Byla e2A-1227-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekonovus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ prisidėjimą prie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekonovus“ apeliacinio skundo bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekonovus“ prisidėjimą prie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4256-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės sprendimo atmesti UAB „Ecoservice“ pretenziją ir viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir viešojo pirkimo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei jų panaikinimo, bei pagal ieškovės OÜ Prügimees ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės atsisakymo priimti ir nagrinėti ieškovės pretenziją ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Ecoservice“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. A39-444/17(3.10.ĮSUKS) „Dėl gautos pretenzijos“, priimtą vykdant atvirą konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ pirkimo Nr. 185285 (toliau – ir Pirkimas, Konkursas); pripažinti neteisėtomis Pretenzijoje nurodytas Konkurso sąlygų nuostatas: Konkurso sąlygų 5 punktą, Konkurso sąlygų 1.1 priedo 6.6 punktą bei 1.2 priedo 6.6 punktą ir Konkurso sąlygų 3.1 priedo 64 punktą bei 3.2 priedo 65 punktą; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tenkinti pretenzijoje išdėstytus reikalavimus ir patikslinti (pakeisti) Konkurso sąlygas: aiškiai nurodyti, kokiu maksimaliu atstumu atliekos turės būti transportuojamos, kai jų negalės priimti mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginiai (toliau – MBA įrenginiai), kaip konkrečiai bus kompensuojamos paslaugų teikėjų papildomos išlaidos, susijusios su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius bei tokių atliekų saugojimu, kokie subjektai ir kokiu pagrindu bei sąlygomis turės minimas išlaidas atlyginti, numatyti, kad paslaugos teikėjas bus laikomas nepasirengusiu teikti paslaugą ir perkančioji organizacija atitinkamai įgis teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tada, kai aktas apie pasiruošimą paslaugos teikimui bus nepasirašytas dėl tiekėjo kaltės, numatyti, kad tiek Perkančioji organizacija, tiek ir paslaugų teikėjai gali pasinaudoti vienoda vienašališko pirkimo sutarties nutraukimo tvarka, numatyti, kad vienašališkai nutraukiant pirkimo sutartį bus suteiktas papildomas terminas galimiems pažeidimams pašalinti ir sutarčiai išsaugoti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-4256-340/2017).
  2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 30 d. paskelbė, jog iš naujo vykdo atvirą konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ pirkimo Nr. 185285. 2017 m. balandžio 11 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė prašymą paaiškinti ir (ar) patikslinti tam tikras Pirkimo sąlygas. 2017 m. balandžio 20 d. perkančioji organizacija pateikė Konkurse ketinantiems dalyvauti tiekėjams raštą Nr. A39-358/17(3.10.15-UK8), kuriame išdėstė Konkurso sąlygų paaiškinimus ir atsakymus į ieškovės užduotus klausimus. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos pateikti Konkurso sąlygų paaiškinimai ir atsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų bei prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų sprendimams, kurie yra priimti perkančiosios organizacijos atžvilgiu. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, tačiau perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė.
  3. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. A39-445, priimtą vykdant atvirą konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ pirkimo Nr. 185285; pripažinti Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 66 punktą ir 3.2 priedo 67 punktą neteisėtais ir juos panaikinti; pripažinti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016 dalį, kuria buvo įpareigota patikslinti (pakeisti) atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ sąlygas – aiškiai nurodyti, kaip ir kas kompensuos paslaugų teikėjų papildomas išlaidas, susijusias su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu; nutraukti Pirkimo procedūras (civilinė byla Nr. e2-4257-340/2017).
  4. Konkurso sąlygų 7 punktas nustato, kad viešojo pirkimo sutartis kiekvienoje pirkimo objekto dalyje sudaroma 60 mėnesių laikotarpiui nuo sutarties įsigaliojimo dienos, su galimybe sutartį pratęsti dar du kartus po 12 mėnesių, esant išankstiniam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimui dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies, bendra su pratęsimais sutarties trukmė ne ilgesnė kaip 84 mėnesiai. Minėta nuostata, ieškovės teigimu, patvirtina, kad perkančioji organizacija siekia, jog Vilniaus miesto gyventojams svarbioms paslaugos būtų teikiamos kuo ilgesnį ir nepertraukiamą terminą (mažiausiai penkerius metus su galimybe pratęsti dar dviem metams) ir būtų užtikrintas jų teikimo stabilumas. Tuo tarpu Konkurso sąlygų 3.1 priedo 66 punktas ir 3.2 priedo 67 punktas, kurie suteikia tiekėjui besąlygišką teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį be jokių svarbių priežasčių, prieštarauja pačios perkančiosios organizacijos aiškios valios išraiškai dėl stabilaus ir ilgalaikio (terminuoto) paslaugų teikimo ir sudaro prielaidą viešojo intereso pažeidimui.
  5. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija klaidingai interpretuoja savo pačios sąlygas, o būtent Konkurso sąlygų 1.1 ir 1.2 priedo 3.3 punktą. Minėtos Konkurso sąlygos aiškiai nustato, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš 6 mėnesius įspėjęs perkančiąją organizaciją, todėl laikytina, kad, suėjus 6 mėnesiams, sutartis nutrūksta. Pagal Perkančiosios organizacijos logiką, paslaugų teikės po de jure (liet. teisiškai) ir de facto (liet. faktiškai) teisėto sutarties nutraukimo dar papildomus 6 mėnesius teiktų paslaugas ir taip susidarytų 12 mėnesių laikotarpis. Tai vienareikšmiškai prieštarauja ginčijamiems Konkurso sąlygų 3.1 priedo 66 ir 3.2 priedo 67 punktams, CK 6.221 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.
  6. Ieškovė nurodė, kad Konkurso sąlygose nebeliko jokių nuostatų, susijusių su išlaidų dėl atliekų transportavimo ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu atlyginimo. Perkančioji organizacija vietoje to, kad nustatytų aiškią tvarką, kaip tokios išlaidos bus atlyginamos, apskritai Konkurso sąlygose panaikino bet kokias nuostatas, susijusias ne tik su paslaugų teikėjo pareiga vežti mišrias komunalines atliekas (toliau – MKA) ne į MBA įrenginius, jei pastarieji neveiktų, tačiau ir atlyginimu už tokias paslaugas.
  7. Ieškovė OÜ Prügimees kreipėsi į teismą, prašydama jos 2017 m. gegužės 24 d. pretenzijoje nurodytas mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimo Nr. 185285 sąlygas bei jų paaiškinimus pripažinti neteisėtais, nutraukti Pirkimo procedūras, priteisti ieškovei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-4584-340/2017).
  8. Ieškovė UAB „Ekonovus“ prašė pripažinti neteisėtais bei panaikinti šiuos Paaiškinimuose Nr. 1, Paaiškinimuose Nr. 2, Paaiškinimuose Nr. 3 pateiktus Pirkimo sąlygų paaiškinimus/patikslinimus: Paaiškinimuose Nr. 1 pateiktus paaiškinimus/atsakymus į 2 ir 3 klausimus; Paaiškinimuose Nr. 2 pateiktus paaiškinimus/atsakymus į 1-3, 16, 18-20, 23, 25 klausimus; Paaiškinimuose Nr. 3 pateiktą paaiškinimą/atsakymą į 7 klausimą; pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis; nutraukti Pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-4585-340/2017).
  9. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos pateiktuose Paaiškinimuose Nr. 1, Paaiškinimuose Nr. 2, Paaiškinimuose Nr. 3 pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai/patikslinimai yra neteisėti bei neatitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų.
  10. Atsižvelgiant į tai, jog visose aukščiau nurodytose civilinėse bylose ginčijami perkančiosios organizacijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai jos vykdomame viešajame pirkime „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos“, pirkimo numeris 185285, minėtos civilinės bylos (Nr. e2-4584-340/2017, Nr. e2-4585-340/2017, Nr. e2-4257-340/2017 ir Nr. e2-4256-340/2017) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. liepos 28 d. nutartimis buvo sujungtos, suteikiant joms visoms Nr. e2-4256-340/2017.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovių UAB „Ecoservice“, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ekonovus“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo Nr. 185285 atmetė, o civilinę bylą dalyje dėl ieškovės OÜ Prügimees ieškinio reikalavimų nutraukė.

5Dėl UAB „Ecoservice“ ieškinio reikalavimų

  1. Vertindamas ieškovės UAB „Ecoservice“ reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 8 sprendimą Nr. A39-444/17(3.10.ĮSUKS) „Dėl gautos pretenzijos“, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pretenziją negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, todėl dėl šio reikalavimo nepasisakė.
  2. Teismas, nurodydamas, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-650-236/2017, nutraukus atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 175611, procedūras, atsakovės paskelbtas ginčo viešasis pirkimas atvirojo konkurso būdu „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 185285) yra kitas Konkursas, kuris negali būti laikomas 2016 m. paskelbto viešojo pirkimo procedūrų tęsiniu, todėl ieškovės argumentus dėl teismų sprendimų nevykdymo atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.
  3. Pažymėjęs, kad MKA vežimo paslaugos tuo atveju, jeigu jų negalės priimti MBA įrenginiai, esantys Jočionių g. 13, Vilniuje, nėra šio Pirkimo objektas, ir kad paslaugų tiekėjas, laimėjęs šį Konkursą, neturės pareigos tokias atliekas gabenti į kitą vietą, tuo atveju, jeigu įrenginiai dėl bet kokių kliūčių negalėtų priimti atliekų apdorojimui, perkančioji organizacija organizuos tokių atliekų pristatymą teisės aktų nustatyta tvarka, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovės argumentą dėl to, kad neva perkančioji organizacija netinkamai aiškina Konkurso sąlygų 5 punktą.
  4. Ieškovės argumentai dėl Konkurso sąlygų 1.1 priedo 6.6 punkto ir 1.2 priedo 6.6 punkto, kuriuose nurodyta, kad: „Jei aktas, nurodytas 6.5 punkte, ne dėl užsakovo kaltės šalių nepasirašomas, laikoma, kad paslaugos tiekėjas nepasirengęs teikti paslaugą. Tokiu atveju užsakovas turi teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu.“, neteisėtumo taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ginčijamos Konkurso sąlygos negali būti vertinamos atskirai nuo kitų Konkurso sąlygų, reglamentuojančių tiekėjo pareigą pasirengti sutarties vykdymui, bendro konteksto, ir negali būti panaikintos vien dėl ieškovės prielaidos, kad šia teise gali būti piktnaudžiaujama.
  5. Pasisakydamas dėl Konkurso sąlygų 3.1 priedo 64 punkto ir 3.2 priedo 65 punkto teisėtumo, teismas nesutiko su ieškove, kad tai, jog ginčijamose Konkurso sąlygose numatyta užsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį dėl sutarties esminio pažeidimo, pažeidžia sąžiningumo ir teisėtumo principus, sutarties šalių lygybės principą. Teismas pažymėjo, kad tai, jog šalys susitarė, kad perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti sutartį, esant esminiam jos pažeidimui, nereiškia, jog kita sutarties šalis (paslaugos tiekėjas) neteko įstatymo garantuotos teisės vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ją iš esmės pažeidė kita sutarties šalis (perkančioji organizacija, užsakovas). Tai, kad 2016 m. vykusiame konkurse buvo numatyta, jog pranešimas apie Sutarties nutraukimą turi būti siunčiamas prieš 30 dienų, o ginčijama sąlyga numato 15 dienų pranešimo apie sutarties nutraukimą terminą, teismo nuomone, taip pat nepažeidžia 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatų. Teismas pakartotinai pabrėžė, kad ginčijamo Konkurso sąlygos negali būti tapatinamos su 2016 m. vykusio konkurso dėl analogiško pirkimo objekto sąlygomis. Taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija, kuri įstatymo yra įpareigota užtikrinti tinkamą komunalinių atliekų tvarkymą, yra suinteresuota, jog esminio sutarties pažeidimo atveju sutarties nutraukimo procedūros būtų atliekamos operatyviai, todėl perkančioji organizacija pagrįstai nenumatė papildomo termino sutarties trūkumams pašalinti, kaip buvo numatyta 2016 m. vykusio konkurso sąlygose.

6Dėl UAB „VSA Vilnius“ ieškinio reikalavimų

  1. Kadangi reikalavimas panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. A39-445, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „VSA Vilnius” pretenzija, nelaikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu CK 1.138 straipsnio prasme, pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovės reikalavimo atskirai nepasisakė.
  2. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016 dalį, kuria buvo įpareigota patikslinti (pakeisti) atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ sąlygas – aiškiai nurodyti, kaip ir kas kompensuos paslaugų teikėjų papildomas išlaidas, susijusias su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu, bei nutraukti Pirkimo procedūras.
