Byla e2A-731-302/2018
Dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Lukindrė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Sotėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę skaidyti sudėtinį tarptautinio pirkimo, vykdomo atviro konkurso būdu ,,Maisto produktų Kauno miesto savivaldybės šveitimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal iki mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pirkimas“, Nr. 352239, (toliau – Pirkimas) objektą į daugiau dalių pagal ieškinyje nurodytus argumentus, tokiu būdu užtikrinant pakankamą tiekėjų konkurenciją ir racionalų lėšų panaudojimą; 2) įpareigoti atsakovę Pirkimo sąlygose nustatyti ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą atnaujintam varžymuisi, kai prašoma pateikti pasiūlymą dėl Pirkimo sąlygose ir pradiniame pasiūlyme nenurodytų prekių; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė UAB „Sotėja“ nurodė, kad perkančiosios organizacijos pasirinktas Pirkimo objekto skaidymo būdas riboja mažų ir vidutinių įmonių galimybę dalyvauti pirkime. Ieškovės teigimu, atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) 28 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo Pirkimo sąlygose nurodyti priežastis, kuriomis grindžiamas Pirkimo objekto neskaidymas į dalis. Nors skaidant Pirkimą į dalis iš tiesų reikėtų sudaryti daugiau sutarčių, tačiau vien tai, kad išaugs sutarčių skaičius, nepaneigia to, jog, sudarius sąlygas pakankamai konkurencijai, būtent didesnis potencialių tiekėjų ratas suteiks prielaidas racionaliam lėšų panaudojimui, nusveriančiam hipotetinį perkančiosios organizacijos ar atskirų darželių administracinio pobūdžio išlaidų padidėjimą. Ieškovė pažymėjo, kad pagrindines sutartis sudarys atskiri darželiai, todėl būtent šios įstaigos priims prekes bei užtikrins sutarčių vykdymo kontrolę. Įvertinus tai, jog atskirose dalyse yra numatyti pakankamai skirtingi produktai, net ir neskaidant Pirkimo į daugiau dalių, tikėtina, kad minėti produktai būtų pristatomi atskirai. Taip pat ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygos tiesiogiai apriboja ieškovo galimybes dalyvauti pirkime. Pirkimų sąlygų 5 priedo ,,Preliminarioji sutartis“ 40.1.3 punkte nustatytas minimalus 2 darbo dienų terminas pateikti pasiūlymą atnaujintam varžymuisi, kai prašoma pateikti pasiūlymą dėl pradiniame pasiūlyme nenurodytų prekių, yra pernelyg trumpas.
  3. Ieškovė UAB „Lukindrė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 32-14-1484 atmesti ieškovės pretenziją ta apimtimi, kuria netenkintas reikalavimas skaidyti Pirkimo V dalį „Daržovės“ į daugiau dalių bei įpareigoti atsakovę pakoreguoti Pirkimo sąlygas, užtikrinant realias galimybes Konkurse dalyvauti smulkioms įmonėms (ūkininkas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Ieškovė UAB „Lukindrė“ nurodė, kad Pirkimo V dalyje „Daržovės“ norintys dalyvauti ūkio subjektai turi siūlyti net 38 pozicijas skirtingų daržovių, nors smulkūs ūkininkai neturi galimybių pasiūlyti viso asortimento. Tokiu būdu iš Konkurso praktiškai eliminuojami ūkininkai, galintys pasiūlyti Lietuvoje užaugintų šviežių ir kokybiškų bulvių, kopūstų, burokėlių, morkų, svogūnų, pomidorų, agurkų bei kitų vaikų mitybai būtinų daržovių. Vykdydama centralizuotą pirkimą ir nesuskirstydama Pirkimo į smulkesnes dalis, ieškovės teigimu, atsakovė diskriminuoja vietos ūkininkus ir proteguoja stambiuosius tarpininkus, kurie negamina produkcijos, o ją perparduoda, kadangi tik jie gali siūlyti visą asortimentą. Ieškovei pasiūlymo teikimas pagal šiuo metu galiojančias Pirkimo sąlygas sukeltų didelius sunkumus, kadangi, siekiant užtikrinti viso reikalaujamo asortimento ir apimties pasiūlymo pateikimą, ieškovė privalėtų pasitelkti didelį skaičių subtiekėjų ir su jais visais suderinti prekių tiekimo sąlygas bei pasirašyti susitarimus.
  5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad perkančioji organizacija 2018 m. sausio 31 d. savo iniciatyva nutraukė ,,Maisto produktų Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pirkimas“ atviro konkurso procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos ir neliko ieškinio (-ių) dalyko, išnyko aplinkybės, dėl kurių ieškovės kreipėsi į teismą, atsakovė prašė civilinę bylą Nr. e2-1363-601/2018 nutraukti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinius tenkino – įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją sudėtinį Pirkimo objektą skaidyti į daugiau dalių; įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti Pirkimo sąlygų 5 priedo ,,Preliminari sutartis“ 40.1.3. punktą, nustatantį ne trumpesnį nei 2 darbo dienų terminą atnaujintam varžymuisi, kai prašoma pateikti pasiūlymą dėl Pirkimo sąlygose ir pradiniame pasiūlyme nenurodytų prekių. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą, kadangi nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnyje numatytų bylos nutraukimo pagrindų.
  3. Teismo vertinimu, iš atsakovės prašyme nutraukti bylą nurodytų argumentų galima daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės sutinka su aplinkybėmis, jog ginčo Pirkimo objekto skaidymas tik į 8 dalis yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutiko su ieškiniu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, nusprendė išdėstyti tik sutrumpintus motyvus.
  4. Teismas, įvertinęs ieškovių nurodytus argumentus, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą ginčo klausimu, Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją dėl maisto prekių pirkimo, sprendė, kad Pirkimo objekto skaidymas tik į 8 dalis yra nepagrįstas. Teismas sutiko su ieškovėmis, kad tam tikros Pirkimo dalys galėtų būti skaidomos į smulkesnes dalis, atsižvelgiant į produkto rūšį (pvz., mėsa). Tokiu būdu, teismo nuomone, būtų sudaryta galimybė perkančiajai organizacijai reikalingus mėsos produktus pirkti tiesiogiai iš mėsos gamintojų bei leisti gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiams tiesiogiai dalyvauti Pirkime. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į bakalėjos produkcijos kategorijai priskirtinų produktų asortimentą (cukrus, miltai, arbata, kiaušiniai ir kt.). Teismo nuomone, į šią Pirkimo objekto dalį patenka skirtingų rūšių produktai, kurie skiriasi savo savybėmis, vartojimo termino trukme ir kt., todėl būtų pagrįsta šią IV pirkimo dalį taip pat skaidyti į smulkesnes dalis.
  5. Įvertinęs daržovių (V Pirkimo objekto dalis), vaisių ir uogų (VI Pirkimo objekto dalis) kategorijas, teismas nurodė, kad esminis kriterijus yra tam tikros produkcijos kiekybinio aspekto vertinimas, o tai reiškia, jog įvertinus tam tikrų rūšių daržovių, vaisių ar uogų kiekius (kiek kiekvienos rūšies daržovių, vaisių ir uogių reikės įsigyti), jie gali būti išskirti į atskirą pirkimo dalį. Be to, teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pastebėjimu, kad vienai pirkimo daliai priskyrus Lietuvoje auginamus ir Lietuvoje neauginamus vaisius, akivaizdžiai yra ribojama konkurencija, kadangi nesudaroma galimybė dalyvauti Pirkime vietiniams vaisių augintojams vien dėl to, jog jie neturi galimybės siūlyti ne Lietuvoje auginamos produkcijos (pvz., bananų, apelsinų ir t. t.).
  6. Teismas, nors iš esmės ir sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta nuomone, kad Pirkimo III dalį „Pieno produktai“ ir VII dalį „Perdirbti vaisiai ir daržovės, vaisių ir daržovių sultys“ nėra pagrindo skaidyti į smulkesnes dalis, tačiau, įvertinęs tai, jog Pirkimo vykdymo metu pasikeitė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, išsamiau dėl šių Pirkimo dalių skaidymo nepasisakė, palikdamas perkančiajai organizacijai teisę iš esmės nustatyti kitokią Pirkimo objekto dalių struktūrą.
