Byla 2K-53-628/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, išteisintajam J. J. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nukentėjusiajam V. Š. ir jo atstovui advokatui Simui Šuminui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo ir nukentėjusiojo V. Š. bei jo atstovo advokato Simo Šumino kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu J. J. buvo nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams. Iš J. J. priteista nukentėjusiajam V. Š. 28 000 Eur neturtinei žalai ir 3040 Eur proceso išlaidoms (dėl teisinės pagalbos ir dokumentų vertimo) atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo V. Š. ir jo atstovo advokato Simo Šumino, prokurorės, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo J. J. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5I.

6Bylos esmė

71.

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. buvo nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, būtent: jis, užsiimdamas ūkininko veikla, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 16 straipsnio 2, 3 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (nuo 2005 m. spalio 21 d. galiojanti redakcija) 8, 11, 26 punktus būdamas atsakingas už jam, kaip ūkio savininkui, priklausančios žemės ūkio technikos priežiūrą bei tinkamos techninės būklės palaikymą, neužtikrino, kad jam priklausantis ir ūkininko darbinėje veikloje naudojamas darbo įrenginys – velkamoji mašina-purkštuvas „OP-2000“ – atitiktų gamintojo instrukcijose nurodytus techninius reikalavimus, kad darbo įrenginys turėtų visus reikiamus darbo įrenginio naudojimo dokumentus, turėtų privalomus techninės apžiūros patikrinimo dokumentus ir būtų naudojamas bei prižiūrimas šiuose dokumentuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, būtų tinkamos techninės būklės (nustatyta, kad purkštuvo dešinės pusės rato ašis su įtrūkimu, purkštuvo sijų atramos yra savadarbės ir per mažos tokio tipo purkštuvams, purkštuve neįrengti įtaisai – fiksatoriai – sijoms tvirtinti, kai purkštuvas gabenamas sijoms esant sulankstytoms į gabenimo padėtį); taip pat neužtikrino šio purkštuvo techninės apžiūros pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 199 „Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Purkštuvų tikrinimo taisykles (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d.) atlikimo, taip neužtikrino, kad šis purkštuvas atitiktų tų pačių taisyklių 21 punkte nurodytą reikalavimą; taip pat, nesilaikydamas šių taisyklių 6 ir 8 punktų reikalavimų, neužtikrino, kad pertvarkytas purkštuvas būtų pateiktas patikrinti Valstybinei mašinų bandymo stočiai dėl jo saugaus naudojimo bei būtų išduotas naujas techninio patikrinimo pažymėjimas, dėl to purkštuvas „OP-2000“ nebuvo saugus naudoti keliuose, neatitiko gamintojo instrukcijose nurodytų techninių reikalavimų, neturėjo techninio patikrinimo pažymėjimo, nebuvo tinkamos techninės būklės ir negalėjo būti naudojamas, nepaisydamas to, tikėdamasis išvengti techniškai netvarkingo minėto purkštuvo naudojimo, t. y. tempiant jį automobilių keliais ir eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį, padarinių, naudojo (vykdant darbines funkcijas leido jį naudoti ūkio darbuotojams) šį purkštuvą, t. y. leido jį tempti automobilių keliais ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, nes 2011 m. liepos 18 d. apie 17.45 val. J. J. ūkio darbuotojui S. L., atliekančiam darbines funkcijas, traktoriumi „MTZ-82“ (valst. Nr. ( - )) tempiant prikabintą techniškai netvarkingą minėtą purkštuvą su pakeltomis purkštuvo strėlėmis, priklausantį J. J. ūkiui, ( - ), kelio ( - ), dėl techniškai netvarkingos purkštuvo dešinės pusės rato ašies – nuovarginio eksploatacinio įtrūkio – lūžo dešinės pusės rato ašis ir nukrito ratas, dėl to purkštuvo dešinės pusės strėlė alkūne kliudė už važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto augantį medį, o dėl techninių reikalavimų neatitinkančių savadarbių, per mažų tokio tipo purkštuvams sijų atramų bei dėl sijoms tvirtinti būtinų fiksatorių nebuvimo išsiskleidusi kairės pusės purkštuvo strėlė kliudė priešinga kryptimi važiuojantį motociklą „Harley Davidson Flstsi“ (valst. Nr. ( - )), kurį vairavo V. Š., ir dėl jam (V. Š.) padarytų sužalojimų, nurodytų skundžiamame teismo nuosprendyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Š. sveikata.

9II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

102.

11Apeliacinės instancijos teismo mišri teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (J. J. ūkyje buvo naudojamas gamintojo instrukcijose nurodytų techninių reikalavimų neatitinkantis purkštuvas „OP-2000“, laiku nebuvo atlikta šio purkštuvo techninė apžiūra, pertvarkytas purkštuvas nebuvo pateiktas patikrinti Valstybinei mašinų bandymo stočiai dėl jo saugaus naudojimo ir naujo techninio patikrinimo pažymėjimo išdavimo), tačiau neteisingai įvertino šias aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad būtent J. J. neveikimas neužtikrinant minėto purkštuvo sijų išsiskleidimo (išsiskleidimo sulaikymo) mechanizmo atitikties saugumo reikalavimams tiesiogiai sąlygojo padarinių – žalos nukentėjusiojo sveikatai – atsiradimą. Mišrios teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. J., įvykio dieną net nebūdamas Lietuvoje (atostogavo užsienyje), davė nurodymą eksploatuoti techniškai netvarkingą purkštuvą; turėjo ir galėjo numatyti, kad 2011 m. liepos 18 d. be jo žinios bus nuspręsta dirbti purkštuvu „OP-2000“; dėl jo neatsargumo gali būti sunkiai sužalotas žmogus. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis – J. J. neatsargi kaltė, o pats nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas).

12III. Kasacinių skundų argumentai

133.

14Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

153.1.

16Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 137 straipsnio 3 dalies, neteisingai aiškintų šios veikos subjektui taikomų elgesio reikalavimų ir priežastinio ryšio tarp šio subjekto veiksmų bei sukeltų padarinių turinio, nepagrįstai susiaurintos neatsargios kaltės ir neįvertintų nusikalstamo nerūpestingumo (kaip neatsargios kaltės formos) kriterijų (BK 16 straipsnio 1 ir 3 dalys), dėl to neteisingai konstatuoto teisinio kazuso. Taip pat šios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, nes neįvertino visų byloje surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų ir skundžiamame nuosprendyje neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nepasisakė, dėl ko atmetė arba kitaip vertino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, nurodė tik dalį įrodymų, bet visiškai nepasisakė dėl jų teisinio vertinimo.

173.2.

18Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai įvardijo aplinkybę, kad J. J. ūkyje buvo naudojamas techniškai netvarkingas purkštuvas, tačiau, pažeisdamas minėtų BPK normų nuostatas, neišdėstė jokių teisinių argumentų dėl šios aplinkybės vertinimo, taip pat ir per J. J. veiksmų (neveikimo) prizmę: 1) nevertinta, kieno veiksmai lėmė, kad purkštuvas buvo techniškai netvarkingas; 2) kieno veiksmai lėmė, kad laiku nebuvo atlikta purkštuvo techninė apžiūra, pertvarkytas purkštuvas nebuvo pateiktas Valstybinei mašinų bandymo stočiai, kad būtų patikrintas jo saugus naudojimas ir išduotas naujas techninio patikrinimo pažymėjimas; 3) teismas pavartojo nuasmenintą frazę „buvo naudojamas“, tačiau nevertino iš jos logine seka kylančių aplinkybių: kodėl techniškai netvarkingas ir potencialiai pavojingas purkštuvas apskritai buvo naudojamas J. J. ūkio veikloje, kas ir kieno leidimu jį naudojo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų, dalies iš jų net nepaminėjo ir nevertino ekspertės I. R., liudytojų R. Z., R. V., P. P., iš dalies A. B. parodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė J. J. kaltę. Skundžiamame nuosprendyje net neaptarti teisės aktų keliami reikalavimai asmenims, naudojantiems ir pertvarkantiems purkštuvus, ir kaip vertintini J. J. veiksmai per šių teisės aktų vykdymo (nevykdymo) prizmę.