  3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas viešasis pirkimas „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 185285) nėra nutraukto atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ tęsinys, todėl ankstesni teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamo Konkurso pirkimo objektas - mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į Vilniaus regiono MBA įrenginius, esančius Jočionių g.13, Vilniuje paslaugų pirkimas, perkančioji organizacija neplanuoja šiuo Pirkimu pirkti mišrių komunalinių atliekų pristatymo į kitą priėmimo vietą paslaugų tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių Vilniaus regiono MBA įrenginiai negalės jų priimti, todėl perkančioji organizacija neturi pareigos šio Pirkimo sąlygose nurodyti, kaip ir kas kompensuos paslaugų teikėjų papildomas išlaidas, susijusias su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu.
  4. Pasisakydamas dėl ieškovės UAB „VSA Vilnius“ kvestionuojamų Konkurso sąlygų 3.1 priedo 66 punkto ir 3.2 priedo 67 punkto, kuriuose įtvirtinta sutarčių nutraukimo tvarka, teisėtumo, teismas nurodė, kad Konkurso sąlygose įtvirtina sutarčių nutraukimo tvarka neprieštarauja CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatoms, leidžiančioms šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas nurodė, kad, vertinant ieškovės ginčijamas Konkurso sąlygas sistemiškai, matyti, jog Konkurso sąlygų nuostatos, leidžiančios tiekėjui besąlygiškai nutraukti sutartį, nepažeidžia paslaugos vartotojų interesų, nes kitos Konkurso sąlygos normos (Konkurso sąlygų 3.1 priedo 10 punktas, Konkurso sąlygų 3 priedo 57 punktas) užtikrina tiek paslaugų nepertraukiamumą, tiek žalos, galinčios atsirasti nuo tokių paslaugos tiekėjo veiksmų, atlyginimą.

7Dėl UAB „Ekonovus“ ieškinio reikalavimų

  1. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, paaiškindama Konkurso sąlygų 5 punktą, nurodė, kad šiuo Pirkimu perkamos tik mišrių komunalinių atliekų sutrinkimo Vilniaus miesto savivaldybėje ir jų vežimo į Vilniaus regiono MBA įrenginius, esančius Jočionių g. 13, Vilniuje, paslaugos, o tuo atveju, jeigu Vilniaus regiono MBA įrenginiai negalės priimti Vilniaus teritorijoje surinktų atliekų, perkančioji organizacija jų pristatymą į kitą priėmimo vietą organizuos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad minėtas Konkurso sąlygų 5 punkto paaiškinimas yra neaiškus. Teismo vertinimu, Konkurso sąlygų 5 punkto nuostatos yra aiškios ir visiškai atitinkančios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintą perkančiosios organizacijos teisę apibrėžti pirkimo objektą. Teismo nuomone, perkančioji organizacija neturėjo pareigos atsakyti į klausimus, susijusius su būsimos sutarties galimomis vykdymo rizikomis, nes MKA vežimo paslaugos į kitą, nei Konkurso sąlygų 5 punkte nurodyta vietą, nėra šio Pirkimo objektas.
  2. Pasisakydamas dėl Paaiškinimo Nr. 2 atsakymo į 25 klausimą, teismas nurodė, kad Konkurso sąlygų 1 priedo 16.7 ir sutarties projekto 30 punkte nustatyta tvarka, kaip vyksta baudos skyrimas tiekėjui, pačios baudos, ir atvejai, kai jos taikomos, išdėstyti Konkurso sąlygų 29.4 punkte, atitinka CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Teismo nuomone, klausimas dėl minėtų Konkurso sąlygų neaiškumo buvo perteklinis, perkančioji organizacija atsakydama į tiekėjo klausimą pagrįstai nurodė į Konkurso sąlygas, nustatančias baudos skyrimo tvarką ir neturėjo pagrindo aiškinti šią sąlygą taip, kaip pageidavo ieškovė.
  3. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl Paaiškinimuose Nr. 1 pateikto atsakymo į 2 klausimą neaiškumo. Teismo vertinimu, šiuo reikalavimu ieškovė siekia per perkančiosios organizacijos paaiškinimą nustatyti tiekėjui palankesnę sąlygą, pagal kurią tiekėjui būtų mokama už privažiavimą prie konteinerio, kuris pripildytas ne MKA ir kurio jis neprivalo ištuštinti pagal Konkurso sąlygas, kaip už jo pakėlimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė net apytiksliai nenurodė, kokių papildomų kaštų ji patirtų dėl privažiavimo prie konteinerio, kuris neturi būti tuštinamas, kiek tokių konteinerių gali atsirasti per metus, kokią įtaką tokie galimi privažiavimo prie konteinerių kaštai galėtų turėti pasiūlymo kainos nustatymui ir pan. Teismo nuomone, jeigu tiekėjui butų mokama už konteinerio pakėlimą, kurio jis neatlieka, reikštų, kad tiekėjui butų mokama už paslaugą, kurios atliekų turėtojai negavo, o tokia situacija pažeistų racionalų lėšų skirtų pirkimui panaudojimo principą, bei kainodaros Metodikos 4.2 punkto reikalavimus.
  4. Teismas atmetė ir ieškovės argumentus dėl Paaiškinimuose Nr. 1 pateikto atsakymo į 3 klausimą neaiškumo. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija nedviprasmiškai atsakė, jog tokių atliekų, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje, sutvarkymas nėra šio Konkurso dalykas, o tai reiškia, kad pareiga rūpintis tokių atliekų sutvarkymu nėra priskiriama šio Konkurso pagrindu parinktam paslaugos tiekėjui, atitinkamai šio Konkurso metu negali būti keliamas apmokėjimo už tokias paslaugas klausimas.
  5. Teismas atmetė ieškovės UAB „Ekonovus“ argumentus, jog Konkurso sąlygų 1.1 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1.8 punkto sąlygos ir jų paaiškinimai, pateikti atsakymuose į tiekėjų klausimus, yra neaiškūs ir trukdo tiekėjams įsivertinti pasiūlymo kainą, o perkančiai organizacijai palyginti tiekėjų pasiūlymus. Nurodė, kad ginčo Pirkimo tikslas yra užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugos vykdymą. Teismo nuomone, akivaizdu, jog tiksliai nustatyti tokios paslaugos apimties poreikio tenkinimui reikalingo konteinerių kiekį penkeriems ar net septyneriems metams į priekį objektyviai yra neįmanoma. Teismas, pažymėdamas, kad ateityje numatomas įvykis – tam tikro kiekio ir techninių charakteristikų požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimas, yra siejamas išimtinai su sutarties vykdymo sąlygų galimais pakeitimais ateityje, nurodė, jog aptarnaujamų konteinerių skaičius, jų techninės savybės pasiūlymo kainos kintamosios dalies apskaičiavimui neturi tiesioginės reikšmės, taip pat neturi įtakos tiekėjo galimybei laimėti Konkursą. Teismas nurodė, kad atsakovė šiuo metu vykdo investicinį projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“. Išviešintame techninės specifikacijos projekte yra numatyti planuojamų įrengti aikštelių minimalūs ir maksimalūs skaičiai, konteinerių techninės specifikacijos, reikalavimai konteinerių talpykloms, pakėlimo ir ištuštinimo konstrukcijoms, įvardinti planuojamų įrengti komunalinių atliekų surinkimo aikštelių tipai ir kt. Tai, kad kito atsakovės vykdomo viešojo pirkimo techninės specifikacijos sąlygos nebuvo pateiktos ieškovei pažodžiui, atsakant į jos klausimus, teismo nuomone, nereiškia, kad informacija, reikalinga pasiūlymo parengimui, nebuvo apskritai prieinama tiekėjams.
  6. Pasisakydamas dėl Paaiškinimų Nr. 2 atsakymų į 16 bei 18-20 klausimus, teismas nurodė, kad sutarties vykdymui reikalingų šiukšliavežių minimalus kiekis nustatytas Konkurso sąlygų 11.10 punkte atskirai kiekvienai Pirkimo objekto daliai kaip kvalifikacinis reikalavimas tiekėjų pajėgumui, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl to, jog perkančioji organizacija turėjo nurodyti konkretų konteinerių rezervo skaičių.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „VSA Vilnius“ ieškinį, ex officio (liet. pagal pareigas) nutraukti Pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Konkurso sąlygų 3.1 priedo 66 punkto ir 3.2 priedo 67 punkto nuostatų teisėtumo, netinkamai aiškino CK 6.217, 6.218, 6.221 ir 6.271 straipsnių nuostatas dėl sutarties pasibaigimo pagrindų ir pareigos tęsti sutarties įsipareigojimus pasibaigus sutarčiai. Teismas viešojo pirkimo sutarties pasibaigimo momentą prilygino ne 6 mėnesių po tiekėjų įspėjimo perkančiajai organizacijai apie sutarties nutraukimą pabaigai, o šį laikotarpį, vadovaudamasis Konkurso sąlygų 3.1 priedo 10 punktu ir 3.2 priedo 11 punktu, nepagrįstai pratęsė 12 mėnesių laikotarpiui. Teismo išvada, kad Konkurso sąlygų 3.1 priedo 66 punkte ir 3.2 priedo 67 punkte įtvirtinta pareiga prieš 6 mėnesius įspėti perkančiąją organizaciją apie vienašalį sutarties nutraukimą neprilyginama momentui, nuo kurio laikoma, kad sutartis yra vienašališkai nutraukta, yra nepagrįsta. Vertindamas CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, leidžiančias susitarti dėl vienašalio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo atsiradimo pagrindų, teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad viešojo pirkimo sutartimi šalys, susitardamos dėl vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos ir pagrindų, negali susitarti dėl to, jog sutartis būtų tęsiama net, kai sutartis teisiškai bus nutrūkusi. Su sutarties galiojimo pabaiga turi pasibaigti ir paslaugų pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį vykdymas ir apmokėjimas už jas. Perkančioji organizacija negali tęsti viešųjų pirkimų sutarčių, kurios yra pasibaigusios, taip išvengdama pareigos vykdyti viešojo pirkimo procedūras ar tęsti pasibaigusias galioti sutartis vien tuo pagrindu, kad nesuorganizuotas naujas viešasis pirkimas dėl perkamų paslaugų. Tęsiant sutartį, neįvykdžius viešojo pirkimo procedūrų, būtų pažeistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai.
    2. Konkurso sąlygose nebuvo įtvirtinta jokia tvarka ir (arba) skaičiavimo formulės, jei paslaugų teikėjas turėtų MKA transportuoti ne į MBA įrenginius ar atliekas saugoti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, kad tokios Pirkimo sąlygos akivaizdžiai pažeidžia ne tik tiekėjų teisėtus lūkesčius dėl atlyginimo už tokių paslaugų teikimą gavimą, tačiau ir viešąjį Vilniaus miesto gyventojų interesą, nes tiekėjai, vertindami šių kaštų atsiradimo riziką, šiuos kaštus papildomai įtraukė į savo pasiūlymų kainas, o tai neužtikrina esminio viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti Pirkimui skirtas lėšas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai netyrė ir neįvertino rizikos dėl papildomų kaštų, jei MKA nebūtų galima transportuoti į MBA įrenginius atsiradimo, ir kaip transportavimo išlaidos bus kompensuojamos Pirkimą laimėjusiam tiekėjui. Tokia praktika, kai dėl MKA transportavimo ne į MBA įrenginius atsiradę kaštai pagal Konkurso sąlygas nebūtų kompensuojami, nesuderinama su perkančiųjų organizacijų pareiga tinkamai parengti pirkimo sąlygas ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1S-21, galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d., 4.1 punkto nuostatomis, kurios reikalauja, kad kainodaros taisyklės būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šių paslaugų įsigijimas nėra Pirkimo objekto dalis. Teismo teiginys, jog dėl MKA vežimo į ne MBA įrenginius transportavimui ir paslaugų teikimui būtų paskelbtas naujas viešasis pirkimas, reiškia, kad perkančioji organizacija dėl tų pačių paslaugų teikimo vienu metu turėtų dvi galiojančias paslaugų teikimo sutartis, o toks perkančiosios organizacijos elgesys pažeistų racionalaus lėšų naudojimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslą.
    3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad visi ieškinius pareiškę tiekėjai iš esmės skundė tas pačias Pirkimo sąlygas, kas tik papildomai patvirtina ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtumą ir prieštaringumą.
  2. Ieškovė UAB „Ekonovus” pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su visais ieškovės UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriais grindžiamas ginčijamų Pirkimo sąlygų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, bei prašo tenkinti UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Apeliantė nepagrįstai apeliuoja į tai, kad Pirkimo sąlygas skundė visi Pirkime dalyvavę tiekėjai. Vien tai, jog dėl to paties pirkimo keletas tiekėjų inicijuoja teisminius ginčus, jokiu būdu negali reikšti, kad viešasis pirkimas yra vykdomas pažeidžiant VPĮ nuostatas ir nesuponuoja pirkimo sąlygų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju visus teisminius ginčus iniciavo išimtinai tik šiuo metu Vilniaus mieste MKA tvarkantys atliekų vežėjai, kurie yra pasidalinę Vilniaus miesto rinką ir nelinkę jos persidalinti viešųjų pirkimų būdu. Tai, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra teisėtos, patvirtinta ir pačių tiekėjų nenuosekli pozicija, pavyzdžiui, nors ieškinius buvo pateikę keturi tiekėjai, tačiau apeliacinius skundus pateikė tik du iš jų; nors UAB „Ecoservice“ nuo pat Pirkimo pradžios siekė jį nutraukti, tačiau nustačius, jog jos pasiūlyta kaina keturiose iš šešių Pirkimo objekto dalių yra mažiausia, ji apeliacinio skundo nebeteikė tikriausiai dėl to, kad jos galimybės laimėti ginčo Konkursą padidėjo.
    2. Nors ieškovė UAB „VSA Vilnius“ ieškinyje prašė pripažinti Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 6 punktą ir 3.2 priedo 67 punktą neteisėtais dėl to, kad jie prieštarauja CK 6.271 straipsnio 2 daliai ir atsakovės išreikštai valiai dėl viešojo pirkimo sutarties ilgalaikio termino, tačiau, kaip matyti iš painios apeliacinio skundo argumentacijos, skunde prašoma panaikinti Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 10 punktą, kuris numato tiekėjo pareigą sutarties nutraukimo prieš terminą atveju užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą dar iki šešių mėnesių, nors šis punktas nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo ginčytas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 6 punkto ir 3.2 priedo 67 punkto teisėtumo yra teisingos, pagrįstos bei padarytos tinkamai pritaikius teisės normas. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad CK 6.271 straipsnio 2 dalies nuostata nėra imperatyvi ir sutarties šalys gali susitarti ir dėl kitokių sutarties nutraukimo pagrindų ar kitos nei įstatyme numatytos tvarkos. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose buvo nustatytas savarankiškas sutarties nutraukimo tiekėjo iniciatyva pagrindas ir kitokia sutarties nutraukimo tvarka. Vertindamas minėtų sąlygų teisėtumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 10 punktą ir 3 priedo 57 punktą, kuriuose įtvirtinta tiekėjo pareiga užtikrinti nepertraukiamą paslaugos tiekimą dar iki šešių mėnesių tuo atveju, jei sutartis bus nutraukta prieš terminą, ir įtvirtinta tiekėjo atsakomybė už neteisėtą vienašališką sutarties nutraukimą. Sutartyje nustačius, kad sutarties nutraukimo atveju tiekėjas privalo užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą dar tam tikrą laikotarpį, o sutartiniai įsipareigojimai pasibaigs tik tada, kai visos tiekėjo sutartinės pareigos bus įvykdytos (Viešųjų pirkimų sutarčių projektų 7 ir 8 p.), buvo užtikrintas visuomenės poreikis gauti nepertraukiamą paslaugų teikimą.
    3. Ieškovė ieškiniu neprašė panaikinti tam tikrų Pirkimo sąlygų, o reikalavo pripažinti, jog atsakovė netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016. Tokio pobūdžio reikalavimas apskritai negalėjo būti reiškiamas, nes pripažinimas, kad tam tikras subjektas nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimas, nėra juridinis faktas, kurį būtų galima nustatyti atskiru teismo sprendimu. Įsiteisėjusių teismų sprendimų klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą.
    4. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčo Konkursas nelaikytinas 2016 m. vykusio konkurso tęsiniu, nes ginčo Pirkimo objektas buvo susiaurintas - atsisakyta galimybės iš tiekėjų reikalauti transportuoti surinktas MKA į kitą, negu Jočionių g. 13, Vilnius, vietą. Konkurso sąlygų 5 punkte yra aiškiai nustatyta, kad šiuo Pirkimu yra perkamos tik MKA surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į Vilniaus regioninio MBA įrenginius, esančius Jočionių g. 13, Vilniuje, paslaugos. Pirkimo sąlygų 5 punkte numatyta, kad jei Vilniaus MBA įrenginiai dėl techninių kliūčių ar kitų priežasčių negalėtų priimti Vilniaus miesto teritorijoje surinktų MKA, perkančioji organizacija tokių atliekų pristatymą į kitą priėmimo vietą organizuos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 8 d. ir 30 str. 18 d.), tiekėjai neturės pareigos ir teisės vežti surinktas MKA į kitą negu Pirkimo sąlygose nurodytą saugojimo vietą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Pirkimo sąlygose numatyti tokių išlaidų kompensavimo mechanizmą.
    5. Apeliacinio skundo argumentas, kad atskiras pirkimas dėl MKA transportavimo iš MBA įrenginių į kitą saugojimo vietą yra negalimas, nes tokiu atveju perkančioji organizacija turės dvi galiojančias sutartis dėl tų pačių paslaugų, yra nepagrįstas. Ginčo Pirkimu yra perkamos ne tik MKA vežimo paslaugos, bet ir MKA surinkimo paslaugos. Tuo tarpu esant poreikiui transportuoti Vilniaus mieste surinktas MKA į kito Lietuvos regiono MBA būtų perkamos tik Vilniaus mieste surinktų MKA vežimo iš Vilniaus regiono MBA įrenginių į kitame Lietuvos regione esančius MBA įrenginius paslaugos, todėl sudaromos viešojo pirkimo sutartys nebūtų analogiškos. Be to, net ir įvykus tokiais situacijai, kai atliekas reikės vežti į kitą objektą, tokia paslauga turės būti finansuojama ne iš vietinės rinkliavos lėšų, o iš lėšų, kurias perkančiajai organizacijai turės kompensuoti tas subjektas, kuriam tenka atsakomybė už netinkamą MBA įrenginių veikimą, t. y. UAB „Energesman“.
  4. Atsakovė UAB „Ekonovus” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Ekonovus“ ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tariamą Pirkimo sąlygų (Paaiškinimų Nr. 1 atsakymų į 2 klausimą, Paaiškinimų Nr. 1 atsakymų į 16 bei 18-20 klausimus) teisėtumą nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog Pirkime dalyvauja tiekėjai, dirbantys atliekų surinkimo ir jų vežimo srityje, todėl tokiems tiekėjams tariamai turi pakakti patirties tinkamai įvertinti ir suprasti Pirkimo sąlygas. Priešingai nei konstatavo teismas, tai, kad Pirkime dalyvauja atitinkamą patirtį turintys tiekėjai, niekaip nepaneigia ir nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos parengti tikslias, aiškias ir nedviprasmiškas Pirkimo sąlygas (VPĮ 24 str.), leidžiančias perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingas paslaugas, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str.). Tai, kad tam tikros aplinkybės, turinčios įtakos pasiūlymo parengimui ir pateikimui, gali tiksliai paaiškėti tik Pirkimo sutarties vykdymo metu, jokiu būdu negali lemti netikslių, neaiškių ir nepakankamai informatyvių sąlygų pateisinimo. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog perkančioji organizacija, atsižvelgdama į faktines atitinkamo pirkimo aplinkybes bei siekdama, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti, pirkimo dokumentuose privalo nustatyti prielaidas (sąlygas) šalių teisiniams santykiams, įvykus iš anksto nenumatytoms, tačiau tikėtinoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
    2. Teismas, konstatuodamas tariamą Paaiškinimų Nr. 2 atsakymų į 1–3 klausimus teisėtumą, pernelyg formaliai vertino Pirkimo sąlygų 5 punkte pateiktą Pirkimo objekto lingvistinį apibūdinimą, suabsoliutino perkančiosios organizacijos teisę apibrėžti Pirkimo objektą, o visą sutarties vykdymo riziką dėl MKA galimo vežimo į kitą, nei Pirkimo sąlygų 5 punkte nurodytą vietą, nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė tiekėjui. Tiek perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas išimtinai deklaratyviai ir formaliai nurodė, jog atliekų vežimas į kitus MBA įrenginius nėra šio Pirkimo objektas, o paslaugų teikėjo pareiga tokiu atveju būtų atliekas pristatyti tik iki MBA įrenginių, tačiau nei iš Pirkimo sąlygų, nei iš jų paaiškinimų, nei iš skundžiamo teismo sprendimo taip ir liko neaišku, kaip paslaugų teikėjas turėtų pristatyti atliekas į MBA įrenginius, t. y. įvykdyti Pirkimo objekto dalį, jeigu nurodyti įrenginiai neveiktų/atliekų nepriimtų. Iš Pirkimo dokumentų, įskaitant ir jų paaiškinimus, absoliučiai neaišku ir nesuprantama, ką reiškia sąvoka „pristatyti iki MBA“. Atliekų priėmimo į MBA įrenginius taisyklėse yra išdėstyta aiški tvarka, kuria vadovaujantis, atliekos turi būti pristatytos į MBA įrenginius. Akivaizdu, jog paslaugų teikėjas negali surinktų atliekų tiesiog iškratyti bet kurioje vietoje prie MBA, todėl lieka neaišku, kaip paslaugos teikėjas turės įgyvendinti Pirkimo objektu esančią paslaugų dalį – atliekų pristatymą, kai MBA įrenginiai neveiks ir/ar atsisakys priimti atliekas. Pirkimo sąlygų 2 priede „Pasiūlymų formos“ numatyta, jog viena iš sudėtinių paslaugos teikimo kainos dalių yra iš MKA konteinerių surenkamo mišrių komunalinių atliekų kiekio kaina. Vadovaujantis tuo, pagrįstai kyla klausimas, kas ir kaip nustatys, apskaičiuos, patikrins faktiškai surinktą atliekų kiekį, jeigu, neveikiant MBA įrenginiams, paslaugų teikėjas tiesiog atveš iš iškratys atliekas prie MBA įrenginių, kas akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų, inter alia (liet. be kita ko), Atliekų priėmimo į MBA įrenginius taisyklėmis, reikalavimams.
    3. Teismas, nurodydamas, jog Paaiškinimų Nr. 2 atsakymas į 25 klausimą dėl baudos už Pirkimo sutarties pažeidimus, padarytus ne dėl tiekėjo kaltės, taikymo tariamai yra aiškus, nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino perkančiosios organizacijos argumentus dėl to, kad perkančioji organizacija nėra suinteresuota baudų skyrimu ir tikisi paslaugų teikėjo sąžiningumo ir geranoriškumo. Be to, teismas, konstatuodamas Pirkimo sąlygose numatytos baudų skyrimo tvarkos tariamą teisėtumą, nepagrįstai suabsoliutino CK 6.256 straipsnio 4 dalies taikymą šiuo konkrečiu atveju. Tiek perkančioji organizacija, tiek teismas visą sutartinių prievolių neįvykdymo ar netinkamo vykdymo riziką, nepriklausomai nuo to, ar prievolė neįvykdyta/netinkamai įvykdyta dėl paslaugų teikėjo ar dėl trečiųjų asmenų kaltės, perkėlė būtent paslaugų teikėjui, o tai akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai dėl šalių nelygybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Perkančiosios organizacijos siekis Pirkimo sąlygomis tiekėjui perkelti atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus yra nesuderinamas su nurodytomis CK nuostatomis ir lemia nepagrįstą, nepateisinamą pernelyg didelės rizikos ir atsakomybės už trečiųjų asmenų veiksmus perkėlimą paslaugų teikėjui. Toks nepagrįstas ir neteisėtas Pirkimo sąlygose nustatytas reguliavimas negali būti pateisinamas vien tuo, jog perkančioji organizacija nėra suinteresuota baudų skyrimu.
    4. Teismas, konstatuodamas tariamą Paaiškinimų Nr. 1 atsakymo į 2 klausimą teisėtumą, rėmėsi iš esmės tuo, jog tiekėjas tariamai nenurodė, kokių papildomų kaštų patirtų dėl privažiavimo prie konteinerių, kurie negalės būti ištuštinti dėl užpildymo ne MKA. Tokiu būdu teismas pareigą užtikrinti Pirkimo sąlygų tikslumą, aiškumą, ne dviprasmiškumą iš esmės perkėlė tiekėjui, pažeisdamas imperatyvias VPĮ 24 straipsnio nuostatas. Be to, teismas visą riziką dėl MKA konteinerių pripildymo ne MKA taip pat perkėlė išimtinai paslaugų teikėjui, o tai, be kita ko, lėmė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo– pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) nuostatų bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo racionaliai naudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas pažeidimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, absoliučiai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų argumentų, jog analogiškų viešųjų pirkimų atvejais perkančiosios organizacijos įprastai pirkimo sąlygose nustato, jog už paslaugų teikėjo veiksmus, fiksuojant atitinkamus duomenis apie pažeidimus ir informuojant užsakovą apie nuo paslaugų teikėjo nepriklausančias aplinkybes, trukdančias ištuštinti konteinerį, paslaugų teikėjui apmokama įprasta tvarka, taikant konteinerio ištuštinimo įkainį (žr., pavyzdžiui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vykdyto viešojo pirkimo Nr. 179999 „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“ sąlygas).
    5. Teismas, konstatuodamas tariamą Paaiškinimų Nr. 1 atsakymo į 3 klausimą teisėtumą, pernelyg suabsoliutino perkančiosios organizacijos paaiškinimą, jog atliekų, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje, tvarkymas nėra šio Pirkimo objektas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad viena iš paslaugų teikėjo pareigų yra pareiga pristatyti surinktas atliekas į MBA įrenginius, todėl pagrįstai kyla klausimas, kaip ši pareiga turės būti įvykdyta tuo atveju, kai paslaugų teikėjas atveš atliekas, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje. Nors formaliai atliekų, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginiuose, tvarkymas nepatenka į Pirkimo objektą, su tokiomis atliekomis (jų tvarkymu) susiję klausimai neabejotinai yra svarbūs ir reikšmingi tiekėjui, siekiančiam tinkamai suprasti ir įvertinti Pirkimo sutartimi ketinamas prisiimti pareigas. Iš Atliekų priėmimo į MBA įrenginius taisyklių 10, 11, 13 ir 14 punktų matyti, kad tiekėjo, pristačiusio atliekas, kurios negalės būti apdorojamos MBA įrenginiuose, pareigos nesibaigia šių atliekų atvežimu, kadangi MBA įrenginio operatorius apskritai gali neleisti tokių atliekų iškrauti arba jau iškrautas atliekas būtent jų vežėjas gali būti įpareigojamas išsivežti arba atlyginti MBA įrenginio operatoriaus patirtas išlaidas dėl tokių atliekų sutvarkymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos Paaiškinimuose Nr. 1 pateiktas atsakymas į 3 klausimą yra netikslus, neaiškus, neatitinka VPĮ 24 straipsnio 9 dalies bei viešųjų pirkimų principų.
    6. Teismas, konstatuodamas Paaiškinimų Nr. 2 atsakymo į 23 klausimą ir Paaiškinimų Nr. 3 atsakymo į 7 klausimą tariamą teisėtumą, nepagrįstai konstatavo, jog aptarnaujamų konteinerių skaičius, jų techninės savybės tariamai neturi įtakos pasiūlymo kainos kintamosios dalies apskaičiavimui ir tiekėjų galimybei laimėti Konkursą. Dar daugiau, teismas iš esmės nurodė, jog perkančioji organizacija nei Pirkimo sąlygose, nei Pirkimo sąlygų paaiškinimuose nepateikė informacijos apie planuojamų įrengti aikštelių skaičių, konteinerių technines specifikacijas, reikalavimus konteinerių talpykloms, pakėlimo ir ištuštinimo konstrukcijos, tačiau, nepaisant to, konstatavo, jog šios informacijos nepateikimas Pirkimo sąlygose , nelėmė jų neaiškumo, kadangi visą aktualią informaciją buvo galima rasti kito atsakovės vykdomo viešojo pirkimo dokumentuose. Toks teismo vertinimas prieštarauja tiek imperatyvioms VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatoms, tiek nuosekliai formuojamai teismų praktikai dėl viešųjų pirkimų sąlygų aiškumo. Tiekėjas, neturėdamas tokios informacijos, negali įsivertinti kokios technikos, kiek žmonių reikia tokių konteinerių priežiūrai ir aptarnavimui, be to, negali tiksliai įsivertinti paslaugų kainos ir turi ribotas galimybes parengti pasiūlymą bei jame nurodyti pagrįstą pasiūlymo kainą. Visa su pirkimu susijusi informacija turi būti pateikiama būtent konkretaus vykdomo viešojo pirkimo dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar ji gali/negali būti prieinama kitais būdais.
    7. Teismas, sprendime konstatuodamas Paaiškinimų Nr. 2 atsakymų į 16 bei 18- 20 klausimus tariamą teisėtumą, absoliučiai nepagrįstai ir todėl neteisėtai konteinerių skaičiaus (rezervo) nustatymo riziką perkėlė išimtinai tiekėjui, kuris neturi jokios objektyvios galimybės įvertinti šių skaičių, rengdamas ir teikdamas pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Tiekėjas negali tinkamai įvertinti paslaugų teikimo įkainių, kadangi lieka neaišku, kokio konkretaus dydžio konteinerių rezervą turi suformuoti.
  5. Ieškovė UAB „VSA Vilnius” pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „Ekonovus“ apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su visais ieškovės UAB „Ekonovus“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriais grindžiamas ginčijamų Pirkimo sąlygų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti UAB „Ekonovus“ ir UAB „VSA Vilnius“ apeliacinius skundus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės UAB „Ekonovus” apeliacinį skundą prašo UAB „Ekonovus“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Apeliantė skunde nepagrįstai bando sureikšminti pirmosios instancijos teismo teiginį, kad tiekėjai yra savo srities profesionalai, ir yra visiškai neteisi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien tik šiuo teiginiu ir nevertino kitų argumentų. Pirmosios instancijos teismas faktą, kad tiekėjai yra profesionalai, teikiantys paslaugas ir galintys remtis savo patirtimi, nurodė tik kaip papildomą argumentą. Minėta apeliantės argumentacija ir bandymas iškreipti pirmosios instancijos teismo turinį tik patvirtina tai, kad apeliantė, tik deklaratyviai cituodama teismų praktiką dėl perkančiųjų organizacijų pareigos parengti aiškias pirkimo sąlygas, neturi kaip paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų. Vien tai, kad tiekėjai kelia daug klausimų ir ginčų, negali reikšti, jog Pirkimo sąlygos yra neaiškios. Visi suinteresuoti tiekėjai pateikė pasiūlymus, visų tiekėjų pasiūlytos kainos yra apytiksliai panašios, o tai reiškia, kad tiekėjai tiek paslaugų teikimo kaštus, tiek visas sutarties vykdymo rizikas įvertino panašiai. Taigi akivaizdu, kad, nepaisant keliamų ginčų, tiekėjai sugebėjo apskaičiuoti pasiūlymo kaštus, numatyti visas galimas rizikas, kas paneigia jų teiginius dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo.
    2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl Pirkimo sąlygų 5 punkte apibrėžto Pirkimo objekto ir Paaiškinimų Nr. 2 atsakymų į 1–3 klausimus teisėtumo yra teisėtas ir pagrįstas. Perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo Pirkimo sąlygose ar jų paaiškinimuose numatyti, į kokią vietą bus transportuojamos Vilniaus miesto MKA, jei MBA įrenginių veikla sutriks, taip pat neturėjo jokio teisinio pagrindo numatyti išlaidų už tokį transportavimą atlyginimo tvarkos. Apeliantė nei ikiteisminėje stadijoje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo Pirkimo sąlygų 5 punkto nuostatų. Tiek ieškiniu, tiek pretenzija ieškovė reikalavo panaikinti atsakovės atsakymus į 1–3 klausimus. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė neturėjo atsakinėti į minėtus klausimus, nes surinktų MKA vežimo į kitą saugojimo vietą paslaugos nėra šio Pirkimo objektas, ieškovė šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciniame skunde net nebando paneigti, o iškelia naują versiją, kad jai apskritai nėra aiški Pirkimo sąlygų 5 punkte nurodyta sąvoka „pristatyti iki MBA“, ir siekia įpareigoti perkančiąją organizaciją šiuo Pirkimu pirkti ne tik surinktų MKA transportavimo paslaugas iki Vilniaus regiono MBA įrenginių, bet ir transportavimo paslaugas iš Vilniaus regiono MBA įrenginių į kito regiono MBA įrenginius, nors pirkimo objekto apibrėžimas yra perkančiosios organizacijos diskrecija. Pirkimo sąlygų 5 punkte yra aiškiai numatyta, kad tuo atveju, jeigu Vilniaus regiono MBA įrenginiai dėl techninių kliūčių ar kitų priežasčių negalės priimti Vilniaus miesto teritorijoje surinktų MKA, perkančioji organizacija tokių atliekų pristatymą į kitą priėmimo vietą organizuos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Laikinai sutrikus Vilniaus regiono MBA įrenginių veiklai, būtų sustabdytas visame Vilniaus regione surinktų atliekų ir atvežtų į MBA atliekų rūšiavimo procesas. Susidarius tokiai situacijai, turėtų būti organizuojamas visame regione surinktų atliekų transportavimas į kito regiono MBA įrenginius. Taigi tokie klausimai turėtų būti sprendžiami regioniniu lygmeniu.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygose nustatyta baudų skyrimo tvarka atitinka CK reglamentavimą. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal bendrą taisyklę verslininkai už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą atsako be kaltės. Aplinkybė, kad minėtame straipsnyje yra numatyta išlyga, jog įstatyme arba sutartyje gali būti numatyta kitokia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo tvarka, nereiškia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo Pirkimo sąlygose numatyti, kad tiekėjams bus skiriamos baudos tik už pažeidimus, padarytus dėl jų kaltės. Šio Pirkimo metu sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra skirta visuomenės interesų tenkinimui, todėl atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti tokias sutarties vykdymo sąlygas, kurios maksimaliai užtikrintų tinkamą sutarties vykdymą. Dėl tokios baudų skyrimo tvarkos teisėtumo yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-396-798/2017.
    4. Apeliantė nepagrįstai siekia, kad Pirkimo sąlygose būtų tvirtinta, jog paslaugų teikėjui atvykus į konteinerio buvimo vietą, bet negalint atitinkamo konteinerio ištuštinti dėl to, kad jis užpildytas netinkamomis atliekomis, būtų apmoka kaip už konteinerio ištuštinimą. Nors apeliantė nurodo, kad analogiškų viešųjų pirkimų atvejais perkančiosios organizacijos įprastai numato, jog tiekėjams apmokama už konteinerio aptarnavimą nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai buvo ištuštintas, tačiau nei viena perkančioji organizacija nėra saistoma kitų perkančiųjų organizacijų paskelbtų pirkimo sąlygų ir neprivalo į jas atsižvelgti.
    5. Apeliantė ginčijo Paaiškinimuose Nr. 1 pateiktą atsakymą į 3 klausimą, teigdama, kad jis yra neteisėtas, nes yra neaišku, kaip bus elgiamasi su atliekomis, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje, kas ir kokiomis sąlygomis turės mokėti už tokių įrenginių sutvarkymą, ar tiekėjui bus atlyginta už tokių atliekų surinkimą ir pristatymą į šį įrenginį. Perkančioji organizacija aiškiai atsakė, kad tokių atliekų tolesnis tvarkymas nėra šio Pirkimo objektas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su teiginiu, kad ne MKA sutvarkymo paslaugos nepatenka į šio Pirkimo objektą ir, nors perkančioji organizacija negali būti įpareigojama pirkti tas paslaugas, kurių ji neketini pirkti, siekia, kad perkančioji organizacija apmokėtų tiekėjams už tokių paslaugų teikimą. Pirkimo sąlygų 1.1 priedo 8.2 punkte aiškiai numatyta, kad sprendimą dėl tokių atliekų tolimesnio tvarkymo, transportavimo, šalinimo ir apmokėjimo tvarkos priima užsakovas, dalyvaujant visoms šalims. Taigi kiekvienas tiekėjas turėjo suprasti, jog atvežtų į MBA ne MKAsutvarkymo paslaugos nepatenka į šio Pirkimo objektą, todėl tiek dėl tokių atliekų sutvarkymo, tiek dėl apmokėjimo tvarkos kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai.
    6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo Paaiškinimuose Nr. 2 pateikto atsakymo į 23 klausimą ir Paaiškinimuose Nr. 3 pateikto atsakymo į 7 klausimą teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalauta informacija apie preliminarų planuojamų įsigyti požeminių ar pusiau požeminių konteinerių kiekį, vietas, kuriose numatoma įrengti konteinerių aikšteles, numatomų įsigyti konteinerių technines specifikacijas, nėra svarbi pasiūlymo rengimui, kadangi ji neturi tiesioginės įtakos kainos nustatymui ir tiekėjo galimybei laimėti Konkursą, ji yra susijusi išimtinai tik su galimais sutarties vykdymo pasikeitimais. Apeliantė nenurodo nei vieno argumento minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai paneigti. Ji yra nepatenkinta tuo, kad jos prašyta informacija nebuvo pateikta Pirkimo dokumentuose, o buvo tik pateikta nuoroda į dokumentą, kuriame ji patalpinta. Tai, kad atsakovė pažodžiui neinkorporavo visos informacijos į Pirkimo sąlygų paaiškinimus, o pateikė nuorodą į dokumentus, savaime nereiškia, kad prašyta informacija nebuvo pateikta ir tai sukėlė sunkumų tiekėjams, norintiems su ja susipažinti.
    7. Apeliantė nepagrįstai ginčija tai, kad Pirkimo sąlygose ir paaiškinimuose Nr. 2 atsakant į 16 bei 18–20 klausimus, nebuvo nurodytas konkretus konteinerių, kurie sudarys konteinerių rezervą, skaičius. Pirkimo sąlygose yra pateikta pakankamai informacijos apie esamų konteinerių komplektų išdėstymą ir kiekį, tam, kad tiekėjai galėtų įvertinti, kiek laisvų konteinerių jiems yra būtina turėti siekiant tinkamai įvykdyti sutartį. 2016 metais pirmą kartą paskelbus konkursą, priešingai nei ginčo Konkurso atveju, Pirkimo sąlygose buvo apibrėžtas konteinerių rezervo dydis – 2 proc. visų esančių konteinerių. Minėto reikalavimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į iš apeliantės gautą paklausimą, kuriuo buvo prašoma paaiškinti, kam yra reikalingas apibrėžtas rezervinių konteinerių kiekis, jei paslaugos teikėjas ir taip privalo aprūpinti konteineriais visus naujus atliekų turėtojus ir pakeisti netinkamus naudoti; kodėl paslaugų teikėjas turi įsigyti visą rezervinių konteinerių kiekį iškart, o ne palaipsniui, kai tam yra poreikis. Taigi pati apeliantė prieš metus laikėsi visiškai kitokios nuomonės dėl būtinumo Pirkimo sąlygose tiksliai apibrėžti konteinerių rezervo dydį ir pateikė visiškai priešingus, lyginant su ieškinyje pateiktais, argumentus, kas papildomai patvirtina apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nepagrįstumą.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

9Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 30 d. paskelbė atvirą konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 185285. Pirkimo objektas skaidomas į šešias dalis: pirmoji Pirkimo objekto dalis – MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugos pirmoje zonoje „Verkiai-Žirmūnai“ (šiaurinė miesto dalis – Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinė Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys); antroji Pirkimo objekto dalis – MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugos antroje zonoje „Antakalnis- Naujoji Vilnia“ (rytinė miesto dalis – Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis); trečioji Pirkimo objekto dalis - MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugos trečioje zonoje „Naujininkai – Paneriai“ (pietinė miesto dalis – Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis, pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis); ketvirtoji Pirkimo objekto dalis - MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugos ketvirtoje zonoje – Pašilaičiai – Lazdynai“ (vakarinė miesto dalis – Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės, Lazdynų seniūnijos); penktoji Pirkimo objekto dalis - MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugos penktoje zonoje „Centras“ (centrinė miesto dalis – Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis); šeštoji Pirkimo objekto dalis – buityje susidarančių didelių gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingų atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos. Pirkimo objekto dalys apibūdintos techninėje specifikacijoje (pirmoji-penktoji Pirkimo objekto dalys – 1.1 priedas; šeštoji Pirkimo objekto dalis – 1.2 priedas) (Pirkimo sąlygų 8 p.).
  2. Ieškovės pateikė pretenzijas ir ieškinius dėl paskelbtų Konkurso sąlygų, kuriais prašė pripažinti neteisėtomis kai kurias Konkurso sąlygas, paaiškinimus, atsakymus į tiekėjų klausimus, taip pat prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti Konkurso sąlygas jų nurodomu būdu arba nutraukti Pirkimo Nr. 185285 procedūras.
  3. Šalių ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, todėl, atsižvelgiant į nuo 2017 m. liepos 1 d. įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje ir į tai, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis senąją VPĮ redakcija, nagrinėjamam ginčui taikytina būtent VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.).

10Dėl UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio skundo

  1. UAB „VSA Vilnius“ 2017 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą paaiškinti ir (ar) patikslinti Konkurso sąlygas. 2017 m. balandžio 20 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymus į ieškovės užduotus klausimus. 2017 m. balandžio 27 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl Konkurso sąlygų 3.1 priedo 66 punkto ir 3.2 priedo 67 punkto. Ieškovė prašė papildyti minėtus punktus ir nustatyti, kad: 1) paslaugų teikėjas turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį vienašališkai tik esant svarbioms priežastims ir įspėjęs apie tai perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius raštu – išsiųsdamas atitinkamą pranešimą registruotu paštu Sutarties rekvizituose nurodytu adresu; 2) Konkurso sąlygų 3.1 ir 3.2 priedus papildyti nuostatomis, kurios apibrėžtų, kokias priežastis perkančioji organizacija laiko svarbiomis; 3) nustatyti tvarką, kaip ir kas kompensuos paslaugų teikėjų papildomas išlaidas, susijusias su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu, kokiu maksimaliu atstumu turės būti transportuojamos atliekos, kai jos bus nepriimamos MBA. 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės pretenzija buvo atmesta. 2017 m. gegužės 9 d. UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. A39-445; pripažinti „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 185285 sąlygų 3.1 priedo 66 punktą ir 3.2 priedo 67 punktą neteisėtais ir juos panaikinti; pripažinti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016 dalį, kuria buvo įpareigota patikslinti (pakeisti) atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ sąlygas – aiškiai nurodyti, kas ir kaip kompensuos paslaugų teikėjų papildomas išlaidas, susijusias su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu; nutraukti Pirkimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „VSA Vilnius“ ieškinį, ex officio nutraukti Pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) teismas netinkamai aiškino CK 6.217, 6.218, 6.221 ir 6.271 straipsnių nuostatas dėl sutarties pasibaigimo pagrindų ir pareigos tęsti sutarties įsipareigojimus pasibaigus sutarčiai; 2) teismas nepasisakė dėl ekstremalių situacijų atveju atsirasiančių kaštų, kai MKA negalės būti transportuojamos į MBA įrenginius, kompensavimo tvarkos; 4) teismas neįvertino aplinkybės, kad visi ieškinius pateikę tiekėjai iš esmės ginčijo tas pačias Pirkimo sąlygas.
  3. Ieškovė ieškinyje ginčijo ir prašė panaikinti Konkurso sąlygų 3.1 priedo (vienos iš sutarčių projektas) 66 punktą taip pat 3.2 priedo (vienos iš sutarčių projektas) 67 punktą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė skunde bando įrodyti ne tik tai, kad ginčijami Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 66 punktas ir 3.2 priedo 67 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o ir tai, kad neteisėtas ir naikintinas yra Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 10 punktas bei Pirkimo sąlygų 3.2 priedo 11 punktas, kuriuose numatyta tiekėjo pareiga sutarties nutraukimo prieš terminą atveju užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą dar iki 6 mėnesių.
  4. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.
  5. Atkreiptinas dėmesys ir į viešųjų pirkimų bylų specifiką. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia (liet. be kita ko), dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje.
  6. Ieškovei UAB „VSA Vilnius“ nei pretenzijoje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijus Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 10 punkto teisėtumo, teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
  7. Pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Tuo atveju, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą, kas nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.
  8. Apeliantė tvirtina, kad Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 66 punkto ir 3.2 priedo 67 punkto nuostatos prieštarauja CK 6.721 straipsnio 2 daliai, pačios atsakovės išreikštai valiai dėl viešojo pirkimo sutarties ilgalaikio termino, VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo ir racionalumo principams, CPK 6 straipsniui, taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viešojo pirkimo sutarties pasibaigimo momentą prilygino ne 6 mėnesių po tiekėjų įspėjimo perkančiajai organizacijai apie sutarties nutraukimą pabaigai, o šį laikotarpį, vadovaudamasis Konkurso sąlygų 3.1 priedo 10 punktu ir 3.2 priedo 11 punktu, prilygino 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė prašė pakeisti ginčijamą sutarties nuostatą, suteikiant paslaugos tiekėjui teisę nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių, bei papildyti ją nuostatomis, kuriuos apibrėžtų kokias nuostatas perkančioji organizacija laikys svarbiomis.
  9. Pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 8 punkte numatyta, kad viešojo pirkimo sutartyje, jeigu ji sudaroma raštu, turi būti numatyta jos nutraukimo tvarka. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo sąlygose dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu – ir pirkimo sutartyje. Pagal VPĮ pirkimo sutarties šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos, tačiau jos yra ribojamos imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).
  10. Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 66 punktas ir 3.2 priedo 67 punktas numato, kad paslaugų teikėjas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai įspėjęs apie tai užsakovą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius raštu – išsiųsdamas atitinkamą pranešimą registruotu paštu sutarties rekvizituose nurodytu adresu.
  11. Paslaugų tiekėjo teisę vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuoja CK 6.721 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tiekėjas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 2 dalies pagrindu, neprivalo remtis kliento kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant kliento kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo bendrosios sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 str. 1, 3 d.) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Taigi CK 6.721 straipsnyje yra įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka, lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje.
  12. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, kas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, jog CK leidžia numatyti kitokią, negu numatyta CK 6.721 straipsnyje, atlygintinių paslaugų sutarties nutraukimo tvarką, kas suponuoja išvadą, jog CK 6.721 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, t. y. leidžianti šalims susitarti dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos – tiek dėl griežtesnės, tiek dėl paprastesnės. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos ir suteikė tiekėjui papildomų galimybių nutraukti sutartį vienašališkai, tiekėjas turi teisę jomis pasinaudoti ir tokios sutarties nuostatos negali būti vertinamos kaip neteisėtos.
  13. Taigi atlygintinų paslaugų teikimo sutartys tiekėjo iniciatyva gali būti nutraukiamos dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str.), tiek dėl svarbių priežasčių (CK 6.721 str. 2 d.), tiek ir savarankiškais sutartyje numatytais pagrindais (CK 6.217 str. 2 d.).
  14. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nustatė tokią vienašališko sutarties nutraukimo tvarką, pagal kurią tiekėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį raštu įspėjęs apie tai užsakovą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius.
  15. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą.
  16. Pirkimo sąlygų 3.1 priedo 66 punktas ir 3.2 priedo 67 punktas negali būti aiškinami atskirai nuo Konkurso sąlygų 3.1 priedo 10 punkto ir 3.2 priedo 11 punkto, kurie numato, kad paslaugų tiekėjas sutarties prieš terminą nutraukimo atveju privalo užtikrinti nepertraukiamą paslaugų tiekimą 6 mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos, kas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, suponuoja išvadą, jog 6 mėnesių įspėjimo terminas ir įsipareigojimas tęsti paslaugų tiekimą dar 6 mėnesis nuo sutarties nutraukimo sudaro 12 mėnesių terminą, kuris laikytinas protingu ir pakankamu naujam konkursui organizuoti. Šios Pirkimo sąlygos užtikrina viešąjį interesą ir šalių lygybę, t. y. neriboja tiekėjo teisės apsispręsti nutraukti sutartinius teisinius santykius, ir užtikrina visuomenės interesą nepertraukiamai gauti MKA surinkimo ir vežimo paslaugas.
  17. Viešųjų pirkimų sutarčių projektų 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo, kas leidžia daryti išvadą, jog sutartyje nustačius, kad sutarties nutraukimo atveju tiekėjas privalo užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą dar tam tikrą laikotarpį (iki 6 mėnesių), sutartiniai santykiai baigsis tik tada, kai visos, įskaitant ir šią tiekėjo pareigą, bus įvykdytos. Teikiant paslaugas dar papildomai 6 mėnesius, galios šio Pirkimo metu sudarytos sutarties sąlygos, susijusios su suteiktų paslaugų apmokėjimu, vykdymu ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės samprotavimai, kad sutartis be jokio teisinio pagrindo bus tęsiama ir po jos nutraukimo.
  18. Atkreiptinas dėmesys ir į Konkurso sąlygų 3.1 priedo 57 punktą, kuriame įtvirtinta paslaugų tiekėjo atsakomybė – jei paslaugų teikėjas nutraukia sutartį vienašališkai, užsakovas turi teisę į visą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, gina perkančiosios organizacijos interesus nuo tiekėjų piktnaudžiavimo minėta teise nutraukti vienašališkai sutartį įspėjus užsakovą ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius.
  19. Taigi visos šios Pirkimo sąlygos buvo įtvirtintos tam, kad būtų užtikrintas viešasis interesas, t. y. visuomenės interesas gauti nepertraukiamas MKA surinkimo ir vežimo paslaugas, neapribota šalių apsisprendimo laisvė bei apsaugota perkančioji organizacija nuo neteisėtų tiekėjų veiksmų.
  20. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad ieškovė niekaip nepagrindžia, kaip jos ginčijamos Konkurso 3.1 priedo 66 punkto ir 3.2 priedo 67 punkto sąlygos pažeidžia subjektines jos, kaip viešojo pirkimo dalyvės, teises ir/ar teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtuose Konkurso sąlygose numatyta galimybė tiekėjui vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus užsakovą prieš šešis mėnesius, yra palanki visiems tiekėjams, įskaitant ir pačią ieškovę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes jis nėra suinteresuotas CPK 5 straipsnio prasme, ir viešojo intereso, kadangi jis nėra nurodytas CPK 49 straipsnyje kaip teisę ginti viešąjį interesą turintis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
  21. Ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016 įpareigojo atsakovę aiškiai nurodyti, kaip ir kas kompensuos paslaugų teikėjų papildomas išlaidas, susijusias su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu, tačiau perkančioji organizacija, vykdydama ginčo Pirkimą, vietoj to, kad vykdytų minėtą teismo sprendimą, apskritai nepagrįstai pašalino bet kokias nuostatas, susijusias su atliekų transportavimo ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimo atlyginimu. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės teigimu, šių aplinkybių visiškai netyrė ir nepagrįstai nurodydamas, kad MKA transportuoti į ne MBA įrenginius, nėra šio Pirkimo objektas.
  22. VPĮ 93 straipsnio 1 dalis numato, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje numatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimu, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo; 5) sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
  23. Pasisakant dėl minėtų apeliantės argumentų pagrįstumo, visų pirma, pastebėtina, kad ieškovė neprašė panaikinti ar patikslinti tam tikrų sąlygų, susijusių su atliekų transportavimo ne į MBA įrenginius ir tokių saugojimo atlyginimu, o reikalavo pripažinti, jog atsakovė netinkamai vykdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016. Sutiktina su atsakove, kad tokio pobūdžio reikalavimas, kaip jis buvo suformuluotas, apskritai negalėjo būti reiškiamas, nes pripažinimas, jog tam tikras subjektas netinkamai įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra juridinis faktas, kurį galima nustatyti atskiru teismo sprendimu. Ieškovei išaiškintina, kad įsiteisėjusių teismo sprendimo nevykdymo klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą. Reikalavimas, kad asmuo nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, negali būti savarankišku kitos civilinės bylos dalyku.
  24. Bet kuriuo atveju nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016, įpareigojo atsakovę aiškiai nurodyti, kaip ir kas kompensuos paslaugų teikėjų papildomas išlaidas, susijusias su atliekų transportavimu ne į MBA įrenginius ir tokių atliekų saugojimu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-396-798/2017, pripažino, kad viešasis pirkimas negali vykti pagal neteisėtas sąlygas ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą - nutraukė atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 175611) pirkimo procedūras. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje aiškiai konstatavo, kad atsakovė negali būti įpareigojama tikslinti viešojo pirkimo sąlygas ir nutraukė 2016 m. vykusio konkurso (pirkimo Nr. 175611) procedūras. Nutraukus viešojo pirkimo procedūras, pirkimas laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 4 d. 3 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime numatyto įpareigojimo tikslinti pirkimo Nr. 175611 sąlygas.
  25. Nors tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas minėtuose procesiniuose sprendimuose buvo konstatavęs, pirkimo sąlygų, susijusių su papildomu išlaidų už atliekų transportavimą ir saugojimą atlyginimo tvarkos nustatymu neaiškumą ir dviprasmiškumą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo Konkursas nėra tapatus pirkimui Nr. 175611, kadangi skiriasi pirkimų objektai. Pažymėtina, kad tik perkančiajai organizacijai priklauso diskrecijos teisė apibrėžti pirkimo objektą ir jį apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos manymu, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą (VPĮ 24 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė Pirkimo sąlygų 5 punkte yra aiškiai nustačiusi, kad šiuo Pirkimu perkamos tik MKA surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į Vilniaus regioninio MBA įrenginius, esančius Jočionių g. 13, Vilniuje, paslaugos. Taigi buvo nurodytas tikslus vietos, į kurią MKA nepriklausomai nuo to, ar MBA vykdys jų tolesnį tvarkymą, turi būti pristatomos, adresas. Net ir tuo atveju, jei MBA įrenginių veikla būtų sutrikusi, surinktos MKA turėtų būti atvežamos ir iškraunamos ne kažkur kitur, o Vilniaus MBA laikino saugojimo zonose. Tiekėjai neturėtų pareigos ir teisės surinktas MKA vežti į kitą negu Pirkimo sąlygose nurodytą vietą. Iš minėto Pirkimo objekto apibrėžimo matyti, kad atsakovė ginčo Pirkimu nesiekia pirkti MKA transportavimo nuo MBA įrenginių į kitą saugojimo vietą ir jų saugojimo paslaugų, kaip tai buvo daryta 2016 metais vykusio pirkimo Nr. 175611 metu, todėl ji nagrinėjamu atveju ir neturėjo Pirkimo sąlygose numatyti papildomų tiekėjų išlaidų, kurios galbūt būtų patirtos dėl atliekų transportavimo į kitus rūšiavimo įrenginius ir atliekų saugojimo, kompensavimo tvarkos. Taigi atsakovei atitinkamai pakoregavus pirkimo sąlygas ir atsisakius teisės reikalauti iš tiekėjų esant poreikiui MKA iš MBA įrenginių į kitus rūšiavimo įrenginius ar į kitą saugojimo vietą, nėra pagrindo ir išvadai, kad ginčijamose Pirkimo sąlygose yra išlikęs ankstesniame pirkime Nr. 175611 buvęs sąlygų dviprasmiškumas ir neaiškumas.
  26. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant Pirkimo sąlygų aiškumo, Konkurso sąlygų 5 punkte papildomai buvo nurodyta, kad tolesnis MKA transportavimas, t. y. nuo MBA į kitą saugojimo vietą, bus organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad atsakovė arba kita įgaliota/atsakinga perkančioji organizacija galės įstatyme nustatyta tvarka atlikti atskirą viešąjį pirkimą ir sudaryti sutartį su kitu tiekėju, kuris, esant reikalui, vykdys tarpmiestinį MKA transportavimą iš MBA įrenginių Jočionių g. 13, į kitą vietą, arba MKA transportavimą iš MBA įrenginių į kitą saugojimo/perdirbimo vietą galės organizuoti kitais teisėtais būdais. Taigi tokių situacijų riziką, kai MKA nebus galima transportuoti į MBA įrenginius, nagrinėjamu atveju prisiėmė pati perkančioji organizacija.
  27. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad tuo atveju, jei dėl MKA vežimo ne į MBA įrenginius transportavimui būtų paskelbtas naujas viešasis pirkimas, perkančioji organizacija dėl tų pačių paslaugų teikimo vienu metu turėtų dvi galiojančias paslaugų teikimo sutartis, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Šiuo Pirkimu yra perkamos ne tik MKA vežimo paslaugos (BVPŽ kodas Nr. 90512000-9), bet ir MKA surinkimo paslaugos (BVPŽ kodas Nr. 90511200-4). Tuo tarpu, esant poreikiui Vilniaus mieste surinktas MKA transportuoti į kito Lietuvos regiono MBA, būtų perkamos tik Vilniaus mieste surinktų MKA vežimo iš Vilniaus regiono MBA įrenginių į kitame Lietuvos regione esančius MBA įrenginius paslaugos, kas leidžia daryti išvadą, kad sudaromos viešojo pirkimo sutartys nebūtų analogiškos.
  28. Apeliantė skunde akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sąlygų teisėtumą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškinius dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir Konkurso sąlygų neteisėtumo pareiškė didžioji dalis Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų.
  29. Vien tai, kad to paties pirkimo keletas tiekėjų inicijuoja teisminius ginčus, jokiu būdu negali reikšti, kad viešasis pirkimas yra vykdomas pažeidžiant skaidrumo principą ir per se (liet. pats savaime) nereiškia pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pasisakant šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nors ieškovė UAB „Ecoservice“ ir buvo pareiškusi panašius reikalavimus kaip ir apeliantė bei nuosekliai siekė Pirkimo procedūrų nutraukimo, tačiau, nustačius, jog jos pasiūlyta kaina keturiose iš šešių Pirkimo objekto dalių yra mažiausia, ji apeliacinio skundo, nors jos ieškinys analogiškai kaip ir kitų ieškovių buvo atmestas kaip nepagrįstas, neteikė ir teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nebekvestionavo. Kas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti prielaidą, jog nagrinėjamu atveju galimybė suprasti Pirkimo sąlygas priklausė ne nuo pačių sąlygų turinio ir jo aiškumo, o nuo kitų aplinkybių.
  30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta spręstina, kad, atmesdamas ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

11Dėl UAB „Ekonovus“ apeliacinio skundo

  1. Iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A39-479/17(3.10.15-UK8) (toliau – Paaiškinimai Nr. 1), 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A39-480/17(3.10.15-UK8) (toliau – Paaiškinimai Nr. 2) ir 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A39-481/17(3.10.15-UK8) (toliau – Paaiškinimai Nr. 3) pateikė atsakymus į klausimus ir tokiu būdu paaiškino/patikslino Pirkimo sąlygas ieškovei UAB „Ekonovus“. Ši ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. atsakovei pateikė pretenziją, kurioje prašė paaiškinti Paaiškinimuose Nr. 1 pateiktus paaiškinimus/atsakymus į 2 ir 3 klausimus; Paaiškinimuose Nr. 2 pateiktus paaiškinimus/atsakymus į 1–3, 16, 18–20, 23, 25 klausimus; Paaiškinimuose Nr. 3 pateiktą paaiškinimą/atsakymą į 7 klausimą bei patikslinti Konkurso sąlygas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų reguliavimas. 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu UAB „Ekonovus“ pretenzija buvo atmesta. 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Ekonovus“ ieškinys, kuriame ieškovė prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Paaiškinimuose Nr. 1, Paaiškinimuose Nr. 2, Paaiškinimuose Nr. 3 pateiktus Pirkimo sąlygų paaiškinimus/patikslinimus: Paaiškinimuose Nr. 1 pateiktus paaiškinimus/atsakymus į 2 ir 3 klausimus; Paaiškinimuose Nr. 2 pateiktus paaiškinimus/atsakymus į 1-3, 16, 18-20, 23, 25 klausimus; Paaiškinimuose Nr. 3 pateiktą paaiškinimą/atsakymą į 7 klausimą; pripažinti viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos“, pirkimo Nr. 185285, sąlygas neteisėtomis; nutraukti Pirkimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu UAB „Ekonovus“ ieškinį atmetė.
  2. Ieškovė UAB „Ekonovus“ su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Ekonovus“ ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Paaiškinimų Nr. 2 atsakymų 1–3 klausimus tariamą teisėtumą, nepagrįstai apsiribojo formaliu Pirkimo objekto apibrėžimu ir suabsoliutino perkančiosios organizacijos teisę apibrėžti pirkimo objektą; 2) teismas, konstatuodamas tariamą Paaiškinimų Nr. 2 atsakymo į 25 klausimą teisėtumą, nepagrįstai suabsoliutino perkančiosios organizacijos argumentus, kad perkančioji organizacija nėra suinteresuota baudų skyrimu, ir nepagrįstai suabsoliutino CK 6.256 straipsnio 4 dalies taikymą šiuo atveju; 3) teismas išimtinai formaliai ir abstrakčiai vertino perkančiosios organizacijos Paaiškinimų Nr. 1 atsakymą į 2 klausimą, Pirkimo sąlygų tikslumo, aiškumo užtikrinimo pareigą perkeldamas tiekėjui; 4) teismas, konstatuodamas Paaiškinimų Nr. 1 atsakymo į 3 klausimą teisėtumą, pernelyg suabsoliutino perkančiosios organizacijos deklaratyvų paaiškinimą, jog atliekos, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje, nėra šio Pirkimo objektas; 5) teismas, konstatuodamas Paaiškinimų Nr. 2 atsakymo į 23 klausimą ir Paaiškinimų Nr. 3 atsakymo į 7 klausimą teisėtumą, nepagrįstai sprendė, kad aptarnaujamų konteinerių skaičius bei jų techninės savybės neturi įtakos pasiūlymo kainos kintamosios dalies apskaičiavimui ir tiekėjo galimybei laimėti Konkursą, ir kad informaciją apie planuojamų įrengti aikštelių skaičių, konteinerių technines specifikacijas ir t. t. buvo galima rasti kito atsakovės vykdomo pirkimo dokumentuose; 6) teismas, konstatuodamas Paaiškinimų Nr. 2 atsakymų į 16 bei 18–20 klausimus teisėtumą, neteisėtai konteinerių skaičiaus (rezervo) nustatymo riziką perkėlė išimtinai tiekėjui.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės visi ieškovės UAB „Ekonovus“ apeliacinio skundo argumentai yra susiję su Pirkimo sąlygų neaiškumu/netikslumu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs perkančiosios organizacijos pareigą laikytis skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija).
