Byla 1A-35-557/2019
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aurelijos Sadauskaitės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei, nuteistajai A. M., jos ir nuteistojo R. M. gynėjui Henrikui Mackevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistųjų R. M., A. M. bei jų gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7530 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-10-15 iki 2011-10-17, ir nustatyta galutinė bausmė – 196 MGL (7 379,4 Eur) bauda. Dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį R. M. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. R. M. pareikštas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas;

4A. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 295 Eur) bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 530 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 295 Eur) bauda. A. M. pareikštas Klaipėdos AVMI civilinis ieškinys atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8R. M. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos ( - ), direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Klaipėdoje, veikdamas per UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB ,,( - )“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15, dėl to nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą faktiškai įvykusios ūkinės operacijos: 1) 1 411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimas iš Lenkijos Respublikos įmonės „( - )“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986 už nenustatytą kainą; mėsos įsigijimas iš firmos „( - )“ iš viso už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur); 2) 282 477,81 Lt (81 811,23 Eur), skirtų sumokėti už įsigytą mėsos žaliavą, išmokėjimas darbuotojui T. K. ir sumokėjimas mėsos tiekėjams, taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2010-11-01–2011-10-15 laikotarpio UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

92.

10Be to, R. M. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos ( - ), direktorius, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies, 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-05 Klaipėdoje tyčia, veikdamas per UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,( - )“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti sumokėti 16 736 Lt (4 847,08 Eur) pelno mokesčio ir 23 430 Lt (6 785,80 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, iš viso siekdamas išvengti sumokėti 40 166 Lt (11 632,88 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 135 000 Lt (39 098,70 Eur) gautų pajamų iš UAB ,,( - )“, nepateikdamas buhalterei-konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „( - )“ 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 28 926 Lt (8 377,55 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 28 926 Lt (8 377,55 Eur) mažesnę pelno ir 4 339 Lt (1 256,66 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 82 644 Lt (23 935,36 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 82 644 Lt (23 935,36 Eur) mažesnę pelno ir 12 397 Lt (3 590,42 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2010 m. gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, birželio mėnesių PVM deklaracijas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, turtą, t. y. nurodant 111 570 Lt (32 312,91 Eur) mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 23 430 Lt (6 785,80 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą. Buhalterei-konsultantei D. M. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2011-03-24–2012-06-05 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „( - )“ pajamas, pelną ir turtą.

113.

12Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas R. M. pagal šį kaltinimą, konstatavo, kad pripažinus esant neįrodyta aplinkybę, jog UAB „( - )“ gavo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų iš UAB ,,( - )“, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „( - )“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 40 166 Lt (11 632,88 Eur) mokesčių. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, kad jei nebūtų A. Š. (buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūno) tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos, keistųsi UAB „( - )“ apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, laikytina nenustatyta, jog R. M., siekdamas išvengti nurodytų mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

134.

14A. M., nuteista už tai, kad:

154.1.

16būdama UAB ,,( - )“, įmonės kodas ( - ), direktorė, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Klaipėdoje ir Pagėgių savivaldybėje, veikdama per UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,( - )“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15, dėl to nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą faktiškai įvykusios ūkinės operacijos: 1) gautų 83 777,73 Lt (24 263,71 Eur) grynųjų pinigų, nes 2010 m. lapkričio, 2011 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais kasos išlaidų orderiais pagrindė iš viso 83 777,73 Lt (24 263,71 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos, kai kasoje nebuvo pakankamo dokumentinio grynųjų pinigų likučio, taip sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje; 2) gautų 12 230,61 Lt (3 542,23 Eur) grynųjų pinigų, nors mėsos produkcijos pardavimą užregistravo apskaitos registre UAB ,,( - )“ prekyvietės apskaitos žurnale Nr. 15, taip sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje; 3) pagamintos 58 kg mėsos produkcijos už 602,18 Lt (174,40 Eur), nes 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg daugiau negu pagamintos; 4) 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo pirkėjui M. M. (Malyško) už 1 417,21 Lt (410,45 Eur); mėsos produkcijos pardavimo (UAB ,,( - )“, nenustatytiems pirkėjams ir UAB ,,( - )“ prekyvietėje) pajamų, iš viso 355 423,74 Lt (102 937,83 Eur), dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2010-11-01–2011-10-15 laikotarpio UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

174.2.

18būdama UAB „( - )“ direktorė, pažeisdama Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 4 dalių, Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nuo 2010-11-01 iki 2012-05-22 Klaipėdoje tyčia, siekdama išvengti sumokėti 52 105 Lt (15 090,65 Eur) pelno mokesčio ir 74 937 Lt (21 703,26 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, iš viso siekdama išvengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 356 840,95 Lt (103 348,28 Eur) gautų pajamų, veikdama per UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,( - )“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikusi dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė užpildyti įrašant neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai: 1) 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, nurodant 64 152 Lt (18 579,70 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 54 198 Lt (15 696,82 Eur) mažesnę pelno ir 8 130 Lt (2 354,61 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2) 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, nurodant 293 166 Lt (84 906,74 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 293 166 Lt (84 906,74 Eur) mažesnę pelno ir 43 975 Lt (12 736,04 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 3) 2010 m. lapkričio, gruodžio, 2011 m. sausio–spalio mėnesių PVM deklaracijas, nurodant 356 841 Lt (103 348,30 Eur) mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 74 937 Lt (21 703,26 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą. Buhalterei-konsultantei D. M. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas ir 2011-03-04–2012-05-22 elektroniniu būdu pateikus Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą.

19II. Apeliacinių skundų argumentai

205.

21Apeliaciniu skundu nuteistieji R. M. ir A. M. bei jų gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, atmesti paliktą nenagrinėtą civilinį ieškinį bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir ją išteisinti.

22Dėl R. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

235.1.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad R. M. pareikšti kaltinimai nepagrįsti. Tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bendrąsias normas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką teismas privalo įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, be to, ypač svarbu, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o įrodymai turi būti vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma, argumentuojant, ar įrodymų visuma yra pakankama reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (LAT 2011-03-29 nutartis Nr. 2K-152/2011). Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės ar nekaltumo padaryti, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes (LAT 2011-09-27 nutartis Nr. 2K-402/2011). Reikalavimu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu padaryti ne tikimybių pusiausvyra pagrįstas, o neabejotinas išvadas, įgyvendinamas vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų – in dubio pro reo, reiškiantis, jog visos abejonės, kurių teismas negali pašalinti, aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Sprendimą, ar dėl asmens kaltės ar kitų įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių esama abejonių, priima teismas, tačiau pagrindinį vaidmenį šiuo atveju atlieka valstybinis kaltinimas, privalantis įrodyti asmens kaltę (plačiąja prasme – t. y. ne tik asmens suvokimą apie savo veiksmų (ne)teisėtumą, bet ir objektyviąją pusę – ar iš viso padaryta nusikalstama veika). Pakankamam asmens kaltės įrodymui esminę įtaką daro ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tačiau ir pats kaltinimų formulavimas kaltinamajame akte. LAT 2010-09-27 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-393/2010) nurodė: ,,Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt.) ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.“ Taigi, jei kaltinamasis aktas suformuluotas netinkamai, nenurodant, neteisingai ar neaiškiai nurodant svarbias bylai faktines aplinkybes, visų pirma suvaržoma asmens teisė į gynybą, be to, tai leidžia spręsti ir apie pačių kaltinimų nepagrįstumą. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų matyti, kad kaltinimai R. M. suformuluoti neaiškiai, vietomis nesuprantamai, šie kaltinimai nėra pagrįsti pakankamu kiekiu ir neabejotinai R. M. kaltę bei kitas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino akivaizdaus įrodymų R. M. nuteisimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį trūkumo ir pareikštų kaltinimų neaiškumo, todėl nepagrįstai nuteisė R. M. pagal minėtą jam pareikštą kaltinimą.

25Dėl mėsos produkcijos įsigijimo iš Lenkijos subjektų

265.2.

27Kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį R. M. buvo grindžiami tuo, kad nepagrįsti apskaitos dokumentais ir neįtraukti į apskaitą 12 atvejų, iš viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, tarp jų kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės ( - ) ,,( - )“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą; iš firmos ,,( - )“ – už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. M. apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iš esmės rėmėsi specialisto išvada dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Pagal LAT praktiką, BPK 20 straipsnio prasme jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (LAT 2016-01-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2016). Taigi tiek specialisto išvadą, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus teismas privalėjo vertinti bendra tvarka. Įvertinus kitus byloje esančius įrodymus matyti, kad pirmosios instancijos teismas specialisto išvadai dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nepagrįstai suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių R. M. nekaltumą ar bent jau esmines abejones dėl jam pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Pavyzdžiui, UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nors ji ir nežinojo, jog mėsos pirkimo sąskaitos, specifikacijos ir CMR kvitai nėra apmokėjimo dokumentai, o tik nupirktos produkcijos išdavimo iš sandėlio dokumentai, ji šiuos dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė.

285.2.1.

29BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

305.2.2.

31Apeliantų nuomone, iš esmės ydingas kaltinamojo akto teiginys apie mėsos įsigijimo sandorių neįtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju, jei ir būtų galima kalbėti apie pažeidimą, tuomet jis turėtų būti laikomas susijusiu nebent su netinkamu tam tikrų operacijų įforminimu, tačiau tokie veiksmai nepatenka į BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi ši veika, kaip matyti iš pačios straipsnio konstrukcijos, padaroma apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, paslepiant, sunaikinant ar sugadinant apskaitos dokumentus. Šiuo atveju liudytojos D. M. parodymai leidžia daryti išvadą, jog mėsos įsigijimo iš Lenkijos ūkio subjektų sandoriai UAB ,,( - )“ buhalterinėje apskaitoje buvo parodyti. Be to, gynėjas pažymi, kad šios kaltinimo dalies tekstinė formuluotė kelia ypač daug klausimų ir yra nesuprantama, kadangi visų pirma teigiama, kad R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 atvejų, iš viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, o toliau nurodoma, kad: ,,taip pat kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iš Lenkijos įmonės ( - ) ,,( - )“ pagal 2011.06.27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą, taip pat iš firmos ,,( - )“ už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur)“. Iš šios formuluotės taip ir neaišku, ar į 111 382,00 kg įeina ir 1 411 kg įsigijimas iš ( - ) ,,( - )“ ir iš firmos ,,( - )“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava, ar tai, kad į 1 411 kg įeina iš ,,( - )“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava. Tekstinė minėtos kaltinimo dalies formuluotė leidžia daryti tiek vieną, tiek ir kitą išvadą, tačiau pagal LAT formuojamą praktiką, kaltinimai turi būti konkretūs, priešingu atveju pažeidžiama pamatinė kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

325.2.3.

33Pirmosios instancijos teismas 2017-09-29 nuosprendžiu iš esmės patvirtino R. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštus kaltinimus ir jų formuluočių netikslino bei nekeitė, todėl visi nurodyti kaltinimo neaiškumai atitinkamai tapo ir skundžiamo nuosprendžio dalimi. Be to, teismas visiškai neįvertino to, kad analizuojant R. M. pareikštus kaltinimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip ir liko neaišku, kodėl valstybinis kaltinimas visais atvejais tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta mėsos pardavimo kaina, kai jau pačiuose kaltinimuose nurodomos konkrečios sumos, sumokėtos už mėsą. Taigi, jei į 111 382 kg įeina iš abiejų paminėtų Lenkijos subjektų įsigyta mėsos produkcija, akivaizdu, jog bent dalies šios mėsos kaina yra žinoma. Kalbant apie kaltinimus dėl 12 sandorių, kuriais įgyta 111 382,00 kg mėsos, galima daryti tik hipotetines išvadas dėl to, kokia turėtų būti šių mėsos produktų įsigijimo kaina, kadangi neaišku, ar 111 382 kg mėsos buvo įgyta už 73 024,91 Lt ir ar į ją įeina iš ( - ) ,,( - )“ įsigyti 1 411 kg mėsos. Darant prielaidą, kad šis mėsos kiekis įskaičiuotas į 111 382,00 kg, darytina išvada, kad tokios įsigyjamos mėsos kilogramo kaina yra tik 0,66 Lt (73 024,91 Lt/111 382 kg); darant prielaidą, kad 1 411 kg neįskaičiuota į šį svorį (tokiu atveju iš viso būtų įsigyta ne 111 382 kg, o 112 723 kg (1 1411 kg + 111 382 kg), mėsos kilogramo kaina būtų dar mažesnė – 0,65 Lt (73 024,91 Lt / 112 723 kg). Kaip matyti, bet kuriuo atveju susidaro ypač mažos kainos, už kurias mėsos žaliava nei Lietuvos, nei Lenkijos rinkoje negalėtų būti įgyta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iš R. M. pareikšto kaltinimo visiškai neaišku, ar į kaltinime nurodytą 111 382,00 kg mėsos kiekį patenka ir tariamai UAB ,,( - )“ automobilyje ,,Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. ( - ) FNTT pareigūnų aptikti 4 475,60 kg mėsos, įgytos iš įmonės ( - ) ,,( - )“ (pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, 4 475,60 kg mėsos 2012-02-27 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės Pagėgių pasienio veterinarijos posto pranešimu grąžinta įmonei ( - ) ,,( - )“, kadangi šią mėsos produkciją buvo uždrausta tiekti į rinką, todėl sandoris su ( - ) ,,( - )“ iki galo nebuvo įvykdytas).

