. parduoti jam priklausančias įmonės UAB „E.“ 33 600 Lt vertės akcijas už 91 760 Lt. Šiam sutikus, kartu su S. P. 2002 m. birželį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. ir Š. N. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia 2002 m. birželio 29 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 7, kuriuo nutarta įsigyti UAB „E.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir apmokėti už akcijas iki sutartyje nustatyto termino, nurodė S. P. pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai gautų lėšų. Šiam vykdant šį žinomai neteisėtą nurodymą, 2002 m. birželio 29 d. valdybos sprendimą ir 2002 m. birželio 29 d. Draugijos vardu sudarius neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančią, UAB „E.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 010 su A. S. dėl 248 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 370 Lt už akciją, tai yra už 91 760 Lt, nors šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. birželio 29 d. buvo 33 600 Lt, bei neteisėtai, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, Draugijos įstatų 2.1 punktą, 2.2 punktą, 3.2 punktą, 10.4 punktą, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, iš Draugijos kasos 2002 m. lapkričio 21 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 31 Draugijos nariui A. S. išmokėjus 91 760 Lt, tai yra 58 160 Lt daugiau už tikrąją akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti S. P. gavo: 2002 m. rugsėjo 24 d. iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2002 m. rugsėjo 25 d. iš UAB „E.“ (100 000 Lt), 2002 m. rugsėjo 30 d. iš UAB „L.“ (40 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdant, taip organizavo koordinuodamas S. P. veiksmus iššvaistant užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 91 760 Lt.

12Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „G.“ veikla yra nuostolinga, jos akcijų vertė ženkliai mažesnė už sutartą kainą, kad įmonė nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su S. P. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė UAB „G.“ akcininkui V. Š. parduoti jam priklausančias 866 497 Lt vertės akcijas už 14 058 000 Lt. Šiam sutikus, kartu su S. P. 2002 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. ir Š. N. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia 2002 m. gruodžio 3 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 13, kuriuo nutarta įsigyti UAB „G.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėti už akcijas iki sutartyje nustatyto termino, nurodė S. P. pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai gautų lėšų. Šiam vykdant šį žinomai neteisėtą nurodymą, 2002 m. gruodžio 3 d. valdybos sprendimą ir 2002 m. gruodžio 16 d. Draugijos vardu sudarius neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančią, UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2 350 01 su V. Š. dėl 234 300 vnt. (52,1 %) 1 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 60 Lt už akciją, tai yra už 14 058 000 Lt, nors šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. gruodžio 16 d. buvo 866 497 Lt, jis (A. S. ), tęsdamas nusikalstamą veiką 2003 m. vasaros pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius J. V. , E. V. ir Š. N. priimti ir, šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia 2003 m. birželio 2 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams prieštaraujantį valdybos susirinkimo protokolą Nr. 19, kuriuo Draugijos direktorius S. P. įpareigotas kreiptis dėl paramos suteikimo Draugijai ir gautas lėšas pirmiausia panaudoti atsiskaityti už UAB „G.“ akcijas, nurodė S. P. vykdyti šį valdybos sprendimą. Šiam vykdant žinomai neteisėtą jo (A. S. ) nurodymą, 2002 m. gruodžio 16 d. sutartį, 2003 m. birželio 2 d. valdybos sprendimą ir neteisėtai, tai yra Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, iš Draugijos kasos V. Š. išmokėjus: 2003 m. vasario 7 d. kasos išlaidų orderiu (toliau – KIO) Nr. 7 – 158 000 Lt, KIO Nr. 15 – 138 200 Lt, 2003-05-02 KIO Nr. 21 – 195 500 Lt, 2003-11-13 KIO Nr. 72 – 20 000 Lt, 2003-11-17 KIO Nr. 75 – 49 000 Lt, 2003-11-27 KIO Nr. 76 – 77 000 Lt, 2003-11-28 KIO Nr. 78 – 67 000 Lt, 2003-12-01 KIO Nr. 81 – 58 000 Lt, 2003-12-02 KIO Nr. 82 – 57 000 Lt, 2003-12-03 KIO Nr. 83 – 58 000 Lt, 2003-12-05 KIO Nr. 84 – 67 000 Lt, 2003-12-08 KIO Nr. 85 – 47 000 Lt, 2003-12-09 KIO Nr. 87 – 58 000 Lt, 2003-12-10 KIO Nr. 89 – 78 000 Lt, 2003-12-12 KIO Nr. 90 – 60 000 Lt, 2003-12-16 KIO Nr. 91 – 63 000 Lt, 2003-12-17 KIO Nr. 93 – 72 000 Lt, 2003-12-18 KIO Nr. 96 – 80 000 Lt, 2003-12-18 KIO Nr. 97 – 49 000 Lt, 2003-12-23 KIO Nr. 101 – 53 000 Lt, 2003-12-24 KIO Nr. 102 – 50 000 Lt, 2003-12-29 KIO Nr. 103 – 48 000 Lt, 2003-12-30 KIO Nr. 104 – 35 000 Lt, 2004-03-16 KIO Nr. 15 – 97 000 Lt, 2004-03-26 KIO Nr. 18 – 90 000 Lt, 2004-03-29 KIO Nr. 20 – 93 000 Lt, 2004-04-16 KIO Nr. 29 – 45 000 Lt, 2004-04-19 KIO Nr. 30 – 48 000 Lt, 2004-04-21 KIO Nr. 33 – 56 000 Lt, 2004-05-21 KIO Nr. 37 – 95 000 Lt, 2004-06-07 KIO Nr. 45 – 68 000 Lt, 2004-07-27 KIO Nr. 53 – 92 000 Lt, 2004-08-10 KIO Nr. 61 – 84 000 Lt, 2004-08-13 KIO Nr. 62 – 70 000 Lt, 2004-08-18 KIO Nr. 66 – 74 000 Lt, 2004-08-31 KIO Nr. 70 – 55 000 Lt, 2004-10-08 KIO Nr. 76 – 83 000 Lt, 2004-10-28 KIO Nr. 81 – 50 000 Lt, 2004-11-11 KIO Nr. 88 – 75 000 Lt, 2004-11-12 KIO Nr. 89 – 74 000 Lt, 2004-11-29 KIO Nr. 91 – 29 000 Lt, 2004-12-02 KIO Nr. 93 – 68 000 Lt, 2004-12-07 KIO Nr. 95 – 47 000 Lt, 2004-12-08 KIO Nr. 96 – 75 000 Lt, 2004-12-09 KIO Nr. 97 – 98 000 Lt, 2004-12-10 KIO Nr. 98 – 68 000 Lt, 2004-12-30 KIO Nr. 106 – 100 000 Lt, 2004-12-31 KIO Nr. 107 – 147 000 Lt, 2004-12-31 KIO Nr. 108 – 15 000 Lt, 2003-12-31 KIO Nr. 109 – 200 000 Lt, 2005-02-11 KIO Nr. 6 – 17 000 Lt, 2005-06-20 KIO Nr. 17 – 135 000 Lt, 2005-06-21 KIO Nr.21 – 144 000 Lt, 2005-08-18 KIO Nr. 32 – 76 000 Lt, 2005-08-19 KIO Nr. 33 – 70 000 Lt, 2005-09-09 KIO Nr. 39 – 70 000 Lt, 2005-09-12 KIO Nr. 40 – 75 000 Lt, 2005-09-16 KIO Nr. 45 – 70 000 Lt, 2005-09-19 KIO Nr. 46 – 80 000 Lt, 2005-09-21 KIO Nr. 47 – 60 000 Lt, 2005-09-22 KIO Nr. 48 – 74 000 Lt, 2005-10-11 KIO Nr. 55 – 30 000 Lt, 2005-10-24 KIO Nr. 57 – 76 000 Lt, 2005-10-25 KIO Nr. 58 – 50 000 Lt, 2005-10-26 KIO Nr. 59 – 38 000 Lt, 2005-11-17 KIO Nr. 61 – 30 000 Lt, 2005-11-24 KIO Nr. 55 000 Lt, 2005-11-25 KIO Nr. 66 – 63 000 Lt, 2005-11-28 KIO Nr. 68 – 55 000 Lt, 2005-12-01 KIO Nr. 74 – 68 000 Lt, 2005-12-07 KIO Nr.75 – 54 000 Lt, 2005-12-09 KIO Nr.77 – 42000 Lt, 2005-12-12 KIO Nr. 78 – 60 000 Lt, 2005-12-13 KIO Nr. 79 – 68 000 Lt, 2005-12-14 KIO Nr. 81 – 60 000 Lt, 2005-12-15 KIO Nr. 82 – 90 000 Lt, 2005-12-16 KIO Nr. 84 – 110 000 Lt, 2005-12-19 KIO Nr. 85 – 90 000 Lt, 2005-12-20 KIO Nr. 86 – 90 000 Lt, 2005-12-21 KIO Nr. 88 – 100 000 Lt, 2005-12-22 KIO Nr. 89 – 125 000 Lt, 2005-12-23 KIO Nr. 90 – 100 000 Lt, 2005-12-28 KIO Nr. 91 – 80 000 Lt, 2005-12-29 KIO Nr. 92 – 90 000 Lt, 2005-12-30 KIO Nr. 93 – 72 000 Lt, 2005-12-30 KIO Nr. 99 – 49 000 Lt, 2006-06-01 KIO Nr. 17 – 45 000 Lt, 2006-06-16 KIO Nr. 21 – 45 000 Lt, tai yra – 6 439 700 Lt, bei S. P. nurodymu laikinai ėjusiam direktoriaus pareigas R. A. , nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, pagal 2002 m. gruodžio 16 d. sutartį V. Š. išmokėjus: 2005-06-09 KIO Nr. 14 – 140 000 Lt, 2005-06-10 KIO Nr.15 – 75 000 Lt, 2005-07-14 KIO Nr. 27 – 82 000 Lt, 2006-04-07 KIO Nr. 13 – 83 000 Lt, tai yra – 380 000 Lt, bei Draugijos direktoriui nuo 2006-10-09 V. Z. , nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, pagal 2002 m. gruodžio 16 d. sutartį V. Š. išmokėjus: 2006-10-19 KIO Nr. 22 – 85 000 Lt, 2006-12-29 KIO Nr. 26 – 300 000 Lt, 2006-11-08 mokėjimo pavedimu Nr. 870 – 5 000 000 Lt, tai yra 5 385 000, 00 Lt, taip V. Š. išmokėjus tai yra 12 204 700 Lt (liko neapmokėta 1 853 300 Lt), tai yra 12 204 700 Lt daugiau už nustatytą akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti S. P. ir V. Z. , R. A. , nežinoję apie daromą nusikaltimą, gavo: 2003-02-03 iš UAB „M. A.“ (200 000 Lt), 2003-05-02, 2003-12-22, 2004-03-16, 2004-03-26, 2004-03-29, 2004-05-21, 2004-06-07, 2004-08-31, 2004-12-09, 2004-12-30, 2004-12-31, 2005-06-10, 2005-06-20, 2005-06-21, 2005-08-17, 2005-08-19, 2005-09-09, 2005-09-12, 2005-09-16, 2005-09-19, 2005-12-28, 2005-12-29, 2005-12-30 iš UAB „L. G.“ (2 390 000 Lt), 2003-11-26, 2003-12-23 iš UAB „S. R. D.“ (100 000 Lt), 2002-11-25, 2003-09-23, 2006-12-01 iš UAB „L.“ (200 000 Lt), 2002-12-16, 2003-09-02, 2004-08-05, 2005-09-15, 2005-12-13, 2006-12-06 iš UAB „L. K.“ (1 579 000 Lt), 2003-11-10, 2004-12-02 iš UAB „A.“ (130 000 Lt), 2003-12-17 iš UAB „S. K.“ (80 000 Lt), 2003-12-23, 2004-11-25, 2006-12-08 iš UAB „S.“ (115 000 Lt), 2003-12-30 iš UAB „T.“ (35 000 Lt), 2004-04-16 iš UAB „L. G.“ (100 000 Lt), 2004-09-21, 2006-11-06 iš UAB DB „D.“ (60 000 Lt), 2004-07-27 iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2005-07-12, 2006-04-05 iš UAB „E.“ (600 000 Lt), 2003-01-26, 2004-01-06, 2005-01-27, 2006-04-05 iš UAB „L.“ (560 000 Lt), 2004-12-02 iš UAB „M.“ (50 000 Lt), 2004-12-09, 2004-12-10 iš UAB „T.“ (80 000 Lt), 2002-10-11 iš UAB „N. A. B.“ (30 000 Lt), 2005-11-24, 2005-11-25, 2005-11-28 iš UAB „Š. Š. S. C.“ (190 000 Lt), 2005-12-23, 2005-12-28, 2005-12-29, 2005-12-30 iš UAB „B.“ (40 000 Lt), 2005-12-30 iš UAB „L.“ (50 000 Lt), 2003-11-13, 2004-11-10 iš UAB „F.“ (150 000 Lt), 2003-12-17, 2003-12-22 iš UAB „S.“ (100 000 Lt), 2004-11-12 iš UAB „U. F. “ (50 000 Lt), 2003-12-24, 2004-11-29, 2006-12-21, 2006-12-22 iš UAB „S.“ (115 000 Lt), 2004-12-07 iš I. I. firmos „I.“ (50 000 Lt), 2004-12-09, 2004-12-10 iš UAB „T.“ (80 000 Lt), 2004-12-31 iš UAB „K. T. E.“ (15 000 Lt), 2002-11-25, 2002-12-21, 2003-12-30, 2005-12-20 iš UAB „L.“ (99 000 Lt), 2006-12-20, 2006-12-28 iš UAB „J.“ (100 000 Lt), 2005-12-09, 2006-12-20 iš UAB „M.“ (92 000 Lt), 2006-12-29 iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2003-12-12, 2003-12-16, 2003-12-17 iš UAB „V. R. “ (180 000 Lt) ir 2003-12-10 iš UAB „A. V.“ (80 000 Lt), 2006-11-06 iš UAB „G.“ (850 000 Lt), taip pat kaip paskolą 2006 m. lapkričio 6 d. iš UAB „G.“ (4 150 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdant, taip organizavo koordinuodamas S. P. veiksmus iššvaistant užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 12 204 700 Lt.

13Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „L.“ viena iš akcininkų T. J. nuo 2002 m. sausio 14 d. yra Draugijos narė, kad perkamos įmonės akcijos bevertės, įmonės veikla yra nuostolinga, ji nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su S. P. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė T. J. ir akcininkui A. V. parduoti jiems priklausančias 1 Lt vertės akcijas už 479 000 Lt, o Draugijos steigėjui ir nariui A. S. Draugijos piniginėmis lėšomis jas nupirkti ir vėliau perleisti Draugijai. Šiems sutikus kartu su S. P. 2002 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. ir Š. N. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia 2002 m. gruodžio 3 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punktui, 2.2 punktui, 3.2 punktui, 8.2.12 punktui, 10.4 punktui, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 10 straipsnio 1 daliai, 10 straipsnio 2 dalies 2 punktui prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 13, kuriuo nutarta įsigyti UAB „L.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir užtikrinti apmokėjimą už akcijas iki 2002 m. gruodžio 20 d., nurodė S. P. pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai gautų lėšų. Šiam vykdant šį žinomai neteisėtą nurodymą, 2002 m. gruodžio 3 d. valdybos sprendimą ir 2002 m. gruodžio 17 d. Draugijos vardu sudarius neteisėtas, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančias, trišales UAB „L.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis su T. J. , A. J. , atstovaujamu T. J. , A. V. , O. V. ir A. S. , pagal kurias jie pardavė, o A. S. nupirko 42 vnt. ir 72 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų po 4214,29 Lt ir 4194,44 Lt už akciją, tai yra už 177 000 Lt ir 302 000 Lt, tai yra už 479 000 Lt, nors bendra šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. gruodžio 17 d. buvo 1 Lt, už kurias apmokėti įsipareigojo Draugija su sąlyga, kad A. S. nustatytu laiku neatsiskaičius, jis akcijas neatlygintinai perleis Draugijai, ką jis 2003 m. birželio 2 d. susitarimais ir padarė. S. P. neteisėtai, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus iš Draugijos kasos 2002 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 36 išmokėjus Draugijos narei T. J. 177 000 Lt, kasos išlaidų orderiais Nr. 35 ir Nr. 37 – A. V. 144 600 Lt ir 157 400 Lt, tai yra 479 000 Lt, tai yra 478 999 Lt daugiau už tikrąją akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti S. P. gavo: 2002-11-25, 2002-12-21 iš UAB „ L.“ (39 000 Lt), 2002-09-30, 2002-11-04, 2002-11-05 iš UAB „L.“ (90 000 Lt), 2002-09-25 iš UAB „E.“ (100 000 Lt), 2002-12-02, 2002-12-03, 2002-12-04, 2002-12-06, 2002-12-09, 2002-12-10, 2002-12-11, 2002-12-12 iš UAB „L.“ (70 000 Lt), 2002-12-02, 2002-12-04, 2002-12-06, 2002-12-13, 2002-12-17 iš UAB DB „D.“ (34 900 Lt), 2002-12-16 iš UAB „L. K.“ (99 000 Lt), 2002-12-10, 2002-12-11, 2002-12-12 iš UAB „L. G. “ (27 000 Lt), taip pat kaip paskolas 2002-12-13 iš UAB „S.“ (70 000 Lt) ir iš L. B. (58 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdant, taip organizavo koordinuodamas S. P. veiksmus iššvaistant užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 479 000 Lt.

14Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „D.“ akcininkas V. V. yra Draugijos steigėjas ir narys, kad perkamos įmonės veikla yra nuostolinga, jos akcijų vertė žymiai mažesnė už sutartą kainą, kad įmonė nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. pabaigoje – 2003 m. sausio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su S. P. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė V. V. parduoti jam priklausančias įmonės 350 000 Lt vertės akcijas už 889 000 Lt. Šiam sutikus, 2002 m. pabaigoje – 2003 m. sausio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su S. P. įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. ir Š. N. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia 2003 m. sausio 6 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 14, kuriuo nutarta įsigyti UAB „D.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėti už akcijas iki sutartyje nustatyto termino, nurodė S. P. pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai gautų lėšų. Šiam vykdant šį nurodymą, 2003 m. sausio 6 d. valdybos sprendimą ir 2003 m. sausio 14 d. Draugijos vardu sudarius neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančią, UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su V. V. dėl 127 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 7000 Lt už akciją, tai yra už 889 000 Lt, nors šių akcijų paketo rinkos vertė 2003 m. sausio 14 d. buvo 350 000 Lt, jis (A. S. ), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. vasaros pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. , valdybos narius J. V. , E. V. , Š. N. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia 2003 m. birželio 2 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 19, kuriuo Draugijos direktorius S. P. įpareigotas kreiptis dėl paramos suteikimo Draugijai ir gautas lėšas pirmiausia panaudoti atsiskaityti už UAB „D.“ akcijas, nurodė S. P. vykdyti šį valdybos sprendimą. Šiam vykdant žinomai neteisėtus jo (A. S. ) nurodymą, 2003 m. sausio 14 d. sutartį ir 2003 m. birželio 2 d. valdybos sprendimą ir neteisėtai, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, iš Draugijos kasos Draugijos nariui V. V. išmokėjus: 2003-06-27 KIO Nr. 42 – 30 300 Lt, 2003-07-28 KIO Nr. 47 – 46 000 Lt, 2003-08-07 KIO Nr. 50 – 190 000 Lt, 2003-08-28 KIO Nr. 56 – 102 400 Lt, 2003-09-04 KIO Nr. 58 – 92 500 Lt, 2003-09-09 KIO Nr. 61 – 19 800 Lt, 2003-09-12 KIO Nr. 62 – 25 800 Lt, 2003-09-17 KIO Nr. 63 – 29 700 Lt, 2003-09-19 KIO Nr. 65 – 19 800 Lt, 2003-09-23 KIO Nr. 66 – 35 700 Lt, 2003-11-13 KIO Nr. 71 – 24 300 Lt, tai yra 889 000 Lt, tai yra 539 000 Lt daugiau už tikrąją akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti S. P. gavo: 2003-09-04 iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2003-08-28 iš UAB „E.“ (100 000 Lt), 2003-07-25 iš UAB „L.“ (50 000 Lt), 2003-09-22 iš UAB DB „D.“ (25 000 Lt), 2003-09-08, 2003-09-092003-09-10, 2003-09, 11, 2003-09-12, 2003-09-15, 2003-09-16, 2003-09-17, 2003-09-18, 2003-09-19, 2003-09-22, 2003-09-23 iš UAB „L. G.“ (110 000 Lt ), 2003-08-04 iš UAB „L. A.“ (200 000 Lt), 2003-06-27 iš UAB „M. R.“ (303 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdant, taip organizavo koordinuodamas S. P. veiksmus iššvaistant užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 889 000 Lt.

152002 m. gegužės 22 d. – 2006 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu organizavo koordinuodamas nusikalstamos veikos vykdytoją Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir S. P. iššvaistyti jiems užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės asociacijai L. I. S. D. priklausantį turtą – 13 764 460 Lt pinigines lėšas, tuo padarydamas asociacijai L. I. S. D. didelę – 13 764 460 Lt – turtinę žalą.

16S. P. nuteistas už tai, kad jis, nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2006 m. liepos 24 d. būdamas asociacijos Draugijos direktoriumi, Draugijos įstatų 8.6 punkto, 8.7 punkto, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo (1998-06-11 Nr. VIII-785 redakcija, galiojusi iki 2004-02-14) 8 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (2004-01-22 Nr. IX-1969 redakcija) 9 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu atstovaudamas Draugijai ir turėdamas teisę sudaryti Draugijos vardu sandorius, valdybos pavedimu tvarkyti Draugijos turtą ir spręsti turto pirkimo-pardavimo klausimus, būdamas atsakingas už Draugijos finansinę drausmę, privalėdamas analizuoti finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir jų naudojimo būdus, užtikrinti Draugijos turto apsaugą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2006 m. spalio 25 d. Draugijos valdybos pirmininko pavaduotoju – viceprezidentu, o nuo 2006 m. spalio 26 d. iki šiol – Draugijos valdybos pirmininku – prezidentu A. S. , nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2003 m. birželio 3 d. valdybos nariu, o nuo 2001 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. birželio 3 d. Draugijos direktoriumi Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, A. S. 2001 metų pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengus nusikalstamos veikos planą – Draugijos lėšomis, gautomis iš paramos, įgyti nuostolingai veikiančių ir Draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių, kurių veikla nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą, ir šį planą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pasiūlius jam (S. P. ) ir Š. N. , jis sutiko. Vykdydamas šį planą, kartu su A. S. įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius J. V. , E. V. , Š. N. priimti neteisėtus, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, („Pagrindinis Draugijos uždavinys – fizinė ir psichologinė neįgaliųjų relaksacija, reabilitacija, rekreacija, integracija ir reintegracija į visuomenę per sportą ir organizacinį darbą“), 2.2 punkto („Tuo tikslu Draugija: vysto ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, kūno kultūrą, sportą, turizmą neįgaliųjų tarpe; kelia neįgaliųjų sportinį meistriškumą, ugdo aukštos kvalifikacijos sportininkus, vysto prioritetines sporto šakas: <......>; organizuoja neįgaliųjų poilsį, turizmą, sportines varžybas bei sveikatingumo stovyklas; remia geriausiųjų neįgaliųjų sportininkų dalyvavimą tarptautinėse varžybose bei pasirengimą joms; ruošia sportines pasirengimo programas Draugijos nariams; organizuoja sporto specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus; dalyvauja tarptautiniuose renginiuose sporto ir švietimo klausimais; organizuoja turistines ir poilsines keliones, loterijas bei aukcionus įstatymų nustatyta tvarka; bendradarbiauja su Lietuvos invalidų reikalų taryba, Draugija ir kitomis invalidų organizacijomis; bendradarbiauja su Lietuvos Parolimpiniu komitetu, specialiuoju olimpiniu komitetu, Lietuvos olimpiniu komitetu <.......>; bendradarbiauja su labdaringomis organizacijomis ir fondais, Rotary klubais“), 3.2 punkto („Draugijai nuosavybės teise gali priklausyti <...> turtas, reikalingas Draugijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti <...>“), 8.2.12 punkto („Draugijos valdyba rūpinasi Draugijos finansine-ūkine veikla“), 10.4 punkto („Draugijos turtas ir lėšos turi būti naudojamos įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos Draugijos nariams“), Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864, 2.87 straipsnio 1 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“), Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo (1998-06-11 Nr. VIII-785 redakcija, galiojusi iki 2004-02-13) 14 straipsnio 4 dalies („Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams“), Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000-07-11 Nr. VIII-1811 redakcija) („Visuomenei naudingais tikslais laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse“), 10 straipsnio 1 dalies (2002-04-18 įstatymo Nr. IX-854, įsigal. 2002-05-04, redakcija) („Paramos gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose <...> numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams <...>“), 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2005-12-20 įstatymo Nr. X-461, įsigal. 2006-1-04, redakcija) („Kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti perduodami kaip įnašas įmonei, įstaigai, organizacijai, kurio steigėjas, akcininkas, dalininkas ar narys yra paramos gavėjas“) reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, kuriais Draugijos direktorius įpareigotas nupirkti nuostolingai veikiančių ir Draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas ir apmokėti už jas paramai skirtomis lėšomis.

17Valdybos nariams dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o A. S. tyčia, pažeidžiant aukščiau nurodytus teisės aktus, priėmus neteisėtus sprendimus, jis (S. P. ), veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir A. S. , vykdydamas pastarojo nurodymą vykdyti šiuos valdybos sprendimus (protokolus), tyčia, pažeisdamas aukščiau išvardintus teisės aktus, taip pat Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (2004-01-22 Nr. IX-1969) 16 straipsnio 1 dalies („Asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti <...> tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus“), 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto („Net ir 16 straipsnio 1 dalies nurodytais tikslais asociacijai draudžiama pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara labdaros gavėjui“), Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999-05-25 Nr. VIII-1202) 5 straipsnio 1 dalies („Turtas gali būti vertinamas, kai keičiasi jo savininkas“), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (redakcija pagal 1999-12-13 nutarimą Nr. 1389) 5 punkto („Turtas vertinamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo <...> 5-ame straipsnyje nurodytais atvejais“) reikalavimus, nenustatęs tikrosios perkamų akcijų vertės, neatsižvelgęs į nuostolingą įmonių finansinę padėtį ir jų savininkus, žinodamas, kad šių įmonių veikla nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, pasirašė prieštaraujančias įstatymams ir Draugijos įstatams žinomai nuostolingai dirbančių įmonių, kurių akcininkai yra Draugijos nariai ar su jais susiję asmenys, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias Draugija iš paramai gautų lėšų įgijo tokių įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą. Taip iššvaistė jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančias pinigines lėšas, tai yra 13 764 460 Lt, o būtent:

182001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. S. įtikinus Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius J. V. , E. V. , Š. N. priimti 2002 m. sausio 14 d. valdybos susirinkimo protokolą Nr. 3, kuriuo Draugijos direktorius įpareigotas nupirkti akcijas įmonių, būtinų draugijos tikslams įgyvendinti, po to nurodžius Š. N. , kuriam kaip ir A. S. buvo žinoma, kad perkamos UAB „D.“ vienas iš akcininkų K. M. nuo 2002 m. sausio 14 d. yra Draugijos narys, kad perkamos įmonės akcijos yra bevertės, įmonės veikla yra nuostolinga, ji nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių įgyvendinimu, suderinti su UAB „D.“ akcininkais G. Z. ir K. M. jiems priklausančių 1 Lt vertės įmonės akcijų pardavimą už 100 000 Lt, ir Š. N. , vykdant neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujantį, A. S. nurodymą, 2002 m. gegužės 22 d. Draugijos vardu sudarius neteisėtas, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančias dvi UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis: Nr. S 2 142 01 su K. M. dėl 90 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 1000 Lt už akciją, tai yra už 90 000 Lt, ir Nr. S 2 142 02 su G. Z. dėl 10 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 1000 Lt už akciją, tai yra už 10 000 Lt, tai yra už 100 000 Lt, nors bendra šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. gegužės 22 d. buvo 1 Lt, po to A. S. tęsiant nusikalstamą veiką ir 2002 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikinus Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius J. V. , E. V. priimti ir, šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o A. S. kartu su bendrai veikusiu Š. N. tyčia, 2002 m. rugpjūčio 2 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 8, kuriuo nutarta įpareigoti Draugijos direktorių S. P. apmokėti už UAB „D.“ akcijas iki 2002 m. rugsėjo 1 d., jis (S. P. ), vykdydamas žinomai neteisėtus A. S. nurodymą apmokėti už akcijas iš paramai gautų lėšų, 2002 m. gegužės 22 d. sutartį ir 2002 m. rugpjūčio 2 d. valdybos sprendimą, neteisėtai, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, iš Draugijos kasos išmokėjo Draugijos nariui K. M. pagal 2002 m. liepos 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 14 – 41 100 Lt, pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17 – 48 900 Lt; G. Z. pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 18 – 10 000 Lt, tai yra 100 000 Lt, arba 99 999 Lt daugiau už tikrąją akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti jis (S. P. ) gavo 2002-07-04 iš UAB „A.“ (41 100 Lt) bei 2002 m. rugpjūčio 20 d. - iš UAB „L. G.“ (58 900 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdė. Taip organizuojant A. S. kartu su Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 100 000 Lt.

19Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „E.“ akcininkas A. S. yra Draugijos steigėjas ir narys, kad perkamos įmonės veikla yra nuostolinga, jos akcijų vertė žymiai mažesnė už sutartą kainą, kad įmonė nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su A. S. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė A. S. parduoti jam priklausančias UAB „E.“ 33 600 Lt vertės akcijas už 91 760 Lt. Šiam sutikus, kartu su A. S. 2002 m. birželį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. ir Š. N. priimti ir, šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o A. S. tyčia, 2002 m. birželio 29 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį valdybos susirinkimo protokolą Nr. 7, kuriuo nutarta įsigyti UAB „E.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėti už akcijas iki sutartyje nustatyto termino, jis (S. P. ), vykdydamas žinomai neteisėtą A. S. nurodymą pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai gautų lėšų ir 2002 m. birželio 29 d. valdybos sprendimą, neteisėtai, tai yra pažeisdamas Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimus, 2002 m. birželio 29 d. Draugijos vardu su A. S. sudarė UAB „E.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 010 dėl 248 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 370 Lt už akciją, tai yra už 91 760 Lt, nors šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. birželio 29 d. buvo 33 600 Lt. Po to, vykdydamas žinomai neteisėtą A. S. nurodymą ir 2002 m. birželio 29 d. sutartį, neteisėtai, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, iš Draugijos kasos 2002 m. lapkričio 21 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 31 Draugijos nariui A. S. išmokėjo – 91 760 Lt, tai yra 58 160 Lt daugiau už tikrąją akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti jis (S. P. ) gavo 2002 m. rugsėjo 24 d. iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2002 m. rugsėjo 25 d. iš UAB „E.“ (100 000 Lt), 2002 m. rugsėjo 30 d. iš UAB „L.“ (40 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdė. Taip organizuojant A. S. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 91 760 Lt.

20Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „G.“ veikla yra nuostolinga, jos akcijų vertė žymiai mažesnė už sutartą kainą, kad įmonė nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su A. S. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė UAB „G.“ akcininkui V. Š. parduoti jam priklausančias 866 497 Lt vertės bendrovės akcijas už 14 058 000 Lt. Šiam sutikus, kartu su A. S. 2002 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. , Š. N. priimti ir, šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o A. S. tyčia, 2002 m. gruodžio 3 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 13, kuriuo nutarta įsigyti UAB „G.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėti už akcijas iki sutartyje nustatyto termino, jis (S. P. ), vykdydamas žinomai neteisėtus A. S. nurodymus pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai skirtų lėšų, ir 2002 m. gruodžio 3 d. valdybos sprendimą, neteisėtai, tai yra pažeisdamas Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimus, 2002 m. gruodžio 16 d. Draugijos vardu su V. Š. sudarė UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2 350 01 dėl 234 300 vnt. (52,1 proc.) 1 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 60 Lt už akciją, tai yra už 14 058 000 Lt, nors šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. gruodžio 16 d. buvo 866 497 Lt. Po to, vykdydamas žinomai neteisėtą 2002 m. gruodžio 16 d. sutartį, 2003 m. birželio 2 d. tos pačios sudėties Draugijos valdybos priimtą žinomai neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 19, kuriuo Draugijos direktorius S. P. įpareigotas kreiptis dėl paramos suteikimo Draugijai ir gautas lėšas pirmiausia panaudoti atsiskaityti už UAB „G.“ akcijas, taip pat A. S. nurodymą vykdyti 2003 m. birželio 2 d. valdybos sprendimą, jis (S. P. ) neteisėtai, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, iš Draugijos kasos V. Š. išmokėjo: 2003 m. vasario 7 d. KIO Nr.7 – 158 000 Lt, KIO Nr. 15 – 138 200 Lt, 2003-05-02 KIO Nr. 21 – 195 500 Lt, 2003-11-13 KIO Nr. 72 – 20 000 Lt, 2003-11-17 KIO Nr. 75 – 49 000 Lt, 2003-11-27 KIO Nr. 76 – 77 000 Lt, 2003-11-28 KIO Nr. 78 – 67 000 Lt, 2003-12-01 KIO Nr. 81 – 58 000 Lt, 2003-12-02 KIO Nr. 82 – 57 000 Lt, 2003-12-03 KIO Nr. 83 – 58 000 Lt, 2003-12-05 KIO Nr. 84 – 67 000 Lt, 2003-12-08 KIO Nr. 85 – 47 000 Lt, 2003-12-09 KIO Nr. 87 – 58 000 Lt, 2003-12-10 KIO Nr. 89 – 78 000 Lt, 2003-12-12 KIO Nr. 90 – 60 000 Lt, 2003-12-16 KIO Nr. 91 – 63 000 Lt, 2003-12-17 KIO Nr. 93 – 72 000 Lt, 2003-12-18 KIO Nr. 96 – 80 000 Lt, 2003-12-18 KIO Nr. 97 – 49 000 Lt, 2003-12-23 KIO Nr. 101 – 53 000 Lt, 2003-12-24 KIO Nr. 102 – 50 000 Lt, 2003-12-29 KIO Nr. 103 – 48 000 Lt, 2003-12-30 KIO Nr. 104 – 35 000 Lt, 2004-03-16 KIO Nr. 15 – 97 000 Lt, 2004-03-26 KIO Nr. 18 – 90 000 Lt, 2004-03-29 KIO Nr. 20 – 93 000 Lt, 2004-04-16 KIO Nr. 29 – 45 000 Lt, 2004-04-19 KIO Nr. 30 – 48 000 Lt, 2004-04-21 KIO Nr. 33 – 56 000 Lt, 2004-05-21 KIO Nr. 37 – 95 000 Lt, 2004-06-07 KIO Nr. 45 – 68 000 Lt, 2004-07-27 KIO Nr. 53 – 92 000 Lt, 2004-08-10 KIO Nr. 61 – 84 000 Lt, 2004-08-13 KIO Nr. 62 – 70 000 Lt, 2004-08-18 KIO Nr. 66 – 74 000 Lt, 2004-08-31 KIO Nr. 70 – 55 000 Lt, 2004-10-08 KIO Nr. 76 – 83 000 Lt, 2004-10-28 KIO Nr. 81 – 50 000 Lt, 2004-11-11 KIO Nr. 88 – 75 000 Lt, 2004-11-12 KIO Nr. 89 – 74 000 Lt, 2004-11-29 KIO Nr. 91 – 29 000 Lt, 2004-12-02 KIO Nr. 93 – 68 000 Lt, 2004-12-07 KIO Nr. 95 – 47 000 Lt, 2004-12-08 KIO Nr. 96 – 75 000 Lt, 2004-12-09 KIO Nr. 97 – 98 000 Lt, 2004-12-10 KIO Nr. 98 – 68 000 Lt, 2004-12-30 KIO Nr. 106 – 100 000 Lt, 2004-12-31 KIO Nr. 107 – 147 000 Lt, 2004-12-31 KIO Nr. 108 – 15 000 Lt, 2003-12-31 KIO Nr. 109 – 200 000 Lt, 2005-02-11 KIO Nr. 6 – 17 000 Lt, 2005-06-20 KIO Nr. 17 – 135 000 Lt, 2005-06-21 KIO Nr. 21 – 144 000 Lt, 2005-08-18 KIO Nr. 32 – 76 000 Lt, 2005-08-19 KIO Nr. 33 – 70 000 Lt, 2005-09-09 KIO Nr. 39 – 70 000 Lt, 2005-09-12 KIO Nr. 40 – 75 000 Lt, 2005-09-16 KIO Nr. 45 – 70 000 Lt, 2005-09-19 KIO Nr. 46 – 80 000 Lt, 2005-09-21 KIO Nr. 47 – 60 000 Lt, 2005-09-22 KIO Nr. 48 – 74 000 Lt, 2005-10-11 KIO Nr. 55 – 30 000 Lt, 2005-10-24 KIO Nr. 57 – 76 000 Lt, 2005-10-25 KIO Nr. 58 – 50 000 Lt, 2005-10-26 KIO Nr. 59 – 38 000 Lt, 2005-11-17 KIO Nr. 61 – 30 000 Lt, 2005-11-24 KIO Nr. 55 000 Lt, 2005-11-25 KIO Nr. 66 – 63 000 Lt, 2005-11-28 KIO Nr. 68 – 55 000 Lt, 2005-12-01 KIO Nr. 74 – 68 000 Lt, 2005-12-07 KIO Nr. 75 - 54 000 Lt, 2005-12-09 KIO Nr.77 – 42 000 Lt, 2005-12-12 KIO Nr. 78 – 60 000 Lt, 2005-12-13 KIO Nr. 79 – 68 000 Lt, 2005-12-14 KIO Nr. 81 – 60 000 Lt, 2005-12-15 KIO Nr. 82 – 90 000 Lt, 2005-12-16 KIO Nr. 84 – 110 000 Lt, 2005-12-19 KIO Nr. 85 – 90 000 Lt, 2005-12-20 KIO Nr. 86 – 90 000 Lt, 2005-12-21 KIO Nr. 88 – 100 000 Lt, 2005-12-22 KIO Nr. 89 – 125 000 Lt, 2005-12-23 KIO Nr. 90 – 100 000 Lt, 2005-12-28 KIO Nr. 91 – 80 000 Lt, 2005-12-29 KIO Nr. 92 – 90 000 Lt, 2005-12-30 KIO Nr. 93 – 72 000 Lt, 2005-12-30 KIO Nr. 99 – 49 000 Lt, 2006-06-01 KIO Nr. 17 – 45 000 Lt, 2006-06-16 KIO Nr. 21 – 45 000 Lt, tai yra 6 439 700 Lt. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis nurodė laikinai ėjusiam direktoriaus pareigas R. A. , nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, pagal 2002 m. gruodžio 16 d. sutartį V. Š. išmokėti pinigus ir šiam išmokėjus: 2005-06-09 KIO Nr. 14 – 140 000 Lt, 2005-06-10 KIO Nr. 15 – 75 000 Lt, 2005-07-14 KIO Nr. 27 – 82 000 Lt, 2006-04-07 KIO Nr. 13 – 83 000 Lt, tai yra – 380 000 Lt, bei Draugijos direktoriui nuo 2006-10-09 V. Z. , nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, pagal 2002-12-16 sutartį V. Š. išmokėjus: 2006-10-19 KIO Nr. 22 – 85 000 Lt, 2006-12-29 KIO Nr. 26 – 300 000 Lt, 2006-11-08 mokėjimo pavedimu Nr. 870 – 5 000 000 Lt, tai yra – 5 385 000 Lt, taip V. Š. išmokėjo tai yra 12 204 700 Lt (liko neapmokėta 1 853 300 Lt), tai yra 12 204 700 Lt daugiau už tikrąją akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti jis (S. P. ) ir V. Z. , R. A. , nežinoję apie daromą nusikaltimą, gavo: 2003-02-03 iš UAB „M. A.“ (200 000 Lt), 2003-05-02, 2003-12-22, 2004-03-16, 2004-03-26, 2004-03-29, 2004-05-21, 2004-06-07, 2004-08-31, 2004-12-09, 2004-12-30, 2004-12-31, 2005-06-10, 2005-06-20, 2005-06-21, 2005-08-17, 2005-08-19, 2005-09-09, 2005-09-12, 2005-09-16, 2005-09-19, 2005-12-28, 2005-12-29, 2005-12-30 iš UAB „L. A.“ (2 390 000 Lt), 2003-11-26, 2003-12-23 iš UAB „S. R. D.“ (100 000 Lt), 2002-11-25, 2003-09-23, 2006-12-01 iš UAB „L.“ (200 000 Lt), 2002-12-16, 2003-09-02, 2004-08-05, 2005-09-15, 2005-12-13, 2006-12-06 iš UAB „L. K.“ (1 579 000 Lt), 2003-11-10, 2004-12-02 iš UAB „A.“ (130 000Lt), 2003-12-17 iš UAB „S. K.“ (80 000 Lt), 2003-12-23, 2004-11-25, 2006-12-08 iš UAB „S.“ (115 000 Lt), 2003-12-30 iš UAB „T.“ (35 000 Lt), 2004-04-16 iš UAB „L. G.“(100 000 Lt), 2004-09-21, 2006-11-06 iš UAB DB „D.“ (60 000 Lt), 2004-07-27 iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2005-07-12, 2006-04-05 iš UAB „E.“ (600 000 Lt), 2003-01-26, 2004-01-06, 2005-01-27, 2006-04-05 iš UAB „L.“ (560 000 Lt), 2004-12-02 iš UAB „M.“ (50 000 Lt), 2004-12-09, 2004-12-10 iš UAB „T.“ (80 000 Lt), 2002-10-11 iš UAB „N. A. B.“ (30 000 Lt), 2005-11-24, 2005-11-25, 2005-11-28 iš UAB „Š. Š. S. C.“ (190 000 Lt), 2005-12-23, 2005-12-28, 2005-12-29, 2005-12-30 iš UAB „B.“ (40 000 Lt), 2005-12-30 iš UAB „L.“ (50 000 Lt), 2003-11-13, 2004-11-10 iš UAB „F.“ (150 000 Lt), 2003-12-17, 2003-12-22 iš UAB S.“ (100 000 Lt), 2004-11-12 iš UAB „U. F. “ (50 000 Lt), 2003-12-24, 2004-11-29, 2006-12-21, 2006-12-22 iš UAB „S.“ (115 000 Lt), 2004-12-07 iš I. I. firmos „I.“ (50 000 Lt), 2004-12-09, 2004-12-10 iš UAB „T.“ (80 000 Lt), 2004-12-31 iš UAB „K. T. E.“ (15 000 Lt), 2002-11-25, 2002-12-21, 2003-12-30, 2005-12-20 iš UAB „L.“ (99 000 Lt), 2006-12-20, 2006-12-28 iš UAB „J.“ (100 000 Lt), 2005-12-09, 2006-12-20 iš UAB „M.“ (92 000 Lt), 2006-12-29 iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2003-12-12, 2003-12-16, 2003-12-17 iš UAB „V. R. “ (180 000 Lt), 2003-12-10 iš UAB „A. V.“ (80 000 Lt), 2006-11-06 iš UAB „G.“ (850 000 Lt), taip pat kaip paskolą 2006-11-06 iš UAB „G.“ (4 150 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdė. Taip organizuojant A. S. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 12 204 700 Lt.

21Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „L.“ viena iš akcininkų T. J. nuo 2002 m. sausio 14 d. yra Draugijos narė, kad perkamos įmonės akcijos bevertės, įmonės veikla yra nuostolinga, ji nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su A. S. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė T. J. ir akcininkui A. V. parduoti jiems priklausančias 1 Lt vertės akcijas už 479 000 Lt, o Draugijos steigėjui ir nariui A. S. Draugijos piniginėmis lėšomis jas nupirkti ir vėliau perleisti Draugijai. Šiems sutikus, kartu su A. S. 2002 m. lapkričio mėnesio pabaigoje – gruodžio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. , Š. N. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o A. S. tyčia 2002 m. gruodžio 3 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 13, kuriuo nutarta įsigyti UAB „L.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir užtikrinti apmokėjimą už akcijas iki 2002 m. gruodžio 20 d., jis (S. P. ), vykdydamas žinomai neteisėtus A. S. nurodymą pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai skirtų lėšų, 2002 m. gruodžio 3 d. valdybos sprendimą, 2002 m. gruodžio 17 d. Draugijos vardu sudarė neteisėtas, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančias, trišales UAB „L.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis: su T. J. , A. J. , atstovaujamu T. J. , A. V. , O. V. ir A. S. , pagal kurias šie pardavė, o A. S. nupirko 42 vnt. ir 72 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų po 4214,29 Lt ir 4194,44 Lt už akciją, tai yra už 177 000 Lt ir 302 000 Lt, tai yra už 479 000 Lt, nors bendra šių akcijų paketo rinkos vertė 2002 m. gruodžio 17 d. buvo 1 Lt, už kurias apmokėti įsipareigojo Draugija su sąlyga, kad A. S. nustatytu laiku neatsiskaičius, jis akcijas neatlygintinai perleis Draugijai, ką jis 2003 m. birželio 2 d. susitarimais ir padarė. Po to neteisėtai, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktą, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, iš Draugijos kasos 2002 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 36 išmokėjo Draugijos narei T. J. 177 000 Lt, kasos išlaidų orderiais Nr. 35 ir Nr. 37 išmokėjo A. V. 144 600 Lt ir 157 400 Lt, tai yra 479 000 Lt, tai yra 478 999 Lt daugiau už nustatytą akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti jis (S. P. ) gavo: 2002 m. lapkričio 25 d., 2002 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Liturta“ (39 000 Lt), 2002-09-30, 2002-11-04, 2002-11-05 iš UAB „ L.“ (90 000 Lt), 2002-09-25 iš UAB „E.“ (100 000 Lt), 2002-12-02, 2002-12-03, 2002-12-04, 2002-12-06, 2002-12-09, 2002-12-10, 2002-12-11, 2002-12-12 iš UAB „L.“ (70 000 Lt), 2002-12-02, 2002-12-04, 2002-12-06, 2002-12-13, 2002-12-17 iš UAB DB „D.“ (34 900 Lt), 2002-12-16 iš UAB „L. K.“ (99 000 Lt), 2002-12-10, 2002-12-11, 2002-12-12 iš UAB „L. G. “ (27 000 Lt), taip pat kaip paskolas 2002-12-13 iš UAB „S.“ (70 000 Lt) ir iš L. B. (58 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdė. Taip organizuojant A. S. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 479 000 Lt.

22Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „D.“ akcininkas V. V. yra Draugijos steigėjas ir narys, kad perkamos įmonės veikla yra nuostolinga, jos akcijų vertė žymiai mažesnė už sutartą kainą, kad įmonė nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, 2002 m. pabaigoje – 2003 m. sausio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su A. S. , kuriam šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, pasiūlė V. V. parduoti jam priklausančias įmonės 350 000 Lt vertės akcijas už 889 000 Lt. Šiam sutikus, 2002 m. pabaigoje – 2003 m. sausio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su A. S. įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius E. V. , J. V. ir Š. N. priimti ir šiems dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o A. S. tyčia 2003 m. sausio 6 d. priėmus neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 14, kuriuo nutarta įsigyti UAB „D.“ akcijas, įpareigojant Draugijos direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėti už akcijas iki sutartyje nustatyto termino, jis (S. P. ), vykdydamas žinomai neteisėtus A. S. nurodymą pasirašyti sutartį ir apmokėti už akcijas iš paramai skirtų lėšų bei 2003 m. sausio 6 d. valdybos sprendimą, 2003 m. sausio 14 d. Draugijos vardu sudarė neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 5 punkto reikalavimams prieštaraujančią, UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su V. V. dėl 127 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo po 7000 Lt už akciją, tai yra už 889 000 Lt, nors šių akcijų paketo rinkos vertė 2003 m. sausio 14 d. buvo 350 000 Lt. Po to vykdydamas žinomai neteisėtą 2003 m. sausio 14 d. sutartį, 2003 m. birželio 2 d. tos pačios sudėties Draugijos valdybos priimtą žinomai neteisėtą, tai yra Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 8.2.12 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto, reikalavimams prieštaraujantį, valdybos susirinkimo protokolą Nr. 19, kuriuo Draugijos direktorius S. P. įpareigotas kreiptis dėl paramos suteikimo Draugijai ir gautas lėšas pirmiausia panaudoti atsiskaityti už UAB „D.“ akcijas, taip pat A. S. nurodymą vykdyti 2003 m. birželio 2 d. valdybos sprendimą, jis (S. P. ) neteisėtai, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Draugijos įstatų 2.1 punkto, 2.2 punkto, 3.2 punkto, 10.4 punkto, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį iš Draugijos kasos Draugijos nariui V. V. išmokėjo: 2003-06-27 KIO Nr. 42- 303 300 Lt, 2003-07-28 KIO Nr. 47 – 46 000 Lt, 2003-08-07 KIO Nr. 50 – 190 000 Lt, 2003-08-28 KIO Nr. 56 – 102 400 Lt, 2003-09-04 KIO Nr. 58 – 92 500 Lt, 2003-09-09 KIO Nr. 61 – 19 800 Lt, 2003-09-12 KIO Nr. 62 – 25 800 Lt, 2003-09-17 KIO Nr. 63 – 29 700 Lt, 2003-09-19 KIO Nr. 65 – 19 800 Lt, 2003-09-23 KIO Nr. 66 – 35 700 Lt, 2003-11-13 KIO Nr. 71 - 24 300 Lt, tai yra 889 000 Lt, tai yra 539 000 Lt daugiau už nustatytą akcijų rinkos vertę, kuriuos kaip paramą neįgaliųjų socialinės integracijos programai įgyvendinti jis (S. P. ) gavo: 2003-09-04 iš UAB „M.“ (100 000 Lt), 2003-08-28 iš UAB „E.“ (100 000 Lt), 2003-07-25 iš UAB „L.“ (50 000 Lt), 2003-09-22 iš UAB DB „D.“ (25 000 Lt), 2003-09-08, 2003-09-09, 2003-09-10, 2003-09-11, 2003-09-12, 2003-09-15, 2003-09-16, 2003-09-17, 2003-09-18, 2003-09-19, 2003-09-22, 2003-09-23 iš UAB „L. G.“ (110 000 Lt ), 2003-08-04 iš UAB „L. A.“ (200 000 Lt), 2003-06-27 iš UAB „M. R.“ (303 000 Lt), tačiau įsigytoje įmonėje neįgaliųjų socialinės integracijos nevykdė. Taip organizuojant A. S. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančius 889 000 Lt.

232002 m. gegužės 22 d. – 2006 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu, organizuojant A. S. , kartu su Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, iššvaistė jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės asociacijai L. I. S. D. priklausantį turtą – pinigines lėšas 13 764 460 Lt, tuo padarydamas asociacijai L. I. S. D. didelę – 13 764 460 Lt – turtinę žalą.

24Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį.

25Apeliantas nurodo, kad priimant nuosprendį pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

26Skunde analizuojami Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko požymiai. Pateikiant nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, Nr. 2K-630/2013) teigiama, kad patikėtas turtas yra einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Neteisėtumas pasireiškia tada, kai toks turtas neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos perleidimo tvarkos. Perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais arba esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo parodymus, kad jis užsiėmė renginių organizavimu, paramos rinkimu, vykdė valdybos sprendimus, tačiau sprendimams įtakos neturėjo.

27Nuteistasis apeliaciniame skunde analizuoja L. I. S. D veiklos įstatų normas, Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, kurių pažeidimu pirmosios instancijos teismas grindė priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nurodo, kad šios nuostatos pažeistos nebuvo. Nuteistasis neneigė, kad buvo perkamos akcijos, nes draugijos tikslų įgyvendinimui būtinos lėšos, kurios gaunamos įkuriant įmones arba įsigyjant jų akcijas. Be to, įstatuose nebuvo draudimų įsigyti turtą. Visose įmonėse, su kuriomis valdyba įpareigojo sudaryti sutartis, dirbo neįgalieji, todėl buvo pagrindas manyti, kad ten yra sąlygos jiems dirbti. Pirmosios instancijos teismas neiškvietė liudytojų, kurie galėjo paliudyti, kad buvo pirktos ir iki šiol veikiančių įmonių („Menotyra ir restauracija“, „S.“) akcijos. Skunde nurodoma, kad L. I. S. D veikla buvo susijusi su neįgaliųjų integracijos, sporto, profesinio tobulinimo sveikatos priežiūra. Valdybai priėmus kiekvieną sprendimą jame buvo nurodoma, kad jais siekiama L. I. S. D tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, dėl to S. P. negalėjo įžvelgti šių nuostatų pažeidimo.

28Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „Robinta“ pateiktomis turto vertės nustatymo pažymomis ir turto vertintojo K. J. parodymais. Jose nebuvo įvertinta nekilnojamojo turto vertė, siekiant apskaičiuoti įmonių verslo vertę. Apeliantas nurodo, kad pateikta vertintojų pažyma negali prilygti specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, kuomet baudžiamojo proceso metu yra reikalingos specialios žinios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes nuteistasis prašė skirti verslo ir nekilnojamojo turto ekspertizę, tačiau prašymas buvo atmestas.

29Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad lėšos niekada nebuvo neatlygintinai perduotos nei vienam asmeniui tiesiogiai kaip L. I. S. D nariui, o tas faktas, kad įsigyjant įmonių akcijas iš L. I. S. D narių buvo atsiskaitoma už jas, negali būti laikoma L. I. S. D lėšų skirstymu L. I. S. D nariams. Vienintelis atvejis, kai L. I. S. D lėšomis akcijas įsigijo ne L. I. S. D, o jos narys, buvo UAB „L.“ akcijų pirkimo metu kai šias akcijas įsigijo A. S. , tačiau neatlygintinai jis jas perleido L. I. S. D.. Tai buvo daroma dėl to, kad minėtas asmuo turėjo bendrovės akcijų ir jam buvo suteikta pirmumo teisė įsigyti kitas akcijas. Nuosprendyje teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus kita bylos medžiaga, tačiau tai prieštarauja pagrindiniam baudžiamojo proceso principui, kad negalima perkelti įrodinėjimo naštos kaltinamajam.

30Apeliaciniame skunde taip pat pateikiama Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 244 nuostatų analizė ir nurodoma, kad apeliantas neneigė netikrinęs įmonių, kurių akcijas pirko, finansinės būklės, tai priklausė valdybos kompetencijai, o direktoriaus veikla buvo susijusi su sporto renginių neįgaliesiems organizavimu, paramos rinkimu. Nuteistasis nurodo konkrečias faktines aplinkybes, kad jam einant direktoriaus pareigas L. I. S. D aktyviai rėmė neįgaliųjų sportines varžybas ir narių dalyvavimą jose, pasiruošimo stovyklas. Skunde pateikiami detalūs ir išsamūs pavyzdžiai, pagrindžiantys tai, kad direktoriaus veikla nebuvo deklaratyvi, o realiai ir efektyviai vykdoma. Įmonių ar akcijų pirkimas į L. I. S. D programą buvo įtrauktas vėliau kai apeliantas jau dirbo, tačiau patirties ir specialių žinių šioje srityje neturėjo, dėl to negalėjo įvertinti įmonių finansinės būklės ar akcijų vertės ar jų kainų. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata nėra imperatyvi ir nereikalaujama, kad turtas visais atvejais keičiantis savininkui būtų vertinamas.

31Dėl išdėstytų aplinkybių skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas veikė tyčia vykdydamas savo kaip direktoriaus funkcijas, įgyvendindamas valdybos narių dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaip konstatavo teismas, priimtus sprendimus. Tiesiogine tyčia turtas iššvaistomas, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, turto netektį ir to siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2012). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis veikė vieninga tyčia su A. S. ir Š. N. . Iki direktoriaus pareigų užėmimo apeliantas jokių ryšių su L. I. S. D neturėjo, taip pat ir su Š. N. bendravimas buvo susijęs su pareigų perdavimu. Nepagrįstos teismo išvados, grindžiamos prielaidomis, kad S. P. turėjo sumanymą švaistyti turtą bei daryti spaudimą valdybos nariams dėl priimamų sprendimų.

32Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių pateikė prieštaringas išvadas. Pateikdamas konkrečias skundžiamo nuosprendžio citatas nuteistasis nurodo, kad vienu atveju teismas teigia, kad sutarties pasirašymas nėra reikšmingas epizodas, jei nėra išmokami pinigai, o kitame epizode apeliantui tik pasirašius sutartį, tačiau neišmokėjus pinigų, teismas vis tiek nurodė nuteistąjį veikos vykdytoju. Apelianto teigimu, tokia prieštaringa teismo pozicija kelia neaiškumų ir abejonių nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir net teismo objektyvumu. Be to, teismo išvada, kad S. P. turi atsakyti už R. A. ir V. Z. padarytas veikas kaip vykdytojas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

33Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nepaisant fakto, kad L. I. S. D buvo ne pelno siekianti organizacija, jos valdyba, kurios visi nariai buvo veiksnūs ir suvokė savo veiksmų reikšmę, įtraukdama į L. I. S. D programą įmonių ar jų akcijų pirkimą turėjo suvokti ir įvertinti, jog tokia veikla yra neatsiejama nuo finansinės ūkinės rizikos, kuri egzistuoja absoliučiai visais atvejais. Dėl vadovo atsakomybės apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-518/2014, 3K-7-444/2009, 3K-3-880/2002, 2K-7-262/2013) ir nurodo, kad verslo sprendimai turi būti aiškinami per bendrovę ir vadovą siejančius fiduciarinius santykius. Papildomai nurodoma, kad dėl šios organizacijos specifikos direktorius, turi mažiau įgaliojimų ir diskrecijos apimtis priimant sprendimus yra daug labiau apribota pagrindinio valdymo organo - valdybos. Į L. I. S. D direktoriaus funkcijas įtraukta pareiga vykdyti ir įgyvendinti valdybos priimtus sprendimus, o dėl finansinių sprendimų priėmimo savarankiškumo neturėjo, todėl darytina išvada, jog sprendimai pirkti įmonių akcijas nebuvo nei jo valioje, nei galioje. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netgi tokie įmonės vadovo veiksmai, kuriais sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, savaime nėra nusikalstami. Apeliantas taip pat remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-7-181-895/2015 ir kt.). Šiuo atveju turto tvarkymo pažeidimas savaime nereiškia baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybės jeigu nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014). Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad tarp jo ir darbdavio dėl materialinės atsakomybės susiklostė civilinis ginčas ir turi būti sprendžiamas civiline tvarka.

34Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį, taip pat prašo spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų. Apeliantai nurodo, kad priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus, be to, paskyrė per griežtą bausmę, nors jis nusikalstamos veikos nepadarė.

35Apeliantų teigimu, pažeidimai (jeigu jie buvo) padaryti A. S. net nevadovaujant juridiniam asmeniui, todėl pirmiausia turi būti vertinama ir analizuojama juridinio asmens dalyvių (draugijos narių, akcininkų, pajininkų ir kt.) atsakomybė, taip pat juridinio asmens darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis (darbo teisės) atsakomybė. Be to, tuo atveju kai juridinis asmuo bankrutavo ar yra bankrutuojantis, būtina tirti ir vertinti, kokie kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti, kokia kreditorinių reikalavimų apimtis. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankroto administratorius turi teisę pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės ir jos, kaip ultima ratio, požymiu svarbu yra tai, kad pats bankroto administratorius tokių civilinių ieškinių nepareiškė, o prokuroro veikimas, reiškiant tokį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, yra labai abejotinas, vien dėl paties fakto, jog lygiagrečiai baudžiamosios bylos nagrinėjimui, vyksta kitų bylų (ir bankroto bylos) nagrinėjimas civilinio proceso tvarka. Apeliantų teigimu, tik tuo atveju, jeigu kitomis teisinės atsakomybės rūšimis neįmanoma sureguliuoti tokių teisinių santykių, turi būti pereinama į baudžiamosios teisės sritį ir tik tokiu atveju galimas baudžiamasis persekiojimas, kadangi būtent tokia ir yra baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) prigimtis. Šiuo atveju minėto principo, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nebuvo paisoma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).

36Apeliantai pažymi, kad A. S. veiksmai negali sudaryti Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, kadangi jis nėra pasirašęs nei vienos kaltinime minimos įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat nėra išmokėjęs jokių pinigų sumų iš L. I. S. D valdomų lėšų. Be to, nei tuometinės redakcijos Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos L. I. S. D įstatai nedraudė visuomeninei organizacijai įsigyti įmonių akcijų, todėl ir dėl minėtų aplinkybių A. S. nuteisimas yra nepagrįstas bei civilinių teisinių santykių kriminalizavimas, kaip ir buvo nurodyta minėtos aplinkybės gali būti sprendžiamos kitų teisės šakų galimybėmis ir būdais. Jeigu manoma, kad kokie nors įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai yra neteisėti, tai tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais civilinio proceso tvarka tiek pagal sandorių šalių, tiek pagal bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus, tiek ir pagal prokuroro (Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindais) pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka. Taip pat pasakytina ir dėl bet kokių juridinio asmens dalyvių, asociacijų narių susirinkimo metu priimtų sprendimų, kadangi ir tokie sprendimai, kurie yra priimti balso teisę turintiems nariams balsuojant gali būti panaikinti pareiškus ieškinį teisme civilinio proceso tvarka. Viso to padaryta nebuvo, todėl baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio principas, apeliantų manymu, buvo pažeistas. Be to, dėl sandorių ekonominės naudos sprendžia ne prokuratūra, ir netgi ne valstybinės institucijos, o patys rinkos subjektai ir jų dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010). Tokie sandoriai, jų ekonominė nauda yra išimtinai pačios sandorio šalies, šiuo atveju - L. I. S. D bei tų sandorio dalyvių, su kuriais L. I. S. D turėjo civilinių teisinių santykių, vertinimo dalykas. Net ir tokiu atveju, jeigu būtų pripažinta, kad vienas ar kitas sandoris yra ginčytinas, tokie ginčai yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Nesant didelės žalos valstybei ar tretiesiems asmenims, sandoriai, netgi tiesiogiai ir neatnešę didelės naudos bendrovei negali būti traktuojami kaip bendrovės lėšų iššvaistymas. Taip pat apeliantų manymu, būtina vertinti, ar bendrovė, kurios turto iššvaistymu yra kaltinamas asmuo, priklauso valstybei ar savivaldybėms, o šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad nei valstybė, nei savivaldybės nebuvo asociacijos L. I. S. D, už kurios iššvaistymą A. S. yra nuteistas skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, dalyvėmis. Dalyvavimas sandoriuose, kada L. I. S. D turėjo teisę tokius sandorius sudaryti, taip pat turi būti vertinamas kaip pateisinama profesinė ar/ir ūkinė rizika, kas šalina baudžiamąją atsakomybę Lietuvos Respublikos BK 34 straipsnio 1 dalies pagrindais. Be to, nuteistasis teigia, kad jis niekuomet nebuvo asmuo, kuriam būtų patikėtas L. I. S. D turtas ar turtinės teisės, inkriminuotos veikos laikotarpiais nebuvo atsakingas už L. I. S. D piniginių lėšų išmokėjimą, nei viename iš finansiškai ir teisiškai reikšmingų dokumentų, kurie skundžiamu nuosprendžiu yra pripažinti kaip sudarantys nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius, nėra jo parašo.

37Apeliantai remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-182-139/2015, 2K-518/2014 bei atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama apkaltinamojo nuosprendžio dalimi be jokio pagrindo jo veiką pripažino nusikalstama, kai tuo tarpu tokia veika nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nesudaro. Priešingai, nei pasisakoma skundžiamame nuosprendyje, jo veikla buvo nukreipta išimtinai į žmonių su negalia integravimą į visuomenę, neįgaliųjų laisvalaikio ir jų sportinių interesų užtikrinimą. Baudžiamosios atsakomybės ir kitų atsakomybės rūšių neatribojimas, pažeidė baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės poveikio priemonės, principą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

38Apeliantai taip pat teigia, kad pagrindą netinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą sudarė netinkamas kaltinamojo akto surašymas, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos neturėjo nagrinėti ir privalėjo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui. Pažymi, kad kaltinamajame akte pasisakoma apie „nenustatytu laiku“ A. S. esą parengtą nusikalstamos veiklos planą, kurį jis, esą, pasiūlė valdybos nariui, o nuo 2001-11-15 iki 2002-06-03 draugijos direktoriui Š. N. , o nuo 2002-06-03 iki 2006-07-24 draugijos direktoriui, kitam nuteistajam S. P. . Pateiktame kaltinime nurodytas planas nei kaltinamajame akte, nei baudžiamosios bylos medžiagoje nėra atskleistas, nėra atskleidžiamos aplinkybės ar toks planas, buvo vienas, ar du skirtingi planai. Be to, visiškai neaiškios kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės dėl to, kad A. S. , esą, kartu su S. P. „…šiems sutikus (mano, kad Š. N. ir S. P. sutikus), pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir įtaka Draugijos valdyme, kartu su S. P. įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. , valdybos narius J. V. , E. V. ir Š. N. priimti neteisėtus, tai yra Draugijos įstatų [...] reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, kuriais Draugijos direktorius įpareigotas nupirkti nuostolingai veikiančių ir Draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas ir apmokėti už jas paramai skirtomis lėšomis...“. Toks kaltinimas reiškia, kad A. S. , esą, reikėjo įtikinėti ir Š. N. , kuris, kaip galima suprasti pagal kaltinimo versiją, veikė kartu su juo kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, nors pagal tą pačią kaltinimo versiją Š. N. esą, jau buvo sutikęs su jo esą pasiūlytu nusikalstamos veikos planu, kurio kaip jau minėta, turinio kaitinimas neatskleidžia ir net veikė su juo tiesiogine tyčia. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamajame akte aprašant A. S. galimai padarytas nusikalstamas veikas, jis buvo kaltinamas ne tik kaip veikos, už kurią yra nuteistas organizatorius, bet dar ir kaip padėjėjas. Apeliantų teigimu, toks kaltinimas, kada A. S. pirmosios instancijos teisme viso proceso metu buvo kaltinamas atlikęs ir organizatoriaus, ir padėjėjo, o kaip galima suprasti, ir kaip bendravykdytojo vaidmenį, yra visiškai netinkamas. Mano, kad pateiktas kaltinimas pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, bet yra iš esmės ydingas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio prasme. Be to, tokia situacija negalima ir pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, 2K-520/2014). Apeliantų teigimu, kaltinamajame akte nenurodžius, kokiais veiksmais pasireiškė nuteistojo A. S. susitarimas su Š. N. ir su S. P. , taip pat kokiu būdu toks susitarimas buvo realizuotas ir kuo jis skyrėsi nuo jam inkriminuoto kitų L. I. S. D valdybos narių „įtikinimo“, gynyba buvo apsunkinta.

39Apeliantai taip pat nurodo, jog Š. N. veiksmai kaltinamajame akte aprašyti kaip bendrininko „..veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. P. ir Š. N. ...“, nors Š. N. ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Apeliantų teigimu, tai yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, reikšmingas ne tik Š. N. , bet taip pat ir jam, kadangi tuo buvo apsunkinta gynyba, o kaltinamasis aktas neaiškus. Be to, ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis vieninga tyčia bendrininkų grupe veikė kartu su Š. N. . Tokios formuluotės yra nesuderinamos su nekaltumo prezumpcijos principu ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2013). Taigi, apeliantų nuomone, tokios formuluotės, kuriomis paneigiama nekaltumo prezumpcija ir konstatuojama trečiojo asmens kaltė, kada jos naudojamos tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sudarantis savarankišką apeliacijos pagrindą.

40Apeliantai pažymi, jog neaišku kokiu pagrindu buvo nuspręsta, kad vieni iš Lietuvos invalidų sveikatos draugijos narių veikė „dėl nusikalstamo nerūpestingumo“, o kiti, tarp jų ir apeliantas A. S. , veikė tiesiogine tyčia. Tai nei kaltinamajame akte, nei skundžiamoje nuosprendžio dalyje nėra atskleista. Apeliantai remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014 teigia, jog kadangi Lietuvos invalidų sveikatos draugijoje veikė teisėtai sudaryta valdyba, tokiu atveju turi būti taikomas 2002-01-14 įregistruotų Lietuvos invalidų draugijos veiklos įstatų 8.7 punktas, pagal kurį būtent Lietuvos invalidų sveikatos draugijos direktorius vadovauja kasdienei Lietuvos invalidų sveikatos draugijos veiklai, jos vardu sudaro sandorius, valdybos pavedimu tvarko turtą bei sprendžia turto pirkimo-pardavimo klausimus, atsako už Lietuvos invalidų sveikatos draugijos finansinę drausmę, turi teisę savo kompetencijos klausimus pavesti spręsti Lietuvos invalidų sveikatos draugijos valdybai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu, vienodos aplinkybės, tai yra balsavimas Lietuvos invalidų sveikatos draugijos valdyboje, turi būti aiškinamos vienodai, kitaip būtų pažeistas asmenų lygybės principas. Nepaisant to, nei kaltinamajame akte, nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalyje nėra atskleistas tyčios, kaip subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės, pagrindimas. Apeliantų manymu, skundžiamo nuosprendžio formuluotė, kad A. S. „įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. ir valdybos narius“ yra visiškai netinkama ir negali sudaryti nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas, sudėties. Visi valdybos nariai visada sprendimus priėmė laisva valia, balsuodami Lietuvos invalidų sveikatos draugijos susirinkimuose, todėl apelianto A. S. veiksmai kaip nusikalstami galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jeigu jis būtų privertęs ar kitokiu būdu pasiekęs, kad valdybos nariai būtų balsavę nelaisvai, prieš jų valią, tačiau tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

41Apeliantai taip pat nurodo, jog apygardos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, apribojo galimybę teikti teisinančius duomenis, kurie būtų pagrįstai pripažinti įrodymais bei būtų nulėmę išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio dalį grindė ir Š. N. , tai yra asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad minėtam asmeniui nei nuteistasis, nei jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų. Be to, Š. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, tai yra jis turėjo galimybę pasirinktu būdu duoti parodymus, taip pat atsisakyti duoti parodymus, netaikant jam jokios atsakomybės už duodamų parodymų teisingumą, todėl nei viena įtariamojo Š. N. nurodyta aplinkybė negalėjo lemti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Apeliantų manymu, apeliacinės instancijos teisme būtina atlikti įrodymų tyrimą ir tiesiogiai arba vaizdo konferenciniu būdu apklausti Š. N. . Analogiškos aplinkybės yra ir dėl liudytojų I. B. bei O. V. . Apeliantų teigimu, pats faktas, kad liudytojas gyvena užsienyje, negali atleisti teismo nuo pareigos tokį liudytoją šaukti į teismo posėdį. Be to, tai gali būti išsprendžiama apklausą atliekant nuotoliniu būdu ir taip nebūtų pažeistas rungtyniškumo principas, suteikiant šalims galimybę apklausiamam asmeniui užduoti klausimus. Taip pat, negali būti priežastimi teismo posėdyje neapklausti liudytojo, kadangi jis yra senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tai yra dėl minėtos priežasties nebuvo apklausta liudytoja O. V. . Taip pat pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo protokoline nutartimi atmetė prašymą kviesti ir apklausti kaip liudytojus K. B. , V. R. , G. D. ir specialistę M. M. , kurią prašė apklausti kito kaltinamojo gynėja. Pirmieji trys asmenys, kuriuos buvo prašoma apklausti, buvo atitinkamai įmonių UAB „S.“, UAB „Zuikinės lentpjūvė“, UAB „Švaros būstinė“ direktoriai, kurie galėjo patvirtinti neįgaliųjų darbą minėtose įmonėse, K. B. dalyvavo socialinės integracijos įstatymo kūrime, o M. M. yra teikusi specialistės išvadą. Taip pat pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atsisakė skirti akcijų rinkos vertės ekspertizę, kurios vienas iš tikslų būtų retrospektyvus akcijų kainos pagrįstumo nustatymas. Pažymi, kad akcijų rinkos vertes nustatinėjo UAB „Robinta“, tai yra ne valstybės institucija, o rinkoje veikiantis pelno siekiantis subjektas, parinktas neaiškiais kriterijais bei taikantis netinkamas akcijų, kaip turto rūšies, vertės nustatymo metodikas, kurios, be to, turto vertinimo ataskaitose iš viso nepateikiamos ar pateikiamos tik iš dalies. Taip pat UAB „Robinta“ veikė sutarties su valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniu padaliniu pagrindu. Taigi, teigti, jog tai yra nešališkas, nesuinteresuotas vertinimo rezultatu subjektas, apeliantų manymu, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos pagal užduotyse formuluojamą tikslą, ikiteisminio tyrimo įstaiga ir patį tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras atliktu vertinimu siekė nustatyti vertinamų bendrovių nuosavo kapitalo vertę, tačiau dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių tokio tikslo atsisakyta ir turto vertės nustatymo ataskaitose nurodoma akcijų rinkos vertė. Tai, apeliantų manymu, yra ydinga ir vertintina kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kadangi rezultatas yra visiškai kitas, nei užduotyje keltas tyrimo tikslas. Be to, pačiose turto vertinimo ataskaitose yra nurodoma, jog „vertintojas neatsako už galimą verslo vertę, nustatyta vertė yra analitinio - konsultacinio pobūdžio ir gali neatspindėti tikros rinkos vertės”, taip pat analogiškai pasisakoma ir turto vertintojo K. J. pateiktoje UAB „L.“, UAB „D.“ turto vertinimo ataskaitoje. Apeliantai pažymi, kad specialisto ir eksperto išvadoms vienas iš būtinų elementų yra eksperto (specialisto) patvirtinimas, jog jam, kaip teikiančiam išvadą asmeniui, yra išaiškinta ir žinoma Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apeliantai aptardami UAB „G.“ turto vertės nustatymo ataskaitą teigia, jog analizuojant UAB „G.“ finansinius rodiklius buvo padaryta esminė klaida, kadangi turto vertintojas, pasisakydamas dėl ilgalaikio UAB „G.“ turto 2002 metais, nurodo 15 046 001 Lt, o apskaičiuodamas akcijų vertę, naudoja beveik dvigubai mažesnę vertę, lygią 8 185 000 Lt. Kodėl ilgalaikio turto vertė svyruoja kasmet nuo 2 iki 10 kartų, turto vertintojas, atsakyti negalėjo, o akcijų rinkos vertė apskaičiuota neaišku pagal kokias metodikas, nes tokios metodikos ar duomenys, kuriais remtasi, iš viso nepateikiami. Apeliantai pažymi, jog turto vertinimo ataskaitose ne kartą pasisakoma, jog jos yra grindžiamos prielaidomis, o tai prieštarauja in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principui, nes tokių prielaidų pagrindu gautas teisiškai reikšmingas rezultatas, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip vienas iš įrodymų ir tuo pagrindu buvo priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje atskirų juridinių asmenų turto vertinimo ataskaitos tapo ir esminiu, pagrindiniu atitinkamų specialistų išvadų elementu, tai yra specialistai, patys nusišalinę nuo pareigos tirti ir vertinti juridinių asmenų turtą, tokias UAB „Robinta“ atliktas turto vertinimo ataskaitas priėmė kaip neginčijamas ir jų pagrindų surašė specialistų išvadas. Taigi, apeliantai, remdamiesi išdėstytais argumentais, teigia, jog netinkamas ir neteisingas turto vertinimas, kurį atliko privatus juridinis asmuo, tapo visų vėlesnių - 2005-07-29 Kauno apskrities VMI patikrinimo akto Nr. 18 04 10 1188 ir byloje pateiktų specialisto išvadų esminiu elementu nulėmusiu ir duomenų, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą apkaltinamoje nuosprendžio dalį, neteisingumą. Apeliantų teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kada teismas neleido rinkti ir pateikti duomenų, kurie būtų nulėmę išteisinamojo nuosprendžio priėmimą yra neleistina ir pažeidžianti rungtyniškumo principą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos išaiškinimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2009, Europos Žmogaus Teisių Komisijos sprendimas byloje Jespers v Belgium (1978), Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Jespers v Belgium, G. J. v Belgium (No. 8403/78, decision of 29 September 1982), Kerojarvi v Finland (No. 17506/90, decision of 19 July 1995). Dėl šios priežasties apeliantai mano, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas pirmosios instancijos teisme buvo netinkamas bei prašo apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą, tai yra apklausti Š. N. , I. B. , O. V. , K. B. , V. R. , G. D. ir specialistę M. M. , taip pat paskirti retrospektyvinę akcijų rinkos vertės ekspertizę.

42Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį patenkinęs prokuroro prašymą, iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad nuteistasis, tai yra A. S. , S. P. padėjo padaryti nusikalstamą veiką. Apeliantų teigimu, toks prokuroro prašymas yra ne kas kita, kaip de facto kaltinimo keitimas, nors Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio nuostatos pirmosios instancijos teisme taikomos nebuvo. Mano, kad tokia prokuroro procesinė elgsena yra netinkama, kadangi kaltinimo keitimas apima ne tik veikos faktinių aplinkybių keitimą, bet ir jų teisinio vertinimo keitimą. Apeliantų teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas arba turėjo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, arba turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje nurodytomis nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-507/2015).

43Apeliantai taip pat nurodo, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą, jam buvo skirtas neprotingai trumpas terminas susipažinimui su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Be to, netgi skyrus trumpą susipažinimo terminą, jis buvo nutrauktas. Apeliantų teigimu, taip pat mažiausiai du kartus buvo pažeista nuteistojo A. S. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tai yra valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas - advokatas A. B. iš viso neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos duomenimis, o vėliau skirtai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjai buvo skirtos tik dvi dienos susipažinimui su visa baudžiamosios bylos medžiaga, kas yra akivaizdžiai pernelyg trumpas, neprotingas terminas, vertinant bylos medžiagos apimtį. Apeliantų manymu, net ir tuo atveju, kai yra skiriamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas, kaltinamajam turi būti garantuojama teisė būti ginamam jo pasirinkto gynėjo. Šioje byloje tokia nuteistojo teisė buvo pažeista, kadangi po to, kai teisinę pagalbą teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikęs gynėjas advokatas A. B. , pirmosios instancijos teismas nepaisė nuteistojo A. S. teisės būti ginamam būtent šio gynėjo ir buvo skirta kita advokatė. Mano, kad esant šioms aplinkybėms, valstybė skirdama garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį advokatą, pati nukrypsta nuo tinkamo teisės į gynybą užtikrinimo, kada advokatas, kuris bent jau iš dalies yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su ginamojo pozicija, yra keičiamas kitu advokatu be jokių pakankamų kriterijų, nors pats ginamasis tam prieštarauja.

44Apeliantai taip pat nurodo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, taip pat teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo yra visiškai nemotyvuotas. Be to, minėtas klausimas yra lygiagrečiai sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka Lietuvos invalidų sveikatos draugijos bankroto byloje. Apeliantų manymu, baudžiamojoje byloje taip pat turėtų būti sprendžiamas bankrutuojančios Lietuvos invalidų sveikatos draugijos ir bankroto administratoriaus, kuris šiuo metu administruoja bankrutuojančią Lietuvos invalidų sveikatos draugiją, statuso klausimas, tai yra tokie asmenys turi dalyvauti ir baudžiamojoje byloje civiliniais ieškovais ar civiliniais atsakovais, reikšti savo poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio. Pažymi, jog civilinis ieškinys yra pareikštas ne valstybės institucijų naudai, o bankrutuojančios Lietuvos invalidų sveikatos draugijos naudai, tai yra šiuo atveju prokuroras veikia privataus juridinio asmens naudai, nors bankroto administratorius turi visus įgaliojimus ir reikiamą kompetenciją reikšti bet kokius civilinius ieškinius, susijusius su Lietuvos invalidų sveikatos draugijos valdybos sprendimais, su Lietuvos invalidų sveikatos draugijos sudarytais sandoriais, ginti bankrutuojančios bendrovės interesus tokiose civilinėse bylose ar bankroto byloje, nagrinėjamoje taip pat civilinio proceso tvarka. Be to, netinkamam civilinio ieškinio išsprendimui taip pat įtakos turėjo ir byloje atliktas netinkamas įrodymų vertinimas, o būtent juridinių asmenų turto vertinimas, kurį atliko privatus juridinis asmuo - UAB „Robinta“. Taip pat apeliantų teigimu, dar vienas esminis motyvas yra tas, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio yra aiškus neatitikimas, kadangi nurodoma 365 492 Eurų suma, o skliaustuose teigiama, kad tokia suma atitinka 13 764 460 Lt, žodžiais nei viena iš sumų nėra įvardinta.

45Apeliantai nurodo, jog teismo paskirta tokia griežta bausmė, skundžiamame nuosprendyje neatitinka teisinės motyvacijos ir argumentacijos, o dalyje išeina ir už kaltinimo ribų. Teigia, jog skiriant bausmę nuteistajam A. S. , nepagrįstai buvo nurodyta, kad jis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo arogantiškas, rodė nepasitenkinimą, replikavo, nekorektiškai kaltino prokurorą neva tai nepagrįstai pareikštais kaltinimais, nes taip nebuvo, o jeigu tokios aplinkybės būtų buvusios teisminio nagrinėjimo metu, tokiu atveju, Lietuvos Respublikos BPK 232, 258 259 straipsniuose yra numatytos priemonės asmeniui, kuris negerbia teismo. Kaip matyti iš bylos medžiagos tokių priemonių šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi.

46Apeliantai taip pat pažymi, jog nuo veikų, už kurių padarymą yra nuteistas A. S. , padarymo (nors nuteistasis A. S. neigia padaręs ką nors neteisėto) praėjo daugiau kaip 10 metų, kas yra reikšminga tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir nacionalinių teismų praktikos požiūriu, kadangi teismų praktikoje suformuota nuostata, kad ilga proceso trukmė gali lemti ne vien tik švelnesnės už sankcijos vidurkį bausmės taikymą, bet gali būti pagrindas skirti švelnesnę už sankcijoje numatytą minimalią bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011, 2K-387/2013, 2K-186-942/2015 bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Kravtas prieš Lietuvą, Stanevičius prieš Lietuvą, Maneikis prieš Lietuvą, Sleževičius prieš Lietuvą, Šulcas prieš Lietuvą ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės net nesvarstė. Be to, visais atvejais, kada kaltinamasis nuo jam inkriminuotų veiksmų nepadaro naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nėra charakterizuojamas neigiamai, pirmosios instancijos teismas privalo apsvarstyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes, tačiau tokio įstatymo taikymo galimybės tinkamai teisiškai neinterpretavo, nors skundžiamame nuosprendyje ir pasisakė apie teisinį reguliavimą, jo amžių, socialines charakteristikas, sveikatos būklę. Apeliantų teigimu, visos nuteistojo A. S. asmenybės ir socialinės charakteristikos yra palankios jam, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje dalyje veikė visiškai priešingai. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog apygardos teismas pateikdamas motyvus dėl skiriamos bausmės išėjo už kaltinimo ribų, nurodydamas, kad nuteistasis iš nusikalstamos veikos turėjo asmeninė naudos, nors jis nebuvo kaltinamas nei lėšų (turto) pasisavinimu, nei savanaudiškomis paskatomis. Toks išėjimas iš kaltinimo ribų yra neleistinas ir taip pat sudaro pagrindą panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį.

47Š. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, taip pat prašo pašalinti iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio visas formuluotes, susijusias su apeliantu Š. N. ir pažeidžiančias jo nekaltumo prezumpciją.

48Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti tokį kaltinamąjį aktą, kuriame be asmenų, kaltinamų padarius nusikalstamas veikas, buvo įvardintas ir jis, tai yra Š. N. . Apeliantas cituodamas kaltinamajame akte aprašomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kuriose yra taip pat minimas ir apeliantas teigia, jog tokios formuluotės yra visiškai nesuderinamos su nekaltumo prezumpcijos principu, jose konstatuojama, kad jis yra padaręs nusikalstamas veikas, konstatuojama, kad jis veikė vieninga tyčia su kitais baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje tokias kaltinamojo akto formuluotes pripažino pagrįstomis.

49Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį netinkamą kaltinamąjį aktą, privalėjo perduoti jį prokurorui kartu su baudžiamąja byla, kadangi toks kaltinamasis aktas negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Kita galimybė, kiek tai susiję su apelianto teisų pažeidimu, buvo taisyti tokį kaltinamąjį aktą teisminio bylos nagrinėjimo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai yra buvo būtina pašalinti iš tokio kaltinamojo akto bet kokias formuluotes ne tik apie jo, bet taip pat ir apie kitų trečiųjų asmenų esą neteisėtus veiksmus, t. y. keičiant veikos faktines aplinkybes ir teisinį trečiųjų akmenų, netgi nekaltinamų kaltinamajame akte, veikų vertinimą.

50Apeliantas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje b.b. Nr. 2K-214/2013 konstatuota, jog teismo sprendime veika, negali būti apibūdinama kaip nusikalstama, neturi būti pasisakoma dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kurių nurodymas gali sudaryti įspūdį, jog teismas laiko asmenį kaltu. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-7-81/2013) yra išaiškinta, kad teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje pažeidimą. Taigi, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, nepriklausomai nuo to, ar baudžiamasis procesas nutraukiamas prokuroro nutarimu, ar teismo procesiniu sprendimu. Tačiau teismas, kaip universali asmenų teises ginanti institucija, neturėtų būti atlaidus prokuroro kaltinamajame akte dėstomiems teiginiams apie trečiųjų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, ir turėtų pašalinti iš nusikalstamos veikos aprašymo tokias formuluotes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos BK BK 95 straipsnio nuostatas draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį suėjus senaties terminams. Apeliantas teigia, jog priimant skundžiamą nuosprendį aukščiau nurodytos jo teisės buvo pažeistos, kadangi jis buvo pripažintas veikęs kartu su kitais nuteistaisiais. Taip pat skundžiamame nuosprendyje yra pasisakyta dėl jo veiksmų ir visa tai padaryta jam net nežinant apie tokios bylos nagrinėjimą ir apie tokio nuosprendžio priėmimą. Apelianto manymu, priimant skundžiamą nuosprendį buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Be to, tokie patys reikalavimai turėtų būti keliami ir prokuroro procesiniams dokumentams, kadangi prokuroras taip pat, kaip ir bet kuri kita institucija, privalo gerbti nekaltumo prezumpciją. Teismas, gavęs akivaizdžiai netinkamą kaltinamąjį aktą, kuriame be kaltinamųjų, pasisakoma ir dėl trečiųjų asmenų padarytų nusikalstamų veikų, tokio kaltinamojo akto, apelianto manymu, net negali nagrinėti, nes tokiu kaltinamuoju aktu pažeidžiamos asmenų teisės, kurių nusikalstamos veikos tokiame kaltinamajame akte konstatuojamos. Kita vertus, toks kaltinamasis aktas taip pat pažeidžia ir kaltinamųjų teises, kadangi daro kaltinamąjį aktą nesuprantamu ir apriboja galimybes tinkamai gintis. Apeliantas nurodo, jog kaltinamuoju pagal bendrąjį baudžiamojo proceso modelį pripažįstamas asmuo, dėl kurio Lietuvos Respublikos baudžiamajame proceso kodekse yra priimtas kaltinamasis aktas. Būtent prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu yra baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Prokuroras kaltinamąjį aktą surašo įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taigi tokios nuostatos paskelbimas sudaro prielaidas visuomenei rimtai suabejoti dėl nepriekaištingos asmens, kuriam pareikštas kaltinimas, reputacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-444/2011). Apeliantas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą, būtent jam neturėjus galimybės įgyvendinti savo gynybos teises. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu (pvz., Allen v. the U. K. , no. 25424/09, judgment of 12 July 2013, paras. 120-122). Inkriminuojamų veikų kvalifikavimas yra būtinas siekiant taikyti baudžiamojo persekiojimo senatį. Tačiau nustatant ir nurodant veikos kvalifikavimui svarbias aplinkybes, nebūtina ir negalima konstatuoti, kad jos tikrai buvo, turi būti apsiribojama įtarimu (pvz., Peltereau-Villeneuve c. Suisse, no 60101/09, arret du 28 octobre 2014). Pasak apelianto pirmosios instancijos teismas tokių reikalavimų nesilaikė, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame buvo pasisakoma dėl apelianto, tai yra Š. N. kaltės, apie jo veikimą vieninga tyčia su nuteistaisiais A. S. ir S. P. .

51Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog apkaltinamajame nuosprendyje konstatuoti taip pat ir kitų asmenų, tai yra Draugijos valdybos prezidento R. V. , valdybos narių E. V. , J. V. neteisėti veiksmai, kurie, lygiai taip pat, kaip ir jis, skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje įvardinti kaip veikę nusikalstamai nerūpestingai ir tokiu būdu nulėmę eilę kolektyvinių sprendimų, kas mažų mažiausiai leidžia teigti, jog tiek jų, tiek ir apelianto atžvilgiu galimas mažų mažiausiai civilinės atsakomybės kėlimo klausimas. Apeliantas pažymi, jog jis vienintelis iš šių asmenų įvardintas kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, kartu su kitais nuteistaisiais iššvaistęs jo užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės asociacijai L. I. S. D. priklausantį turtą - 13 764 460 Lt pingines lėšas, tuo padarydamas asociacijai L. I. S. D. didelę - 13 764 460 turtinę žalą. Apelianto teigimu visiškai neleistinas toks prokuratūros ir pirmosios instancijos teismo veikimas, kada tiek prokuroro surašytame kaltinamajam akte, o jau tuo labiau apkaltinamajame nuosprendyje trečiųjų asmenų veiksmai yra įvardijami kaip neteisėti, arba, kaip apelianto atveju, - baudžiamosios teisės prasme kalti veiksmai, nesudarant jokios galimybės gintis nuo tokių kaltinimų.

52Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai, taip pat Š. N. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

53Nuteistųjų S. P. , A. S. ir jo gynėjo advokato V. S. , asmens kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui Š. N. apeliaciniai skundai tenkinami.

54Dėl Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo

55Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas, taip pat asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui - Š. N. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos neturėjo nagrinėti ir privalėjo ją grąžinti prokurorui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui.

56Pagal Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013).

57Pažymėtina tai, kad šioje byloje Kauno apygardos teismo teisėja, susipažinusi su gauta baudžiamąja byla, 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsniu, nutarė perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 35, b.l. 3-5). Nors Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, teisėjai, nagrinėjančiai bylą, tokių klausimų nekilo.

58Pirmosios instancijos teisme 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusiame teismo posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kiekvienam iš kaltinamųjų teisėja uždavė klausimą, ar jie suprato kuo kaltinami ir ar prisipažįsta dėl kaltinimo. Kaltinamasis A. S. nurodė, jog nesuprato kaltinimo, negalėjo pasakyti ar kaltu prisipažįsta. Kaltinamasis S. P. nurodė, jog suprato kuo kaltinamas, bet kaltės nepripažino (t. 35, b.l. 27-29). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, kaltinamasis A. S. nurodė, kad jis nesupranta kaltinimo, tačiau nei jis, nei jo gynėja nenurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nenurodė kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nei kaltinamieji, nei jų gynėjai vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu taip pat nenurodė jokių konkrečių šio procesinio dokumento trūkumų ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė dėl pareikštų kaltinimų kaltinamuosius pripažinti kaltais, o kaltinamieji prašė juos išteisinti. Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje. Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad byloje yra pakankamai įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir 2015 m. balandžio 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino A. S. ir S. P. kaltais padarius kaltinamajame akte inkriminuotus nusikaltimus ir paskyrė jiems bausmes. Tik nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato V. S. bei Š. N. pateiktuose apeliaciniuose skunduose pateikti prašymai panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui būtent dėl kaltinamojo akto trūkumų.

59Pagal suformuotą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytą sprendimą gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą.

60Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes buvo tam tikrų trūkumų, tai yra, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes nepagrįstai nurodyta, jog S. P. ir A. S. nusikalstamas veikas padarė veikdami tyčia kartu su Š. N. , bei su kitais valdybos nariais R. V. , J. V. , E. V. , kai kuriais atvejais ir su Š. N. , kurie nusikalstamas veikas padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, bet nelaiko tai esmine aplinkybe, trukdančia nagrinėti nuteistųjų apeliacinius skundus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir jame išdėstyti motyvai nekliudo apeliacinės instancijos teismui įvertinti apygardos teismo sprendimo kaltininkams inkriminuotų nusikaltimų požiūriu. Pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais kai teismas neranda kaltinimuose nurodytų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų, teismas pašalina jas iš kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-1-696/2016).

61Šioje baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamas veikas, už kurių padarymą apygardos teismo nuosprendžiu nuteisti A. S. ir S. P. , yra nurodytos ir pavardės asmenų, tai yra asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas bei L. I. S. D valdybos narių. Toks nusikalstamos veikos aprašymas laikytinas ydingu, nes prieštarauja pamatiniam teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principui - nekaltumo prezumpcijai. Remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo praktika, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, valstybės institucijos ir pareigūnai, visi viešieji asmenys, turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio, nes priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Dėl paminėtos priežasties, tokia apygardos teismo klaida teoriškai galėtų būti ištaisoma iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytos A. S. ir S. P. nusikalstamos veikos aprašymo pašalinant nurodytas aplinkybes, kad A. S. ir S. P. veikas padarė veikdami tyčia su Š. N. bei su kitais valdybos nariais R. V. , J. V. , E. V. , kai kuriais atvejais ir su Š. N. , kurie nusikalstamas veikas padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Tačiau naujo nusikalstamos veikos aprašymo teisėjų kolegija nesuformuluoja dėl A. S. ir S. P. apeliacinės instancijos teisme priimamo procesinio sprendimo pobūdžio (žemiau bus išdėstyti priimamo išteisinamojo nuosprendžio motyvai).

62Dėl Lietuvos Respublikos BPK 184 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

63Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažino kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstoms veikos padarymo, S. P. dėl Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstoms veikos padarymo, tai yra A. S. ir S. P. pripažinti kaltais dėl to <...>, kad A. S. laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2006 m. spalio 25 d. būdamas asociacijos L. I. S. D valdybos pirmininko pavaduotoju – viceprezidentu, o nuo 2006 m. spalio 26 d. – Draugijos valdybos pirmininku – prezidentu <...> 2001 m. pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė nusikalstamos veikos planą – Draugijos lėšomis, gautomis iš paramos, įgyti nuostolingai veikiančių ir Draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių, kurių veikla nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą. Šį planą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pasiūlė nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2003 m. birželio 3 d. valdybos nariui, o nuo 2001 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. birželio 3 d. Draugijos direktoriui Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2006 m. liepos 24 d. Draugijos direktoriui S. P. . Šiems sutikus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir įtaka Draugijos valdyme, kartu su S. P. įtikino Draugijos valdybos prezidentą R. V. , valdybos narius J. V. , E. V. ir Š. N. priimti neteisėtus <....> reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, kuriais Draugijos direktorius įpareigotas nupirkti nuostolingai veikiančių ir Draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas ir apmokėti už jas paramai skirtomis lėšomis. Valdybos nariams dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia, pažeidžiant aukščiau nurodytus teisės aktus, priėmus neteisėtus sprendimus, jis (A. S. ), įgyvendindamas parengtą planą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. P. ir Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodė pastariesiems šių įformintų valdybos sprendimų (protokolų) pagrindu sudaryti ir pasirašyti neteisėtas įmonių akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir apmokėti už jas paramai skirtomis lėšomis. Pastariesiems vykdant jo (A. S. ) nurodymus ir tyčia, pažeidžiant aukščiau išvardintus teisės aktus <...> nenustačius tikrosios perkamų akcijų vertės, neatsižvelgus į nuostolingą įmonių finansinę padėtį ir jų savininkus, žinant, kad šių įmonių veikla nėra ir nebus susijusi su Draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, pasirašius prieštaraujančias įstatymams ir Draugijos įstatams žinomai nuostolingai dirbančių įmonių, kurių akcininkai yra Draugijos nariai ar su jais susiję asmenys, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias Draugija iš paramai gautų lėšų įgijo tokių įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą, taip organizavo koordinuodamas Š. N. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, ir S. P. veiksmus iššvaistant jiems užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Draugijai priklausančias pinigines lėšas – 13 764 460 Lt. O S. P. nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2006 m. liepos 24 d. būdamas asociacijos L. I. S. D direktoriumi, įgijęs tokių įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą iššvaistė jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – L. I. S. D. priklausančias pinigines lėšas - 13 764 460 Lt.

64Teisėjų kolegija pažymi, jog vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais, logikos dėsniais ir protingumo principu, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą ir naujai įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. ir S. P. iššvaistė jiems patikėtą didelės vertės L. I. S. D turtą, prieštarauja bylos aplinkybėms ir įrodymų visumai.

65Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu aspektu kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistytam turtui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

66Byloje nustatyta, kad 2001 m. spalio 28 d. dalyvaujant 29 nariams buvo įsteigta L. I. S. D bei patvirtinti L. I. S. D įstatai. Penkeriems metams išrinkti L. I. S. D valdybos nariai – R. V. , J. V. , Š. N. , E. V. , A. S. . R. V. patvirtintas L. I. S. D prezidentu, o A. S. – valdybos pirmininko pavaduotoju. Visi svarstyti klausimai buvo priimti vienbalsiai, tai yra už juos balsavo visi steigiamajame susirinkime dalyvavę nariai (t. 1, b.l. 45-48). A. S. laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2006 m. spalio 25 d. buvo L. I. S. D valdybos pirmininko pavaduotoju – viceprezidentu, o nuo 2006 m. spalio 26 d. valdybos pirmininku – prezidentu, S. P. laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 7 d. iki 2006 m. liepos 24 d. buvo L. I. S. D direktoriumi (t. 16, b.l. 14-15). 2001 m. spalio 28 d. vykusiame L. I. S. D susirinkime, L. I. S. D direktoriumi patvirtintas Š. N. (t. 1, b.l. 47). 2002 m. birželio 3 d. L. I. S. D valdybos susirinkime nutarta nutraukti darbo sutartį su Š. N. ir L. I. S. D direktoriumi patvirtinti S. P. bei pavesti jam tvarkyti L. I. S. D dokumentus, pasirašyti finansinius dokumentus (t. 4, b.l. 112). Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. S. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad Lietuvos invalidų sporto draugijoje veikė valdymo organas – valdyba ir, kad vienodi valdybos narių veiksmai, tai yra balsavimas valdybos susirinkimuose, turi būti vertinami vienodai, kadangi nenustatyta, jog A. S. būtų privertęs ar kitokiu būdu pasiekęs, kad valdybos nariai būtų balsavę ne laisvai, o prieš jų valią. Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su nuteistojo S. P. apeliacinio skundo argumentu, jog jis neturėjo jokios įtakos L. I. S. D valdybos priimamiems sprendimams, juo labiau, kad L. I. S. D įstatuose buvo nurodyta, kad L. I. S. D direktorius privalo vykdyti L. I. S. D valdybos sprendimus.

67Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2002 m. sausio 14 d. valdybos susirinkime, valdyba nutarė įpareigoti L. I. S. D direktorių nupirkti įmonių akcijas, būtinas draugijos tikslams įgyvendinti (t. 33, b.l. 7-8). 2002 m. birželio 29 d. valdybos susirinkime L. I. S. D valdyba priėmė sprendimą įsigyti UAB „E.“ akcijas bei įpareigojo direktorių S. P. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir apmokėti už jas iki sutartyje nustatyto termino (t. 33, b.l. 14). 2002 m. rugpjūčio 2 d. valdybos susirinkime L. I. S. D valdyba įpareigojo direktorių S. P. apmokėti už UAB „D.“ akcijas vadovaujantis akcijų pirkimo pardavimo sutartimi (t. 33, b.l. 15). 2002 m. gruodžio 3 d. valdybos susirinkime L. I. S. D valdyba priėmė sprendimą įpareigoti direktorių S. P. pasirašyti UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei užtikrinti apmokėjimą iki sutartyse nustatyto termino. Taip pat minėto susirinkimo metu L. I. S. D valdyba priėmė sprendimą įsigyti UAB „G.“ akcijas bei įpareigojo direktorių S. P. pasirašyti UAB „G.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir apmokėti už jas iki sutartyse nustatyto termino (t. 33, b.l. 17-18). 2003 m. sausio 6 d. valdybos susirinkime L. I. S. D valdyba priėmė sprendimą įsigyti UAB „D.“ akcijas bei įpareigojo direktorių S. P. pasirašyti UAB „D.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir apmokėti už jas iki sutartyse nustatyto termino (t. 33, b.l. 19-20). 2003 m. birželio 2 d. vykusio susirinkimo metu L. I. S. D valdyba įpareigojo direktorių S. P. gautas lėšas pirmiausia panaudoti atsiskaitymui už įsigytų įmonių UAB „G.“ ir UAB „D.“ akcijas (t. 33, b.l. 21). Įmonių akcijos įsigytos remiantis L. I. S. D valdybos vienbalsiai priimtais nutarimais, kurie buvo įforminti surašytuose valdybos susirinkimų protokoluose. Šiuos protokolus pasirašė valdybos pirmininkas R. V. ir sekretorė J. V. . Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtuose valdybos protokoluose būtų užfiksuoti netikri ar melagingi duomenys. Ar, kad juose nebūtų užfiksuota tikroji L. I. S. D valdybos narių nuomonė ar pozicija.

68Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. V. , L. I. S. D prezidentas parodė, jog jis nežino kieno iniciatyva buvo įsteigta L. I. S. D, kadangi jis pirmame susirinkime nedalyvavo. Jam, kaip žinomam asmeniui, buvo pasiūlyta tapti L. I. S. D prezidentu. Jis buvo supažindintas su L. I. S. D įstatais. L. I. S. D valdyba iš esmės turėjo rūpintis L. I. S. D finansine veikla. Jis dalyvaudavo valdybos susirinkimuose, apie kuriuos jiems pranešdavo telefonu. Visa valdyba visada nedalyvaudavo susirinkimuose, dalyvaudavo įvairiai - 3 ar 4 valdybos nariai. Atvykę sužinodavo valdybos susirinkimo darbotvarkę. A. S. vaidmuo valdyboje buvo išskirtinis, o kitų narių buvo daugiau simbolinis. Dėl sprendžiamų klausimų diskusijų praktiškai nebūdavo, jie pritardavo tiems klausimams, kurie buvo parašyti. Sprendimai iš esmės buvo priimami valdybos sprendimu, nes jeigu valdyba nepritartų, tai sprendimas nebūtų priimtas. Jis nežino tokių valdybos posėdžių, kurie realiai nebūtų vykę, o protokolas būtų buvęs surašytas. Daugiausia sprendimai būdavo priimami dėl įmonių akcijų pirkimo. Valdybai nebuvo pristatoma įmonės, kurios akcijas ketinama įsigyti kaina, finansinė būklė, ataskaitos. Neprisimena, gal ir buvo kalbama apie įsigyjamos UAB „L.“ akcijų kainą, apmokėjimo sąlygas ir panašiai. Įsigytose įmonėse veikla buvo vykdoma, lentpjūvei intensyviai buvo ieškomas direktoriaus. Įkūrus L. I. S. D iš tiesų buvo sukurta reali nauda, kadangi buvo remiamas sėdimas moterų tinklinis, ruošiamasi paplūdimio sutvarkymui, kad būtį įkurtas neįgaliųjų pliažas. Valdybos posėdžių protokoluose jis visur pasirašė pats. Niekas kitas už jį nepasirašydavo. A. S. neragino, neagitavo daryti kažkokius tai nusikaltimus (t. 35, b.l. 38-44). Liudytojas E. V. apklausų metu iš esmės kelis kartus skirtingai nurodė aplinkybes dėl jo dalyvavimo valdybos posėdžiuose, iš pradžių teigė, jog jis dalyvavo tik 2-3 valdybos susirinkimuose ir dėl kitų valdybos susirinkimų jam nieko nebuvo žinoma, vėliau teigė, jog dėl kituose valdybos posėdžiuose sprendžiamų klausimų su juo buvo suderinta telefonu. Taip pat skirtingai nurodė aplinkybes dėl įmonių akcijų įsigijimo, vieną kartą teigė, jog apie įmonių akcijų įsigijimą jis sužinojo pas tyrėją, vėliau teigė, jog susirinkimuose buvo kalbama, kad reikės įsigyti įmones, bet daugiausia buvo kalbama apie neįgaliųjų įdarbinimą. Jis nesidomėjo ar iš tiesų buvo nupirktos įmonių akcijos. L. I. S. D veikloje pagrindinis pranešėjas buvo A. S. . Jis pats iš esmės kaip valdybos narys jokių funkcijų neatliko. Liudytojas pažymėjo, jog kaltinamieji jam jokio spaudimo nedarė (t. 35, b.l. 44-48). Liudytoja J. V. parodė, jog ji buvo tinklinio asociacijos prezidentė nuo 1997 metų. Ji pati susirado A. S. , kadangi ieškojo rėmėjų neįgaliųjų tinklinio komandai. A. S. jos prašymu susidomėjo ir pasiūlė padėti. Po to, A. S. pasiūlė įkurti sporto draugiją. Steigiant L. I. S. D buvo pristatyti L. I. S. D įstatai. Neprisimena kas steigiamajame susirinkime pasiūlė išrinkti būtent tokios sudėties valdybą. Ji dalyvavo L. I. S. D veikloje, dalyvavo posėdžiuose, bet ne visuose. Ji buvo valdybos narių susirinkimų sekretorė, pasirašydavo posėdžių protokoluose. Dėl valdybos posėdžių susirinkimų jai paskambindavo A. S. , kartais S. P. , gal kokį kartą yra skambinęs ir R. V. . Apie įmonių akcijų pirkimus ir pardavimus jai buvo žinoma. Buvo nuspręsta pirkti įmonių akcijas ir steigti įmones neįgaliesiems įdarbinti. Ji pritardavo valdybos darbotvarkei bei priimamiems sprendimams. Būdavo, kad ji realiai nedalyvaudavo valdybos susirinkimuose, tačiau ji būdavo informuojama telefonu. Negali pasakyti, kad kažkur ant dokumentų yra ne jos parašai. Ji nežino kodėl įsigijus įmones nebuvo realizuoti L. I. S. D tikslai. Nežino kas derėdavosi dėl įsigyjamų įmonių akcijų kainos. Neprisimena ar apie įsigyjamų įmonių akcijų kainą buvo kalbama susirinkimuose. Prisimena, jog valdybos susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl UAB „L.“ akcijų įsigijimo. Liudytojos manymu, jeigu valdyba įpareigojo S. P. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tai jis ir turėjo jas pasirašyti. S. P. negalėjo savarankiškai priimti sprendimų. Valdybos susirinkimuose, kuriuose ji dalyvavo, dažniausiai S. P. nedalyvaudavo, jis tik kelis kartus buvo užėjęs. Apie L. I. S. D veiklą su S. P. ji nėra kalbėjusi. Susirinkimuose S. P. nereikšdavo savo pozicijos, nesiūlydavo kažką daryti ar pirkti (t. 36, b.l. 12-17). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui - Š. N. parodė, jog jam žinoma L. I. S. D veikla. Jis vedė L. I. S. D steigiamąjį susirinkimą. Po to, jo buvo paklausta ar jis sutiktų būti L. I. S. D direktoriumi, jis sutiko laikinai eiti šias pareigas. Buvo daug žmonių, kurie paskatino jį tapti direktoriumi. A. S. jo neįtikinėjo būti L. I. S. D direktoriumi. Liudytojo manymu, L. I. S. D veikla buvo prasminga. To laikotarpio įstatymai neįgaliesiems suteikė daug lengvatų ir gerino jų konkurencines galimybes rinkoje. Buvo pasirinkta tokia kryptis, kad integruojant skirtingas veiklos rūšis, kurios tarpusavyje susijusios, būtų galima įdarbinti neįgaliuosius ir teikti konkurencingas paslaugas. Vienas dalykas buvo darbo vietų sukūrimas, kitas dalykas - nuosavybės įgijimas. Jeigu savininkas buvo neįgalusis arba invalidų draugija, o ten dirba visi sveiki žmonės, tai pelnas vis tiek atitekdavo neįgaliesiems. Tokiu atveju rūpybos funkcija buvo atliekama. Lietuvos invalidų sporto draugijoje šalia ūkinės veiklos buvo vykdoma dar ir sporto veikla. Jis pirko UAB ,,D.“ akcijas. Dalyvavo valdybos posėdžiuose įgyjant kitų bendrovių akcijas, tačiau neprisimena kuriuose valdybos posėdžiuose jis dalyvavo fiziškai, o kuriuose su juo dėl sprendžiamų klausimų buvo suderinta telefonu. Jis vienu metu buvo ir L. I. S. D direktoriumi, ir valdybos nariu. Š. N. teigimu valdyba yra suaugusių žmonių grupė, kuri žino ką daro ir ji yra kolegiali. Nebuvo reikalo įtakoti asmenis dalyvaujančius valdyboje. Valdyba vykdė tą veiklą, kuri yra įstatuose. Būdamas L. I. S. D direktoriumi, negalėjo vienasmeniškai priimti sprendimų be valdybos, taip pat negalėjo nevykdyti valdybos sprendimų. S. P. sutiko, kai jis tapo L. I. S. D direktoriumi. Š. N. teigė, jog jis nei valdybos posėdžiuose, nei prieš juos, nei po jų neturėjo jokių susitarimų su A. S. (t. 38, b.l. 137-141). Liudytojas R. A. parodė, kad nuo 2002 m. spalio 10 d. iki 2007 m. liepos 31 d. dirbo L. I. S. D gydytoju. S. P. išėjus iš darbo laikinai ėjo direktoriaus pareigas nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2006 m. spalio 9 d., iki tol kol direktoriumi buvo paskirtas V. Z. . Taip pat tam tikrais laikotarpiais pavaduodavo L. I. S. D direktorių, kai jo nebūdavo. Jis taip pat priklausė nedidelė dalis UAB „G.“ akcijų, kurias jis norėjo parduoti L. I. S. D.. Dėl akcijų pardavimo kainos jis derėjosi su S. P. . Jis suprato, kad L. I. S. D norėjo turėti UAB „G.“ kontrolinį akcijų paketą. Per tą laiką, kol buvo L. I. S. D narys, matė, kad visai draugijos veiklai vadovavo A. S. ir L. B. . L. I. S. D direktorius asmeniškai negalėdavo priimti sprendimų, tam buvo reikalingi valdybos nutarimai (t. 36, b.l. 73-74). Liudytojas V. Z. parodė, kad nuo 2006 m. spalio 9 d. dirbo L. I. S. D direktoriumi, tačiau maždaug nuo 2007 m. draugija jokios veiklos nevykdė, o jis metus laiko buvo nemokamose atostogose. Jis kaip L. I. S. D direktorius atsiskaitydavo už UAB „G.“ akcijas su V. Š. pagal su juo direktoriaus S. P. pasirašytą UAB „G.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, su kuria jis susipažino analizuodamas įmonės apskaitos dokumentus. Pinigus mokėjo savo iniciatyva (t. 36, b.l. 72-73). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar, kad jie duodami tokius parodymus galėtų meluoti. Kadangi liudytojai parodymus tiek apygardos, tiek apeliacinės instancijos teisme davė prisiekę (išskyrus Š. N. ) sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais aukščiau nurodytais liudytojų parodymais.

69Iš aukščiau aptartų byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad visus sprendimus įsigyti nusikalstamų veikų aprašymuose nurodytų įmonių akcijas, priimdavo L. I. S. D valdyba. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad susirinkimui dažniausiai vadovavo ar sprendžiamus klausimus pristatė A. S. negalima pripažinti, jog jis įtikinėjo, privertė ar darė kitokį spaudimą valdybos nariams priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Be to, nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir aukščiau nurodyti liudytojai - L. I. S. D valdybos nariai. Iš minėtų liudytojų parodymų nenustatyta, kad A. S. su S. P. įtikinėjo ar kažkokiais kitokiais veiksmais privertė kitus valdybos narius, tai yra R. V. , J. V. , E. V. ir Š. N. , kaip teigė baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė, priimti neteisėtus sprendimus. Priešingai minėti liudytojai patvirtino, kad jiems buvo pristatomi valdybos posėdžiuose sprendžiami klausimai, tačiau jie patys nesigilindavo ir nesiaiškindavo, kokių įmonių akcijos bus įsigyjamos ir už kokią kainą, jie pritardavo pasiūlytiems sprendimams, tiek dėl įmonių akcijų įsigijimo, tiek dėl įvairiems asmenims ar organizacijoms paramos suteikimo. L. I. S. D įstatų 7.2. punkte nustatyta, kad L. I. S. D organai yra narių susirinkimas, valdyba ir direktorius. 8.1 punkte nurodyta, jog Valdyba yra kolegialus L. I. S. D valdymo organas (t. 4, b. l. 72-78). Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-7-266/2006). L. I. S. D valdybai buvo priskirta nustatyti L. I. S. D veiklos strategijas; sudaryti ir tvirtinti pajamų – išlaidų sąmatas, veiklos programas ir planus; spręsti organizacinius klausimus; rūpintis L. I. S. D finansine – ūkine veikla; steigti įmones bei fondus, registruojamus ir veikiančius įstatymų nustatyta tvarka (8.2. punktas) (t. 4, b. l. 72-78). L. I. S. D veiklos programos 2002-2004 metams 2.3. punkte numatyta įkurti Lietuvos Respublikos sporto bazę ir ją eksploatuoti; 2.6. punkte numatyta įkurtose draugijos įmonėse sudaryti sąlygas profesinei reabilitacijai, organizuoti neįgalių žmonių darbinį užimtumą, steigiant naujas darbo vietas; 3.9. punkte buvo numatyta įkurti įmones, kuriose tinkamiausios sąlygos dirbti neįgaliesiems, arba įsigyti jų akcijas 5. Draugijos lėšas taip pat sudaro ir pajamos gautos iš L. I. S. D įsteigtų Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka registruotų įmonių (t. 4, b.l. 69-71). Taigi nusikalstamų veikų aprašymuose nurodyto pobūdžio sprendimų priėmimas, tai yra įmonių akcijų įsigijimas, veiklos strategijos kūrimas bei rūpinimasis finansine-ūkine veikla, buvo išimtinai valdybos kompetencija bei atsakomybė. Byloje nenustatyta, kad valdybos susirinkimų metu priimant sprendimus dėl nusikalstamų veikų aprašymuose nurodytų įmonių akcijų įsigijimo, valdybos nariams būtų pateikta klaidinga, netiksli, apgaulinga informacija apie numatomus sandorius, ar kitokiais tyčiniais ar apgaulingais veiksmais valdybos narys A. S. ar L. I. S. D direktorius S. P. būtų įtikinę valdybos narius priimti sprendimus dėl įmonių akcijų įsigijimo. Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Jei L. I. S. D valdybai pateikta informacija buvo nepakankama, ji turėjo teisę pareikalauti atlikti papildomą analizę tam, kad galėtų priimti pagrįstą ir reikiama informacija paremtą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmenys sutikdami būti L. I. S. D valdybos nariais, kartu prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus, pareigas bei atsakomybę. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju už kolegialaus organų sprendimų priėmimą yra atsakingi visi kolegialaus organo nariai, tačiau šiuo atveju tik vienam valdybos nariui, tai yra A. S. buvo pareikštas kaltinimas (pirmosios instancijos teismo jis buvo pripažintas kaltu) dėl L. I. S. D turto iššvaistymo, kitiems valdybos nariams kaltinimai nepareikšti. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytų reikalavimų turėjo laikytis ne tik vienas L. I. S. D narys – A. S. , bet visi jos nariai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad valdybos nariai buvo įtikinti ar apgauti A. S. . Juo labiau, kad ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei kaltinimą palaikiusi prokurorė, ir pirmosios instancijos teismas manė, kad kiti valdybos nariai taip pat galimai padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalis), tačiau jiems kaltinimai nebuvo pareikšti, nors pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos gali būti padaromos ir dėl neatsargumo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog susidarė iš dalies neleistina bei neteisėta situacija kai vieniems asmenims nepareiškus kaltinimų, kitiems asmenims suformuluotuose nusikalstamų veikų aprašymuose, teigiama, kad minėti asmenys veikė nusikalstamai. O pirmosios instancijos teismas tokią formuluotę perkelia į apkaltinamąjį nuosprendį bei apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje netgi pasisako, kad valdybos nariai dėl nusikalstamo nerūpestingumo priėmė teisės aktams prieštaraujančius sprendimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, atspindi nuomonę, jog asmuo yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko asmenį kaltu (Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I). Kartu pažymima, kad baudžiamoji byla teisme gali būti nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės apie valdybos narių veikimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

70Nagrinėjamoje byloje L. I. S. D direktoriui S. P. taip pat buvo pareikštas kaltinimas (pirmosios instancijos teismo jis buvo pripažintas kaltu) dėl L. I. S. D turto iššvaistymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako. Kai bendrovės vadovas įgyvendina kito valdymo organo arba dalyvių susirinkimo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima tik už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-7-124-2014). L. I. S. D direktoriui buvo priskirta vadovauti kasdienei L. I. S. D veiklai, užtikrinti, kad būtų vykdomi L. I. S. D narių susirinkimų ir valdybos nutarimai <...> sudaryti L. I. S. D vardu sandorius, valdybos pavedimu tvarkyti L. I. S. D turtą bei spręsti turto pirkimo – pardavimo klausimus, atsakyti už L. I. S. D finansinę drausmę (8.7. punktas) (t. 4, b. l. 72-78). Liudytojai J. V. bei Š. N. teigė, jog L. I. S. D direktorius negalėjo savarankiškai priimti sprendimų, jis turėjo vykdyti valdybos priimtus sprendimus. Susirinkimuose S. P. nereikšdavo savo pozicijos, nesiūlydavo kažką daryti ar pirkti (t. 36, b.l. 12-17, t. 38, b.l. 137-141). Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius, kad S. P. viršijo savo kaip L. I. S. D direktoriaus pareigas, taip pat nenustačius, kad A. S. ir S. P. veikdami kartu valdybos nariams - R. V. , J. V. , E. V. ir Š. N. darė įtaką ar spaudimą dėl valdybos priimamų sprendimų, negalima pripažinti, kad jie veikdami bendrai iššvaistė jiems užimamų pareigų pagrindu patikėtą L. I. S. D didelės vertės turtą. Akivaizdu, kad teisiškai apibrėžtus įgaliojimus L. I. S. D turtui turėjo L. I. S. D valdyba, L. I. S. D direktorius neviršydamas savo pareigų bei įgaliojimų, turėjo vykdyti valdybos įgaliojimus. Nurodytų aplinkybių nepaneigia tai, kad tiek A. S. , tiek S. P. kreipėsi į įvairias įmones dėl paramos suteikimo L. I. S. D., kadangi iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, jog L. I. S. D teikė paramą, pašalpas įvairiems fiziniams asmenims, įvairioms organizacijoms, asociacijoms, kurios buvo susijusios su neįgaliųjų reabilitacija, integracija į visuomenę, neįgaliųjų sportine veikla (pavyzdžiui Žmonių su negalia tinklinio asociacijai treniruočių stovyklai Ukrainoje, Žmonių su negalia sąjungos Raseinių skyriui varžybų organizavimui, Kauno sporto klubui „Y.“ irklavimo varžyboms ir pan.) (t. 16, b.l. 24-37, 48-62).

71Taip pat teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių ar kaip teigė byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė bei kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ar A. S. tik susitaręs su S. P. (nepaisant to, kad vis tik sprendimus kaip aukščiau buvo nustatyta priėmė L. I. S. D valdyba) galėjo iššvaistyti L. I. S. D turtą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad A. S. ir S. P. įsigijo įmones už daug didesnę kainą nei buvo tikroji jos vertė, logiška būtų teigti bei manyti, kad A. S. ir S. P. turėjo būti susitarę ir su įsigytų įmonių savininkais jas parduoti už daug didesnę kainą nei tikroji jų vertė, tačiau tokie susitarimai atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo atskleisti. Tiek kaltinimą palaikiusi prokurorė, tiek pirmosios instancijos teismas išvadą, kad A. S. ir S. P. iššvaistė L. I. S. D didelės vertės turtą iš esmės padarė vien remdamiesi baudžiamojoje byloje pateiktomis UAB „Robinta“ pažymomis apie įsigytų įmonių vertę, nors didžioji dalis įsigytų įmonių savininkų, tai yra K. M. , A. S. , V. Š. , V. V. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad įsigytų įmonių kaina buvo suderinta derybų būdu, jų manymu pasiūlyta kaina atitiko tuo metu buvusią akcijų rinkos kainą (t. 35, b.l. 77-79, b.l. 165-167, t. 36, 74-76, 101-105). Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys būtent į tai, kad būtent įmonių savininkai vieninteliai tikrai žinojo parduodamų įmonių finansinę padėtį ir būtent jie pasiūlė parduodamų įmonių kainą, su kuria sutiko ir L. I. S. D. Tačiau kaip ir aukščiau buvo nurodyta baudžiamoji byla teisme gali būti nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis). Be to, ir liudytojas L. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2001–2006 metais dirbo „G.“ stebėtojų tarybos pirmininku, vėliau tarybos pirmininku. V. Š. turėjo pagrindinį paketą. 2002 metais jis su V. Š. sukūrė verslo planą, pagal kurį L. I. S. D įsigytų UAB „G.“ akcijas. O jis su V. Š. už gautus pinigus įsigytų šalia esančius „G.“ rūmus, po to viską sujungtų į kompleksą. Šią idėją jis pasiūlė L. I. S. D nariams R. V. , moteriai, kurios pavardės neprisimena, A. S. , Š. N. . Vyko derybos, buvo siūloma mažinti kainą. Nei jis, nei V. Š. akcijų vertinimo neužsakinėjo, bet jiems buvo žinoma, kad jų vertė, įvertinus turimą turtą, buvo apie 18 000 000 – 20 000 000 Lt (t. 35, b.l. 167-169).

72Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Be to, turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra turtinė žala, kuri padaroma turto savininkui arba teisėtam valdytojui.

73Kaip matyti iš pateiktų kaltinimų, tiek A. S. , tiek S. P. pripažinti kaltais dėl to, kad pagal iš anksto A. S. parengtą planą L. I. S. D lėšomis, gautomis iš paramos, įsigijo nuostolingai veikiančių iš L. I. S. D narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių, kurių veikla nėra ir nebus susijusi su L. I. S. D įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu, akcijas už didesnę kainą nei tikroji jų vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju esminės aplinkybės, kurias būtina nustatyti yra: 1) ar L. I. S. D galėjo įsigyti kitų įmonių akcijų savo veiklai vykdyti ir ar tokių įmonių akcijų ji galėjo įsigyti iš L. I. S. D narių; 2) ar L. I. S. D įsigijo nuostolingai veikiančių įmonių akcijas už didesnę kainą nei tikroji jų vertė; 3) ar L. I. S. D įsigydama įmones iš anksto žinojo, kad įsigytų įmonių veikla nebuvo ir po įsigijimo nebus susijusi su L. I. S. D įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu.

74Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad A. S. ir S. P. savo veiksmais pažeidė L. I. S. D įstatų 10.4 punktą – L. I. S. D turtas ir lėšos turi būti naudojamos įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos L. I. S. D nariams; Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo (1998-06-11 Nr. VIII-785 redakcija, galiojusi iki 2004-02-14) 14 straipsnio 4 dalį - visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams; Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2005-12-20 įstatymo Nr. X-461 redakcija, įsigaliojusi 2006-01-12) - kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti perduodami kaip įnašas įmonei, įstaigai, organizacijai, kurio steigėjas, akcininkas, dalininkas ar narys yra paramos gavėjas. Taip pat, kad pažeidė ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį (2005-12-20 įstatymo Nr. X-461 redakcija, įsigaliojusi 2006-01-12). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. liepos 29 d. patikrinimo akto Nr. 18 04 10 1188 5.2.2. punkte nurodyta, jog mokėtojas, įsigydamas bankrutuojančių įmonių akcijas ir kitų įmonių akcijas iš parmos lėšų, pažeidė Labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad paramos gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statusuose ar kitose normose numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu ši pagal įstatymą turi teisę teikti labdarą) (t. 1, b.l. 24). Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Apklausta specialistė A. D. dėl 2005 m. liepos 29 d. patikrinimo akto Nr. 18 04 10 1188 paaiškino, jog pagal L. I. S. D programą, jie galėjo gautą paramą panaudoti įmonių, kuriose tinkamos sąlygos dirbti neįgaliesiems, akcijoms įsigyti. Labdaros ir paramos įstatymas dėl paramos panaudojimo konkrečiai apibrėžia kaip turi būti panaudota parama – tik visuomenei, bet ne komercinei veiklai. Tačiau įstatymas nedraudžia paramos panaudoti įsigyjant kitų įmonių akcijas (t. 1, b.l. 171-173). Taip pat 2007 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2-145 dėl L. I. S. D ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme bei Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, kurie reglamentavo L. I. S. D veiklą nėra nurodyta, kad būtų draudžiama įsigyti turtą, o taip pat pirkti akcijas iš L. I. S. D narių arba su jais susijusių asmenų ir jiems parduoti (t. 15, b.l. 19-123). L. I. S. D veiklos programos 2002-2004 metams 2.3. punkte numatyta įkurti Lietuvos Respublikos sporto bazę ir ją eksploatuoti; 2.6. punkte numatyta įkurtose draugijos įmonėse sudaryti sąlygas profesinei reabilitacijai, organizuoti neįgalių žmonių darbinį užimtumą, steigiant naujas darbo vietas; 3.9. punkte buvo numatyta įkurti įmones, kuriose tinkamiausios sąlygos dirbti neįgaliesiems, arba įsigyti jų akcijas 5. Draugijos lėšas taip pat sudaro ir pajamos gautos iš L. I. S. D įsteigtų Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka registruotų įmonių (t. 1, 151-153). L. I. S. D įstatų 3.1. punkte numatyta, kad L. I. S. D tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti L. I. S. D turi teisę: pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti, ir juo disponuoti (3.1.4. punktas); steigti (būti steigėju) įmones, registruojamas ir veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (3.1.7. punktas). 3.2. punkte numatyta, jog L. I. S. D. gali priklausyti pastatai, įrenginiai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas L. I. S. D tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įgytas už L. I. S. D. priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu (t. 4, b.l. 72-78). Taigi atsižvelgiant į aptartas teisės normas bei pateiktus specialistės paaiškinimus teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. I. S. D galėjo įsigyti įmonių akcijas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau nurodytose teisės normose nėra konkrečiai nurodyta ar L. I. S. D galėjo įsigyti, pirkti turto, tame tarpe ir įmonių akcijų, iš savo narių. Jose tik nurodyta, jog „turtas jokia forma negali būti skirstomas L. I. S. D nariams“. Teisėjų kolegijai šiuo atveju kyla klausimas ar žodžių „įsigyti“, „pirkti“ ir „skirstyti“ reikšmės yra vienodos ir tapačios. Teisėjų kolegijos vertinimu žodžio „įsigyti“ sąvoka nėra tapati žodžio „skirstyti“ sąvokai, nes nagrinėjamoje byloje „įsigijimas“ suprantamas kaip atlygintinis sandoris, kai L. I. S. D sumokėdama tam tikras pinigų sumas įsigijo, nusipirko įmonių akcijas, o pardavėjai, tai yra ankstesni įmonių savininkai jų neteko, tai yra pardavė jas, už tai gaudami atitinkamas pinigų sumas, o „skirstymas“ būtų tuo atveju kai L. I. S. D pinigai, pagal tam tikrus principus būtų padalinami jos nariams, L. I. S. D. negaunant už tai nieko atgal. Tokią teismo išvadą iš esmės patvirtina ir baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikiusios prokurorės pozicija, kadangi iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, jog L. I. S. D įsigijo vienuolikos įmonių akcijas (t. 1, b.l. 57-67, t. 15, b.l. 110-112), tačiau kaltinimai A. S. ir S. P. buvo pareikšti tik dėl penkių įmonių akcijų įsigijimo, nors daugelis likusių įmonių taip pat buvo įsigytos iš L. I. S. D steigėjų arba narių (pavyzdžiui UAB „S.“ įsigyta iš L. I. S. D steigėjo K. B. , UAB „Menotyra ir restauracija“ įsigyta iš L. I. S. D nario L. K. (t. 1, b.l. 41, 42) ir pan.). Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos nuteistojo (kaltinamojo) naudai (Barbe?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A No 146; Telfner v. Austria, No 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-3-144/2007). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. I. S. D, galėjo įsigyti įmonių akcijas, taip pat jas galėjo įsigyti iš savo steigėjų ir narių.

75Taigi konstatavus, jog L. I. S. D galėjo įsigyti įmonių akcijas, taip pat jas galėjo įsigyti ir iš savo steigėjų bei narių, esminis klausimas yra, ar įmonių UAB „D.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „D.“ ir UAB „G.“ akcijos buvo įsigytos už tikrą akcijų pirkimo-pardavimo dienos vertę ar kaip teigia baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė už didesnę kainą nei tikroji jų vertė.

76L. I. S. D, atstovaujama Š. N. 2002 m. gegužės 22 d. sudarė dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl UAB „D.“ akcijų įsigijimo: vieną su K. M. dėl 90 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo už 90000 Lt ir kitą su G. Z. dėl 10 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo už 10000 Lt (t. 18, b.l. 6,7). L. I. S. D, atstovaujama S. P. 2002 m. birželio 29 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „E.“ akcijų įsigijimo su A. S. dėl 248 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo už 91760 Lt (t. 18, b.l. 13). L. I. S. D, atstovaujama S. P. 2002 m. gruodžio 16 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl dalies UAB „G.“ akcijų įsigijimo su V. Š. dėl 234300 vnt. 1 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo už 14058000 Lt (t. 18, b.l. 31). L. I. S. D, atstovaujama S. P. 2002 m. gruodžio 17 d. sudarė dvi trišales akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pardavėjai T. J. bei A. A. J., atstovaujamas T. J. ir A. V. bei O. V. pardavė A. S. 42 vnt. ir 72 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „L.“ akcijų už jas sumokant 177000 Lt ir 302000 Lt, o L. I. S. D, atstovaujama direktoriaus S. P. , įsipareigojo apmokėti už akcijas per trisdešimt dienų nuo sutarčių sudarymo dienos. A. S. neįvykdęs savo įsipareigojimo, 2003 m. birželio 2 d. UAB „L.“ akcijas perleido L. I. S. D. (t. 18, b.l. 98-101, 105). L. I. S. D, atstovaujama S. P. 2003 m. sausio 14 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „D.“ akcijų įsigijimo su V. V. dėl 127 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo už 889000 Lt (t. 18, b.l. 126). Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad minėtų įmonių akcijų vertė buvusi jų įsigijimo dieną buvo nustatyta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Robinta“. 2005 m. gegužės 23 d. UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad UAB „D.“ akcijų paketo (100 vnt. akcijų) rinkos vertė maksimalaus ir geriausio panaudojimo atveju 2002 m. gegužės 22 d. galėjo būti 1 Lt (t. 13, b. l. 30-35). 2005 m. birželio 10 d. UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad UAB „L.“ akcijų paketo (210 vnt. akcijų) rinkos vertė maksimalaus ir geriausio panaudojimo atveju 2002 m. gruodžio 17 d. galėjo būti 1,05 Lt (t. 13, b. l. 59-64). 2005 m. gegužės 23 d. UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad UAB „D.“ akcijų paketo (127 vnt. akcijų) rinkos vertė maksimalaus ir geriausio panaudojimo atveju 2003 m. sausio 14 d. galėjo būti apie 350 000 Lt (t. 12, b. l. 193-198). 2005 m. birželio 10 d. UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad UAB „G.“ akcijų paketo (234 300 vnt. akcijų) rinkos vertė maksimalaus ir geriausio panaudojimo atveju 2002 m. gruodžio 16 d. galėjo būti 866 497 Lt (t. 13, b. l. 90-113). UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad UAB „E.“ akcijų paketo rinkos vertė maksimalaus ir geriausio panaudojimo atveju 2002 m. birželio 29 d. galėjo būti 33600 Lt (t. 18, b. l. 15). Pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose apklaustas ekspertas K. J. paaiškino, jog jis dirbo UAB „Robinta“ ir atliko įmonių UAB „L.“, UAB „D.“, UAB „E.“ bei UAB „D.“ akcijų rinkos vertės nustatymą. Ekspertas pažymėjo, kad jo išvados yra konsultacinio pobūdžio. Išvadas jis pateikė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus dokumentus. Teikiant įmonių akcijų rinkos vertės nustatymo pažymas jam buvo pateikti ne visi įmonių dokumentai. Buvo pateikti įmonių balansai, tačiau nebuvo pateikti ilgalaikio turto aprašai ir kiti dokumentai. Vertinimą atliko turtiniu požiūriu. Pagal pateiktus įmonių balansinius duomenis, tai yra kokį įmonės turėjo ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, atimant iš jo įmonių įsipareigojimus. Atliekant vertinimą dauguma įmonių buvo bankrutavusios arba likviduotos, beveik visų įmonių buvo neigiama vertė, todėl jų vertė buvo prilyginta simboliškai vienam litui. Tik UAB „D.“ ir UAB „E.“ įmonių vertė buvo pliusinė. Dėl UAB „D.“ paaiškino, jog buvo pateiktos pelno ir nuostolių ataskaitos, balansai. Pagal duomenis dirbo nuostolingai. Pagal turto aprašą įmonė turėjo ir nekilnojamojo turto, tačiau nesimatė, koks ten turtas, tik buvo pridėtas pardavimo iš varžytinių skelbimas, kad pardavinėjami šeši butai su rūsio patalpomis. Nebuvo nei registrų išrašų, nei inventorinių bylų, nei kur tie butai yra. Jų vertė priimta analizuojant Kauno butų rinką, kiek maždaug butai kainuoja. Nežino ar apžiūrėjus butus, būtų galima nustatyti kitokią jų rinkos kainą. Atlikdamas vertinimą jis prašė pateikti papildomas ataskaitas, tačiau jos pateiktos nebuvo, kadangi jų neturėjo. Ekspertas pažymėjo, jog pateikdamas išvadas dėl turto vertės, atsiribojo nuo atsakomybės už gautus rezultatus, nes jis neapžiūrėjo objektų. Pagal jų metodiką jie turi apžiūrėti objektą, o jei neapžiūri, turi parašyti, kad dėl to gali kažkas keistis. Dėl UAB „L.“ iš Kauno miesto savivaldybės už pagerinimo darbus priteistos 699 459,71 Lt sumos paaiškino, jog tokia pinigų suma turėjo būti įtraukta į bendrąją objekto vertę. Eksperto teigimu, jeigu jam būtų buvę pateikti dokumentai apie minėtos pinigų sumos priteisimą UAB „L.“, tai tokia pinigų suma būtų įtraukta į objekto vertę, todėl jo pateikta išvada apie akcijų paketą gali neatitikti tikrosios įmonių akcijų vertės (t. 35, b.l. 173, t. 37, b.l. 41-43, t. 38, b.l. 176-177). Pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose apklaustas specialistas K. K. paaiškino, kad jis atliko UAB ,,G.“ verslo vertinimą. Buvo nustatoma ,,G.“ 2002 m. gruodžio 16 d. buvusio 52,1 % akcijų paketo vertė. Turto vertinimui duomenis jam pateikė Kauno valstybinė mokesčių inspekcija. Apskaičiavo, kad šis paketas sudaro 866 497 Lt. Ataskaitoje buvo pateikti detalūs skaičiavimai. Skaičiavimai buvo atlikti dviem metodais. Tai pajamų naudojimo metodu ir laisvų piniginių srautų diskontavimo būdu. Įmonė dirbo su mažu pelnu, o 2002 m. net nuostolingai, kadangi piniginiai srautai nedengė įmonės įsipareigojimų. Piniginiai įsipareigojimai 2002 m. gruodžio 16 d. sudarė 8206054 Lt. Apskaičiuojant akcijų paketo vertės kainą buvo žinoma, kad UAB „G.“ patalpos 99,76 % buvo išnuomotos. Turto vertę apsprendė turto naudingumas. Ataskaitoje matyti, kad įmonės verslo vertę sudaro nekilnojamo turto rinkos vertė, kilnojamo, trumpalaikio turto rinkos vertė ir trumpalaikiai bei ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai. Minėti duomenys buvo paimti iš finansinių ataskaitų. Vertinimo ataskaitoje yra įsegti planai, išrašai iš Registrų centro apie turtą, kuriuo tuo metu disponavo UAB „G.“. Vertinime verčių apskaičiavimai iš Registro centro nėra naudojami. Vertinimas buvo atliktas individualiai. Apskaičiuojant įmonės akcijų paketo vertę, nesvarbu tai, kad buvo paimta tikslinė paskola pastato rekonstrukcijai, nes pastatas pabrango tik vėliau. Iki tol, jokie ūkinės veiklos rezultatai nebuvo teigiami ir nerodė prognozės, kad gali būti sukurti piniginiai srautai, kurie būtų daug didesni nei verslo vertę apskaičiavus grynųjų aktyvų metodu. Šiuo atveju skaičiavimas yra paprastas – atimami įmonės įsipareigojimai vertės nustatymo datai. Dėl paimtos penkių milijonų tikslinės paskolos nieko negali paaiškinti. Tuo metu UAB „G.“ turimo viso objekto rinkos vertė buvo 8 184 528 Lt. Į vertę įeina visas pagrindinis pastatas ir visi kiti statiniai. Dėl investicijų, gali būti investuoti labai dideli pinigai, bet jie gali padidinti rinkos vertę tik 50 ar 60 %. Nebaigta statyba funkciškai turi savo rinkos vertę priklausomai nuo naudos. 15 046 001 Lt sumą į lentelę įtraukė iš balanso, o kodėl tokią sumą įrašė buhalterė negali pasakyti, nes jie netikrina balanso. Kiekviename skaičiavime yra tam tikra paklaida. Apskaičiuojant tam tikrus koficientus, visada yra tam tikri subjektyvūs dalykai, tai vertintojo patirtis. Tačiau tie subjektyvūs faktoriai neiškreipia išvados. Specialistas paaiškino, jog investicija gali pagerinti verslą, bet pinigai sugrįžta tik per kurį laiką. Kadangi buvo pasirinktas 2002 m. gruodžio 16 d. akcijų pardavimo momentas, todėl tai datai ir buvo skaičiuojama akcijų vertė. Jei akcijos būtų parduotos vėliau, kada investuoti pinigai atneš maksimalią naudą, tada akcijų paketo vertė būtų didesnė. Neturėjo tokios informacijos, kad akcijų paketas buvo perkamas išsimokėtinai, ataskaitoje nėra to užfiksavęs. Nurodytos aplinkybės galėtų padidinti akcijų paketo vertę. Šiuo atveju buvo nustatinėjama 52,1 % akcijų paketo vertė. Jei akcijų paketas siekia 52,1 %, tokiu atveju jam pridedama premija, atitinkamai išnagrinėjama, kiek akcininkų dalyvauja įmonės valdyme. Nagrinėjamu atveju buvo tik du akcininkai. Vienam iš jų priklausė kontrolinis akcijų paketas, o kitam – mažoritarinis akcijų paketas. Finansų verslo vertinimo literatūroje yra pateikiami tokie skaičiai, kad kontroliniam akcijų paketui, kai yra tik du akcininkai, gali būti pridedama premija už kontrolės galią nuo 25% iki 40%. Šiuo atveju akcijų paketui buvo padidinta jo vertė 30%. Jei įmonėje būtų vienas 100 % akcininkas, kitų akcininkų nebūtų, tai premija už akcijų paketą galėtų padidėti iki 40 % (t. 35, b.l. 170-173, t. 37, b.l. 38-41, t. 38, b.l. 177-180). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. V. paaiškino, jog ji UAB ,,G.“ dirbo buhaltere. Ji tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus. Byloje yra pateikti UAB „G.“ balansiniai dokumentai. Juose nurodyta turto vertė iki rekonstrukcijos ir po jos. Iki rekonstrukcijos darbų pastatų vertė buvo visai kitokia, o po rekonstrukcijos darbų, ji padidėjo beveik septyniais milijonais litų. Įmonės balanse nurodyta nebaigtos statybos vertė 5,8 milijonai litų dar nebuvo pridėti prie pastato vertės. Dalis darbų buvo įtraukta į apskaitą darant 2002 m. gruodžio 31 d. balansą. Nebaigtos statybos vertė turėtų būti įtraukta į bendrą objekto vertę, išskyrus liftą, kadangi jis nebuvo tinkamas. Įmonė įsigijo liftą, tačiau nebuvo techninių galimybių jį įmontuoti. Iki metų pabaigos vedė kaupiamąją sąskaitą ir joje buvo nurodyti visi darbai, kurie iki metų pabaigos realiai buvo atlikti. Atlikti darbai pakėlė bendrą objekto vertę. Liudytoja patikslino, kad 9 milijonais litų buvo įvertinta tik parduotuvė, o UAB „G.“ pastate dar buvo knygynas, jis turėjo būti įtrauktas į bendrą objekto vertę. Transformatorinė, automobilių stovėjimo aikštelė, kiemo statiniai, taip pat turėtų būti įtraukti į bendrą objekto vertę. Taip pat liudytoja paaiškino, jog vienas iš UAB ,,G.“ savininkų L. B. pateikė jai raštą, kad pastatas turi būti įkainuotas rašte nurodyta kaina, bet ji jokio perkainavimo dokumento neturėjo, patikėjo juo ir tai įtraukė į įmonės balansą. Po to, pusantrų metų prašė L. B. , kad jis pateiktų tai pagrindžiančius duomenis. Tačiau jis nieko nepateikė, todėl kitais metais viską surašė aiškinamajame rašte bei atstatė vertę iki 7 113 509,90 Lt, kokia buvo ir anksčiau. Visas UAB „G.“ turtas buvo įvertintas daugiau nei penkiolika milijonų litų ir nuo tos sumos turėjo mokėti 1 % mokestį. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, jog L. I. S. D turėjo tikslą įgyti iš L. B. šeimos 100 % UAB ,,G.“ akcijų, nes norėjo išvengti nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo. Pagal Pelno mokesčių įstatymą, jei turtas priklausė invalidų draugijai, nekilnojamas turtas neapmokestinamas. UAB ,,G.“ atsirado iš ,,Kauno pramoninės prekybos“. Ta pirminė turto vertė ir perėjo nuo ,,Kauno pramoninės prekybos“. Objektas parduodamas ne pagal balansinę turto vertę, o pagal rinkos turto vertę, kurią nustato rinkos dalyviai. Rinkos turto vertė gali būti didesnė už balanso ir kadastrinę turto vertes. Dėl UAB „D.“ liudytoja paaiškino, jog šalia UAB ,,G.“, prie automobilių stovėjimo aikštelės buvo daug UAB ,,D.“ priklausančių kioskų, kuriuose buvo prekiaujama. Vėliau UAB „G.“ rūsyje buvo įkurta virš 100 darbo vietų prekeiviams, kurie priklausė UAB „D.“ (t. 38, b.l. 174-176).

77Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. liepos 29 d. patikrinimo akte Nr. 18 04 11 1188 (t. 1, b.l. 10-33); Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. (04)-K3-484 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (t. 11, b.l. 124-132); valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. 69-360 dėl L. I. S. D skundo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (04)-K3-484, kuriuo iš dalies patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. liepos 29 d. patikrinimo aktas Nr. 18 04 11 1188 (t. 1, b.l. 157-160); Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gruodžio 1 d. patikrinimo akte Nr. 18 AU 16-73 (t. 11, b.l. 95-115); Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 8 d. sprendime Nr. (18)-K3-4 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (t. 11, b.l. 80-94); 2007 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/145 dėl L. I. S. D ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų (t. 15, b.l. 19-123); 2009 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/137 dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų (t. 29, b.l. 12-43), pateikiant galutines išvadas bei motyvuojant priimamus sprendimus dėl UAB „D.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „D.“ ir UAB „G.“ akcijų vertės jų įsigijimo dieną, tai yra dieną kai jas įsigijo L. I. S. D, visada buvo vadovautasi UAB „Robinta“ pateiktose pažymose nurodyta įmonių akcijų verte buvusia akcijų įsigijimo dieną. Taip pat ir iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje dėstomi A. S. ir S. P. kaltės įrodymai, matyti, kad teismo sprendimą dėl L. I. S. D turto iššvaistymo bei jo vertės dydžio, iš esmės lėmė UAB „Robinta“ baudžiamojoje byloje pateiktos įmonių turto vertės nustatymo ataskaitos. Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą dėl A. S. ir S. P. iššvaistyto L. I. S. D didelės turto vertės, nepagrįstai vadovavosi bei jų kaltę grindė vien tik UAB „Robinta“ pateiktomis įmonių turto vertės nustatymo ataskaitomis - pažymomis, nevertindamas kitų baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų visumos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamajame proceso kodekse numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis, numatanti. Būtina sąlyga vertinant įrodymus, vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

78Nagrinėjamoje byloje A. S. ir S. P. veikų kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį grįstas teiginiu, kad įsigytos įmonių akcijos už didesnę kainą nei tikroji jų rinkos vertės kaina, sumokėta pinigų suma už įsigytas įmonių akcijas, tai yra 13 764 460 Lt pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kaip iššvaistytas L. I. S. D. priklausantis didelės vertės turtas. Teisėjų kolegija pažymi, jog „rinkos vertės“ kriterijus nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamai konkretus kalbant apie baudžiamosios atsakomybės taikymą. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik nesant jokių abejonių, kad reikšmingos bylai aplinkybės yra nustatytos teisingai. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog baudžiamojoje byloje pateiktos UAB „D.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „D.“ ir UAB „G.“ UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo pažymos dėl įmonių akcijų rinkos vertės nustatymo teisėjų kolegijai sukelia tokių abejonių.

79Pirma dėl to, kad tokios pažymos savo patikimumu negali būti prilygintos specialisto išvadai ar ekspertizės aktui – paprastai baudžiamojo proceso metu naudojamoms įrodymų rūšims, tais atvejais, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti yra būtinos specialiosios žinios. Be to, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustas ekspertas K. J. bei specialistas K. K. , tai yra asmenys pateikę UAB „D.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „D.“ ir UAB „G.“ turto vertės nustatymo ataskaitas, patvirtino, kad pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos yra konsultacinio-orientacinio pobūdžio. Be to, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti įmonių akcijų vertes jiems nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, taip pat nebuvo apžiūrėtas įmonių turtėtas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Specialistas K. K. taip pat nurodė, jog pateikiant ataskaitą dėl UAB „G.“ nebuvo žinoma, kam priklauso likęs akcijų paketas bei kokiomis sąlygomis buvo įsigyjamos įmonės akcijos, kas iš esmės gali padidinti nustatytą įmonių akcijų vertę. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. V. teigė, jog atlikus pastato rekonstrukcijos darbus, jo vertė žymiai padidėjo, o pastato rekonstrukcijai buvo panaudota gauta tikslinė paskola. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktos įmonių turto vertinimo ataskaitos yra vienas iš įrodymų šaltinių, kurių duomenys neturi prioriteto prieš kitus įrodymus ir vertinami įrodymų visumos kontekste.

80Antra dėl, baudžiamojoje byloje pateiktų ir teismo ištirtų kitų įrodymų dėl įsigytų įmonių akcijų vertės į kuriuos pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė bei jų nedetalizavo ir neanalizavo lygindamas juos tarpusavyje.