  4. Siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
  5. Iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija Paaiškinimuose Nr. 2 atsakė į ieškovės pateiktus klausimus: „1. Kiek dienų per kalendorinius metus Vilniaus regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai dėl techninių kliūčių ar kitų priežasčių gali negalėti priimti Vilniaus miesto teritorijoje surinktų mišrių komunalinių atliekų (Konkurso sąlygų 5 punktas)? 2. Į kokią kitą atliekų priėmimo vietą pagal Konkurso sąlygas turėtų būti pristatomos surinkto atliekos, jei Vilniaus regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai negalėtų priimti Vilniaus miesto teritorijoje mišrių komunalinių atliekų (Konkurso sąlygų 5 punktas)? 3. Kas ir kokia tvarka kompensuotų tiekėjo kaštų padidėjimą pristatant surinktas atliekas į kitą atliekų surinkimo vietą?“. Atsakydama į minėtus klausimus, atsakovė apsiribojo nurodymu, kad ginčo Pirkimu yra perkamos tik MKA surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į Vilniaus regiono MBA įrenginius, esančius Jočionių g. 13, Vilniuje, paslaugos. Papildomai pažymėjo, kad, jeigu Vilniaus regiono MBA įrenginiai negalės priimti Vilniaus teritorijoje surinktų atliekų, perkančioji organizacija jų pristatymą į kitą priėmimo vietą organizuos teisės aktų nustatyta tvarka.
  6. Minėti klausimai, iš esmės yra susiję su Pirkimo sąlygų 5 punkto, kuriame yra apibrėžtas Pirkimo objektas – mišrių komunalinių atliekų (MKA) surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į Vilniaus regiono mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, esančius Jočionių g. 13, Vilniuje, paslaugos, aiškinimu.
  7. Viešųjų pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiai organizacijai) ar tretiems asmenims reikalingų priekių paslaugų ar darbų, racionalia naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 2 str. 2 d.), t.y. viešasis pirkimas skirtas perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimui.
  8. Tiek lingvistinis, tiek sisteminis Konkurso sąlygų 5 punkto aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ginčo Pirkimu atsakovė siekia įsigyti tik MKA surinkimo ir vežimo į MBA įrenginius, esančius Jočionių g.13 Vilniuje, paslaugas. Dėl atliekų vežimo į kitus apdorojimo įrenginius, t. y. tuos įrenginius, kurie yra ne Jočionių g. 13, Vilniuje, bus organizuojamas kitas viešasis pirkimas arba kitas teisės aktuose nustatytas paslaugų įsigijimo būdas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėtas Pirkimo objekto apibrėžimas yra aiškus, nedviprasmiškas bei neprieštaraujantis VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatoms, ir kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos atsakyti į klausimus, susijusius su būsimos sutarties galimomis vykdymo rizikomis, nes MKA vežimo į kitą nei Konkurso sąlygų 5 punkte nurodytą vietą, nėra šio Pirkimo dalykas.
  9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Ekonovus“ kelia klausimą dėl sąvokos „pristatyti iki MBA“ neaiškumo, tačiau pastebėtina, kad ieškovė nei pretenzijoje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl minėtos formuluotės, klausimas buvo keliamas tik dėl Paaiškinimuose Nr. 2 pateiktų atsakymų į 1–3 klausimus teisėtumo ir išsamumo, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina (VPĮ 93 str. 3 d.).
  10. Ieškovė UAB „Ekonovus“ buvo pateikusi klausimą: „Konkurso sąlygose nurodyta, kad paslaugos tiekėjui bus taikomos baudos už sutarties pažeidimus, padarytus ne dėl užsakovo kalės. Ar tai reiškia, jog paslaugos tiekėjui bus taikomos baudos , jei pažeidimai bus padaryti dėl trečiųjų asmenų kaltės? Kodėl minima sąlyga nėra susieta tik su tiekėjo kaltė?“. Perkančioji organizacija Paaiškinimuose Nr. 2, pateikdama atsakymą į 25 klausimą, nurodė, kad Konkurso sąlygų 1.1 priedo 16.7 ir sutarties projekto 30 punkte aiškiai nurodyta, kaip bus tikrinama skunduose išdėstyta informacija ir kaip vyks baudos skyrimas tiekėjui, pačios baudos ir atvejai, kai jos taikomos detaliai išdėstyti 29.4 punkte. Perkančioji organizacija nėra suinteresuota nuolatiniu baudų skyrimu, ji tikisi tiekėjo sąžiningumo ir geranoriškumo“. Apeliantės teigimu, vertindamas minėto perkančiosios organizacijos atsakymo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino CK 6.256 straipsnio 4 dalies taikymą šiuo atveju.
  11. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.).
  12. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 1 dalis taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Šioje normoje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalis, įtvirtinta XXII skyriaus antrame skirsnyje „Sutartinė atsakomybė“, nustato: kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal bendrąją taisyklę kaltė yra būtina sutartinės atsakomybės sąlyga, o griežta atsakomybė taikoma išimtiniais atvejais. Remiantis nurodytomis CK normomis, prie išimčių priskirtini tie atvejai, kai konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančios normos arba šalių sudaryta sutartis numato, kad atsakomybė yra griežta, ir kai sutartį pažeidusi šalis yra įmonė (verslininkas).
  13. Tai, kad sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiu atveju, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
  14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad CK 6.256 straipsnio 4 dalyje išdėstyta teisės norma pagal savo reguliavimo pobūdį neabejotinai yra dispozityvioji, t. y. leidžianti šalims susitarti dėl kitokių sąlygų nei nustatyta normoje; joje ne tik nėra jokio aiškaus draudimo ar įpareigojimo, būdingo imperatyviajai teisės normai, bet ir expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išdėstytas leidimas sutartyje numatyti kitokias atsakomybės sąlygas nei nustatyta teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Tačiau vien ta aplinkybė, kad tai, kad CK 6.256 straipsnio 4 dalyje yra numatyta išlyga, jog sutartyje gali būti numatyta kitokia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo tvarka, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija privalėjo Pirkimo sąlygose nustatyti, jog tiekėjams baudos bus skiriamos tik už pažeidimus, padarytus dėl jų kaltės.
  15. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jam iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015).
  16. Minėto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Sutarties sąlyga, kurioje paslaugų tiekėjui numatyta atsakomybė už netinkamą prievolių vykdymą be kaltės neprieštarauja įstatymams ir yra leidžiama. Pastebėtina, kad analogišku aspektu jau kartą Lietuvos apeliacinio teismas buvo pasisakęs 2017 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-396-798/2017, kurioje buvo nagrinėtos 2016 m. vykusio pirkimo Nr. 175611 konkurso sąlygų, įskaitant ir sąlygą, numatančią griežtąją tiekėjo atsakomybę už sutarties pažeidimus, teisėtumas.
  17. Teisėjų kolegijos nuomone, griežtosios tiekėjo atsakomybės už sutarties pažeidimus taikymą nagrinėjamu atveju pateisina ir ginčo Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų svarba visuomenei, kas suponuoja išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti tokias sutarties sąlygas, kurios maksimaliai užtikrintų tinkamą ir sklandų sutarties vykdymą.
  18. Ieškovė UAB „Ekonovus“ buvo pateikusi atsakovei klausimą Nr. 2: „Konkurso sąlygų 1.1 priedo 7.1.10.3 punkte numatyta, kad konteineris pripildytas ne MKA ištuštinamas: sekančio MKA vežimo metu, jei konteineryje yra tinkamos vežimui atliekos; jei bendro naudojimo konteineryje vėl randamos netinkamos atliekos, jis turi būti ištuštinamas tik patvirtinus Užsakovui. Už tokio konteinerio ištuštinimą Atliekų turėtoją Užsakovas apmokestina papildomai. Paslaugos tiekėjui apmokamos įprasta tvarka. Tiekėjas atkreipia dėmesį, jog dėl kiekvieno atvykimo į konteinerio buvimo vietą bus patiriami kaštai, nepriklausomai nuo to, kokiomis atliekomis konteineris bus pripildytas. Todėl tiekėjas prašo paaiškinti, ar paslaugos tiekėjui tokais atvejais (kai atvykstama į konteinerio buvimo vietą ir randamas konteineris, pripildytas ne MKA, kuris nėra tuštinamas) bus apmokama, kaip už konteinerio pakėlimą?“. Atsakovė Paaiškinimuose Nr. 1 atsakyme į 2 klausimą nurodė, kad tokiais atvejais tiekėjas neturi jo ištuštinti, o turi pranešti užsakovui. Tiekėjui bus apmokama tik už konteinerio pakėlimą ir atliekų svorį tik užsakovui leidus ištuštinti tokį konteinerį, kas ir nurodyta Konkurso sąlygų 1 priedo 7.10 punkte.
  19. Konkurso sąlygų 1.1 priedo 7.10.3 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas, nustatęs, kad konteineris pripildytas ne MKA, tokius konteinerius ištuština sekančio MKA išvežimo metu, jei konteineryje yra tinkamos vežimui atliekos; jei bendro naudojimo konteineryje vėl randamos netinkamos atliekos, jis turi būti ištuštinamas tik patvirtinus užsakovui. Sprendimą dėl tokio konteinerio ištuštinimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną priima užsakovas. Už tokio konteinerio ištuštinimą atliekų turėtoją užsakovas apmokestina papildomai. Paslaugos teikėjui apmokama įprasta tvarka.
  20. Iš minėtos Konkurso sąlygos matyti, kad tuo atveju, jeigu konteineriai bus panaudoti ne pagal paskirtį – pripildyti ne MKA, tiekėjas apie tai privalės pranešti užsakovui, o užsakovas, gavęs tokią informaciją, atsižvelgdamas į tai, kokiomis medžiagomis yra pripildytas konteineris, spręs dėl tolesnio jo tvarkymo. Jeigu užsakovas nuspręs, kad tiekėjas gali jį ištuštinti ir vežti jame esančias atliekas į Vilniaus regiono MBA įrenginius, tiekėjui bus apmokėta už tokio konteinerio ištuštinimą bendra tvarka. Tuo atveju, jeigu konteineriai bus pripildyti tokiomis medžiagomis, kurių tiekėjas neturės teisės vežti į MBA įrenginius, tokio konteinerio aptarnavimą ir jame esančių medžiagų transportavimą atsakovė privalės organizuoti ir apmokėti atskirai.
  21. Kaip nepagrįsta vertintina apeliantės pozicija, kad tiekėjas, atvykęs į konteinerio buvimo vietą, tačiau negalėdamas atitinkamo konteinerio ištuštinti dėl to, jog jis pripildytas netinkamomis atliekomis, patiria iš esmės tas pačias išlaidas (išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu darbuotojams, kuro išlaidos, transporto priemonių amortizacijos išlaidos ir pan.), kaip ir tuo atveju, jei konteineris būtų pakeliamas ir ištuštinamas, tačiau už tai nebus atlyginama. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo sutarties 13 punkte yra nustatyta, kad tiekėjui bus mokama pastovioji kainos dalis bei kintamoji kainos dalis, apskaičiuojama pagal faktiškai aptarnautų konteinerių kiekį ir surinktą MKA svorį naudojant fiksuotus įkainius, pateiktus Sutarties priede Nr. 2. Taigi nuo faktiškai aptarnautų konteinerių skaičiaus ir surinktų MKA kiekio priklausys tik kintama kainos dalis. Važiavimo išlaidų kaštai, išlaidos, susijusios su darbuotojų atlyginimu ir pan. bet kuriuo atveju visada bus įtraukiamos į pastoviąją kainos dalį ir atlyginamos nepriklausomai nuo konteinerių ištuštinimo/neištuštinimo fakto.
  22. Situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad analogiškų viešųjų pirkimų atvejais perkančiosios organizacijos įprastai pirkimo sąlygose nustato, jog už paslaugų teikėjo veiksmus, fiksuojant atitinkamus duomenis apie pažeidimus ir informuojant užsakovą apie nuo paslaugų teikėjo nepriklausančias aplinkybes, trukdančias ištuštinti konteinerį, paslaugų teikėjui apmoka įprasta tvarka, taikant konteinerio ištuštinimo įkainį. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygų vertinimas pagal panašių pirkimo sąlygų kriterijų nėra teisės ir teisės aiškinimo bei taikymo precedentų pagrindu pripažįstamas kaip lemiantis ginčo santykio teisėtumo (neteisėtumo) vertinimą, todėl nustačius, kad ginčo sąlyga yra teisėta, jos teisėtumo testas pagal įprastinės perkančiųjų organizacijų pirkimo sąlygų reikalavimų praktikos kriterijų neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016).
  23. Pagal Konkurso sąlygų 1.1 priedo 8.2 punktą, jeigu paslaugos tiekėjui atvežus MKA ir jas iškrovus atliekų apdorojimo įrenginių (MBA) operatorius ar UAB „VAATC“ nustato, kad Paslaugos tiekėjo šiukšliavežis kartu su MKA atvežė draudžiamas apdoroti atliekas, tokį atvejį privalo fiksuoti atliekų apdorojimo įrenginių operatorius, paslaugos tiekėjas ir UAB „VAATC“ atstovai. Paslaugos tiekėjas privalo nedelsdamas informuoti užsakovą apie tokį atvejį. Sprendimą dėl tokių atliekų tolimesnio tvarkymo, transportavimo šalinimo ir apmokėjimo tvarkos priima užsakovas, dalyvaujant visoms šalims. Ieškovė prašė paaiškinti, kas ir kokiomis sąlygomis turės mokėti už atliekų, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje, sutvarkymą. Perkančioji organizacija atsakė, kad tokių atliekų sutvarkymas nėra šio Konkurso pirkimo objektas, todėl ir jų tvarkymo apmokėjimo tvarka nėra nurodyta. Apeliantė ginčija tokį perkančiosios organizacijos atsakymą, tvirtindama, kad ir po atsakovės atsakymo nepaaiškėjo, kaip bus elgiamasi su atliekomis, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje, kas ir kokiomis sąlygomis turės sumokėti už tokių atliekų sutvarkymą, ar tiekėjui bus atlyginama už tokių atliekų surinkimą ir pristatymą į šį įrenginį.
  24. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė Pirkimo vykdymo metu atsakovės neklausė, kokie veiksmai bus atliekami, kai teikėjas į MBA įrenginius atveš ne MKA, ieškovės klausimas buvo orientuotas į tai, kas ir kokiomis sąlygomis apmokės už atliekų, kurias draudžiama apdoroti MBA įrenginyje, sutvarkymą. Atsakydama į minėtą klausimą, perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kad tokių atliekų tolesnis tvarkymas nėra šio Pirkimo objektas, todėl Pirkimo sąlygose ir nėra detalizuota atsiskaitymo už jų sutvarkymą tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakymas atitiko Pirkimo sąlygų 5 punktą, kuriame apibrėžtas Pirkimo objektas, ir Pirkimo sąlygų 1.1 priedo 8.2 punktą, kuriame aiškiai numatyta, kad sprendimą dėl tokių atliekų tolimesnio tvarkymo, transportavimo, šalinimo ir apmokėjimo tvarkos priims užsakovas, dalyvaujant visoms šalims, kas reiškia, kad kiekvienu atveju, kai į MBA įrenginius atvežus atliekas bus konstatuota, jog tai ne MKA, tokia situacija bus sprendžiama individualiai ir nustatoma, kas, kokiu pagrindu ir kokius veiksmus atliks su atvežtomis ne MKA, bei kam ir kaip bus atlyginama už tokių atliekų sutvarkymą.
  25. Konkurso sąlygų 1.1 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1.8 punkte nustatyta, kad konteinerių pakėlimo skaičiaus sumažėjimas bei kitų šiukšliavežių poreikis prie daugiabučių namų įrengus požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikšteles dalyje dabartinių daugiabučių konteinerių antžeminių konteinerių aikštelių vietų; 2017–2018 metais planuojama įrengti ne mažiau kaip 20 požeminių (centre ir reprezentacinėse miesto dalyse), ir ne mažiau kaip 540 pusiau požeminių konteinerių aikštelių Vilniaus mieste – kiekvienoje savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo – apytiksliai vienodą skaičių.
  26. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai klausimą Nr. 23, kuriuo klausė, kokių techninių specifikacijų požeminius ir pusiau požeminius konteinerius numatoma įrengti Vilniaus miesto savivaldybėje Konkurso sutarties galiojimo metu. Taip pat ieškovė domėjosi, jeigu bus įrengti kitokių techninių specifikacijų požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai ir dėl to tiekėjas patirtų papildomų kaštų dėl įrangos įsigijimo, kas ir kokia tvarka atlygins tokius kaštus. Pateikdama klausimą Nr. 7, ieškovė prašė nurodyti numatomų požeminių konteinerių tipus (modelius) bei jų ištuštinimo būdus. Perkančioji organizacija atsakė, kad CVP IS yra paskelbusi informaciją apie preliminarų planuojamų įsigyti požeminių ar pusiau požeminių konteinerių kiekį, vietas; tikslūs konteinerių aikštelių ir konteinerių jose kiekiai paaiškės tik įvykdžius viešojo pirkimo atviro konkurso būdu procedūras, siūlė tiekėjams vadovautis paskelbtąja informacija.
  27. Atsakovė šiuo metu vykdo investicinį projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“, kuris yra numatomas finansuoti iš Europos sąjungos lėšų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšų; bendra numatyta projekto vertė – 10 mln. Eur (su PVM), šia suma bus finansuojamas viešasis aikštelių įrengimo darbų ir konteinerių pirkimas. Išviešintame techninės specifikacijos projekte yra numatyti planuojamų įrengti aikštelių minimalūs ir maksimalūs skaičiai, konteinerių techninės specifikacijos, reikalavimai konteinerių talpykloms, pakėlimo ir ištuštinimo konstrukcijoms, įvardinti planuojamų įrengti komunalinių atliekų surinkimo aikštelių tipai ir kt. Nors ir sutiktina su apeliante, kad visa informacija, susijusi su pirkimu, turi būti pateikta konkretaus pirkimo dokumentuose, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į didelę pirkimo dokumentų apimtį, vien tai, kad kito atsakovės vykdomo viešojo pirkimo techninės specifikacijos sąlygos nebuvo pateiktos ieškovei pažodžiui, atsakant į jos klausimus, negali reikšti, kad informacija, reikalinga pasiūlymo parengimui, apskritai nebuvo pateikta. Tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms yra taikomas bonus pater familias (liet. apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) standartas, t. y. pareiga kiekvienu atveju elgtis apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiekėjai turėjo galimybę susipažinti su visa jiems aktualia informacija CVP IS, ką tikėtina ir padarė, nes ginčo Pirkimas įvyko, be to, buvo išrinktas ir Konkurso laimėtojas. Teisėjų kolegijos nuomone, jei tam tikros aplinkybės pirkimo sąlygose ir nėra aiškiai apibrėžtos, bet tai iš esmės netrukdo tiekėjams tinkamai parengti pasiūlymų, o perkančiajai organizacijai jų įvertinti, tokiu atveju negali būti konstatuotas skaidrumo principo ir tiekėjų teisių pažeidimas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju visi suinteresuoti tiekėjai pateikė pasiūlymus, visų tiekėjų pasiūlytos kainos yra apytiksliai panašios, o tai reiškia, kad tiekėjai tiek paslaugų teikimo kaštus, tiek visas sutarties vykdymo rizikas įvertino panašiai.
  28. Konkurso sąlygų Priedo 1.1 (Techninė specifikacija) 5.1.8 punktas ir ieškovės ginčijami šio punkto paaiškinimai yra susijęs su galimų sutarties vykdymo rizikų atsiradimu. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, esant ilgalaikiams sutartiniams santykiams, numatyti visų galimų jos vykdymo faktinių aplinkybių objektyviai neįmanoma.
  29. Taip pat ieškovė UAB „Ekonovus“ perkančiosios organizacijos klausė: kokio konkretaus dydžio konteinerių rezervą turės suformuoti tiekėjas po Konkurso sutarties sudarymo; kam, kokiomis teisėmis ir kiek Vilniaus miesto savivaldybėje esančių bendro naudojimo ir individualus naudojimo konteinerių priklausys po Konkurso sutarties sudarymo; kiek ir kokių (bendro naudojimo ar individualaus naudojimo) konteinerių tiekėjas turės pakeisti (pastatyti) naujais arba geros būklės konteineriais Konkurso sutarties vykdymo pradžioje; kas, kaip ir kokiomis sąlygomis kompensuos tiekėjui naujų konteinerių įsigijimo riziką. Perkančioji organizacija nurodė, kad savo pasiūlyme tiekėjas turėtų vertinti tokį konteinerių rezervo skaičių, kuris leistų nepertraukiamai ir kokybiškai teikti paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad konteinerių rezervą sudaro tiekėjo turimi antžeminiai konteineriai, naudojami keitimui bei naujų atliekų turėtojų aprūpinimui. Jų skaičiaus perkančioji organizacija nenurodo, tiekėjai, tiekdami pasiūlymus ir žinodami savo turimų konteinerių skaičių bei jų techninę būklę, turi patys įvertinti rezervui suformuoti reikalingų konteinerių skaičių. Tiekėjams, ne vienerius metus dirbantiems šioje sferoje, turėtų pakakti patirties įvertinti galimas sąnaudas bei tuo pačiu racionaliai teikti paslaugas. Be to, nurodė, kad tiekėjo siūlomos kainos mažinimas dėl to, jog dalis atliekų turėtojų turi nuosavus konteinerius, yra tiekėjų rizika, nes nei perkančioji organizacija, nei tiekėjas negali įvertinti šių konteinerių esamos būklės. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad negali tinkamai įvertinti paslaugų teikimo įkainių, kadangi taip ir lieka neaišku, kokio konkretaus dydžio konteinerių rezervą turi suformuoti.
  30. Konteinerių rezervas – paslaugos teikėjo turimi nauji arba geros techninės būklės MKA surinkimo antžeminiai konteineriai, kurie naudojami netinkamų naudoti konteinerių pakeitimui bei naujų atliekų turėtojų aprūpinimu MKA surinkimo priemonėmis. Užsakovas nenustato konteinerių rezervui reikalingo konteinerių skaičiaus, paslaugos teikėjas savo rizika turi numatyti reikalingų konteinerių rezervo dydį (Techninės specifikacijos 1.1 priedo 1.15 p.). Minėtos Pirkimo sąlygos, numatančios, kad užsakovas konteinerių rezervui reikalingo konteinerių skaičiaus nenustato, ieškovė įstatyme numatyta tvarka neginčijo.
  31. Sutarties vykdymui reikalingų šiukšliavežių minimalus kiekis nustatytas Konkurso sąlygų 11.10 punkte, atskirai kiekvienai Pirkimo objekto daliai, kaip kvalifikacinis reikalavimas tiekėjų pajėgumui. Pirkimo sąlygų priede Nr. 9 aiškiai numatyta, kad: „Konteinerių skaičius turi būti pakankamas Savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonoje esančių Konteinerių keitimui ar naujų Atliekų turėtojų aprūpinimui šioje techninėje specifikacijoje numatytomis sąlygomis.“. Pirkimo dokumentų pasiūlymų formose yra nustatyti preliminarūs konteinerių ištuštinimų kiekiai per metus: I zonoje – 571 113 kartai, II zonoje – 486 975 kartai, III zonoje – 388 100 kartai, IV zonoje 635 911 kartai, V zonoje – 537 260 kartai. Be to, į Pirkimo dokumentus yra įtraukti šie dokumentai: 1) MKA surinkimo ir konteinerių aikštelių išdėstymo schema, kurioje, be kita ko, yra pateikiami gyventojų atskirose zonose skaičiai; 2) MKA surinkimo konteinerių aikštelių schema su per metus susidarančiu atliekų kiekiu ir konteinerių ištuštinimo dažnumu (2014 m. duomenys); 3) Vilniaus miesto atliekų transportavimo zonų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių schema su prognozuojamais konteinerių komplektais, kurioje įvardinti esamų ir potencialių konteinerių kiekiai; 4) atliekų transportavimo zonos komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių schemos su skaičiuojamaisiais konteinerių komplektais kiekvienoje miesto zonoje; 5) Vilniaus MKA surinkimo vietų informacija (duomenų bazė su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių adresais, koordinatėmis, konteinerių skaičiumi, tūriais, pakėlimo dažniu pagal savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonas, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankami tam, jog, įsivertinus savo turimų konteinerių skaičių bei jų techninę būklę, preliminariai būtų galima numatyti, kokį konteinerių rezervą turi turėti konkretus tiekėjas, kad galėtų užtikrinti atliekų turėtojų aprūpinimą MKA surinkimo priemonėmis, bei tam, kad tiekėjas galėtų preliminariai įsivertinti sąnaudas, susijusias su atliekų turėtojų aprūpinimu konteineriais.
  32. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovė UAB „Ekonovus“ neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
  33. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, dėl kurių detaliai nepasisakoma šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61.

12Dėl procesinės bylos baigties

  1. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Ekonovus“ ieškinius, nurodė aiškius argumentus dėl ieškinių nepagrįstumo, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, laikėsi įrodinėjimo taisyklių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovių UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Ekonovus“ apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliančių šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai