Byla e2-2-769/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės L. B. patikslintą priešieškinį ieškovei E. P. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E. Ž., dalyvaujant ieškovei E. P., ieškovės atstovui advokatui E. G., atsakovei L. B., atsakovės atstovei advokatei O. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei L. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės L. B. patikslintą priešieškinį ieškovei E. P. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalinti ūkinio pastato 18/100 dalį, registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ), pažymėtas plane 3I1p, esančio adresu ( - ), ir priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei 9/100 ūkinio pastato dalį, esančią adresu ( - ); priteisti iš ieškovės už jai atitenkančią ūkinio pastato dalį 1116,00 Eur piniginę kompensaciją atsakovei; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto rūmai) 2016-06-09 sprendimu atidalino ieškovės 38/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su J. V. valdomo buto, esančio ( - ), ir ieškovei priteisė kambarį (9,12 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-4, kambarį (9,83 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-5, ir verandą; atidalino J. V. 62/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove valdomo buto, esančio ( - ) ir J. V. priteisė koridorių (1,61 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-1, kambarį (19,31 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-2, virtuvę (7,93 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-3, tualetą ir vonią (2,25 kv. m.), pažymėtus indeksu 2-6; priteisė ieškovei iš J. V. 7109,50 Eur kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1539-479/2016 nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas išaiškino, jog šalys byloje neprašė spręsti klausimo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 18/100 dalies ūkinio pastato atidalijimo ir su tuo susijusių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių neįrodinėjo. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė neteko (prarado) 5.79 kv. m. turto dalies ploto, o J. V. įgijo ieškovės netekto ploto dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 1997-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 483/97 nuspręsta nustatyti sandėliuko, esančio ( - ), naudojimosi tvarką, paskiriant J. V. naudojimuisi sandėliuko dešinę pusę. Teismo sprendimo pagrindu negali būti nei išduotas vykdomasis raštas, nei apskritai pradėtas šio sprendimo priverstinis vykdymas, nes yra ženkliai praleistas CPK 606 str. nustatytas terminas, per kurį vykdomasis dokumentas galėtų būti pateiktas vykdyti. Ieškovės teigimu, teismo sprendimu nustatyta naudojimosi ūkiniu pastatu (sandėliuku) tvarka netenkino šalių interesų: į ūkinį pastatą yra tik vienas bendras įėjimas, kuriuo naudojasi abu bendraturčiai; abiem bendraturčiam priklausanti ūkinio pastato bendra dalis yra 18/100, kas sudaro 8,28 kv.m., t.y. kiekvienam bendraturčiui priklauso po 9/100 dalis ūkinio pastato, kas sudaro po 4,14 kv.m., t.y. kiekvienam bendraturčiui tenkanti ūkinio pastato dalis yra labai maža, todėl naudojimasis šiomis dalimis nėra racionalus; ūkinis pastatas yra prastos būklės, jame negyvena nei viena šalis; ūkinio pastato vidaus remontą atliko ieškovė (t.y. ūkinis pastatas buvo pagerintas ieškovės lėšomis). Dėl naudojimosi ūkinio pastato dalimis dažnai kviečiama policija, rašomi pareiškimai į visas įmanomas instancijas. Bendraturčių santykiai naudojantis bendrąja daline nuosavybe yra konfliktiniai ir nėra galimybių rasti bendrą sutarimą, šie konfliktai tęsiasi labai ilgą laiką, anksčiau teismo sprendimu nustatyta naudojimosi ūkinio pastatu tvarka neišsprendžia naudojimosi ūkinio pastato problemos, todėl nesant galimybės atidalyti šio ūkinio pastato natūra, atsakovei turėtų būti priteista kompensacija pinigais, o ieškovei turėtų būti priteista ūkinio pastato dalis, priklausanti atsakovei. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registrų išrašo matyti, jog vidutinio ūkinio pastato rinkos vertė 2017-04-20 nustatyta 12400,00 Eur, todėl 1 kv.m. vertė yra 269,565 Eur, 4,14 kv.m. vertė yra 1116,00 Eur. Mano, jog ieškovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Teigia, jog kitoks naudojimosi tvarkos nustatymas teiktų prielaidų šalių konfliktinių situacijų kilimui ateityje bendrai naudojantis, valdant ir disponuojant turtu; šiuo atveju neįmanoma rasti jokio sutarimo, kuris atitiktų racionalumo, patogumo reikalavimus, tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, nepažeistų kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, atitiktų interesų pusiausvyros principus.

5Ieškovė E. P. 2019-01-29 teismo posėdžio metu paaiškino, kad sandėliukas jai yra reikalingas laikyti daiktus, prekes, nes vykdo individualią veiklą, prekiauja mugėse. Pagal pateiktą atsakovės projektinį pasiūlymą atidalinus patalpą negalėtų patekti į antrą aukštą; konfliktai tarp šalių nesibaigtų. Gegužės mėnesį, 12-13 dieną (tiksliai pasakyti negali) su J. V. buvo radę bendrą sprendimą, J. V. leido tvarkyti sandėliuką, atidavė raktą nuo durų, su J. V. buvo sutarę, jog jis perleis savo sandėliuko dalį, ketino byloje sudaryti taikos sutartį.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. G. prašė ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; paaiškino, kad sandėliuku naudotis, kaip siūlo atsakovė, praktiškai neįmanoma, nes sandėliukas yra labai mažo ploto. Architektė prieš parengdama projektinį pasiūlymą kadastrinių matavimų neatliko, nepatikrino, ar 1998 m. pateiktame suderinime nurodyti skaičiai yra teisingi, todėl tikėtina, jog projektiniame pasiūlyme užfiksuoti atstumai, skaičiai yra netikslūs. Patekimas iš pirmo aukšto į mansardos patalpas buvo dešinėje pusėje, tai reiškia, kad kairėje pusėje angos nebuvo, nes iš pirmo aukšto per E. P. pusę padarant angą nebūtų įmanoma pakilti dėl šlaitinio stogo. Teigia, kad vienintelis patekimas iš pirmo aukšto į mansardą galimas dešinėje pusėje iš J. V. pusės. Pati architektė pripažino, kad pateiktas pasidalinimas nėra projektas, o tik pasiūlymas; architektė neatliko tyrimų, nepasižiūrėjo, kokios laikančios konstrukcijos, „neapsimatavo patalpų“ ir pan. Laikotarpyje nuo gegužės mėnesio iki J. V. mirties, E. P. su J. V. žodžiu buvo sutarę, kaip jie išspręs ginčą ir atitinkamai tuos susitarimus buvo pradėję vykdyti; J. V. buvo leidęs naudotis visu sandėliuku, jam matant E. P. atliko bendrą remontą sandėliuke; J. V. vežėsi tam tikrus daiktus iš sandėliuko, t.y. atlaisvino sandėliuką, tai rodo, jog šalys buvo išsprendusios byloje kilusį ginčą. Susitarimai yra privalomi ir paveldėjimą priėmusiam asmeniui, todėl jie turi būti vykdomi.

7Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo išreikalauti iš ieškovės E. P. neteisėto valdymo atsakovei nuosavybės teise priklausančias 9/100 ūkinio pastato dalis adresu ( - ), ir grąžinti atsakovei L. B. šio ūkinio pastato dalį (dešinę pusę), perduoti raktą nuo ūkinio pastato laukinių durų; nustatyti ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes -per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius reikalavimo, numatyto 1 punkte, - skirti ieškovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną; atidalinti tarp šalių ūkinio pastato 18/100 dalį, esančio adresu ( - ), pažymėtą plane 3I1p, pagal paruoštą 2018 m. kovo mėn. architektės A. B. projektą; atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinio pastato 18/100 dalį atsakovei L. B. atitenka 4,14 kv. m. ūkinio pastato dešinė pusė, o ieškovei atitenka 4,14 kv. m. ūkinio pastato kairė pusė. Atsakovė suteikia teisę ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį per jai priklausančią nuosavybę; teismo sprendimui įsiteisėjus atsakovė laike 2 mėn. įsipareigoja savo lėšomis įrengti ūkinio pastato viduje lengvos konstrukcijos pertvarą ir įstatyti į ieškovei priklausančio ūkinio pastato dalį duris. Nurodė, kad atsakovė šioje byloje yra J. V., mirusio 2018 m. gegužės 14 d., dukra-teisių perėmėja. Ūkinio pastato dalis tarp šalių nėra atidalinta, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-03-28 sprendimu nustatyta sandėliuko, esančio ( - ), naudojimosi tvarka. J. V. buvo paskirta naudotis sandėliuko dešine puse, nes jis gavo butą ir pastoviai jame gyveno nuo 1973 m. ir naudojosi šiuo sandėliuku iki savo mirties, o kita bendraturtė- ieškovė E. P. buto dalį ir sandėliuką įgijo dovanojimo sutarties pagrindu nuo 1995-05-18 ir naudojasi šiuo turtu tik vasarą. Pažymėjo, kad ieškovė po J. V. mirties, savavališkai pakeitė ūkinio pastato laukinių durų užraktą, be statybą leidžiančių dokumentų atliko ūkinio pastato statybos darbus: naujai įrengtas medinis perdenginys, stogo konstrukcijoje įrengtas naujas Velux langas, fasado sienoje įrengė plastikinį langą bei nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato pravedė nuotekų ir šalto vandens vamzdynus. Ieškovė neleidžia atsakovei naudotis ūkinio pastato dešine puse motyvuodama tuo, jog neva J. V. pagal žodinį susitarimą jai perleido savo priklaususio ūkinio pastato dalį. Šitokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes iki savo mirties atsakovė, būdama dukra, pastoviai bendravo su tėvu ir J. V. niekada neteigė, jog dalį ūkinio pastato yra perleidęs ieškovei, o atvirkščiai teigė, jog ūkinio pastato dalies niekada neatsisakys ir neperleis ieškovei, nes ūkinis pastatas reikalingas jam pačiam, nes jame laiko įvairius daiktus, kadangi turi tik vieną kambarį ir virtuvę. Kadangi ieškovė šitokiais paminėtais veiksmais akivaizdžiai ir esmingai pažeidžia atsakovės teises, todėl CK 4.95 straipsnyje įtvirtintu savininko teisių gynimo būdu atsakovė reiškia vindikacinį reikalavimą-išreikalauti iš ieškovės neteisėto valdymo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, -9/100 ūkinio pastato, ir šią nekilnojamojo turto dalį kartu su raktu nuo šio pastato laukinių durų perduoti atsakovei. Teigia, jog ieškovė nesiekia geruoju išspręsti ginčo, statybos darbus ūkiniame pastate atliko savavališkai be atsakovės sutikimo ir be statybą leidžiančių dokumentų, nereaguoja į atsakovės bei įvairių valstybės institucijų raštus. Mano, jog šalims priklausančio ūkinio pastato dalį galima atidalinti be neproporcingos žalos šiam statiniui, ką patvirtina architektės pateiktas ūkinio pastato patalpos padalinimo pasiūlymas. Pagal šį pateiktą variantą įėjimas liktų tas pats iš dešinės pastato pusės, nes padaryti atskirą įėjimą ieškovei iš kairės pusės į jai nuosavybės teise priklausančio pastato dalį neįmanoma, nes pastatas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje ir pastato fasado sprendiniai negali būti keičiami. Kiekvieno iš šalių atitenkančias pastato dalis galima izoliuoti, perskyrimo darbai atliekami patalpos viduje, atskiriant jas pagal siūlomą variantą įrengiant lengvomis konstrukcijomis, sumontuojant vietoje surenkamas pertvaras. Patekimas į mansardoje priklausančias ūkinio pastato patalpų dalis įrengiama iš pirmame aukšte kiekvienam bendraturčiui priklausančios sandėliuko dalies. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nuo pat apsigyvenimo bute momento siekė bet kokiu būdu užimti J. V. priklausančio ūkinio pastato dalį, o vėliau ir atsakovei. Kol nebuvo pertvaros sandėliuke, ieškovė išmėtydavo ankstesnio savininko J. V. pasidėtus daiktus, o vėliau ją įrengus, išgriaudavo šią pertvarą, nors nustatant teisme naudojimosi tvarką dėl sandėliuko atsakovas buvo pateikęs projektą, kad galima atsidalinti šią ūkinio pastato dalį, tačiau ieškovė šią aplinkybę ignoravo, todėl ūkinio pastato dalis iki šiol nėra atidalinta. Atsakovė sutinka savo lėšomis įrengti lengvos konstrukcijos pertvarą ūkinio pastato dalyje, įstatyti į ieškovei priklausančio pastato dalį duris, kad būti galima įgyvendinti pateiktą architektės atsidalinimo projektą. Ginčo ūkinio pastato patalpos atsakovei yra besąlygiškai reikalingos, nes kitų patalpų įvairaus pobūdžio daiktams pasidėti atsakovė neturi,-atsakovės turima nuosavybė yra vienintelė ir pastovi gyvenamoji vieta. Atsakovės nuomone, patenkinus ieškovės ieškinį ir atidalinus ūkinį pastatą, paskiriant atsakovės dalį ieškovei, o atsakovei išmokant simbolinę piniginę kompensaciją už dalį ūkinio pastato, bus esmingai pažeistos atsakovės teisės.