34Dėl sandorių su Lenkijos subjektais įforminimo

355.3.

36Bendrovė ,,( - )“ mėsos pirkimo sandoriuose su Lenkijos subjektais buvo pirkėja, o ne pardavėja, taigi akivaizdu, kad finansiniai dokumentai, kuriais patvirtinami pardavimai, yra įforminti pagal Lenkijoje galiojusius reikalavimus. Į šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu visiškai neatkreipta dėmesio. Šis kaltinimas R. M. didesne dalimi buvo grindžiamas liudytojų parodymais – ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ( - ) ,,( - )“ ir kitų Lenkijos subjektų darbuotojai ir vadovai. Kaip matyti iš apklausų duomenų, dalis šių asmenų nurodė, jog teoriškai galima situacija, kai vienam pirkimui surašomos dvi sąskaitos, tačiau taip pat nurodė, kad tai gali atsitikti tik dėl klaidos, nes visos sąskaitos turi savo numerius. Gynėjo manymu, bet kuriuo atveju būtų nelogiška manyti, kad mėsos pardavėjai kaltinime nurodytam dideliam kiekiui mėsos būtų išrašinėję skirtingas sąskaitas. Todėl mano, kad ši kaltinimo dalis yra nepagrįsta ir paremta prielaidomis bei spėjimais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir abejonių, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neįvertino.

37Dėl lėšų perdavimo T. K. neįforminimo

385.4.

39R. M. kaltintas tuo, kad ,,nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų – piniginių lėšų 344 159,00 Lt (99 675,34 Eur), skirtų apmokėjimui už mėsą, išmokėjimo darbuotojui T. K.“. Pirmosios instancijos teismas šiuos R. M. pareikštus kaltinimus patvirtino iš dalies ir nuosprendyje konstatavo, jog apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 282 477,81 Lt (81 811,23 Eur) perdavimas T. K.. Ši nuosprendžio dalis grindžiama tuo, kad apskaitos dokumentais UAB ,,( - )“ pagrindė mėsos įsigijimą už 282 477,81 Lt, avanso apyskaitomis pagrindė pinigų apmokėjimo mėsos tiekėjams ,,ŪZRR“ ir ( - ) ,,( - )“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 iš viso 282 477,81 Lt ūkines operacijas. Teismas padarė išvadą, jog UAB ,,( - )“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 282 477,81 Lt, skirtų sumokėti už mėsą, išmokėjimo darbuotojui T. K., ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tiek teismas, tiek valstybinis kaltinimas konstatavo, jog 282 477,81 Eur buvo skirti atsiskaityti su tiekėjais už mėsos žaliavą, taigi tiek valstybinis kaltinimas, tiek teismas žinojo, jog T. K. lėšos perduotos būtent atsiskaityti už mėsą, tačiau R. M. kaltintas dar ir tuo, kad jis ,,nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 61 681,19 Lt (344 159,00 Lt – 282.477,81 Lt) (17 864,11 Eur (99 675,34 Eur – 81 811,23 Eur) piniginių lėšų, išmokėtų vairuotojui T. K. apmokėjimui už mėsą, panaudojimo“. BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kaltu pripažintas R. M., numato materialią nusikaltimo sudėtį, t. y., traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti baudžiamojo įstatymo aprašytas nusikalstamos veikos pasekmes – galimybės nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nebuvimą, tačiau šiuo atveju byloje nustatyta, jog UAB ,,( - )“ pagrindė mėsos įsigijimą už 282 477,81 Lt, taigi baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai apskritai nekilo, kadangi įmonės darbuotojui perduotos lėšos buvo panaudotos tam skirtam tikslui (atsiskaityti už įsigytas prekes), įmonės įsipareigojimų dydis ir struktūra nebuvo nei iškreipta, nei nuslėpta. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies 4 punktą, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju būtinas nusikalstamos veikos sudėties elementas yra BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašyti padariniai, o šio požymio nenustačius, baudžiamoji atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Gynėjo manymu, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė vieno iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau R. M. vis tiek buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Toks teismo nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir turi būti panaikintas.

40Dėl civilinio ieškinio R. M.

415.5.

42Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad civilinė ieškovė Klaipėdos AVMI kaltinamajam (ir civiliniam atsakovui) R. M. pareiškė 40 166,00 Lt (11 632,88 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismo nuosprendžiu R. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, o su šiuo kaltinimu siejamas ir žalos valstybės biudžetui padarymas, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio R. M. palikimo nenagrinėto yra nepagrįstas, kadangi civilinis ieškinys šiuo atveju turėjo būti atmestas. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš BPK 115 straipsnio 3 dalies formuluotės akivaizdžiai matyti, jog įstatymų leidėjas turėjo tikslą apriboti galimybę civilinio proceso tvarka reikšti ieškinį, jei nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad civilinis atsakovas apskritai neatliko veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti reiškiami turtiniai reikalavimai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog R. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinamas nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių, vis dėlto, argumentuodamas išteisinimą, apylinkės teismas nurodė, jog: „tokie mokesčiai (40 166,00 Lt) buvo apskaičiuoti, vertinant, kad į UAB ,,( - )“ apskaitą nebuvo įtraukta 135 000,00 Lt (39 098,70 Eur) gautų pajamų iš UAB ,,( - )“. Pripažinus esant neįrodyta aplinkybę, jog UAB ,,( - )“ gavo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų iš UAB ,,( - )“, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB ,,( - )“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 40 166,00 Lt mokesčių“. Taigi, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju neįrodytos faktinės aplinkybės, kurios kartu sudaro ir nusikalstamos veikos sudėtį, ir civilinio ieškinio faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju palikus galimybę reikšti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka, susidarytų ydinga situacija, kai civilinis atsakovas galėtų civilinio proceso metu pakartotinai įrodinėti, jog neteisėta veika vis dėlto buvo atlikta. Taigi skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieškinys R. M. buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

43A. M. nesutikimo su nuosprendžiu argumentai

445.6.

45Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. M. visiškai nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pažymi, jog susipažinus su A. M. pareikštais kaltinimais ir vadovaujantis jau paminėta LAT praktika ir BPK normomis, darytina išvada, kad A. M. pareikšti kaltinimai, taip pat kaip ir kaltinimai R. M., yra suformuluoti neaiškiai, vietomis nesuprantamai, šie kaltinimai nėra pagrįsti pakankamai ir neabejotinai A. M. kaltę bei kitas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais.

46Dėl operacijų ,,nepagrindimo“ apskaitos dokumentais ir ,,neįtraukimo“ į buhalterinę apskaitą

475.7.

48Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su UAB ,,( - )“ vykdyta mėsos produkcijos prekyba. UAB ,,( - )“ pagaminta produkcija buvo realizuojama turgavietėse (asmenims, dirbantiems su verslo liudijimais), prekybos halėse, taip pat juridiniams asmenims. Su pirkėjais įmonė sudarydavo pirkimo–pardavimo sutartis, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio UAB ,,( - )“ įkūrė savo prekybos vietas halėse, prekybą vykdė naudodama kasos aparatus, atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais (pagal pinigų priėmimo kvitus bei kasos pajamų orderius), kai kuriais atvejais juridiniai asmenys atsiskaitinėjo pavedimais per banką. Pristatęs prekes vairuotojas-ekspeditorius M. M. iš karto atsiskaitantiems asmenims išrašydavo pinigų priėmimo kvitus ir paimdavo pinigus, kuriuos, grįžęs po prekių pristatymo, atiduodavo atsakingam asmeniui – kasininkui S. M., jis pinigus įnešdavo į įmonės kasą (seifą), esančią administracijos patalpose. Jeigu susidarydavo didesnė pinigų suma (kaip 2011-10-15, kai iš viso buvo gauta apie 40 000 Lt), S. M. pinigines lėšas nunešdavo į gyvenamojo namo, kuriame gyveno jis ir įmonės direktorė jo sutuoktinė A. M., seifą. Pinigai gyvenamojoje vietoje buvo laikomi dėl saugumo, kadangi ten buvęs seifas buvo geresnis, be to, pats S. M. turėjo ginklą. UAB ,,( - )“ produkciją realizuodavo šia tvarka – kai kurie pirkėjai savo transportu atvykdavo į įmonę ir nusipirkdavo prekes, kitiems prekės būdavo pristatomos įmonės transportu, daugiausia automobiliais ,,Ford Transit CDV“ ir ,,Citroen Berlingo“. Pirkėjų užsakymai buvo priimami telefonu. Gavus užsakymą, būdavo išvežama produkcija, pagal lapelį-juodraštį administracijoje būdavo išrašomos sąskaitos. Būdavo atvejų, kad pristačius prekes pirkėjui, jis jų nepriimdavo arba prekės per klaidą likdavo sandėlyje ir nebūdavo pristatomos. Tokiais atvejais prekės grįždavo atgal į įmonę, o PVM sąskaitos faktūros būdavo anuliuojamos. Prekyba UAB ,,( - )“ pagaminta produkcija buvo intensyvi, prekės gabenamos į skirtingas vietoves, dalis produkcijos parduodama pirkėjams, atvykusiems savo transportu. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos analizę, t. y. turėjo būti įvertintos ir galimos klaidos, ir įmonės veiklos metu natūraliai pasitaikantys nesklandumai (pvz., pirkėjų atsisakymas priimti prekes arba prekių grąžinimas). Šių aplinkybių neįvertinus, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek ir valstybinis kaltinimas bei teismas padarė klaidingas išvadas apie tariamai vykdytas nusikalstamas veikas UAB „( - )“ veiklos metu.

495.8.

50A. M. kaltinta ir pripažinta kalta dėl to, kad ji 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58,00 kg (9 206,81 – 9 148,81) daugiau negu pagaminta, tokiu būdu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 Eur). Daugiau nei 9 tonų mėsos produkcijos kiekyje 58 kg sudaro ypač nedidelę dalį (tik 0,6 proc.) – kaip paaiškino tiek kaltinamoji A. M., tiek liudytoja O. M., mėsos gaminimo procese galutinio mėsos produkto kiekis gali skirtis nuo pradinės žaliavos kiekio dėl į mėsos gaminius dedamų priedų ir tam tikrų mėsos gaminių gamybos technologijos ypatumų, kadangi vytinami gaminiai praranda dalį svorio – išgaruoja gaminio ruošinyje esantis vanduo, virtų dešrų svoris padidėja dėl mėsos gaminio ruošinyje naudojamo vandens, kuris į produktų masę neįrašomas, tačiau turi esminės įtakos galutiniam mėsos gaminio svoriui. Be to, pažymi, kad nagrinėjant 2011 m. sausio mėnesį pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos kiekius, sprendžiant iš kaltinamojo akto, valstybinis kaltinimas remiasi visiškai niekuo nepagrįsta ir net nelogiška prielaida, kad mėsos produkcija turi būti ir pagaminama, ir parduodama tą patį mėnesį. Mėsos produkcija UAB ,,( - )“ buvo gaminama ir parduodama nuolat, todėl akivaizdu, kad vieno mėnesio pabaigoje pagaminti mėsos produktai gali būti parduodami kitą mėnesį, todėl pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos kiekiai per vieną atskirai analizuotą kalendorinį mėnesį gali skirtis. Šie kiekiai gali skirtis ir dėl parduotos produkcijos grąžinimo, kadangi kai kurie pirkėjai grąžindavo jau įsigytą mėsos produkciją, kuri nebūdavo sunaikinama ir, atitikusi kokybės reikalavimus, būdavo parduodama kitiems pirkėjams, todėl susidaro įspūdis, kad parduodama daugiau nei pagaminama, nors realiai tam tikras kiekis tos pačios produkcijos būdavo parduodama du kartus (parduota – grąžinta – parduota), dėl to ir neatitinka pagamintos ir parduotos produkcijos kiekiai. Valstybinis kaltinimas ir teismas visiškai neatsižvelgė į UAB ,,( - )“ veiklos (mėsos gamybos) specifiką ir dėl to kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidingos išvados.

515.9.

52Pažymėtina, kad pastebėjus kai kuriuos esminius tiek kaltinamojo akto, tiek ir specialisto išvadų trūkumus (pvz., specialisto 2013-03-19 išvados Nr. 56-3/22 8 psl. lentelės 5 stulpelyje nenurodyta, kokia mėsos žaliava įtraukta į apskaitą, ir ši klaida ištaisyta tik 2016-02-10, nors 2015-10-20 teismo posėdžio metu specialistė buvo įsipareigojusi pateikti visą naujai atspausdintą išvadą. Be to, specialistė pripažino, kad išvados 5 lape buvo padaryta klaida, nes ,,<...> buvo parašyta 135 000,00 litų, o turėjo būti 109 000,00 litų“; klaida, anot specialistės, buvo 24 000 Lt, nors iš tikrųjų klaida lygi 29 000 Lt (t. 28, b. l. 4–7), teismui buvo pateiktas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo. Šiame prašyme ir buvo remiamasi tuo, kad, atliekant UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo vertinama mėsos gamybos ir prekybos specifika (pavyzdžiui, neatsižvelgta į receptūras), nesiaiškinta ir kasos pajamų orderių pildymas 2011 m., nors buvo ,,atliktas“ patikrinimas už 2010-11-01–2011-10-15 laikotarpį. Tačiau teismas gynybos prašymą dėl ekspertizės paskyrimo atmetė, taigi nesiaiškino ir nepašalino visų abejonių dėl A. M. kaltės ir kitų reikšmingų bylai aplinkybių.

535.10.

54Dėl 58 kg pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos skirtumo klausimu pažymėtina, kad LAT 2011-10-04 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-409/2011) nurodė, kad: ,,Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos <...> saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams <...> pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).“ Nurodyti LAT ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai atspindi baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutiniosios (ultima ratio) priemonės esmę, t. y. kad ši atsakomybė netaikytina už veiksmus, kurie nėra iš esmės pavojingi visuomenei. Taigi, jei ir būtų nustatyta, kad ne dėl technologinių, o dėl kitų priežasčių UAB ,,( - )“ 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg daugiau nei pagamintos, atsižvelgiant į didelius mėsos produkcijos kiekius, vargu ar gali būti pateisinamas tokio veiksmo kriminalizavimas.

555.11.

56A. M. buvo kaltinta bei teismo pripažinta kalta ir dėl to, kad neįtraukė į apskaitą 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo pirkėjui M. M. pagal 2011-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SZ20110988 už 1 417,21 Lt (410,45 Eur). Ši kaltinimo dalis buvo grindžiama tik sąskaitoje esančiu veterinarijos gydytojo antspaudu, kurio buvimas negali būti laikomas įrodymu, jog mėsos produkcija realiai buvo parduota. Be to, pažymėtina, kad tokie antspaudai dedami apie 06.00 val. ryto, o produkcija gali būti ir grąžinta atgal į įmonę, pirkėjams jos nepriėmus, o tokiu atveju išrašytą sąskaitą tenka anuliuoti. Pažymėtina, kad ir sąskaitos išrašymo faktas nepatvirtina prekių pardavimo pirkėjui ir pirkėjo prekių priėmimo, t. y. galutinio mėsos pirkimo–pardavimo sandorio įvykdymo. Be to, kaltinime nurodytos sąskaitos numeris išrašytas kitam pirkėjui, o tai kaip tik ir reiškia, kad sąskaita M. M. buvo anuliuota dėl prekių nepriėmimo.

575.12.

58A. M. kaltinta ir tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 230,61 Lt (3 542,23 Eur) grynųjų pinigų gavimo, nors mėsos produkcijos pardavimą užregistravo apskaitos registre UAB ,,( - )“ prekyvietėje ,,Žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, <...>) apskaitos žurnale Nr. 15“, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje. Pažymi, jog kaltinime minimas žurnalas pildomas tik turgavietės apskaitos tikslais ir nepagrindžia to, kokia produkcija buvo parduota, kadangi netikrinama, koks prekiautojas ir kiek produkcijos pardavė. UAB ,,( - )“ į UAB ,,( - )“ prekyvietę vyksta prekiauti su krovinio važtaraščiu, į automobilį kraunamai produkcijai išrašomas važtaraštis, prekyba vyksta naudojantis kasos aparatais ir taip pajamos įtraukiamos į apskaitą. Po prekybos pabaigos, grįžus į įmonę, pasveriamas neparduotos mėsos likutis, surašomas gautos ir parduotos produkcijos ataskaitos lapas, iš kurios matyti, kiek kokios rūšies ir už kokią kainą produkcijos parduota. Šis kaltinimas grindžiamas tik prekyvietės žurnalo duomenimis, tačiau surašant aktą dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, visiškai neįvertintos UAB ,,( - )“ žurnale esančios akivaizdžios klaidos – 2011-09-24, 2011-10-01 ir 2011-10-08 nurodomas toks pat ir gautos, ir parduotos produkcijos kiekis – neįmanoma ir praktikoje nepasitaikanti situacija, kad į prekyvietę atvežta produkcija būtų visiškai parduodama. Taigi sprendžiant klausimą, ar buvo vykdoma netinkama buhalterinė apskaita, turi būti vadovaujamasi minėtais įmonės finansiniais dokumentais, o ne prekyvietės žurnalu, akivaizdžiai užpildytu klaidingai – pagal UAB ,,( - )“ finansinius dokumentus, 2011-10-08 iš atsivežtos 540 kg produkcijos buvo parduota tik 176,51 kg. Ši kaltinimo dalis buvo paremta nepatikimais duomenimis ir negalėjo būti laikoma pagrįsta, tačiau teismas nurodytą kaltinimą patvirtino apkaltinamuoju nuosprendžiu.

595.13.

60A. M. buvo kaltinama ir tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą mėsos produkcijos pardavimo iš viso už 355 423,74 Lt (102 937,83 Eur), iš jų UAB ,,( - )“ už 268 342,32 Lt (77 717,31 Eur); ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems pirkėjams, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (išskyrus UAB ,,( - )“), iš viso už 76 973,37 Lt (22 293,03 Eur); mėsos produkcijos pardavimo UAB ,,( - )“ prekyvietėje už 10 108,05 Lt (2 927,49 Eur) be PVM. Gynėjo teigimu, šis kaltinimas buvo neaiškus ir nesuprantamas bei kėlė daugybę klausimų, kurie nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinti. Visų pirma dėl mėsos pardavimų UAB ,,( - )“, net išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir liko neaišku, kokia produkcija šiai įmonei parduota ir už kokią sumą. Taipogi neaišku, ar parduota perdirbta (rūkyta, vytinta) mėsos produkcija, ar žalia mėsa, kuri buvo įsigyta iš UAB ,,( - )“. UAB ,,( - )“ žalia mėsa niekada neprekiavo, todėl jeigu ši mėsos produkcija buvo perdirbta, atitinkamai turi būti įvertinta, kokie konkrečiai tai buvo gaminiai, kadangi gaminant produktus naudojama daug ingredientų (prieskonių, vandens, kitų priedų), turinčių įtakos tam, kad žalios mėsos ir galutinio produkto kiekis nesutampa. Neįvertinus mėsos produkcijos gamybos specifikos ir kitų reikšmingų bylai aplinkybių, valstybinis kaltinimas A. M. reiškiamus kaltinimus grindė nepatikimais duomenimis, tačiau teismas vis tiek konstatavo, jog A. M. atliko nusikalstamą veiką. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog 2013-09-19 nutarimu UAB ,,( - )“ ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, tačiau jokių duomenų apie tai, kaip šis ikiteisminis tyrimas baigėsi, nėra, ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino. Tokiu būdu susidaro ydinga situacija, kai vienoje byloje jau yra konstatuojamos tam tikros aplinkybės, kurios yra neatsiejamos nuo kitai bylai reikšmingų aplinkybių, todėl susidaro skirtingų ir vienam teismo procesiniam sprendimui prieštaraujančio kito sprendimo priėmimo galimybė. Kita vertus, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, jokios aplinkybės ir įrodymai, susiję su mėsos gaminių pardavimu UAB ,,( - )“, nebuvo nagrinėjami ir tiriami, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. M. ir dėl šio epizodo buvo pripažinta kalta. BPK 301 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi teismas, pripažindamas A. M. kalta dėl nusikalstamos veikos atlikimo, nuosprendį pagrindė įrodymais, kurie nebuvo tirti bylos nagrinėjimo metu. Tai dar kartą patvirtina ir A. M. pareikštų kaltinimų, ir apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumą.

61Dėl kaltinimų dėl melagingų duomenų deklaracijose pateikimo

625.14.

63R. M. ir A. M. taip pat buvo kaltinti ir tuo, kad pagal jų pateiktus neteisingus duomenis VMI buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios deklaracijos, kuriose nurodomos mažesnės nei turėjo būti atitinkamų mokesčių sumos. R. M. teismas pagal šį kaltinimą išteisino, tuo tarpu A. M. buvo pripažinta kalta pagal 220 straipsnio 1 dalį. Šio kaltinimo pagrįstumas iš esmės susijęs su A. M. pareikštais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinimais, t. y. jei nebūtų nustatyta, kad A. M. apgaulingai tvarkė UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą (tai patikimai ir nebuvo nustatyta), neliktų pagrindo kalbėti ir apie neteisingus duomenis UAB ,,( - )“ mokesčių deklaracijose. Kaltinimai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį A. M. taip pat nėra aiškūs ir suprantami, kadangi paremti tais pačiais duomenimis kaip ir kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kadangi A. M. negali būti pripažinta kalta padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atitinkamai negali būti pripažinta, kad ji atliko BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

645.15.

65A. M. pripažinta kalta esą siekusi išvengti mokesčių. Tai visiškai nelogiškas ir nepagrįstas kaltinimas, kadangi šiuo atveju mokesčių mokėtoja buvo ne A. M., o UAB ,,( - )“ (atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje UAB ,,( - )“ nedalyvavo jokiu statusu), todėl A. M. galėtų būti kaltinama nebent tuo, kad išvengė mokesčių jos vadovauto juridinio asmens, o ne asmeniškai savo naudai. Pažymėtina, kad net ir būnant šių juridinių asmenų vadovais ar akcininkais, kaltinamieji ar jų turtas negali būti tapatinami su juridiniais asmenims ir jų turtu. Pagal LAT praktiką, akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą ir konkrečias kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes. Akcinės bendrovės turtas akcininkų teisėtai gali būti įgyjamas tik įstatymuose ir sutartyse nurodytais pagrindais. Uždarosios akcinės bendrovės turto svetimumo jos akcijų turėtojui klausimais LAT pasisakė tiek turto iššvaistymo, tiek turto pasisavinimo baudžiamosiose bylose (LAT 2014-10-28 nutartis Nr. 2K-407/2014). Kadangi UAB ,,( - )“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, šio asmens turtas nėra susietas su jų akcijų savininkų ar vadovų turtu. Esant šiai situacijai visiškai nesuprantama nei tai, kodėl kaltinamajame akte nenurodoma, kieno naudai vengta mokesčių (pati asmeniškai A. M. jokių mokesčių mokėjimo nevengė, nes tokios prievolės – mokėti mokesčius – tiesiog neturėjo), nei tai, kodėl šioje byloje jokiu statusu nedalyvavo pats juridinis asmuo – UAB ,,( - )“. Pirmosios instancijos teismas, nors ir patvirtino A. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pareikštus kaltinimus, nurodytų kaltinime trūkumų neištaisė, todėl ir ši nuosprendžio dalis nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Nurodyti argumentai patvirtina, kad ir A. M. nuteisimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, kadangi neatsižvelgta į faktines aplinkybes bei atsakomybės pagal mokesčių įstatymus subjektus.

665.16.

67Nurodytos aplinkybės ir argumentai leidžia daryti išvadą apie R. M. ir A. M. pareikštų kaltinimų nepagrįstumą, nesuprantamumą, netinkamą ir netikslų formulavimą. Apeliantų nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog valstybinis kaltinimas neįvykdė savo pareigos įrodyti kaltinamųjų kaltę ir pateikti pakankamai šią kaltę bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Todėl R. M. ir A. M. turėtų būti priimti išteisinamieji nuosprendžiai, konstatavus, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, arba nenustačius kaltinamųjų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

686.

69Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo:

701. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nuosprendį ir nustatyti, kad R. M. apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ apskaitą, nes nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 atvejų iš viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 111 382 kg mėsos panaudojimo, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 61 681,19 Lt (344 159,00 Lt – 282 477,81 Lt), (17 864,11 Eur) (99 675,34 Eur – 81 811,23 Eur) piniginių lėšų panaudojimo, išmokėtų vairuotojui T. K. apmokėti už mėsą, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų gavimo ir pajamų gavimo iš UAB „( - )“.

712. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. M. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jį kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2011-10-15 iki 2011-10-17, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio baudą.

723. Nustatyti, kad A. M. apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ apskaitą, nes laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 14 atvejų iš viso 115 754 kg mėsos įsigijimo sandorių iš UAB „( - )“ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą bei laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „( - )“ darbuotojui T. K..

734. Taikyti BK 723 straipsnį ir konfiskuoti kratos metu iš A. M. paimtus 173 540,91 Eur.

74Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

756.1.

76Prokurorės teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat teismo nuosprendis neteisėtas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies, 1, 3 ir 4 punktai).

776.2.

78Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, pripažino R. M. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „( - )“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau dalį kaltinimo pašalino, nes nusprendė, jog byloje neįrodyta, kad:

79– UAB „( - )“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 atvejų, iš viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, 111 382 kg mėsos panaudojimo, taip pat neįrodyta, jog UAB „( - )“ direktorius R. M. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų gavimo iš UAB „( - )“;

80– UAB „( - )“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų, būtent 344 159 Lt (99 675,34 Eur) piniginių lėšų, skirtų sumokėti už mėsą, išmokėjimo darbuotojui T. K.;

81– UAB „( - )“ direktorius R. M. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų gavimo iš UAB „( - )“.

826.2.1.

83Be to, teismo nuomone, nenustatyta, kad R. M., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, nes esant neįrodytai aplinkybei, jog UAB „( - )“ gavo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų iš UAB „( - )“, teismas mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „( - )“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 40 166 Lt mokesčių. Teismas R. M. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

846.2.2.

85Taip pat teismas A. M. pripažino kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „( - )“ apskaitos tvarkymo, tačiau dalį kaltinimo pašalino, nes nusprendė, jog byloje neįrodyta, kad:

86– UAB „( - )“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 14 atvejų iš viso 115 754 kg mėsos įsigijimo iš UAB „( - )“ sandorių už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą;

87– laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „( - )“ darbuotojui T. K..

886.3.

89Teismas, pašalindamas R. M. ir A. M. kaltinimo dalį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, išteisindamas R. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad ši kaltinimo dalis grindžiama iš esmės informacija, gauta iš operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu vykdytos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės. Nuosprendyje nurodoma, kad išanalizavus užfiksuotus pokalbius ir SMS, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie patvirtina, jog tokie kiekiai mėsos, kokie nurodyti FNTT tyrėjo A. Š. tarnybiniame panešime, kuriuo remiasi specialisto išvada dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos, prie kiekvieno vežimo tikrai ir buvo atvežti įmonės UAB „( - )“ įmonei UAB „( - )“ (111 382 kg mėsos), kad T. K. pinigų sumas, iš viso 344 159 Lt, t. y. 99 675,34 Eur, nurodytas pokalbiuose, realiai gavo iš R. M. mėsai įsigyti ir kad UAB „( - )“ T. K. sumokėjo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) mėsai pirkti. Taip pat nuosprendyje nurodoma, kad išanalizavus užfiksuotus pokalbius ir SMS, kurie nurodyti FNTT tyrėjo A. Š. tarnybiniame pranešime dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės, kuriuo remiasi specialisto išvada dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie patvirtina, jog nurodyti kiekiai mėsos tikrai buvo atvežti UAB „( - )“ į įmonę „( - )“, t. y. 115 754 kg, ir kad UAB „( - )“ bendrovės „( - )“ darbuotojui T. K. sumokėjo 135 000 Lt (39 098,70 Eur), bei nurodoma, kad nebuvo nustatyta, jog O. M. perdavė pinigus T. K. būtent kaip UAB „( - )“ atstovė, o ne kaip fizinis asmuo.

906.4.

91Tačiau, kaip matyti iš nurodytų nuosprendyje motyvų, teismas nepakankami išanalizavo duomenis, gautus vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nesusiejo šių duomenų su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl padarė neteisingas išvadas, kad R. M. ir A. M. kaltinimo dalis neįrodyta.

926.5.

93Kaip liudytojas teisminio nagrinėjimo metu apklaustas D. R., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnas, parodė, jog tyrimo metu, atliekant telefoninių pokalbių kontrolę, sekimą, buvo nustatyta, kad UAB „( - )“ dalį produkcijos, įsigytos Lenkijoje, neįtraukdavo į apskaitą, ją parduodavo UAB ,,( - )“, veikdama pagal tokią schemą: UAB „( - )“ iš Lenkijos pirkdavo mėsos produktus, kelyje turėjo du vežimo dokumentus su mažais kiekiais ir su tikraisiais. Dokumentus su mažais kiekiais parodydavo buhalterinėje apskaitoje, o dokumentus su tikraisiais kiekiais turėdavo kelyje, nes jei patikrindavo, rodydavo juos. Dalį vežimų išvis neįtraukdavo į apskaitą. T. K. užsakymus mėsai pirkti gaudavo telefonu. Sulaikymo metu tai pasitvirtino, t. y. užsakė, kad reikia parvežti apie 4 tonas, ir parvežė 4 tonas, o kratos metu per sulaikymo operaciją buvo rastos dvi sąskaitos faktūros su vienodais numeriais po 1,3 tonas. Jeigu nebūtų įvykusi sulaikymo operacija, buhalterinėje apskaitoje būtų likusi sąskaita už 1,3 tonas ir krovinio važtaraštis už 1,3 tonas. Realiai buvo rasta apie 4 tonos produkcijos. Taip pat liudytojas D. R. parodė, kad UAB „( - )“ turėjo automobilį „Mercedes-Benz“ (jį nusipirko tyrimo pabaigoje), kuris galėjo vežti apie 4 tonas, turėjo „MAN“, kuris vadinamas didžiąja mašina (juo galima buvo vežti apie 4 tonas), ir turėjo mažesnės krovos automobilį, kuriuo buvo galima vežti apie 1,2 tonos. Būdavo atvejų, kad, pvz., T. K. atvykdavo su kroviniu į UAB „( - )“ vienos dienos rytą ir kitos dienos rytą. 2012-11-26 A. Š. tarnybinis pranešimas apie UAB „( - )“ pristatytus mėsos kiekius į UAB „( - )“ buvo surašytas remiantis bendrai surinktų duomenų visuma, t. y. iš pokalbių, žinučių apie parvežtą kiekį, celių, kurios paliudija judėjimą, nes būdavo tokių atvejų, kad buhalterinėje apskaitoje iš viso nėra duomenų apie atvežtą produkciją, o automobilis iš tikrųjų važiavo, ir pinigai buvo mokami Lenkijoje. Šiame tarnybiniame pranešime buvo užfiksuoti duomenys, kurie iš dalies buvo įtraukti į apskaitą ir kurie visiškai nebuvo įtraukti į apskaitą. Šis tarnybinis pranešimas buvo pateiktas specialistei atliekant tyrimą, UAB „( - )“ nuolat oficialiai rodydavo, kad parveža produkcijos nuo 1,3 iki 1,5 tonos. Buvo du išimtiniai atvejai, kai tikrino FNTT ir Muitinės tarnybos pareigūnai, tai produkcijos kiekiai iškart padvigubėjo. Klausantis pokalbių buvo išdėstyta visa schema, kaip jie veikė, nes jie kalbėjo, kokius dokumentus rodyti, kokių nerodyti, kadangi prieš parą turėjo pranešti Veterinarijos tarnybai apie mėsos krovinį, jai buvo pranešta apie 1,3 tonos mėsos, po muitinės patikrinimo muitinės žurnale buvo patikslintas kiekis ir nurodytas didesnis. SMS žinutės parodydavo, kokį kiekį parveža, ir jomis patvirtino, kad vežami ne tokie kiekiai, kokie rodomi.

946.6.

95Liudytojas A. Š., buvęs FNTT pareigūnas, patvirtino, kad vykdė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, atlikęs šių duomenų analizę surašė 2012-11-26 ir 2013-02-13 tarnybinius pranešimus. Rašydamas pranešimus, rėmėsi telefoniniais pokalbiais, SMS žinutėmis, pinigų judėjimu sąskaitose. Nurodydamas sumas rėmėsi telefoniniais pokalbiais, t. y. pokalbių visuma, ne vienu pokalbiu. Kai buvo konkrečiai paminėtos pinigų sumos, tai konkrečiai ir nurodė. Iš telefoninių pokalbių, SMS analizės nustatė, kiek mėsos buvo atvežta į UAB „( - )“. Jau po išsikrovimo dažniausiai buvo perduodama informacija SMS, vairuotojas T. K. parašydavo SMS R. M., kiek mėsos buvo atvežta. Taip nustatė, kiek konkrečiai mėsos buvo atvežta. Jo manymu, tas kiekis mėsos, kur nurodyta, kad „ne mažiau kaip“ buvo atvežta, ir buvo atvežtas į UAB „( - )“. Taip nusprendė iš pokalbių, nebuvo gauta tokių duomenų, kad buvo tartasi parvežti vienokį mėsos kiekį, o buvo atvežta mažiau, kiek būdavo susitarta, tiek lenkai ir pakraudavo mėsos. Mėsa buvo vežama ir viršijant automobilių krovumą, taip sprendė iš pokalbių, buvo atvejų, kad ir su dviem krovininiais automobiliais iškart vežė mėsą iš Lenkijos, antrą automobilį vairavo kažkoks T. K. draugas.

966.7.

97Iš 2012-05-30, 2012-05-31, 2012-06-01, 2012-06-04, 2012-06-05, 2012-09-26, 2012-09-28 protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir tarnybinių pranešimų 2012-11-26 Nr. 04/12-1-17-9739 ir 2013-02-13 Nr. 04/12-1-17-1334 dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma T. K. ir R. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-10-15 buvo gauta tyrimui reikšminga informacija apie UAB „( - )“ mėsos žaliavos pirkimą iš Lenkijos ir jos pardavimą UAB „( - )“, apie produkcijos kiekius, apie R. M., UAB „( - )“ direktoriaus, O. M., UAB „( - )“ direktorės pavaduotojos, pinigų perdavimą T. K. mėsai įsigyti. R. M. užfiksuotų pokalbių turinys atskleidžia taip pat ir UAB „( - )“ mėsos įsigijimo vežimo schemą su dviem sąskaitomis, kai patikrinus nurodoma įtraukti į apskaitą „didžiuosius“ krovinio vežimo dokumentus, o „mažuosius“ sunaikinti (2011-01-15 suvestinė Nr. 3354, 3356, kontroliuojant R. M. (2012-05-30 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo), iš O. M. SMS turinio matyti, kad buvo užsakomi konkretūs produktai bei konkretus kiekis. Pokalbių turinys tarp R. M. ir T. K. rodo, kad T. K. Lenkijoje įsigijęs produkciją informuodavo kiekvieną kartą, kokį kiekį pasikrovė, ir informuodavo apie krovinio pristatymą į UAB „( - )“. Be to, iš pokalbio suvestinės Nr. 2817, 3331 (2012-06-01 protokolas dėl T. K. pokalbių kontrolės) matyti, kad 2011-05-12 13.09 val., 2011-05-20 08.03 val. užfiksuotas pokalbis A. M. su T. K. dėl mėsos užsakymo. Tai paneigia A. M. versiją, kad ji T. K. nepažįsta ir užsakymų dėl mėsos jam neteikdavo. Taip pat užfiksuoti pokalbiai ir tarp T. K. ir R. M., iš kurių matyti, kad T. K. parveža iš Lenkijos vienu kartu 4,6 tonas mėsos produkcijos (suvestinė Nr. 6010, pokalbis 2011-06-24 18.16 val.), tai paneigia R. M. versiją, kad UAB „( - )“ naudojo mažo krovumo automobilius ir galėjo parvežti produkcijos nuo 1,2 iki 2 tonos.

986.8.

99Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad tokį UAB „( - )“ veikimo būdą, vežant didesnį kiekį mėsos produkcijos nei įtraukta į apskaitą, parodo ir 2011-10-15 kratos protokolas, 2012-06-15 apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad T. K. naudojamame automobilyje „Mersedes-Benz“, valstybinis Nr. ( - ) stovėjusiame Pagėgių sav., Rūkų k., UAB „( - )“ kieme, priklausančiame UAB „( - )“, 2011-10-15 rasti ir paimti dokumentai – mėsos pardavimo dokumentai (faktūros), išrašyti vienu numeriu ir viena data bendram 2 366,90 kg (1 192,3+1 174,6) mėsos svoriui, o krovinio gabenimo dokumentai (CMR) išrašyti bendram 4 372,3 kg (1 192,3+3 180) krovinio svoriui (2011-10-14 faktūra VAT Nr. 174/10/2011 1 192,3 kg už 7 153,80 zlotų, 2011-10-14 apmokėjimo dokumentas 7 153,80 zlotų, specifikacija 1 192,3 kg, 2011-10-14 CMR 1 192,3 kg; 2011-10-14 faktūra VAT Nr. 174/10/2011 1 174,6 kg už 8 809,50 zlotų, 2011-10-14 apmokėjimo dokumentas už 3 219 kg 31 809,85 zlotų, specifikacija 3 180 kg, 2011-10-14 CMR 3 180 kg. 2011-10-15 atlikus automobilyje „Mercedes-Benz“ rastos skerdienos apžiūrą, nustatyta, kad faktiškai jos buvo iš viso 4 475,6 kg.

1006.9.

101Nors kaltinamieji R. M. ir A. M. neprisipažino, kad dalies ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą, o. M., S. M. ir T. K. atsisakė duoti parodymus, tačiau byloje esantys suvestinėse nurodomi pokalbiai tarp T. K. ir R. M., T. K. ir A. M., T. K. ir O. M., rašytos trumposios žinutės (SMS), kurie nurodomi pareigūno A. Š. tarnybiniuose pranešimuose 2012-11-26 Nr. 04/12-1-17-9739 ir 2013-02-13 Nr. 04/12-1-17-1334 dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės, taip pat ir specialisto išvada dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, specialisto išvada dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, patvirtina, kad apgaulingai buvo tvarkoma UAB „( - )“ apskaita, nes dalis ūkinių operacijų dėl skerdienos įsigijimo, pardavimo buvo neįtrauktos į apskaitą, tokiu būdu tyčia, siekiant išvengti mokesčių, apgaulingai buvo tvarkoma bendrovės apskaita bei buvo pateikti Mokesčių inspekcijai neteisingi duomenys apie UAB „( - )“ pajamas, nedeklaruota ir nesumokėta į valstybės biudžetą iš viso 40 166 Lt mokesčių (11 632,88 Eur). Taip pat šie duomenys patvirtina, kad apgaulingai buvo tvarkoma ir UAB „( - )“ apskaita, nes dalis ūkinių operacijų dėl skerdienos įsigijimo, pinigų sumokėjimo buvo neįtraukta į apskaitą.

1026.10.

103Be to, teismas, išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai netaikė BK 723 straipsnio, kuris numato išplėstinį turto konfiskavimą, t. y. kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimą valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų būtinųjų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją taikyti. Tačiau teismas šio sprendimo nemotyvavo, taip pat nevertino ir nepasisakė dėl 2013-05-17 specialisto išvados Nr. 5-3/45 ir 2013-07-23 specialisto išvados Nr. 5-3/67. Šiose išvadose, atlikus fizinių asmenų A. M. ir S. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nustatyta, kad fiziniai asmenys A. M. ir jos sutuoktinis S. M. nepagrindė iš viso 637 574,09 Lt (184 654,22 Eur) piniginių lėšų gavimo dokumentinėmis pajamomis (t. 20, b. l. 90–110; t. 21, b. l. 56–62).

1046.11.

105BK 723 straipsnio 2 dalis numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

1066.12.

107Byloje teismas pripažino, kad A. M., būdama UAB „( - )“ direktorė, apgaulingai organizavo UAB „( - )“ apskaitą, t. y. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Taip pat teismas nustatė, kad A. M. neįtraukė į apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų – 24 263,71 Eur, 3 542,23 Eur, neįtraukė į apskaitą mėsos produkcijos pardavimo pajamų už 102 937,83 Eur, t. y. iš šios veikos ji turėjo (galėjo turėti) turtinės naudos. Taip pat nustatyta, kad A. M. po nusikalstamos veikos padarymo turėjo turto – 173 540,91 Eur, tai yra piniginės lėšos, kurios paimtos kratos metu iš A. M. gyvenamojo namo, adresu ( - ).: 232 300 Lt, 38 110 Eur, 18 380 Lt, 800 Eur, o iš AB „Swedbank“ Smiltelės KAC, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, seifo, pagal Individualaus seifo nuomos sutartį priklausančio A. M., paimta 62 000 Eur.

1086.13.

109Atlikus A. M. ir jos sutuoktinio S. M. finansų tyrimą, nustatyta, kad A. M. ir jos sutuoktinis S. M., kuris dirbo UAB „( - )“ kasininku, negalėjo pagrįsti iš viso 637 574,09 Lt (184 654,22 Eur) piniginių lėšų įsigijimo teisėtumo. Tai rodo, kad A. M. pas ją rastų 173 540,91 Eur pagrįsti teisėtomis pajamomis negalėjo, todėl šie pinigai turi būti paimti valstybės nuosavybėn.

1106.14.

111Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnis), kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat ji turi įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininkus, paskyrus jiems bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.

1126.15.

113Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

1147.

115Teismo posėdyje nuteistoji A. M. ir abiejų nuteistųjų gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų bei jų gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

1168.

117Apeliaciniai skundai atmestini.

118Dėl bylos nagrinėjimo ribų, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka po to, kai panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis

1199.

120Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018-01-11 nutartimi atmetė abu byloje paduotus apeliacinius skundus. Šią apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė nuteistųjų gynėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl A. M. bei R. M. nuteisimo ir baudžiamąją bylą nuteistiesiems nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė ir prokuroras, prašydamas ją panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 723 straipsnio nuostatas, t. y. nepagrįstai netaikė nuteistajai A. M. išplėstinio turto konfiskavimo. Kasacinės instancijos teismas 2018-12-12 nutartimi patenkino prokuroro kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo (Nutarties 27 p.), kad tenkindamas prokuroro kasacinį skundą, jis nepasisako dėl nuteistųjų gynėjo kasacinio skundo argumentų, nes jame kartojama daug apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

12110.

122BPK 386 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Tačiau iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai ankstesnė nutartis panaikinta būtent šiais pagrindais (BPK 386 straipsnio 3 dalis).

12311.

124Kaip minėta, prokuroras kasacine tvarka neskundė žemesniųjų teismų sprendimų, kuriais buvo susiaurinta R. M. ir A. M. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, apimtis, o R. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Jokių nuorodų, kad minimi klausimai žemesnės instancijos teismų būtų išspręsti netinkamai, nėra ir kasacinės instancijos teismo nutartyje. Todėl, iš naujo nagrinėdamas bylą ir laikydamasis BPK 386 straipsnio 3 dalies nuostatų, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo nurodymus, nagrinės tik tą prokurorės apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma taikyti BK 723 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti kratos metu iš A. M. paimtus pinigus. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo nutartyje nėra jokių nuorodų ir į tai, jog panaikintoje ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje būtų netinkamai išnagrinėtas nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinis skundas, neišsamiai ar netinkamai atsakyta į šio apeliacinio skundo argumentus. Todėl, iš naujo nagrinėjant bylą, nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinis skundas nagrinėjamas bendra tvarka, nesiejant jo nagrinėjimo su minima kasacinės instancijos teismo nutartimi, kurioje, kaip minėta, nėra jokių nurodymų dėl galimai netinkamo nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

125Dėl nuteistųjų R. M. bei M ir jų gynėjo apeliacinio skundo

12612.

127Iš nuteistųjų R. M. ir A. M. bei jų gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantai kategoriškai nesutinka su R. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, A. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį ir prašo juos išteisinti. Ginčydami pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą apeliantai teigia, jog kaltinimai R. M. ir A. M. nėra pagrįsti pakankamais ir neabejotinai nuteistųjų kaltę bei kitas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.

12813.

129Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. M. nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, A. M. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį.

130Dėl R. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

13114.

132BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).

13315.

134Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

13516.

136Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. M. kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovavosi specialisto išvada, liudytojų parodymais, operatyvinių veiksmų, slapto sekimo, kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kita bylos medžiaga.

13717.

138Atlikus UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad ši bendrovė apskaitos dokumentais nepagrindė kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iš Lenkijos įmonės ( - ) ,,( - )“, kurios transportavimą pagrindžiantį 2011-06-27 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986, pagrindžiantį UAB „( - )“ kiaulienos 1 411 kg transportavimą, kuriame siuntėja nurodyta Lenkijos įmonė ( - ) ,,( - )“, gavėja ir vežėja – UAB „( - )“ (automobilio valstybinis Nr. ( - ) pateikė Muitinės departamentui. Iš 2011-10-15 kratos, atliktos UAB „( - )“ priklausančiame automobilyje „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. ( - ) naudojamame įmonės darbuotojo T. K., metu paimtų dokumentų, vykdant teisinės pagalbos prašymus surinktų dokumentų, pateiktų UAB „( - )“ mėsos įsigijimo iš firmos „( - )“ dokumentų ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ pagrindė apskaitos dokumentais prekių įsigijimą iš firmos „( - )“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 už 186 621 Lt. UAB „( - )“ darbuotojas T. K. savo ir kitų asmenų vardu pagrindė 63 706,83 Lt apmokėjimo daugiau (už mėsos įsigijimą, kaip nurodė su firma „( - )“ susiję asmenys) negu UAB „( - )“ direktorius R. M. pagrindė apskaitos dokumentais mėsos įsigijimo iš firmos „( - )“. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „( - )“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą mėsos įsigijimo sandorių iš firmos „( - )“ už 63 706,83 Lt. Iš 2011-10-15 kratos protokolu pateiktų mėsos žaliavos gavimo iš sandėlio dokumentų (2011-09-08 dokumentas, kuriuo UAB „( - )“ pagrindė kiaulienos žaliavos už 11 358,80 zlotų gavimą iš firmos ( - )“ sandėlio) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos žaliavos įsigijimo iš viso už 9 318,08 Lt iš firmos „( - )“ sandėlio.

13918.

140Be to, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „( - )“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 pagrindė iš viso 61 855 kg kiaulienos skerdienos įsigijimą (įvertinus 4475,6 kg skerdienos grąžinimą tiekėjui už 19 952,22 Lt) už 282 477,81 Lt, direktorius R. M. laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 avanso apyskaitose užregistravo atsiskaitymą su tiekėjais „( - )“ ir ( - ) ,,( - )“ pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras iš viso 282 477,81 Lt. Tačiau UAB „( - )“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė pinigų sumokėjimo mėsos tiekėjams „( - )“ ir ( - ) ,,( - )“ iš viso 282 477,81 Lt (tiekėjo pinigų gavimą patvirtinančiais dokumentais).

14119.

142Šie duomenys rodo, kad UAB „( - )“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė: 1411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės ( - ) ,,( - )“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą; mėsos įsigijimo iš firmos „( - )“ iš viso už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur); nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų – piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už įsigytą mėsos žaliavą, iš viso 282 477,81 Lt.

14320.

144Tokią išvadą pagrindžia specialistės išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „( - )“ (direktorius R. M.) neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos įsigijimo sandorių iš firmos „( - )“ iš viso už 73 024,91 Lt (63 706,83 + 9 318,08) bei 1 411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės ( - ) ,,( - )“; apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 282 477,81 Lt piniginių lėšų sumokėjimo ūkinių operacijų.

14521.

146Aptarti duomenys paneigia R. M. ir jo gynėjo skundo argumentus, kad mėsos įsigijimo sandoriai į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti.

14722.

148Apeliantų akcentuojami UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nors ji ir nežinojo, jog mėsos pirkimo sąskaitos, specifikacijos ir CMR kvitai nėra apmokėjimo dokumentai, o tik nupirktos produkcijos išdavimo iš sandėlio dokumentai, ji šiuos dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė, tokios išvados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju UAB „( - )“ mėsos įsigijimo sandoriai – 1 411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimas iš Lenkijos Respublikos įmonės ( - ) ,,( - )“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą bei mėsos įsigijimo iš firmos „( - )“ už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur) – nebuvo įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą būtent dėl to, kad įmonės direktorius R. M. privalėjo, tačiau nepateikė įmonės buhalterei dokumentų apie šias faktiškai įvykusias ūkines operacijas, todėl iš Lenkijos įmonių mėsos įsigijimą pagrindžiantys sandoriai nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą.

14923.

150Nepagrįsti R. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad neva teismas R. M. kaltę grindė, remdamasis iš esmės vien specialistės išvada. Kaip jau minėta, išvadą dėl R. M. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių duomenų visuma, kurią sudaro ne tik specialistės išvada, bet ir šią išvadą pateikusios specialistės paaiškinimai teisme, liudytojų parodymai, operatyvinių veiksmų, slapto sekimo, kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuoti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio visumos matyti, kad teismas pašalino dalį specialisto išvada nustatytų faktinių aplinkybių, taip susiaurindamas R. M. pareikšto kaltinimo, kuris nepagrįstas bylos duomenų visuma, apimtį. Tai rodo, kad specialistės išvada nebuvo vienintelis R. M. kaltę pagrindžiantis įrodymų šaltinis.

15124.

152Apeliaciniame skunde teigiama, neva neaiški ir nesuprantama R. M. pareikšto kaltinimo dalies formuluotė, jog jis nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 atvejų, iš viso 111 382,00 kg mėsos įsigijimo sandorių, taip pat kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iš Lenkijos įmonės ( - ) ,,( - )“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą, taip pat iš firmos ,,( - )“ už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur). Pasak apeliantų, iš šios kaltinimo formuluotės neaišku, ar į 111 382,00 kg įeina ir 1 411 kg įsigijimas iš ( - ) ,,( - )“ ir iš firmos ,,( - )“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava, ar tai, kad į 1 411 kg įeina iš ,,( - )“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava.

15325.

154Nesutikdamas su šiuo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-7-198/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, t. y. laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl nuteistojo R. M., taip pat ir nuteistosios A. M. teisės į gynybą nepažeistos. Pažymėtina, kad aprašant tiek R. M., tiek A. M. nusikalstamas veikas kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Tiek R. M., tiek nuteistosios A. M. nusikalstamų veikų aprašymas atitinka jiems taikyto baudžiamojo įstatymo turinį, parodo atitinkamai BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga šių veikų kvalifikavimui.

15526.

156Apeliaciniu skundu ginčijamas ir teismo sprendimas palikti nenagrinėtą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos R. M. pareikštą civilinį ieškinį, nurodant, kad teismas turėjo civilinį ieškinį atmesti, kadangi nagrinėjamu atveju palikus galimybę reikšti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka, susidarytų ydinga situacija, kai civilinis atsakovas galėtų civilinio proceso metu pakartotinai įrodinėti, jog neteisėta veika vis dėlto buvo atlikta. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

15727.

158Civilinė ieškovė Klaipėdos AVMI R. M. pareiškė 40 166 Lt (11 632,88 Eur) sumos civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (24 t., b. l. 104-106). Žalos valstybės biudžetui padarymas buvo siejamas su R. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pareikštu kaltinimu, dėl kurio teismas R. M. išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių, todėl priėmė pagrįstą sprendimą R. M. Klaipėdos AVMI pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Tuo tarpu sprendimas atmesti civilinį ieškinį priimamas tuo atveju, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

159Dėl A. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

16028.

161Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą vadovaujamos įmonės – UAB ,,( - )“ – apskaitos tvarkymą. Toks sprendimas, apeliantų nuomone, priimtas neatsižvelgus į UAB ,,( - )“ veiklos (mėsos gamybos) specifiką, neįvertinus aplinkybių, susijusių su UAB ,,( - )“ vykdyta mėsos produkcijos prekyba, neatsižvelgiant į galimas klaidas ir įmonės veiklos metu natūraliai pasitaikančius nesklandumus (pvz., būdavo atvejų, kai pirkėjai atsisako priimti prekes arba jas grąžina, arba prekės per klaidą likdavo sandėlyje ir nebūdavo pristatomos (tokiais atvejais prekės grįždavo atgal į įmonę, o PVM sąskaitos faktūros būdavo anuliuojamos). Tokie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvi, byloje surinktų įrodymų visuma paneigta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

16229.

163Dėl A. M. inkriminuoto 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 Eur) nepagrindimo apskaitos dokumentais ir neįtraukimo į apskaitą skunde nurodoma, kad daugiau nei 9 tonų mėsos produkcijos kiekyje 58 kg sudaro ypač nedidelę dalį (tik 0,6 proc.) ir, kaip paaiškino A. M. bei liudytoja O. M., galutinio mėsos produkto kiekis dėl tam tikrų gamybos technologijos ypatumų gali skirtis nuo pradinės žaliavos kiekio, be to, mėnesio pabaigoje pagaminti mėsos produktai gali būti parduodami kitą mėnesį, todėl pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos kiekiai per vieną atskirai analizuotą kalendorinį mėnesį gali skirtis, jie gali skirtis ir dėl įsigytos mėsos produkcijos grąžinimo bei pardavimo kitiems pirkėjams, todėl susidaro įspūdis, kad parduodama daugiau nei pagaminama, dėl to ir neatitinka pagamintos ir parduotos produkcijos kiekiai. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

16430.

165Kaip matyti iš 2013-03-19 specialisto išvados Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, joje konstatuota, kad UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB ,,( - )“ apskaitos registrus „Parduota produkcijos per mėn.“, nepasirašytus sudariusio asmens (tik 2011 m. gegužės mėnesio registrą pasirašė jį sudariusi direktorės pavaduotoja O. M.), kuriuose UAB ,,( - )“ registravo kiekvieno mėnesio produkcijos pardavimą, ir ataskaitas „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“ nustatyta, kad 2010 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais užregistravo visos pagamintos produkcijos pardavimą, duomenų apie pagamintos produkcijos likučius nepateikė, 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos. Tyrimo metu, palyginus pateiktus UAB ,,( - )“ apskaitos registrų „Parduota produkcijos per mėn.“ ir „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“ duomenis apie 2011 m. sausio mėnesį pagamintą ir parduotą produkcijos kiekį kilogramais, nustatyta, kad UAB ,,( - )“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registre „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“ 58 kg pagamintos mėsos produkcijos, kurios pardavimą pagrindė apskaitos dokumentais. UAB ,,( - )“ nepagrindė apskaitos dokumentais 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt.

16631.

167Taigi, kaip matyti, išvada, jog A. M., UAB ,,( - )“ direktorė, 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos, tokiu būdu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 Eur), padaryta, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus pačios bendrovės pateiktus apskaitos registrus, kuriuose UAB ,,( - )“ registravo kiekvieno mėnesio produkcijos pardavimą (nustatyta, kad 2010 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo užregistruotas visos pagamintos produkcijos pardavimas, duomenų apie pagamintos produkcijos likučius pateikta nebuvo) ir ataskaitas dėl medžiagų produkcijos gamybos procese panaudojimo. Tyrimo metu palyginus šiuos duomenis apie 2011 m. sausio mėnesį pagamintą ir parduotą produkcijos kiekį kilogramais, buvo nustatyta, kad UAB ,,( - )“ užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos. Šie duomenys kartu paneigia apeliantų argumentą, kad atliekant UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo vertinama bendrovės veiklos (mėsos gamybos) specifika, nes, kaip matyti, tyrimo metu, be kita ko, buvo vertinamos ir UAB ,,( - )“ pateiktos ataskaitos „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“.

16832.

169Apeliaciniame skunde, kritikuojant specialistės išvadą, pažymima, kad šioje išvadoje buvo padaryta klaidų, tai pripažino ir pati specialistė, tai, pasak apeliantų, turėjo įtakos esminiams kaltinamojo akto trūkumams, todėl teismo buvo prašoma skirti ekspertizę byloje, tačiau teismas šį prašymą atmetė, taigi nesiaiškino ir nepašalino visų abejonių dėl A. M. kaltės ir kitų reikšmingų bylai aplinkybių. Nesutikdamas su šiuo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip matyti iš specialistės bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duotų paaiškinimų, nors UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje buvo padaryta techninių ir aritmetinių klaidų, tačiau šios klaidos įtakos išvados teisingumui neturėjo ir dėl jų išvados esmė nesikeičia. Apklausiama teisme specialistė patvirtino savo pateiktas išvadas, kurios, kaip matyti, padarytos išsamiai išanalizavus jai pateiktus dokumentus, ir pateikė išsamius paaiškinimus dėl konstatuotų pažeidimų, kurie, kaip nurodė, buvo nustatyti išnagrinėjus visą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kartu paaiškino aplinkybes dėl padarytų klaidų ir tai, kad jos neturėjo įtakos išvados teisingumui.

17033.

171Prašyme skirti ekspertizę, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo remiamasi tuo, kad atliekant UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo vertinama mėsos gamybos ir prekybos specifika (pavyzdžiui, neatsižvelgta į receptūras), nesiaiškinta ir kasos pajamų orderių pildymas 2011 m., nors buvo ,,atliktas“ patikrinimas už 2010-11-01– 2011-10-15 laikotarpį. Tačiau pažymėtina, jog, remiantis specialisto išvada ir ją pateikusios specialistės paaiškinimais bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, buvo nustatyta 14 atvejų, kai UAB „( - )“ apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos skerdienos (iš viso 115 754 kg) įsigijimo iš UAB „( - )“ (šis kiekis mėsos skerdienos jokiais dokumentais nepagrįstas), ir kiti specialisto išvadoje konstatuoti pažeidimai, kuriems apeliantų akcentuojami mėsos produkcijos gamybos technologiniai aspektai ir prekybos specifika jokios įtakos neturėjo. Kita vertus, bet kokiu atveju apgaulingas apskaitos tvarkymas negali būti pateisinamas gamybiniais ar prekybiniais nesklandumais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Be to, šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai prekės grąžinamos, nukainojamos, parduodamos su nuolaida, kai suteikiamos apyvartos nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo–pardavimo operacijos, išrašymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir kitais atvejais rašomi patikslinamieji apskaitos dokumentai. Patikslintų dokumentų dėl grąžinamų prekių ar, kaip teigiama skunde, „dėl kitų nesklandumų“ UAB „( - )“ nepateikė, todėl teisėjų kolegija šiuos deklaratyvius apeliantų skundo argumentus, nepagrįstus jokiais konkrečiais duomenimis, atmeta.

17234.

173Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs gynėjo prašymo skirti ekspertizę argumentus, kitų proceso dalyvių nuomonių, taip pat susipažinęs su visa bylos medžiaga ir išklausęs specialistės paaiškinimų, taip pat atnaujinus įrodymų tyrimą šioje byloje ir kaip liudytoją apklausus buvusį FNTT specialistą Šimkų, nusprendė, kad nėra tikslinga šioje byloje skirti finansų ekspertizę, todėl 2017-07-10 protokoline nutartimi šį gynybos prašymą atmetė.

17435.

175Pateikdamas analogišką prašymą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu (apeliaciniame skunde nuteistieji ir jų gynėjas prašymo skirti ekspertizę nereiškė), gynėjas jokių naujų tirtinų aplinkybių ir jokių naujų dokumentų, kuriuos reikėtų vertinti ir būtų pagrindas skirti buhalterinę ekspertizę, nenurodė, tik deklaratyviai teigė, kad specialisto išvada netinkama, pažymėdamas, kad specialistei buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o visos aplinkybės paaiškėjo tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės užduoti klausimų nei liudytojams, nei kitiems asmenims. Tačiau pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, o byloje esančios ankstesnės specialistų ar ekspertų išvados kelia pagrįstų abejonių. Tuo tarpu teisme nebuvo gauta jokių naujų dokumentų ir nepaaiškėjo jokių naujų esminių aplinkybių dėl UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ apskaitos dokumentų, o išvadas pateikusi specialistė atsakė į visus proceso dalyvių bei gynybos pateiktus klausimus. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo ir nėra būtinybės skirti ekspertizę, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad ją atlikus būtų gauta reikšmingų bylai duomenų, kurie galėtų esmingai įtakoti teismo išvadas byloje nagrinėjamais klausimais.

17636.

177Teismas neturi pagrindo nesiremti 2013-03-19 specialisto išvada Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei 2013-04-05 specialisto išvada Nr. 5-3/32 dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir abejoti jų patikimumu, nes specialistei, atlikusiai tyrimą, buvo pateikti bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga, iš specialisto išvadų matyti, kad specialistė J. A. išsamiai išanalizavo visus jai pateiktus dokumentus ir pateikė šia analize pagrįstas išvadas, apklausta teisme patvirtino savo išvadas ir atsakė į visus proceso dalyvių pateiktus klausimus. Pirmosios instancijos teismas specialisto išvadas įvertinio tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, dėl specialistės kompetencijos ar specialisto išvados išsamumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių teismui pagrįstai nekilo.

17837.

179Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prokuroro 2013-09-19 nutarimu UAB ,,( - )“ ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, tačiau jokių duomenų apie tai, kaip šis ikiteisminis tyrimas baigėsi, nėra, ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino. Kolegijos vertinimu, UAB ,,( - )“ ikiteisminio tyrimo baigtis nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla, todėl ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą, kurio baigtis, priimant atitinkamą procesinį sprendimą, neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Atmetant apeliantų skundo argumentą, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, jokios aplinkybės ir įrodymai, susiję su mėsos gaminių pardavimu UAB ,,( - )“, nebuvo nagrinėjami, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. M. ir dėl šio epizodo buvo pripažinta kalta, pažymėtina, jog iš byloje esančių UAB „( - )“ 2012-10-10 raštu Nr. A-140 ir 2013-02-14 raštu Nr. 01 pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „( - )“ pirko iš UAB „( - )“ mėsos gaminius (t. 3, b. l. 53–62, 64–107). Iš 2011-10-15 kratos protokolo matyti, kad M. M. gyvenamosiose patalpose, adresu ( - ), rastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais iš 88 lapų (t. 1, b. l. 110–111), jame užregistruoti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio kiekvieno mėnesio duomenys apie mėsos gaminių išvežimą (pardavimą) UAB ,,( - )“ už 381 786,53 Lt. Šie duomenys įvertinti 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 17, b. l. 83–88). Visi įrodymai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo ištirti įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuosprendis grindžiamas teismo posėdyje neištirtais įrodymais.

180Dėl A. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

18138.

182Apeliaciniame skunde, nesutinkant su A. M. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl tikrovės neatitinkančių duomenų deklaracijose pateikimo, nurodant mažesnes nei turėjo būti atitinkamų mokesčių sumas teigiama, kad šio kaltinimo pagrįstumas iš esmės susijęs su A. M. pareikštais nepagrįstais kaltinimais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl šio nusikaltimo, pasak apeliantų, A. M. buvo nuteista nepagrįstai, taigi ir jos nuteisimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į atsakomybės pagal mokesčių įstatymus subjektus.

18339.

184Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki finansinių ataskaitų sudarymų į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Pagal šį teisinį reglamentavimą, pelno mokesčio deklaracijoje turi būti pateikiami tokie duomenys, kokie įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Neteisinga įmonės buhalterinė apskaita savaime suponuoja neteisingų duomenų įrašymą į pelno mokesčio deklaraciją. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tyčinę A. M. kaltę dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo kildino iš jos kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Todėl pripažindamas, kad A. M. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas pagrįstai pripažino, jog ji padarė ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju A. M., kaip UAB „( - )“ vadovė, buvo atsakinga už savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, kadangi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkanti subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, n2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).

18540.

186Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neabejotinai įrodyta, jog A. M., kaip UAB ,,( - )“ direktorė, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-05-22 Klaipėdoje tyčia, veikdama per UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,( - )“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdama išvengti sumokėti 52 105 Lt (15 090,65 Eur) pelno mokesčio ir 74 937 Lt (21 703,26 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, iš viso siekdama išvengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 356 840,95 Lt (103 348,28 Eur) gautų pajamų, nepateikdama buhalterei–konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „( - )“ 2010 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 64 152 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 54 198 Lt mažesnę pelno ir 8130 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2011 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 293 166 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 293 166 Lt mažesnę pelno ir 43 975 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2010 metų lapkričio, gruodžio mėnesių, 2011 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių PVM deklaracijas, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, turtą, t. y. nurodant 356 841 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 74 937 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą. Buhalterei-konsultantei kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2011-03-04 – 2012-05-22 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą. 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pateiktus UAB „( - )“ tiriamojo laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „( - )“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 127 042 Lt, iš jų 74 937 Lt PVM, 8130 Lt pelno mokesčio už 2010 m., 43 975 Lt pelno mokesčio už 2011 m. (17 t., b. l. 97, 99). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. M. kaltę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį patvirtina byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, liudytojais apklaustų FNTT pareigūnų parodymai, kurie papildydami ir patvirtindami vieni kitus, sudaro vieningą visumą, iš kurios nuosekliai išplaukia kaltinamosios kaltę patvirtinančios išvados. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. M. vadovaujamoje bendrovėje – UAB ,,( - )“ – naudojant neapskaitytus pinigus, nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas išvadai, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti. Todėl A. M. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

18741.

188Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl nuteistojo R. M. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei nuteistosios A. M. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje. Visi šių nusikalstamų veikų požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, nuteistųjų A. M. ir R. M. bei jų gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

189Dėl prokurorės apeliacinio skundo

19042.

191Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, kadangi A. M. padarė apysunkį nusikaltimą, iš kurio ji turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, o atlikus fizinių asmenų A. M. ir jos sutuoktinio S. M., kuris dirbo UAB „( - )“ kasininku, ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nustatyta, kad jie nepagrindė iš viso 637 574,09 Lt (184 654,30 Eur) piniginių lėšų gavimo dokumentinėmis pajamomis, todėl kratos metu iš A. M. paimti pinigai – 173 540,91 Eur – turi būti konfiskuoti. Apeliantės teigimu, byloje nustatyta, kad A. M., būdama UAB „( - )“ direktorė, apgaulingai organizavo UAB „( - )“ apskaitą, t. y. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Taip pat nustatyta, kad A. M. neįtraukė į apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų – 24 263,71 Eur, 3 542,23 Eur, neįtraukė į apskaitą mėsos produkcijos pardavimo pajamų už 102 937,83 Eur, t. y. iš šios veikos ji turėjo (galėjo turėti) turtinės naudos. Tuo tarpu A. M. pas ją rastų 173 540,91 Eur pagrįsti teisėtomis pajamomis negalėjo, todėl šie pinigai turi būti paimti valstybės nuosavybėn.

19243.

193Jau minėtoje 2018-12-12 šioje byloje priimtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog iš BK 723 straipsnio formuluotės ir taikymo sąlygų matyti, kad jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Šioms aplinkybėms pagrįsti nepakanka fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tai buvo atlikta šioje byloje. Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas tik pinigų kiekis, kuris nebuvo pagrįstas teisėtomis nuteistosios A. M. ir jos sutuoktinio pajamomis, t. y. A. M. ir jos sutuoktinio S. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimu nustatyta, kad jie dokumentinėmis pajamomis iš viso nepagrindė 637 574,09 Lt (184 654,30 Eur), todėl kratos metu iš A. M. paimti pinigai – 173 540,91 Eur, anot prokurorės, turėjo būti konfiskuoti. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose prokuroro kalbose, nei apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nepateikiami papildomi argumentai, išskyrus dėl A. M. inkriminuotų veikų, kurie suteiktų pagrindą manyti (įrodymų persvaros principu), kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, kad pagal gautos naudos pobūdį ji yra adekvati siūlomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas viešasis interesas šiuo atveju nusveria privatų asmens interesą ir pan. (Nutarties 24 p.).

19444.

195Prokurorės apeliaciniame skunde, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimais, daroma išvada apie neapskaitytų UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje lėšų neteisėtumą bendrąja prasme, t. y. analizuojama ne baudžiamosios teisės, o kitų teisės aktų reguliuojamų teisinių santykių sritis. Toks aiškinimas, vadovaujantis tiek turto konfiskavimą reguliuojančiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, tiek kasacinės instancijos teismo praktika, nėra tinkamas sprendimui dėl turto konfiskavimo ar, nesant jo, turto vertės išieškojimui pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-304-976/2016).

19645.

197Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų išvadomis). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2004, 2K-245-1073/2018). Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta nei konkreti suma, kuria A. M., anot prokurorės, neteisėtai praturtėjo tiesiogiai iš jai inkriminuotų veikų, atitinkamai nebuvo pateikti įrodymai šią sumą pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir jai taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Prokurorė nepateikė kokių nors duomenų apie tai, ar A. M. galėjo turėti turtinės naudos iš jai inkriminuotų veikų, tai leistų svarstyti BK 723 straipsnio nuostatų taikymą, jei yra kitos jai taikyti būtinos sąlygos. Pažymėtina, kad apskritai turtinės naudos gavimo faktas byloje nebuvo įrodinėjamas, nors kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo – BK 72, 723 straipsnių – taikymu.

19846.

199Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, prašymas konfiskuoti kratos metu iš A. M. paimtus pinigus – 173 540,91 Eur, kurių A. M. negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis, t. y. jos vadovaujamos įmonės UAB „( - )“ dokumentinėmis pajamomis, argumentuojamas tuo, kad A. M. dėl jos padarytų nusikaltimų turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos. Tačiau nagrinėjamu atveju prokurorė nepagrįstai galimą turtinę naudą kildina iš jos vadovaujamo juridinio asmens – UAB ,,( - )“ – nesumokėtų mokesčių ir įmokų, tai negali būti vertinama kaip turtinė nauda.

20047.

201Prokurorė teigia, kad vengiant sumokėti mokesčius, A. M. galėjo turėti 182 738,12 Eur turtinės naudos iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 220, 222 straipsniuose. Minėta, kad mokesčių nemokėjo ir buhalterinę apskaitą netinkamai tvarkė UAB „( - )“, o ne A. M. kaip fizinis asmuo, todėl minėti prokurorės argumentai nepagrindžia duomenų, kad pas A. M. ir jos sutuoktinį rastos lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu, o ne iš kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų šaltinių, ar yra teisėtos pajamos.

20248.

203Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2015-02-11 prokurorės nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis A. ir S. M. pagal BK 1891 straipsnį dėl neteisėto praturtėjimo.

20449.

205Nutraukdama ikiteisminį tyrimą šioje dalyje prokurorė nurodė, kad įtariamieji A. M. ir S. M. turtą – 739 102,05 Lt – turėjo po 2010-12-11, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nepaneigta, kad dalis šio turto arba visas šis turtas galėjo būti įgytas ir iki 2010-12-11. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta iš kur konkrečiai, iš kokio finansinio šaltinio sutuoktiniai įgijo šias pinigines lėšas. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. M. ir S. M. turimos pinginės lėšos – 637 574,09 Lt, kurių jie negali pagrįsti dokumentinėmis pajamomis, gautos neteisėtu būdu, ir jie tikrai žinojo, kad visas jų turimas turtas įsigytas iš neteisėtų pajamų. Tuo būdu pati prokurorė pripažįsta, kad nėra dar vienos BK 723 straipsnyje apibrėžtos sąlygos – turtas yra neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms.

20650.

207BPK 7 straipsnis nustato, kad bylos teisme nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apeliacinio proceso metu nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip minėta, šioje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje yra konstatuota, jog nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose prokuroro kalbose, nei apeliaciniame ir kasaciniame skunduose prokuroras nepateikė jokių papildomų argumentų, išskyrus dėl A. M. inkriminuotų veikų, kurie suteiktų pagrindą manyti (įrodymų persvaros principu), kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, kad pagal gautos naudos pobūdį ji yra adekvati siūlomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas viešasis interesas šiuo atveju nusveria privatų asmens interesą ir pan. Tuo pačiu kasacinėje nutartyje buvo suformuluotas aiškus nurodymas, jog siekdama apeliacinio skundo patenkinimo, prokurorė privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. pateikti papildomus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, nes šiuo metu nei byloje esančių įrodymų, nei valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro pateiktos teisinės argumentacijos BK 72 straipsnio ir BK 723 straipsnio nuostatų taikymui nepakanka. Vienok iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė jokių naujų įrodymų byloje nepateikė ir įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme apskritai nepageidavo (išskyrus prašymą papildomai apklausti nuteistąją A. M., kurį patenkinti teismas neturėjo galimybės, nuteistajai pasinaudojus įstatymo jai suteikta teise atsisakyti duoti parodymus), taip pat jokių papildomų argumentų apeliacinio skundo pagrindimui nenurodė ir baigiamojoje kalboje. Akivaizdu, jog laikydamasis apeliacinio skundo ribų, proceso rungtyniškumo principo ir kasacinio teismo nutarties nurodymų, apeliacinės instancijos teismas negali pats sukurti argumentų nuteistųjų teisinės padėties pabloginimui ir savo iniciatyva ieškoti šiuos argumentus galinčių pagrįsti įrodymų. Kaip nurodė kasacinis teismas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, savo apeliacinio skundo reikalavimus papildomai įrodinėti ir argumentuoti privalėjo prokurorė, kuri, kaip jau minėta, įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme nepageidavo, taip pat ir savo iniciatyva nepateikė jokių naujų įrodymų ir argumentų.

20851.

209Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas tik tada, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018, 2K-6-489/2019 ir kt.). Kolegijos nuomone, minėtos praktinės nuostatos, kurių laikomasi taikant BK 72 straipsnyje numatytą turto konfiskavimą, yra aktualios ir savo prigimtimi giminingo teisės instituto – BK 723 straipsnyje numatyto išplėstinio turto konfiskavimo – taikymui.

21052.

211Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos AVMI, remdamasi 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 17, b. l. 83–88) nurodytų nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydžiais, pareiškė 36 793,91 Eur sumos civilinį ieškinį atsakovei A. M. turtinei žalai atlyginti. VMI teigimu, dėl UAB ,,( - )“ direktorės A. M. neteisėtų veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 127 042 Lt turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. Civilinis ieškinys A. M. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas dėl jos vadovaujamo juridinio asmens – UAB ,,( - )“ – nesumokėtų mokesčių ir įmokų.

21253.

213Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas ieškovės Klaipėdos AVMI civilinį ieškinį atsakovei A. M. atmetė. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šiuo atveju civilinė atsakovė A. M. nėra PVM ir pelno mokesčio mokėtoja, o mokestinės prievolės neįvykdė jos vadovaujama bendrovė UAB ,,( - )“. Būtent šį juridinį asmenį su VMI visų pirma sieja mokestiniai teisiniai santykiai, nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Mokestinės prievolės vykdymas yra pirmiausiai susijęs su juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – atsakomybe, nes būtent šio asmens pareiga yra atsakyti pagal savo prievoles priklausančiu turtu, kuri kyla dėl šio subjekto teisinio savarankiškumo ir ūkinės veiklos vykdymo (CK 2.33 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o pareiga kreditoriams atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei ir tik laiku inicijuoti bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatyta tvarka, tai suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens vadovas, vykdydamas savo funkcijas ir atlikdamas veiksmus, teismo nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) pripažintus nusikalstamais, lėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, neatsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), nebent nebūtų laiku inicijavęs bankroto bylos. Vadovo nusikaltimu padaryta žala yra žala bendrovei, nes būtent jai kyla pareiga laiku vykdyti savo mokestines prievoles. Iš nurodytų teisės aiškinimo taisyklių matyti, kad įmonės vadovo atsakomybė prieš kreditorius dėl jų naudai neįvykdytos mokestinės prievolės gali kilti tik tais atvejais, kai pati bendrovė dėl nemokumo negali įvykdyti savo prievolės ir kai įmonės vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas įmonei. Tai – nemokios įmonės vadovo subsidiarinės deliktinės atsakomybės prielaidos, kurias reglamentuoja CK 2.87 ir pirmiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdžiuose nurodytos CK normos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-489/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-654/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB ,,( - )“ dėl nemokumo nebūtų galėjusi ir šiuo metu negalėtų įvykdyti savo mokestinės prievolės, kad UAB ,,( - )“ akcininkės ir direktorės A. M. veiksmai lėmė šios bendrovės neigiamą finansinę būklę, nemokumą arba prie jo prisidėjo. Šiuo atveju žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl A. M. neteisėtų veiksmų, o dėl UAB ,,( - )“, kaip mokesčių mokėtojos, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo, neteisėti A. M. veiksmai tiesioginės turtinės žalos juridiniam asmeniui UAB ,,( - )“ nesukėlė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinė ieškovė turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ne baudžiamojo proceso tvarka. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016 pažymėta, jog mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų (šiame kontekste – nusikalstamų) veiksmų rezultatas. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens mokestinė prievolė negali pasibaigti tuo pagrindu, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingiems fiziniams asmenims yra pradedamas ir vykdomas baudžiamasis procesas, kaltinant juos nusikaltimų finansams padarymu, nes tokio mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindo nenumato mokesčių įstatymai (Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnis). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Todėl VMI civilinis ieškinys A. M. atmestas.

21454.

215Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VMI civilinį ieškinį, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms.

21655.

217Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką vienas iš tokių atvejų, kai civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, yra tuomet, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens – mokesčių mokėtojo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2019).

21856.