  7. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į perkamos produkcijos rūšis, kokybinius, kiekybinius, produktų galiojimo termino ir kitus kriterijus, turi būti vertinama Pirkimo objekto skaidymo galimybė į daugiau dalių, suteikiant skirtingo dydžio ir specializacijos verslo subjektams laisvai konkuruoti rinkoje tam, kad nupirktą produkciją vartosiantiems asmenims (ikimokyklinio ir priešmokyklinio mokiniams) būtų tiekiamas aukštos kokybės, ekologiškas, šviežias, sveikas, vaikų teises ir teisėtus interesus užtikrinantis maitinimas.
  8. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, teismas ieškovės UAB „Sotėja“ reikalavimą - įpareigoti atsakovę skaidyti sudėtinį Pirkimo objektą į daugiau dalių pagal ieškinyje nurodytus argumentus, tokiu būdu užtikrinant pakankamą tiekėjų konkurenciją ir racionalų lėšų panaudojimą, ir ieškovės UAB ,,Lukindrė“ reikalavimą - pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 32-14-1484 atmesti ieškovės pretenziją ta apimtimi, kuria netenkintas reikalavimas skaidyti Pirkimo V dalį „Daržovės“ į daugiau dalių bei įpareigoti atsakovę pakoreguoti Pirkimo sąlygas, užtikrinant realias galimybes Konkurse dalyvauti smulkioms įmonėms (ūkininkas), teismas, pažymėdamas, kad, nutraukdama Pirkimo procedūras, atsakovė iš esmės įsipareigojo persvarstyti Pirkimo objekto dalių struktūrą ir jų skaidymo galimybę į smulkesnes dalis, tenkino. Taip pat teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti Pirkimo sąlygose nurodytą terminą pateikti pasiūlymą atnaujintam varžymuisi. Teismo nuomone, Pirkimo sąlyga, numatanti minimalų 2 darbo dienų terminą, suteikiantį galimybę (teisę, bet ne pareigą) ilginti nurodytą terminą, tiekėjų atžvilgiu yra nesąžininga ir neaiški.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir ginčą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo Pirkimo procedūros 2018 m. sausio 31 d. sprendimu buvo teisėtai nutrauktos, tačiau nors neliko ieškinių dalyko, civilinės bylos nenutraukė, o visiškai tenkino ieškinius, kuriuose keliami reikalavimai keisti Pirkimo objektą. Tokia teismo pozicija vertintina kaip neaiški ir nesuprantama. Ieškinių tenkinimas šiuo atveju reiškia, kad, organizuodama naują pirkimą, perkančioji organizacija pirkimo sąlygas privalės parengti ir pirkimo objektą skaidyti taip, kad būtų tenkinami ieškiniuose nurodyti reikalavimai, t. y. organizuodama naują pirkimą, atsakovė įpareigojama sudėtinį pirkimo objektą skaidyti į daugiau dalių, rinktis tik vieną iš galimų pirkimo būdų – centralizuotą viešą tarptautinį pirkimą, skaidant pirkimo objektą į dalis, kadangi, pasirinkus maisto produktus įsigyti atskirais pirkimais, nebūtų įvykdytas teismo sprendimas, kuriuo visiškai tenkinti ieškiniai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia perkančiosios organizacijos teisę nustatyti savo poreikius, įsigyti norimas prekes ir būtent pagal savo poreikius parengti viešųjų pirkimų dokumentus. Teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas.
    2. Nesuprantama, kaip turi būti įgyvendintas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškiniai tenkinti visa apimti, tačiau motyvuose pripažįstamas ieškovės UAB „Sotėja“ ieškinio reikalavimų dėl Pirkimo objekto III ir VII skaidymo i smulkesnes dalis nepagrįstumas. Akivaizdu, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja sprendimo motyvams.
    3. Neįgyvendinamas ir teismo įpareigojimas pakeisti Pirkimo sąlygų 5 priedo „Preliminari sutartis“ 40.1.3 punktą, nustatantį ne trumpesnį nei 2 darbo dienų terminą atnaujintam varžymuisi, kai prašoma pateikti pasiūlymą dėl Pirkimo sąlygose ir pradiniame pasiūlyme nenurodytų prekių. Teismas įpareigojo perkančiąją organizaciją pakeisti nutraukto, t. y. jau nebevykstančio pirkimo, dokumentus.
