Byla 1-27-519/2016

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorams N. R., Egidijui Timoniui, kaltinamajam S. V. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, specialistei J. D.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a. k. ( - ) rajone, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4S. V. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, siekdamas ją nuslėpti, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės-finansinės veiklos, t.y. per tęstinį 2002-2009 metų laikotarpį, faktiškai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklą - pinigų skolinimą, kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 str. 1 d., 2 p., 4 str. 1 d., nuostatas, priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravęs finansų įmonės teisės aktų nustatyta tvarka, teikė finansines (pinigų skolinimo) paslaugas fiziniams asmenims už atlygį ir iš šios veiklos per tą patį laikotarpį gavo 119 180, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, o būtent:

5S. V. fiziniam asmeniui E. G. 2002 metais paskolino 8 000 Lt ir per tuos pačius metus grynais gavo 2 880 Lt palūkanų (pajamų), 2005 metais paskolino 10 000 Lt ir per 2005–2006 m. grynais gavo 6 000 Lt palūkanų (pajamų), 2008 metais paskolino 57 000 Lt ir per 2008–2009 metus gavo 64 800 Lt palūkanų (pajamų),

6be to S. V. fiziniam asmeniui M. M. 2008 metais paskolino 35 000 Lt ir per tuos pačius metus grynais gavo 3 000 Lt palūkanų (pajamų),

7be to S. V. fiziniam asmeniui M. G. 2008 metais paskolino 25 000 Lt ir per 2008 - 2009 m. grynais gavo 27 500 Lt palūkanų (pajamų), 2009 m. paskolino 50 000 Lt ir per 2009 m. grynais gavo 15 000 Lt palūkanų (pajamų),

8ir tokiu būdu šių gautų pajamų nedeklaravęs mokesčių administratoriui, nuo jų į valstybės biudžetą nesumokėjo 18 021 Lt mokesčių, iš jų 576 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 17 445 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

9Be to, S. V., buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, t. y. per tęstinį 2005–2009 metų laikotarpį, iš neteisėtos komercinės-finansinės veiklos neteisėtai gavęs 116 300 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, atliko su pinigais finansines operacijas sudalydamas sandorius, t. y. gautas lėšas legalizavo įsigydamas Lietuvos Respublikoje savo ir sutuoktinės I. V. vardu turtą, t. y.:

10per 2005–2006 metus iš fizinio asmens E. G. gavęs grynais 6 000 Lt palūkanų (nuo 2005 metais paskolintų 10 000 Lt), 2006-06-30 panaudojo juos iš I. L. savo vardu įsigydamas automobilį „( - )“, 1996 metų gamybos, valst. Nr. ( - ), sandorio vertė 7 000 Lt;

11per 2008-2009 metus iš fizinių asmenų M. G., M. M. ir E. G. gavęs grynais 110 300 Lt palūkanų (nuo 2008 metais M. G. paskolintų 25 000 Lt, nuo 2009 metais M. G. paskolintų 50 000 Lt, nuo 2008 metais M. M. paskolintų 35 000 Lt bei nuo 2008 metais E. G. paskolintų 57 000 Lt), 2010-06-16 panaudojo savo vardu iš J. G. įmonės įsigydamas automobilį „( - )“, 2007 metų gamybos, valst. Nr. ( - ), sandorio vertė 35 000 Lt, 2011-06-16 iš J. G. įmonės savo vardu įsigydamas automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ), 2006 metų gamybos, sandorio vertė 40 000 Lt, 2011-10-21 iš J. J. įgydamas savo sutuoktinės I. V. vardu automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ), sandorio vertė 42 000 Lt.

12Be to, S. V., buvo kaltinamas neteisėtai praturtėjęs, t. y. 2009-12-31 jis turėjo didesnį negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t.y. turėjo viso 106 889 Lt (30 957 Eurų) nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, kurių jis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis.

13Kaltinamasis S. V. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės dėl jam reiškiamų kaltinimų nepripažįsta. Su E. G. buvo pažįstamas daugiau nei 10 metų, nes anksčiau buvo bendradarbiai, ne kartą jam yra skolinęs pinigų. 2007 metais paskutinį kartą jam paskolino 70 000 litų. Palūkanų nebuvo sutarę iš E. G. gauti. Pinigai E. G. buvo reikalingi verslui. 2008–2009 metais iš tos skolos E. G. jam buvo grąžinęs apie 13 000 litų, buvo likę dar apie 57 000 litų skolos. 2010 metais jis buvo pasidaręs projektus namo statybai, todėl jam buvo reikalingi pinigai namo statybai. E. G. sakė, kad pinigų neturi kaip grąžinti, pradėjo kalbinti, kad iš tų paskolintų pinigų padės statyti namą, žadėjo rūpintis statybomis, sakė, kad pigiau medžiagų galės gauti, todėl jis sutiko su E. G. pasiūlymu. Vėliau, 2010 metų rudenį, E. G. paprašė paskolinti dar 20 000 litų. Kadangi E. G. tuo metu dirbo prie namo, tai jis sutiko ir prašomą pinigų sumą paskolino. Pamatus namui E. G. padarė už savikainą, labai nebrangiai, o 2011 metais surado darbininkus namo statybai. E. G. sakydavo, kad negali pinigų jam grąžinti, nes neturi, už perkamas statybines medžiagas sumokėdavo jis pats, nes E. G. neturėjo pinigų. 2011 metais pamūrijo namą, ir E. G. gal rugpjūtį, ar rugsėjį paprašė paskolinti dar 20 000 litų, tačiau tų pinigų, kuriuos buvo anksčiau pasiskolinęs, dar nebuvo grąžinęs. Lapkričio 1 d. sutarė pasikalbėti dėl paskolintų pinigų, klausė E. G., per kiek laiko grąžins pinigus, pažadėjo, kad mėnesio užteks, todėl pasirašė skolos raštelį mėnesiui laiko. Per nustatytą laiką skolos neatidavė ir tada jis kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Tada E. G. su advokatu padavė jam pasirašyti 280 000 litų sąmatą dėl statybos. Pagal jo paskaičiavimus jis pats į statybas buvo sudėjęs apie 150 000 litų, todėl parašė advokatui, kad nesitarė dėl tokios sumos ir dėl tokios sumos negali pasirašyti. Tuomet E. G. iš jo 169 000 litų ieškiniu pradėjo ieškotis tariamą skolą už statybos darbus, ginčijo vekselį, visaip bandė išvengti skolos grąžinimo, bet teismus pralaimėjo, nes teismas nustatė, kad jis E. G. už statybas neskolingas. Su E. G. iš viso buvo penkios bylos, tačiau nei vienos E. G. nelaimėjo. Pripažįsta, kad 2002 metais paskolino E. G. 8000 Lt, 2005 m. paskolino 10 000 Lt. 2008 metais – 57 000 litų, tiksliau, 2007 metų rudenį E. G. pasiskolino daugiau – 70 000 Lt iš kurių 13 000 litų E. G. grąžino iki 2009 metų. Liudytojas A., kurio pavardę pamiršo, teisme sakė, kad jam vežė pinigus, tai ir buvo 13 000 Lt skolos grąžinimas iš 70 000 Lt. Pripažįsta, kad E. G. pinigus skolino per tris kartus. Nepripažįsta, kad gavo palūkanų iš 2002 metais paskolintų E. G. 8000 Lt. Tuos 8000 Lt E. G. grąžino prieš Naujuosius metus, be jokių palūkanų. 2005 m. paskolintus 10 000 Lt E. G. grąžino, tačiau palūkanų negavo, o už paskolinimą E. G. jam iškasė „prūdą“, taip atsidėkojo, tačiau kurą iškasimui pirko jis pats, o E. G. kasė savo traktoriais. Kiek tokio „prūdo“ iškasimas galėtų kainuoti, jis nežino. Iš 2008 metais paskolintų 57 000 Lt palūkanų negavo, o E. G. yra prašęs prie draugo sakyti, kad moka jam procentus, nes, kaip suprato, tai, E. G. apgaudinėdavo savo kompanioną. E. G. iš jo skolinosi 70 000 Lt, per dvejus metus 13 000 Lt grąžino, buvo likę 57 000 Lt skolos. Kai 2011 m. jie susėdo surašyti skolas, visas skolas sudėjo į krūvą ir gavo 140 000 Lt. 2009 m., kai pradėjo statyti namą, E. G. dar pasiėmė 13 000 Lt, skola iš 57 000 Lt vėl pakilo iki 70 000 Lt. Antstoliui yra perdavęs vekselį dėl 140 000 Lt, tai yra skolinti pinigai be palūkanų. Kaltinime nurodytų palūkanų iš E. G. negavo, taip pat net nėra taręsi dėl jokių palūkanų, taip pat nesitarė ir dėl atlygio už statybos darbus, sutarė, kad jis padeda E. G. skolindamas pinigus, tai, jis padės prie statybos, jokios algos už darbus E. G. nemokėjo. 2010 metų birželio mėnesį pradėjo namo statybas už savo lėšas. Turėjo iš ko statyti, nes dirbo nuo 16 metų – dirbo plytinėje, prieš armiją važinėjo į ( - ), dažė namus, stogus, dirbo naftos bazėje, grįžęs iš armijos pradėjo verstis automobilių prekyba. Nesutinka su specialisto išvada, kad jo išlaidos viršija pajamas, nes mokestinio tikrinimo metu inspektorė A. G. padarė labai daug klaidų, į patikrinimą neįtraukė daug jo nurodytų sumų. Dabar pradėjusi tirti jo finansinę veiklą kita VMI inspektorė pamatė, kad ankstesniuose skaičiavimuose padarė daug klaidų. Sesuo jam paskolino 100 000 litų, Tačiau VMI tų pinigų neįskaitė, nes laikė, kad sesuo tokių pajamų negalėjo turėti, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad sesuo taupė, pirko namą, kuriam pirkti ir jis davė pinigų. Laikotarpiu nuo 2006 iki 2008 metų tų pinigų, kuriuos sesuo susitaupė ir pas jį laikė, VMI jai neįskaitė, nes nuo tų metų jie neapmokestino, o nuo 2009 iki 2010 metų jie įskaitė 61 000 Lt.

142008 m. M. M. paskolino 35 000 litų. Skolinimo sutartis buvo įforminta vekseliu. M. M. savo noru skolos negrąžino, tai vekselį perdavė antstoliui. Dėl palūkanų su M. M. nesitarė, nors M. M. siūlė palūkanų, bet aš paskolino be palūkanų. M. M. turėjo žemės sklypą su priestatu, tačiau reikėjo skubiai įnešti pinigų bankui už sklypą, kad neareštuotų, todėl galvojo, kad skolos grąžinimas bus užtikrintas. Tik vėliau sužinojo, kad M. M. yra pasiskolinęs ir iš kitų asmenų. Kadangi ruošėsi kreiptis į antstolius dėl M. M. skolos, tai perėmė M. M. skolą ir iš A. B., su kuriuo gerai sutaria, o jam M. M. taip pat negrąžino skolos. A. B. skola įskaityta į tą sumą, kurią perdavė antstoliui dėl išieškojimo.

152008 m. M. G. paskolino 25 000 Lt, pasirašė vekselį. Skolinant nebuvo dėl palūkanų su M. G. taręsi, todėl jų negavo. 2009 m. M. G. vėl paskolino 50 000 Lt., tiksliau, paskolino 55 000 litų, bet M. G. tai neigia, todėl nebenorėjo ginčytis su M. G. ir FNTT. M. G. buvo atvažiavęs, prašė gelbėti, padėti, todėl papildomai paskolino pinigų, nors nebuvo grąžinęs anksčiau paskolintų. Po to sužinojo, kad M. G. pardavė jam priklausantį pastatą ir dingo į Švediją. Iš tos antros paskolos palūkanų taip pat negavo. Ta suma buvo pasirašyta bendru vekseliu su – 160 000 Lt. Nepamena, kad būtų tarpinis vekselis, iš karto pasirašė dėl 160 000 Lt. Realiai M. G. perdavė 55 000 litų. Iš viso M. G. davė 80 000 litų, tačiau tikėjosi gauti 160 000 litų, tačiau tai ne palūkanos numatytos, o galvojo, kad įdėjo į jo įmonės pastatą. Kai antstolis pastatą areštavo ir pardavė, jam nieko nebeliko kas užtikrintų skolos grąžinimą. Meluoja M. G., kad dalį skolos ir palūkanų jam yra sumokėjęs. Per antstolius yra iš jo yra gavęs 80 000 litų, t. y. visą skolą. Likusių 80 000 litų atsisakė pas antstolį prieš 2015 m. Kalėdas sudarant taikos sutartį. M. M. sakiau grąžinti tik tiek, kiek jam paskolinau, man nereikia to, ką žadėjo daugiau duoti.

16Nesutinka, kad gavo iš tų trijų kaltinime nurodytų asmenų 119 180 Lt pajamų, tokių sumų negavo ir nesitiki gauti. Kadangi negavo tų pinigų, todėl ir nesumokėjo jokių mokesčių valstybei.

17Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 216 str. 1 d. nesutinka, nes prieš trylika metų jo žmona važinėjo su metų senumo „( - )“, jis pats važinėjo su „( - )“ metų senumo, tuo metu tokių automobilių buvo tik trys, vienu jų važinėjo prezidentas A. B.. 2006 metais žmonai pirko „( - )“ už 56 000, gal 54 000 litų. 2011 metais žmonai pirko automobilį „( - )“, kainavo 42 000 Lt ir specialistė išvadoje nurodo, kad neturėjo iš ko nupirkti, nors prieš tai turėjo žymiai brangesnius automobilius. Taip pat jis 2002 metais buvo pardavęs akcijas, gavęs dividendus, ( - ) pastatęs du kotedžus, už juos gerai uždirbęs, ( - ) dalyvavęs statybose, ( - )nebrangiai pirkęs namą jį pelningai pardavė, buvo uždirbęs už automobilių prekybą, be to, yra dirbęs su patentais. Automobilius, kurie nurodyti kaltinime, pirko iš savo sąžiningai uždirbtų pinigų, lėšų jiems pirkti turėjo. Tiems automobiliams įgyti nebuvo panaudotos iš M. M., M. G., E. G. gautos palūkanos, nes nėra iš jų gavęs palūkanų už paskolintus pinigus. Pinigų turi savo, padeda brolis, draugai, jei reikia.

18Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 1891 str. 1 d. nesutinka, nes vertinimai nelabai teisingi kadangi nebuvo įskaityti sesers skolinti pinigai, taip pat kiti, jam grąžinti pinigai. Viskas buvo daroma, kad pritrauktų prie melagingų parodymų, remiantis E. G., M. M., M. G. žodžiais. N. P. jam taip pat grąžino skolintus pinigus. N. P. pirko žemę prie ( - ), prašė paskolinti pinigų, o po to pasakė, kad skolą grąžins grynais pinigais, kai parduos automobilius. N. P. prašymu pinigus pervedė per banką jo motinai ir dukterėčiai. Po mėnesio, gal po dviejų N. P. neišėjo įforminti tos žemės, o pinigus jam grąžino grynais, kaip ir buvo taręsi, per kelis kartus, o vasaros viduryje padavė likusius pinigus. Kiek žino, tuo metu savo automobilio N. P. dar nebuvo pardavęs. Skolinant pinigus su N. P. nesirašė su jokio skolos raštelio. N. P. motina amžiuje, tai kad neišgyventų, pervesdamas pinigus parašė, kad tai paskolos grąžinimas, jog iš jos negalėčiau nieko prašyti, jei N. P. negalėtų grąžinti, kad negalvotų, jog gali ateiti prašyti jos pinigų už N. P.. Iš N. P. pusę paskolintos sumos gavo apie gegužės mėnesį, kai buvo pas jo motiną ( - ), o kitą pusę – vasaros viduryje, taigi 2004 m. kovo 29 d. ir kovo 30 d. pervestus pinigus atgavo tais pačiais metais. Iš šitos paskolos naudos jis pats negavo, o gavo tik savo pinigus –125 000 Lt grynais.

19Liudytojas E. G. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju buvo bendradarbiai. Jokių santykių šiuo metu nepalaiko. Jis sugalvojo užsiimti statybomis, tačiau trūko apyvartinių lėšų, todėl pirmą kartą iš S. V. pasiskolino 2002 m. 8000 litų, kuriuos atidavė. Teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo teismo remtis tais jo parodymais, nes dabar jau nelabai viską pamena. Buvo pasirašytas vekselis dėl aštuonių tūkstančių litų skolos, o žodiniu susitarimu turėjo mokėti 4 procentus palūkanų. Devynis mėnesius mokėjo palūkanas po 4 procentus – po 320 Lt, o suėjus terminui grąžino visą skolą. Kai grąžino skolą, S. V. jam grąžino vekselį. Procentų mokėjimas nebuvo įformintas raštu. 2005 metų vasarą, skolinosi iš S. V. dar 10 000 Lt. Vėl pasirašė vekselį 10 000 Lt, o žodiniu susitarimu buvo sutarę 5 procentus palūkanų, per mėnesį mokėjo po 500 Lt palūkanų. Skolą grąžino po metų grynais pinigais S. V. asmeniškai. Kai pinigus atidavė, jam vekselį grąžino. Po to 2008 metais pasiskolino iš S. V. 57 000 litų. Vėl mokėjo 5 procentus palūkanų, per mėnesį – 2700 Lt. Šios palūkanos niekaip nebuvo forminamos raštu. Taip jis mokėjo apie dvejus metus. Po to vėl pradėjo trūkti pinigų, o S. V. pasakė, kad nori namą statytis, tai pasiūlė dirbti prie statybų, sakė, kad nebereiks mokėti palūkanų. Jis pastatė pastatus, o už skolą grynais palūkanų nemokėjo. Namą S. V. statė ( - )kaime. Namas buvo S. V. ir I. V. vardu. Jiems su partneriu buvo pateiktas projektas, pagal kurį ir statė namą – padarė pamatus, sienas išmūrijo, stogą uždengė, apšiltino ir pagalbinį pastatą pastatė. Pradžioje S. V. davė pinigų statybai, po to jis pasirašė didesnį vekselį 140 000 litų sumai, kuris turėjo būti kaip garantas, kad bus atliki kokybiškai darbai. Po to S. V. išsiėmė pas antstolį raštą, kad jis yra skolingas ir šiuo metu yra S. V. skolingas. Nežino, kodėl S. V. taip pasielgė, nes prie to namo savo lėšų daug panaudojo – apie 170 000 litų asmeninių lėšų. Buvo apskundęs S. V. dėl skolų civiline tvarka, tačiau ieškinys buvo atmestas. Dabar nesijaučia S. V. skolingas, mano, jog už atliktus darbus pats S. V. jam apie 30 000 litų yra skolingas. Statydamas namą S. V., skolinosi pinigų iš savo dukros. Pasitikėjo S. V., todėl sutiko dirbti prie jo namo. Namą statė kaip fizinis asmuo, tai jam buvo papildomas darbas, nes tuo metu užsiėmė statybomis. Iš S. V. skolinosi, nes Telšių mieste ėjo kalbos, kad jis tuo užsiima. Iš banko nesiskolino, nes pas S. V. buvo greičiau, dokumentų pateikti nereikėjo ir palūkanos jam tiko. Apyvartinių lėšų trūko jo vykdomoje veikloje, todėl ir skolinosi.

20Liudytojas A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju S. V. pažįstami, santykiai draugiški. 2009 metais pas jį atėjo M. M., prašė paskolinti pinigų, todėl paskolino 10 000 litų. Po savaitės dar 9 000 tūkstančius litų pasiskolino. Paskolą įformino, pasirašydami skolos lapelius bei juose nurodydami, kad po mėnesio skolą grąžins, tačiau negrąžino skolos visus metus. Su S. V. pakalbėjo, sužinojo, kad M. M. ir S. V. skolingas, pasakė, kad jam pagelbės bei sutarė, jog S. V. perims M. M. skolą. Jis atidavė S. V. raštelius, o S. V. grąžino 19 000 litų M. M. skolą. Kaip kas toliau vyko, nežino. M. M. skola buvo įforminta dviem rašteliai – dėl 10 000 ir 9 000 litų skolos. Skolos raštuose, kuriuos atsispausdino iš interneto, buvo numatytos palūkanos, bet iš M. M. negavo ne tik palūkanų, bet ir paskolintų pinigų. Dabar viską yra atgavęs, pretenzijų M. M. neturi. Konkrečiai M. M. jam už paskolintus pinigus buvo žadėjęs butelį, o ne procentus mokėti. Su S. V. perduodant skolą apie procentus nebuvo jokių kalbų, jis atgavo tik savo paskolintus pinigus. Kadangi negavo jokių procentų, todėl ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nebuvo numatyti procentai.

21Liudytojas M. G. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami, tačiau artimai nebendrauja. Kelis kartus skolinosi iš S. V., tačiau datos nepamena. Buvo pasirašytas vekselis dėl 25 000 litų skolos, po to skolinosi dar apie 50 000 litų, vekselis buvo perrašytas didesne suma – tačiau kada tai buvo tiksliai nepamena. Tuo metu buvo krizė, todėl nebegalėjo grąžinti skolos, vekselis buvo perduotas antstoliui dėl išieškojimo, šiuo metu skolą atskaito iš jo ir iš žmonos atlyginimo. Patikslina, jog 2008 metų pavasarį iš S. V. skolinosi 25 000 litų, gavo grynais, pasirašė vekselį, jame palūkanos nebuvo numatytos. Tyrėjai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu netiesą pasakė, kad turi mokėti palūkanas, nes tuo metu visko gerai nesuvokė, tai pasakė iš pykčio ir susijaudinimo, tačiau vėliau pasikalbėjo su teisininkais, jie patarė geriau to nedaryti. Pradžioje S. V. grąžino dalimis 40 000 litų. Tai jau buvo po antro skolinimosi, kai buvo pasiskolinęs dar 50 000 litų. Su ankstesne skola bendrai buvo nurodyta daugiau nei 70 000 litų. Gali būti, kad skolinosi 80 000 litų. Palūkanų taip pat nenumatė, tyrėjams taip pat melavo, kad reikėjo mokėti palūkanas. Su S. V. susitikdavo tik pasikalbėti dėl skolos grąžinimo, palūkanų nemokėjo. 2009 m. rugpjūčio 9 d. su S. V. dar vieną vekselį pasirašė dėl 160 000 litų. Pinigų negavo, bet suma padvigubėjo, nes S. V. prašė pasirašyti tokį vekselį, nurodė, kad kitaip kreipsis pas antstolius. Pasirašius naują, senasis vekselis buvo suplėšytas. S. V. skolą pradžioje grąžino dalimis, bendroje sumoje kiek gražino neskaičiavo ir dabar nurodyti negali. Kai 2009 m. pardavęs nekilnojamąjį turtą grąžino 40 000 litų, vekselis nebuvo perrašytas, raštelio neatidavė. 2010 m. pavasarį vekselis buvo perduotas antstoliui. Jis yra grąžinęs S. V. 80 000 litų. Tiksliai nieko negali pasakyti, kiek sumokėjo, nes apskaitos nevedė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tik tiek melavo, kad buvo susitarta dėl palūkanų mokėjimo.

22Liudytojas A. U. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju S. V. pažįstami, jis yra buvęs jo darbuotojas, santykius palaiko iki šiol, nėra piktuoju. Savo iniciatyva jis pasikvietė kalbėtis prie stalo E. G. ir S. V. dėl skolų. Pas jį darbo kabinete buvo paduoti pinigai Telšiuose. Tada kalbėjosi apie statybas, kad E. G. nevykdė įsipareigojimų, nes už skolą turėjo pastatyti S. V. namą. E. G. – taip pat buvęs jo darbuotojas, bendraklasis. Kabinete jie kalbėjo dėl 10 000 litų skolos. Smulkiau apie ką kalbėjo, nepamena. Kabinete jie tarpusavyje sutarė dėl skolos, t. y. kiek E. G. yra skolingas S. V., tačiau sumos nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesą, jo tyrėjas klausė, ar tai buvo ta data, kurią nurodė, jis atsakė, kad galėjo būti, nes datų nepamena. E. G. savo valia pasirašė vekselį. Pasirašant balso niekas nekėlė. Matė, kaip seną vekselį suplėšė, pasirašė kitą, kokia jame buvo nurodyta suma, nepamena. Kalbos apie palūkanas negirdėjo. E. G. sakė, kad pastatys S. V. namą už savikainą. E. G. jo bendrovei taip pat buvo skolingas. E. G. vis trūko pinigų, jis nuolat skolindavosi. E. G. jo paklaustas apie skolos grąžinimą, sakė, kad pinigų neturi. E. G. savo pinigų neturėjo, negalėjo naudoti savų pinigų S. V. namo statybai. Nežino, kada E. G. pradėjo gauti iš S. V. pinigus. Žinojo, kad prasidėjo statybos darbai, E. G. sakydavo S. V. sumokėti, o jis sakydavo, kad vėliau atiduos, atsilygins. E. G. anksčiau buvo pasiskolinęs pinigų ir traktoriui pirkti, ir kitiems daiktams, bet nežino, kokias konkrečiai sumas skolinosi. Draugiškai skolino S. V. pinigus E. G., nes jie buvo bendradarbiai. Nori atkreipti teismo dėmesį į E. G. ir A. J. parodymus, mano, kad jie neteisingai kalba, nes tarp E. G. ir S. V. buvo konfliktinė situacija, yra žmonių, norinčių palaikyti E. G., todėl dalis jų kalbos yra melas. Šiandien prieš posėdį kalbėjo su A. J., kuris sakė, kad jo E. G. prašė paliudyti.

23Liudytojas A. J. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį S. V. pažįsta, jų santykiai neutralūs. E. G. pažinojo S. V., per jį pinigus skolinosi iš S. V.. Jie su E. G. buvo bendros įmonės akcininkai. Verslas jiems sunkiai sekėsi, nes tuo metu Lietuvoje buvo krizė. Tada jis bei E. G. ir skolinosi pinigus įmonės veiklai iš S. V.. Skolintis pinigus iš S. V. iniciatorius buvo E. G.. Tuo metu tai buvo geriausias variantas, apie paskolą iš banko negalvojo. Tiksliai nežino, kiek kartų ir kokias sumas E. G. skolinosi iš S. V.. Skolinti pinigai buvo įnešami į įmonės sąskaitą. Nežino, kaip jie apiformino paskolos faktą, kiek girdėjo, E. G. pasirašydavo vekselį. Matė, kaip jie vieną vekselį pasirašė pas S. V. namuose, tačiau nepamena, kokios buvo pinigų sumos. Porą kartų yra matęs, kaip pasirašo vekselius, tačiau kur pasirašė kitą kartą, nepamena. Taip pat žino, kad buvo perrašomi anksčiau pasirašyti vekseliai. Kiek jam žinoma pagal paskolas buvo mokamos palūkanos. E. G. paprašytas yra vežęs S. V. atiduoti palūkanas, tačiau sumos nepamena. Kai S. V. padavė grynus pinigus, jis jokio raštelio nedavė. E. G. jam padavė šiuo grynus pinigus, kurie niekur nebuvo įdėti ir pasakė nuvežti S. V., jis suprato, kad veža atiduoti palūkanas, nors tiksliai nežino, kas tai buvo – ar skolos grąžinimas, ar palūkanos. Pamena, kad vienas vekselis buvo abiejų – jo ir E. G. vardu, apie 40, gal 50 tūkstančių litų, kokia buvo suma, gerai nepamena, taip pat nežino, kokios buvo sutartos mokėti palūkanos. Visos skolos dabar yra tik E. G., nes E. G. ir jam buvo skolingas, kai įmonė baigė veiklą, todėl E. G. pasiėmė ir jo skolos dalį. Nepamena, ar jų įmonė dar gyvavo, kai S. V. buvo statomas namas. Jis pats asmeniškai S. V. nėra skolingas. Su A. U. prieš posėdį kalbėjosi, tačiau jam nebuvo daromas joks poveikis.

24Liudytojas M. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami, artimai bendravo, nes jis yra vaikų kūmas, šiuo metu santykių nepalaiko. Turėjo transporto įmonę, prasidėjus krizei, sunkiai vyko atsiskaitymai tarp įmonių, bandydamas gelbėti įmonę 2008 m. rudenį pasiskolino pinigų. Teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, dabar jau nelabai viską pamena, prašo remtis jo anksčiau duotais parodymais. Skolinosi dalimis, iš viso pasiskolino apie 35 000 litų su palūkanomis. Buvo surašytas vekselis, kuriame įrašyta suma – 35 000 litų. Po to buvo pridėtos palūkanos, dėl kurių buvo žodinis susitarimas. Keitėsi procentai, buvo numatyti ir trys, ir penki procentai. Pradžioje, kiek pamena, buvo sutarta mažiausia palūkanų suma. Pradžioje kelis mėnesius grąžino skolą normaliai, po to sekėsi sunkiai. Kelis mėnesius mokėjo tik procentus, po to kažkokią sumą paskolos buvo pamokėjęs, po to vėl priaugo procentai. Dabar dėl mokėjimų tiksliai negali nurodyti, nes neturi išsaugojęs užrašų. Šiuo metu skola yra perduota antstoliui išieškoti ir yra mokama. Dėl skolinimosi su S. V. buvo pasirašytas didžiausias – 123 000 litų sumos vekselis. Papildomai pinigų nesiskolino, tiek užaugo paėmus 35 000 litų. S. V. iš viso gražino apie 10 000 litų. Kiekvieną mėnesį skola būdavo perskaičiuojama ir išrašomas naujas vekselis. Bankas jam neskolino pinigų, nes buvo krizė. Pasirašydavo vekselius dėl S. V. spaudimo, tačiau nesikreipė į policiją dėl S. V. daromo spaudimo.

25Liudytojas G. S. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami seniai, santykiai yra draugiški, dalykiški. Vienu metu buvo apsipykę, nes logiška, kad S. V. reikėjo pinigų, kuriuos buvo skolingas, tačiau šiuo metu vėl normaliai bendrauja. 2009 m. buvo iš S. V. pasiskolinęs 35 000 litų trims mėnesiams, tačiau dėl krizės grąžinti negalėjo, todėl buvo susipykę. Po to pasikalbėjo, sutarė, kad grąžins skolą. Šiuo metu vekselis dėl išieškojimo yra perduotas antstoliui, pinigus moka dalimis. Palūkanos skolinimosi sutartyje nebuvo numatytos. S. V. pinigus skolino be įsipareigojimų, ne pirmą kartą skolinosi, taip pat ir pats yra S. V. skolinęs pinigų.

26Liudytojas R. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra ( - ) FNTT vyr. tyrėjas ir šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliko apklausas. Apklausė liudytoją M. G., kuriam, kaip ir kitiems liudytojams, išaiškino teises ir pareigos dėl teisingų parodymų davimo. Liudytojas M. G. davė tokius parodymus, kokie užfiksuoti apklausos protokole. Tyrimo dalykas buvo kaltinamojo S. V. sandoriai su asmenimis, tai tyrimo metu buvo gauti duomenys iš antstolio apie tai, iš kokių asmenų buvo vykdomi išieškojimai. Nurodyti asmenys buvo apklausiami. M. G. buvo vienas iš tų asmenų, kurio atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas. Jam buvo užduodami klausimai, susiję su finansiniais santykiais su S. V.. Jis nurodė, kad buvo paskoliniai santykiai, S. V. skolino pinigus M. G.. M. G. apklausoje nurodė, kad buvo numatyti procentai už paskolas. Kokio dydžio procentus M. G. nurodė, nepamena. Protokole fiksavo taip, kaip sakė liudytojas, kad grąžinti reikėjo daugiau, nei buvo paimta. Liudytojas pats davė parodymus, kad toks faktas buvo. Pirma liudytojas papasakojo, po to jis apklausdamas dar tikslino aplinkybes. Liudytojas atsakinėjo sąmoningai, pats nurodė skaičius, skaičiai buvo matematiškai pagrįsti. Nežino, kodėl teisme M. G. neigia aplinkybę, kad skolinosi su procentais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės padaryti akistatos tarp kaltinamojo ir M. G.. Apklausos taktika buvo pasirinkta pasakojimo forma, liudytojas pats pasakojo kaip viskas vyko. Nepamena, kiek M. G. nurodė sumokėjęs palūkanų, bet jo nurodytos palūkanos buvo didesnės nei kitų liudytojų. A. B. taip pat apklausė liudytoju, kadangi jis skolino pinigus vienam iš liudytojų, o po to tą skolą perpirko S. V.. Neprisimena, ar šiuo atveju buvo numatyti procentai. Protokole surašyti šio liudytojo parodymai. Liudytojas buvo įspėtas, jam buvo paaiškinta, kad tai rimti dalykai, jo parodymai buvo nuoširdūs. Apklausiant M. M. specialisto išvados dar neturėjo. Buvo nustatyti ir kiti liudytojai, kurie turėjo būti apklausti, bet jų gyvenamosios vietos buvo deklaruotos užsienyje, todėl nebuvo galimybės jų apklausti. Š. nurodė, kad skolino kaltinamajam pinigus, tačiau VMI davė išvadą, kad jos lėšos nepagrįstos, o ikiteisminį tyrimą atliekant jų vertinimas nuo mokesčių inspekcijos nesiskyrė. Š. buvo pritaikytas gyventojų pajamų mokestis tai daliai, kurios ji negalėjo pagrįsti, ji sutiko su VMI išvada.

27Liudytojas N. P. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju yra seniai pažįstami, santykiai draugiški. 2004 metais buvo prašęs S. V. trumpam laikui paskolinti apie 130 000 litų ir dalį jų pervesti į I. P., o kitą dalį į S. P. sąskaitas. Pervedimo į jų sąskaitas tikslas buvo išvengti didelių išėmimo procentų. Nuo savo sąskaitų buvo nuėmęs nemažas sumas, tai norėjo, kad būtų mažesnis mokestis už pinigų išgryninimą. Jam tų pinigų reikėjo verslui – automobilių pirkimui iš ( - ). Apie 40000 litų buvo pervesta į I. P. – brolio dukros – sąskaitą, o į motinos G. S. P. sąskaitą – didesnė, likusi pinigų dalis. Jų bankų sąskaitų pavadinimų nepamena. Tuo metu jis užsiėmė statybų verslu ir automobilių prekyba. Skolinimosi iš S. V., sąlygos buvo draugiškos, nes ir jis pats S. V. anksčiau buvo skolinęs. S. V. pinigus skolino trumpam laikui, mėnesiui. Pinigus prašė grąžinti grynais, matyt tam, kad išvengti išėmimo mokesčio. Visą pasiskolintą sumą S. V. ( - ) grąžino grynais pinigais. Skolinant pinigus nebuvo surašę skolos raštelio, pasitikėjo vienas kitu. Dukterėčia ir motina iš S. V. gautus pinigus išgrynino ir padavė jam. G. S. P. ir I. P. jam tuos pinigus padavė greitai, dalį jos nuėmė kortele, nes nieko nekainuoja, dalį grynais. Automobilius jam perka ( - ) įmonė internetu. Jie pinigus gauna grynais, pinigai patenka į įmonę, o jie siunčia į ( - ). Kartais automobilius pirkdavo pats, o kartais pirko jų įmonė. Jiems davė pinigus ir gana greitai gavo automobilius. Iš pirkėjų už automobilius gavo pinigus ir tada atidavė skolą. G. S. P. ir I. P. nežino apie jo verslą, jos neklausė kur jis dės pinigus. Bendrų finansinių reikalų su S. V. neturėjo, tik kartą yra jam skolinęs kelis tūkstančius dolerių. Tuo metu nebuvo vienas kitam skolingi. Nežino, kodėl S. V. pervesdamas pinigus nurodė, kad tai yra skolos grąžinimas, nes tuo metu jokių skolų nebuvo.

28Liudytoja S. G. P. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš sūnaus pasakojimo žinojo, kad yra tokia V. šeima, bet asmeniškai S. V. nepažinojo. Turi sąskaitą AB „( - )“, taip pat yra turėjusi ( - ) banke. Sąskaitas pati tvarkė, dabar sūnus N. padeda. 2004 metais kovo mėnesį savo sąskaitą tvarkė pati. Tuo metu sūnus N. prašė, kad į jos sąskaitą galėtų pervesti didelę pinigų sumą, nes jis skolinosi pinigų, tačiau nesakė iš ko. Tada žinojo kokia suma buvo pervesta į jos sąskaitą, tačiau dabar nepamena, bet galėjo būti apie 81 000 litų. Nepamena, kaip ir kada tuos pinigus išėmė iš sąskaitos. Kiek pamena, paėmė grynais pinigais, gal po mėnesio kai pervedė. Pati išėmė pinigus ir atidavė N. P., jis sakė, kad jų reikia verslui. Skolingas sūnus nebuvo, turbūt grąžino tuos pinigus, nes neleisdavo likti skoloje. I. P. yra jos anūkė, gyvena ( - ), jos pavardė dabar yra J.. Tuo metu kai į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, ji neturėjo elektroninės bankininkystės. Kiek pamena, tai banke paėmė pinigus, kortele nesinaudojo, tačiau dabar gerai nepamena, per kiek laiko paėmė pinigus, kiek pamenu, kad gal per kelis mėnesius nuėmė, neilgiau nei per pusmetį.

29Liudytoja I. J. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. V. žino iš matymo, matydavo jį ( - ). Nėra turėjusi finansinių reikalų su S. V., nėra nei jam skolinusi, nei iš jo gavusi pinigų. Per „miglą“ pamena, kad dėdė N. P. buvo klausęs, ar gali į jos sąskaitą padaryti pavedimą, kad būtų mažesni banko mokesčiai. Sumos nepamena. Kiek pamena, tai buvo AB „( - )“, pasirašė sutartį, kad galėtų gauti stipendiją ir atidarė sąskaitą. Nepamena, ar tuo metu naudojosi banko kortele. Gali būti, kad kortelę davė N. nusiimti pinigus, tačiau tiksliai nepamena kaip buvo. Nieko daugiau nepamena apie sąskaitą ir kortelę.

30Specialistė J. D. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad tvirtina duotas išvadas. V. šeimos pajamos buvo suvestos remiantis VMI duomenimis apie įsigytą ir parduotą turtą, pagal pajamų deklaracijas, banko sąskaitų išrašus apie išlaidas ir pajamas. Buvo suskaičiuotos V. pajamos ir išlaidos. Teisiamajame posėdyje pateikta S. V. deklaracija buvo gauta ir tyrimo metu. Jis 2005-04-19 deklaravo, kad turėjo 51 000 litų ne banke. 2014-03-26 pateikė patikslintą deklaraciją, ir deklaravo, kad ne banke jis turėjo 250 000 litų, tačiau ta patikslinta deklaracija nebuvo vertinta, nes įstatymas numato, kad, jei laiku nedeklaravo turto, tos deklaracijos nevertinamos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-03-11, o jis patikslintą deklaraciją pateikė jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Teikdama išvadą ji rėmėsi ( - ) mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu, S. V. buvo paprašyta pateikti turto įsigijimo dokumentus, kokias jis pajamas gavo. Pateikti dokumentai buvo įvertinti ir nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 31 d. S. V. galėjo turėti 180 000 litų ne banke. Pagal liudytojų parodymus buvo įvertintos ir jo pradinės skolintos lėšos. Įvertinus visas pajamas ir išlaidas visa tai buvo paskaičiuota. Skaičiuojant pajamas nebuvo atsižvelgta į liudytojų parodymus dėl skolintų sumų, nors reikėjo įtraukti ir gautas palūkanas. Vėliau rašė paaiškinimą ir tikslino šias aplinkybes. S. V. jokios apskaitos neregistravo, kad skolino ir gavo palūkanas, tik iš banko buvo pervesta pinigų suma ir parodyta, kad tai buvo palūkanos. Gautos iš skolinimo pajamos S. V. nebuvo deklaruotos. Liudytojo M. M. nurodytos sumos yra nerealios, nereali palūkanų suma, jei pasiskolino 35 tūkstančius, o grąžinti reikia 125 tūkstančius litų.

31Tyrimo metu buvo atsižvelgta į sumas, kurios buvo pervestos G. S. P. ir I. P.. Tos sumos įskaitytos kaip išlaidos. Jei šias sumas S. V. grąžino, tai turėtų būti apskaitytos kaip pajamos, todėl išlaidose yra, o pajamose nėra, nes neturėjo tokių dokumentų. Jei būtų nurodyti duomenys iš G. S. P. ir I. P., tai keistų balansą. Nuo 2003 m. buvo teikiamos S. V. deklaracijos. Ne banke turėtas lėšas atliekant tyrimą nustato apytiksliai, kiek galėjo turėti, nes tiksliai pinigų nesuskaičiuosi. Iš banko išrašų matyti, kad 2004-03-29 S. V. pervedė G. S. P. 81 000 litų, nurodydamas, kad tai skolos grąžinimas. Pinigai buvo imami dalimis, po tūkstantį, po kelis tūstančius. Išraše matyti, kad 2004-09-09 į jos sąskaitą vėl įplaukė 20 000 litų už perkamą butą. Iki tos datos buvo nuimti ne visi pinigai. Toliau buvo vėl vykdomas grynųjų pinigų paėmimas. Iš išrašų nesimato, kur buvo panaudoti nuimti pinigai, nesimato, ar jie buvo grąžinti S. V.. Panašu, kad visa suma pinigų buvo paimta, kiek įplaukė, tiek ir paimta, sąskaitoje liko tik 2,48 Lt. Iš išrašo nesimato, kur pinigai buvo panaudoti. Išrašuose nurodyta, kad tai buvo skolos grąžinimas, gal buvo sudarytos skolos sutartys ar surašyti skolos rašteliai. Į I. J. sąskaitą 2004-03-30 S. V. pervedė 44 000 litų. Pinigai paimti po 2000 Lt. 2004-11-16 iš G. S. P. pervesta 20000 litų, po to 2005-02-07 pervesta 10 000 litų. Per tuos metus į I. J. sąskaitą įplaukė 74 784 Lt., išimta 74 302 litų. Beveik visi pervesti pinigai buvo paimti grynais beveik per dvejus metus. Be S. V. pervestų pinigų ji dar gavo 30 000 litų iš savo motinos. Pinigai buvo imami iš bankomatų.

32Iš 2014 m. lapkričio 12 d. surašytos specialisto išvados Nr. ( - ) (2 t. 186–200 b. l., 3 t. 1–37 b. l.) bei patikslintos 2015 m. gegužės 15 d. specialisto išvados Nr. ( - ) (4 t. 49–68 b. l.) matyti, kad antstolis V. D. vykdo skolų išieškojimą S. V. naudai pagal vykdomuosius dokumentus – vekselius ir Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. išduotus vykdomuosius įrašus iš šių skolininkų:

331. M. G. pagal 2009-08-15 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 160000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs M. G. 2010-03-15 privalėjo sumokėti S. V. 160000,00 Lt.

342. G. S. pagal 2010-04-20 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 35000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs G. S. 2010-05-20 privalėjo sumokėti S. V. 35000,00 Lt.

353. I. J. pagal 2010-02-02 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 42500,00 Lt sumai, vekselį pasirašiusi I. J. 2010-07-02 privalėjo sumokėti S. V. 42500,00 Lt.

364. D. D. pagal 2007-10-05 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 40000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs D. D. 2010-12-15 privalėjo sumokėti S. V. 40000,00 Lt.

375. M. M. pagal 2010-01-23 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 123000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs M. M. 2010-08-23 privalėjo sumokėti S. V. 123000,00 Lt.

386. E. G. pagal 2011-11-01 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 140000,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs E. G. 2011-12-01 privalėjo sumokėti S. V. 140000,00 Lt.

397. A. M. pagal 2010-03-01 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 115762,00 Lt sumai, vekselį pasirašęs A. M. 2010-11-02 privalėjo sumokėti S. V. 115762,00 Lt.

40Iš viso pagal vykdomuosius dokumentus vekselių turėtojo S. V. naudai pradėtas išieškojimas iš aukščiau nurodytų asmenų per vekselių mokėjimo terminą nesumokėtos septynių vekselių sumos 656262,00 Lt. Laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2011-11-01 buvo surašyti 7 vekseliai, kuriuose nurodyta S. V. paskolinta 656262,00 Lt suma: 2007 m. – 40000,00 Lt, 2009 m. – 160000,00 Lt, 2010 m. – 316262,00 Lt, 2011 m. – 140000,00 Lt.

41Kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) liudytojais apklausti vekselius pasirašę asmenys, išskyrus D. D. (40000,00 Lt paskolinta ir vekselis surašytas 2007 m.), nurodė, kad pinigus iš S. V. skolinosi anksčiau nei buvo surašyti vekseliai, o jiems nustatytu laiku negrąžinus paskolų ir nesumokėjus žodiniu susitarimu nustatytų palūkanų, buvo surašyti nauji vekseliai jau didesnei sumai, tai yra E. G. 2005 ir 2008 m. skolinosi iš viso 75000,00 Lt, 140000,00 Lt sumai vekselis surašytas 2011-11-01, M. G. 2008–2009 m. skolinosi iš viso 75000,00 Lt, 160000,00 Lt sumai vekselis surašytas 2009-08-15, M. M. 2008 m. skolinosi 35000,00 Lt, 123000,00 Lt sumai vekselis surašytas 2010-01-23, G. S. 2009 m. skolinosi 35000,00 Lt, vekselis tai pačiai sumai surašytas 2010-04-20, I. J. 2006 m. skolinosi 42500,00 Lt, vekselis tai pačiai sumai surašytas 2010-02-02, A. M. 2008 m. skolinosi 115762,00 Lt, vekselis tai pačiai sumai surašytas 2010-03-01. Minėtų liudytojų apklausos protokolų duomenys apie gautas paskolas įvertinti apskaičiuojant S. V. išlaidas (specialisto išvados 2 lentelė).

42S. ir I. V. šeimos išlaidos 2007-12-31 viršijo pajamas 197998,00 Lt, tačiau 2006-12-31 ne banke turėtų piniginių lėšų likučiu 142556,00 Lt padengus trūkstamą sumą, sutuoktiniams S. V. ir I. V. 2007-12-31 trūko 55442,00 Lt laisvų lėšų patirtoms išlaidoms padengti, 2008-12-31 išlaidos viršijo pajamas 124242,00 Lt, 2009-12-31 išlaidos viršijo pajamas 154289,00 Lt, todėl jie neturėjo dokumentais pagrįstų ir nustatyta tvarka deklaruotų pajamų skolinti vekseliuose nurodytas pinigų sumas – 2007 m. 40000,00 Lt D. D., 2009 m. 160000,00 Lt M. G..

43S. V. ir I. V. ne banke galėjo turėti laisvų piniginių lėšų likutį (didėjančiais skaičiais) 2010-12-31 – 111040,00 Lt, 2011-12-31 – 158128,00 Lt, tačiau šiuo laikotarpiu buvo statomas jų gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurių statybai liudytojo S. V. apklausos protokolo duomenimis buvo panaudota 150000,00 Lt asmeninių lėšų. S. V. ir I. V. neturėjo dokumentais pagrįstų ir deklaruotų pajamų paskolinti 2010 m. surašytuose 4 vekseliuose nurodytos 316262,00 Lt sumos (G. S. – 35000,00 Lt, I. J. – 42500,00 Lt, M. M. 123000,00 Lt ir A. M. 115762,00 Lt) bei 2011 m. surašytame vekselyje nurodytos E. G. paskolintos 140000,00 Lt sumos.

44LR Finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolinimas (pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį) yra finansinė paslauga, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansų įstaiga – tai finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu.

45Pagal S. V. sąskaitos Nr. ( - ) AB ( - ) banke išrašą nustatyta, kad S. V. 2007-03-14 pervedė 49500,00 Lt paskolą T. B., kuris 2007 m. S. V. sumokėjo palūkanų 7024,34 Lt, pinigus pervesdamas į minėtą sąskaitą AB ( - ) banke.

46Tyrimui pateikto S. V. banko sąskaitos išrašo bei liudytojų apklausos protokolų duomenimis, S. V., per tęstinį 2002–2009 metų laikotarpį faktiškai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklą – pinigų skolinimą, kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravęs finansų įmonės teisės aktų nustatyta tvarka, teikė finansines paslaugas (pinigų skolinimo) už atlygį ir iš šios veiklos gavo 126204,34 Lt (7024,34 + 119180,00) pajamų.

47Jeigu fizinis asmuo M. G. nuo 2008 m. gautos 25000,00 Lt paskolos sumokėjo S. V. 27500,00 Lt palūkanų ir nuo 2009 m. gautos 50000,00 Lt paskolos sumokėjo 15000,00 Lt palūkanų, jeigu M. M. nuo 2008 m. gautos 35000,00 Lt paskolos sumokėjo S. V. 3000,00 Lt palūkanų, jeigu fizinis asmuo E. G. nuo 2002 m. gautos paskolos sumokėjo S. V. 2880,00 Lt palūkanų, nuo 2005 m. gautos 10000,00 Lt paskolos sumokėjo 6000,00 Lt palūkanų ir nuo 2008 m. gautos 57000,00 Lt paskolos per 2008-2009 metus sumokėjo 64800,00 Lt palūkanų, tai S. V. iš minėtų asmenų grynaisiais pinigais gavęs pajamų už palūkanas 119180,00 Lt ir iš T. B. 2007 m. gavęs 7024,00 Lt palūkanų, pervestų į jo sąskaitą banke, iš viso gavęs 126204,00 Lt palūkanų (2002 m. – 2880,00 Lt, 2005 m. – 6000,00 Lt, 2007 m. –7024,00 Lt, 2008 m. – 62900,00 Lt, 2009 m. – 47400,00 Lt) ir jų nedeklaravęs VMI pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir nesumokėjęs gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą, nevykdė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo „nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“.

48Vadovaujantis LR Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990-10-05 Nr. I-641 galiojo nuo 1990-11-13 iki 2002-12-31) 33 straipsnio nuostata „Pajamos už turto nuomą ir kitos pajamos, neišvardytos šio įstatymo II, III ir IV dalyse, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą“, tyrimo metu nuo S. V. iš 2002 m. vykdytos pinigų skolinimo veiklos gautų pajamų (palūkanų) 2880,00 Lt apskaičiuota fizinių asmenų pajamų mokesčio 576,00 Lt (2880,00 x 20 %).

49Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies nuostata „Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“ ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, nurodančia, kad gyventojų pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas „pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal PMĮ 39 str. nuostatas tvirtinamą sąrašą ir palūkanoms“, (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2008-12-29 pagal 2002-07-02 įstatymą Nr. IX-1007) bei 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ (galioja nuo 2008-12-30 pagal 2008-12-23 įstatymą Nr. XI-111), tyrimo metu nuo S. V. iš 2005–2009 vykdytos pinigų skolinimo veiklos faktiškai gautų pajamų (palūkanų) 123324,00 Lt, apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio 18499,00 Lt (5358,00 Eur) (123324,00 x 15 %), iš jų už 2005 m. – 900,00 Lt (261 Eur) už 2007 m. – 1054,00 Lt (305 Eur) už 2008 m. – 9435,00 Lt (2733 Eur) už 2009 m. – 7110,00 Lt (2059 Eur).

50Nuo S. V. tiriamuoju laikotarpiu gautų pajamų (palūkanų) tyrimo metu apskaičiuota mokesčių į biudžetą iš viso 19075,00 Lt (5525 Eur), iš jų 576,00 Lt (167 Eur) fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 18499,00 Lt (5358 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

51Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies nuostata „Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“, nuo S. V. ir I. V. dokumentais nepagrįstų ir nustatyta tvarka nedeklaruotų pajamų apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio iš viso 50331,00 Lt (14576 Eur), iš jų už 2007 m. 13915,00 Lt (4030 Eur), už 2008 m. 20383,00 Lt (5903 Eur), už 2009 m. 16033,00 Lt (4643 Eur).

52Iš viso tyrimo metu papildomai apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetą 69406,00 Lt (20101 Eur), iš jų:

53– gyventojų pajamų mokesčio 68830,00 Lt (19934 Eur): už 2005 m. – 900,00 Lt (261 Eur), už 2007 m. – 14969,00 Lt (4335 Eur), už 2008 m. – 29818,00 Lt (8636 Eur), už 2009 m. – 23143,00 Lt (6702 Eur);

54– fizinių asmenų pajamų mokesčio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur).

55Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotojos V. O. 2015-01-19 sprendimu Nr. ( - ) pavesta ( - ) AVMI Gyventojų patikrinimų skyriui atlikti S. V. pakartotinį patikrinimą, atsižvelgiant į naujai išaiškėjusias aplinkybes, nurodytas FNTT prie LR VRM ( - ) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje 2014-11-12 Nr.5-4/87 bei mokesčio mokėtojo pateiktose pastabose.

56Iš 2015-01-16 atliktų akistatos protokolų tarp S. V. ir E. G., S. V. ir M. M. matyti, kad visi jie liko prie savo parodymų. M. M. patikslino savo parodymus, kad iš S. V. buvo pasiskolinęs 35 000 Lt, o 2009 m. buvo pasiskolinęs 10 000 Lt iš A. B., su kuriuo buvo sutarta, kad gražins 19 000 Lt, nes buvo nustatyti 9000 Lt procentų. Kai S. V. perpirko iš A. B. skolą, jis jam buvo skolingas viso 54 000 Lt. Vekselį 123 000 Lt. jis buvo priverstas pasirašyti (5 t. 23–25, 27–29 b. l.).

57Iš 2009-08-15 vekselio kopijos matyti, kad M. G. skolingas S. V. 160 000 Lt (1 t. 112 b. l.).

58Iš 2010-01-23 vekselio kopijos matyti, kad M. M. skolingas S. V. 123 000 Lt (1 t. 116 b. l.).

59Iš 2011-11-01 vekselio kopijos matyti, kad E. G. skolingas S. V. 140 000 Lt (1 t. 118 b. l.).

60Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) priedo matyti, kad 2006-06-30 S. V. iš I. L. įsigijo automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) (3 t. 137 b. l.).

61Iš S. V. 2015-02-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jis pateikė 2014-10-14 ( - ) AVMI patikrinimo aktą Nr. ( - ) su priedais (5 t. 13 b. l.). Iš šio patikrinimo akto ir jo priedų matyti, kad S. V. 2006-06-30 iš I. L. už 7000 Lt įsigijo automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ).

62Iš VĮ „Regitra“ atsakymo matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartys iki 2009 m. neišsaugotos (1 t. 172 b. l., 3 t. 77 b. l.).

63Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais ir 2010-06-16 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad S. V. iš J. G. įmonės už 35 000 Lt. įsigijo automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) (2 t. 198 b. l., 3 t. 81, 137 b. l., o taip pat 2014-10-14 Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas Nr. ( - ) su priedais, atskirame segtuve).

64Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais ir pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2011-06-16 S. V. iš J. G. įmonės už 40 000 Lt. įsigijo automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) (2 t. 198 b. l., 3 t. 82, 137 b. l., o taip pat 2014-10-14 Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas Nr. ( - ) su priedais, atskirame segtuve).

65Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais ir pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2011-10-21 S. V. I. V. vardu iš J. J. už 42 000 Lt. įsigijo automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) (2 t. 198 b. l., 3 t. 95, 136 b. l.).

66Iš 2016 m. kovo 23 d. surašytos specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grąžinimą iš N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur) grynaisiais pinigais, tai S. ir I. V. šeimos 2004 m. gautos pajamos buvo 593957,00 Lt (172022,00 Eur), patirtos išlaidos 373743,00 Lt (108243,00 Eur). Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 S. ir I. V. šeimos gautos pajamos viršijo išlaidas 220214,00 Lt (63778,00 Eur). Įvertinus sutuoktinių S. V. ir I. V. 2003-12-31 ne banke turėtų piniginių lėšų likutį 186379,81 Lt (53979,00 Eur), sutuoktiniai S. ir I. V. 2004 m. pabaigoje galėjo turėti piniginių lėšų likutį ne banke – 406594,00 Lt (117758,00 Eur). Įvertinus tai, kad iki 2004 m. pabaigos S. V., kaip skolos grąžinimą iš N. P. galimai gavo 125000,00 Lt, keistųsi pateikta specialisto išvada apie V. šeimos nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą ir išvada būtų tokia:

67Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grąžinimą iš N. P. gavo 125000,00 Lt, tai įvertinus sutuoktinių S. V. ir I. V. 2003-12-31 ne banke turėtų piniginių lėšų likutį, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 dokumentais pagrįstas gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei gautas palūkanas už suteiktas paskolas, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 S. V. ir I. V. disponavo juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįstomis lėšomis, gavo kitų dokumentais nepatvirtintų pajamų 92673,00 Lt (26840,00 Eur), kurių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą.

68Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo S. V. ir I. V. dokumentais nepagrįstų pajamų būtų apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio už 2009 m. 6791,00 Lt (13901,00 (92673,00 x 15 %) – 7110,00) arba 1966,00 Eur.

69Šioje specialisto išvadoje keistųsi nuo S. V. ir I. V. dokumentais nepagrįstų pajamų apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio suma, tai yra nebūtų apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio už 2007 m. – 13915,00 Lt (4030,00 Eur), už 2008 m. – 20383,00 Lt (5903,00 EUR), nes 2007-12-31 ir 2008-12-31 V. šeimai liktų laisvų piniginių lėšų. (Šios specialisto išvados 1 lentelė) Už 2009 m. gyventojų pajamų mokesčio būtų apskaičiuota 9242,00 Lt (16033,00 - 6791,00) arba 2677,00 Eur mažiau. Iš viso būtų apskaičiuota 43540,00 Lt (12610,00 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesčio.

70Specialisto išvadoje nesikeistų mokesčiai, apskaičiuoti nuo S. V. iš tiriamuoju laikotarpiu vykdytos pinigų skolinimo veiklos gautų pajamų (palūkanų), tai yra:

  • fizinių asmenų pajamų mokestis už 2002 m. 576,00 Lt arba 167,00 Eur,
  • gyventojų pajamų mokestis iš viso 18499,00 Lt (5358,00 Eur).

71Pateiktoje specialisto išvadoje 2015-05-15 Nr. ( - ) buvo apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetą iš viso 69406,00 Lt (20101,00 Eur), iš jų fizinių asmenų pajamų mokesčio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur) ir gyventojų pajamų mokesčio 68830,00 Lt (19934 Eur). Šioje specialisto išvadoje būtų apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetą iš viso 25866,00 (7491,00 Eur), iš jų fizinių asmenų pajamų mokesčio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur) ir gyventojų pajamų mokesčio 25290,00 Lt (7324,00 Eur), tai yra būtų apskaičiuota 43540,00 Lt (12610,00 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesčio. Detalūs duomenys apie apskaičiuotus mokesčius ir jų skirtumą surašyti 2 lentelėje:

722 lentelė

73

 MokesčiaiApskaičiuotų mokesčių sumaApskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio mažiau (-)
  Specialisto išvadoje 2015-05-15 Nr. ( - )Specialisto išvadoje 2016-03-23 Nr.5-4/25  
  Suma, LtSuma, EurSuma, LtSuma, EurSuma, LtSuma, Eur
1. Fizinių asmenų pajamų mokestis už 2002 m.576,00167,00576,00167,00--
2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM), iš viso 68830,00 19934,00 25290,00 7324,00- 43540,00- 12610,00
Iš jų, už 2005 m.900,00 261,00900,00261,00--
už 2007 m.14969,004335,001054,00305,00- 13915,00- 4030,00
už 2008 m.29818,008636,009435,002733,00-20383,00- 5903,00
už 2009 m.23143,006702,0013901,004025,00- 9242,00- 2677,00
Iš viso mokesčių 69406,0020101,0025866,007491,00- 43540,00-12610,00

74Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grąžinimą iš N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur) grynaisiais pinigais, tai nekeistų specialisto išvadoje 2015-05-15 Nr. ( - ) pateiktos išvados apie sutuoktinių S. V. ir I. V. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 patirtas išlaidas viršijančias pajamas, nes šeimos pajamų ir išlaidų balansas apskaičiuotas palyginus kiekvienų metų gautas pajamas su išlaidomis.

75Tačiau įvertinus tai, kad iki 2004 m. pabaigos S. V., kaip skolos grąžinimą iš N. P. galimai gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur), keistųsi pateikta specialisto išvada apie V. šeimai trūkstamas laisvas lėšas 2007, 2008, 2009 metų pabaigoje (2007 m. – 49442,00 Lt, 2008 m. – 61342,00 Lt, 2009 m. – 106889,00 Lt) ir išvada būtų tokia:

76Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grąžinimą iš N. P. gavo 125000,00 Lt (36203,00 Eur), tai V. šeima 2004-12-31 ne banke galėjo turėti laisvų piniginių lėšų likutį 406594,00 Lt (117758,00 Eur), kuriuo padengus trūkstamas sumas: 2005 m. – 38282,00 Lt (11087,00 Eur), 2006 m. – 94756,00 Lt (27443,00 Eur), 2007 m. – 197998,00 Lt, (57344,00 Eur), 2008 m. – 61342,00 Lt (17766,00 Eur) ir dalį, t. y. 14216,00 Lt (4117,00 Eur) 2009 m. trūkstamos sumos, sutuoktiniams S. V. ir I. V. 2009-12-31 trūko 92673,00 Lt (106889,00 -14216,00) arba 26840,00 Eur laisvų piniginių lėšų patirtoms išlaidoms padengti (6 t. 67–77 b. l.).

77Iš antstolio V. D. kontoros pateikto 2016 m. balandžio 5 d. rašto Nr. ( - ) ir prie jo pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad vykdomoji byla, pradėta pagal vykdomąjį įrašą dėl piniginės sumos išieškojimo iš skolininko M. G. išieškotojo S. V. naudai užbaigta kaip visiškai įvykdyta. Skolininkas su išieškotoju atsiskaitė tiesiogiai. Vykdomoji byla, pradėta pagal vykdomąjį įrašą dėl piniginės sumos išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo S. V. naudai yra vykdymo stadijoje. 2016-03-23 duomenimis, neišieškotos sumos likutis yra 30891,78 Eur. Vykdomoji byla, pradėta pagal vykdomąjį įrašą dėl piniginės sumos išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojo S. V. naudai yra vykdymo stadijoje. 2015-09-28 duomenimis skolos likutis buvo 35930 Eur. Ir iki šiol nepasikeitęs. Pastarasis skolininkas turi ir kitų neįvykdytų prievolių (6 t. 92–94 b. l.).

78Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

79BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

80Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-83-895/2016).

81Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; 4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009).

82Už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė. Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos.

83BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, veiklos verslišku arba stambiu mastu. Versliškumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio 1 dalyje suformuluoti kaip alternatyvūs požymiai, baudžiamajai atsakomybei pakanka įrodyti bent vieną iš jų.

84Stambaus masto sąvoka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad, viršijus ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą, visais atvejais kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

85BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliškai ėmėsi veiklos“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015). Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-335/2012).

86Nagrinėjamoje byloje S. V. kaltinamas, kad neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, siekdamas ją nuslėpti, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės-finansinės veiklos, t. y. per tęstinį 2002–2009 metų laikotarpį, faktiškai vykdydamas finansinių paslaugų teikimo veiklą – pinigų skolinimą, kuri pagal LR finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2067 redakcija) 3 str. 1 d., 2 p., 4 str. 1 d., nuostatas, priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms, ir neįregistravęs finansų įmonės teisės aktų nustatyta tvarka, teikė finansines (pinigų skolinimo) paslaugas fiziniams asmenims už atlygį ir iš šios veiklos per tą patį laikotarpį gavo 119 180, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą.

87Pagal aukščiau pateiktą teismų praktiką akivaizdu, jog nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalies buvimą būtina nustatyti, kad kaltinamasis versliškai ar stambiu mastu ėmėsi veiklos, kurios vykdymui reikalinga licencija (leidimas).

88Nagrinėjamos bylos duomenimis: paties kaltinamojo parodymais, apklaustų teisme liudytojų parodymais neabejotinai yra įrodyta, kad kaltinamasis S. V. laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2009 m. skolino grynuosius pinigus kitiems fiziniams asmenims. Jam inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad jis asmeniui E. G. 2002 metais paskolino 8 000 Lt, 2005 metais paskolino 10 000 Lt, 2008 metais paskolino 57 000 Lt, taip pat jis fiziniam asmeniui M. M. 2008 metais paskolino 35 000 Lt, fiziniam asmeniui M. G. 2008 metais paskolino 25 000 Lt, 2009 m. paskolino 50 000 Lt. Šių kaltinime nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių neneigia nei pats kaltinamasis S. V., nei liudytojais apklausti E. G., M. M. ir M. G.. Kadangi bylos duomenimis nenustatyta bei su tuo sutinka ir pats kaltinamasis S. V., kad jis pinigus skolino fiziniams asmenims neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis reikalingas, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, dėl to teismas konstatuoja, kad kaltinamasis faktiškai vykdė finansinių paslaugų teikimo veiklą – pinigų skolinimą, kuri priskiriama finansų įmonėms ir kredito įstaigoms. Tačiau tam, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, taip pat būtina nustatyti ir papildomus tokios veiklos požymius, kad ši veikla buvo vykdoma versliškai ar stambiu mastu, taip pat būtina nustatyti, jog vykdydamas šią veiklą, kaltinamasis iš jos gavo kokias nors pajamas. Kaltinamajam S. V. inkriminuotame kaltinime buvo nurodyta, jog jis skolindamas fiziniams asmenims grynuosius pinigus iš jų gavo palūkanas (pajamas): iš E. G. už paskolintus pinigus 2002 metais grynais gavo 2 880 Lt palūkanų (pajamų), 2005 metais už paskolintus 10 000 Lt ir per 2005–2006 m. grynais gavo 6 000 Lt palūkanų (pajamų), 2008 metais už paskolintus 57 000 Lt ir per 2008–2009 metus gavo 64 800 Lt palūkanų (pajamų), taip pat iš M. M. už 2008 metais paskolintus 35 000 Lt per tuos pačius metus grynais gavo 3 000 Lt palūkanų (pajamų), iš M. G. už 2008 metais paskolintus 25 000 Lt per 2008–2009 m. grynais gavo 27 500 Lt palūkanų (pajamų), už 2009 m. paskolintus 50 000 Lt per 2009 m. grynais gavo 15 000 Lt palūkanų (pajamų), t. y. iš viso gavo 119 180 Lt palūkanų (pajamų). Ši kaltinimo dalis iš esmės yra grindžiama tik minėtų liudytojų apklausos duomenimis, kuriais jie nurodė, jog E. G. pirmą kartą iš S. V. pasiskolino 2002 m. 8000 litų, kuriuos atidavė. Buvo pasirašytas vekselis dėl 8000 litų skolos, o žodiniu susitarimu turėjo mokėti 4 procentus palūkanų. Devynis mėnesius mokėjo palūkanas po 4 procentus – po 320 Lt, o suėjus terminui grąžino visą skolą. Kai grąžino skolą, S. V. jam grąžino vekselį. Procentų mokėjimas nebuvo įformintas raštu. 2005 metų vasarą, skolinosi iš S. V. dar 10 000 Lt. Vėl pasirašė vekselį 10 000 Lt, o žodiniu susitarimu buvo sutarę 5 procentus palūkanų, per mėnesį mokėjo po 500 Lt palūkanų. Skolą grąžino po metų grynais pinigais S. V. asmeniškai. Kai pinigus atidavė, jam vekselį grąžino. Po to 2008 metais pasiskolino iš S. V. 57 000 litų. Vėl mokėjo 5 procentus palūkanų, per mėnesį – 2700 Lt. Šios palūkanos raštu nebuvo forminamos. Taip jis mokėjo apie dvejus metus. Teismas vertindamas minėto liudytojo parodymus, nelaiko jų patikimais, nes kaip matyti iš šio liudytojo paaiškinimų ir paties kaltinamojo parodymų, kad tarp jų, tiek skolinimosi metu, tiek tuo metu kai liudytojas statė kaltinamajam namą, tiek šiuo metu yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kuri, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, ne kartą buvo sprendžiama civilinės teisenos tvarka bei E. G. pateikti ieškiniai buvo netenkinti.

89Liudytojas M. M. dėl palūkanų nurodė, kad pasiskolinus pinigus iš kaltinamojo būdavo išrašomas vekselis, o dėl palūkanų dydžio buvo sutariama žodžiu. Tikslios pasiskolintos sumos jis įvardinti negali, tačiau vekselyje nurodyta 35 000 litų suma jau buvo su palūkanomis. Tiek skolą, tiek palūkanas jis mokėjo dalimis, tačiau kada ir kokias sumas mokėjo, nurodyti negali, nes užrašų nėra išsaugojęs. Dėl skolinimosi su S. V. buvo pasirašytas didžiausias 123 000 Lt sumos vekselis. Kokia iš šios sumos yra tikroji skola, o kokią sudaro palūkanos, jis negali nurodyti.

90Liudytojas M. G. nurodė, kad pinigų skolinimasis iš kaltinamojo S. V. buvo įforminamas vekseliais, kiekvieną kartą skolinantis didesnę sumą, buvo išrašomas naujas vekselis, jame nurodant naują sumą. Paskutinis vekselis su S. V. buvo pasirašytas 160 000 litų sumai. Mano, kad S. V. yra grąžinęs 80 000 litų. Patikslina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog mokėjo S. V. palūkanas, tačiau taip nebuvo, tokius parodymus jis buvo davęs dėl to, kad buvo supykęs ant S. V., kad jis perdavė vekselį antstoliui, pasimetęs dėl situacijos, dabar sako tiesą ir patvirtina, kad kaltinamajam palūkanų nemokėjo ir dėl jų nebuvo tartasi.

91Vertinant šių liudytojų parodymus dėl pinigų už atlygį skolinimo kuriems kaltinamajam S. V. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 202 str. 1 d. teismas atkreipia dėmesį, kad remtis liudytojo E. G. parodymais kaip objektyviais ir visiškai patikimais nėra pagrindo, nes kaip matyti ir iš šio liudytojo bei kaltinamojo parodymų bei teismų informacinės sistemos duomenų, tarp jų yra susiklostę itin neigiami santykiai, todėl akivaizdu, jog liudytojas duodamas parodymus apie tarp jo ir kaltinamojo S. V. susiklosčiusius paskolinius santykius yra suinteresuotas juos pateikti kiek įmanoma nepalankesniu kaltinamajam kontekstu, taip siekdamas teigiamo rezultato jo su kaltinamuoju sprendžiamuose civiliniuose ginčuose. Teismas vertindamas liudytojo M. M. parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausimas teisme, minėtas liudytojas patvirtino, kad skolinosi iš kaltinamojo pinigus už palūkanas dėl kurių dydžio buvo sutarę žodžiu, tačiau jis dabar negali nurodyti nei kiek kartų, nei kokias sumas mokėjo S. V. kaip palūkanas, kokios pinigų sumos buvo mokamos kaip skolos grąžinimas, todėl teismo nuomone, negalint tiksliai nustatyti kokią pinigų sumą liudytojas sumokėjo S. V. kaip palūkanas, negalima tiksliai nustatyti ir sumos, kurią kaip nesumokėtus mokesčius turėtų mokėti kaltinamasis. Liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis skolinosi iš kaltinamojo grynus pinigus ir šis veiksmas buvo įforminamas surašant vekselį, tik jis ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad jis S. V. už paskolintus pinigus mokėjo palūkanas bei patvirtino, kad taip pasielgęs, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo iš pykčio S. V., kuris prašė grąžinti pinigus ir iš susijaudinimo, o po to pasitaręs su teisininkais nutarė teisme sakyti tiesą.

92Teismo nuomone pagrįstą abejonę, kad kaltinamasis iš kitų kaltinime nurodytų asmenų, t. y. E. G. bei M. G. neėmė palūkanų už paskolintus pinigus netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad iš kitų asmenų, kuriems taip pat analogiškai skolino pinigus – G. S., N. P. parodymų matyti, kad jie kaltinamajam S. V. palūkanų nemokėjo. Tai, kad dėl palūkanų mokėjimo nebuvo tartasi ir jos nebuvo gaunamos patvirtina ir liudytojo A. U. parodymai, kuris buvo kabinete, kai S. V. skolino pinigus E. G., jog tarp jų jokių kalbų apie palūkanas ar jų dydį nebuvo. Mano, kad pinigus E. G. kaltinamasis S. V. skolino draugiškai, nes jie buvę bendradarbiai.

93Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esant tokio masto skolinimams, kokie nurodyti kaltinime bei norint tinkamai administruoti bei apskaityti gaunamas palūkanas, jų dydį, asmenis jas mokančius bei datas, kada jos buvo mokamos, turėjo būti vedama atitinkama apskaita, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad tokia apskaita buvo vedama.

94Teismo nuomone, šiuo metu nenustačius, kad kaltinamasis versliškai vykdė jam inkriminuotą veiklą iš to gaudamas pajamas, kurių dydis viršytų ATPK 173 str. numatytą 500 MGL dydžio sumą, nėra pagrindo konstatuoti ir inkriminuoti, kad kaltinamasis įvykdė BK 202 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl jis pagal šią nusikalstamą veiką išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

95Dėl BK 216 straipsnio nuostatų taikymo

96Kaltinamajam S. V. taip pat buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, t.y. per tęstinį 2005–2009 metų laikotarpį, iš neteisėtos komercinės-finansinės veiklos neteisėtai gavęs 116 300, 00 Lt pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo mokesčių administratoriui ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, atliko su pinigais finansines operacijas sudarydamas sandorius, t. y. gautas lėšas legalizavo įsigydamas Lietuvos Respublikoje savo ir sutuoktinės I. V. vardu turtą, t. y.: per 2005–2006 metus iš fizinio asmens E. G. gavęs grynais 6 000 Lt palūkanų (nuo 2005 metais paskolintų 10 000 Lt), 2006-06-30 panaudojo juos iš I. L. savo vardu įsigydamas automobilį „( - )“, 1996 metų gamybos, valst. Nr. ( - ), sandorio vertė 7 000 Lt, o per 2008-2009 metus iš fizinių asmenų M. G., M. M. ir E. G. gavęs grynais 110 300 Lt palūkanų (nuo 2008 metais M. G. paskolintų 25 000 Lt, nuo 2009 metais M. G. paskolintų 50 000 Lt, nuo 2008 metais M. M. paskolintų 35 000 Lt bei nuo 2008 metais E. G. paskolintų 57 000 Lt), 2010-06-16 panaudojo savo vardu iš J. G. įmonės įsigydamas automobilį „( - )“, 2007 metų gamybos, valst. Nr. ( - ), sandorio vertė 35 000 Lt, 2011-06-16 iš J. G. įmonės savo vardu įsigydamas automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ), 2006 metų gamybos, sandorio vertė 40 000 Lt, 2011-10-21 iš J. J. įgydamas savo sutuoktinės I. V. vardu automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ), sandorio vertė 42 000 Lt.

97BK 2 str. 4 d. nustatyta: „pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį“. Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.), kurio paskirtis yra užkirsti kelią nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimui, atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

98Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje.

99BK 216 str. (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. BK 216 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos).

100Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Būtent siekis nuslėpti tikrąją pinigų, kito turto kilmę, jų gavimo šaltinį, įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą yra šio nusikaltimo esmė ir leidžia jį atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų, t. y. nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 str.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-54/2014, 2K–251/2014). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti.

101Nagrinėjamojoje byloje pateiktame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis S. V. įsigydamas savo ir žmonos vardu automobilius tam panaudojo nusikalstamu būdu gautas lėšas, t. y. iš M. G., M. M. ir E. G. grynais, kaip palūkanas už suteiktą paskolą, gautus pinigus, tačiau teismui kaltinamąjį S. V. išteisinus iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra teisinio ir loginio pagrindo pripažinti, jog automobilių įgijimui jis panaudojo iš M. G., M. M. ir E. G. kaip palūkanas gautus grynuosius pinigus, nes teismas tokio fakto ir jo apimties nenustatė. Taip pat teismo nuomone, byloje nesurinkta absoliučiai jokių duomenų, kad įsigydamas šiuos automobilius savo ir žmonos vardu, kaltinamasis tam būtų naudojęs nusikalstamu būdu gautas lėšas, taip pat niekaip nėra paneigtas kaltinamojo aiškinimas, kad šių automobilių įsigijimui jis panaudojo už anksčiau turėtų, prabangesnių automobilių pardavimą gautas lėšas, taip pat ir kitas lėšas, kurias jis gavo parduodamas nekilnojamąjį turtą.

102Dėl išdėstytų argumentų S. V. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas, nes jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtino požymio – objekto (dalyko), todėl jis išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

103Dėl BK 1891 str. 1 d. nuostatų taikymo

104S. V. taip pat kaltinamas neteisėtai praturtėjęs, t. y. tuo, kad jis 2009-12-31 turėjo didesnį negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. turėjo iš viso 106 889 Lt (30 957 eurų) nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, kurių jis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis.

105Pagal BK 1891 str. atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

106Pagal S. V. pateiktą kaltinimą matyti, kad jo 2009 m. gruodžio 31 d. turėti 106889 Lt (30 957 eurai) nėra pagrindžiami deklaracijomis ar kitais jų teisėtą įgijimą patvirtinančiais dokumentais, todėl BK 1891 str. prasme šios pajamos laikytinos neteisėto praturtėjimo faktą patvirtinančiomis pajamomis. Teismas, spręsdamas šio kaltinimo pagrįstumą, atkreipia dėmesį į tai, kad konstatuota, jog kaltinime nurodytas lėšas kaltinamasis S. V. turėjo 2009 m. gruodžio 31 d., nors jam inkriminuota veika buvo kriminalizuota tik nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo BK 1891 straipsnis.

107Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktas aiškinimas, susijęs su BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios. Ši nuostata yra aktuali tais atvejais, kai reikia spręsti klausimą, ar iki BK 1891 straipsnio įsigaliojimo, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes šiame straipsnyje apibrėžta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas būtent nusikalstamu būdu. Šiam nusikaltimui inkriminuoti pakanka, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1891 straipsnį gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam jokios nusikalstamos veikos, šio nusikaltimo dalyką gali sudaryti turtas, įgytas nenusikalstamu būdu, pavyzdžiui, gautas darant vien administracinius, mokesčių ar civilinės teisės pažeidimus.

108Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad, sprendžiant, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 1891 straipsnį nelaikytinas priešingu BK 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o kartu ir Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio reikalavimams. Kartu pažymėta ir tai, kad teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.). Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014).

109Teismo nuomone, nagrinėjamojoje byloje anksčiau pasisakius, jog kaltinamasis nepadarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nelieka pagrindo konstatuoti, jog ir šiame kaltinime jo įgytos lėšos gautos iš veiklos, kuri jam galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Taip pat byloje kaltinimas kaltinamajam S. V. nepareikštas dėl to, kokios vertės turtą jis turėjo po 2010 m. gruodžio 11 d., t. y. po BK 1891 straipsnio įsigaliojimo ir, ar jis tuo laiku turimas pajamas ir turtą galėjo pagrįsti įstatyme numatytomis priemonėmis kaip įgytas teisėtai.

110Atsižvelgiant į tai, teismui konstatavus, jog kaltinamojo S. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje sudėties, jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas.

111Dėl civilinio ieškinio

112Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Klaipėdos AVMI) yra pareiškusi civilinį ieškinį 5219 eurų sumai (5 t. 44–49 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. teismo sprendimu yra išteisinamas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Klaipėdos AVMI pareikštas 5219 eurų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

113Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

114Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam S. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ) ir I. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ) priklausančiam turtui – butui ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ), pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 9 d.

115Ta pačia nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam S. V., a. k. ( - ) gyv. ( - )ir I. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ) priklausančiam turtui – žemės sklypui, 0,45 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ); žemės sklypui, 1,97 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ); žemės sklypui 2,07 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ); žemės sklypui 2,63 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ), pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 5 d.

116Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. išteisinamas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jo veiksmuose nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

117Dėl proceso išlaidų

118Liudytojui M. M. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, iš viso 7,99 eurai.

119Nagrinėjant bylą, kaltinamajam S. V. buvo skirta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta 2016-04-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-3669, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 426,49 Eur (6 t. 89 b. l.). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. išteisinamas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, iš jo patirtos proceso išlaidos – liudytojo vykimo į teismo posėdį ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, iš jo nepriteistinos.

120Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

121Kartu su baudžiamąja byla teismui buvo perduotas Klaipėdos AVMI atliktas S. V. finansinės veiklos patikrinimo aktas su priedais, susiūtas atskirame tome, todėl jis paliktinas saugoti prie bylos.

122Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

123S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

124Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

125Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

126Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi 2016 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam S. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ) ir I. V., a. k. ( - ) gyv. ( - )priklausančiam turtui – butui ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ); žemės sklypui, 0,45 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ); žemės sklypui, 1,97 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ); žemės sklypui, 2,07 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ); žemės sklypui, 2,63 ha ploto, esančio ( - ), registro numeris ( - ), unikalus numeris ( - ) (6 t. 50–52 b. l.), panaikinti.

127Byloje patirtų proceso išlaidų – liudytojo vykimo į teismą ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, iš S. V. nepriteisti.

128Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. S. V. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų... 5. S. V. fiziniam asmeniui E. G. 2002 metais paskolino 8 000 Lt ir per tuos... 6. be to S. V. fiziniam asmeniui M. M. 2008 metais paskolino 35 000 Lt ir per tuos... 7. be to S. V. fiziniam asmeniui M. G. 2008 metais paskolino 25 000 Lt ir per 2008... 8. ir tokiu būdu šių gautų pajamų nedeklaravęs mokesčių administratoriui,... 9. Be to, S. V., buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo... 10. per 2005–2006 metus iš fizinio asmens E. G. gavęs grynais 6 000 Lt... 11. per 2008-2009 metus iš fizinių asmenų M. G., M. M. ir E. G. gavęs grynais... 12. Be to, S. V., buvo kaltinamas neteisėtai praturtėjęs, t. y. 2009-12-31 jis... 13. Kaltinamasis S. V. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo... 14. 2008 m. M. M. paskolino 35 000 litų. Skolinimo sutartis buvo įforminta... 15. 2008 m. M. G. paskolino 25 000 Lt, pasirašė vekselį. Skolinant nebuvo dėl... 16. Nesutinka, kad gavo iš tų trijų kaltinime nurodytų asmenų 119 180 Lt... 17. Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 216 str. 1 d. nesutinka, nes prieš... 18. Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 1891 str. 1 d. nesutinka, nes vertinimai... 19. Liudytojas E. G. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju... 20. Liudytojas A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju... 21. Liudytojas M. G. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju... 22. Liudytojas A. U. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju... 23. Liudytojas A. J. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį... 24. Liudytojas M. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju... 25. Liudytojas G. S. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju... 26. Liudytojas R. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra ( - ) FNTT... 27. Liudytojas N. P. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju... 28. Liudytoja S. G. P. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš sūnaus... 29. Liudytoja I. J. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. V. žino iš... 30. Specialistė J. D. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad tvirtina... 31. Tyrimo metu buvo atsižvelgta į sumas, kurios buvo pervestos G. S. P. ir I.... 32. Iš 2014 m. lapkričio 12 d. surašytos specialisto išvados Nr. ( - ) (2 t.... 33. 1. M. G. pagal 2009-08-15 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį... 34. 2. G. S. pagal 2010-04-20 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį... 35. 3. I. J. pagal 2010-02-02 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį... 36. 4. D. D. pagal 2007-10-05 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį... 37. 5. M. M. pagal 2010-01-23 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį... 38. 6. E. G. pagal 2011-11-01 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį... 39. 7. A. M. pagal 2010-03-01 surašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį... 40. Iš viso pagal vykdomuosius dokumentus vekselių turėtojo S. V. naudai... 41. Kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) liudytojais apklausti vekselius... 42. S. ir I. V. šeimos išlaidos 2007-12-31 viršijo pajamas 197998,00 Lt, tačiau... 43. S. V. ir I. V. ne banke galėjo turėti laisvų piniginių lėšų likutį... 44. LR Finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr. IX-1068, 2004-03-23 įstatymo... 45. Pagal S. V. sąskaitos Nr. ( - ) AB ( - ) banke išrašą nustatyta, kad S. V.... 46. Tyrimui pateikto S. V. banko sąskaitos išrašo bei liudytojų apklausos... 47. Jeigu fizinis asmuo M. G. nuo 2008 m. gautos 25000,00 Lt paskolos sumokėjo S.... 48. Vadovaujantis LR Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo... 49. Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.... 50. Nuo S. V. tiriamuoju laikotarpiu gautų pajamų (palūkanų) tyrimo metu... 51. Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.... 52. Iš viso tyrimo metu papildomai apskaičiuota mokesčių į valstybės... 53. – gyventojų pajamų mokesčio 68830,00 Lt (19934 Eur): už 2005 m. –... 54. – fizinių asmenų pajamų mokesčio už 2002 m. 576,00 Lt (167 Eur).... 55. Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotojos V.... 56. Iš 2015-01-16 atliktų akistatos protokolų tarp S. V. ir E. G., S. V. ir M.... 57. Iš 2009-08-15 vekselio kopijos matyti, kad M. G. skolingas S. V. 160 000 Lt (1... 58. Iš 2010-01-23 vekselio kopijos matyti, kad M. M. skolingas S. V. 123 000 Lt (1... 59. Iš 2011-11-01 vekselio kopijos matyti, kad E. G. skolingas S. V. 140 000 Lt (1... 60. Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) priedo matyti, kad 2006-06-30 S.... 61. Iš S. V. 2015-02-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jis pateikė... 62. Iš VĮ „Regitra“ atsakymo matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartys iki 2009... 63. Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais ir 2010-06-16 pirkimo... 64. Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais ir pirkimo pardavimo... 65. Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais ir pirkimo pardavimo... 66. Iš 2016 m. kovo 23 d. surašytos specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad... 67. Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grąžinimą iš N. P. gavo... 68. Vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.... 69. Šioje specialisto išvadoje keistųsi nuo S. V. ir I. V. dokumentais... 70. Specialisto išvadoje nesikeistų mokesčiai, apskaičiuoti nuo S. V. iš... 71. Pateiktoje specialisto išvadoje 2015-05-15 Nr. ( - ) buvo apskaičiuota... 72. 2 lentelė... 73.
 MokesčiaiApskaičiuotų mokesčių... 74. Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grąžinimą iš N. P. gavo... 75. Tačiau įvertinus tai, kad iki 2004 m. pabaigos S. V., kaip skolos... 76. Jeigu S. V. iki 2004 m. pabaigos kaip skolos grąžinimą iš N. P. gavo... 77. Iš antstolio V. D. kontoros pateikto 2016 m. balandžio 5 d. rašto Nr. ( - )... 78. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį... 79. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 80. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir... 81. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 82. Už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių... 83. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė siejama su... 84. Stambaus masto sąvoka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis... 85. BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliškai ėmėsi... 86. Nagrinėjamoje byloje S. V. kaltinamas, kad neturėdamas licencijos (leidimo)... 87. Pagal aukščiau pateiktą teismų praktiką akivaizdu, jog nusikalstamos... 88. Nagrinėjamos bylos duomenimis: paties kaltinamojo parodymais, apklaustų... 89. Liudytojas M. M. dėl palūkanų nurodė, kad pasiskolinus pinigus iš... 90. Liudytojas M. G. nurodė, kad pinigų skolinimasis iš kaltinamojo S. V. buvo... 91. Vertinant šių liudytojų parodymus dėl pinigų už atlygį skolinimo kuriems... 92. Teismo nuomone pagrįstą abejonę, kad kaltinamasis iš kitų kaltinime... 93. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esant tokio masto skolinimams,... 94. Teismo nuomone, šiuo metu nenustačius, kad kaltinamasis versliškai vykdė... 95. Dėl BK 216 straipsnio nuostatų taikymo... 96. Kaltinamajam S. V. taip pat buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis... 97. BK 2 str. 4 d. nustatyta: „pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas... 98. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti... 99. BK 216 str. (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) numatytos... 100. Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai... 101. Nagrinėjamojoje byloje pateiktame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis S. V.... 102. Dėl išdėstytų argumentų S. V. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip... 103. Dėl BK 1891 str. 1 d. nuostatų taikymo... 104. S. V. taip pat kaltinamas neteisėtai praturtėjęs, t. y. tuo, kad jis... 105. Pagal BK 1891 str. atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500... 106. Pagal S. V. pateiktą kaltinimą matyti, kad jo 2009 m. gruodžio 31 d. turėti... 107. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktas aiškinimas,... 108. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad, sprendžiant, ar iki... 109. Teismo nuomone, nagrinėjamojoje byloje anksčiau pasisakius, jog kaltinamasis... 110. Atsižvelgiant į tai, teismui konstatavus, jog kaltinamojo S. V. veikoje nėra... 111. Dėl civilinio ieškinio ... 112. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Klaipėdos... 113. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo... 114. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi laikinas nuosavybės... 115. Ta pačia nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam S.... 116. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. išteisinamas dėl jam... 117. Dėl proceso išlaidų ... 118. Liudytojui M. M. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą... 119. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam S. V. buvo skirta gynėja advokatė Naina... 120. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti... 121. Kartu su baudžiamąja byla teismui buvo perduotas Klaipėdos AVMI atliktas S.... 122. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 123. S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202... 124. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.... 125. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 126. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio... 127. Byloje patirtų proceso išlaidų – liudytojo vykimo į teismą ir antrinės... 128. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...