219Šoje byloje nenustatyta, kad UAB ,,( - )“ dėl nemokumo nebūtų galėjusi įvykdyti savo mokestinės prievolės, kad UAB ,,( - )“ akcininkės ir direktorės A. M. veiksmai lėmė šios bendrovės neigiamą finansinę būklę, nemokumą arba prie jo prisidėjo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas VMI civilinį ieškinį atmetė ne dėl to, kad ieškininiai reikalavimai yra nepagrįsti ar neįrodyti, o todėl, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam subjektui (atsakovui) – fiziniam asmeniui A. M., kai už mokesčių nepriemoką yra atsakingas juridinis asmuo - UAB ,,( - )“. Tuo pačiu nuosprendyje nurodyta, kad dėl mokesčių nepriemokos VMI turi teisę reikšti ieškinį UAB ,,( - )“ ne baudžiamojo proceso tvarka. Kaip matyti iš byloje esančio VMI rašto (t. 30, b. l. 141), VMI šia teise ir ketina pasinaudoti.

22057.

221Tuo būdu, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme:

2221)

223prokurorei nepateikus jokių naujų įrodymų ar argumentų dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo visai kratos metu iš A. M. paimtai pinigų sumai ar šios sumos daliai ir nepageidaujant šių aplinkybių papildomai įrodinėti,

2242)

225nesant patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad kratos metu paimti pinigai ar jų dalis buvo A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnis) arba galėjo būti gauti nusikalstamu būdu (BK 723 straipsnis),

2263)

227esant duomenų apie Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyvą išieškoti nesumokėtus mokesčius iš UAB „( - )“ civilinio proceso tvarka ir nenustačius jokių kliūčių tai padaryti,

228kolegija nemato pakankamai pamatuoto pagrindo konfiskuoti kratos metu iš A. M. paimtus pinigus, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, ar jų dalį, nes, kaip jau aptarta anksčiau, BK 72 straipsnio ir BK 723 straipsnio taikymo pagrindai byloje nenustatyti. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik prielaidą, kad dalis pinigų, kratos metu paimtų pas A. M., gali būti pinigai, kurių mokesčių valstybei pavidalu nesumokėjo UAB „( - )“ (pagal bylos medžiagą 36793,91 euro) tačiau, kaip minėta, ši mokesčių nepriemoka iš UAB „( - )“ galės būti išieškota civilinio proceso tvarka, todėl mokesčių nepriemoką atitinkančios pinigų sumos konfiskavimui pagal susiklosčiusią teismų praktiką šiuo aspektu nėra pagrindo. Kita vertus, iš pripažintų įrodytais kaltinimų logikos nėra pagrindo teigti, kad A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatas, atitinkantis BK 72 str. numatyto konfiskuotino turto požymius, galėtų būti didesnis nei suma, kurią mokesčių valstybei pavidalu nesumokėjo UAB „( - )“ (pagal bylos medžiagą 36793,91 euro). Kaip minėta, įrodymų, kurie leistų skirtumą tarp visos kratos metu paimtos pinigų sumos ir mokesčių nepriemoką atitinkančios pinigų sumos, kuri gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka, pripažinti BK 723 str. nustatyta tvarka konfiskuotinu turtu, byloje taip pat nesurinkta. Todėl kolegijos vertinimu, aptartoje situacijoje nėra pagrindų nei vienos iš BK numatytų turto konfiskavimo formų taikymui.

229Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

230Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistųjų R. M. ir A. M. bei jų gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 4. A. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 295 Eur) bauda,... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. R. M. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ),... 9. 2.... 10. Be to, R. M. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė... 11. 3.... 12. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas R. M. pagal šį... 13. 4.... 14. A. M., nuteista už tai, kad:... 15. 4.1.... 16. būdama UAB ,,( - )“, įmonės kodas ( - ), direktorė, pagal Buhalterinės... 17. 4.2.... 18. būdama UAB „( - )“ direktorė, pažeisdama Mokesčių administravimo... 19. II. Apeliacinių skundų argumentai... 20. 5.... 21. Apeliaciniu skundu nuteistieji R. M. ir A. M. bei jų gynėjas advokatas H.... 22. Dėl R. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 23. 5.1.... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu... 25. Dėl mėsos produkcijos įsigijimo iš Lenkijos subjektų... 26. 5.2.... 27. Kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį R. M. buvo grindžiami tuo, kad... 28. 5.2.1.... 29. BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris... 30. 5.2.2.... 31. Apeliantų nuomone, iš esmės ydingas kaltinamojo akto teiginys apie mėsos... 32. 5.2.3.... 33. Pirmosios instancijos teismas 2017-09-29 nuosprendžiu iš esmės patvirtino R.... 34. Dėl sandorių su Lenkijos subjektais įforminimo... 35. 5.3.... 36. Bendrovė ,,( - )“ mėsos pirkimo sandoriuose su Lenkijos subjektais buvo... 37. Dėl lėšų perdavimo T. K. neįforminimo... 38. 5.4.... 39. R. M. kaltintas tuo, kad ,,nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių... 40. Dėl civilinio ieškinio R. M.... 41. 5.5.... 42. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad civilinė ieškovė Klaipėdos... 43. A. M. nesutikimo su nuosprendžiu argumentai... 44. 5.6.... 45. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. M. visiškai nesutinka su apkaltinamuoju... 46. Dėl operacijų ,,nepagrindimo“ apskaitos dokumentais ir ,,neįtraukimo“ į... 47. 5.7.... 48. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių,... 49. 5.8.... 50. A. M. kaltinta ir pripažinta kalta dėl to, kad ji 2011 m. sausio mėnesį... 51. 5.9.... 52. Pažymėtina, kad pastebėjus kai kuriuos esminius tiek kaltinamojo akto, tiek... 53. 5.10.... 54. Dėl 58 kg pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos skirtumo klausimu... 55. 5.11.... 56. A. M. buvo kaltinta bei teismo pripažinta kalta ir dėl to, kad neįtraukė į... 57. 5.12.... 58. A. M. kaltinta ir tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į... 59. 5.13.... 60. A. M. buvo kaltinama ir tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais ir... 61. Dėl kaltinimų dėl melagingų duomenų deklaracijose pateikimo... 62. 5.14.... 63. R. M. ir A. M. taip pat buvo kaltinti ir tuo, kad pagal jų pateiktus... 64. 5.15.... 65. A. M. pripažinta kalta esą siekusi išvengti mokesčių. Tai visiškai... 66. 5.16.... 67. Nurodytos aplinkybės ir argumentai leidžia daryti išvadą apie R. M. ir A.... 68. 6.... 69. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo:... 70. 1. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nuosprendį ir... 71. 2. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. M. išteisinimo pagal BK 220... 72. 3. Nustatyti, kad A. M. apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ apskaitą, nes... 73. 4. Taikyti BK 723 straipsnį ir konfiskuoti kratos metu iš A. M. paimtus 173... 74. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 75. 6.1.... 76. Prokurorės teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas,... 77. 6.2.... 78. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis,... 79. – UAB „( - )“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir... 80. – UAB „( - )“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais... 81. – UAB „( - )“ direktorius R. M. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25... 82. 6.2.1.... 83. Be to, teismo nuomone, nenustatyta, kad R. M., siekdamas išvengti mokesčių,... 84. 6.2.2.... 85. Taip pat teismas A. M. pripažino kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl... 86. – UAB „( - )“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15... 87. – laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais... 88. 6.3.... 89. Teismas, pašalindamas R. M. ir A. M. kaltinimo dalį pagal BK 222 straipsnio 1... 90. 6.4.... 91. Tačiau, kaip matyti iš nurodytų nuosprendyje motyvų, teismas nepakankami... 92. 6.5.... 93. Kaip liudytojas teisminio nagrinėjimo metu apklaustas D. R., Finansinių... 94. 6.6.... 95. Liudytojas A. Š., buvęs FNTT pareigūnas, patvirtino, kad vykdė... 96. 6.7.... 97. Iš 2012-05-30, 2012-05-31, 2012-06-01, 2012-06-04, 2012-06-05, 2012-09-26,... 98. 6.8.... 99. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad tokį UAB „( - )“ veikimo būdą,... 100. 6.9.... 101. Nors kaltinamieji R. M. ir A. M. neprisipažino, kad dalies ūkinių operacijų... 102. 6.10.... 103. Be to, teismas, išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai netaikė BK 723 straipsnio,... 104. 6.11.... 105. BK 723 straipsnio 2 dalis numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas... 106. 6.12.... 107. Byloje teismas pripažino, kad A. M., būdama UAB „( - )“ direktorė,... 108. 6.13.... 109. Atlikus A. M. ir jos sutuoktinio S. M. finansų tyrimą, nustatyta, kad A. M.... 110. 6.14.... 111. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties... 112. 6.15.... 113. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes prokurorė prašo Klaipėdos miesto... 114. 7.... 115. Teismo posėdyje nuteistoji A. M. ir abiejų nuteistųjų gynėjas prašė jų... 116. 8.... 117. Apeliaciniai skundai atmestini.... 118. Dėl bylos nagrinėjimo ribų, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka... 119. 9.... 120. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka,... 121. 10.... 122. BPK 386 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismui... 123. 11.... 124. Kaip minėta, prokuroras kasacine tvarka neskundė žemesniųjų teismų... 125. Dėl nuteistųjų R. M. bei M ir jų gynėjo apeliacinio skundo... 126. 12.... 127. Iš nuteistųjų R. M. ir A. M. bei jų gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog... 128. 13.... 129. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja,... 130. Dėl R. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 131. 14.... 132. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė... 133. 15.... 134. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens... 135. 16.... 136. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. M. kaltu dėl apgaulingo... 137. 17.... 138. Atlikus UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta,... 139. 18.... 140. Be to, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „( - )“... 141. 19.... 142. Šie duomenys rodo, kad UAB „( - )“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos... 143. 20.... 144. Tokią išvadą pagrindžia specialistės išvada, kurioje konstatuota, kad UAB... 145. 21.... 146. Aptarti duomenys paneigia R. M. ir jo gynėjo skundo argumentus, kad mėsos... 147. 22.... 148. Apeliantų akcentuojami UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios D. M.... 149. 23.... 150. Nepagrįsti R. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad neva teismas... 151. 24.... 152. Apeliaciniame skunde teigiama, neva neaiški ir nesuprantama R. M. pareikšto... 153. 25.... 154. Nesutikdamas su šiuo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas... 155. 26.... 156. Apeliaciniu skundu ginčijamas ir teismo sprendimas palikti nenagrinėtą... 157. 27.... 158. Civilinė ieškovė Klaipėdos AVMI R. M. pareiškė 40 166 Lt (11 632,88 Eur)... 159. Dėl A. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 160. 28.... 161. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nepagrįstai nuteista pagal BK 222... 162. 29.... 163. Dėl A. M. inkriminuoto 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt... 164. 30.... 165. Kaip matyti iš 2013-03-19 specialisto išvados Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,( - )“... 166. 31.... 167. Taigi, kaip matyti, išvada, jog A. M., UAB ,,( - )“ direktorė, 2011 m.... 168. 32.... 169. Apeliaciniame skunde, kritikuojant specialistės išvadą, pažymima, kad... 170. 33.... 171. Prašyme skirti ekspertizę, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo remiamasi... 172. 34.... 173. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs gynėjo prašymo... 174. 35.... 175. Pateikdamas analogišką prašymą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 176. 36.... 177. Teismas neturi pagrindo nesiremti 2013-03-19 specialisto išvada Nr. 5-3/22... 178. 37.... 179. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prokuroro 2013-09-19 nutarimu UAB ,,(... 180. Dėl A. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį... 181. 38.... 182. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su A. M. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1... 183. 39.... 184. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių... 185. 40.... 186. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neabejotinai įrodyta, jog A.... 187. 41.... 188. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 189. Dėl prokurorės apeliacinio skundo... 190. 42.... 191. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 192. 43.... 193. Jau minėtoje 2018-12-12 šioje byloje priimtoje nutartyje kasacinis teismas... 194. 44.... 195. Prokurorės apeliaciniame skunde, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo... 196. 45.... 197. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nenustato specialių, būtent turto... 198. 46.... 199. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, prašymas konfiskuoti kratos... 200. 47.... 201. Prokurorė teigia, kad vengiant sumokėti mokesčius, A. M. galėjo turėti 182... 202. 48.... 203. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2015-02-11 prokurorės nutarimu buvo nutraukta... 204. 49.... 205. Nutraukdama ikiteisminį tyrimą šioje dalyje prokurorė nurodė, kad... 206. 50.... 207. BPK 7 straipsnis nustato, kad bylos teisme nagrinėjamos, laikantis rungimosi... 208. 51.... 209. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad... 210. 52.... 211. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos AVMI,... 212. 53.... 213. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas ieškovės Klaipėdos... 214. 54.... 215. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VMI civilinį... 216. 55.... 217. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką vienas iš tokių atvejų, kai... 218. 56.... 219. Šoje byloje nenustatyta, kad UAB ,,( - )“ dėl nemokumo nebūtų galėjusi... 220. 57.... 221. Tuo būdu, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme:... 222. 1)... 223. prokurorei nepateikus jokių naujų įrodymų ar argumentų dėl turto... 224. 2)... 225. nesant patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad kratos... 226. 3)... 227. esant duomenų apie Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyvą išieškoti... 228. kolegija nemato pakankamai pamatuoto pagrindo konfiskuoti kratos metu iš A. M.... 229. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 230. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistųjų R. M. ir A. M....