8Atsakovė L. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti, paaiškindama, kad dešimt metų ieškovė į mansardą patekdavo iš savo dalies ir jokių konfliktų dėl to nebuvo; sandėliukas yra reikalingas kaip ūkinis pastatas pasidėti daiktams, o ieškovei sandėliukas reikalingas kaip gyvenamoji patalpa, ieškovė be jokių leidimų ir sutikimo atliko remontą, pravedė vandentiekį, kanalizaciją; atsakovė negali patekti į sandėliuką, nes ieškovė pakeitė spynas, po tėvo mirties negalėjo išsivežti tėvo daiktų; sandėliuke buvo dviratis, urna, čiužiniai, patalynė, tėvo drabužiai; sutinka pagal pateiktą projektą savo lėšomis įrengti lengvos konstrukcijos pertvaras, nemato problemos, kad per jos dalį ieškovė patektų į savo ūkinio pastato dalį.

9Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė O. G. paaiškino, kad šalys yra bendraturtės, ieškovė naudojasi turtu nuo 1995 m. ir tik vasarą, tuo tarpu J. V. turtu naudojosi nuo 1973 m.; tarp J. V. ir ieškovės nebuvo sudaryta jokio susitarimo dėl ūkinio pastato dalies, nes bet koks susitarimas turi būti rašytinės formos bei sumokamas avansas, o šitų veiksmų atlikta nebuvo. Ieškovei buvo žinoma, jog bet kokie susitarimai turi būti sudaryti rašytine forma, nes tokią patirtį turėjo, - 1999 m. gruodžio 6 d. buvo sudarytas susitarimas, kurio ieškovė nevykdė. Iki mirties J. V. jautėsi blogai, o ( - ) mirė, todėl gegužės mėnesio 12-13 dienomis negalėjo būti jokie susitarimai su ieškove. Mirus J. V., atsakovė į tėvo dalį patekti negali. Ieškovė savavališkai pakeitė ūkinio pastato laukinių durų užraktą, savavališkai atlieka statybos darbus, be jokių leidžiančių dokumentų, atsakovei neleidžia naudotis ūkinio pastato dešine puse. A. B. parengtas projektinis pasiūlymas ir naujų konstrukcijos pertvarų įrengimo schema yra paremtas ankstesniu sudarytu pasiūlymu, kuris buvo patvirtintas vyr. architekto 1998-01-28, po 1997-03-28 teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta sandėliuko naudojimosi tvarka, paskiriant J. V. naudotis dešine sandėliuko puse. Paprastojo remonto darbams projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, t.y. statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas; užtenka paprasto plano. Iš kadastrinių matavimų 1995 m. ir 2014 m. matosi, jog ūkinio pastato tiek tūris tiek užstatytas plotas yra tie patys, nepakitę. Eilę metų J. V. naudojosi dešine puse, o ieškovė kaire, kiekvienas patekdavo į mansardą iš savo dalies; atsakovei ūkinio pastato dalis yra reikalinga pasidėti daiktams. Mano, kad yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui (priešieškiniui) reikšti; visos sąlygos atidalinti ūkinį pastatą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą; prašo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes.

10Teismas konstatuoja:

11ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas.

12Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir J. V. buvo buto, esančio ( - ), ir 18/100 ūkinio pastato, priklausančio butui bendrasavininkai. 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2487-618/2016 atidalinta E. P. 38/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su J. V. valdomo buto, unikalus ( - ), esančio ( - ), ir ieškovei E. P. priteistos patalpos: kambarys (9,12 kv.m.), pažymėtas indeksu 2-4, kambarys (9,83 kv.m.), pažymėtas indeksu 2-5, ir veranda; atidalinta J. V. 62/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su E. P. valdomo buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir J. V. priteistos patalpos: koridorius (1,61 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-1, kambarys (19,31 kv.m.), pažymėtas indeksu 2-2, virtuvė (7,93 kv.m.), pažymėta indeksu 2-3, tualetas ir vonia (2,25 kv. m.), pažymėti indeksu 2-6; ieškovei iš J. V. priteista 7 109,50 Eur kompensacija. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. 1997 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu buvo nustatyta sandėliuko 3I1p, esančio ( - ), naudojimosi tvarka, paskiriant J. V. naudotis dešine puse. ( - ) mirus J. V., jo turtą- 62/100 buto, esančio ( - ), ir 9/100 ūkinio pastato, esančio ( - ), paveldėjo atsakovė L. B.. Ūkinio pastato dalis tarp šalių nėra atidalinta. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B., Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė, paaiškino, kad J. V. kreipėsi į ją dėl projektinio pasiūlymo, pateikė 1998 m. suderintą miesto vyriausiojo architekto planą, inventorinę bylą, 1997 m. teismo sprendimą; šių dokumentų pagrindu sudarė projektinį pasiūlymą; sudarydama pasidalinimo pasiūlymą apžiūrėjo patalpas, tačiau matavimų neatliko; apžiūros metu dalyvavo tik J. V.; pertvara turėtų būti lengvų konstrukcijų, projektiniame pasiūlyme nedetalizuota. Faktinė esama anga yra dešinėje pusėje. Pateiktas pasiūlymas atitinka įstatymo reikalavimus, statybą leidžiančių dokumentų ar papildomų institucijų tvirtinimo ar derinimo nereikalinga. Šis dokumentas nėra galutinis, tai tik projektinis pasiūlymas. Liudytojas G. V. S. paaiškino, kad yra šalių kaimynas, bendravo su ieškove, matė, kaip gegužės mėnesio vidurį J. V. su ieškove lauke kartu sėdėjo; pokalbio negirdėjo; ieškovė jam teigė, jog su J. V. susitarė dėl sandėliuko tvarkymo. Su pačiu J. V. nebendravo. Statybos darbus organizavo ieškovė. Liudytojas R. P. 2019-01-29 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra buvęs ieškovės sutuoktiniu; pavasarį ieškovė su J. V. kiemelyje sutarė, kad J. V. perleis savo ūkinio pastato dalį ieškovei, sumokant kompensaciją tokią pat sumą, kokia buvo pervesta kompensacija už atitenkančią atsakovui virtuvės dalį. J. V. buvo pasidaręs pertvarą ūkiniame pastate. Kai pradėjo tvarkyti fasadą, J. V. savo daiktus išsivežė. Kai J. V. atidavė raktus, vietoje pakabinamos spynos buvo įdėta rakinama spyna.

13Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-149/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

14Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra 18/100 ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto 3I1p bendrasavininkės,- ieškovei 1995-05-19 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 9/100 ūkinio pastato, esančio ( - ); atsakovei, mirus jos tėvui J. V., 2018-08-27 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso 9/100 ūkinio pastato, esančio ( - ). Ūkinės patalpos (sandėliukas) yra reikalingas abiems šalims; tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, jog patalpose nori laikyti įvairius daiktus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės teiginiai dėl būtinumo turėti patalpas daiktams, prekėms susidėti, „ nes vykdo individualią veiklą, prekiauja mugėse“ buvo paneigti pačios ieškovės veiksmais, - į bylą pateikti įrodymai dėl atliktų statybos darbų ginčo patalpose patvirtino atsakovės teiginius, kad ieškovei patalpos reikalingos ne daiktams susidėti, o gyvenimui,- pravesti nuotekų ir šalto vandens vamzdynai, įrengtas dušas, sudėti plastikiniai langai ir pan. Tokiu būdu ieškovė, savavališkai, pažeisdama 1997-03-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą sandėliuko naudojimo tvarką, naudoja ir valdo jai nepriskirtą pastato dalį be teisinio pagrindo. Ūkinis pastatas nuo 1997 metų buvo naudojamas abiejų savininkų pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką,- dešine puse naudojosi J. V., kaire E. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad J. V. anksčiau buvo įsirengęs pertvarą; tai patvirtina 1997-07-07 Neringos m. PK raštas, liudytojo R. P., atsakovės paaiškinimai. Iš 1997-07-07 Neringos m. PK pranešimo matyti, kad buvo konstatuotas netinkamas Petruičių elgesys ir savavaliavimas išgriaunant J. V. įrengtą pertvarą. Iš byloje esančio 2003-05-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo konstatuotas netinkamas E. P. elgesys išmetant iš sandėliuko J. V. priklausančius daiktus, tuo pažeidžiant „teismo sprendimu nustatytą sandėliuko naudojimosi tvarką“ ( t. I, b.l.166). Iš 2018-01-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017-12-13 J. V. bendrasavininkė E. P. dar sykį išgriovė sandėliuke įrengtą pertvarą, dėl ko dingo daiktai, jų tarpe ir laiptai į antrą aukštą. Iš aukščiau pateiktų duomenų nustatyta, kad konfliktines situacijas inicijuoja ieškovė E. P.,- nepaisydama teismo sprendimo dėl nustatytos sandėliuko naudojimosi tvarkos naudojosi/naudojasi ne tik savo dalimi, bet ir J. V. priskirta pastato dalimi. Iš teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų matyti, kad vykstant pačios ieškovės inicijuotam teismo procesui dėl atidalijimo, ieškovė savavališkai po buvusio atsakovo J. V. mirties pakeitė ginčo patalpų durų spyną, tuo apribodama atsakovei naudotis 1997-03-28 teismo sprendimu jai( paveldėtojai) priskirta sandėliuko dalimi, be bendrasavininko žinios bei be statybos leidimo vykdo statybos darbus, dėl ko 2018-11-07 Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją informuodama apie pravestus nuotekų ir šalto vandens vamzdynus, naujus Velux langus ir t.t. ( II t., 32 b.l.).

15Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, todėl teismas, visų pirma, įvertina galimybę atidalinti tarp šalių ginčo turtą natūra. Architektė A. B. pagal J. V. užsakymą parengė dalies ūkinio pastato, esančio ( - ), pasidalinimo projektinį pasiūlymą. Projektinis pasiūlymas parengtas remiantis 1997 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu, kuriuo buvo nustatyta sandėliuko 3I1p, esančio ( - ), naudojimosi tvarka, paskiriant J. V. dešinę pusę. Sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas. Architektės A. B. parengtas projektinis pasiūlymas iš esmės atitinka planą, 1998-01-28 suderintą Neringos m. vyriausiojo architekto. Architektės A. B. parengtame pasiūlyme nurodyta, jog pagalbinio ūkio paskirties pastato dalies naudojimuisi dalių atskyrimui siūloma įrengti lengvų konstrukcijų, vietoje surenkamas pertvaras; patekimai į mansardoje priklausančias sandėlio patalpos dalis įrengiami iš pirmame aukšte kiekvienam bendraturčiui priklausančios sandėliuko patalpos dalies; sandėlio patalpos naudojimosi dalių perskyrimo darbai atliekami patalpos viduje; pastato sandėlio fasado sprendimai nekeičiami. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau- Įstatymas) 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus <...>, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Įstatymas numato, jog statybą leidžiantis dokumentas privalomas <...> kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti (Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 5 dalyje apibrėžiama, kas yra laikoma pastato išvaizdos keitimu. Nagrinėjamu atveju atidalinimo darbai pagal pateiktą projektinį pasiūlymą būtų atliekami ūkinės paskirties patalpos viduje, pastato fasadas nekeičiamas; projektinį pasiūlymą parengė atitinkamos srities specialistas; ieškovė nesutikdama su pasiūlymu, nepateikė jokių pasiūlymo klaidingumą patvirtinančių pagrįstų įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškovės, jos atstovo žodiniai samprotavimai dėl projektinio pasiūlymo neatitikimo faktinių aplinkybių atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po projektinio pasiūlymo sudarymo ūkiniame pastate savavališkai buvo atliekami E. P. inicijuoti statybos darbai: naujai įrengtas medinis perdenginys, stogo konstrukcijoje įrengtas naujas langas, mansardoje įrengtos patalpos ir pan. ( II t., b.l.32), dėl ko galimai ir galėjo atsirasti ieškovės ir jo atstovo nurodyti neatitikimai.

16Siekiant atidalinti patalpas taip pat būtina atsižvelgti ir į faktinį patalpų naudojimą. Byloje nustatyta, kad eilę metų ieškovė ir J. V. faktiškai naudojosi sandėliuku pagal 1997 m. kovo 28 d. teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką, t.y. J. V. dešine puse, o ieškovė - kaire. Iš pateikto projektinio pasiūlymo matyti, jog po atsidalijimo pagal atsakovės pageidavimą patalpa būtų atidalijama, perskiriant ją pertvara. Atsakovė sutinka savo lėšomis įrengti ūkinio pastato viduje lengvos konstrukcijos pertvarą; sutinka ir nemato kliūčių, jog per jos dalį ieškovė patektų į savo ūkinio pastato dalį; patekimas į mansardoje priklausančias ūkinio pastato patalpų dalis būtų įrengiamas iš pirmame aukšte kiekvienam bendraturčiui priklausančios sandėliuko dalies. Ieškovė, jos atstovas nurodė, jog patekimas iš pirmo aukšto kairėje pusėje į mansardą yra negalimas, tačiau jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal pateiktą projektinį pasiūlymą ieškovės ūkinio pastato dalis nesumažėja. Teismo vertinimu, parengtas atidalinimo projektinis pasiūlymas yra realus, įgyvendinamas, nedarantis neproporcingos žalos daiktui, atitinkantis teismo sprendimu nustatytą bei anksčiau buvusią faktinę naudojimosi sandėliuku tvarką. Iš byloje pateiktų VĮ Registro centras išrašų matyti, kad ūkinio pastato bendras plotas yra 46 kv.m. Šalims nuosavybės teise priklauso 18/100 dalys ūkinio pastato (po 9/100 dalis), kas sudaro 8,28 kv.m., kitaip tariant po 4,14 kv.m. kiekvienai. Nuginčytų kadastro duomenų byloje nėra, naujų kadastrinių matavimų į bylą taip pat nebuvo pateikta, todėl teismas remiasi byloje esančiais nenuginčytais VĮ Registrų centras duomenimis.

