Byla 1A-274-616/2016
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 5 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 4 metams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės, teisėjų Virginijos Žindulienės, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nukentėjusiosios J. G. atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, civilinio atsakovo AB „D.“ atstovui G. T., civilinės atsakovės kooperatinės bendrovės (toliau – ir KB) „L.“ atstovui P. B., civilinės atsakovės KB „L.“ atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, civilinės atsakovės VĮ „A.“ atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nuteistajam R. D. ir jo gynėjams advokatams Vidai Povilaitienei, Antanui Damuliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D., nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios J. G., ir nukentėjusiosios K. A. B. atstovo advokato Mindaugo Kepenio, civilinio atsakovo VĮ ,,A.“ atstovo advokato Augustino Vaičiūno, , civilinio atsakovo Kooperatinės bendrovės ,,L.“ atstovo advokato Kęstučio Virkečio, civilinio atsakovo AB ,,D.“ atstovo G. T. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 5 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 4 metams.

2Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Vadovaujantis BK 68 str. 1 d., 2 d., 3 d., R. D. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

4Iš KB „L.“ priteista:

  • nukentėjusiajam P. A. 2000 (du tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimas;
  • nukentėjusiajam V. L. 2000 (du tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimas;
  • nukentėjusiajai K. A. B. 14000 (keturiolika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimas;
  • nukentėjusiajai J. G. 30298,69 Eur (trisdešimt tūkstančių du šimtai devyniasdešimt aštuoni eurų 69 centų) neturtinės žalos atlyginimas;
  • nukentėjusiajam D. G. 17140,35 Eur (septyniolika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt eurų 35 centų ) neturtinės žalos atlyginimas;
  • nukentėjusiajam K. G. 16298,69 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 69 centų) neturtinės žalos atlyginimas.

5Iš VĮ „A.“ priteista:

  • nukentėjusiajam P. A. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti;
  • nukentėjusiajam V. L. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti;
  • nukentėjusiajai K. A. B. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti;
  • nukentėjusiajai J. G. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti;
  • nukentėjusiajam D. G. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti;
  • nukentėjusiajam K. G. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Iš AB „D.” priteista:

  • nukentėjusiajai J. G. 22365,95 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 95 centų) turtinės žalos atlyginimas;
  • nukentėjusiajam D. G. po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį netekto išlaikymo dėl tėvo mirties už laikotarpį nuo 2014-02-07 iki jo pilnametystės (iki ( - ));
  • nukentėjusiajam K. G. po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį netekto išlaikymo dėl tėvo mirties už laikotarpį nuo 2014-02-07 iki jo pilnametystės (iki ( - )).

7Iš R. D. priteistos išlaidos:

  • nukentėjusiajai K. A. B. 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devynis eurai 62 centai) už advokato paslaugas;
  • nukentėjusiajai J. G. 2896,10 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 10 centų) už advokato paslaugas;

8Taip pat iš R. D. priteistos 157,03 Eur teismo patirtos proceso išlaidos, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

9Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai netenkinti.

10Kolegija

Nustatė

11R. D. nuteistas už tai, kad 2014-02-07 apie 1.35 val. Raseinių r., Ariogalos sen., ( - ) kaimo ribose, automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda ( - )-ame kilometre, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. ( - ) su priekaba ,,Schmitz“, valst. Nr. ( - ), neatsižvelgė į kelio būklę, kurio danga buvo slidi, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje nesuvaldė sunkvežimio ir šis slysdamas kirto kelio atitvarus, bei įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su R. G. vairuojamu vilkiku „Iveko LD 440E42“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe,,Samro“, valst. Nr. ( - ), o po to P. A. vairuojamas vilkikas ,,MAN TG460A“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe ,,SCHITZ“, valst. Nr. ( - ), dėl sudarytos avarinės situacijos, siekdamas išvengti susidūrimo su minėtomis transporto priemonėmis, nuvažiavo nuo kelio, tuo R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 19 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.), 28 p. (Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.), 133 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.), sukėlė eismo įvykį, kurio metu mirtinai sužalojo vilkiko „Iveko LD 440E42“, valst. Nr. ( - ) vairuotoją R. G., bei sužalojo jo keleivį D. G., kuriam dėl dešinės pusės 4, 5, 9, 10, 11 šonkaulių lūžimų, kas komplikavosi kraujingo skysčio ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje – padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, vilkiko ,,MAN TG460A“, valst. Nr. ( - ) vairuotoją P. A., kuriam dėl dešinės pusės 6 šonkaulio lūžimo, plaučių sumušimo su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, poodine emfizema – padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei savo keleivį V. L., kuriam dėl dešinės mentės, dešinės pusės 1-2-3-4-5-6-7-8 šonkaulių lūžimų, su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje dešinėje pusėje, plaučio sumušimu – padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir netaikyti jo atžvilgiu BK 68 str., neuždrausti jam vairuoti kelių transporto priemones.

13Skunde apeliantas teigia, kad 2014-02-07, 1.35 val., staigiai kelyje atsirado itin slidi kelio danga buvo eismo kilimo priežastis, to numatyti niekas negalėjo, vilkiką vairavo leistinu greičiu, automagistralė nebuvo prižiūrima taip, kaip reikėtų pagal oro sąlygas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr.155 buvo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas, kurio 13 punkte nurodoma, jog Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: 1. Organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių; 2. Naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais, tačiau, pasak apelianto, šių reikalavimų VĮ ,,A.“ nevykdė, dėl ko buvo neužtikrintos saugios eismo sąlygos eismo dalyviams. Dėl to apeliantas tvirtina, kad jis dėl sudėtingų eismo sąlygų negalėjo suvaldyti transporto priemonės, todėl VĮ ,,A.“ atsakinga už eismo įvykio padarinius ir jų sukeltą žala (civilinė byla Nr.3K-7-57/2014), nes VĮ ,,A.“ nesiėmė priemonių saugiam eismui ir tinkamai kelio techninei būklei užtikrinti, t. y. neužtikrino nuolatinės geros techninės kelio būklės ir saugaus eismo (CK 6.246 straipsnis), ir VĮ ,,A.“ neveikimas nulėmė eismo įvykio pasekmes.

14Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-62 patvirtintų Automobilių kelių techninės priežiūros taisyklių ST 8871063.09:2004 (toliau – Taisyklės) 13.1 punkte nustatyta, jo kelių techninės priežiūros nuolatinės (patrulinės) apžiūros magistraliniuose keliuose atliekamos kiekvieną dieną; 8.4 punkte – kad kelių techninės priežiūros darbai – tai nuolatiniai kelio elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Viena kelio techninės priežiūros rūšių – vertės nekeičiantys darbai (Taisyklių 8.4.1 punktas). Tokie darbai, be kita ko, suprantami kaip kelio dangų ir kitų elementų valymas.

15Pasak apelianto, automagistralė yra kelias, kuriam nustatytas I (aukštas) priežiūros lygis, t. y. kelio prižiūrėtojas turi užtikrinti gerą techninę ir estetinę kelio būklę bei saugų eismą visą parą visais metų laikais, tačiau VĮ ,,A.“ netinkamai vykdė Kelių įstatymo 15 straipsnį, Aprašo I skyriaus 2 punkto normatyvų reikalavimus – automagistralė nebuvo nei pabarstyta, nei buvo panaudotos slidumą mažinančios priemonės, dėl ko kelio danga buvo slidi ilgą laiką ir tai vertintina kaip netinkama kelio techninė priežiūra.

16Apeliantas skunde teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jam skirtinos bausmės dydžio ir papildomos bausmės skyrimo, nepagrįstai neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes.

17Be to, nuteistasis pažymi, kad teismas, skirdamas jam bausmę ir papildomai uždrausdamas vairuoti transporto priemones, nepagrįstai neatsižvelgė į pačių nukentėjusiųjų neatsargumą ir dėl to nesumažino bausmės. Akcentuoja, kad nukentėjęs R. G. vairavo vilkiką „IVEKO LD 440E42“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „SAMRO“, valstybinis Nr. ( - ), kuri, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, išvis negalėjo dalyvauti eisme, nes neatitiko techninių reikalavimų (techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. ( - )). Be to, teigia, kad byloje surinkti įrodymai rodo, jog nukentėjusieji D. G. ir V. L. buvo neatsargūs, nes, jeigu būtų sėdėję keleivio vietoje ir būtų prisisegę saugos diržu, sužalojimai kūne būtų buvę ne tokio intensyvumo ir pobūdžio (ekspertizės aktas Nr. G 246/15(10); papildomos ekspertizės aktas Nr.GP 6/15(10)-G 133/15(10)).

18Nuteistasis skunde, be kita ko, teigia, kad teismas, taikydamas jo atžvilgiu BK 68 str., neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykiui esminės įtakos turėjo itin slidi kelio danga, pačių nukentėjusiųjų didelis neatsargumas, kad jis vairuoja transporto priemones jau daug metų, nesu baustas administracine tvarka, kad šis eismo įvykis sąlygotas išimtinai nenumatytų meteorologinių sąlygų – staigiai apledėjusios kelio dangos ir automagistralę prižiūrinčios įmonės neatsakingumo, kad jis yra vilkikų vairuotojas ir tai yra jo nuolatinis, vienintelis darbas, profesija, iš kurios pragyvena. Pasak apelianto, teismas, uždrausdamas jam vairuoti transporto priemones, visiškai nevertino aplinkybių, sekusių po eismo įvykio, kai jis, nors ir patyręs išgąstį, šoką, puolė gelbėti keleivio V. L. gyvybės. R. D. skunde nurodo, kad jis yra tokio amžiaus, kad netekus profesijos, kurią dirbo visą gyvenimą, vargu, ar suras kitą darbą, todėl teisė vairuoti jam yra labai svarbi.

19Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. G., D. G., ir K. G. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, o, nenustačius pakankamo pagrindo pripažinti teismą šališku, pakeisti nuosprendį – paskirti nuteistajam R. D. 8 metų laisvės atėmimo bausmę, uždrausti R. D. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius visiškai.

20Nukentėjusiųjų atstovas skunde teigia, kad nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) proceso pažeidimus.

21Pasak apelianto, teismas nepagrįstai pripažino R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes teisminio proceso metu R. D. teigė, kad:

22-

23avarija įvyko, nes mašina jo neklausė. Nors nurodė, kad leidžiantis ( - ) nuokalne vilkiką stabdė stabdžiu, tačiau tokiu atveju jo važiavimo greitis būtų sumažėjęs, tad vilkiką būtų galėjęs suvaldyti;

24-

25nesiorientavo ir nesuprato, kas vyksta kelyje prieš avariją kuri, kaip jis teigė, įvyko per 3–5 sekundes, nors 1,5 km kelio ruožo atkarpą pravažiuoti per nurodytą laiką neįmanoma, tokią atkarpą, įvertinant vilkiko greitį, įmanoma pravažiuoti nemažiau kaip per 1,125 min;

26-

27avariją sukėlė važiuodamas 80 km/h greičiu, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos R. D. parodymus;

28-

29avarijos metu ( - ) slėnio kelio ruože buvo provėžos, tačiau nukentėjusiosios J. G. iniciatyva padarytose ir į bylą pateiktose įvykio vietos fotonuotraukose, padarytose iš karto po įvykio, matyti, kad jokių provėžų nėra. Be to pažymėtina, neužfiksuotos ir jokios stabdymo žymės;

30-

31avariją sukėlė žemyn galvą, būdamas atsivertusioje kabinoje, kurios neturėjo jokių techninių galimybių valdyti vilkiką, tačiau liudytojas A. A. savo parodymuose parodė, kad kabinos atsilenkimą jis matė – jis įvyko tik tada, kada R. D. vairuojamas vilkikas įsirėžė į žuvusiojo R. G. vairuojamą vilkiką.

32Nors, advokato teigimu, R. D. ir pripažino padaręs net kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau laikėsi pozicijos, jog eismo įvykį sukėlė ne dėl padarytų pažeidimų, o dėl itin nepalankių oro, kelio ir eismo sąlygų, todėl tai eliminuoja R. D. nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos aplinkybių.

33Be to, skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. D. bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų J. G., D. G. ir K. G., kadangi realiai R. D. niekada neskambino nukentėjusiesiems, jų nė karto po tragedijos neaplankė, nesidomėjo sužaloto D. G. sveikata, neparodė jokio gailesčio nukentėjusiesiems.

34Taip pat advokatas skunde teigia, kad teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas R. D. nustatytas per trumpas, nes R. D. padaryta veika labai pavojinga, jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir sužaloti net keli asmenys.

35Pasak apelianto, pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 str. numatytą nusikaltimą padaro pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonės, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes bausmes vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 str. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011). Šiuo atveju, apelianto teigimu, nuteistasis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme akivaizdžiai melavo pasakodamas apie priežastis, dėl kurių kilo vienas didžiausių ir kraupiausių eismo įvykių Lietuvos keliuose, todėl abejotina, ar bausmės tikslai bus pasiekti be jos atlikimo, vadinasi, bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 str. nuteistojo R. D. atžvilgiu taikytas nepagrįstai.

36Dėl BPK 20 str. 5 d. pažeidimų ir teismo šališkumo skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, objektyvios tiesos nenustatė ir nesiekė jos nustatyti, kadangi liko nepašalinti itin neobjektyvaus ir šališko ikiteisminio tyrimo padaryti pažeidimai: byloje nepaskirta autoįvykio ekspertizė, tam kad būtų nustatyta autoįvykio kilimo priežastis bei atkurtas autoįvykio mechanizmas, todėl liko nenustatytas realus transporto priemonių greitis, nenustatytos galimos autoįvykio priežastys, netirti kelio ruožo ypatumai, netirti R. D. veiksmai techniniu požiūriu bei jo galimybės valdyti transporto priemonę šiai pradėjus slysti ir pan.

37Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad po įvykio buvo tikrinamas dviejų vairuotojų – R. D. ir P. A. blaivumas: 2014-02-07, 08 val. 47 min., buvo atliktas R. D. blaivumo patikrinimas alkotesteriu (1 t., 92 b. l.), 2014-02-07, 6 val. 30 min. pradėtas ir 6 val. 40 min. baigtas R. D. kraujo paėmimas blaivumui nustatyti (1 t., 94 b. l.), 2014-02-07, 3.30 val. pradėtas ir 3.40 val. baigtas P. A. kraujo paėmimas blaivumui nustatyti (1 t., 98 b. l.), todėl apeliantui neaišku, kas sutrukdė R. D. blaivumą patikrinti nedelsiant atvykus policijos pareigūnams, ar vėliausiai tuo pat metu kada buvo atliekamas kito vairuotojo – R. A., blaivumo patikrinimas, kodėl reikėjo laukti daugiau kaip septynias valandas tam, kad R. D. būtų patikrintas alkotesteriu, kodėl nebuvo tikrinamas R. D. dėl apsvaigimo nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų, arba kitų psichiką veikiančių medžiagų.

38Skunde taip pat pažymima, kad tariamai paimant R. D. kraujo mėginį praėjus net penkioms valandoms po tiriamo įvykio, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ..Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 56-2000) 10 p. nuostatų, paimtą mėginį toksikologijos laboratorijai perdavus praėjus net 10 dienų nuo įvykio buvo pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicinines apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 71-2641) 8.9. p. nuostata, kad ,,Tiriamosios medžiagos, siunčiančiosios ASPĮ arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją, pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo“.

39Be to, advokatas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo teikiami prašymai dėl papildomų duomenų gavimo, tačiau visi jie buvo netenkinami: nepaskirta autoįvykio teismo ekspertizė siekiant patikslinti autoįvykio mechanizmą, nors buvo pateiktas raštiškas prašymas, tačiau teismas jį atmetė protokoline nutartimi, kai privalėjo šį prašymą išnagrinėti pasitarimo kambaryje ir priimti nutartį, taip pat atmestas prašymas atlikti DNR ekspertizę siekiant nustatyti ar specialisto išvada (1 t., 96 b. l.) buvo ištirtas būtent R. D. kraujas, nenustatytas R. D. vilkiko greitis ir kt. Pasak apelianto, teismas visai nesigilino į padarytus policijos pareigūnų akivaizdžius įstatymo pažeidimus ir niekaip į juos nereagavo, nors šių esminių aplinkybių nustatymas turėjo įtakos ne tik autoįvykio aplinkybių nustatymui, bet ir veikos kvalifikacijai – visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo.

40Be kita ko, skunde nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas byloje pareikštą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. G., D. G. ir K. G. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos priteistinos žalos dydžiui, o būtent:

411) J. G. dėl šios skaudžios tragedijos neteko ilgalaikio ir mylimo gyvenimo partnerio, vyro mirtis buvo labai netikėta, kadangi jis buvo sveikas, stiprus, darbingo amžiaus vyras, šeimos maitintojas; iš byloje pateiktos medžiagos (fotoalbumo, kaimynų rašto ir kt.) matoma, jog J. G. santykiai su žuvusiu vyru buvo itin artimi, J. G. beveik kasdien lanko savo žuvusio vyro kapą; teismas neatkreipė dėmesio, kad nukentėjusiosios pergyvenimus didino jau daugiau nei du metus vykęs ikiteisminis tyrimas, kai ikiteisminis tyrimas ir teismas padėjo nuslėpti tikrąsias šio kraupaus autoįvykio priežastis – nuteistojo apsvaigimą, todėl prašoma priteisti neturtinė žala nėra per didelė;

422) D. G. su tėčiu R. G. siejo ypatingas ryšys; po avarijos fiziškai ir psichologiškai sužalotas D. G. buvo pristatytas į Kauno klinikų vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos, vaikų chirurgijos skyrių, jam nustatyti odos nubrozdinimai krūtinėje, kojose, rankose, kelių sąnariuose, daugybinės muštinės , pjautinės žaizdos galvos dalyje, galvos smegenų sutrenkimas, dešinės pusės 4, 5, 9, 10, 11 .šonkaulių lūžimai, kas komplikavosi kraujingo skysčio ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, su fragmento dislokacija link pleuros, plaučių suplėšymas ir kiti fiziniai sužalojimai; D. G. nuo smūgio buvo išmestas iš vilkiko kabinos ant asfalto ir dėl to liko gyvas, tačiau jam teko stebėti, kaip dega vilkikas su viduje esančiu jo tėčiu, todėl D. G. iki šiol persekioja matytos tragedijos vaizdas, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmas;

433) K. G. pergyveno tiek tėvo netektį tiek ir brolio dvynio sužalojimus; po šios tragedijos dėl patirto psichologinio sukrėtimo ženkliai pablogėjo jo mokslo rezultatai; dėl itin ilgai besitęsiančio teismo proceso jo būsena tik blogėja.

44Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio dalyje dėl prašomo priteisti išlaikymo J. G., nes J. G. taip pat buvo išlaikoma R. G., nors ir pati dirbo, būtent R. G. gaunamos pajamos sudarė didžiąją dalį šeimos pajamų, kurios buvo skiriamos visos šeimos, tarp jų ir J. G., poreikių tenkinimui.

45Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. A. B. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį – K. A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o nuteistajam paskirti realią laisves atėmimo bausmę, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.

46Skunde nukentėjusiosios atstovas teigia, kad dėl R. D. neteisėtos veikos K. A. B. patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nes autoįvykio metu žuvo vienintelis K. A. B. sunūs R. G., kuris buvo itin artimas su civiline ieškove, nuolat ją lankė, padėjo buityje. Pasak advokato, R. G. buvo vienintelis civilinei ieškovei artimas žmogus, su kuriuo ji galėjo pakalbėti ir aptari jai aktualius klausimus. Sūnaus netektis K. A. B. sukėlė begalini nerimą, šoką, dėl ko ją pradėjo kamuoti nemiga ir nuolatinė įtampa, nuteistasis nei karto jos neatsiprašė, net nepasiteiravo apie jos būsena ir sveikatą, žlugo jos pagrįstos viltys, kad vienintelis sūnus pablogėjus jos sveikatai būtų galėjęs ja rūpintis, todėl teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 15000 Eur, yra aiškiai per mažas.

47Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo VĮ ,,A.“ atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m gegužės 10 d nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo VĮ „A.“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems P. A., V. L., K. A. B., J. G., D. G. ir K. G.; pripažinti VĮ „A.“ patirtas atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas VĮ „A.“ naudai priteisti iš kaltinamojo R. D..

48Civilinio atsakovo VĮ „A.“ atstovas skunde teigia, kad nuosprendis dalyje, kuria iš VĮ „A.“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neištyrus visų bylai reikšmingų įrodymų (BPK 242 str.), pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 str. 5 d.).

49Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau tekste – SEAKĮ) 11 str. 1 d. nustato, jog Saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobiliu kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys - kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos keliu projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Dėl to apeliantas tvirtina, kad ne VĮ „A.“ tiesiogiai, bet Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos organizuoja ir koordinuoja saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą.

50Skunde pažymima, kad pagal tarp VĮ „A.“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. kovo 29 d. sudarytą Privalomų kelių priežiūros darbu (užduočių) finansavimo sutartį Nr. S-152, VĮ „A.“ įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės kelių privalomus priežiūros darbus pagal Automobiliu keliu priežiūros normatyvus, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu, kurie yra Sutarties dalis. Minėtos Sutarties priede Nr. 1 nustatyta, jog Sutartimi VĮ „A.“ įsipareigojo atlikti privalomus kelių priežiūros darbus inter alia kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 115 km iki 306,27 km, t. y. toje kelio ruožo dalyje, kur kilo eismo įvykis (( - )km), VĮ „A.“ įsipareigojo važiuojamojoje dalyje žiemą užtikrinti II priežiūros lygį, bet ne I-mą, kaip neteisingai nurodyta nuosprendyje. Pagal II-ą kelio priežiūros lygį, pagal Automobilių kelių priežiūros normatyvus (2.1.13 p.) VĮ „A.“ eismo įvykio kilimo metu/laiku (apie 01.35 val.) neprivalėjo prižiūrėti, barstyti kelio, vykdyti jame slidumą mažinančias priemones privalėjo tik nuo 04.00 val. iki 22.00 val. (žr. Sutarties priedą Nr. 1. kartu su Automobiliu keliu priežiūros normatyvais (2.1.13 p.). Be to, advokatas atkreipia dėmesį, kad pagal Kelių oro sąlygų informacinės sistemos parodymus slidi kelio danga šiame kelio ruože susiformavo po 22 val., t. y. jau po paskutinio privalomo kelio nuvalymo ir pabarstymo. Nurodo, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2014 m. vasario 7 d. apie 2 val. VĮ „A.“ gavo pranešimą iš Kelių policijos apie kilusį šioje byloje aptariamą eismo įvykį ir apie tai, kad šiame kelio ruože yra slidu, todėl, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13.6 p. nuostatas, įsipareigojimus VĮ „A.“ nedelsiant organizavo slidumą mažinančių medžiagų barstymą byloje aptariamame kelio ruože, kas rodo, jog VĮ „A.“ pilnai ir tinkamai vykdė savo pareigas ir dėl to civilinė atsakomybė VĮ „A.“ nekyla.

51Apibendrinant apeliaciniame skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl nuteistojo R. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už tai VĮ „A.“ nėra atsakinga, todėl VĮ „A.“ negali būti laikoma tinkamu civiliniu atsakovu ir jos atžvilgiu negali būti reiškiami nukentėjusiųjų ar kitų civilinių ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kurie, be kita ko, šioje byloje VĮ „A.“ ir nėra pareikšti – pirmos instancijos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi VĮ „A.“ civiliniu atsakovu į bylą buvo įtraukta tik nuteistojo gynybos prašymu. Akcentuojama, kad Specialisto išvadoje Nr. 11-1972 (14) ir Nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog eismo įvykis, kurio metu žuvo R. G., įvyko dėl priežasčių, susijusių išimtinai tik su vilkiką vairavusio nuteistojo veiksmais – R. D. vairuojama transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į skiriamąją juostą, šiam pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonės vairavimo metu.

52Taip pat skunde nurodoma, kad teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi VĮ „A.“ civiliniu atsakovu šiame procese dalyvauja būtent nuteistojo (jo gynybos) iniciatyva (prašymu), todėl nuteistasis privalo atlyginti VĮ „A.“ dėl dalyvavimo šiame procese patirtas išlaidas – atstovavimo išlaidas.

53Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo Kooperatinės bendrovės ,,L.“ atstovas advokatas Kęstutis Virketis prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir iš Kooperatinės bendrovės „L.“ priteisti: nukentėjusiajai K. A. B. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajai J. G. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam D. G. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam K. G. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, prašo panaikinti R. D. uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

54Advokatas skunde teigia, kad teismas, nustatydamas J. G. atlygintinos neturtinės žalos dydį (32000 Eur), ignoravo byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios įrodo nukentėjusiosios J. G. itin neatsakingą požiūrį į transporto priemonių eksploatavimą ir nesuvokiamą nerūpestingumą, išleidžiant sutuoktinį R. G. ir nepilnametį sūnų D. G. į kelionę techniškai netvarkinga transporto priemone.

55Civilinio atsakovo atstovas skunde atkreipia dėmesį, kad į eismo įvykį pateko viso 3 transporto priemonės: KB ,,L.“ vairuotojas R. D. važiavo nauju nepriekaištingos techninės būklės „Mercedes Benz Actros“ vilkiku, valst. Nr. ( - ) su priekaba „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), UAB „H.“ vairuotojas P. A. važiavo techniškai tvarkingu vilkiku ,,MAN“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe SCHITZ, valst. Nr. ( - ), ir vienintelis vairuotojas R. G. vairavo techniškai netvarkingą vilkiką ,,IVECO“, valst. Nr. ( - ) nes duomenų apie šiai transporto priemonei atliktą techninę apžiūrą po 2012-02-10, kai buvo konstatuota, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų – nėra. Aplinkybę, kad R. G. vairuojamo vilkiko ,,IVECO“, valst. Nr. ( - ) ir puspriekabės ,,SAMRO“, valst. Nr. ( - ), techninė būklė buvo labai bloga ir tokios transporto priemonės nebuvo galima eksploatuoti patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. lapkričio 13 d. Specialisto išvada Nr. 11-1972(14) (toliau tekste – Specialisto išvada), kurioje aiškiai nurodyta, jog R. G. vairuojamos transporto priemonės vidutinis stabdymo lėtėjimas buvo 3,92 karto mažesnis nei paskui važiavusio P. A..

56Taip pat skunde nurodoma, kad 2014 m. sausio 29 d. UAB „J.“ vardu (kurios 100 proc. akcininke yra J. G.) įregistruotai puspriekabei ,,SAMRO“, valst. Nr. ( - ), techninė apžiūra nebuvo atlikta, ši aplinkybė buvo žinoma ir J. G., kuri puspriekabę išnuomojo R. G. įmonei UAB „K.“.

57Apibendrindamas advokatas teigia, kad R. G. vairuojamas vilkikas ,,IVECO“, valst. Nr. ( - ) ir puspriekabė ,,SAMRO“, valst. Nr. ( - ), kategoriškai negalėjo būti eksploatuojama ir 2014-02-07 kelyje Kryžkalnis–Kaunas jų neturėjo ir negalėjo būti, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Pasak apelianto, J. G. gerai žinojo su kokios būklės transporto priemone išvyksta R. G. ir ,nepaisant to, nukentėjusioji J. G. leido savo nepilnamečiui sūnui D. G. vykti į kelionę žiemos metu tokiomis sąlygomis, kai tiek vilkikas, tiek puspriekabė pagal įstatymus negali dalyvauti viešajame eisme, todėl atstovas mano, kad J. G. priteista neturtinė žala turėtų būti sumažinta iki 10000 Eur.

58Dėl nukentėjusiajai K. A. B. priteistos neturtinės žalos civilinio atsakovo atstovas skunde pažymi, kad savo civiliniame ieškinyje kaip mirties priežastį A. B. įvardijo neteisingus faktus, nes 2014 m. vasario 7 d. Specialisto išvadoje buvo paneigta versija, kad R. G. sudegė gyvas vilkiko kabinoje, o 2014-04-10 ieškinys nurodoma kitaip. Be to teigia, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. G. su šeima gyveno Klaipėdoje, o A. B. gyvena Telšių r. ( - ) kaime, todėl kasdieninių buitinių reikalų R. G. niekaip negalėjo A. B. tvarkyti ir pati A. B. nurodė, jog R. G. lankėsi tik kartą per mėnesį, nepaminėjo nei darbų, nei daiktų, kuriuos R. G. būtų atlikęs ar nupirkęs. Pasak advokato, R. G. su savo šeima gyveno atskirai, todėl jo ryšiai su A. B. buvo mažiau glaudūs, o dėl prastos UAB ,,K.“, kurios 100 proc. akcijų priklausė R. G., finansinės padėties (2009, 2014 metais UAB ,,K.“ turėjo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, mokestinę nepriemoką) R. G. negalėjo teikti A. B. ženklios paramos, todėl, atstovo įsitikinimu, A. B. priteista žalos suma mažintina iki 3 000 Eur.

59Be to, apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog R. G. vairuojama transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, R. G. važiavo dar ir labai dideliu greičiu –.apie 90 km/h, kas, atstovo nuomone, nepateisinama vairuojant pilnai pakrautą, techniškai netvarkingą krovininį automobilį žiemą, nakties metu, slidžiu keliu.

60Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio metu D. G. transporto priemonėje buvo ne keleivio sėdynėje, nebuvo prisegęs saugos diržo, o buvo miegamojoje vietoje, esančioje už vairuotojo sėdynės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 202 punktą ir 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 8 str. 8 d. transporto priemonėje įrengtose miegojimo vietose vairuotojas ir keleivis gali būti tik tuomet, kai transporto priemonė nevažiuoja, o kitais atvejais abu turi sėdėti tam skirtose vairuotojo ir keleivio vietose bei užsisegę saugos diržus, todėl advokatas teigia, kad D. G. minėtų taisyklių pažeidimas yra esminė priežastis, lėmusi jo sveikatos sutrikdymą. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio 2015 m. rugpjūčio 21 d. Ekspertizės akte Nr. G 246/15(10) nurodyta: 2 p. – Mažai tikėtina, kad D. G., jeigu būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje ir prisisegęs saugos diržu, būtų iškritęs išorėn pro priekinį stiklą; 3 p. – Kaip nurodoma šios išvados 1 punkte, matomai, jeigu asmuo būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje ir prisisegęs saugos diržu, sužalojimai kūne būtų buvę ne tokio intensyvumo, pobūdžio.

61Apibendrindamas apeliantas teigia, kad nurodytos aplinkybės rodo, jog eismo įvykis ir D. G. sužalojimai iš esmės buvo sąlygoti netinkamų ir neatsakingų R. G. veiksmų, todėl iš KB ,,L.“ teismo priteista neturtinė žala mažintina iki 5000 Eur.

62Dėl K. G. nustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio skunde teigiama, kad byloje nustatyta, jog būtent R. G. pažeidė tiek Kelių eismo taisyklių imperatyvius reikalavimus, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas – ignoruodamas elementarius saugumo reikalavimus, važiuodamas techniškai netvarkinga transporto priemone, jis dideliu greičiu lėkė autostrada, todėl neturtinė žala K. G. priteistina iš KB ,,L.“ mažintina iki 4000 Eur.

63Be to, civilinio atsakovo atstovas skunde nurodo, kad nuo teisme nagrinėjamų kaltinimų padarymo iki šiol nenustatyta, kad R. D. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, visą tą laiką R. D. toliau dirbo vairuotoju KB ,,L.“, savo pareigas vykdė labai gerai, darbo užmokestis yra vienintelis jo legalus pajamų šaltinis, todėl uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, R. D. prarastų darbą, o KB ,,L.“ netektų pareigingo ir disciplinuoto darbuotojo, siekiančio kokybiško darbo atlikimo. Taip pat teigiama, kad negalėdamas naudotis teise vairuoti, R. D. neturėtų jokios galimybės įsidarbinti kitur pagal specialybę, jis ir jo šeima netektų vienintelio pajamų šaltinio ir net neturėtų iš ko padengti teismo nuosprendyje priteistas sumas ir tokiu būdu palengvinti nukentėjusiųjų dalią, KB ,,L.“ būtų priversta R. D. atleisti iš darbo.

64Civilinio atsakovo AB ,,D.“ atstovas G. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013-05-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir negautų pajamų atlyginimo (netekus maitintojo) priteisimo ir netenkinti J. G., K. G. bei D. G. 22365,95 Eur solidaraus reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, bei jų solidaraus reikalavimo dėl netekto išlaikymo dėl tėvo ir vyro mirties.

65Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje priteisdamas visą dėl turtinės žalos reikalaujamą sumą (t. y. 22365,95 eurus), kurią sudaro 9 skirtingi reikalavimai:

66- reikalavimas dėl dalinai neatlygintų išlaidų už laidojimo, žūties minėjimo ir kitų išlaidų kompensavimo;

67-

68reikalavimas dėl dalinai neatlygintų išlaidų už kapo įrengimą kompensavimo;

69-

70reikalavimas dėl kapo lankymo, priežiūros ir su tuo susijusių išlaidų kompensavimo;

71-

72reikalavimas dėl paveldėjimo išlaidų kompensavimo;

73-

74reikalavimas dėl dalinai neatlygintos žalos už R. G. daiktus buvusius sudegusiame automobilyje;

75-

76reikalavimas dėl dalinai neatlygintos žalos už D. G. daiktus buvusius sudegusiame automobilyje;

77-

78reikalavimas dėl metinių minėjimo išlaidų kompensavimo; reikalavimas dėl kitų išlaidų kompensavimo

79-

80reikalavimas dėl „sveikatos“ išlaidų kompensavimo, „motyvavo“ tik vienu abstrakčiu sakiniu, nuosprendyje visiškai nepasisakydamas dėl civilinio atsakovo AB „D.“ ir kitų proceso dalyvių pateiktų įrodymų, argumentų dėl civilinio ieškinio reikalavimų, todėl tai negali būti laikomas tinkama motyvacija tokiam sudėtiniam civilinių ieškovų reikalavimui.

81Civilinio atsakovo atstovas skunde pažymi, kad AB „D.“ kompensavo visas pagrįstas R. G. laidojimo išlaidas (iškaičius 1040 Lt dydžio savivaldybės pašalpą asmeniui mirus), o būtent 6799,90 Lt (7.839,90 Lt – 1040 Lt). Kartu atstovas nurodo, kad civiliniams ieškovams nebuvo kompensuotos kitos išlaidos, nes jos nebuvo laidojimo išlaidos:

821. Gedulo puokštė – 130,00 Lt (2014-02-18, vienuolika dienų po įvykio), nes tai yra kapų lankymo išlaidos, o ne laidojimo išlaidos;

832. Fotografavimas – 680,00 Lt, nes tai nėra laidojimo išlaidos;

843. Gėlės (1 vnt.) – 935,00 Lt (2014-02-09), nes vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais buvo kompensuota už gedulo puokštes ir vainikus;

854. Žvakės – 197,00 Lt (2014-03-01, t. y. po 3 sav. nuo eismo įvykio), nes tai nesusiję su laidojimo išlaidomis;

865. Gedulo pietūs – 1975,00 Lt (2014-03-08) po mėnesio, nes tai nesusiję su laidojimo išlaidoms;

876. Maisto prekės, alkoholis, pirkinių maišeliai – 377,56 Lt (IKI čekis, data neįskaitoma), nes yra kompensuoti gedulo pietūs;

887. Gėlių puokštės (5 vnt.) – 550,00 Lt (2014-03-17), nes tai yra kapų lankymo išlaidos;

898. Gėlės – 8,59 Lt (2014-03-06);

909. Kapų žvakės, vazoninė gėlė, loterijos bilietas, kramtomoji guma – 40,60 Lt (2014-02-13 ,,Maxima“ čekis);

9110. Kapų žvakės, skalbimo milteliai, maisto prekės – 52,56 Lt (2012-02-12 ,,Iki“ čekis);

9211. Prekės pagal UAB ,,H.“ – 133,00 Lt (2014-02-14, 2014-02-18 ir data neįskaitoma čekio) bei gėlės – 9,00 Lt (UAB ,,F.“ 2014-02-15), nes tai yra kapų lankymo išlaidos;

9312. Pašto paslaugos – 3,45 Lt (2014-02-13), nes tai nesusiję su laidojimo išlaidomis.

94Taip pat skunde nurodoma, kad AB „D.“ išmokėjo 10000 Lt išmoką dėl kapo sutvarkymo (t. y. paminklo pastatymo), todėl J. G. reikalavimas dėl papildomos išmokos už kapo sutvarkymą netenkintinas, nes bendras reikalavimas 41771,00 Lt už kapo sutvarkymą (t. y. kartu su jau išmokėta 10000 Lt suma) ženkliai viršija įprastines, vidutinės kapo sutvarkymo išlaidas ir teismų praktikoje priteisiamas sumas dėl kapo sutvarkymo (LAT nutartis -byloje Nr. 2K-150/2011, Klaipėdos Apygardos Teismo nutartis 1A-14-113/2012 ir pan.).

95Be to, skunde apeliantas teigia, kad J. G. reikalavimas dėl išmokos už kapo lankymą ir priežiūrą yra netenkintinas, nes tai nėra būtinosios laidojimo išlaidos (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo privalomojo draudimo (TPVCAPD) įstatymo 15 str. 5 d.).

96Dėl R. ir K. G. daiktų, buvusių sudegusioje transporto priemonėje AB „D.“ atstovas skunde akcentuoja, kad J. G. keturiais pavedimais buvo išmokėta bendra 4402,94 Eur išmoka (dėl R. ir K. G. daiktų, buvusių sudegusioje transporto priemonėje), to neginčija ir civiliniai ieškovai. Atstovas pažymi, kad AB „D.“ visas abejones vertino civilinių ieškovų naudai, nors civilinių ieškovų deklaruojamų su transporto priemone sudegusių daiktų kiekis ir nomenklatūra kėlė didelių abejonių (jokie likučiai ir/ar kiti įrodymai nepateikti argumentuojant, kad jie sudegė), ir atmetė tik akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus. Skunde taip pat pažymima, kad pagal 2004 m. birželio 23 d. LRV nutarimu Nr. 795 (su pakeitimais) patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 15 p. nenaujiems daiktams buvo pritaikytas nusidėvėjimo normatyvas.

97Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką ir TPVCAPD įstatymo 15 str. 5 d. atlyginamos tik būtinosios laidojimo išlaidos, o įvairios religinės ir/ar tradicinės apeigos praėjus dideliam laiko tarpui nuo mirties nėra būtinosios laidojimo išlaidos ir priklauso išimtinai nuo mininčiųjų valios, todėl ir nebuvo kompensuotos civilinių ieškovų išlaidos metinių minėjimui.

98Taip pat skunde teigiama, kad byloje niekaip nėra pagrįstas „kitų“ ir „sveikatos“ išlaidų sąsajumas su nagrinėjamu eismo įvykiu, todėl jos ir nebuvo kompensuotos.

99Apibendrindamas apeliantas tvirtina, kad visa pagrįsta turtinė žala civiliniams ieškovams buvo atlyginta, todėl nuosprendžio dalis dėl 22365,95 eurų turtinės žalos priteisimo J. G. yra keistina.

100Pasak apelianto, teismas visiškai nepagrįstai iš AB „D.“ priteisė K. G. – 270,00 eurų nuo 2014 02 07 iki jo pilnametystės, D. G. – 270,00 eurų nuo 2014 02 07 iki jo pilnametystės. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad K. ir D. G. kiekvienas iš VSDFV (SoDros) gavo po 14365,15 eurų vienkartines išmokas dėl tėvo žūties, kiekvienas gauna draudimo išmoką apdraustajam mirus po 94,93 Eur./mėn. ir našlaičių pensiją po 97,56 Eur./mėn. (viso po 192,49 Eur./mėn.). Dėl to civilinio atsakovo atstovas akcentuoja, kad iš VSDFV (SoDros) gautos ir gausimos sumos ženkliai viršija civilinių ieškovų K. ir D. G. reikalavimus dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo, todėl teigti, kad jie prarado išlaikymą, nėra pagrindo ir civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.

101Be kita ko, apsliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai apskaičiavo žuvusiojo R. G. turėtas pajamas iki žūties.

102Pasak apelianto, J. G. savo patikslintame ieškinyje ir pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo žuvusiojo R. G. vidutines pajamas, vadovaujantis 2003 m. gegužės 27 d. LRV nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, nes ši tvarka yra skirta tik reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių (pvz. dėl atostoginių, prastovos, išeitinių išmokų ir pan.), bet ne žalos atlyginimui iš civilinių deliktinių teisinių santykių.

103Be to, apeliantas skunde atkleipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vidutines pajamas apskaičiavo imdamas „priskaičiuotą darbo užmokestį“, o ne faktiškai gaunamą darbo užmokestį atskaičius mokesčius GPM, PSD ir SoDros.

104Pažymi, kad pagal LR CK 6.284 str. 2 d., apskaičiuojant žuvusiojo turėtas pajamas yra labai svarbus tų turėtų pajamų tęstinumas ir tikėtinumas. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų VSDFV pažymų matyti, jog 2012–2013 metais žuvusysis R. G. iš esmės turėjo išmokėtinas 1095,40 Lt mėnesines pajamas, ir tik visai prieš R. G. mirtį (per priešpaskutinius du mėnesius, kurių finansinė atskaitomybė turėjo būti pateikta jau po žūties) „staiga ir netikėtai“ R. G. gavo atitinkamai 7186,40 Lt (t. y. 7 kartus daugiau nei įprastai) ir 6430,04 Lt (t. y. 6 kartus daugiau nei įprastai). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad civilinė ieškovė tokį vienkartinį pajamų „padidėjimą“ aiškino tuo, kad neva tai, per tuos du mėnesius buvo išmokėta nuo 2019 m. krizės iki 2014 m. susikaupusi kintamoji darbo užmokesčio dalis (jos teigimu, ji buvo kaupiama, bet neišmokama, o 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo išmokėta), todėl apeliantui akivaizdu, jog toliau (2014 m. ir vėliau) R. G. būtų mokamas 1095,40 Lt darbo užmokestis, vadinasi, nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad R. G. vidutinės pajamos bus pirmosios instancijos teismo nustatytos – 6387,39 Lt.

105Kartu apeliantas skunde nurodo, kad apskaičiuojant prarastas pajamas žuvus maitintojui, jo vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal paskutinius 12 mėn. iki žūties (LR CK 6.284 str. 2 d., šios dalies kodekso komentaras ir teismų praktika). Vadovaujantis 2014-04-23 VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-04-23 raštu Nr.(9.80) SI-23041 žuvusiojo R. G. vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1877,11 Lt/mėn. (apskaičiuota pagal paskutinius 12 mėn.) arba 1487,29 Lt/mėn. („į rankas“). Vadinasi eismo įvykio dienai vienam išlaikytiniui tenka po 371,82 Lt/mėn. (1.487,28 : 4) arba 107,69 Eur/mėn.

106Atsiliepimu į civilinio atsakovo VĮ ,,A.“ apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. A. prašo VĮ „A.“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam visas turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsikirtimo į apeliacinį skundą paruošimo.

107Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad valstybinės reikšmės kelią, kuriame įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja VĮ „A.“, todėl VĮ „A.“ yra tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje (LAT 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Taip pat atsiliepime teigiama, kad pagal LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintą Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13 p. organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių, naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais, VĮ „A.“ 2014-02-12 savo pareigos nevykdė. Pasak P. A., nustatyti kelio kokybės reikalavimai priežiūros lygiams (pvz. I-ojo lygio) netaikomi esant ypač sudėtingoms oro sąlygoms – kai įšalęs kelias po lietaus apledėja, yra lijundra. Todėl, nukentėjusiojo deklaruojamu įsitikinimu, esant drėgmei, dideliam debesuotumui, įšalusiam keliui, VĮ „A.“ turėjo vykdyti ne tik sutartinius įsipareigojimus su Lietuvos automobilių kelių direkcija, bet ir veikti kaip atidus kelio valdytojas, turintis pareigą vykyti ir CK nuostatas.

108Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. D. palaikė savo apeliacinį skundą, jo gynėjas advokatas Antanas Damulis prašė tenkinti ginamojo ir KB ,,L.“ apeliacinius skundus jame nurodytais motyvais, nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atmesti, o dėl kitų apeliacinių skundų nuomonės nepateikė. Nukentėjusioji J. G. ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašė tenkinti jo apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais, KB „L.“, nuteistojo R. D. apeliacinius skundus prašė atmesti, o dėl draudimo kompanijos ir VĮ „A.“ apeliacinių skundų savo pozicijos nepateikė. VĮ „A.“ atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas prašė tenkinti VĮ „A.“ apeliacinį skundą, o visus kitus apeliacinius skundus, kuriuose užsimenama apie VĮ „A.“ – atmesti. KB „L.“ atstovas advokatas Kęstutis Virketis prašė tenkinti KB ,,L.“ apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, su nuteistojo apeliaciniu skundu sutiko, o nukentėjusiųjų, VĮ ,,A.“ ir draudimo bendrovės apeliacinius skundus prašė atmesti. AB „D.“ atstovas G. T. prašė tenkinti AB ,,D.“ apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, su nukentėjusiųjų apeliaciniais skundais nesutiko, nuteistojo R. D. ir KB „L.“ apeliacinius skundus palaikė, o dėl VĮ „A.“ apeliacinio skundo nuomonės nepareiškė. Prokuroras G. Girgždis prašė nuteistojo, nukentėjusiųjų ir civilinės atsakovės KB „L.“ apeliacinius skundus atmesti, o VĮ „A.“ apeliacinį skundą tenkinti.

109Nuteistojo R. D., nukentėjusiosios K. A. B. atstovo advokato Mindaugo Kepenio, civilinio atsakovo Kooperatinės bendrovės ,,L.“ atstovo advokato Kęstučio Virkečio apeliaciniai skundai atmetami, nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios J. G. atstovo advokato Mindaugo Kepenio, civilinio atsakovo AB ,,D.“ atstovo G. T. ir civilinio atsakovo VĮ ,,A.“ atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

110Pirmiausia, atsakant į apeliacinių skundų argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.). Taip pat pabrėžtina, kad civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paliktini nenagrinėti civilinio atsakovo KB ,,L.“ atstovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais keliamas nukentėjusiųjų J. G. ir D. G. kaltės klausimas atitinkamai dėl kilusio eismo įvykio ir atsiradusių padarinių, kvestionuojamos kai kurios teismo nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės (pvz. žuvusiojo R. G. vairuoto automobilio greitis, R. G. galimai padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai), taip pat argumentai, kuriais prašo panaikinti nuteistajam R. D. uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

111Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išdėstys motyvuotas išvadas dėl kiekvieno apeliacinio skundo esmės (BPK 331 str. 1 d., 332 str. 2 d.), atsižvelgdamas į apeliantų prašymus – jų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą.

112Dėl nuteistojo R. D., nukentėjusiųjų J. G., K. G., D. G. ir K. A. B. atstovo apeliacinių skundų argumentų, nuteistajam taikytinos baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismo šališkumo

113BK 281 str. yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatinėjant šių taisyklių pažeidimą, minėtame straipsnyje numatytus padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų ir teisingai nustatė, jog, būtent R. D. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo (R. G.), kitiems – D. G., P. A., V. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

114BK 281 str. 5 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Minėtame baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 5 d., būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus žūties.

115Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. D. kaltu pagal BK 281 str. 5 d., tokio teismo sprendimo neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusieji ir jų atstovas, tačiau apeliaciniais skundais atitinkamai nesutinka su nuteistajam taikytos baudžiamosios atsakomybės griežtumu ir apimtimi – R. D. prašo švelninti jo teisinę padėtį, o nukentėjusiųjų J. G., K. G., D. G. ir K. A. B. atstovas apeliaciniais skundais prašo griežtinti R. D. paskirtą bausmę, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir maksimaliam terminui uždrausti naudotis specialia teise (BK 68 str.).

116Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. ( - ) su priekaba ,,Schmitz“, valst. Nr. ( - ), pažeisdamas KET, automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda ( - )-ame kilometre, neatsižvelgė į kelio būklę, kurio danga buvo slidi, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė sunkvežimio ir šis slysdamas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su R. G. vairuojamu vilkiku „Iveko LD 440E42“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe ,,Samro“, valst. Nr. ( - ), dėl ko dar ir P. A. vairuojamas vilkikas ,,MAN TG460A“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe ,,SCHITZ“, valst. Nr. ( - ), dėl sudarytos avarinės situacijos, nuvažiavo nuo kelio, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo R. G., o D. G., P. A. ir V. L. nesunkiai sutriko sveikata. Šios faktinės aplinkybės yra aiškiai konstatuotos skundžiamame nuosprendyje, jų savo skundais neginčija nei apeliantai, todėl kolegijai nėra būtinybės detaliai apie tai pasisakyti dar sykį šioje nutartyje.

117Savo skundu nuteistasis kritikuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir tuo aspektu, kad skiriant jam bausmę, nebuvo atsižvelgta į VĮ ,,A.“ neveikimą vykdant savo pareigas (neužtikrinant tinkamos kelio priežiūros), į nukentėjusiųjų D. G. bei V. L. neatsargumą, kuomet jie eismo įvykio metu nesėdėjo keleivio vietose ir nebuvo prisisegę saugos diržais, kaip tai reglamentuoja teisės aktai. Taip pat dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių R. D. kaltina ir kitą eismo įvykio dalyvį – žuvusįjį R. G., kuris vairavo vilkiką „IVEKO LD 440E42“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „SAMRO“, valstybinis Nr. ( - ), kai šios transporto priemonės negalėjo dalyvauti eisme, nes neatitiko techninių reikalavimų. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir atitinkamai įvertintos, nes jos paminėtos skundžiamame nuosprendyje. Tačiau apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo į jas atsižvelgti, sprendžiant dėl R. D. taikytinos baudžiamosios atsakomybės.

118Iš tikrųjų, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. G. įvykio dieną vairavo vilkiką su puspriekabę, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka neatlikta privaloma techninė apžiūra (1 t., 82; 85 b. l.). Taigi, formaliai vilkikas „IVEKO LD 440E42“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „SAMRO“, valstybinis Nr. ( - ), negalėjo dalyvauti eisme, tačiau šioje byloje nustatyta priešingai. Ir visgi, sutikti su nuteistojo R. D. argumentais, kad ir R. G. kaltas dėl eismo įvykio – nėra jokio pagrindo.

119Specialisto tyrimu nustatyta, kad vairuotojas R. G. reaguodamas savo vairuojamo vilkiko su puspriekabe stabdymu, kada priešpriešai važiavęs sunkvežimis „Mersedes Benz Actros“, valst. Nr. ( - ) su priekaba „Schmitz“, valst Nr. ( - ), vairuojamas R. D., deformuodamas atitvarą pradėjo įvažinėti į skiriamąją juostą, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamų transporto priemonių junginio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su vėliau kelią užtvėrusiu nuteistojo vairuotu sunkvežimiu. Paminėtina ir tai, kad nei nukentėjusysis P. A., vairavęs vilkiką „MAN TG460A“, valts. Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), dėl kurių techninio tvarkingumo šioje byloje klausimų nekyla, taip pat stabdydamas vilkiką nebūtų išvengęs susidūrimo su kliūtimi, kurią automagistralės važiuojamojoje dalyje sudarė R. D. vairuojamų transporto priemonių junginys, kai nuteistasis dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio, nesugebėjo saugiai valdyti transporto priemonių junginio, kontroliuoti jo judėjimo konkrečioje kelio atkarpoje ir esant nustatytoms eismo sąlygoms, išslydo iš savo eismo juostos į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį, kurio kiti vairuotojai R. G. ir P. A., nepriklausomai nuo to, ar jų valdomiems transporto priemonių junginiams teisės aktų nustatyta tvarka buvo/nebuvo atlikta privaloma techninė patikra, negalėjo išvengti. Tai reiškia, kad žuvusiojo R. G. padaryti KET pažeidimai, eksploatuojant transporto priemonę viešame kelių eisme, kai transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė patikra, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra susiję su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu ir atsiradusiais neigiamais padariniais.

120Atsakant į kitus apeliantų argumentus, pažymėtina, jog priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų J. G., K. G., D. G. atstovo skunde, laikantis BPK 20 str. 5 d. nuostatų, įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių – kelių eismo sąlygas 2014-02-07, visų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių greitį, stabdymo duomenis, susidūrimo pradžios ir pabaigos duomenis, automobilių deformaciją ir sugadinimus, ir kt., nurodytus specialisto išvadoje (2 t., 185–195 b. l.) buvo atkurtas eismo įvykio kilimo mechanizmas, priežastis, įvardyti R. D. veiksmai tiesiogiai susiję su eismo įvykio kilimu bei žuvusiojo R. G., ir nukentėjusiojo P. A. galimybės išvengti susidūrimo su automagistralėje netikėtai atsiradusia kliūtimi, jiems atitinkamai reaguojant į susidariusią situaciją, esant slidžiai kelio dangai.

121Specialisto tyrimu aiškiai nustatyta, kad eismo įvykis kilo ir BK 281 str. 5 d. numatyti padariniai atsirado dėl to, kad R. D. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengti nuostolingų padarinių, pavojaus sau pačiam, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir ypač meteorologines sąlygas (kelio danga buvo slidi), kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir (ar) sulėtinti greitį, prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių vairuodamas vilkiką „Mersedes Benz Actros“, valst. Nr. ( - ) su priekaba „Schmitz“, valst Nr. ( - ), nuvažiavo nuo automagistralės Vilnius–Klaipėda važiuojamosios dalies į skiriamąją juostą, kuria judėdamas transporto priemonių junginys neteko stabilaus judesio ir, išslydęs į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią ir sudarė neišvengiamą kliūtį Vilniaus kryptimi važiavusiam vilkikui „IVECO LD 440E42“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Samro“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo žuvusysis R. G., bei paskui jį važiavusiam vilkikui „MAN TG460A“, valts. Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo P. A.. Tai reiškia, kad eismo įvykis kilo ne dėl nukentėjusiųjų D. G. ir V. L., kurie automobilių net nevairavo, didelio neatsargumo ir ne dėl VĮ ,,A.“ kaltų veiksmų (t .y. skunduose akcentuojamo neveikimo, apie kurį bus plačiau pasisakyta kitoje nutarties dalyje), o dėl R. D. padarytų KET pažeidimų, todėl tik jam ir kyla atsakomybė pagal Baudžiamąjį įstatymą.

122Specialisto išvados Nr. 11-1972 (14) kolegijai nekelia abejonių, pagrįstomis, pakankamomis ir išsamiomis jas laikė ir pirmosios instancijos teismas, todėl nebuvo jokios būtinybės skirti papildomus ekspertinius tyrimus, kaip prašė nukentėjusieji ir jų atstovas, ar atlikinėti kažkokius procesinius veiksmus tam, kad nustatyti kitokias nukentėjusiųjų lūkesčius atitinkančias aplinkybes.

123Savo apeliaciniais skundais, kaip minėta, nukentėjusiųjų J. G., D. G., K. G., K. A. B. atstovas, be kita ko, prašė R. D. pagal BK 281 str. 5 d. bausti griežčiau – paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę 8 metams ir maksimaliam terminui (3 metams) uždrausti nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis prašo neatimti jam teisės vairuoti kelių transporto priemones.

124Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniuose skunduose kreipiamas ypatingas dėmesys į nustatytą R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, keliamas klausimas dėl R. D. galimo apsvaigimo nuo alkoholio, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, ar kt. psichiką veikiančių medžiagų, kritikuojamas teismo sprendimas skirti R. D. mažesnę už sankcijoje nustatytą vidurkį bausmę, jos vykdymą atidedant.

125Savo poziciją nukentėjusiųjų atstovas grindžia tuo, kad R. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė tikrųjų eismo įvykio kilimo priežasčių ir sąmoningai neatskleidė tokių aplinkybių, kurios, nukentėjusiųjų atstovo įsitikinimu, turėjo būti šioje byloje nustatytos, atskleistos ir, reikia suprasti, nuteistajam inkriminuotos. Tokie teiginiai akivaizdžiai emocionalūs ir visiškai nelogiški.

126Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, kad R. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu R. G. vairuojamu automobiliu. Taigi nustatyta, kad R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo nukentėjusiųjų J. G., D. G. ir K. G., K. A. B. sutuoktinis, tėvas ir sūnus. Kaip minėta, šioje byloje aiškiai nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. D. veiksmų ir kilusių padarinių. Tai, kad kelio danga buvo slidi, ką ypatingai viso baudžiamojo proceso metu akcentavo nuteistasis, taip pat buvo ne tiesioginė kilusio eismo įvykio priežastis. Nukentėjusiųjų atstovo bandymai tikinti, kad eismo įvykį galbūt lėmė kažkokios kitos nei nustatyta šioje byloje, kaltininko slepiamos, nukentėjusiųjų atstovo neįvardintos priežastys, R. D. motyvai – yra niekuo nepagrįsti išmąstymai, sąlygojami siekio, kad būtų nustatytos kitokios nei surinktais ir ištirtais įrodymais byloje nustatytos aplinkybės. Nėra pagrindo iš asmens reikalauti, kad jis nurodytų faktus, kurių nebuvo ar dėl subjektyvių priežasčių, objektyvių aplinkybių kažkuriuos faktus suvokė kitaip, ar jų negali prisiminti. Nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentai dėl galimo R. D. apsvaigimo eismo įvykio metu – yra niekuo nepagrįsti ir byloje surinktais įrodymais paneigti išsigalvojimai. Tą pačią dieną patikrinus R. D. alkotesteriu, o po to atlikus kraujo tyrimą – jo organizme nebuvo aptikta etilo alkoholio koncentracijos (1 t., 92; 96 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. J., S. N., Raseinių rajono bendros praktikos slaugytoja S. M. patvirtino, kad R. D. patikrinimo metu buvo blaivus ir nekilo abejonių dėl jo apsvaigimo. Spręsti, kad R. D. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo kažkokių psichiką veikiančių medžiagų vien dėl to, kad jo blaivumas nebuvo patikrintas per valandą po įvykio tomis aplinkybėmis, kurios nustatytos šioje byloje (sustojęs eismas automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda ( - )-ame kilometre, degantys du vilkikai, vienas vilkikas nuvažiavęs nuo kelio, įvykio vietoje dirba Raseinių, Betygalos, Čekiškės priešgaisrinės gelbėjimo komandos, 2-3 policijos ekipažai, greitosios medicinos darbuotojai ir pan.) pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.

127Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, nurodė aplinkybes kurias prisiminė, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio, iškart po įvykio ėmėsi priemonių padėti nukentėjusiesiems – V. L. ištraukė iš degančio automobilio, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, su nukentėjusiuoju V. L. susitaikė ir pastarasis R. D. atleido. Į visas šias aplinkybės atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

128Taigi, kolegija pažymi, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad nuteistasis neprisipažįsta įvykdęs nusikaltimą ir savo elgesio nevertina kritiškai, ir jo prisipažinimą vertindamas kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatų nepažeidė.

129Kita vertus, skunduose nukentėjusiųjų atstovas teisingai pažymėjo, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo daugiau nei minimalūs BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatyti negatyvūs padariniai – vienas žmogus žuvo, ir trims buvo sutrikdyta sveikata. Tačiau ir iš skundžiamo nuosprendžio aišku, kad pirmosios instancijos teismas į visa tai atsižvelgė, skirdamas nuteistajam bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. D. bausmę, BK VIII skyriaus nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nėra pagrindo, nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo motyvais, griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę.

130Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. nusikaltimą padarė pirmą kartą, niekada nebuvo teisiamas, nebaustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra jokių neigiamai R. D. apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį nuteistojo asmens pavojingumą visuomenei ir daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės. Todėl kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui, taikant BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą R. D. atidėti.

131Atsakant į apeliacinių skundų argumentus, dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, pažymėtina, kad BK 68 str. (Uždraudimas naudotis specialia teise) paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 str. numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

132Nagrinėjamoje byloje R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu kilo daugiau nei minimalūs padariniai – vienas žmogus žuvo, o trims buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje nustatyta, kad R. D. BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles: vairuodamas pakrautą vilkiką, neatsižvelgė į vairavimo ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų suvaldyti transporto priemonę, sulėtinti važiavimo greitį, vairuojamos transporto priemonės nesustabdė, išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors nuteistasis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimą, tačiau vien kilę didesni padariniai už minimalius, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam vidutiniam laikotarpiui (BK 68 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, atsižvelgiant į eilę anksčiau paminėtų teigiamai R. D. asmenybę apibūdinančių duomenų, yra proporcingas konkrečiu atveju – pakankamas padėti pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.

133Vien tai, kad BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, negali būti pagrindas netaikyti BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar trumpinti jos laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės atėmimą dirbti šį darbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011). Tai, kad R. D. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam už padarytą nusikaltimą. Neigiami padariniai, teisių ir laisvių apribojimas – yra natūralus neteisėto nusikalstamo elgesio rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

134Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus 6 mėnesius vairuoti kelių transporto priemones – paskirta nepagrįstai ar turėtų būti ilginamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

135Nėra jokio teisinio pagrindo ir išvadai, kad netenkinus nukentėjusiųjų ir jų atstovo prašymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procese, remiantis įrodymais, nustačius kitokias – nukentėjusiųjų ir jų atstovo pageidavimų neatitinkančias tiriamo įvykio aplinkybes, taikant švelnesnę baudžiamąją atsakomybę kaltininkui, nei pageidavo nukentėjusieji – buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės ar kad apylinkės teismas dėl to buvo šališkas. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisės, nustatytos BPK 28 str. 2 d., 110 str. 2 d., nebuvo suvaržytos, nagrinėjant bylą laikytasi rungimosi principo (BPK 7 str.), nepagrįsti reikalavimai teismo motyvuotai atmetami, o kiti (pvz. dėl papildomų dokumentų prijungimo) – tenkinami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo be teisinių argumentų spręsti apie galimus teisės į gynybą bei rungimosi principo pažeidimus. Pabrėžtina, kad teismas, įvertinęs įrodinėjimo dalyką, įrodymų pakankamumą bei įrodinėjimo ribas konkrečioje byloje, sprendžia ir dėl būtinybės atlikti vienokius ar kitokius procesinius veiksmus, tyrimus ir kt. Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, tarp jų specialistų, ekspertų išvadas, skundžiamame nuosprendyje juos išdėstė, aptarė, juos vertinęs kartu su kitais įrodymais byloje esminių prieštaravimų nenustatė, ir kolegijai nekyla abejonių dėl galimo pirmosios instancijos teismo veiksmų nenuoseklumo, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą proceso dalyviai irgi neprašė.

136Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, kaip apeliaciniais skundais prašo nuteistasis R. D. ir nukentėjusiųjų J. G., D. G., K. G., K. A. B. atstovas.

137Dėl AB ,,D.“ apeliacinio skundo argumentų ir turtinės žalos

138Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į AB ,,D.“ atstovo apeliaciniame skunde nurodytą aiškiai neteisingą skundžiamo nuosprendžio priėmimo datą – 2013-05-10. Iš civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad skundžiamas būtent Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendis, todėl dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo kolegija pasisakys šioje nutartyje pagal AB ,,D.“ atstovo apeliacinio skundo teisinę argumentaciją.

139BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje nukentėjusioji J. G., atstovaujanti ir savo nepilnamečius vaikus K. G., D. G., pareiškė civilinį ieškinį ir dėl turtinės žalos, kurį eilę sykių tikslino, už nuteistojo veiksmus atsakingiems asmenims.

140Šioje byloje vienas iš materialiai atsakingų asmenų, numatytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., yra draudimo įmonė (draudikas) – AB ,,D.“, su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 str., 6.987 str.). Tai reiškia, kad esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

141Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios ir nepilnamečių įstatyminės atstovės J. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai pagrįstu, įrodytu ir nusprendė visus 22365,95 Eur priteisti iš AB ,,D.“. Apeliaciniu skundu AB ,,D.“ atstovas kategoriškai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos sprendimu, tvirtindamas, kad pagal draudimo sutartį visa turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems, tarp jų J. G., D. G., K. G., yra atlyginta. Iš esmės kolegija pritaria AB ,,D.“ atstovo pozicijai ir mano kad nuosprendis turtinės žalos dalyje turi būti pakeistas.

142CK 6.249 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl šeimos nario mirties.

143Taigi, gyvybės atėmimas atsakingam asmeniui sukuria prievolę atlyginti žalą. Dėl savo specifinių bruožų ji išsiskiriamą į specialųjį deliktą. Fizinio asmens mirties atveju nuostolius sudaro laidojimo išlaidos ir išlaikymo netekimas. Laidojimo išlaidos – tai būtinumo ir protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos, reikalingos mirusiajam palaidoti. Jas sudaro gedulingų pietų, transporto, religinių apeigų ir kitos išlaidos. Prie laidojimo išlaidų priskiriamos kapo sutvarkymo išlaidos. Pavyzdžiui, teismų praktika pripažįsta, kad turi būti atlyginama vidutinio brangumo paminklo pastatymo kaina. Neatlygintinos išlaidos alkoholiniams gėrimams, suvartotiems per gedulingus pietus, ir kitais atvejais. Būtent teismas privalo kontroliuoti atlygintinų laidojimo išlaidų dydį, atsižvelgdamas į protingumo, proporcingumo, teisingumo kriterijus. Teismas gali atsisakyti priteisti dalį jų arba visai jų nepriteisti jei nustato, kad laidojimo išlaidos iš dalies ar visiškai atlygintos, padengtos, arba nustačius, kad jos ne visa apimtimi buvo būtinos, arba padarius išvadą, kad civilinio ieškovo prašomos priteisti laidojimo išlaidos neatitinka protingumo kriterijaus.

144Iš teismui AB ,,D.“ pateiktų dokumentų, ką, be kita ko patvirtina ir nukentėjusiosios J. G. pateiktų civilinių ieškinių su papildymais turinys (2 t., 151–152 b. l.; 3 t., 147–152 b. l.; 4 t. 59–60 b. l.; 5 t. 39–40; 154 b. l.; 7 t. 19–20 b. l.) matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo AB ,,D.“ J. G. atlygino – 3668,52 Eur (dėl vilkiko IVECO sunaikinimo), 2670,70 Eur (tame tarpe 701,31 Eur dėl neturtinės žalos 1969,39 Eur dėl laidojimo išlaidų), 4411,94 Eur (dėl R. ir K. G. daiktų, buvusių sudegusioje transporto priemonėje), 2896,20 Eur (dėl kapo tvarkymo), 65,04 Eur (dėl D. G. gydymo išlaidų) viso – 13712,40 Eur; D. G. atlygino – 917,13 Eur (dėl vilkiko IVECO sunaikinimo), 701,17 (dėl neturtinės žalos už tėvo praradimą), 1158,48 Eur (dėl neturtinės žalos už jo paties sužalojimą), viso: 2776,78 Eur; K. G. atlygino – 917,13 Eur (dėl vilkiko IVECO sunaikinimo), 701,31 Eur (dėl neturtinės žalos už tėvo praradimą), viso: 1618,44 Eur. Taigi, viso pagal draudimo sutartį nukentėjusiajai J. G. ir jos atstovaujamiems nepilnamečiams D. G. ir K. G. AB ,,D.“ atlygino 16003,83 Eur. Kolegijos nuomone, iš beveik visa pagrįsta, protingumo, teisingumo kriterijus atitinkanti ir pagal draudimo sutartį priklausanti turtinė žala nukentėjusiesiems J. G., D. G. ir K. G. buvo atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš AB ,,D.“ kitas turtinės žalos sumas.

