Byla 2A-476/2011
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, D. G. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“, V. D. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovams tikrąjai ūkinei bendrijai „Energija“, V. D., J. K. ir J. Č. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovai V. D., J. K. yra, o J. Č. buvo atsakovo TŪB „Energija“ tikrieji nariai. 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. MNS-01/S-037 (toliau - sutartis) ir jos pakeitimu ieškovas įsipareigojo atsakovo TŪB „Energija“ medžiagomis atlikti sutartyje numatytus statybos darbus, o atsakovas už juos atsiskaityti. 2009 m. birželio 30 d. šalių pasirašytu baigiamuoju atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu konstatuota, kad atlikti statybos montavimo darbai tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, atlikti laiku ir tinkamai. Sutartyje numatyta 714 000 Lt darbų kaina 2009 m. liepos 7 d. sutarties pakeitimu buvo padidinta iki 762 909 Lt. Už atliktus darbus ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras 762 909 Lt sumai, pagal kurias, įvertinus jau sumokėtą 214 200 Lt avansą, atsakovas per nustatytą terminą turėjo sumokėti 548 709 Lt. Atsakovas ieškovui sumokėjo 20 000 Lt, likusi 528 709 Lt skola nebuvo sumokėta. Sutarties 6.6 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Ieškovo teigimu, atsakovui laiku, t. y. iki 2009 m. birželio 8 d., 27 d. ir liepos 8 d., neatsiskaičius su ieškovu, atsakovas privalo mokėti ieškovui 19 709,52 Lt delspinigių.

5Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovų TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. solidariai 528 709 Lt skolą ir 19 709,52 Lt delspinigių. Sutarties pakeitimas dėl darbų kainos padidinimo buvo pasirašytas po to, kai J. Č. išstojo iš tikrosios ūkinės bendrijos, todėl už atsakovo prisiimtus įsipareigojimus (įskaitant delspinigius) jis atsako 479 800 Lt (548 709 Lt - 20 000 Lt (jau sumokėta skolos dalis) – 48 909 Lt = 479 800 Lt) suma (ŪBĮ 7 str., 8 str. 5d.). Iš atsakovo J. Č. prašė priteisti neviršijant 479 800 Lt sumos ir 17 948,8 Lt delspinigių. Iš visų atsakovų prašė priteisti 8,28 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 742 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 528 709 Lt skolos, 19 709,52 Lt delspinigių, (iš J. Č. – neviršijant 479 800 Lt skolos ir 17 948,80 Lt delspinigių), 8,28 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 742 Lt žyminį mokestį. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

7Atsakovai TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog dėl ieškovo atliktų darbų kokybės kyla abejonių, nes darbai pagal statybos rangos sutartį tėra tik vienas iš objekto - gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atšakos į AB „Mažeikių nafta“ elementų, kurio tinkamumą galima bus pripažinti kai visas objektas bus pripažintas tinkamu naudoti. Viso objekto pripažinimo tinkamu naudoti metu paaiškėjus ieškovo darbų trūkumams, gali tekti ginčyti 2009 m. birželio 30 d. darbų priėmimo - perdavimo aktą. Be to, 2009 m. gegužės 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė neįgaliotas asmuo. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškovo skaičiuojamomis netesybomis nuo sumokėto avanso. Atsakovas J. Č. prieštaravimuose nurodė, kad iš TŪB „Energija“ jis išstojo 2009 m. birželio 23 d. savo, kaip bendrijos tikrojo nario, teises ir pareigas perduodamas V. D., o bendrijos pareiga mokėti delspinigius atsirado 2009 m. birželio 27 d.; išstojus iš bendrijos jis nebegalėjo įtakoti atsiskaitymų su ieškovu; be to, 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. liepos 28 d. jis sunkiai sirgo ir nedalyvavo bendrijos veikloje bei sprendimų priėmime. Šiais argumentais atsakovas ginčijo skolos ir delspinigių iš jo priteisimą. Teigė, kad iš bendrijos tikrųjų narių skola galėtų būti išieškoma tik neužtekus TŪB „Energija“ turto.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2010 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo TŪB „Energija“ 508 709 Lt skolą, 19 709,52 Lt delspinigių, 8,28 proc. metines palūkanas už 548 418,52 Lt nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2010 m. kovo 5 d., už 538 418,52 Lt nuo 2010 m. kovo 6 d. iki 2010 m. kovo 17 d., už 528 418,52 Lt nuo 2010 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 742 Lt žyminį mokestį bei 6 764,54 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų likusios sumos išieškojimą solidariai nukreipė į atsakovų V. D., J. K. ir J. Č. turtą. Iš atsakovo J. Č. turto išieškojimą nukreipė neviršijant 459 800 Lt skolos ir 17 948,80 Lt delspinigių. Iš atsakovo TŪB „Energija“ valstybei priteisė 60 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovas TŪB „Energija“ neįrodė savo prievolės, kilusios iš statybos rangos sutarties, įvykdymo tinkamumo, todėl skolos, delspinigių ir palūkanų reikalavimą pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teismas sprendė, kad pagrindinės prievolės neįvykdė užsakovas tikroji ūkinė bendrija, todėl priteistų sumų išieškojimas turi būti vykdomas iš šio atsakovo, o solidarus išieškojimas į bendrijos tikruosius narius nukreiptinas tik tuo atveju, jei nepakaktų pagrindinio skolininko turto. Atsakovo prašymu teismas sumažino ieškovo teisinės pagalbos išlaidų dydį iki 6 764,54 Lt, motyvuodamas tuo, kad ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėjas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovai TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. 156-162 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Atsakovai TŪB „Energija”, V. D. ir J. K. 2010 m. birželio 28 d. pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Integras”, kuri 2009 m. liepos 23 d. ieškovui išdavė garantinį raštą, įsipareigodama atsakyti ieškovui, jei atsakovas TŪB „Energija” neįvykdys savo prievolių pagal sutartį ar jas įvykdys netinkamai. UAB „Integras” 2009 m. lapkričio 24 d. raštas įrodo, kad ieškovas kreipėsi į garantą dėl garantijos išmokėjimo. Konstatavęs atsakovo prievolės pažeidimą, teismas nustatė garantui pareigą mokėti garantiją, todėl teismo sprendimas turi įtakos garanto teisėms ir pareigoms. Minėtu raštu garantas atsisakė mokėti ieškovui pagal garantinį raštą. Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui ir garantui įvykdžius prievolę ieškovui, garantas įgys regresinę reikalavimo TŪB „Energija“ teisę, tokiu atveju atsakovas privalės tą pačią skolą pagal sutartį mokėti du kartus - pagal teismo sprendimą ir pagal garanto reikalavimą. Teismas neišsiaiškino sprendimo įtakos materialiniam teisiniam santykiui tarp ieškovo ir garanto, atsisakė išreikalauti iš ieškovo garantinį raštą.