  2. Ieškovė UAB „Lukindrė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sprendimo nutraukti ginčo Pirkimo procedūras teisėtumo, automatiškai nereiškia, jog sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra teisėtas. Ieškinių dalykas neapėmė šio aspekto, todėl teismas neprivalėjo to nagrinėti iš esmės. Nors apeliantė akcentuoja, kad Pirkimo procedūras nutraukė savo nuožiūra, tačiau iš visko matyti, jog Pirkimo nutraukimą sąlygojo nepalanki atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Konkurso procedūros buvo nutrauktos skubotai ir nemotyvuotai, o tai verčia abejoti atsakovės sąžiningumu.
    2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, nutraukus Pirkimo procedūras, neliko ieškinio dalyko. Ieškovė yra suinteresuota tiekti daržoves Kauno darželiams, todėl ji dalyvaus ir naujame pirkime. Ieškinio reikalavimai nėra susijęs su šio konkretaus ginčo Pirkimo procedūromis, jie susiję su galimybe apskritai sudaryti maisto produktų tiekimo Kauno darželiams sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, nutraukus ginčo Pirkimo procedūras, neliko ieškinio dalyko. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016. Ieškovės suinteresuotumas nauju pirkimu, teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimas ir perkančiosios organizacijos sutikimas su ieškinio reikalavimais yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nutraukti teismo procesą.
    3. Ieškinio reikalavimas skaidyti Pirkimo objektą į daugiau dalių V dalyje „Daržovės“ negali būti suprantamas tik kaip reikalavimas šio konkretaus Pirkimo atžvilgiu, kadangi tai neužtikrintų ieškovės siekiamų teisėtų tikslų. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismo įpareigojimas koreguoti Pirkimo sąlygas, užtikrinant realias galimybes Pirkime dalyvauti smulkioms įmonėms (ūkininkams) turi būti aiškinamas kaip reiškiantis prievolę skaidyti pirkimą į dalis ir vykdant naujo pirkimo procedūras. Priešingas aiškinimas būtų itin formalus.
    4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, siekdamas užtikrinti smulkių įmonių galimybes dalyvauti maisto prekių pirkimuose, tik nustatė tam tikras ribas, kurių neturėtų peržengti atsakovė, tačiau neįpareigojo nustatyti konkrečias būsimo pirkimo sąlygas ar vykdyti naują pirkimą konkrečiu būdu.
  3. Ieškovė UAB „Sotėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus.
    1. Apeliantė nepagrįstai prašo nutraukti bylą, nes neva neliko ieškinių dalyko. Ieškovių teisinis suinteresuotumas Pirkimo objektu ir potencialia galimybe sudaryti maisto prekių tiekimo sutartį neapsiriboja tik šio Pirkimo procedūromis, tačiau apima ir būsimą naują pirkimą. Pirkimo procedūrų nutraukimas tik iš dalies atitinka ieškinių tenkinimo pasekmes, kadangi neišnagrinėjus bylos iš esmės nebūtų konstatuojami apeliantės įvykdyti pažeidimai ir ji nebūtų ribojama analogiškas neteisėtas sąlygas nustatyti ir naujame pirkime. Akivaizdu, kad tai neužtikrintų ieškovių pažeistų teisių gynybos.
    2. Atsakovė, faktiškai pripažindama padarytus pažeidimus ir nutraukusi Pirkimo procedūras be jokio teisinio pagrindo, siekia išvengti neigiamų padarinių, kuriuos sukelia jos pačios neteisėti veiksmai, t. y. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pažeidimų konstatavimo, kas užkirstų kelia atsakovei, vykdant naują pirkimą, nustatyti tokias sąlygas, kurios pripažintos neteisėtomis.
    3. Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas užkerta kelią vykdyti atskirus pirkimus ar pasirinkti kitokį Pirkimo objekto skaidymo variantą, yra nepagrįsti nei lingvistiškai, nei teleologiškai aiškinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė, koks Pirkimo objekto skaidymo būdas minimaliai užtikrintų VPĮ reikalavimų laikymąsi.
    4. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad neįmanoma įvykdyti teismo įpareigojimo pakoreguoti Pirkimo sąlygų 5 priedo „Preliminarioji sutartis“ 40.1.3 punkto reikalavimą, nes Pirkimo procedūros nutrauktos. Akivaizdu, kad šis teismo įpareigojimas turi būti suprantamas plačiau, t. y. jis reiškia pareigą vykdant naują pirkimą nustatyti ieškovės teisių nepažeidžiančią preliminariosios sutarties sąlygą dėl atnaujinto varžymosi termino.
