Byla 2-1247/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1040-460/2014, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jorlita“ iškelti bankroto bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

5Ieškovė R. G. ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Jorlita“ bankroto bylą, paskirti įmonės bankroto administratoriumi jos siūlomą asmenį – UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų – sumokėti jai 55 151,91 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų už laikotarpį nuo 2012-03-02 iki jos atleidimo 2012-10-19.

6Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 76-78) nurodė, kad už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir sau, buvo atsakinga pati ieškovė kaip direktorė. Iš teismui pateikiamų banko sąskaitų išrašų matyti, kad darbo užmokestis kitiems darbuotojams buvo mokamas, todėl neaišku, kodėl ieškovė nemokėjo sau atlyginimo, spėja, kad ši galimai siekė išvengti išieškojimo pagal antstolio į darbovietę atsiųstą vykdomąjį raštą. Atsakovas nesutiko ir 2013-12-18 pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikalaujamos sumokėti 55 151,91 Lt sumos sudėtinėmis dalimis - ieškovė nenurodė, už kokio objekto nuomą reikalauja 22 174,44 Lt nuompinigių, buhalterijai nepateikta įsakymų dėl komandiruočių, nepateikta duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių sutarties dėl 10 000 Lt sudarymą. Todėl atsakovo skolos ieškovei dydį ginčijo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-25 nutartimi (b. l. 174-176) atsisakė iškelti UAB ,,Jorlita“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad bankroto procese, įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Jorlita“ klausimą teismas vadovavosi atsakovo pateiktais 2014-02-28 balansu, pelno (nuostolių) ataskaita. Tačiau balanso duomenis (turto už 461 412 Lt ir įsipareigojimų už 747 859 Lt santykį) teismas įvertino įmonės veiklos tęstinumo perspektyvoje, pažymėjęs, kad prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui, o bankroto byla įmonei keliama tik tuomet, kai nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Atsakovas, teikdamas rašytinius įrodymus, įsiskolinimą ieškovei ginčija, o ieškovė, neturėdama neabejotinos reikalavimo teisės (su darbo santykiais susijusios skolos), ėmėsi kraštutinės priemonės – bankroto bylos atsakovui inicijavimo. Be to, Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal atsakovo ieškinį ieškovei dėl 439 650,31 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškinio patenkinimo atveju, įmonės finansinė padėtis taptų geresnė. Remdamasis tokių duomenų visuma, teismas sprendė, kad atsakovo finansiniai sunkumai gali būti laikini, todėl suteikė prioritetą bendrovės, kaip rinkos dalyvio, išsaugojimui, atsisakydamas iškelti bankroto bylą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė R. G. atskirajame skunde (b. l. 178-179) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-25 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Buhalterines paslaugas atsakovui teikiančios UAB „Tempo invest“ 2014-03-13 rašte Nr. 2014/08 nurodyta, kad skola ieškovei yra 9 683,93 Lt, mokėjimo terminas – 2012-11-15, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad išmokėjo 9 297,54 Lt įsiskolinimo dalį ieškovei.

122. Teismų praktikoje nurodoma, kad potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Aplinkybę, kad ieškovė yra kreditorė, kad jai neišmokėtas 9 683,93 Lt darbo užmokestis, pripažįsta pats atsakovas.

133. Teismas netinkamai įvertino ir nustatė atsakovo turtinę padėtį. Nors civilinė byla Nr. 2-672-538/2014 dėl 439 650,31 Lt nuostolių priteisimo dar neišnagrinėta, tačiau teismas nepagrįstai minėtą sumą jau įtraukia į įmonės turtą.

14Atsakovas UAB „Jorlita“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 182-184) prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

151. Ieškovė, neturėdama neabejotinos reikalavimo teisės, ėmėsi kraštutinės priemonės – bankroto bylos iškėlimo įmonei. 2014-05-12 gautas pranešimas, kad ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir baudžiamoji byla bus perduota į teismą.

162. Teismas padarė teisingą išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir gali būti išspręsti. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės reikalavimo teisė yra abejotina. Ieškovė nėra pasirašiusi, kad atleidžiant iš darbo gavo 9 683,93 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, tačiau šių sumų išmokėjimas buvusiai direktorei, kuri grynais pinigais neteisėtai pasiėmė kelis šimtus tūkstančių litų, prieštarautų bet kokiems teisingumo, protingumo principams.