132. Teismo sprendimas priimtas neišnagrinėjus faktinių bylos aplinkybių ir pažeidus šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, nes sprendimas priimtas vadovaujantis išskirtinai ieškovo pateiktais įrodymais. Ieškovas kartu su darbų priėmimo - perdavimo aktais nepateikė atsakovui visos privalomos atliktų darbų ir jų atitikties projektui dokumentacijos, todėl laikytina, kad sutartis nėra tinkamai įvykdyta paties ieškovo. Ieškovas nėra perdavęs visos turimos su dujotiekio statyba susijusios dokumentacijos, todėl dujotiekis iki šiol nėra pripažintas tinkamu naudoti ir atsakovai neturi galimybės patikrinti ieškovo atliktų darbų kokybės, nustatyti jų apimties bei reikalaujamos sumos pagrįstumo. Neįsitikinęs darbų pagal sutartį atlikimo tinkamumu dėl ieškovo kaltės, atsakovas TŪB „Energija” neturi pagrindo mokėti ieškovui. Atsakovams kilo abejonių dėl plieno vamzdžių izoliacijos, darbų kiekių ir kainos. Nesutampa darbų kiekiai, numatyti sutartyje ir atliktų darbų aktuose. Teismui atsisakius išreikalauti atsakovų prašomus dokumentus, byloje liko nenustatytos priežastys, dėl kurių sutartyje numatyti darbų kiekiai skiriasi nuo atliktų darbų aktuose užfiksuotų kiekių. Atsakovai neturėjo galimybės įsitikinti atliktų darbų tinkama kokybe ir šiuo metu be visos dokumentacijos neturi galimybės pripažinti dujotiekį tinkamu naudoti. Iš atsakovų buvo atimta galimybė pagrįsti dokumentais savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus.

143. Priteisdamas skolą ir delspinigius, teismas nepagrįstai rėmėsi tarpiniais atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais. Pagal sutarties 2.4 punktą, sąskaitos už įvykdytus darbus išrašomos remiantis atliktų darbų aktais. Skolą ir delspinigius teismas priteisė vadovaudamasis ieškovo pateiktais darbų priėmimo - perdavimo aktais bei PVM sąskaitomis-faktūromis. Pagal atsakovo TŪB „Energija” 2008 m. birželio 28 d. įsakymą, visus įpareigojimus sukuriančius dokumentus privalo pasirašyti atsakovo vadovas, kiti darbuotojai įgalioti vizuoti darbų aktus ir kitą dokumentaciją, prieš vadovui ją pasirašant. Darbų perdavimo-priėmimo aktai nepasirašyti atsakovo vadovo, todėl jie nesukuria prievolių atsakovui.

154. Priteistų atstovavimo išlaidų suma nėra pagrįsta bylos duomenimis, ji daugiau nei du kartus viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius. Pagal Rekomendacijų nuostatas, ieškovo bylinėjimosi išlaidos negalėjo viršyti 3 296 Lt (už ieškinį - iki 3 MMA, už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą - iki 1 MMA, už vieną atstovavimo valandą teisme - iki 0,15 MMA dauginant iš 0,8 (atstovavo advokato padėjėjas), t. y. 0,12 MMA; iš viso - iki 4,12 MMA x 800 Lt, t. y. 3 296 Lt). Pažymi, kad tokio dydžio išlaidos galėtų būti priteistos tik tuo atveju, jei nagrinėjama byla būtų ypatingai sudėtinga, ko šiuo atveju nėra.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „KRS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 57-61 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. UAB „Intergas“ įsipareigojo atsakyti ieškovui jeigu bus tenkinamos visos garantiniame rašte nurodytos sąlygos. Garantija ir apeliantų iš sutarties kylančios prievolės yra savarankiškos prievolės, kurios viena nuo kitos nepriklauso (CK 6.90 str.). Nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl apeliantų prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl teismo sprendimas neturi ir negali turėti jokios įtakos UAB „Intergas” iš garantinio rašto kylančioms teisėms ir pareigoms. Apeliantams įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, garantas neturės teisinio pagrindo įvykdyti šių prievolių pakartotinai ir neįgys atgręžtinio reikalavimo teisės į TŪB „Energija”, todėl apeliantų nuogąstavimai, kad TŪB „Energija” privalės tą pačią skolą sumokėti du kartus, yra nepagrįsti.

182. Apeliantų teiginiai, kad ieškovo atliktus statybos darbus tinkamais naudoti galima pripažinti tik pripažinus gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atšaką į AB „Mažeikių nafta” tinkama naudoti, neatitinka sutarties 2.8 punkto. Pagal šį punktą darbai pripažįstami atlikti tinkamai ir laiku, kai yra pasirašomas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas. Pagal sutarties 2.5 punktą, visi darbai perduodami baigiamuoju priėmimo - perdavimo aktu, o už darbus yra apmokama per 2.3 punkte nustatytą terminą po sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovas su TŪB „Energija” 2009 m. birželio 30 d. pasirašė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo konstatuota, kad atlikti statybos montavimo darbai tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, o TŪB „Energija”, remiantis sutarties 2.5, 2.8 punktais, patvirtino, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai. Ieškovas išrašė sąskaitas faktūras, pagal kurias TŪB „Energija” iki 2009 m. birželio 8 d., birželio 27 d. ir liepos 8 d. privalėjo sumokėti ieškovui 548 709 Lt. Sutartis nenumatė, kad atsakovų pareigą atsiskaityti už atliktus darbus gali sąlygoti gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atšakos į AB „Mažeikių nafta” pripažinimas tinkamu naudoti. Apeliantai nepateikė apžiūros aktų, specialistų išvadų ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovų abejones dėl plieno vamzdžių D325 mm dujotiekiui įrengimo izoliacijos pažeidimo ar kitų darbų netinkamo atlikimo. 2009 m, rugpjūčio 5 d. buvo atlikti magistralinio dujotiekio hidrauliniai bandymai, kurių atlikimo akte nustatyta, kad darbai atitinka darbų kokybės ir teisės aktų reikalavimams. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovų prašymų dėl papildomų dokumentų išreikalavimo. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principus. Priešingai, teismas užtikrino proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

193. Apeliantų argumentai, kad pagal sutartį įvykdytų darbų aktai ir darbų priėmimo -perdavimo aktas yra pasirašyti neįgaliotų asmenų nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantai negali grįsti apeliacinio skundo šiomis aplinkybėmis (CPK 306 str. 2 d.). 2009 m. birželio 30 d. baigiamąjį aktą pasirašė ir tokiu būdu patvirtino priimtų darbų tinkamumą TŪB „Energija“ darbų vadovas J. D., kuris pagal sutarties 9.2 punktą buvo paskirtas užsakovo TŪB „Energija“ atstovu sutarties vykdymui, įskaitant darbų ir reikalavimų priėmimą. TŪB „Energija” 2010 m. sausio 28 d. sumokėjo ieškovui 20 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija KAU Nr. 1690, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalį, įvykdydamas sutartį iš dalies užsakovas patvirtino ieškovo atliktų darbų tinkamumą ir skolą ieškovui.

202011 m. spalio 28 d. ir lapkričio 7 d. apeliacinės instancijos teisme gauti apeliantų prašymai prijungti prie bylos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 28 d. naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumų aktą Nr. 15.2.2P-21, išreikalauti iš ieškovo visą turimą magistralinio dujotiekio statybos dokumentaciją, susijusią su dujotiekio statybos darbų pagal 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. MNS-01/S-037 atlikimu, įskaitant ieškovo bei jo darbuotojų teisę atlikti dujotiekio tiesimo darbus patvirtinančius kvalifikacinius dokumentus, išpildomąsias nuotraukas bei kitą išsamią ieškovo turimą dokumentaciją, skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7533-577/2011 pagal TŪB „Energija“ ieškinį UAB „KRS“ dėl darbų perdavimo-priėmimo aktų nuginčijimo ( 2 t., 70-72, 119-121 b. l.). Šie apeliantų prašymai išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi (2 t., 126-127 b. l.).

21Apeliantų prašymas dėl privalomo bylos sustabdymo buvo nepatenkintas, nustačius, kad civilinė byla, dėl kurios buvo prašoma stabdyti šią civilinę bylą, nebuvo iškelta. Naujausi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad civilinė byla Nr. 2-7533-577/2011 pagal TŪB „Energija“ ieškinį atsakovui UAB „KRS“ dėl darbų perdavimo-priėmimo aktų nuginčijimo yra iškelta, joje vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui, todėl kolegija mano esant tikslingu papildomai pasisakyti dėl apeliantų nurodyto nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo.

22Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika 28, p. 77-84; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas privalomą bylos sustabdymą tol, kol bus išnagrinėta kita, su pirmąja susijusi byla, siekė iki minimumo sumažinti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, kas menkintų priimtų teismo sprendimų res judicata galią ir net teismo autoritetą, taip pat palengvinti (supaprastinti) įrodinėjimo procesą, kad tų pačių faktų netektų nustatinėti kelis kartus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, jog yra aplinkybės, kurios sudaro įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

23Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas yra fakto, susijusio su rangovo atliktų ir užsakovo priimtų statybos rangos darbų kokybe, nustatymas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi analizuoti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas atliktų darbų trūkumų aplinkybes ir konstatuoti arba nekonstatuoti jų pagrįstumą, todėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su atliktų darbų aktais priimtų darbų kokybe, gali nustatyti ją nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad tiek nagrinėjamos bylos apeliacinis skundas, tiek kitos vėliau iškeltos ir pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos ieškinys yra grindžiamas analogiškais faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl abiejų bylų nagrinėjimo dalykas iš esmės yra tas pats. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą privalomai stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą nėra pagrindo.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

27Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

28Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2008 m. vasario 4 d. statybos rangos sutartį, 2009 m. balandžio 7 d. jos dalinį pakeitimą ir papildomų statybos rangos darbų sutartį UAB „Intergas“ užsakymu atsakovas TŪB „Energija“ vykdė rangovo funkcijas gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atšakos į AB „Mažeikių nafta“ statyboje. Tam tikram darbui atlikti rangovas pasitelkė ieškovą. Pagal 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. MNS-01/S-037 (toliau – sutartis) ir 2009 m. liepos 7 d. jos pakeitimą Nr. 1/S-065, atsakovas TŪB „Energija“ užsakė, o ieškovas UAB „KRS“ įsipareigojo savo jėgomis ir darbo priemonėmis iš užsakovo medžiagų atlikti uždarus perėjimus įrengiant plieninius dujotiekio vamzdžius D325 mm per Ventos upę (preliminarus ilgis L 303 m) ir per Varduvos upę (preliminarus ilgis L 295 m), o atsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sutartyje nustatyta tvarka sumokėti sutartą objekto statybos kainą – 762 909 Lt su PVM (be PVM - 641 100 Lt) (1 t., 9-15 b. l.). Pagal sutarties sąlygas atsakovas TŪB „Energija“ sumokėjo ieškovui 214 200 Lt avansą. Sutartyje numatytus darbus ieškovas atliko ir 2009 m. gegužės 29 d., birželio 22 d. ir 30 d. šalys pasirašė įvykdytų darbų aktus (1 t., 17-19 b. l.), pagal kuriuos 2009 m. gegužės 29 d., birželio 22 d. ir 30 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras dėl atsiskaitymo už atliktus darbus iš viso 762 909 Lt su PVM suma (1 t., 20-22 b. l.). Sutarties šalys 2009 m. birželio 30 d. pasirašė galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą dėl uždaro požeminio perėjimo įrengiant PL D325 mm atlikimo už 641 100 Lt be PVM kainą, kuriame konstatuota, kad plieninių vamzdžių D325 mm dujotiekiui per Ventą – 303 m., per Varduvą – 295 m įrengimas tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus, objektą siūloma priimti eksploatavimui, užsakovas pripažino, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai (1 t., 16 b. l.). Įvertinus sumokėtą avansą, ieškovas reikalavo iš atsakovo sumokėti už atliktus darbus 548 709 Lt (762 909 Lt – 214 200 Lt). Atliktus darbus atsakovas apmokėjo iš dalies – 2010 m. sausio 28 d. ir po šios bylos iškėlimo sumokėjo ieškovui po 20 000 Lt, t. y. iš viso 40 000 Lt.

29Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo bei jų apmokėjimo, dėl statybos darbų užsakovo tikrosios ūkinės bendrijos tikrųjų narių V. D., J. K. ir J. Č. solidariosios atsakomybės pagal bendrijos prievoles. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo TŪB „Energija“ pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus statybos rangos darbus, priteisė iš šio atsakovo ieškovui įsiskolinimą, sutartyje numatytus delspinigius, 8,28 procentų metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, atsakovui TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu, nesumokėtos sumos išieškojimą solidariai nukreipė į bendrijos tikrųjų narių turtą, nustatydamas maksimalias iš atsakovo J. Č. turto išieškotinas sumas.

30Pagal atsakovų TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo; dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu; dėl šalių lygiateisiškumo principo teisminiame procese pažeidimo; dėl priteisto teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo.

31Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

32Apeliantai kelia klausimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teigdami, kad byla išnagrinėta neįtraukus į ją trečiojo asmens teisėmis UAB „Intergas“, kuri pagal garantinį raštą yra įsipareigojusi atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas TŪB „Energija“ neįvykdys ar netinkamai vykdys su ieškovu sudaryta statybos rangos sutartimi prisiimtas prievoles, nes teismo sprendimu yra konstatuota garanto pareigos mokėti pagal garantinį raštą atsiradimo sąlyga. Apeliantai pasisako apie teismo sprendimo privalomumą garantui ir jo pareigos vykdyti teismo sprendimą pasekmes atsakovui TŪB „Energija“, kuris, garantui įvykdžius įsipareigojimus ieškovui, turės du kartus mokėti tą pačią skolą – ieškovui pagal skundžiamą teismo sprendimą ir garantui pagal šio atgręžtinio reikalavimo teisę.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byloje nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

34CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas atskleidė įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinį ir nurodė, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje IĮ ,,Du broliai“ v. UAB ,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija ,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; kt.).

35Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo atliktą uždarą perėjimą - plieninio dujotiekio vamzdžio įrengimą per Ventos ir Varduvos upes pagal statybos rangos sutartį. Bylos duomenys liudija, kad garantiniu raštu UAB „Intergas“ įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas TŪB „Energija“ prievolės ieškovui neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai; ieškovo reikalavimo teisė garantui siejama su statybos objekto – gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atšakos į AB „Mažeikių nafta“ tinkamumo naudoti pripažinimu (1 t., 131-132 b. l.). Pagal CK 6.90 straipsnyje pateiktą garantijos sampratą, garantija yra savarankiška, nuo pagrindinės prievolės nepriklausanti prievolė; garanto atsakomybė yra papildoma, t. y. subsidiarioji. Skundžiamu sprendimu teismas nesprendė garanto subsidiariosios atsakomybės klausimo, todėl nenustatė civilinio kodekso instituto, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimą – garantiją, normomis uždarajai akcinei bendrovei „Intergas“ jokių teisių ir pareigų ir niekaip neįtakojo šio juridinio asmens teisinės padėties. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl UAB „Intergas“ teisių ir pareigų, todėl nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Skundžiamu sprendimu nenustatyta garanto pareiga vykdyti prievolę ieškovui, todėl nepagrįsti apeliantų argumentai dėl privalomumo garantui šį sprendimą vykdyti. Pagal CK 6.90 straipsnio 3 dalį atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui garantas įgyja tuomet, kai įvykdo už skolininką prievolę. Vienu iš garanto įsipareigojimų kreditoriui pasibaigimo pagrindų yra garantija užtikrintos pagrindinės prievolės įvykdymas (CK 6.92 str. 5 d.). Apeliantams įvykdžius sutartinę prievolę ieškovui, UAB „Intergas“ neturės teisinio pagrindo vykdyti garantiją, todėl neįgys ir atgręžtinio reikalavimo atsakovui TŪB „Energija“ teisės. Išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantų samprotavimus apie užsakovo įsiskolinimo pagal statybos rangos sutartį mokėjimą du kartus.

36Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu

37Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 str.), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 str. 2 d.).

38Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

39Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

40Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

41Nagrinėjamu atveju ieškovas (rangovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (užsakovo) skolą, teigdamas, kad šis nesumokėjo už tinkamai atliktus ir priimtus statybos darbus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad ieškovas reikalauja sumokėti už darbus, kurie yra vienas iš statybos objekto – gamtinių dujų magistralinio dujotiekio atšakos į AB „Mažeikių nafta“, elementų, kurio tinkamumą bus galima pripažinti tik tuomet, kai visas statybos objektas bus pripažintas tinkamu naudoti; užsakovui kyla abejonių ar dujotiekiui ieškovo įrengtų plieno vamzdžių izoliacija nėra pažeista; rangovas neįvykdė pareigos pateikti dokumentaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo atliktus darbus atsakovas priėmė, todėl konstatavo užsakovo prievolės už juos atsiskaityti neįvykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl atsakovų atsikirtimų, grindžiamų darbų, už kuriuos ieškovas reikalauja apmokėti, trūkumais. Teismas neanalizavo ir nevertino, ar atsakovų nurodyti statybos rezultato trūkumai, kuriais remiasi užsakovas, nustatyti, jeigu taip, tai ar jie galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu ar ne, t. y. buvo akivaizdūs ar paslėpti; jeigu buvo paslėptų trūkumų, tai ar užsakovas pranešė apie juos rangovui per protingą terminą ar ne; neanalizavo ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygų, susijusių su atliktų darbų trūkumų nustatymu ir užsakovo teise reikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo. Tokios išvados leidžia konstatuoti CPK 265 straipsnio pažeidimą.

42Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl šis teismas gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.

43Vienu iš atsisakymo mokėti už atliktus darbus pagrindu procesiniuose dokumentuose atsakovas TŪB „Energija“ nurodė ieškovo pareigų neatlikimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįvykdė statybos rangos sutarties 5.1.11 punkte numatyto įsipareigojimo. Pagal šią sutarties sąlygą ieškovas įsipareigojo užsakovui prašant, atlikus darbus, pateikti gręžinių matavimų diagramas. Atsakovai nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo TŪB „Energija“ reikalavimą ieškovui pateikti sutartyje nurodytus duomenis. Byloje esantys tarp šalių vykusio susirašinėjimo raštai liudija, kad nei po darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, nei po to užsakovas neprašė ieškovo pateikti kokią nors su atliktais darbais susijusią dokumentaciją (1 t., 23-27 b. l.). Šie susirašinėjimo duomenys leidžia spręsti, kad užsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų ar kitų įsipareigojimų vykdymo ieškovui nereiškė, įsiskolinimą pripažino, neatsiskaitymą grindė sunkia finansine padėtimi. Teisme pareikštas prašymas išreikalauti iš ieškovo tam tikrus dokumentus nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas pažeidė sutarties 5.1.11 punkto sąlygą ir dėl to atsakovas turi teisę nemokėti ieškovui už atliktus darbus. Apeliantai nenurodė, kokie iš ieškovo prašomos išreikalauti dokumentacijos duomenys patvirtins ieškovo prievolių netinkamą vykdymą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų prašymo išreikalauti dokumentaciją atmetimu, laikytini nepagrįstais.

44Pagal statybos rangos sutarties sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus tvarką, ieškovo per atitinkamą kalendorinį mėnesį faktiškai atliktus ir įvykdytų darbų aktu priimtus be trūkumų darbus užsakovas apmoka per penkias kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (2.3.1., 2.4. p.). Ieškovas dalyvavo dalyje magistralinio dujotiekio atšakos statybos darbų ir atliko dujotiekio vamzdyno prastūmimo per Ventos ir Varduvos upes darbus uždaru būdu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad užsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė įvykdytų darbų aktus ir baigiamąjį priėmimo-perdavimo aktą, kuriame konstatavo atliktų darbų atitiktį projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimams, pripažino jų atlikimą laiku ir tinkamai. Darbų trūkumai aktuose nekonstatuoti (t. 1, 16-19 b. l.). Pagal įvykdytų darbų aktus ieškovas išrašė užsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kurias šis priėmė (t. 1, 20-22 b. l.). Sutarties sąlygų analizė ir nustatytos faktinės atliktų darbų priėmimo aplinkybės leidžia spręsti, kad pagal sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką užsakovas turi pareigą apmokėti už kokybiškai atliktus ir užsakovo priimtus darbus (CK 6.687 str.), todėl atsiskaitymą sieti su viso statybos objekto – magistralinio dujotiekio atšakos tinkamumo naudoti pripažinimu, kaip nurodo apeliantai, nėra pagrindo.

45Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Pamario Andora“, bylos Nr. 3K-3-371/2008).

46Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Sprendžiant tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, ji turi būti įvertinta ne tik pagal ją reglamentuojančias sutarties sąlygos, bet ir pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

47Ieškovo atliktų darbų kokybę apeliantai ginčija jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida dėl povandeninėse dujotiekio linijų perėjose įrengtų vamzdžių izoliacijos galimo pažeidimo. Priimdamas darbus, užsakovas nenustatė akivaizdžių darbų trūkumų, jų nenurodė ir po darbų priėmimo susirašinėjimo su ieškovu rašte (1 t., 25 b. l.). Ieškovo atliktų darbų pobūdis leidžia spręsti, kad vamzdžių izoliacijos būklė negalėjo būti nustatyta normaliai priimant darbus. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų (patikros aktų, bandymų rezultatų, specializuotos įmonės išvadų ar kt.), kuriais būtų nustatyti paslėpti ieškovo atliktų darbų trūkumai ir apie juos ieškovas būtų informuotas. Pagal sutarties 5.2.11 punktą pareiga atlikti ieškovo įvykdytų darbų bandymus ar kitokius veiksmus, reikalingus objekto pripažinimui tinkamu naudoti, tenka užsakovui TŪB „Energija“. Atsakovai nepateikė duomenų apie tai, kad užsakovas pagal sutartį atliko bandymus, kuriais būtų nustatyta ieškovo atliktų paslėptų darbų netinkama kokybė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., po ieškovo atliktų darbų priėmimo, buvo atliktas statybos objekto - magistralinio dujotiekio atšakos hidraulinis bandymas, kurio metu nebuvo konstatuoti ieškovo atliktų darbų trūkumai (1 t., 82 b. l.). Magistralinio dujotiekio vamzdynų, kuriais transportuojamos degiosios gamtinės dujos, projektavimo ir statybos reikalavimus reglamentuoja LR ūkio ir aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 patvirtintas sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba. Taisyklės“. Ieškovo atliktų darbų kokybės apeliantai nesieja su šiose taisyklėse magistralinio dujotiekio povandeninės perėjos statybai keliamų reikalavimų neatitikimu ir to neįrodinėja. Apeliacinės instancijos teismui atsakovų pateiktame Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 24 d. akte Nr.l 5.2.JP-21 nėra konstatuoti ieškovo atliktų darbų trūkumai (2 t., 73-47 b. l.). Šio akto 11 punkte nurodytas specializuotos įmonės išvados apie magistralinio dujotiekio izoliacijos būklę povandeninėse perėjose nebuvimas neleidžia spręsti apie ieškovo įrengtų povandeninių perėjų vamzdyno izoliacijos pažeidimą. Minėta, kad pagal sutarties 5.2.11. punktą pareiga atlikti darbų bandymus ar kitokius veiksmus, reikalingus objekto pripažinimui tinkamu naudoti, tenka ieškovo atliktų darbų užsakovui TŪB „Energija“. Be to, LR Ūkio ministerijos 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 4-184 patvirtintų Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisyklių nuostatos nenumato dujotiekio povandeninių perėjų įrengimo darbus atlikusiam rangovui pareigos periodiškai tikrinti (stebėti) magistralinio dujotiekio izoliacijos būklę povandeninėse perėjose.

48Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Pagal garantiją numatančias ginčo sutarties sąlygas sutarties objekto darbams nustatytas penkerių metų, o paslėptiems darbams – dešimties metų garantinis terminas, kuris skaičiuojamas nuo darbų perdavimo atsakovui TŪB „Energija“ dienos; ieškovas yra atsakingas už dėl jo kaltės atsiradusių darbų kokybės trūkumų, nustatytų per garantinį terminą, ištaisymą bei už tiesioginę žalą, kurią sukėlė dėl ieškovo kaltės atsiradę darbų trūkumai; apie garantinio termino metu nustatytus darbų kokybės pažeidimus užsakovas turi informuoti ieškovą raštu per tris dienas po tokių pažeidimų paaiškėjimo (sutarties 4.1.-4.3. p.). Taigi, per garantinį terminą nustačius ieškovo atliktų darbų trūkumus, užsakovui išlieka teisė reikalauti ieškovo atsakomybės už darbų kokybę.

49Statybos rangos sutarties vykdymui, darbų ir reikalavimų priėmimui bei perdavimui šalys paskyrė savo atstovus ir juos nurodė sutarties 9.1 ir 9.2 punktuose – užsakovas TŪB „Energija“ savo atstovu paskyrė darbų vadovą J. D., o ieškovas – BTP statybos direktorių A. K.. Įvykdytų darbų aktus ir galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame konstatuotas tinkamai atliktų darbų faktas, pasirašė sutartyje numatyti šalių atstovai. Vertinant byloje esantį atsakovo TŪB „Energija“ 2008 m. balandžio 28 d. įsakymą dėl atsakingų darbuotojų įgaliojimų ribų (1 t., 133 b. l.) ieškovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo kontekste, spręstina, kad pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį aktai yra privalomi darbų užsakovui, nes šalių atstovus numačiusios sutarties sąlygos sudarė rimtą pagrindą ieškovui manyti, jog aktus pasirašo tokią teisę turintis užsakovo atstovas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti apie minėto įsakymo egzistavimą ir kad aktus pasirašęs užsakovo darbuotojas viršijo savo teises. Po darbų priėmimo užsakovas iš dalies atsiskaitė su ieškovu, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktą preziumuojama, kad jis aktus patvirtino. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai apie apeliantų argumentų dėl netinkamo užsakovo atstovavimo darbų priėmimo etape nepagrįstumą.

50Dėl šalių lygiateisiškumo principo teisminiame procese pažeidimo

51Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

52Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo atliktų darbų priėmimą, rėmėsi byloje esančiais darbų perdavimo-priėmimo aktais. Minėta, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo atliktų darbų trūkumus ir patikimais bei svariais argumentais nepagrindė, kad ieškovo turima ir atsakovų prašyta išreikalauti dokumentacija įrodys darbų kokybės trūkumus bei paneigs ieškovo pateiktais įrodymais įrodinėjamą tinkamą darbų atlikimą. Aplinkybė, kad atliktų darbų aktuose ir sąskaitose-faktūrose nurodyti skirtingi nutiestų per upes vamzdžių ilgiai, atliktų darbų apimčiai nėra teisiškai reikšminga, nes, viena vertus, sutartyje buvo numatyti preliminarūs tiestinų vamzdžių ilgiai, antra vertus, bendras faktiškai nutiestų vamzdžių ilgis ir darbų kaina atitinka sutarties pakeitimo sąlygas.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.). Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 98 straipsnio 1 dalis nereikalavo, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimo prašanti šalis pateiktų teismui rašytinį šių išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.

55Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovui iš atsakovo priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydžio nepagrįstumo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti 8 764,54 Lt atstovavimo išlaidas iki 6 764,54 Lt, motyvuodamas tuo, kad ieškovui byloje atstovavo advokato padėjėjas.

56Pagal susitarimus dėl atstovavimo civilinėse ir administracinėse bylose pavedimus ieškovui atstovauti teisme turėjo advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartus“ advokatai E. L., V. M., advokato padėjėja E. Z. (1 t., 37, 83, 84 b. l.). Patirtoms 8 764,54 Lt advokato pagalbos šioje byloje išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė advokatų bendrijos raštą, 2010 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą JBB Nr. 007509 ir 2010 m. birželio 28 d. vietinio mokėjimo nurodymą (1 t., 137-139 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad ieškovui atstovavę advokatai iki pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą atliko šiuos veiksmus: rengė ir teikė teismui ieškinį (1 t., 3-8 b. l.), tris atsiliepimus į atsakovų prieštaravimus (1 t., 76-79, 113-114, 115-119 b. l.), lydraštį dėl procesinių dokumentų įteikimo (1 t., 96-97 b. l.), dalyvavo viename 1 val. 45 min. trukmės teismo posėdyje (1 t., 144-148 b. l). Teismo posėdyje dalyvavo ir procesinius dokumentus, išskyrus ieškinį, rengė advokato padėjėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis šioje byloje viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Pagal Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.5, 8.16, 8.18, 9 punktus nagrinėjamu atveju maksimalias advokato ir advokato padėjėjo pagalbos išlaidas sudaro: už advokato rengtą ieškinį 2 400 Lt, už advokato padėjėjo rengtus tris atsiliepimus į atsakovų prieštaravimus, dokumentą, susijusį su atstovavimu bylos procese, ir 2 val. trukmės atstovavimą teisme 2 188,80 Lt, t. y. iš viso 4 588,80 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju ieškovo naudai priteisti didesnio užmokesčio, negu Rekomendacijų 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo priteista teisinių paslaugų išlaidų suma mažintina iki 4 589 Lt.

57Apeliacinės instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, todėl iš jų priteistinos ieškovo bei teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96, 98 str.). Ieškovui teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teikė tos pačios advokatų bendrijos advokatai K. P. ir V. M., kurie rengė ieškovo atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, prieštaravimus dėl apeliantų prašymo prijungti ir išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (2 t., 57-61, 62-63, 75, 84-92, 96-97 b. l.). Ieškovo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme 3 800 Lt išlaidoms pagrįsti ieškovo atstovas pateikė mokėjimo dokumentus ir paslaugų ataskaitą bei jų pagrindimą (2 t., 98-101). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimali priteistina advokatų apeliacinės instancijos teisme ieškovui suteiktų teisinių paslaugų suma yra 1 392 Lt [(800 Lt MMAx3)+ (800MMAx0,12x2)], kuri priteistina iš apeliantų. Šiuo atveju kolegija taip pat neįžvelgia pagrindų, leidžiančių taikyti Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir priteisti didesnio dydžio užmokestį.

58528 418,52 Lt sumos apeliacinį skundą apeliantai apmokėjo 1 000 Lt žyminiu mokesčiu (1 t., 155 b. l.). Likusios 8 284 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pirmosios instancijos teismas atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties/sprendimo priėmimo (2 t., 53-54 b. l.). Apeliacinį skundą atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš apeliantų valstybei.

59Apeliacinio teismo patirtos 1,55 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (2 t., 88 b. l.) pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ir finansų ministrų 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. IP-261/IK-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteistinos.

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

62Iš atsakovo tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ priteistas 6 764,54 Lt teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 4 589 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių litų).

63Priteisti iš atsakovų tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“, V. D. ir J. K. solidariai ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ 1 392 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du litus) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

64Priteisti iš atsakovų tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“, V. D. ir J. K. solidariai 8 284 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovai V. D., J. K. yra, o J. Č. buvo atsakovo TŪB „Energija“ tikrieji... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį... 7. Atsakovai TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. pateikė prieštaravimus,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovai TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. apeliaciniu skundu prašo... 12. 1. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir... 13. 2. Teismo sprendimas priimtas neišnagrinėjus faktinių bylos aplinkybių ir... 14. 3. Priteisdamas skolą ir delspinigius, teismas nepagrįstai rėmėsi... 15. 4. Priteistų atstovavimo išlaidų suma nėra pagrįsta bylos duomenimis, ji... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „KRS“ prašo Vilniaus... 17. 1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į... 18. 2. Apeliantų teiginiai, kad ieškovo atliktus statybos darbus tinkamais... 19. 3. Apeliantų argumentai, kad pagal sutartį įvykdytų darbų aktai ir darbų... 20. 2011 m. spalio 28 d. ir lapkričio 7 d. apeliacinės instancijos teisme gauti... 21. Apeliantų prašymas dėl privalomo bylos sustabdymo buvo nepatenkintas,... 22. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 23. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas yra fakto, susijusio... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 27. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2008 m. vasario 4 d. statybos rangos... 29. Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo... 30. Pagal atsakovų TŪB „Energija“, V. D. ir J. K. apeliacinio skundo, kuriuo... 31. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ... 32. Apeliantai kelia klausimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos... 34. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios... 35. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už... 36. Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis rangovo prievolių... 37. Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl... 38. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 39. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą... 40. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą... 41. Nagrinėjamu atveju ieškovas (rangovas) kreipėsi į teismą, prašydamas... 42. Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto,... 43. Vienu iš atsisakymo mokėti už atliktus darbus pagrindu procesiniuose... 44. Pagal statybos rangos sutarties sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo už... 45. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą... 46. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu... 47. Ieškovo atliktų darbų kokybę apeliantai ginčija jokiais įrodymais... 48. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos... 49. Statybos rangos sutarties vykdymui, darbų ir reikalavimų priėmimui bei... 50. Dėl šalių lygiateisiškumo principo teisminiame procese pažeidimo... 51. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių... 52. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 55. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl... 56. Pagal susitarimus dėl atstovavimo civilinėse ir administracinėse bylose... 57. Apeliacinės instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą,... 58. 528 418,52 Lt sumos apeliacinį skundą apeliantai apmokėjo 1 000 Lt žyminiu... 59. Apeliacinio teismo patirtos 1,55 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti iš esmės... 62. Iš atsakovo tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ ieškovui uždarajai... 63. Priteisti iš atsakovų tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“, V. D. ir... 64. Priteisti iš atsakovų tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“, V. D. ir...