    5. Viešųjų pirkimų tarnybos samprotavimai dėl ieškovės pateiktų Pirkimo VII dalies skaidymo poreikį pagrindžiančių argumentų yra nelogiški, nepagrįsti ir prieštarauja pačios Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje dėstomai pozicijai. Nekankamai įsigilinęs į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes dėl Pirkimo III ir VII dalių skaidymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai logiškomis pripažino Viešųjų pirkimų tarnybos dvejones dėl skaidymo poreikio Pirkimo III ir VII dalyse, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškovės UAB „Sotėja“ ieškinį tenkina visiškai, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus

6Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą ,,Maisto produktų Kauno miesto savivaldybės šveitimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal iki mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pirkimas“, Nr. 352239. Pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 7 d. 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teisme buvo gauti ieškovių ieškiniai. Ieškovė UAB „Sotėja“ ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę skaidyti Pirkimo objektą į daugiau dalių pagal ieškinyje nurodytus argumentus, taip pat prašė įpareigoti atsakovę Pirkimo sąlygose nustatyti ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą atnaujintam varžymuisi, kai prašoma pateikti pasiūlymą dėl Pirkimo sąlygose ir pradiniame pasiūlyme nenurodytų prekių. Ieškovė UAB „Lukindrė“ prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 32-14-1484 atmesti jos pretenziją ta apimtimi, kuria netenkintas reikalavimas skaidyti Pirkimo V dalį „Daržovės“ į daugiau dalių, bei įpareigoti atsakovę pakoreguoti Pirkimo sąlygas, užtikrinant realias galimybes Konkurse dalyvauti smulkioms įmonėms (ūkininkas). 2018 m. sausio 31 d. atsakovė savo iniciatyva nutraukė ginčo Pirkimo procedūras ir prašė bylą nutraukti.
  2. Kauno apygardos teismas, nenustatęs CPK 293 straipsnyje numatytų bylos nutraukimo pagrindų, 2018 m. vasario 5 d. sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir ginčą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti.

7Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
  2. Ieškovė UAB „Lukindrė“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė atsakovės 2018 m. sausio 31 d. raštą Nr. 32-14-69, kuriuo atsakovė tiekėjus informavo apie ginčo Pirkimo procedūrų nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis rašytinis įrodymas jau buvo pateiktas į bylą (e. bylos t. 3, b. l. 73), jį, kaip perteklinį, atsisakytina prijungti prie bylos.
  3. Ieškovė UAB „Sotėja“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. sausio 31 d. raštą Nr. 32-14-69, 2018 m. vasario 2 d. pretenziją dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo ir 2018 m. vasario 9 d. atsakymą į pretenziją dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Įvertinus tai, kad 2018 m. sausio 31 d. raštas jau yra byloje, o kiti ieškovės teikiami įrodymai, susiję su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti ginčo Procedūras, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalykus, šiuos rašytinius įrodymus, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam ginčui, taip pat atsisakytina priimti.

8Dėl pagrindo nutraukti bylą buvimo/nebuvimo

  1. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro tik tai, ar, nutraukus Pirkimo procedūras, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės. Neišeidama už apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija ir pasisakys tik šiuo aspektu.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis VPĮ, galiojusia nuo 2017 m. liepos 1 d. (skelbimas apie Pirkimas paskelbtas 2017 m. lapkričio 7 d.), tai ir nagrinėjamam ginčui taikytina VPĮ redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.).
  3. Ginčo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos perkančiosios organizacijos iniciatyva 2018 m. sausio 31 d. sprendimu. Apie šią faktinę aplinkybę tiekėjai buvo informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. 32-14-69. Nagrinėjamu atveju svarbu atsakyti į klausimą, ar, nutraukus Pirkimo procedūras, ieškovės neprarado teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.
  4. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo procedūros pasibaigia, kai nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros. Viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas perkančiosios organizacijos sprendimas įstatyme nustatyta tvarka ginčijamas nebuvo, todėl atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, susiję su perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras neteisėtumu, šios bylos kontekste nevertinami.
  5. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz., VPĮ) aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.
  6. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  7. Ieškovėms kreipiantis teisminės gynybos galiojo ginčo Pirkimo sąlygos, todėl pagal kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną ieškovės turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti Konkurso sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Pirkimas pasibaigė, perkančiajai organizacijai nutraukus Pirkimo procedūras (VPĮ 29 str. 2 d. 3 p.), įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovių teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar Konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos.
  8. Sutiktina su ieškovėmis, kad jų teisinis suinteresuotumas Pirkimo objektu ir potencialia galimybe sudaryti maisto prekių tiekimo sutartį neapsiriboja tik šio Pirkimo procedūromis, tačiau apima ir būsimą naują pirkimą. Pažymėtina, kad dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.).
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
  10. Atsižvelgiant į ginčo Pirkimo objektą, t. y. maisto produktai Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, darytina išvada, kad naujo pirkimo dėl analogiško pirkimo objekto skelbimas yra neišvengiamas, todėl ieškovių teisinis suinteresuotumas įprastai egzistuotų vien dėl šio teismo sprendimo galimos res judicata reikšmės ateityje rengiant naujas pirkimo sąlygas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją. Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. kovo 4 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, pakoregavusi pirkimo sąlygas, jau yra paskelbusi naują viešąjį pirkimą „Maisto produktų Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio programas, pirkimas“, pirkimo Nr. 352239, kurio pirkimo procedūros yra vykdomos jau pagal naujai pakoreguotas pirkimo sąlygas.
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai ginčo Pirkimo procedūros yra pasibaigusios ir yra paskelbtas naujas pirkimas dėl to paties objekto, teisėjų kolegijos nuomone, nebetenka teisinės reikšmės ankstesnio Pirkimo sąlygų šioje byloje ginčijimas, todėl ir jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas praranda prasmę. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
  12. Pažymėtina, kad ieškovės galimai savo pažeistas teises gali ginti įstatyme nustatyta tvarka ginčydamos naujo viešojo pirkimo sąlygas ar perkančiosios organizacijos minėtame pirkime priimtus sprendimus.
  13. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek ieškovių reikalavimai, tiek pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje sprendimo dalyje suformuluoti įpareigojimai perkančiajai organizacijai sudėtinį Pirkimo objektą skaidyti į daugiau dalių ir pakeisti Pirkimo sąlygų 5 priedo ,,Preliminari sutartis“ 40.1.3. punktą, yra teisiškai ydingi, kadangi teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-798/2017; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1227-302/2017). Pirkimo sąlygų nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva.
  14. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

9Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl susiklosčiusios situacijos šiuo konkrečiu atveju egzistuoja bylos nutraukimo pagrindas, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. naikintinas ir byla nutrauktina.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pažymėtina, kad priimant byloje galutinį sprendimą šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos pagal CPK 93 straipsnyje numatytas taisykles, tuo tarpu dėl pačios atsakovės veiksmų (Pirkimo nutraukimo) bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstytos pagal minėtame straipsnyje nurodytas taisykles, o turi būti skirstomos pagal CPK 94 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  2. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė atsakovės veiksmai jos organizuotame Pirkime, kuris tik po ieškinių dėl nepakankamo Pirkimo objekto skaidymo pateikimo ir apsikeitimo procesiniais dokumentais pačios atsakovės iniciatyva buvo nutrauktas, todėl ieškovėms iš atsakovės priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  4. Ieškovė UAB „Sotėja“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 4 826 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškinio rengimas – 1 500 Eur, dubliko rengimas – 800 Eur, atskirojo skundo rengimas – 200 Eur, žyminis mokestis už ieškinį – 2 288 Eur, žyminis mokestis už atskirąjį skundą – 38 Eur), kadangi jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos visa apimtimi priteisiamos iš atsakovės.
  5. Ieškovė UAB „Lukindrė“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš viso patyrė 5 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: ieškinio parengimas – 1 600 Eur, dubliko parengimas – 500 Eur, atskirojo skundo parengimas – 200 Eur, žyminis mokestis už ieškinį – 2 288 Eur, žyminis mokestis už atskirąjį skundą – 38 Eur. Šios ieškovės patirtos išlaidos taip pat vertintinos kaip neviršijančios minėtose Rekomendacijos nustatytų maksimalių dydžių, tinkamai pagrįstos ir atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovių šios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 293 straipsnio 9 punktu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lukindrė“ ieškinius atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo nutraukti.

14Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“ (j. a. k. 302536843) 4 826 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

15Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lukindrė“ (j. a. k. 135259234) 5 109 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devynis eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai