Byla 2K-467/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendį, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

3Dėl šioje byloje nuteistų D. S. (D. S.) ir T. Č. kasacinių skundų nepaduota, o nuteistojo S. Č. kasacinį skundą teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi priimti atsisakyta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

5A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su D. S., legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Siekdamas nuslėpti ir įteisinti jo bei D. S. organizuotos grupės narių lėšas, gautas Lietuvoje realizavus Vokietijoje iš automobilių pagrobtą svetimą turtą – stacionarius automobilinius navigacijos prietaisus (toliau – GPS), su dalimi iš nusikalstamos veikos gautų lėšų atliko finansines operacijas. D. S. veikiant Lietuvoje, o A. S. – Vokietijoje, A. S. kartu su D. S. subūrė penkiolikos asmenų organizuotą grupę, kuri ne vėliau kaip nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. vasario 18 d. Vokietijoje įvykdė ne mažiau kaip 522 vnt. bendros didelės vertės stacionarių GPS vagyčių iš automobilių ir pergabeno juos į Lietuvą, kur D. S. realizavo šį nusikalstamu būdu gautą turtą ir už jį gavo ne mažiau kaip 125 250 Lt pajamų. Siekdamas nuslėpti nusikalstamos veiklos rezultatą – už vogto turto realizavimą gautus pinigus, jų šaltinius bei kilmę, D. S. nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2008 m. vasario 18 d. Panevėžyje esančiuose AB „Snoras“, AB „Hansabankas“, SEB Vilniaus bankas bankų skyriuose su šiomis lėšomis (60 986 Lt) sistemingai atlikinėjo finansines (pervedimo) operacijas, įvairias sumas pervesdamas į A. S. SMS žinutėse nurodytas trečiųjų asmenų M. D., R. J., A. K. bei G. N. vardu atidarytas banko sąskaitas, kaip pavedimo paskirtį nurodydamas šių sąskaitų papildymą. Taip šias sąskaitas sistemingai papildydamas žinomai nusikalstamu būdu gautomis lėšomis, jis pakeitė šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisino juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje. Į M. D. vardu atidarytą sąskaitą buvo pervesta 38 565 Lt, į R. J. – 2097 Lt, į A. K. – 5177 Lt, į G. N. – 15 147 Lt, o A. S., vykdydamas organizuotos grupės jam skirtą vaidmenį, nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2008 m. vasario 18 d. organizavo šių pinigų išgryninimą Vokietijos bankomatuose per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis ir toliau juos panaudojo organizuotos grupės nariams išlaikyti. Tokiais savo veiksmais A. S., veikdamas organizuota grupe su D. S., legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus – ne mažesnę kaip 31 135,50 Lt sumą.

6Pažymėtina, kad legalizuotų nusikalstamu būdu įgytų pinigų suma nuo 60 986 Lt iki 31 135,50 Lt sumažinta remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno generalinės prokuratūros gautu papildomu sutikimu ekstradicijos procese dėl A. S. 2010 m. liepos 23 d. Europos arešto orderio Nr. 14.3.–236/10, kuriuo leidžiama patraukti A. S. baudžiamajam persekiojimui laikantis specialiosios taisyklės nuostatų, t. y. dėl visų nurodytame Europos arešto orderyje išvardytų nusikalstamų veikų, jei tai nesusiję su papildomame sutikime nurodytomis 17 vnt. navigacinių sistemų vagystėmis, taigi netraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl trijų 29 850,50 Lt bendros vertės navigacijos prietaisų, pavogtų Vokietijoje: 2007 m. spalio 31 d. iš „VW Passat“ markės automobilio, pastatyto Selma-Lagerliof Str. apylinkėse, Langenfeld mieste, 2007 m. spalio 25 d. iš „Daimler Chrysler E220“ markės automobilio, pastatyto prie Huscheider Str. 72, Leverkusen-Bergisch Neukirchen mieste, 2007 m. spalio 25 d. iš „VW Passat“ markės automobilio, pastatyto prie Neuenkamp 65, Leverkusen-Bergisch Neukirchen mieste, ir inkriminuotų A. S. Kelno teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties dalis dėl nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

8Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo vertinant įrodymus bei užtikrinant jam teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

9Kasatorius mano, kad teismai padarė neteisingas ir nelogiškas išvadas, jog vien pinigų įnešimas į banko sąskaitą, kaip sąskaitos papildymas, pakeitė šių pinigų teisinę padėtį ir nusikalstamu būdu gauti pinigai tapo legalūs. Kasatorius mano, kad D. S. į banko sąskaitas įnešus pinigus, šie savo teisinės paskirties nepakeitė.

10Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnyje objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema. Tokiais veiksmais pasunkinama įgaliotoms institucijoms kontroliuoti šalies finansų ir kredito sistemas, sudaromos prielaidos iškreipti realią jų padėlį. Tokia nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad pinigai ar turtas įgyti nusikalstamu būdu, suvokia, jog savo veiksmais sudaro regimybę, kad tai yra įgyta teisėtu būdu, ir nori tai daryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskirtini du pagrindiniai momentai, apibūdinantys šios nusikalstamos veikos esmę: 1) legalizuojant pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikaltimas (gautos nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos finansinės operacijos tam, kad jos būtų įteisintos, kaip gautos iš legalių šaltinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Taigi siekis nuslėpti, užmaskuoti tikrąja pinigų ar turto kilmę, jų gavimo šaltinį yra šio nusikaltimo esmė. Tačiau nei kasatorius, nei D. S. tikslo įteisinti pajamas neturėjo, tikslas buvo pasidalyti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus tarp grupės narių, veikusių Lietuvoje ir Vokietijoje. Tai matyti ir iš nustatyto organizuotos grupės veikimo modelio: kai Vokietijoje pavogtos navigacinės sistemos buvo parduodamos Lietuvoje, Vokietijoje veikianti grupė neturėjo jokių pragyvenimo lėšų, todėl pinigus, kuriuos į banko sąskaitas padėdavo D. S., kasatorius panaudojo organizuotos grupės nariams išlaikyti: maisto pirkimui, atsiskaitymui už nuomojamą būstą (tai nurodyta ir kaltinime). Be to, kaip nurodė A. Ž., šiais pinigais buvo atsiskaitoma ir už pavogtus daiktus. Kasatoriaus teigimu, pinigai buvo pervedami į trečiųjų asmenų vardu atidarytas banko sąskaitas ne mėginant nuslėpti tikrąjį pinigų gavėją, bet tam, kad skirtingose vietose gyvenantys grupuotės nariai galėtų jomis pasinaudoti. Beje, viena kortelė buvo išduota kasatoriaus artimos draugės M. D., kita– grupuotės nario G. N. vardu.

11Pasak kasatoriaus, tai, kad padedant pinigus į banko sąskaitas nebuvo siekiama nuslėpti ar pakeisti pinigų kilmės, įrodo tai, kad D. S. banko sąskaitas pildė savo vardu. Kasatorius pažymi, kad, esant reikalui, nei jis (kasatorius), nei D. S. nebūtų galėję įrodyti, jog pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir to nesiekė. Abiejų instancijų teismai nenustatė, jog kas nors būtų klausęs, kokiu būdu gauti pinigai (60 986 Lt), taip pat kad kasatorius ar D. S. būtų kam nors pateikę klaidingą informaciją apie tai, jog jie gauti teisėtu būdu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. S., papildydamas banko sąskaitas, turėjo tikslą nuslėpti tikrąją pinigų kilmę, jų gavimo šaltinį. Pasak kasatoriaus, iš nusikalstamos veikos gautų pinigų leidimas kasdieniniams poreikiams negali būti laikomas nusikalstamu būdu įgyto turto ar pinigų legalizavimu, nes pats pinigų išleidimas nepateisina jų gavimo.

12Taigi, pasak kasatoriaus, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviojo požymio – tyčios legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Tiesioginės tyčios nebuvimą įrodo ir tai, kad nebuvo daroma kažkokių finansinių operacijų su visais gautais pinigais, todėl nėra pagrindo teigti, kad kasatorius su dalimi jų atliko finansines operacijas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus.

13Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismo skirtingi teisėjai, esant analogiškoms veikų padarymo aplinkybėms, kardinaliai skirtingai vertino šias veikas (baudžiamoji byla Nr. 1-54-366/2011), t. y. asmuo, kuris buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymu (nusikalstamu būdu gautų pinigų panaudojimu kasdieninėms buitinėms reikmėms, pragyvenimui, taip pat ir įnešant juos į banko sąskaitas) 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, konstatavus, kad jo veikoje nėra inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, tuo tarpu kasatoriaus analogiški veiksmai to paties teismo tik kito teisėjo buvo įvertinti kaip nusikalstami.

14Be to, kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotas kaltinimas nekonkretus, neišsamus, nesuprantamos apimties, todėl pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir už kokius konkrečius veiksmus yra nuteistas. Tai, kasatoriaus teigimu, pasunkino jo galimybę tinkamai gintis nuo šio kaltinimo. Pasak kasatoriaus, iš pareikšto kaltinimo ir teismo nuosprendžio jam suprantama tik tai, kad yra pripažintas kaltu už nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimą, tačiau konkrečiai neaišku, dėl kurių D. S. pervestų pinigų sumų ir į kieno sąskaitas yra pripažintas kaltu. Nors kaltinime išsamiai išdėstyta, kada, iš kokio banko, į kokias banko sąskaitas ir kokias sumas iš 60 986 Lt pervedė D. S., tačiau kasatorius buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su D. S., legalizavo tik ne mažesnę kaip 31 135,50 Lt sumą, todėl jam nebeaišku, dėl kurių kaltinime nurodytų pinigų sumų legalizavimo konkrečiai jis buvo pripažintas kaltu. Kasatoriaus manymu, iš taip suformuluoto kaltinimo galima daryti prielaidas, kad už bet kurią iš kaltinime ir nuosprendyje nurodytų sumų yra gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno generalinės prokuratūros papildomas sutikimas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, nes bet kuri iš nurodytų pinigų sumų gali būti gauta už parduotas GPS, pavogtas Vokietijoje, dėl kurių jis nuteistas Kelno teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, t. y. už tas navigacines sistemas, už kurias negautas sutikimas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Iš taip surašyto kaltinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio kasatoriui neaišku, ar jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl visų pinigų, pervestų į minėtų asmenų sąskaitas, legalizavimo, juolab į R. J. banko sąskaitą pinigai buvo pervesti tik vieną kartą, ir neatmestina galimybė (pirmosios instancijos nuosprendyje nėra nustatyta tai paneigiančių objektyvių duomenų), kad šie pinigai buvo gauti už navigacines sistemas, dėl kurių vagystės buvo pripažintas kaltu pirmiau minėtu Kelno teismo nuosprendžiu. Todėl negavus sutikimo kasatorių patraukti atsakomybėn dėl pinigų pervedimo į šią sąskaitą, jis buvo nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas.

15Kasatoriaus teigimu, nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nuosprendyje nebuvo įvardyti konkretūs pervedimai ir jų sumos dėl to, kad D. S. užpildytuose kasos orderiuose nebuvo nurodyta, už kokius konkrečius pavogtus daiktus siunčiamos sumos A. S., tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies l punktas). Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų.

16Kasatorius pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas pagrindžius jį įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Abejonės, kurių nepavyko pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje, kasatoriaus įsitikinimu, kaltinant jį nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimu ir nuteisus už šios veikos padarymą, buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai.

17Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nagrinėjant bylą esminių BPK pažeidimų nepadaryta.

18Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, jog D. S. sistemingai atliko pinigų pervedimo operacijas įvairias jų sumas pervesdamas į A. S. SMS žinutėse nurodytas keturių asmenų vardu atidarytas banko sąskaitas. Kaip mokėjimo paskirtis buvo nurodytas šių sąskaitų papildymas. Šias sąskaitas sistemingai papildydamas žinomai nusikalstamu būdu gautomis lėšomis, D. S. pakeitė šių lėšų teisinę padėtį ir įteisino juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, o A. S., vykdydamas organizuotos grupės jam skirtą vaidmenį, organizavo šių pinigų išgryninimą Vokietijos bankomatuose ir toliau juos panaudojo organizuotos grupės nariams išlaikyti. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog D. S., pardavęs vogtus daiktus, pinigus pervesdavo į A. S. nurodytas ne nusikalstamos organizuotos grupės narių, o trečiųjų asmenų sąskaitas, įrodo, jog tai nebuvo pinigų tarp organizuotos grupės narių pasidalijimas, o siekis nuslėpti, užmaskuoti tikrąją pinigų kilmę, jų gavimo šaltinį ir įteisinti kaip gautas lėšas iš legalaus šaltinio. Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus nurodoma aplinkybė dėl pinigų panaudojimo būdo nusikalstamos veikos kvalifikacijai nereikšminga, nes Vokietijoje išgryninti pinigai jau buvo legalizuoti, t. y. naudojantis trečiųjų asmenų banko sąskaitomis buvo sukurta fikcija, jog pinigai yra gauti iš legalaus šaltinio. Byloje nustatyti D. S. ir A. S. veiksmai, susiję su pinigų judėjimu sąskaitose ir jų išgryninimu, patvirtina, kad jie abu veikė tiesiogine tyčia, todėl A. S. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

19Prokuroras nurodo, kad teiginiai dėl kaltinimo nekonkretumo ir neaiškios jo apimties buvo išdėstyti ir apeliaciniame skunde, kuriuos apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atmetė, konstatavęs, jog kaltinamojo teisė žinoti, kuo kaltinamas, nebuvo pažeista, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S. nenurodė, jog pareikštas kaltinimas yra nekonkretus ir jam nesuprantamas. Be to, A. S. pripažintas kaltu dėl to, kad, veikdamas organizuota grupe su D. S., legalizavo ne mažesnę kaip 31 135,50 Lt sumą, kuri nuo 60 986 Lt iki 31 135,50 Lt sumažinta remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno generalinės prokuratūros gautu papildomu sutikimu ekstradicijos procese dėl A. S. 2010 m. liepos 23 d. Europos arešto orderio Nr. 14.3.-236/10. Nesant duomenų apie tai, už kokius konkrečiai navigacijos prietaisus D. S. pervedinėjo pinigus į A. S. nurodytų asmenų sąskaitas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė jo apeliacinio skundo argumentus dėl teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, pažeidimo.

20Kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl BK 216 straipsnio taikymo

22Pagal BK 216 straipsnį atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

23Kriminalizavus šią veiką įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

24Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Kaip teigiama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB, dideli nešvarių pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai bei kelia grėsmę vieningai rinkai. Dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų paslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę kyla rimta grėsmė kredito įstaigų ir finansų įstaigų tvirtumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema.

25BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012). Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-135/2012).

26Kasatorius ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 216 straipsnį teigdamas, kad nei jis, nei D. S. tikslo įteisinti pajamas neturėjo ir kad jų tikslas buvo pasidalyti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus tarp grupės narių, veikusių Lietuvoje ir Vokietijoje. Šis argumentas atmestinas.

27Nagrinėjamoje byloje nusikalstama pinigų kilmė (organizuotos vagystės) neginčytinai nustatyta, to neneigia ir pats kasatorius. Nustatyta ir tai, kad nusikalstamu būdu gautais pinigais Lietuvoje buvo papildomos įvairių asmenų banko sąskaitos, šie pinigai bankomatuose buvo išgryninami Vokietijoje ir naudojami organizuotos grupės dalyvių poreikiams tenkinti, nusikalstamai veiklai palaikyti. Nustačius tokias aplinkybes, nekelia abejonių, kad atliktomis finansinėmis operacijomis nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo legalizuojami ir iš jų finansuojama nusikalstama veikla tam panaudojant Lietuvoje ir Vokietijoje veikiančius bankus ir jų tinklus. Tai, kad pirmiau aprašytomis finansinėmis operacijomis buvo siekiama pasidalyti tarp grupės narių iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, nepaneigia siekio nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę arba juos įteisinti. Bankinės sistemos panaudojimas šiuo atveju palengvino vagių grupei nuskalstamos veiklos vykdymą užsienio valstybėje, mažino jos atskleidimo riziką, leido išvengti būtinumo gabenti grynuosius pinigus iš vienos šalies į kitą, taigi pasunkino jų suradimo ir konfiskavimo galimybes. Nekelia abejonių ir tai, kad nuteistieji D. S. ir A. S. visa tai suvokė ir būtent to siekė.

28Konstatuotina, kad teismai, kvalifikavę kasatoriaus A. S. padarytą veiką pagal BK 216 straipsnį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

29Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

30Kasatorius teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir nuosprendžio surašymo reikalavimai, nes neaišku, dėl kurių iš kaltinime nurodytų pinigų sumų legalizavimo jis buvo pripažintas kaltu. Anot kasatoriaus, negalima atmesti galimybės, jog į šias sumas patenka ir pinigai, dėl kurių gavimo jis jau buvo nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu ir dėl kurių nebuvo gautas leidimas jį dar kartą teisti. Šie teiginiai nepagrįsti.

31Byloje nustatyta, kad Vokietijoje nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. vasario 18 d. iš viso iš automobilių pavogta ne mažiau kaip 522 vnt. stacionarių GPS. Juos pergabenus į Lietuvą ir realizavus, gauta ne mažiau kaip 125 250 Lt pajamų, iš kurių per daugelį finansinių operacijų legalizuota 60 986 Lt. Būtent už tokios apimties nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą nagrinėjamoje byloje nuteistas D. S. Tačiau jo bendrininkui A. S. kaltinimo apimtis sumažinta paisant Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno generalinės prokuratūros nurodytų leistino baudžiamojo persekiojimo ribų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai A. S. pagal Europos arešto orderį perduotas ne baudžiamajam persekiojimui pagal BK 216 straipsnį, bet bausmei atlikti pagal Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį. Todėl buvo kreiptasi į Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno generalinę prokuratūrą dėl leidimo vykdyti A. S. baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 216 straipsnį, išduotas atitinkamas Europos arešto orderis (T. XI, p. 2-32). Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno generalinės prokuratūros gautas papildomas sutikimas persekioti A. S. pagal minėtą BK straipsnį, tačiau tik ta apimtimi, kuri nesusijusi su 17 navigacinių sistemų vagystėmis, už kurias jis buvo nuteistas Kelno teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu. Papildomame sutikime nurodyta šių vagysčių datos, vietos ir pavogtų GPS pavadinimai (T. XI, p. 50-51). Įgyvendinant papildomame sutikime nurodytą reikalavimą ir siekiant nustatyti A. S. baudžiamojo persekiojimo ribas, buvo patikrinta, kurios iš šių 17 vagysčių susijusios su A. S. inkriminuojama veika, numatyta BK 216 straipsnyje, t. y. kurios iš šių navigacinių sistemų buvo parduotos Lietuvoje ir iš jų gauti pinigai legalizuoti per bankus. Atlikus minėtą analizę buvo nustatyta, kad iš 17 navigacijos prietaisų, nurodytų papildomame sutikime, tik 3 atitinka minėtą kriterijų. Tai prietaisai, pavogti 2007 m. spalio 31 d. iš „VW Passat“ markės automobilio, pastatyto Selma-Lagerliof Str. apylinkėse, Langenfeld mieste; 2007 m. spalio 25 d. iš „Daimler Chrysler E220“ markės automobilio, pastatyto prie Huscheider Str. 72, Leverkusen-Bergisch Neukirchen mieste, 2007 m. spalio 25 d. iš „VW Passat“ markės automobilio, pastatyto prie Neuenkamp 65, Leverkusen-Bergisch Neukirchen mieste. Gavus informaciją apie šių prietaisų kainas, nustatyta ir jų vertė – 29 850,50 Lt. Visos šios aplinkybės išsamiai išdėstytos Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyresniojo tyrėjo M. J. 2010 m. lapkričio 24 d. rašte, esančiame byloje (T. XI, p. 52-56). Todėl ši suma, kuri atitinka pavogto turto vertę, už kurią A. S. buvo nuteistas Vokietijoje, iš kaltinimo pašalinta. Taip buvo užtikrintas formalus reikalavimas neteisti A. S. už veikas, susijusias su vagystėmis, nurodytomis papildomame sutikime.

32Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad kasatorius pageidautų, jog kaltinime būtų konkrečiai nurodyta, už kokio ir kada pavogto prietaiso pardavimą gauti pinigai buvo padedami į banko sąskaitas. Turint omenyje, kad iš viso buvo pavogta ne mažiau kaip 522 vnt. GPS ir jie buvo gabenami į Lietuvą bei parduodami partijomis, to neįmanoma padaryti. Be to, kaltinimo aiškumui užtikrinti to daryti nebuvo jokio būtinumo. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodytos Vokietijoje apvogtų automobilių markės ir valstybiniai numeriai, vagysčių datos ir vietos, pagrobtų ir Lietuvoje parduotų GPS modeliai, vogto turto realizavimo aplinkybės ir iš to gautų pajamų dydis, konkrečios sumos, kurios D. S. ir A. S. veiksmais buvo legalizuotos per Lietuvoje ir Vokietijoje esančių bankų sistemą, finansinių operacijų datos, sąskaitų turėtojų tapatybės ir sąskaitų numeriai, pinigų išgryninimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiami šie faktai. A. S. buvo sudarytos galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir gintis nuo kaltinimo pačiam ir su gynėjo pagalba.

33Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasatoriaus teiginiai dėl neaiškios kaltinimo apimties, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies neatitikimo BPK reikalavimų, pasunkintos galimybės tinkamai gintis nuo kaltinimo, Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno generalinės prokuratūros papildomame sutikime nurodytų ribojimų nesilaikymo nepagrįsti, todėl atmestini.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Atmesti nuteistojo A. S. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Dėl šioje byloje nuteistų D. S. (D. S.) ir T. Č. kasacinių skundų... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,... 5. A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su D. S., legalizavo... 6. Pažymėtina, kad legalizuotų nusikalstamu būdu įgytų pinigų suma nuo 60... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2011 m.... 8. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti... 9. Kasatorius mano, kad teismai padarė neteisingas ir nelogiškas išvadas, jog... 10. Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnyje objektas yra... 11. Pasak kasatoriaus, tai, kad padedant pinigus į banko sąskaitas nebuvo... 12. Taigi, pasak kasatoriaus, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 216... 13. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismo... 14. Be to, kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame... 15. Kasatoriaus teigimu, nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog... 16. Kasatorius pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis... 17. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 18. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta,... 19. Prokuroras nurodo, kad teiginiai dėl kaltinimo nekonkretumo ir neaiškios jo... 20. Kasacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl BK 216 straipsnio taikymo... 22. Pagal BK 216 straipsnį atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo... 23. Kriminalizavus šią veiką įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai... 24. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti... 25. BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai... 26. Kasatorius ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 216 straipsnį teigdamas,... 27. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama pinigų kilmė (organizuotos vagystės)... 28. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikavę kasatoriaus A. S. padarytą veiką... 29. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 30. Kasatorius teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir nuosprendžio... 31. Byloje nustatyta, kad Vokietijoje nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. vasario... 32. Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad kasatorius pageidautų, jog... 33. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasatoriaus teiginiai dėl neaiškios... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Atmesti nuteistojo A. S. kasacinį skundą....