173. Skolininkų ir kreditorių sąraše 5 ir 6 punktuose yra komentarai dėl įmonės įsipareigojimų – 33 091,70 Lt sumos darbuotojams už dienpinigius ir 699 761,45 Lt sumos pagal Bygglosninger AS tranzitinę sąskaitą. Dėl šių sumų yra ginčai. Ar šios skolos egzistuoja, bus aišku išnagrinėjus baudžiamąją bylą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jorlita“.

21Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei CPK nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų –ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tokiais teisminės praktikos pavyzdžiais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas.

22Dėl apeliantės teisės inicijuoti bankroto bylą

23Nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-10 nutartis c. b. Nr. 2-906/2009). Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, o skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar šis asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą (kreditoriaus reikalavimo egzistavimas) turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus bei skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės, kas šioje byloje ir buvo atliekama pirmosios instancijos teisme, nepažeidžiant apeliantės, kaip potencialios kreditorės, teisių. Todėl apeliantės skunde nurodoma teismų praktikoje suformuota taisyklė - galimybė potencialiam kreditoriui inicijuoti bankroto bylą – pirmosios instancijos teismo pažeista nebuvo.

24Atskirojo skundo argumentas dėl apeliantės reikalavimo teisės į atsakovą plačiau neanalizuojamas, kadangi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą esminis aspektas yra įmonės finansinės būklės nustatymas. Tuo tarpu kreditorių reikalavimai ir jų dydžiai nustatinėjami įmonės bankroto procese po to, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Apeliantės argumentas, kad byloje nėra duomenų dėl dalies darbo užmokesčio (9 297,54 Lt) išmokėjimo jai, nėra teisiškai reikšmingas ir aktualus, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantės, kaip potencialios kreditorės, ieškinį ir sprendė bankroto bylos UAB „Jorlita“ iškėlimo klausimą iš esmės.

25Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės sutinka ir su atsakovo bei pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės procesiniai veiksmai, nebandžius išsiieškoti su darbo santykiais susijusios skolos ginčo teisena ar kitais būdais, o iš karto kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesuderinami su teisingumo principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 nutartis c. b. Nr. 2-940/2012; 2014-04-10 nutartis c. b. Nr. 2-722/2014)

26Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo

27Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

28Nagrinėjamu atveju apeliantė savo reikalavimą iškelti įmonei bankroto bylą grindė vėlavimu mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog vien formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas pats savaime negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-29 nutartis c. b. Nr. 2-1173, 2009-05-14 nutartis c. b. Nr. 2-561/2009, 2009-04-23 nutartis c. b. Nr. 2-467/2009, 2009-05-14 nutartis c. b. Nr. 2-606/2009).

29Iš į bylą atsakovo pateiktų 2013-12-31 bei 2014-02-28 balansų duomenų (b. l. 45, 57) matyti, kad formaliai atsakovo įsipareigojimai (747 859 Lt) viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto (461 412 Lt) vertės. Tačiau iš atsakovo pateiktos 2014-03-13 įmonės finansinės ataskaitos duomenų (5 ir 6 punkto komentarai, b. l. 41-44) bei atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų nustatytina, kad įsiskolinimai kreditoriams (33 091,70 Lt dienpinigiai darbuotojams bei galima 699 761,45 Lt skola Norvegijos bendrovei) yra atsakovo ginčijami, tikėtina, kad šių skolų susidarymo aplinkybės ir dydžiai paaiškėtų išnagrinėjus apeliantei, kaip buvusiai įmonės vadovei, iškeltą baudžiamąją bylą Nr. 1-147-174/2014 Klaipėdos apygardos teisme. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ginčija ir pačios apeliantės atsakovui reiškiamą reikalavimą dėl 55 151,91 Lt skolos, jos siejamos su darbo santykiais (b. l. 76-80, 182-184). Tuomet, kai atsakovas ginčija įsiskolinimo dydžius, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-16 nutartis c. b. Nr. 2-894/2012). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad esant ginčui dėl įmonės įsipareigojimų dydžio bei jų santykio su įmonės turtu, daryti vienareikšmiškų išvadų, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kad įmonė laikytina nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla, nėra pagrindo.

30Nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė atsakovo prašomą priteisti iš apeliantės kitoje civilinėje byloje nuostolių sumą (439 650,31 Lt) į įmonės turtą. Iš ginčijamos nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės turtą, rėmėsi byloje pateiktų nenuginčytų įmonės balansų duomenimis. Remiantis jais, įmonės turtą (461 412 Lt, b. l. 57) sudaro trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos; atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys). Prašomą priteisti iš apeliantės nuostolių sumą (439 650,31 Lt) pirmosios instancijos teismas vertino tik galimai gerėsiančios įmonės finansinės situacijos kontekste, patenkinus atsakovo ieškinį apeliantės atžvilgiu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-672-538/2014. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų abejoti įmonės balansų, kaip įrodinėjimo priemonių, patikimumu ar įrodomąja reikšme, juolab, kad apeliantė neginčijo jų duomenų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

31Tokios aplinkybės, kad atsakovas pripažino turįs laikino pobūdžio finansinių sunkumų bei pats pateikė buhalterinius duomenis, liudijančius 9 683,93 Lt įsiskolinimą apeliantei (b. l. 43, 170), taip pat neleidžia konstatuoti, jog nustatytas jo nemokumas pagal ĮBĮ pateiktą nemokumo sampratą. Iš byloje esančių duomenų daryti išvadų, kad atsakovo turtas mažėja, didėja įsiskolinimai kitiems įmonės darbuotojams bei kreditoriams, nemokami mokesčiai SODRAI, valstybės biudžetui, visiškai nevykdoma įmonės veikla, nėra faktinio pagrindo. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl galimai laikino įmonės finansinių sunkumų pobūdžio.

32Apibendrindamas argumentus bei vadovaudamasis rinkos dalyvių veiklos reabilitacinio tikslo prioriteto principu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagal byloje esančius faktinius duomenis bankroto bylos iškėlimas atsakovui UAB „Jorlita“ šiuo metu nėra tikslingas. Teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nenustatyta.

33Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo priteisti 500 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b. l. 182-184, 186-187). Atskirojo skundo netenkinant, atsakovui šios išlaidos kompensuotinos pilnai (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str.), atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.15 punkto nuostatą, kad maksimalus priteistinas už atsiliepimą į atskirąjį skundą išlaidų dydis yra 500 Lt.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš R. G., asmens kodas ( - ), 500 (penkis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Jorlita“, juridinio asmens kodas 302563203.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui... 5. Ieškovė R. G. ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Jorlita“ bankroto... 6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 76-78) nurodė, kad už darbo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-25 nutartimi (b. l. 174-176) atsisakė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė R. G. atskirajame skunde (b. l. 178-179) prašo panaikinti Klaipėdos... 11. 1. Buhalterines paslaugas atsakovui teikiančios UAB „Tempo invest“... 12. 2. Teismų praktikoje nurodoma, kad potencialūs kreditoriai gali inicijuoti... 13. 3. Teismas netinkamai įvertino ir nustatė atsakovo turtinę padėtį. Nors... 14. Atsakovas UAB „Jorlita“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 182-184)... 15. 1. Ieškovė, neturėdama neabejotinos reikalavimo teisės, ėmėsi... 16. 2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai yra... 17. 3. Skolininkų ir kreditorių sąraše 5 ir 6 punktuose yra komentarai dėl... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas atmestinas.... 20. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 21. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 22. Dėl apeliantės teisės inicijuoti bankroto bylą... 23. Nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad... 24. Atskirojo skundo argumentas dėl apeliantės reikalavimo teisės į atsakovą... 25. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės sutinka ir su atsakovo bei pirmosios... 26. Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo... 27. Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė... 28. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo reikalavimą iškelti įmonei bankroto... 29. Iš į bylą atsakovo pateiktų 2013-12-31 bei 2014-02-28 balansų duomenų (b.... 30. Nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Tokios aplinkybės, kad atsakovas pripažino turįs laikino pobūdžio... 32. Apibendrindamas argumentus bei vadovaudamasis rinkos dalyvių veiklos... 33. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį palikti... 36. Priteisti iš R. G., asmens kodas ( - ), 500 (penkis šimtus) litų...