193.3.

20Prokuroras nurodo J. J. statusą ir jo veiklą (ūkininkas, verčiasi žemės ūkio veikla, nuo 1999 m. gegužės 4 d. ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre) bei teigia, kad J. J., kaip ūkininkas, turi tam tikras teises bei pareigas ir atsako už tinkamą ūkininko veiklos organizavimą, tinkamą įstatymų nustatytų pareigų laikymąsi, ūkininko samdomų darbuotojų saugumą, ūkininko veikloje naudojamos žemės ūkio ir kitos technikos tinkamą priežiūrą, trečiųjų asmenų saugumą, tokią žemės ūkio ir (ar) kitą techniką naudojant ūkio veikloje. Be to, jam taikomos darbdaviams įstatymuose nustatytos teisės ir pareigos, susijusios su darbo sutarčių sudarymu, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų sąlygų laikymusi, užtikrinant tinkamas darbuotojų socialines garantijas, tinkamas darbo sąlygas; jis privalo vadovautis savo darbinėje veikloje naudojamos technikos (darbo įrankių) tinkamą priežiūrą bei saugumą reglamentuojančiais teisės aktais.

213.4.

22Prokuroras aptaria eismo įvykio mechanizmą (techniniu požiūriu), nustatytą Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. 11Š-71 (13), ir pažymi, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu naudojamas techniškai netvarkingas purkštuvas „OP-2000“ turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Kasaciniame skunde išvardijamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (4.1, 4.2, 8, 11 punktų); 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto techninio reglamento „Mašinų sauga“ (1-ojo priedo 1.7.4, 1.3.2 punktų, 1.3 punkto 1.3.1 papunkčio) nuostatos, aptariami liudytojų K. J. (Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyr. inspektoriaus), P. P. (J. J. ūkio agronomo), S. L. (traktoriaus vairuotojo) parodymai ir pažymima, kad J. J. ūkyje naudotas purkštuvas „OP-2000“ buvo be naudojimo instrukcijos, taip pažeisti Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimai. Dėl to ir pačiam J. J., ir jo ūkyje dirbusiems asmenims nebuvo žinoma, kaip šis įrenginys turi būti naudojamas; prižiūrint šį įrenginį buvo vadovaujamasi „protingumo principais“; ūkyje apskritai nebuvo nustatyta konkreti tvarka, kaip turi būti prižiūrima žemės ūkio technika, kas konkrečiai ir kokius veiksmus turi atlikti vykdydamas purkštuvų techninę priežiūrą, kad jo naudojimas būtų saugus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta prasme. Prokuroro nuomone, purkštuvo naudojimo instrukcijos neturėjimas ir joje esančios įrenginio priežiūros tvarkos nepaisymas sudaro sąlygas naudoti techniškai netvarkingą įrenginį. Juolab kad eismo įvykio atsiradimą sąlygojo tai, kad purkštuvo „OP-2000“ dešinės pusės ašyje buvo nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas, t. y. šis purkštuvas buvo eksploatuojamas techniškai netvarkingas, tai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad nuovarginio eksploatacinio įtrūkio vystymuisi įtakos turėjo netinkama šio įrenginio priežiūra. Aptardamas minėto purkštuvo gamintojo instrukcijos nuostatas (5 skyriaus 5.26 punktą, 9 skyriaus 9.1 punktą, 12 lentelės, 8 skyriaus 5 lentelės duomenis), ekspertės I. R. parodymus, šio purkštuvo naudojimo sąlygas įvykio metu (buvo tempiamas jo talpykloje esant skysčiui didesniu nei instrukcijoje nustatytu 12 km/h greičiu), prokuroras teigia, kad J. J. ūkyje nebuvo minėto purkštuvo naudojimo instrukcijos, šis purkštuvas nebuvo prižiūrimas ir eksploatuojamas gamintojo instrukcijose nustatyta tvarka, ūkyje nebuvo asmens, paskirto vykdyti purkštuvo techninę priežiūrą, kas sąlygojo netinkamą šio įrenginio techninę būklę, tačiau, nepaisant to, purkštuvas buvo naudojamas tiek pagal savo tiesioginę paskirtį, tiek viešajame eisme.

233.5.

24Tai, kad šis purkštuvas neturėjo galiojančio techninės apžiūros talono, patvirtino ir liudytojas P. P.. Prokuroras išvardija purkštuvų techninės apžiūros atlikimo (techninio tikrinimo) tvarką nustatančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 199 „Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Purkštuvų tikrinimo taisykles ir šių taisyklių 3, 6, 8, 21 punktus) ir nurodo, kad aptariamo purkštuvo apžiūra galiojo iki 2010 m. gegužės 25 d.; iš purkštuvo apžiūros 2007 m. gegužės 25 d. suvestinės matyti, kad purkštuvo sijų sulankstymo mechanizmas buvo rankinis, tačiau eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo sijų sulankstymo mechanizmas – hidraulinis. Prokuroro nuomone, tai patvirtina, kad po purkštuvo įsigijimo J. J. jį pertvarkė, o J. J. parodymus, kad jis neatliko tokių veiksmų, paneigia liudytojų A. B., V. V., R. Z., R. V. ir kitų liudytojų parodymai, 2015 m. spalio 10 d. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekano R. D., Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto docento daktaro A. J., Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto docentų A. M. ir R. Z. raštas Nr. 63(12.34)-28.

253.6.

26Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad J. J. ūkyje aptariamas purkštuvas buvo naudojamas nepaisant to, kad: buvo pertvarkytas; nebuvo atliktas pertvarkyto purkštuvo saugumo patikrinimas; pasibaigus techninės apžiūros galiojimui buvo ir toliau naudojamas; nebuvo atliktas naujas jo techninis patikrinimas. Šių reikalavimų nesilaikymas itin pavojingas buvo būtent dėl to, kad purkštuvas jo naudojimo metu dėl priežiūros taisyklių pažeidimų bei saugumo reikalavimų nesilaikymo buvo techniškai netvarkingas – ašyje buvo nuovarginis įtrūkimas ir sijų laikikliai buvo techniškai netvarkingi. Liudytojas P. P. parodė, kad buvo užsakyta atlikti purkštuvo techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti trūkumai, todėl techninės apžiūros talonas nebuvo gautas. Tai, kad J. J. ūkyje aplaidžiai buvo žiūrima į technikos priežiūrą bei techninės patikros organizavimą, patvirtina aplinkybė, kad J. J. jokiais dokumentais nebuvo perdavęs tokios funkcijos kitam ūkio darbuotojui, kuriam būtų aiškiai paskirta pareigų apimtis ir pobūdis, kuris turėtų būti susipažinęs su techninę priežiūrą bei techninio patikrinimo atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais. Taip J. J. pats prisiėmė pareigą vykdyti šias funkcijas. Dėl to prokuroras teigia, kad J. J., būdamas pats atsakingas už žemės ūkio technikos techninę būklę ūkyje, neužtikrino, kad būtų laikomasi purkštuvo priežiūros taisyklių bei saugumo užtikrinimo reikalavimų, nepaskyrė atsakingo asmens purkštuvo techninei priežiūrai vykdyti; purkštuvas nebuvo laiku pateiktas specialistams, kurie identifikuoja purkštuvo techninius trūkumus, neatitiktį saugumo reikalavimams, dėl to purkštuvas buvo naudojamas techniškai netvarkingas ir be naudojimui reikalingos techninę purkštuvo atitiktį saugumo reikalavimams patvirtinančios dokumentacijos.

273.7.

28Prokuroras aptaria BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, nusikalstamo nerūpestingumo požymius, nurodytus BK 16 straipsnio 3 dalyje, ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados visiškai neatitinka BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių neatsargią kaltės formą, nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti keliamų kriterijų, neatitinka baudžiamojo įstatymo keliamų elgesio reikalavimų asmeniui, turinčiam atitinkamą pareigą ir galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Prokuroras nesutinka su nagrinėjamo įvykio kaip nelaimingo atsitikimo (kazuso) vertinimu, nes taip teismas, anot kasatoriaus, akivaizdžiai susiaurino subjekto, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, kaltės turinį. Prokuroro teigimu, J. J. priešingų teisei veiksmų turinį sudaro ne vienkartinis (momentinis) veiksmas – leidimas ar neleidimas naudotis purkštuvu konkrečią (įvykio) dieną, bet trunkamas purkštuvo tinkamos priežiūros nevykdymas, tokios priežiūros neorganizavimas nepaskiriant jai atlikti atsakingo asmens, dėl ko purkštuvas negalėjo būti naudojamas ūkininko veikloje, taip pat nuolatinis (pastovus) leidimas naudoti šią techninių reikalavimų neatitinkančią žemės ūkio techniką savo ūkio veikloje, taip sukuriant praktiką, kad naudoti techninių reikalavimų neatitinkantį purkštuvą jo ūkio veikloje yra leidžiama, neprašant atskiro J. J. leidimo kiekvienu konkrečiu atveju. Liudytojų P. P., S. L. ir paties J. J. parodymais nustatyta, kad būtent J. J. buvo atsakingas už žemės ūkio technikos tinkamą techninę būklę jo ūkyje, jis žinojo, kad purkštuvas neturi techninės apžiūros talono, yra techniškai netvarkingas, tačiau, nepaisydamas to, leido (neuždraudė to daryti) purkštuvą naudoti ūkio veikloje negalvodamas, kad toks jo veikimas sukels neigiamus padarinius, tačiau pagal veikos pobūdį ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Prokuroras nurodo, kad J. J. priešingą teisei elgesį apibūdina trys elementai: 1) tinkamos purkštuvo priežiūros nevykdymas (tokios priežiūros neatlikimas, priežiūros neorganizavimas, atsakingo asmens tokiai priežiūrai atlikti nepaskyrimas); 2) leidimas naudoti techninių reikalavimų neatitinkančią techniką (purkštuvą); 3) neuždraudimas tokią techniką naudoti, žinant, kad ji yra techniškai netvarkinga.

293.8.

30Kasaciniame skunde pažymima, kad byloje esančioje eksperto išvadoje aiškiai nustatyta eismo įvykio priežastis – techniškai netvarkingo purkštuvo eksploatavimas. Priežastiniam ryšiui nustatyti yra svarbūs trys momentai: 1) kas lėmė tokios technikos netvarkingumą ir ar ją lėmė J. J. veiksmai (neveikimas); 2) kodėl techniškai netvarkingas darbo įrenginys buvo naudojamas ir dalyvavo eisme, ar J. J. leido tokią techniką naudoti; kodėl neuždraudė naudoti tokios technikos; 3) ar techniškai netvarkingos technikos naudojimas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J., kaip ūkininkas, savo veikloje naudojantis įvairią žemės ūkio techniką, ir kaip darbdavys, turi imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai (darbo procese naudojama mašina, įrenginys, aparatas, prietaisas, įrankis, įtaisas ar kitas reikmuo, kurie naudojami darbui) būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, būtų palaikoma jų reikiama techninė būklė. Iš paties J. J. parodymų matyti, kad, būdamas atsakingas už savo ūkyje naudojamos techninės įrangos priežiūrą bei tinkamą naudojimą, jis visiškai nesidomėjo jos veiklą ir jo ūkyje naudojamos technikos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, nors teisės aktai įpareigoja jį tai daryti; ne tik pats nesidomėjo, tačiau tinkamai neorganizavo ir kitų jo ūkyje dirbančių asmenų darbo dėl technikos priežiūros. Ūkyje dirbantis agronomas P. P. patvirtino, kad už technikos priežiūrą nebuvo atsakingas, techniką, jeigu reikėdavo, paremontuodavo traktorininkai, o J. J. žinojo, kad ūkyje naudojamas techninės apžiūros pažymėjimo neturintis purkštuvas. Prokuroras teigia, kad taip J. J., visiškai neįvertindamas savo ūkyje naudojamos technikos priežiūros būtinumo, teisės aktų laikymosi, sudarė sąlygas jo ūkio veikloje naudoti techniškai netvarkingą velkamąją mašiną – purkštuvą, jai dalyvauti eisme, nors būdamas darbdavys, profesionalus, daug žemės ūkio technikos turintis ūkininkas, naudojantis savo veikloje daug potencialiai pavojingos technikos, turėjo tuo domėtis ir rūpintis tuo, kad tokios technikos naudojimas nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (taip pat ir saugumo kelyje). Dėl tokių jo veiksmų (neveikimo) buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, nes dėl netinkamos techninės purkštuvo priežiūros buvo nusidėvėjusi purkštuvo ašis, kuri lūžo, o nesaugūs ir techninių reikalavimų neatitinkantys sijų laikikliai išsiskleidė į važiuojamąją kelio dalį ir joje buvo kliudytas nukentėjusysis.

313.9.

32Aptariant byloje esančius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 2D- 5408(12.6) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. raštą Nr. 2-233, Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų ir atitinkamo Lietuvos techninio reglamento „Mašinų sauga“ nuostatas, kasaciniame skunde teigiama, kad bet kuriuo atveju naudojamos mašinos turi atitikti gamintojo nustatytus techninės saugos reikalavimus; tiek purkštuvų, tiek kitų prikabinamųjų mašinų naudotojas, kaip eismo dalyvis, privalo dalyvauti viešajame eisme tik su techniškai tvarkinga technika, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. nesidomėjo tokiu reikalavimu ir neužtikrino, kad jo ūkyje naudojamas purkštuvas turėtų gamintojo instrukciją lietuvių kalba, taip neužtikrino instrukcijos buvimo ir kad būtų periodiškai atliekama jo ūkyje naudojamo purkštuvo techninė priežiūra pagal tokioje gamintojo instrukcijoje nurodytas taisykles, jis būtų tinkamai prižiūrimas bei naudojamas, dėl to būtų galima aptikti ir pašalinti priežastis, lemiančias naudojamo purkštuvo detalių priešlaikinį susidėvėjimą ir gedimą, aptikti važiuojamosios dalies įtrūkimus; taip pat po purkštuvo pertvarkymo pagal teisės aktų reikalavimus nepristatė jo patikrinti Valstybinei mašinų bandymo stočiai, taip neužtikrino, kad jo naudojamas pertvarkytas purkštuvas yra saugus, nesidomėdamas ir nesigilindamas, ar pertvarkyto purkštuvo sijų laikymo atramos ir laikikliai yra saugūs bei patikimi, net ir pasibaigus techninės apžiūros pažymėjimo galiojimui, neužtikrino jo pristatymo technines apžiūras (tikrinimus) atliekančiai įstaigai bei žinodamas, kad šis purkštuvas negali būti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, leido tokį purkštuvą naudoti jo ūkio veikloje, nenumatydamas, kad tokie jo veiksmai (neveikimas) gali sukelti neigiamus padarinius, nors pagal veikos pobūdį ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, nes tokios potencialiai pavojingos ir techniškai netvarkingos technikos dalyvavimas eisme gali būti pavojingas kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl tokių aplinkybių, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, dar iki eismo įvykio purkštuvo dešinės pusės ašyje buvo nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas, t. y. purkštuvas buvo eksploatuojamas techniškai netvarkingas, tai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti; taip pat, kadangi purkštuvo sijų laikikliai neatitiko gamintojų reikalavimų ir buvo nesaugūs, po ašies lūžimo sija išsiskleidė į kelio pusę ir sudarydama kliūtį kliudė pro šalį važiuojantį nukentėjusįjį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei asmuo darydamas veiką nesuprato, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties (sužalojimo), tačiau pasekmės įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu). Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nors J. J. nenumatė, kad dėl jo neveikimo – technikos nepriežiūros, purkštuvo techninės būklės visiško nesidomėjimo, leidimo jį eksploatuoti jam esant nesaugiam ir neturint techninės apžiūros pažymėjimo – kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, patirtį žemės ūkio veikloje, turimos technikos kiekį ūkyje, jos potencialų pavojingumą turėjo numatyti, kad tokią techniką naudojant pagal tiesioginę paskirtį ir viešajame eisme gali kilti neigiami padariniai kitiems asmenims (tarp jų ir sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata).

334.

34Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. ir jo atstovas advokatas S. Šuminas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei priteisti iš J. J. atlyginti nukentėjusiajam proceso (teisinės pagalbos) išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (atitinkamai 1573 ir 1815 Eur). Kasatoriai skunde nurodo:

354.1.

36Apeliacinės instancijos teismo priimtas naujas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktų, 331 straipsnio 1–2 dalių pažeidimus, nukrypo nuo teismų praktikos ir klaidingai pripažino įvykį kazusu. Kasatorių nuomone, šios instancijos teismas vienpusiškai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė išvadas vadovaudamasis tik dalimi byloje esančių įrodymų, nevertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, nepasisakė dėl liudytojų nurodytų itin reikšmingų bylai aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, taip pat nenurodyti įrodymų vertinimo motyvai, nepasisakyta, kodėl vertinama tik dalis byloje surinktų įrodymų, nepagrįstos išvados dėl J. J. išteisinimo. Anot kasatorių, teismas selektyviai įvertino įrodymus, dalį jų ignoravo, nepasisakė dėl esminių pirmosios instancijos teismo išdėstytų liudytojų parodymų prieštaravimų. Be to, naujas teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų, jame išdėstyti motyvai vienpusiški, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, galėjusių turėti reikšmės teisingam sprendimui priimti.

374.2.

38Kasatoriai pažymi, kad būtent pirmosios instancijos teismas, vertindamas J. J. kaltės formą, padarė pagrįstą išvadą, kad jis, neįvertinęs savo ūkyje naudojamos technikos techninės priežiūros būtinumo, teisės aktų laikymosi svarbos, sudarė sąlygas savo ūkio veikloje naudoti techniškai netvarkingą purkštuvą ir šiam dalyvauti viešajame eisme, nors, būdamas darbdavys, profesionalus ir daug žemės ūkio technikos turintis ūkininkas, naudojantis savo veikloje daug potencialiai pavojingos technikos, privalėjo (ir privalo) domėtis ir rūpintis, kad jo galimybė naudoti tokią techniką nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Juolab kad jis (J. J.) pripažino žinojęs, jog purkštuvas, kurio techninė apžiūra nebuvo atlikta, negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, tačiau neuždraudė (leido) tokio purkštuvo naudoti ūkio veikloje. Ir nors J. J. nenumatė, kad dėl jo neveikimo (neduodant atitinkamų nurodymų darbuotojams, nesupažindinant su teisės aktų reikalavimais, taip pat ir pačiam jų gerai nežinant, leidžiant purkštuvą naudoti jam esant nesaugiam ir neturint techninės apžiūros pažymėjimo) kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį žemės ūkio veikloje, turimos technikos kiekį ūkyje turėjo numatyti potencialų darbo įrenginių pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, tokią techniką naudojant ir gabenant ją į naudojimo vietą. Nes, jei būtų uždraudęs naudoti šį įrenginį net ir purškimui, purkštuvas nebūtų buvęs išvežtas į laukus, taip pat nebūtų dalyvavęs viešajame eisme ir atitinkamai nebūtų įvykęs ir eismo įvykis.

394.3.

40Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino tokių pirmosios instancijos teismo pagrįstų motyvų, selektyviai atrinko atskirus įrodymus (J. J. ūkio darbuotojų P. P. ir S. L. parodymus), nevertino įrodymų visumos, patvirtinančios J. J. kaltę, ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip kazusas. Kasatoriai mano, kad dauguma bylos duomenų neginčijamai patvirtina, jog J. J. negalėjo būti nežinoma, kad jam priklausantis purkštuvas yra techniškai netvarkingas, ir apie tai žinodamas jis neuždraudė tokio netvarkingo purkštuvo naudoti ūkyje, būtent dėl to šis purkštuvas buvo nuolat naudojamas ūkio darbams atlikti. Tai, kad J. J. buvo žinoma apie pasibaigusį purkštuvo techninės patikros galiojimą, patvirtina liudytojo P. P. parodymai ir UAB „P.“ 2018 m. sausio 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad 2011 m. pavasarį purkštuvo techninę apžiūrą užsakė ir organizavo būtent pats J. J..

414.4.

42Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. J. eismo įvykio dieną negalėjo duoti leidimo naudoti purkštuvo, nes jis neva nežinojo apie pasibaigusį purkštuvo techninės patikros galiojimą ir įvykio dieną nebuvo Lietuvoje. Bylos duomenys patvirtina, kad J. J. ūkyje nebuvo nustatyta žemės ūkio padargų (įskaitant ir aptariamą purkštuvą) naudojimo tvarka, kad kiekvieną kartą reikėtų reikalauti atskiro J. J. leidimo leisti naudoti konkretų padargą. Byloje apklausti liudytojai, dirbantys J. J. ūkyje, patvirtino, kad ūkyje už visą techniką atsakingas buvo J. J.; S. L. su eismo įvykyje dalyvavusiu purkštuvu dirbo nuolat; žemės ūkio darbai buvo atliekami naudojant ir minėtą purkštuvą, kurio techninės patikros galiojimas buvo pasibaigęs; nė vienas liudytojas net neužsiminė, kad tam, jog būtų galima ūkio darbams naudoti kokį nors konkretų padargą, buvo reikalingas J. J. atskiras leidimas ar sutikimas. Kartu kasatoriai pažymi, kad J. J. neatsargi kaltė pasireiškia ne per tai, jog jis nedavė leidimo naudoti purkštuvą ūkyje, bet per tai, jog jis, suprasdamas ir žinodamas purkštuvo būklę, suvokdamas, kad toks purkštuvo naudojimas gali turėti neigiamas pasekmes bei sukelti nepageidaujamus padarinius, neuždraudė savo ūkio darbuotojams šio purkštuvo naudoti. Kasatoriai nurodo datas, iki kada turėjo būti atlikta purkštuvo techninė apžiūra (2010 m. gegužės 25 d.) ir kada šią apžiūrą užsakė J. J. (2011 m. pavasarį), atkreipia dėmesį į liudytojo P. P. parodymus bei teigia, kad šio purkštuvo techninė apžiūra buvo organizuojama būtent turint tikslą įteisinti purkštuvo naudojimą, gauti galiojantį techninės patikros pažymėjimą bei teisėtai atlikti žemės ūkio darbus šiuo purkštuvu, tačiau techninės apžiūros pažymėjimas nebuvo išduotas.

434.5.

44Be to, anot kasatorių, J. J. parodymai, kad jis neperdirbo purkštuvo, paneigti bylos duomenimis, jog jo ūkyje naudojamas purkštuvas buvo perdirbtas, naudojamas pasibaigus jo techninės patikros galiojimui ir nepatikrinus perdirbto purkštuvo saugumo Valstybinėje mašinų bandymo stotyje. Tai, kad po purkštuvo įsigijimo J. J. ūkyje šis purkštuvas buvo pertvarkytas (purkštuvo sijų sulankstymo mechanizmas pertvarkytas iš rankinio į hidraulinį), patvirtina liudytojai A. B., V. V., R. Z., R. V. ir kt. Kasatoriai teigia, kad J. J., būdamas atsakingas savo ūkyje už žemės ūkio techniką, neuždraudė naudoti purkštuvo, kuris neturėjo galiojančio techninės patikros dokumento; 2011 m. pavasarį užsakius techninę patikrą buvo nustatyta, kad ši darbo priemonė neatitiko purkštuvams keliamų reikalavimų ir dėl to nebuvo išduotas naujas galiojantis techninės patikros pažymėjimas; purkštuvas nebuvo suremontuotas ir patikrintas teisės aktais nustatyta tvarka bei dėl to buvo techniškai netvarkingas; buvo perdirbtas, tačiau nepatikrintas bei neišbandytas pagal teisės aktų reikalavimus Valstybinėje mašinų bandymo stotyje ir todėl neatitiko teisės aktų keliamų saugumo reikalavimų. Kasatorių nuomone, J. J. nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. liepos 18 d., davęs nurodymą perdirbti (pertvarkyti) purkštuvą, tai įgyvendinęs ir po pertvarkymo nepatikrinęs purkštuvo Valstybinėje mašinų bandymo stotyje, 2011 m. pavasarį užsakęs purkštuvo techninę apžiūrą, kurios metu minėtas purkštuvas neatitiko techninių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, negalėjo nežinoti, kad aptariamas purkštuvas neatitinka techninių reikalavimų, yra nesaugus ir negali būti naudojamas. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, J. J. turėjo ir galėjo suprasti, kad ūkyje naudoja techniškai netvarkingą, nesaugų ir nepatikrintą Valstybinėje mašinų bandymo stotyje pertvarkytą purkštuvą, neturi jo gamintojo instrukcijos, nėra supažindinęs savo darbuotojų su purkštuvo tinkamo naudojimo taisyklėmis ir kad toks neatsakingas šio žemės ūkio padargo naudojimas anksčiau ar vėliau gali sukelti nepageidaujamas pasekmes ūkiui, jo darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Kasatoriai pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje darbai ūkyje buvo organizuojami paties ūkininko J. J. taip, kad purkštuvas buvo nuolat naudojamas, nepaisant to, jog šis purkštuvas buvo perdirbtas ir nepatikrintas jo saugumas Valstybinėje mašinų bandymo stotyje bei neturėjo galiojančios techninės patikros. Juolab kad šis purkštuvas ūkyje buvo naudojamas neatsitiktinai ir ne tik įvykio dieną ar J. J. išvykimo į užsienį laikotarpiu, bet dar ir iki tol, t. y. jam esant ūkyje ir niekaip neapribojant minėto purkštuvo naudojimo. Nėra jokios darbuotojų kaltės panaudojus šį purkštuvą ūkio savininkui išvykus, kai tam pačiam savininkui iki išvykimo esant ūkyje minėtas purkštuvas buvo nuolat naudojamas be jokių apribojimų ar draudimų. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš esmės rėmėsi tik aplinkybėmis – įvykio dieną J. J. nebuvimu Lietuvoje ir (ne)leidimu atlikti darbus įvykio dieną. Byloje nustatyta, kad būtent jis pats pakeitė purkštuvo savybes ir jį pertvarkė, dėl to purkštuvo sijos taip greitai išsiskleidė ir kliudė nukentėjusįjį. Pastarąsias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. Z., nurodydamas, kad lūžo ašis, purkštuvas krito, nebuvo fiksatorių, kurie laikytų sijas, todėl jos išsiskleidė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino tokių parodymų ir kitų bylos aplinkybių, neatliko išsamios bylos įrodymų analizės, nepašalino prieštaravimų tarp faktinių bylos aplinkybių ir J. J. parodymų, todėl šio teismo išvados negali būti laikomos motyvuotomis, patikimomis ir pagrįstomis.

454.6.

46Kasatoriai pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra iš esmės pripažinta, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, priėmė klaidingas išvadas. Kasatoriai mano, kad iš teisingai nustatytų faktinių aplinkybių nėra jokių galimybių priimti klaidingas išvadas, tokios išvados galėtų būti priimtos tik tais atvejais, jei nebūtų įvertintos visos faktinės aplinkybės ar jos būtų nustatytos klaidingai. Dėl to kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja BPK 20 ir 331 straipsnių nuostatoms bei logikos taisyklėms. Be to, skundžiamas nuosprendis neatitinka jam keliamų BPK 305 straipsnyje nurodytų reikalavimų, nes motyvai, išdėstyti 20–21 punktuose ir kuriuose grindžiama išteisinamojo nuosprendžio esmė, nėra tarpusavyje susieti su kitais nuosprendžio motyvais, išdėstytais 6–19 punktuose; pats nuosprendis nėra nuoseklus ir vientisas, o sudėtas iš atskirų tarpusavyje nesujungtų teismo motyvų.

474.7.

48Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. J. veika pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, o apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą išvadą ir konstatavo, kad įvykis vertintinas kaip kazusas. Plačiai aptardami BK 137 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, šios veikos objektyviuosius (priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių padarinių, kad kaltininko veika yra kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis) ir subjektyviuosius (neatsargi kaltė, nusikalstamas pasitikėjimas ar nerūpestingumas (BK 14, 16 straipsniai)) požymius, kasatoriai teigia, kad baudžiamosios teisės doktrinoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – tai veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015).

494.8.

50Tai, kad J. J. negalėjo būti nežinoma, jog purkštuvas neturi techninės apžiūros pažymėjimo, patvirtina nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys: paties J. J. parodymai, duoti 2017 m. lapkričio 17 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, liudytojų P. P., R. Z., K. J. parodymai, UAB „P.“ 2018 m. sausio 15 d. pažyma. Byloje nustatyta ir tai, kad J. J.: neturėjo purkštuvo naudojimo instrukcijos; nežinojo, kaip tinkamai eksploatuoti tokį purkštuvą, ir atitinkamai nesuteikė tokios informacijos savo darbuotojams, dirbantiems su šia darbo priemone; visiškai nesilaikė purkštuvo gamintojo nustatytų šio įrenginio tinkamo eksploatavimo taisyklių bei nurodymų minimo purkštuvo gerai ir saugiai būklei palaikyti; nevykdė purkštuvo gamintojo nustatytos padargo techninės priežiūros darbų; perdirbo (pertvarkė) purkštuvą ir, būdamas abejingas galimiems tokio padargo naudojimo padariniams, nepatikrino įrenginio įstatymo nustatyta tvarka saugumo aspektu Valstybinėje mašinų bandymo stotyje; pasibaigus purkštuvo techninės patikros galiojimui, 2011 m. pavasarį užsakė naują šio purkštuvo techninę patikrą, tačiau purkštuvas minėtos patikros metu neatitiko įstatymo reikalavimų, būdamas abejingas galimiems tokio purkštuvo naudojimo padariniams, nesuremontavo šio purkštuvo ir nepasirūpino galiojančios techninės patikros pažymėjimo gavimu, aktyviais veiksmais neišreiškė atitinkamo draudimo savo ūkio darbuotojams, taip leido šį purkštuvą toliau naudoti ūkio darbams atlikti; perdirbęs purkštuvą bei pasibaigus jo techninės patikros galiojimui ir šios patikros 2011 m. purkštuvui nepraėjus, visiškai nesidomėjo padargo technine būkle bei tuo, ar naudotis perdirbtu purkštuvu yra saugu. Kartu šios aplinkybės ir ekspertės I. R. bei liudytojų P. P., S. L. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad J. J. ūkyje darbai buvo organizuojami taip, kad neatitinkantis techninių reikalavimų purkštuvas buvo naudojamas ilgą laiką ir ne vienerius metus, šiuos darbus organizavo ne darbuotojai, o pats J. J., kuris pagal savo asmenines savybes ir veiklos pobūdį turėjo ir galėjo numatyti veikos pavojingumą ir galimus kilti padarinius naudojant nepatikrintą ir perdirbtą žemės ūkio techniką. Kasatorių nuomone, tai reiškia, kad pats ūkininkas J. J., leidęs ilgą laiką naudotis nesaugiu purkštuvu, išimtinai tik įvykio dieną negalėjo nežinoti apie tai, kad į laukus bus gabenamas reikalavimų neatitinkantis purkštuvas, ir būtent dėl šių aplinkybių visumos kilo sunkūs eismo įvykio padariniai – sunkus nukentėjusiojo V. Š. sveikatos sutrikdymas.

514.9.

52Kasatoriai pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos kaip kazuso vertinimo klausimas jau yra išspręstas to paties apeliacinės instancijos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje (priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-302-300/2015), kurioje konstatuota, kad „nagrinėjamos bylos medžiagoje yra duomenų, rodančių, kad purkštuvo „OP-2000“ savininko J. J. arba jo įgalioto asmens veiksmuose yra požymių nusikaltimų, numatytų BK 287 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnyje, ir kad susidariusi situacija kazusu laikytina nepagrįstai“. Kasatoriai teigia, kad nagrinėjamoje byloje to paties pirmosios instancijos teismo įsiteisėjęs 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendis (kuriuo to paties eismo įvykio kitas dalyvis traktoriaus vairuotojas S. L. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį) ir minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-302-300/2015 konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nagrinėjamu atveju įvairių teisminių procesų metu jau buvo nustatytos šiai bylai itin reikšmingos aplinkybės (kaltės forma ir nusikalstamos veikos pasekmės), jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais ir nutartimis, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo išvados dėl eismo įvykio pripažinimo kazusu prieštarauja tų pačių teismų jau nustatytiems prejudiciniams faktams.

53IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

545.

55Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. Grušo ir nukentėjusiojo V. Š. bei jo atstovo advokato S. Šumino kasaciniai skundai tenkintini.

56Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 137 straipsnio 3 dalies) taikymo ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

576.

58Kasatoriai kasaciniais skundais prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo BK 137 straipsnio 3 dalies taikymo, nes šis teismas, neteisingai įvertinęs bylos duomenis, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą ir nepagrįstas išvadas, kad J. J. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyviojo požymio (neatsargios kaltės) bei nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas). Taip pat kasatoriai prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 137 straipsnio 3 dalį, yra pagrįsti.

597.

60Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Aptariamo straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Lyginant BK 137 straipsnio 3 dalį su 1 ir 2 dalimis, pažymėtina, kad BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, nustatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles. Nors bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, t. y. asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, ir tai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-697/2016, 2K-43-628/2019). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teisiškai svarbūs yra ne visi specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, o tik tie, kurie buvo būtinosios sąlygos ir kilusių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką, pasireiškiančią įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei tokio asmens neatsargią kaltę, t. y. nusikalstamą pasitikėjimą (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamą nerūpestingumą (BK 16 straipsnio 3 dalis).

618.

62Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo darydamas nusikalstamą veiką suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-287-697/2017). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais.

639.

64Nuoseklioje teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Minėta, kad galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimišką patirtį) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

6510.

66Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato apeliacinius skundus, priimtame naujame nuosprendyje pripažino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, t. y. kad J. J. ūkyje buvo naudojamas gamintojo instrukcijose nurodytų techninių reikalavimų neatitinkantis purkštuvas „OP-2000“, laiku nebuvo atlikta šio purkštuvo techninė apžiūra, pertvarkytas purkštuvas nebuvo pateiktas patikrinti Valstybinei mašinų bandymo stočiai dėl jo saugaus naudojimo ir naujo techninio patikrinimo pažymėjimo išdavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis – J. J. kaltė (neatsargumas) - ir nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas).

6711.

68Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad minėta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis – neatsargumas – ir įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas), prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir neatitinka paties teismo naujame nuosprendyje padarytų tarpinių išvadų.

6912.

70Nagrinėjamoje byloje J. J. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis, būdamas ūkininkas ir darbdavys, t. y. asmeniškai atsakingas už ūkininko ūkio veikloje naudojamos žemės ūkio ir kitos technikos tinkamą priežiūrą ir todėl privalantis vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais tokios technikos ir darbo įrankių tinkamą priežiūrą bei saugumą, pažeisdamas specialaus elgesio saugumo taisyklių (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalių; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 8, 11, 26 punktų; 2000 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 199 „Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Purkštuvų tikinimo taisyklių 6, 8, 21 punktų) reikalavimus, savo ūkyje naudojo gamintojo instrukcijose nurodytų techninių reikalavimų neatitinkančią (perdirbtą ir modifikuotą), neturinčią techninio patikrinimo pažymėjimo ir netinkamos techninės būklės žemės ūkio techniką – purkštuvą „OP 2000“, nors ji nebuvo techniškai saugi naudoti ir negalėjo būti naudojama viešajame kelių (automobilių) eisme, ir dėl minėtų J. J. veiksmų (neveikimo) buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens (V. Š.) sveikata. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. J. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

7113.

72Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas tenkino J. J. ir jo gynėjo prašymą prie šios bylos pridėti kitą išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-4-744/2014, kurioje yra priimtas išteisinamasis nuosprendis S. L., kaltintam pagal BK 281 straipsnio 3 dalį dėl 2011 m. liepos 18 d. įvykusio eismo įvykio (1 t., b. l. 3-21, 23-24, 25-30; 4 t., b. l. 142). Iš pridėtoje byloje esančios apeliacinės instancijos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-112-519/2015, matyti, kad minėto eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad S. L. vairuojamam traktoriui tempiant purkštuvą „OP 2000“ ir nulūžus šio purkštuvo dešinės pusės ratui, buvo sugadinta purkštuvo galinės dalies konstrukcija, dėl ko išsiskleidusi purkštuvo kairės pusės strėlė sudarė neišvengiamą kliūtį priešpriešiais motociklu „Harley Davidson Flstsi“ važiavusiam nukentėjusiajam V. Š. ir šiam dėl padarytų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, iš minėtoje pridėtoje byloje esančių Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktų išvadų, nagrinėjamoje byloje pateiktame Aleksandro Stulginskio universiteto 2015 m. spalio 10 d. rašte Nr. 63 (12.34)-28 nurodytų duomenų ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų S. L., P. P., R. Z., K. Č., A. I., A. B., K. J. ir kt., ekspertų E. G., I. R. parodymų nustatyta, kad J. J. ūkyje naudojamas minėtas purkštuvas buvo ir techniškai netvarkingas (dešinės pusės rato ašis įtrūkusi daugiau negu iki pusės skerspjūvio), ir pertvarkytas bei modifikuotas (sijų sulankstymo mechanizmas pakeistas iš rankinio į hidraulinį, ant purkštuvo priekinių sijų laikiklių nebuvo įrengti įtaisai sulankstytai į gabenimo padėtį purkštuvų sijai fiksuoti, dėl to purkštuvas neatitiko LST EN 907 4.4.2 punkto 4 dalyje nustatytų bei gamintojo instrukcijose nurodytų reikalavimų) ir neturėjo galiojančio techninio patikrinimo (apžiūros) talono. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad įvykių seką (nagrinėjamo įvykio mechanizmą) lėmė būtent J. J. veika (neveikimas), t. y. specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai (neužtikrinant naudojamo purkštuvo – sijų išsiskleidimo (išsiskleidimo sulaikymo) mechanizmo – atitikimo saugumo reikalavimams), kurie nėra tik formalūs, bet tiesiogiai sąlygojo padarinių – eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Š. sveikata, – kilimą (atsiradimą). Teismas, įvertinęs purkštuvo rato ašies lūžimą kaip atsitiktinį, nenuspėjamą ir su J. J. veika (neveikimu) nesusijusį įvykį, pripažino, kad, esant tinkamai apsaugai nuo sijų išsiskleidimo, kilusio eismo įvykio seka būtų nutrūkusi – purkštuvas būtų nekliudęs nukentėjusiojo.

7314.

74Be to, iš J. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje (4 t., b. l. 145-150) seka ir tai, kad jis žinojo, jog jo ūkyje naudojamas purkštuvas buvo perdirbtas, neatitiko gamyklinių „OP 2000“ reikalavimų, šiam purkštuvui nebuvo išduotas naujas techninės patikros talonas (esamo galiojimo laikas buvo pasibaigęs 2010 m. gegužės 25 d.), neturėjo naudojimosi instrukcijos lietuvių kalba, ūkyje nebuvo paskirtas atsakingas asmuo už ūkyje naudojamą žemės ūkio techniką, nors ūkininko veikla J. J. verčiasi nuo 1992 m. ir yra įgijęs daug technikos. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad už technikos naudojimą J. J. ūkyje buvo atsakingas pats ūkininkas J. J.. Tiek minėtuose J. J. parodymuose, tiek liudytojų S. L. ir P. P. parodymuose nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ūkio savininkas nesidomėjo jo ūkio veikloje naudojamos technikos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais (nors teisės aktai įpareigoja jį tai daryti), tinkamai neorganizavo ir kitų jo ūkyje dirbančių asmenų darbo dėl technikos priežiūros, žinodamas apie jo ūkyje naudojamą techninės apžiūros pažymėjimo neturintį purkštuvą, tačiau, neįvertindamas naudojamos technikos priežiūros būtinumo, teisės aktų laikymosi svarbos, sudarė sąlygas jo ūkio veikloje naudoti techniškai netvarkingą minėtą purkštuvą ir šiam dalyvauti viešame kelių eisme, nors, būdamas darbdavys, profesionalus ir daug potencialiai pavojingos žemės technikos turintis bei naudojantis savo veikloje ūkininkas, privalėjo domėtis ir rūpintis, kad jo ūkyje naudojama tokia technika nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, byloje nustatyta, kad J. J., žinodamas, jog jo nuosavas purkštuvas, kuriam neatlikta techninė apžiūra, negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, neuždraudė (leido) tokį purkštuvą naudoti ūkio veikloje, ir nors jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo, t. y. neduodant atitinkamų nurodymų darbuotojams, nesupažindinant su teisės aktų reikalavimais, taip pat ir pačiam jų gerai nežinant, leidžiant jį naudoti esant nesaugiam ir neturint techninės apžiūros pažymėjimo, kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį žemės ūkio veikloje, turimos technikos kiekį ūkyje turėjo ir galėjo numatyti potencialų darbo įrenginių pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, tokią techniką naudojant pagal tiesioginę paskirtį ir ją gabenant viešuoju eismo keliu į naudojimo vietą.

7515.

76Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu J. J. nurodyta aplinkybė (ja remiasi apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje), kad jis nežinojo apie pasibaigusį techninės apžiūros taloną, nedavė leidimo dirbti minėtu purkštuvu bei jį gabenti, paneigta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtais ir nuosprendyje tinkamai įvertintais įrodymais: liudytojų S. L., P. P. ir kitų liudytojų, paties J. J. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizių aktų išvadomis, ekspertų paaiškinimais ir kita bylos rašytine medžiaga. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2000 m. įgyto purkštuvo techninės apžiūros talonas baigėsi 2010 m. gegužės 25 d., tačiau ši technika ir toliau buvo naudojama J. J. ūkyje be naujo jos techninio patikrinimo (2011 m. pavasarį užsakytos naujos purkštuvo techninės patikros metu purkštuvas neatitiko įstatymo reikalavimų ir dėl to jam naujas apžiūros talonas nebuvo išduotas), pačiam technikos savininkui dėl to neprieštaraujant ir net nepaisant, kad purkštuvas buvo pertvarkytas ir tokiam pertvarkytam purkštuvui nebuvo atliktas saugumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad techninių reikalavimų neatitinkantis purkštuvas J. J. ūkyje buvo naudojamas nuolat (kai to reikėdavo), jo savininkas J. J. žinojo apie pasibaigusį šio purkštuvo techninės apžiūros galiojimą, kad jis yra pertvarkytas ir, kaip reikalauja teisės aktai, nepatikrintas Mašinų bandymo stotyje, tačiau leido naudoti tokį purkštuvą savo ūkio veikloje, savo ūkio darbuotojams neuždraudė naudoti tokios techniškai netvarkingos žemės ūkio technikos – aptariamo purkštuvo „OP 2000”. Nekyla abejonių, kad J. J. buvo ir yra žinoma bendra saugaus elgesio taisyklė, kad naudojamos mašinos turi atitikti gamintojo nustatytus techninės saugos reikalavimus ir kad tiek purkštuvų, tiek kitų prikabinamųjų mašinų naudotojas, kaip eismo dalyvis, privalo dalyvauti viešajame eisme tik su techniškai tvarkinga technika, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš byloje surinktų įrodymų visumos, kuri, kaip minėta, tinkamai išnagrinėta ir motyvuotai įvertinta laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, akivaizdu, kad J. J., nors ir nenumatė, kad dėl jo neveikimo – jo ūkyje naudojamos technikos tinkamos priežiūros nuolatinio nevykdymo (nors už ją buvo pats asmeniškai atsakingas); jo ūkio veikloje nuolat (pastoviai) naudojamo purkštuvo techninės būklės visišku nesidomėjimo; leidimo (neuždraudimo) jį eksploatuoti esant jam techniškai nesaugiam ir neturint techninės apžiūros pažymėjimo – kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, ilgalaikę profesionalią patirtį žemės ūkio veikloje, turimos ir kitokios žemės ūkio technikos kiekį ūkyje, jos potencialų pavojingumą galėjo ir turėjo numatyti, kad naudojant techniškai netvarkingą žemės ūkio techniką tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir viešajame kelių eisme gali kilti neigiami padariniai kitiems asmenims (tarp jų ir sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata).

7716.

78Kasaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos nuosprendyje nėra nurodyti jokie motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmeta ar kitaip vertina byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus bei įvertintus įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje nėra konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio (ar kitų straipsnių) pažeidimus, nepasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė J. J. kaltę, vertinimo, dalis iš jų išvis nenurodyta, neaptarti teisės aktų keliami reikalavimai asmenims, naudojantiems ir pertvarkantiems purkštuvus, nepateiktas J. J. veiksmų (ir jo kaltės) šių teisės aktų vykdymo (nevykdymo) kontekste vertinimas. Tik dalies byloje surinktų įrodymų išdėstymas naujame išteisinamajame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nepateikiant jų kitokio teisinio vertinimo, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, negali būti pripažinta teisiškai pagrįstu ir tinkamu apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio motyvavimu, atitinkančiu BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

7917.

80Sutiktina ir su kasacinių skundų argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendžio 21 punkte nurodė dvi tarpusavyje prieštaraujančias išvadas. Vieną - kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog J. J., žinodamas, kad purkštuvas yra techniškai netvarkingas, tačiau tikėdamasis išvengti techniškai netvarkingos minėtos technikos naudojimo padarinių, ją naudojo, t. y. leido purkštuvą tempti automobilių keliais ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Antrą - kad nors ir pats J. J. neneigia buvęs atsakingas už jo ūkyje naudojamos technikos techninę priežiūrą, tačiau eismo įvykio metu J. J. nebuvo Lietuvoje ir jis nedavė nurodymo eksploatuoti tokį techniškai netvarkingą purkštuvą bei negalėjo ir neturėjo numatyti, kad šis purkštuvas bus naudojamas be jo žinios, dėl to J. J. veiksmuose nėra kaltės (neatsargumo) ir įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, teisingai pacitavęs teismų praktikos nuostatas dėl veikų vertinimo kaip kazuso, netinkamai jomis vadovavosi ir šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką nepagrįstai vertino kaip nelaimingą atsitikimą. J. J. neatsargi kaltė pasireiškė ne per tai, jog jis įvykio dieną nebuvo savo ūkyje, nedavė konkretaus leidimo (sutikimo) naudoti jo nuosavą purkštuvą ūkyje būtent įvykio dieną tam tikriems žemės ūkio darbams atlikti ir negalėjo numatyti, kad toks purkštuvas bus naudojamas be jo žinios, bet per tai, kad jis, žinodamas, jog purkštuvas, kuriam neatlikta techninė apžiūra, negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, neuždraudė (leido) tokį purkštuvą naudoti, ir nors nenumatė, kad dėl jo neveikimo, t. y. neduodant atitinkamų nurodymų darbuotojams, nesupažindinant su teisės aktų reikalavimais, taip pat ir pačiam jų gerai nežinant, leidžiant purkštuvą naudoti esant jam nesaugiam ir neturint techninės apžiūros pažymėjimo, kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį žemės ūkio veikloje, turimos technikos kiekį ūkyje turėjo ir galėjo numatyti potencialų darbo įrenginių pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, tokią techniką naudojant pagal tiesioginę paskirtį ir ją gabenant viešuoju eismo keliu į naudojimo vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nustatytos bylos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. J. elgėsi akivaizdžiai nusikalstamai nerūpestingai, todėl jo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip nelaimingą atsitikimą nėra teisinio pagrindo.

8118.

82Taigi teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 137 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, ir tai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8319.

84Teisėjų kolegijai panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl J. J. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 137 straipsnio 3 dalis) ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, nebelieka teisinio būtinumo vertinti kitus kasatorių skundų argumentus (dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimų, prejudicinių faktų, nustatytų toje pačioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje, vertinimo), todėl jie paliekami nenagrinėti.

85Dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

8620.

87Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. ir jo įgaliotasis atstovas advokatas S. Šuminas prašo priteisti nukentėjusiajam jo turėtas proceso – atsiliepimų į J. J. bei jo gynėjo apeliacinį skundą ir kasacinio skundo surašymo bei atstovavimo šių instancijų teismų posėdžiuose – išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus (8 t., b. l. 43–45, 113–114).

8821.

89Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017, 2K-16-895/2016, 2K-52-942/2016, 2K-110-699/2017, ir kt.).

9022.

91Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokuroro ir nukentėjusiojo bei jo atstovo advokato kasacinius skundus, kurie paduoti išteisintojo J. J. padėtį bloginančiais pagrindais ir pripažintini pagrįstais bei tenkintini visiškai. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusysis ir jo įgaliotasis atstovas advokatas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiojo interesams, paruošė kasacinį skundą, pateikė savo nuomonę tiek dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, tiek dėl J. J. ir jo gynėjo advokato pareikštos pozicijos kasacinės instancijos teisme. Taigi viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo kasaciniame procese formų yra kasacinio skundo, kuriame keliami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus, parengimas ir jo įgalioto atstovo advokato dalyvavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos nukentėjusiojo išlaidos dėl kasacinio skundo parengimo bei jo interesų atstovavimo kasacinės instancijos teismo posėdyje yra pateisinamos siekiu apginti savo procesines teises ir teisėtus lūkesčius, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas už gautas teisines paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tenkintinas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad J. J., patenkinus jo ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, o kasacinės instancijos teismas tenkina prokuroro ir nukentėjusiojo bei jo atstovo gynėjo kasacinius skundus bei apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį naikina palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų, nukentėjusiajam V. Š. priteistinos jo kasaciniu skundu prašomos apeliacinės instancijos teisme turėtos proceso išlaidos atstovo advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdama į nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato kasacinio skundo (taip pat ir jų atsiliepimo į J. J. bei jo gynėjo advokato apeliacinį skundą) apimtį ir turinį dėl pakankamai sudėtingo teisės taikymo klausimo nagrinėjamoje byloje, šio skundo ir prokuroro kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus, bylos sudėtingumą, jos apimtį, viso baudžiamojo proceso trukmę (nuo byloje nagrinėjamo įvykio praėjo daugiau nei aštuoneri metai), nukentėjusiojo atstovo advokato aktyvų darbą šioje byloje atstovaujant nukentėjusiojo interesus, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiojo prašoma priteisti išlaidų suma kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose laikytina pagrįsta ir proporcinga.

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

93Panaikinti Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį be pakeitimų.

94Iš nuteistojo J. J. priteisti nukentėjusiajam V. Š. 3388 Eur jo turėtų apeliacinės (1573 Eur) ir kasacinės instancijos (1815 Eur) teismuose proceso išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu J. J. buvo... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo V. Š. ir jo atstovo advokato... 5. I.... 6. Bylos esmė... 7. 1.... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. buvo nuteistas pagal BK 137... 9. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 10. 2.... 11. Apeliacinės instancijos teismo mišri teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą... 12. III. Kasacinių skundų argumentai... 13. 3.... 14. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 15. 3.1.... 16. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas... 17. 3.2.... 18. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai įvardijo aplinkybę, kad J. J.... 19. 3.3.... 20. Prokuroras nurodo J. J. statusą ir jo veiklą (ūkininkas, verčiasi žemės... 21. 3.4.... 22. Prokuroras aptaria eismo įvykio mechanizmą (techniniu požiūriu), nustatytą... 23. 3.5.... 24. Tai, kad šis purkštuvas neturėjo galiojančio techninės apžiūros talono,... 25. 3.6.... 26. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad J. J. ūkyje aptariamas purkštuvas... 27. 3.7.... 28. Prokuroras aptaria BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, nusikalstamo... 29. 3.8.... 30. Kasaciniame skunde pažymima, kad byloje esančioje eksperto išvadoje aiškiai... 31. 3.9.... 32. Aptariant byloje esančius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016... 33. 4.... 34. Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. ir jo atstovas advokatas S. Šuminas... 35. 4.1.... 36. Apeliacinės instancijos teismo priimtas naujas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 37. 4.2.... 38. Kasatoriai pažymi, kad būtent pirmosios instancijos teismas, vertindamas J.... 39. 4.3.... 40. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino... 41. 4.4.... 42. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. J.... 43. 4.5.... 44. Be to, anot kasatorių, J. J. parodymai, kad jis neperdirbo purkštuvo,... 45. 4.6.... 46. Kasatoriai pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra iš esmės pripažinta,... 47. 4.7.... 48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. J. veika... 49. 4.8.... 50. Tai, kad J. J. negalėjo būti nežinoma, jog purkštuvas neturi techninės... 51. 4.9.... 52. Kasatoriai pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos... 53. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 54. 5.... 55. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 56. Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 137 straipsnio 3 dalies) taikymo ir iš BPK... 57. 6.... 58. Kasatoriai kasaciniais skundais prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 59. 7.... 60. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar... 61. 8.... 62. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo... 63. 9.... 64. Nuoseklioje teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, kad kaltės turinys... 65. 10.... 66. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka... 67. 11.... 68. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376... 69. 12.... 70. Nagrinėjamoje byloje J. J. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo... 71. 13.... 72. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu pirmosios... 73. 14.... 74. Be to, iš J. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje (4... 75. 15.... 76. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu J.... 77. 16.... 78. Kasaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos... 79. 17.... 80. Sutiktina ir su kasacinių skundų argumentais, kad apeliacinės instancijos... 81. 18.... 82. Taigi teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės... 83. 19.... 84. Teisėjų kolegijai panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo... 85. Dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti... 86. 20.... 87. Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. ir jo įgaliotasis atstovas advokatas... 88. 21.... 89. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 90. 22.... 91. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokuroro ir... 92. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 93. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių... 94. Iš nuteistojo J. J. priteisti nukentėjusiajam V. Š. 3388 Eur jo turėtų...