81Dėl UAB „G.“ verslo vertės nustatymo. Kaip matyti, pagal baudžiamojoje byloje pateiktą UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitą, UAB „G.“ turto vertinimo dieną, tai yra 2002 m. gruodžio 16 d., nedalomo ūkio vieneto verslo vertė, apskaičiuota grynųjų aktyvų būdu, buvo 1 279 339 Lt. Vienos akcijos rinkos vertė buvo 2,84 Lt. O V. Š. priklausiusio 2002 m. gruodžio 16 d. UAB „G.“ 52,10 % akcijų paketo (234 300 vnt.) rinkos vertė buvo 866 497 Lt. Iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos taip pat matyti, kad apskaičiuojant UAB „G.“ verslo vertę, buvo nurodyta, jog UAB „G.“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos vertė buvo 8 185 000 Lt; Įmonės ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2002 metais buvo 8 206 054 Lt; įmonės trumpalaikio turto vertė, atlikus likvidžius įmonės resursus buvo 1 300 453 Lt (gryni pinigai – 47 741 Lt, nebaigtos vykdyti sutartys – 747 339 Lt, gautinos sumos – 505 373 Lt) (t. 13, b.l. 90-114). Šioje dalyje būtina pažymėti, jog minėtoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, trumpalaikio turto duomenys yra paimti iš užsakovo, tai yra Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pateikto UAB „G.“ balanso už 2002 metus (t. 13, b.l. 109). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pateiktoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausios specialistės M. M. 2009 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/137 dėl UAB „G.“ finansinės veikos dokumentinio tyrimo rezultatų nurodyta, kad sudarytuose balansuose UAB „G.“ apskaitė 2002 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio ir trumpalaikio turto 16 599 651 Lt (nematerialus turtas – 2 Lt, materialus turtas – 14 751 308 Lt, finansinis turtas – 294 691 Lt, atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 938 298 Lt, gautinos sumos – 561 526 Lt, pinigai sąskaitoje ir kasoje – 47 741 Lt), o ilgalaikių ir trumpalaikių kreditorinių įsipareigojimų 8 206 054 Lt (finansinės skolos – 4 783 840 Lt, prekybos skolos – 120 671 Lt bei 218 315 Lt, avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis – 146 353 Lt, mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas – 28 640 Lt, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 908 235 Lt). Apskaitytas bendrovės turtas viršijo kreditorinius įsipareigojimus 8 393 597 Lt (t. 29, b.l. 12-43). Siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl UAB „G.“ specialisto išvadoje pateiktų balansinių duomenų bei siekiant pašalinti visas abejones dėl UAB „G.“ nustatyto akcijų paketo rinkos vertės, apeliacinės instancijos teisme buvo norima apklausti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausiąją specialistę M. M. , nagrinėjamoje byloje pateikusią specialisto išvadą dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų. Tačiau specialistė atvykusį į teismo posėdį nurodė, kad ji nuo 2012 m. liepos mėnesio nebedirba Kauno finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, todėl yra praradusi specialias žinias. Taip pat praėjus nemažam laiko tarpui jau negalėtų teikti jokių paaiškinimų dėl byloje atliktos specialisto išvados (t. 38, b.l. 144). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad pagal UAB „Turto spektras“ pateiktą pažymą matyti, jog atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas, vertinamo objekto lokalizaciją bei fizinę būklę UAB „G.“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – prekybos centras (pastato unikalus numeris 19/971-0093-01-8:0001) su priklausiniais (inžinerine įranga), esantis Kovo 11-osios g. 22, Kaunas, objekto apžiūros dienai – 2002 m. balandžio 11 d. buvo vertinamas aštuoniais milijonais litų (t. 29, b.l. 137, 138). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tokia pastato vertė buvo nustatyta apžiūrėjus objektą, tai buvo padaryta dar iki jo rekonstrukcijos, tai yra iki tikslinės paskolos gavimo. Be to, 2002 m. spalio 2 d. UAB „G.“ iš UAB „Gurstupio prekyba“ įsigijo prekybos paskirties knygyną su patalpomis (unikalus Nr. 19/971-0093-01-8:0002). Pagal pateiktus dokumentus, vidutinė knygyno su patalpomis rinkos vertė – 200 262 Lt. Taip pat UAB „G. prekyba“ perleido nuomos teisę į 265 kv. m. žemės sklypo prie įgyjamų patalpų pastate 1A2p (unikalus numeris 19/971-0093-01-8:0002), esančio Kovo 11-osios g. 22, Kaunas, naujam savininkui UAB „G.“ (t. 29, b.l. 200-202, 203, 204). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėl UAB „G.“ priešpriešinės informacijos 2005 m. liepos 8 d. surinkimo pažymoje Nr. AU12-150 nurodyta, jog mokėtojas, tai yra UAB „G.“ 2002 m. veiklą vykdė. Remiantis mokėtojo pateiktais duomenimis apie įmonės turtą ir veiklą nustatyta, kad UAB „G.“ turtas 2002 m. lapkričio 30 d. įmonės balanso duomenimis buvo 8 589 806,25 Lt. Remiantis mokėtojo pateiktais Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis, turimo nekilnojamojo turto rinkos kaina 2002 m. gruodžio 1 d. buvo 9 867 949 Lt. Mokėtojas 2002 metais atliko pastato remontą. Sukaupta remonto sąnaudų suma 2002 m. lapkričio 30 d. – 5 888 172,23 Lt apskaityta įmonės balansinėje sąskaitoje Nr. 151 „Nebaigta statyba“ (t. 12, b.l. 93-95). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Pastato/Parduotuvės (unikalus numeris 19/971-0093-01-8) vidutinė rinkos vertė buvo 9 596 786,1 Lt. Įkainojimo data nurodyta 2002 m. liepos 11 d. Pastato/Transformatorinės (unikalus numeris 19/971-0093-02-0) vidutinė rinkos vertė buvo 24 512,1 Lt. Įkainojimo data nurodyta 2002 m. rugpjūčio 30 d. Statinio įrenginio/Kiemo statinių (unikalus numeris 19/971-0093-05-3) vidutinė rinkos vertė buvo 46 425,05 Lt. Įkainojimo data nurodyta 2002 m. rugpjūčio 30 d. (t. 13, b.l. 118-119). Taigi akivaizdu, jog pagal UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitą, pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausios specialistės M. M. pateiktą 2009 m. spalio 9 d. specialisto išvadą, pagal UAB „Turto spektras“ pateiktą pažymą (atkreiptinas dėmesys, kad turtas vertintas iki rekonstrukcijos, tai yra iki beveik penkių milijonų tikslinės paskolos paėmimo, kas akivaizdžiai akcijų įsigijimo metu turėjo padidinti įmonės turto, taip pat ir pardavimo kainą, o ne vien tik įsipareigojimus) UAB „G.“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nustatyta vertė yra nustatyta skirtingai. Nors turto vertinimą atlikęs specialistas K. K. teigia, jog turtas įvertintas individualiai taikant pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo) metodą, teisėjų kolegijos manymu, tokiu atveju turto vertės, taip pat ir įmonės vertės paskaičiavimas turėjo būti atliktas taikant ne vieną metodą, o kelis bei turėjo būti palyginti gauti rezultatai, ar jie sutampa tarpusavyje, ar jie iš esmės yra skirtingi. Juo labiau, kad pateiktos UAB „G.“ turto vertės nustatymo ataskaitos 2.2. punkto lentelėje specialistas K. K. nurodė, jog 2002 metais UAB „G.“ ilgalaikis turtas buvo 15 046 001 Lt. Juo labiau, kad 2009 m. spalio 9 d. pateiktoje specialisto išvadoje dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų konstatuota, jog iš tyrimui pateiktų dokumentų bei apskaitos registrų, atliekant dokumentinį tyrimą pagal užduotyje pateiktus klausimus, buvo galima visiškai nustatyti UAB „G.“ ūkinę finansinę veiklą, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 29, b.l. 12-43). Kaip matyti iš UAB „Robinta“ pateiktos UAB „G.“ turto vertės nustatymo ataskaitos, nustatytą įmonės turto vertės kainą, o vėliau ir įmonės vertės kainą, šiuo atveju lėmė pajamų vertė, tai yra pastato nuomos kaina, kas vėl gi yra pasirinkto verslo modelio principas. Juo labiau, kad turto vertintojas nurodė, kad tuo metu, kai buvo daromi skaičiavimai, nebuvo privaloma aiškintis kitų lyginamų objektų nuomos kainas. Buvo paimtas faktas ir daroma prielaida, kad tai yra teisinga nuomos kaina. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turto nuomos kaina pagrindiniam nuomininkui buvo nustatyta atsižvelgiant į sudarytą nuomos terminą bei į tai, kad pagrindinis nuomininkas nuomotojui suteikė ilgalaikę paskolą pastato rekonstrukcijai (t. 12, b.l. 137-145). Be to, liudytojas V. Š. parodė, jog tariantis dėl UAB „G.“ akcijų pardavimo jie sutarė, kad savo akcijas jis parduos už 14 058 000 Lt. Akcijų kaina buvo reali, nes anksčiau atlikus UAB „G.“ turto vertinimą jis buvo įkainotas 8 580 000 Lt. 2003 metų kainomis šio turto vertė buvo apie 15 milijonų. Nuteistasis A. S. parodė, jog kiek pamena, akcijų kaina buvo sprendžiama derybų būdu ir ne vieną kartą. Šiose derybose dalyvavo jis ir direktorius S. P. bei UAB „G.“ akcininkai L. B. ir V. Š. . Kaina buvo reali, atsižvelgiant į rinkos kainas. Buvo domimasi įmonės finansine padėtimi. Akcijų kainą lėmė tai, kad UAB „G.“ turėjo nekilnojamąjį turtą. Taip pat UAB „G.“, turėdama įstatymines lengvatas, suteikiamas neįgaliesiems, palankesnėmis sąlygomis gavo kreditą iš UAB „G.“ nuomininkų UAB „Baltisches Haus“ pastato rekonstrukcijai. Nuteistasis S. P. parodė, jog derybose dėl UAB „G.“ akcijų kainos dalyvavo A. S. , L. B. ir V. Š. . Kadangi bendrovė turėjo turto beveik už 15 000 000 Lt, jam suderėta akcijų kaina pasirodė normali. Jis pats įsigyjamos bendrovės finansine padėtimi, veikla nesidomėjo bei derybose nedalyvavo. Matė, kad įsigijus dalį bendrovės akcijų vyko UAB „G.“ rekonstrukcija, statybos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad buvo įsigyjamas pagrindinis UAB „G.“ akcijų paketas bei į aptartus UAB „G.“ buhalterinis dokumentus ir UAB „Turto spektras“ pateiktą pažymą teisėjų kolegijos vertinimu, L. I. S. D valdyba, tame tarpe ir A. S. bei L. I. S. D direktorius S. P. galėjo manyti bei turėjo pagrindo tikėti, jog už UAB „G.“ įsigyjamas akcijas mokama pinigų suma iš esmės atitinka įsigyjamų UAB „G.“ akcijų tuo metu buvusią rinkos kainą. Pažymėtina, kad nėra pateikta duomenų, kad UAB „G.“ buhalteriniai dokumentai buvo suklastoti, netikslūs ar apgaulingi ir, kad priimant sprendimą jais negalima vadovautis. Juo labiau, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausios specialistės M. M. 2009 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/137 dėl UAB „G.“ finansinės veikos dokumentinio tyrimo rezultatų nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, atliekant dokumentinį tyrimą, buvo galima visiškai nustatyti UAB „G.“ ūkinę finansinę veiklą, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 29, b.l. 12-43). Nesant baudžiamojoje byloje pagrįstų, neginčijamų ir nekeliančių abejonių duomenų apie UAB „G.“ akcijų vertę buvusią L. I. S. D įmonės akcijų įsigijimo dieną, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima kategoriškai teigti, jog įmonės akcijas L. I. S. D įsigijo už daug didesnę kainą nei tuo metu buvo jų tikroji vertė.

82Dėl UAB „L.“ turto vertės nustatymo. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktą UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitą dėl UAB „L.“ matyti, jog UAB „L.“ turto vertė, nustatyta turto sudėtinių dalių požiūriu. Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog atsižvelgiant į įmonės balanso analizę, 2002 m. gruodžio 17 d. UAB „L.“ nuosavo kapitalo vertė rinkoje galėjo būti apie 1 litas (t. 13, b.l. 57-64). Tačiau apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas K. J. paaiškino, kad jam nustatant UAB „L.“ nuosavo kapitalo vertę nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 31 d. sprendimu UAB „L.“ iš Kauno miesto valdybos priteisė 733 050 Lt. Liudytojas paaiškino, jog jeigu minėti duomenys būtų pateikti atliekant UAB „L.“ nuosavo kapitalo vertės apskaičiavimą, galėjo būti nurodyta apskaičiuota kita vertė. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. nurodė, jog perkamos UAB „L.“ akcijų kaina buvo normali, jis pats buvo nuvažiavęs pažiūrėti į įmonę, kokia yra jos padėtis (t. 36, b.l. 101-105). Liudytoja T. J. paaiškino, kad ji buvo viena iš UAB „L.“ akcininkių. UAB „L.“ buvo patogioje vietoje, įvestos dujos. Buvo šalia geležinkelis, dvi džiovyklos. Su savivaldybe turėjo pasirašę veiklos sutartį. A. S. buvo atvažiavęs, žiūrėjo įmonės padėtį. Akcijos kainas pasiūlė A. V. . Taip pat S. P. buvo kelis kartus atvykęs pas UAB „L.“ direktorių. Apžiūrėjo teritoriją, cechus. Tai buvo iki akcijų pirkimo. Keletą kartų buvo A. S. su A. S. , taip pat apžiūrėjo teritoriją, geležinkelį. A. V. jai sakė, kad pasiūlė sukurti įmonę neįgaliesiems, kad būtų ekonominė nauda, kad būtų suteikiamos mokesčių lengvatos. Prieš parduodant įmonę buvo sumažėję užsakymų. Pardavus akcijas įmonė atgijo, taip pat atgijo ir darbas (t. 35, b.l. 81-84). Liudytojas R. V. paaiškino, kad įsigytose įmonėse veikla buvo vykdoma, lentpjūvei intensyviai buvo ieškomas direktoriaus (t. 35, b.l. 38-44). Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikta UAB „L.“ turto vertės nustatymo ataskaita yra tik konsultacinio pobūdžio, taip pat atsižvelgiant į tai, jog turto vertės nustatymą atlikusiam ekspertui nebuvo pateikti visi duomenys apie UAB „L.“ turimą turtą (ekspertas patvirtino, jog apskaičiuojant įmonės akcijų vertę, į ją nebuvo įtraukta UAB „L.“ iš Kauno miesto valdybos priteista 733 050 Lt pinigų suma) nėra jokio pagrindo teigti, jog įmonės akcijos buvo įsigytos už didesnę kainą nei buvo tikroji įmonės akcijų kaina jų įsigijimo dieną. Teisėjų kolegija sutinka, jog įmonės UAB „L.“ akcijos buvo įsigytos nesilaikant L. I. S. D įstatuose nustatytų reikalavimu, kadangi įmonės akcijos buvo įsigyjamos pagal trišalę sutartį, tai yra akcijas įsigijo A. S. , o pinigus už akcijas sumokėjo L. I. S. D (t. 18, b.l. 98-99, 100-101). Toks L. I. S. D direktoriaus S. P. sprendimas prieštaravo 2002 m. gruodžio 3 d. valdybos sprendimui, tačiau įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-262/2013). Nagrinėjamoje byloje analizuojamos 2002 m. gruodžio 17 d. trišalės akcijų pirkimo pardavimo sutartys tokiais sandėriais nelaikytinos, nes pagal sutarčių 3.3. punktą L. I. S. D, sumokėjusi akcijų kainą už A. S. , įgijo teisę reikalauti iš jo atlykinti sutarčių pagrindu sumokėtas pardavėjams pinigų sumas ne anksčiau, kaip po 3 mėnesių nuo atsiskaitymo su pardavėjais dienos. Jeigu A. S. , L. I. S. D. pareikalavus, ne vėliau kaip per 30 dienų negrąžins sumų, tai jis privalės nedelsiant neatlygintinai nuosavybės teise perleisti įgytas UAB „L.“ akcijas L. I. S. D.. A. S. neįvykdęs savo įsipareigojimo, 2003 m. birželio 2 d. UAB „L.“ akcijas perleido L. I. S. D. (t. 18, b.l. 98-101, 105). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog minėtų sutarčių sudarymas buvo akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas, įmonės funkcionavimui kenkiantis sprendimas.

83Dėl UAB „D.“ turto vertės nustatymo. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktą UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitą dėl UAB „D.“ matyti, jog UAB „D.“ turto vertė, nustatyta turto sudėtinių dalių požiūriu. Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog atsižvelgiant į įmonės balanso analizę, kitų dokumentų ir turto analizę, 2003 m. sausio 14 d. UAB „D.“ nuosavo kapitalo vertė rinkoje galėjo būti apie 350000 litų (t. 12, b.l. 191-198). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „D.“ turto vertės nustatymo pažymoje (t. 12, b.l. 197), nėra paaiškinta kodėl grynoji visos įmonės vertė 2003 m. sausio 1 d. nurodyta 405 653 Lt, o akcijų įsigijimo dienai, tai yra 2003 m. sausio 14 d. grynoji įmonės vertė nurodyta 350 000 Lt. Be to, iš pateiktos pažymos taip pat matyti, jog UAB „D.“ priklausantis turtas 2004-2005 m. varžytinėse buvo pardavinėjamas už 680 000 Lt. Ekspertas K. J. paaiškino, kad nustatant nekilnojamojo turto vertę, jis natūroje nebuvo apžiūrėtas, todėl pateikta UAB „D.“ turto vertės nustatymo kaina yra tik konsultacinio pobūdžio. Liudytojas V. V. paaiškino, kad jis pardavė turimas UAB „D.“ akcijas L. I. S. D.. Įmonė turėjo pastatų, buvo filialai Vilniuje ir Druskininkuose. UAB „D.“ buvo penketuke Lietuvoje pačių pirmųjų firmų. Lietuvos Invalidų sporto draugija, įsigydama akcijas prašė leisti atsiskaityti ne iš karto, todėl už įmonę buvo atsiskaityta išsimokėtinai. UAB „D.“ vertėsi įvairia veikla: buvo didmeninė prekyba tiek maisto produktais, tiek statybinėmis medžiagomis, sporto klubas, maisto prekių parduotuvės, kioskai, paviljonai maisto ir pramoninių prekių, mini viešbutis. Iki sutarties pasirašymo, kalbėjo su L. I. S. D kažkuriuo valdybos nariu apie įmonės padėtį. Turėtas įmonės objektas buvo vertingas. Pardavimo kainą pasiūlė jis pats, tokią kainą pasiūlė pasikonsultavęs su pažįstamais nekilnojamo turto įmonių savininkais. Į kainą įėjo ir pastatų vertė, ir firmos vardas (t. 36, b.l. 74-76). Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikta UAB „D.“ turto vertės nustatymo ataskaita yra tik konsultacinio pobūdžio, taip pat atsižvelgiant į tai, jog vertinant įmonei priklausantį turtą jis nebuvo apžiūrėta, be to nebuvo pateikti turimo turto tikslūs ir konkretūs duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu negalima vienareikšmiškai teigti, jog įmonės akcijos buvo įsigytos už didesnę kainą nei buvo tikroji įmonės akcijų kaina jų įsigijimo dieną.

84Dėl UAB „D.“ turto vertės nustatymo. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktą UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitą dėl UAB „D.“ matyti, jog UAB „D.“ turto vertė, nustatyta turto sudėtinių dalių požiūriu. Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog atsižvelgiant į įmonės balanso analizę, 2002 m. gegužės 22 d. UAB „D.“ akcijų vertė rinkoje galėjo būti apie 1 litas (t. 13, b.l. 28-35). Liudytojas K. M. paaiškino, jog jo manymu UAB „D.“ akcijas pardavė už rinkos kainą. Su A. S. ir S. P. jie bendravo apie turgaus veiklą. UAB „D.“ išsinuomojo iš UAB „G.“ patalpas ir jas pernuomojo klientams. Tokia buvo pagrindinė jos veikla. Taip pat įmonė užsiėmė prekyba. Prieš perkant – parduodant akcijas buvo kalbama apie įmonės finansinę būklę, kokie rodikliai, ar įmonė dirba pelningai. Jis pasakė Š. N. apie tai kokia yra reali įmonės padėtis. Liudytojo teigimu įmonės padėtis buvo normali. Įmonė neturėjo jokių skolų. Įmonė buvo nedidelė, bet puiki. Draugijai įsigijus įmonę darbuotojų skaičius liko panašus, pasikeitė iš esmės darbo veikla. Anksčiau buvo kioskas, vėliau prasidėjo turgaus veikla, turgaus administravimas. L. I. S. D. įsigijus įmonę, siekiant integruoti neįgaliuosius buvo ieškoma darbuotojų, kad įdarbinti (t. 35, b.l. 77-79). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui Š. N. parodė, kad jis pirko UAB ,,D.“ akcijas. UAB ,,D.“ prižiūrėjo turgų, kuris buvo šalia UAB ,,G.“. Turgus buvo ant šiluminės trasos. Tam, kad vystyti veiką turgus buvo iškeltas, buvo pagilintas rūsys, padidintos patalpos. Prekeiviai buvo įleisti į vidų ir jiems buvo sudarytos geresnės sąlygos dirbti. Prekeivių buvo apie šimtas. UAB „D.“ akcijos buvo nupirktos už 100 000 Lt. Tokia įmonės akcijų kaina buvo sutarta derybų būdu. Liudytojo manymu tokia akcijų kaina buvo tinkama, kadangi įsigijus įmonės akcijas buvo siekiama iškelti turgų ir sudaryti palankesnes sąlygas prekeiviams dirbti (t. 38, b.l. 137-141). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. V. paaiškino, jog UAB „D.“ buvo šalia UAB ,,G.“, prie automobilių stovėjimo aikštelės buvo daug UAB ,,D.“ priklausančių kioskų, kuriuose buvo prekiaujama. Vėliau UAB „G.“ rūsyje buvo įkurta virš 100 darbo vietų prekeiviams, kurie priklausė UAB „D.“ (t. 38, b.l. 174-176). Dėl UAB „E.“ turto vertės nustatymo. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktą UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo pažymą dėl UAB „E.“ matyti, jog UAB „E.“ turto vertė, nustatyta turto sudėtinių dalių požiūriu. Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog atsižvelgiant į įmonės balanso ir turto analizę 2002 m. birželio 29 d. UAB „E.“ akcijų vertė rinkoje galėjo būti apie 336600 Lt (t. 18, b.l. 15). Liudytojas A. S. parodė, jog 2002 m. prieš parduodant akcijas, įmonės UAB „E.“ finansinė padėtis buvo normali. Įmonė užsiėmė įvairių projektų rengimu. Įmonės pardavimo iniciatoriumi buvo jis. Tokią įmonės pardavimo kainą jis pats pasiūlė. Už kokią kainą bus parduota įmonė yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimo klausimas (t. 36, b.l. 101-105). Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateiktos UAB „D.“ ir UAB „E.“ turto vertės nustatymo pažymos yra tik konsultacinio pobūdžio, taip pat atsižvelgiant į tai, jog turto vertės nustatymą atlikusiam ekspertui nebuvo pateikti visi duomenys apie minėtų įmonių turtą, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad įmonių akcijos buvo įsigytos už didesnę kainą nei buvo tikroji įmonių akcijų kaina jų įsigijimo dieną. Siekiant pašalinti visas abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonių verslo ir nekilnojamojo turto ekspertizių paskyrimo, tačiau teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą nutarė ekspertizės neskirti, kadangi apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertas K. J. ir specialistas K. K. paaiškino, kad įmonių turto vertės buvo atliekamos pažymose nurodytais metodais, kadangi jiems nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentui, kad jie įmonių vertes būtų galėję apskaičiuoti taip pat ir taikydami kitus turto vertės nustatymo metodus, be to, negalėjo apžiūrėti vertinamo turto. Specialistas K. K. apklaustas apeliacinės instancijos teisme taip pat paaiškino, jog jei būtų paskirta ekspertizė užduodant analogiškus klausimus ir pateikiant tuos pačius dokumentus, kurie buvo ir jam pateikti, ekspertams būtų labai sudėtinga nustatyti tuometinę UAB ,,G.“ turto vertę, kadangi UAB ,,G.“ fizinė būklė 2002 m. ir praėjus 14 metų tikrai pasikeitė, pasikeitė ir aplinkybės. Jei ekspertas bandytų skaičiuoti turtą lyginamosios vertės metodu, tai jam būtų sudėtinga atrasti objektyvius lyginamuosius faktorius. Tokius dalykus galima ginčyti (t. 38, b.l. 176-180). Be to, 2016 m. gegužės 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos archyvų skyriaus rašte taip pat nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriui UAB „L.“ ir UAB PN „D.“ veiklos dokumentai buvo perduoti už laikotarpį nuo 1995 m. iki 2004 m., o UAB „G.“ už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2008 m. Vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvo 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, visi UAB „L.“, UAB PN „D.“ bei UAB „G.“ veiklos dokumentai už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2005 m. yra nurašyti ir sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Todėl jie Lietuvos apeliaciniam teismui negalėjo pateikti duomenų apie UAB „L.“ (į. k. 3311981), UAB PN „D.“ (į. k. 3204253), UAB „G.“ (į. k. 3358818) turėtą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, tai yra žemės sklypų ir pastatų nuomos teises, nekilnojamojo turto objektus, geležinkelio atšakos panaudą (UAB „L.“), turėtas transporto priemones bei kreditus (t. 38, b.l. 157). Pažymėtina, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.).

85Turto iššvaistymas yra baigtas, atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, tai yra savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą (ar sumažėjus jo apimčiai). Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra turtinė žala, kuri padaroma turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teisme išnaudojus visas galimybes nėra galimybės tiksliai nustatyti L. I. S. D įsigytų UAB „D.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „D.“ ir UAB „G.“ įmonių akcijų verčių, buvusių jų įsigijimo metu, taigi šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuteistiesiems inkriminuojama veika L. I. S. D. buvo padaryta didelės vertės turtinė žala.

86Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Turtas perleidžiamas neatlygintinai, kai negaunama nieko mainais už perleistą turtą. A. S. ir S. P. yra pripažinti kaltais, dėl nuostolingai veikiančių įmonių UAB „D.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „D.“ ir UAB „G.“ įsigijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Specialisto išvadoje dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų nurodyta, kad buhalterinės apskaitos duomenimis iš ūkinės finansinės veiklos UAB „G.“ 2002 metais apskaitė 242084 Lt nuostolį, o 2003-2006 metais ši veikla buvo pelninga, tai yra už 2003 metus buvo apskaitytas 162391 Lt pelnas, už 2004 metus – 530285 Lt pelnas, už 2005 metus – 631925 Lt pelnas ir už 2006 metus – 3627233 Lt pelnas. 2006 metais iš pagrindinės ūkinės-finansinės veiklos buvo 573811 Lt nuostolis, o iš ilgalaikio materialaus turto pardavimo buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas 4201044 Lt pelnas (t. 29, b.l. 33-34). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „G.“ 2002 veikė nuostolingai, tačiau taip pat nustatyta, kad minėtasi metais turimame pastate – parduotuvėje atliko remonto darbus, todėl negalėjo vykdyti veiklos, kas ir lėmė, jog minėtais metais įmonė veikė nuostolingai. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog 2006 m. spalio 25 d. vykusiame visuotiniame L. I. S. D susirinkime buvo nutarta parduoti UAB „G.“ valdomą pastatą – parduotuvę, ir kad UAB „G.“ priklausantis pastatas – parduotuvė (unikalus numeris 1997-1009-3018) buvo parduotas 2006 m. spalio 27 d. pasirašius pirkimo pardavimo sutartį už 11 800 000 Lt. Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pinigai už pastatą sumokami tokia tvarka: dalį pinigų sumos – 2 570 255,74 pirkėjas įsipareigojo sumokėti UAB „Baltisches Haus“, kaip pardavėjo skolos pagal 2002 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį grąžinimą, o likusią pinigų dalį – 9 229 744,26 Lt (t. 12, b.l. 137-145) Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos dėl UAB „L.“ 2005 m. birželio 17 d. surinkimo pažymos Nr. AU12-137 nustatyta, kad pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus Finansinės atskaitomybės ataskaitų ir balansų duomenimis, įmonės ilgalaikio turto vertė 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 88 865Lt (kokia turto sudėtis pagal pateiktus balanso duomenis nustatyti negalima), 2003 m. gruodžio 31 d. buvo 691 803 Lt, kurį sudarė nematerialus turtas – 602 938Lt (tai įsigytų UAB „Z. L.“ (kodas ( - )) akcijų vertė ir kitas ilgalaikis turtas – 88 865Lt, kurio vertė perkelta iš 2002 m balanso, tačiau nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Taip pat nurodyta, jog iš pateiktos informacijos apie įmonės ilgalaikį turtą už tikrintą laikotarpį negalima nustatyti ar įmonės pateikti balansiniai duomenys apie turėtą ilgalaikį turtą yra teisingi (t. 12, b.l. 159-161). UAB „L.“ laikinai einančios direktorės pareigas L. D. 2004 m. balandžio 10 d. paaiškinamajame rašte nurodyta, jog 2003 m. sausio 1 d. UAB „L.“ įstatinis kapitalas buvo 21 000 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 50 059 Lt (29 064 Lt mokesčiai, 20 995 – atlyginimai ir socialinis draudimas). Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 55 591 Lt. Sąraše buvo nurodyti penki darbuotojai (t. 13, b.l. 76). Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos dėl UAB „E.“ 2005 m. gegužės 26 d. surinkimo pažymos Nr. 18-05-AU12-127 nustatyta, kad įmonė 2002 metais veiklą vykdė. Per 2002 metus mokėtojas uždirbo 30 947,83 Lt pajamų. Pateiktais buhalterinės apskaitos ir įmonės ilgalaikio turto apskaitos duomenimis, įmonės ilgalaikio turto likutinė vertė 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 19 138,06 Lt. Mokėtojo skolos darbuotojams, biudžetui ir tiekėjams 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 17 753 Lt (t. 12, b.l. 169-171). Dėl UAB „D.“ veiklos liudytojai K. M. , Š. N. , V. V. paaiškino, jog įmonę „D.“ L. I. S. D. buvo naudinga įsigyti, kadangi įsigijus įmonę UAB „G.“ rūsyje buvo įkurta virš 100 darbo vietų prekeiviams, kurie priklausė UAB „D.“ (t. 35, b.l. 77-79, t. 38, b.l. 137-141, 174-176). Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad kai kurios įmonės vertinimo metu jau veiklos nebevykdė ar buvo bankrutavusios neleidžia teigti bei konstatuoti, kad jos buvo neveikiančios, nuostolingos ar bankrutuojančios ir jų įsigijimo metu. Tai turi būti nustatyta neginčijamais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegijos manymu, remiantis vien įmonės metų balanse pateiktais duomenimis, kad tam tikrais metais įmonė iš savo veiklos patyrė nuostolį, negalima vienareikšmiškai pripažinti, kad įsigyjant įmonių akcijas buvo priimtas blogas verslo sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo išaiškinta, jog dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-7-124/2014). Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pasirinktas aiškiai rizikingas L. I. S. D veiklos modelis, kadangi aukščiau aptarti įrodymai nepatvirtina, kad įmonės po jų įsigijimo L. I. S. D. nevykdytų ir neplėtotų veiklos, dirbtų nuostolingai. Liudytojas R. V. parodė, jog L. I. S. D įsigytose įmonėse veikla buvo vykdoma, lentpjūvei intensyviai buvo ieškoma direktoriaus (t. 35, b.l. 38-44). Liudytojas K. M. parodė, jog L. I. S. D. įsigijus UAB „D.“, siekiant integruoti neįgaliuosius buvo ieškoma įdarbinti darbuotojų (t. 35, b.l. 77-79). Liudytoja T. J. parodė, jog L. I. S. D. įsigijus UAB „L.“, įmonėje vėl aktyviai pradėjo savo veiklą (t. 35, b.l. 81-84). Liudytojas Valerij Staržinskij parodė, kad L. I. S. D. valdant įmonę UAB „L.“ jie ieškojo darbuotojų, kurie turėtų negalią. Tačiau nebuvo lengva surasti tokius žmones. Buvo finansinės galimybės sukurti darbo vietas, tačiau buvo sunku rasti darbuotojų (t. 35, b.l. 164). Šiuo atveju teisėjų kolegijos manymų, atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas aplaidus, viršijant įgaliojimus, rizikingas valdymas įsigytose įmonėse. Be to, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad L. I. S. D turtas įsigytų įmonių savininkams buvo perleistas neatlygintinai, kadangi aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad L. I. S. D įsigydama įmonių akcijas įgijo ir jų kilnojamą bei nekilnojamą turtą. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų bei aukščiau aptartų duomenų matyti, kad įsigytose įmonėse buvo vykdoma veikla, taip pat kai kuriose įmonėse jų veikla buvo vykdoma pelningai.

87Pagal UAB „D.“ direktoriaus K. M. 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktą pažymą bendrovėje nuo 2002 m. gegužės 22 d. iki 2004 m. lapkričio 10 d. žmonių su negalia nedirbo (t. 11, b.l. 196). Pagal UAB „D.“ direktoriaus K. M. 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktą pažymą bendrovė iš UAB „G.“ pagal negyvenamų patalpų sutartis nuomojasi patalpas, kurias pernuomoja fiziniams bei juridiniams asmenims (t. 11, b.l. 197). Byloje nėra pateikta duomenų ar patalpos nebuvo nuomojamos asmenims turintiems negalią. Pagal UAB „E.“ direktoriaus A. S. 2004 m. rugsėjo 27 d. pažymą bendrovėje dirba du neįgalieji, tai yra A. S. ir I. B. (t. 11, b. l. 199). Tuo tarpu pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2011 m. kovo 18 d. raštą nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. UAB „E.“ dirbo keturi apdraustieji (tai yra L. M. , D. R. , L. D. , A. S. ), kuriems buvo nustatytas neįgalumo lygis (t. 14, b.l. 113-115). Pagal bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ įgalioto asmens J. B. 2004 m. lapkričio 8 d. pažymą UAB „L.“ dirbo du neįgalieji, tai yra laikinai einantis direktoriaus pareigas L. D. ir buhalterė T. J. (t. 11, b. l. 200). Pagal bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ įgalioto asmens G. G. 2004 m. lapkričio 8 d. pažymą nustatyta, kad UAB „D.“ dirbo vienas neįgalusis I. M. (t. 12, b. l. 13 ). Pagal UAB „G.“ direktoriaus A. S. 2004 m. lapkričio 9 d. pažymą nustatyta, kad bendrovėje dirbo 4 neįgalieji: A. S. , L. D. , E. J. , A. S. (t. 12, b. l. 15). Pagal UAB „G.“ vyriausios buhalterės V. V. pateiktą pažymą nustatyta, jog 2002 m. gruodžio 1 d. UAB „G.“ dirbo 9 darbuotojai, o 2005 m. liepos 4 d. 14 darbuotojų (t. 12, b.l. 99). Iš išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijos vertinimu galima teigti, jog pateiktos pažymos patvirtina, kiek pažymų pateikimo dieną įmonėse dirbo asmenų turinčių negalią, išskyrus dėl UAB „D.“, tačiau, jos nepatvirtina, ar toks neįgalių asmenų skaičius taip pat dirbo ir po įmonių akcijų įsigijimo L. I. S. D.. Iš pateiktos pažymos negalima nustatyti ar po minėtos įmonės akcijų įsigijimo joje nedirbo ar nebuvo įdarbinti ir kiti neįgalieji. Teisėjų kolegijos vertinimu minėti duomenys neatspindi tikrosios įmonės padėtie dėl jose dirbančių neįgaliųjų, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. sausio 24 d. raštą Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis uždaroji UAB „G.“ laikotarpiu nuo 2002-12-09 iki 2008-12-17, UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2002-12-17 iki 2005-10-06 ir UAB „D.“ laikotarpiu nuo 2003-01-14 iki 2006-07-18 apdraustųjų asmenų neturėjo. UAB „D.“ apdraustieji laikotarpiu nuo 2002-05-22 iki 2006-12-31 negavo invalidumo/netekto darbingumo pensijų. UAB ,E.“ 3 apdraustieji laikotarpiu nuo 2002-06-29 iki 2006-12-31 gaudavo invalidumo/netekto darbingumo pensijas. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad darbdavys nėra įgaliotas Fondo valdybos teritoriniam skyriui teikti duomenis apie tai, kiek pas jį yra apdraustųjų, kuriems nustatytas darbingumo lygis. Taip pat nurodyta, kad Registre yra duomenys apie valstybinių socialinio draudimo išmokų gavėjus, tačiau Fondo valdybos teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie asmenims nustatytą darbingumo lygį. Jeigu asmeniui darbingumo lygis nustatytas, tačiau į Fondo valdybos teritorinį skyrių toks asmuo dėl netekto darbingumo/ invalidumo pensijos (toliau - pensija) nesikreipė arba kreipėsi, tačiau neatitiko sąlygų pensijai skirti, nes neturėjo minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, Registre nėra informacijos, kad tam tikru laikotarpiu jam buvo mokama pensija. Be to, asmeniui gali būti nustatyti darbingumo lygio procentai didesni, negu tie, kurių netekus gali būti skiriama pensija (t. 33, b.l. 41). Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad iš esmės visose įmonėse dirbo neįgalieji tačiau negalima tiksliai nustatyti kiek tiksliai dirbo neįgaliųjų, ar galbūt neįgaliesiems buvo suteiktos kitokios lengvatos, pavyzdžiui nuomojantis patalpas prekybos vietai. Juo labiau neaišku kiek pasak kaltinimą palaikiusios prokurorės turėjo būti įdarbinta neįgalių asmenų įsigytose įmonėse, jog būtų pripažinta, kad L. I. S. D įsigydama įmones nepažeidė savo įstatuose bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju nebuvo vertinta bei atsižvelgta į įmonių dydį bei vykdomą veiklos pobūdį, bei į veiksmus, kurie buvo atlikti bei kurių buvo imtasi po įmonių įsigijimo L. I. S. D.. Lietuvos valdybos posėdžiuose buvo sprendžiami klausimai dėl įsigytų įmonių tolimesnės veiklos (t. 33, b.l. 12-13, 24, 29), buvo paskirti įmonių direktoriai, kurie iš esmės turėjo sąžiningai ir rūpestingai rūpintis valdomomis įmonėmis (t. 33, b.l. 11, 21, 22-23, 25). O buvo apsiribota vien tik konstatavimu, kad įmonėse nebuvo įdarbinta daug neįgaliųjų bei, kad įmonėms po kelių metų buvo iškeltos bankroto bylos, kas teisėjų kolegijos manymu, negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad įmonės buvo įsigytos, ne siekiant įgyvendinti L. I. S. D įstatuose numatytus tikslus. Pažymėtina, kad pagal L. I. S. D įstatų 2. punktą pagrindiniai L. I. S. D uždaviniai buvo fizinė ir psichologinė neįgaliųjų relaksacija, reabilitacija, rekreacija, integracija ir reintegracija į visuomenę per sportą ir organizacinį darbą (t. 4, b.l. 113-120). Tai, kad L. I. S. D neįgyvendino įstatuose bei planuose nustatytų bei išsikeltų savo strategijos ir veiklos planų, neduoda pagrindo teigti, kad A. S. dar iki L. I. S. D įsteigimo žinojo, kad jis pirmiausia įsigys nuostolingai veikiančias įmones ir už jas atsiskaitys už paramai gautas lėšas bei, kad tokį planą pasiūlė S. P. , tai yra, kad jie kartu susitarė iššvaistyti L. I. S. D turtą.

88Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į teismo ištirtų įrodymų visumą bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais daro išvadą, jog šiame nuosprendyje pateiktas išsamus visų bylos įrodymų vertinimas patvirtina, kad A. S. ir S. P. nepadarė jiems inkriminuotų nusikaltimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtų galima pripažinti, kad A. S. ir S. P. įtikino L. I. S. D narius priimti neteisėtus sprendimus, be to, nenustatyta, kad L. I. S. D įsigijo įmones už didesnę kainą nei buvo tikroji jų vertė, tai pat nenustatyta, kad L. I. S. D. įsigyjant įmones A. S. ir S. P. iš anksto žinojo, kad įsigijus įmones jų veikla nebus susijusi su L. I. S. D. Priešingai, byloje ištirti įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtino, kad L. I. S. D įsigytų įmonių kaina iš esmės galėjo atitikti tokią kainą už kokią jos ir buvo įsigytos, be to įsigytose įmonėse taip pat dirbo ir neįgalieji. Todėl nepripažįstama, kad L. I. S. D paramai gautos lėšos buvo panaudotos netinkamai, nesiekiant vykdyti L. I. S. D įstatuose numatytų tikslų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, A. S. ir S. P. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, todėl jiems negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą. Jie išteisinami. nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog A. S. ir S. P. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, tai yra panaikinamas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendis, todėl šiuo atveju yra visiškai patenkinamas ir asmens kurio atžvilgu ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui Š. N. apeliacinis skundas, kadangi panaikinus skundžiamą nuosprendį, nebelieka procesinio dokumento, kuriuo iš esmės buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, konstatuojant, kad ne tik Š. N. , bet ir R. V. , J. V. , E. V. padarė nusikalstamas veikas (atitinkamai Š. N. vienu atveju veikdamas tyčia, kitu atveju dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o R. V. , J. V. , E. V. dėl nusikalstamo nerūpestingumo).

89Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad ūkinėje veikloje atlikto sandorio neteisėtumas identifikuojamas ne pagal formalią teisę atlikti vieną ar kitą sandorį, bet pagal tai, kiek šie sandoriai atitinka patikėtojo valią ir interesus. Iššvaistymo normos taikymas turi būti grindžiamas akivaizdžiu veikos žalingumu savininko interesams, o esant abejonėms, prioritetas suteikiamas ne baudžiamosioms, bet civilinėms pažeistų teisių atstatymo priemonėms. Tai ypač aktualu, kai nagrinėjamos įmonės administracijos vadovo, siejamo su įmone pasitikėjimo (fiduciariniais) santykiais, sudarytas sandoris. Tokio sandorio teisėtumas ar neteisėtumas dažnai nustatinėjimas pagal vadinamą rūpestingo šeimos galvos (bonus pater familias) elgesio standartą, suponuojantį pareigą elgtis apdairiai ir protingai. Šis kriterijus ne kartą pabrėžtas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-266/2006).

90Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis (nuteistasis) išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas manydamas, kad jam padaryta žala, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

91Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų A. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų (dėl susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą, dėl teisės į gynybą pažeidimo, dėl teismo šališkumo, dėl A. S. paskirtos griežtos bausmės pagrįstumo, dėl ilgo proceso ir kt.), nes dėl A. S. ir S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį priimamas išteisinamasis nuosprendis.

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

93Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

94A. S. dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

95S. P. dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

96Prokurorės pareikštą 3 986 463,16 Eur (13 764 460 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

97Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. spalio 10 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. priklausančiam turtui: statiniams esantiems Prienai, Kęstučio g. 96, registro Nr. 44/349169, unikalūs Nr. 4400-0514-1646, Nr. 4400-0514-1671, Nr. 4400-0514-1706; žemės sklypui esančiam Prienai, Kęstučio g. 96, registro Nr. 69/8038, unikalus Nr. 6943-0008-0067; butui esančiam Birštonas, Druskupio g. 4-11, registro Nr. 20/3096, unikalus Nr. 1298-5000-2010:0010; žemės sklypui esančiam Elektrėnų sav. Pastrėvio sen. Karkučių kaime, registro Nr. 42/2254, unikalus Nr. 7910-0007-0213; statiniui esančiam Elektrėnų sav. Pastrėvio sen. Karkučių kaime, registro Nr. 10/28795, unikalus Nr. 7998-9008-1000; 1/3 žemės sklypo esančiam Anykščių rajone, Skiemonių sen. Aniūnų kaime, registro Nr. 34/2173, unikalus Nr. 3440-0002-0017; 1/3 statinių esantiems Anykščių rajone, Skiemonių sen. Aniūnų kaime, registro Nr. 90/91709, unikalūs Nr. 3493-5009-9011, Nr. 4400-0237-0260, Nr. 4400-0237-0292, Nr. 4400-0237-0327, Nr. 4400-0237-0405, Nr. 4400-0237-0481; 34/179 žemės sklypo esančiam Jurbarko rajone, Skirsnemunės sen. Kartupėnų kaime, registro Nr. 94/16847, unikalus Nr. 9492-0003-0051; žemės sklypui esančiam Birštono sav. Birštono mieste, registro Nr. 44/498213, unikalus Nr. 4400-0733-4269.

98Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. P. priklausančiam turtui: žemės sklypui esančiam Kauno rajono savivaldybė, Lapių seniūnija, Šatijų kaimas, Bebrų g. 6, registro Nr. 52/12100, unikalus Nr. 5240-0043-0028.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas S. P.... 6. Iš nuteistųjų A. S. ir S. P. L. I. S. D. solidariai priteista 365 492 Eur... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. A. S. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 28 d. iki 2006... 9. Valdybos nariams dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jam (A. S. ) tyčia,... 10. 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo... 11. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „E.“ akcininkas A. S.... 12. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „G.“ veikla... 13. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „L.“ viena iš... 14. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „D.“ akcininkas V. V.... 15. 2002 m. gegužės 22 d. – 2006 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu organizavo... 16. S. P. nuteistas už tai, kad jis, nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2006 m. liepos... 17. Valdybos nariams dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o A. S. tyčia,... 18. 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo... 19. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „E.“ akcininkas A. S.... 20. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „G.“ veikla... 21. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad perkamos UAB „L.“ viena iš... 22. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „D.“ akcininkas V. V.... 23. 2002 m. gegužės 22 d. – 2006 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu, organizuojant... 24. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 25. Apeliantas nurodo, kad priimant nuosprendį pirmosios instancijos teismas... 26. Skunde analizuojami Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto... 27. Nuteistasis apeliaciniame skunde analizuoja L. I. S. D veiklos įstatų normas,... 28. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB... 29. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad lėšos niekada nebuvo neatlygintinai... 30. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiama Lietuvos Respublikos asociacijų... 31. Dėl išdėstytų aplinkybių skunde teigiama, kad pirmosios instancijos... 32. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje dėl nusikalstamą veiką... 33. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nepaisant fakto, kad L. I. S. D buvo... 34. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas V. S. apeliaciniame skunde prašo... 35. Apeliantų teigimu, pažeidimai (jeigu jie buvo) padaryti A. S. net... 36. Apeliantai pažymi, kad A. S. veiksmai negali sudaryti Lietuvos Respublikos BK... 37. Apeliantai remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis... 38. Apeliantai taip pat teigia, kad pagrindą netinkamai išnagrinėti... 39. Apeliantai taip pat nurodo, jog Š. N. veiksmai kaltinamajame akte aprašyti... 40. Apeliantai pažymi, jog neaišku kokiu pagrindu buvo nuspręsta, kad vieni iš... 41. Apeliantai taip pat nurodo, jog apygardos teismas netinkamai tyrė ir vertino... 42. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog apygardos teismas... 43. Apeliantai taip pat nurodo, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą, jam buvo skirtas... 44. Apeliantai taip pat nurodo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo... 45. Apeliantai nurodo, jog teismo paskirta tokia griežta bausmė, skundžiamame... 46. Apeliantai taip pat pažymi, jog nuo veikų, už kurių padarymą yra nuteistas... 47. Š. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m.... 48. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti tokį... 49. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį netinkamą... 50. Apeliantas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje b.b. Nr.... 51. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog apkaltinamajame nuosprendyje... 52. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai, taip pat... 53. Nuteistųjų S. P. , A. S. ir jo gynėjo advokato V. S. , asmens kurio... 54. Dėl Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo... 55. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas, taip pat asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis... 56. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte... 57. Pažymėtina tai, kad šioje byloje Kauno apygardos teismo teisėja,... 58. Pirmosios instancijos teisme 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusiame teismo posėdyje,... 59. Pagal suformuotą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas Lietuvos... 60. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytomis... 61. Šioje baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamas veikas, už kurių... 62. Dėl Lietuvos Respublikos BPK 184 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo... 63. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažino kaltu dėl... 64. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis... 65. Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė... 66. Byloje nustatyta, kad 2001 m. spalio 28 d. dalyvaujant 29 nariams buvo... 67. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2002 m. sausio 14 d. valdybos... 68. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. V. , L. I. S. D... 69. Iš aukščiau aptartų byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad visus... 70. Nagrinėjamoje byloje L. I. S. D direktoriui S. P. taip pat buvo pareikštas... 71. Taip pat teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių ar kaip teigė byloje... 72. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui... 73. Kaip matyti iš pateiktų kaltinimų, tiek A. S. , tiek S. P. pripažinti... 74. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį... 75. Taigi konstatavus, jog L. I. S. D galėjo įsigyti įmonių akcijas, taip pat... 76. L. I. S. D, atstovaujama Š. N. 2002 m. gegužės 22 d. sudarė dvi akcijų... 77. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos Kauno apskrities valstybinės... 78. Nagrinėjamoje byloje A. S. ir S. P. veikų kvalifikavimas pagal Lietuvos... 79. Pirma dėl to, kad tokios pažymos savo patikimumu negali būti prilygintos... 80. Antra dėl, baudžiamojoje byloje pateiktų ir teismo ištirtų kitų įrodymų... 81. Dėl UAB „G.“ verslo vertės nustatymo. Kaip matyti, pagal baudžiamojoje... 82. Dėl UAB „L.“ turto vertės nustatymo. Pagal baudžiamojoje byloje... 83. Dėl UAB „D.“ turto vertės nustatymo. Pagal baudžiamojoje byloje... 84. Dėl UAB „D.“ turto vertės nustatymo. Pagal baudžiamojoje byloje... 85. Turto iššvaistymas yra baigtas, atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184... 86. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems... 87. Pagal UAB „D.“ direktoriaus K. M. 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktą... 88. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į teismo ištirtų įrodymų visumą... 89. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 90. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad... 91. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų A. S. ir jo gynėjo... 92. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4... 93. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir... 94. A. S. dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK... 95. S. P. dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK... 96. Prokurorės pareikštą 3 986 463,16 Eur (13 764 460 Lt) civilinį ieškinį... 97. Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. spalio 10 d.... 98. Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. lapkričio 2 d....