17Ieškovės teiginiai, jog su J. V. prieš pat jo mirtį buvo sutarę, kad jis savo ūkinio pastato dalį perleis ieškovei, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pirmiausia, apie tokį, neva žodinį, susitarimą nieko nėra girdėjusi nei buvusio atsakovo J. V. atstovė, advokatė, nei J. V. turtinių teisių paveldėtoja L. B.. Priešingai, ši teigė, jog jos tėvas tvirtino dėl „sandėliuko kovosiantis iki galo“. Be to, ir J. V. pateiktas atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis patvirtina atsakovės L. B. teiginius, jog J. V. perleisti savo pastato dalies ieškovei neketino. Antra, teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės nurodytas liudytojas G.V. S. apie E. P. neva žodinį susitarimą su J. V. girdėjo tik iš pačios ieškovės,- su J. V. nebendravo, todėl patvirtinti tokį susitarimą buvus, negali. E. P. buvęs sutuoktinis R. P., su kuriuo vedamas bendras ūkis, yra suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, be to, jo liudijimas skiriasi nuo pačios ieškovės teiginių: E. P. aiškinimu, ji susitarė dėl kompensacijos, nurodytos ieškinyje, t.y.1116 Eur, liudytojo R. P. aiškinimu, sutarta kompensaciją tokios pat sumos, „kokia buvo pervesta kompensacija už atitenkančią atsakovui virtuvės dalį“, t.y., 7109,50 eurų. Trečia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Akivaizdu, kad ieškovė, daugiau kaip dešimt metų savo ginčus su buvusiu atsakovu J. V. sprendžianti teismuose, turėjo žinoti ir žinojo, kokia forma turi būti sudaromas nurodytas sandoris. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Raštiško susitarimo, o tuo labiau notarinio sandorio nebuvimas eliminuoja ieškovės teisę įrodinėti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio su mirusiu asmeniu buvimą.

18Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovės patikslintas priešieškinis dėl ūkinio pastato atidalinimo tenkintinas- tarp šalių ūkinio pastato 18/100 dalis, esanti adresu ( - ), pažymėta plane 3I1p, atidalintina pagal paruoštą 2018 m. kovo mėn. architektės A. B. projektinį pasiūlymą, nustatant, jog atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinio pastato dalį atsakovei L. B. atitenka 9/100 ūkinio pastato dešinė pusė (4,14 kv. m.), o ieškovei atitenka 9/100 ūkinio pastato kairė pusė (4,14 kv. m.); įpareigojant atsakovę L. B. leisti ieškovei E. P. patekti į jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį per atsakovei priklausančią nuosavybę ir teismo sprendimui įsiteisėjus per 2 mėnesius savo lėšomis įrengti ūkinio pastato viduje lengvos konstrukcijos pertvarą, įstatyti į ieškovei priklausančio ūkinio pastato dalį duris.

19Atsakovė byloje pareiškė vindikacinį reikalavimą, prašydama išreikalauti iš ieškovės neteisėto valdymo atsakovei nuosavybės teise priklausančią 9/100 ūkinio pastato dalį ir grąžinti atsakovei šio ūkinio pastato dalį (dešinę pusę), perduoti raktą nuo ūkinio pastato laukinių durų.

20CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalys yra ginčo turto savininkės; atsakovė po savo tėvo J. V. mirties į jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį patekti negali, nes ieškovė pakeitė laukinių durų spyną, ūkinio pastato dalyje atlieka remonto darbus. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl neva buvusio žodinio susitarimo dėl ūkinio pastato dalies perleidimo jai, teismui pripažinus neįrodytomis, darytina išvada, kad ginčo patalpos dalį ieškovė valdo be jokio teisinio pagrindo, taigi neteisėtai. Byloje nėra ginčo, kad patalpa (jos dalis) yra išlikusi natūra, ieškovės bei atsakovės nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, išreikalautina iš ieškovės E. P. neteisėto valdymo atsakovei L. B. nuosavybės teise priklausanti 9/100 ūkinio pastato dalis, esanti ( - ), ir grąžintina atsakovei L. B., perduodant raktą nuo ūkinio pastato laukinių durų.

21Atsakovė prašo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes- per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius reikalavimo- skirti ieškovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Įvertinus tai, jog neteisėtai užvaldytą pastato dalį gali perduoti tik ieškovė, siekiant užtikrinti greitesnį atsakovės teisių pažeidimo nutraukimą ir teismo sprendimo įvykdymą, atsakovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatant, kad per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius reikalavimo, skirtina ieškovei bauda po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną.

22Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį atmetus, o patikslintą priešieškinį tenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovavimo išlaidos sudaro 900 Eur, 150 Eur žyminis mokestis, todėl jos atsakovei priteisiamos iš ieškovės. Byloje patirtos 7,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos į Valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti.

25Atidalinti tarp ieškovės E. P., a.k( - ) ir atsakovės L. B., a.k( - ) ūkinio pastato 18/100 dalį, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), pažymėtą plane 3I1p, pagal parengtą 2018 m. kovo mėn. architektės A. B. projektinį pasiūlymą, nustatant, kad atsakovei L. B. atitenka 9/100 ūkinio pastato dešinė pusė (4,14 kv. m.), o ieškovei E. P. atitenka 9/100 ūkinio pastato kairė pusė (4,14 kv. m.).

26Įpareigoti atsakovę L. B., a.k( - ) leisti ieškovei E. P. patekti į jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį per atsakovei priklausančią nuosavybę; teismo sprendimui įsiteisėjus per 2 mėnesius savo lėšomis įrengti ūkinio pastato viduje lengvos konstrukcijos pertvarą ir įstatyti į ieškovei priklausančią ūkinio pastato dalį duris.

27Išreikalauti iš ieškovės E. P., a.k( - ) neteisėto valdymo atsakovei A. B., a.k( - ) nuosavybės teise priklausančią 9/100 ūkinio pastato dalį, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ), grąžinti atsakovei L. B. šio ūkinio pastato dalį (dešinę pusę) ir įpareigoti ieškovę E. P. perduoti raktą nuo ūkinio pastato laukinių durų.

28Per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl ūkinio pastato dalies grąžinimo bei raktų perdavimo atsakovei L. B., paskirti ieškovei E. P., a.k( - ) baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną.

29Priteisti iš ieškovės E. P., a.k( - ) 1050 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. B..

30Priteisti iš ieškovės E. P., a.k( - ) į Valstybės biudžetą 7,32 Eur (septyni eurai 32 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P.... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalinti ūkinio... 5. Ieškovė E. P. 2019-01-29 teismo posėdžio metu paaiškino, kad sandėliukas... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. G. prašė ieškinį... 7. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo išreikalauti... 8. Atsakovė L. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o... 9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė O. G. paaiškino, kad... 10. Teismas konstatuoja:... 11. ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas.... 12. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 13. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra 18/100 ūkinio pastato, esančio ( -... 15. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant... 16. Siekiant atidalinti patalpas taip pat būtina atsižvelgti ir į faktinį... 17. Ieškovės teiginiai, jog su J. V. prieš pat jo mirtį buvo sutarę, kad jis... 18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas,... 19. Atsakovė byloje pareiškė vindikacinį reikalavimą, prašydama išreikalauti... 20. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą... 21. Atsakovė prašo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes- per 10 kalendorinių... 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263,... 24. ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti.... 25. Atidalinti tarp ieškovės E. P., a.k( - ) ir atsakovės L. B., a.k( - )... 26. Įpareigoti atsakovę L. B., a.k( - ) leisti ieškovei E. P. patekti į jai... 27. Išreikalauti iš ieškovės E. P., a.k( - ) neteisėto valdymo atsakovei A.... 28. Per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos... 29. Priteisti iš ieškovės E. P., a.k( - ) 1050 Eur (vienas tūkstantis... 30. Priteisti iš ieškovės E. P., a.k( - ) į Valstybės biudžetą 7,32 Eur... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...