145Iš nukentėjusiosios ir atstovės pagal įstatymą J. G. civilinio ieškinio su paskesniais papildymais, pakeitimais matyti, kad likusią dalį jos prašomų atlyginti nuostolių sudaro reikalavimas dėl dalinai neatlygintų išlaidų už laidojimo, žūties minėjimo ir kitų išlaidų kompensavimo, reikalavimas dėl dalinai neatlygintų išlaidų už kapo įrengimą kompensavimo, reikalavimas dėl kapo lankymo, priežiūros ir su tuo susijusių išlaidų kompensavimo, reikalavimas dėl paveldėjimo išlaidų kompensavimo,

146reikalavimas dėl dalinai neatlygintos žalos už R. G. daiktus buvusius sudegusiame automobilyje, reikalavimas dėl dalinai neatlygintos žalos už D. G. daiktus buvusius sudegusiame automobilyje, reikalavimas dėl metinių minėjimo išlaidų kompensavimo, reikalavimas dėl kitų išlaidų kompensavimo, reikalavimas dėl išlaidų medikamentams kompensavimo. Iš J. G. civilinių ieškinių matyti, kad jos prašomos atlyginti turtinės žalos turinį, be kita ko, sudaro:, metinių minėjimo išlaidos (1008 Eur), kapinių lankymo, priežiūros išlaidos – 2014 m. kovas – 867,21 Eur, 2014 m. gegužė 158,89 Eur, 2014 m. birželis 54,88 Eur, 2014 m. liepa 35,53 Eur, 2014 m. rugpjūtis 60,60 Eur, 2014 m. rugsėjis 45,88 Eur, 2014 m. gruodis 76,03 Eur, 2014 m. spalis 141,71 Eur, 2015 m. vasaris 257,01 Eur, 2015 m. balandis – 2015 m. liepa 821,85 Eur, 2015 m. rugpjūtis – gruodis 657,98 Eur, 2016 m. sausis – 2016 m. kovas 321,02 Eur. Kaip minėta, civilinis atsakovas nukentėjusiajai J. G. atlygino už laidojimo prekes ir paslaugas 3630 Lt, už gedulo pietus 1865 Lt, už duobės kasimą 550 Lt, už fotografą 45 Lt už muzikos paslaugas 490 Lt, už gedulo puokštes ir vainikus – 500 Lt, už gruntą 63,96 Lt ir 95,94 Lt – viso priskaičiavo laidojimo išlaidų 7839,90 Lt, išskaičius valstybės sumokėtą laidojimo pašalpą (1040 Lt), nukentėjusiajai sumokėjo 6799,90 Lt (1969,39 Eur). Tai laikytina pakankama ir protinga kompensacija būtinoms laidojimo išlaidoms padengti, todėl priteisti ją didesnę apylinkės teismui nebuvo pagrindo. Taip pat nelaikytina civilinio atsakovo atlygintinais nuostoliais dėl fizinio asmens mirties išlaidos, susijusios su mirusiojo turto paveldėjimu, atsiminimų apie mirusįjį nuotraukų albumų darymo išlaidos ir panašios.

147Taip pat iš civilinių ieškinių matyti, kad J. G. pateikė ir 2015 metais patirtas išlaidas įvairių medikamentų, kitų higienos preparatų pirkimui, išlaidas dėl 2015 metų J. G. mokamų konsultacijų pas medicinos specialistus ir kt. Šioje byloje nenustatyta, kad įvykio metu J. G. būtų sutrikdyta sveikata, kurios atstatymui būtų reikalingas gydymas ir pan. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo J. G. sutuoktinis, įvyko 2014-02-07, todėl konkrečiu atveju spręsti, kad 2015 metais pablogėjusi J. G. sveikata yra minėto eismo įvykio padarinys – nėra pagrindo, todėl tokie nuostoliai šioje byloje nekompensuotini. Kolegija sutinka, kad dėl savo artimo žmogaus netikėtos žūties J. G. patyrė negatyvius moralinius, dvasinius išgyvenimus, tačiau tokių potyrių tinkama satisfakcija yra neturtinė žala, apie kurią bus pasisakyta kitoje šios nutarties dalyje.

148Atkreiptinas dėmesys, kad turtinė žala – tai objektyviai įrodytų faktų klausimas. Minėta, kad AB ,,D.“ tiek J. G., tiek jos sūnui K. G. atlygino atitinkamas sumas dėl prarastų daiktų eismo įvykio metu sudegusių automobilyje – viso 4411,94 Eur. Iš J. G. ieškinių akivaizdu, kad dėl parastų daiktų ji prašo didesnės kompensacijos, tačiau nepateikia jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Dėl nukentėjusiosios reikalavimo pagrįstumo abejonių kyla ir dėl to, kad niekaip neargumentuojant, tikslinant ieškinių sumas, ji padidino draudimo neatlyginą turtinės žalos dalį dėl R. G. asmeninio turto sunaikinimo nuo 1531,17 Eur sumos, nurodytą 2015-02-20 ieškinyje, iki 4315,33 Eur, nurodomos 2015-07-29 ieškinyje, o D. G. atitinkamai tokie nuostoliai padidėjo nuo 567,90 Eur iki 1481,86 Eur. Šiuo atveju kolegija mano, kad priteisti didesnę už AB ,,D.“ išmokėtą kompensaciją nukentėjusiesiems dėl prarastų daiktų – pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio pagrindo.

149Tačiau kolegija sprendžia, jog kapo įrengimo išlaidos – 3988,46 Eur, kurias patvirtina 2015-01-12 UAB ,,T.“ pinigų paėmimo kvitas (4 t., 74 b. l.), yra pagrįstos, atitinka vidutinio brangumo paminklo pastatymo kainą, neprieštarauja protingumo kriterijui, todėl AB ,,D.“ nukentėjusiajai J. G. jas privalėjo atlyginti visiškai. Kadangi AB ,,D.“ atlygino 2896,20 Eur kapo sutvarkymo išlaidų, papildomai iš civilinio ieškovo priteistinas tik skirtumas 1092,26 Eur.

150Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

151Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo kitiems asmenims gali būti padaromi nuostoliai taip pat ir dėl išlaikymo netekimo, nes jie netenka maitintojo – asmens, kuris teikė arba privalėjo teikti išlaikymą. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai gaunantys išlaikymą arba turintys teisę jį gauti asmenys. Jais gali būti nepilnamečiai mirusiojo vaikai, įskaitant gimusįjį po jo mirties, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti nedarbingi asmenys, kurie faktiškai buvo mirusiojo išlaikomi.

152Išlaikymas yra mirusiojo asmens pajamų dalis, kurią išlaikytiniai arba turintys teisę gauti išlaikymą asmenys gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi, jeigu asmuo gavo iš mirusiojo konkretų išlaikymą, tai jam priklauso tokio paties dydžio žalos atlyginimas.

153Asmuo, kuris turėjo teisę gauti mirusiojo išlaikymą, gauna atitinkamą mirusiojo pajamų dalį, kuri tektų jam. Ta dalis nustatoma visas mirusiojo pajamas dalijant iš išlaikytinių skaičiaus ir pridedant vieną (dalį, tekusią pačiam mirusiajam). Sprendžiant dėl išlaikymo netekimo dydžio, pirmiausia nustatoma, kokio dydžio mirusiojo pajamų dalis tenka kiekvienam išlaikytiniui (arba turėjusiam teisę jį gauti), po to iš gautos sumos atimama socialinio draudimo išmokos, mokamos gyvybės atėmimo atveju (maitintojo netekimo pašalpa ar kt.) (CK 6.290 str. 1 d., 6.291 str. 2 d.).

154Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žuvusiojo R. G. vidutines pajamas, vadovavosi 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl apskaičiuodamas vidutinį žuvusiojo darbo užmokestį, prioritetiškai vertino UAB ,,K.“, kurios vienintelis akcininkas ir buvo R. G., pateiktus duomenis ir nukentėjusiosios J. G. paaiškinimus, ir kaip vertina iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautus duomenis.

155Iš UAB ,,K.“ pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš UAB ,,K.“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ir paaiškinimų (5 t., 155–159 b. l.; 6 t., 97–109 b. l.) matyti, kad 2013 lapkričio mėn. R. G. priskaičiuota darbo užmokesčio 9426,19 Lt. (neatskaičius mokesčių), 2013 m. gruodžio mėn. priskaičiuota darbo užmokesčio 8430,98 Lt (neatskaičius mokesčių), 2014 m. sausio mėn. priskaičiuota 1305,00 Lt darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Iš viso už tris mėnesius R. G. buvo priskaičiuota 19162,17 Lt (5550 Eur) iki mokesčių. Iš nukentėjusiosios J. G. parodymų ir UAB ,,K.“ vyr. buhalterės V. K. paaiškinimų (5 t., 155–158 b. l.) galima suprasti, kad dėl 2008 metais prasidėjusios ekonominės finansinės krizės ir kt. priežasčių buvo priimtas sprendimas R. G. nuo 2011-07-01 priskaičiuotą papildomą atlyginimo dalį deponuoti iki tol, kol įmonėje atsiras finansinė galimybė išmokėti atlyginimo įsiskolinimą ir, pasak J. G., tokia galimybė atsirado 2013 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais, todėl išmokėjimai R. G. ženkliai padidėjo. Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-03-06 pažymos apie R. G. valstybinį socialinį draudimą matyti priešingai – kad R. G. draudžiamosios pajamos nuo 2011-07-01 didėjo (nuo 800 Lt iki 1746,28 Lt), o jo draudžiamosios pajamos 2013 m. lapkričio, gruodžio ir 2014 m. sausio mėnesiais buvo atitinkamai – 2012,96 Lt, 2313,37 Lt ir 1305 Lt (4 t., 9–12 b. l.). Šiuo atveju kyla klausimas, kodėl iš dalies nesutampa (sutampa 2014 m. sausio mėn. R. G. priskaičiuoto atlyginimo dydis) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti ir UAB ,,K.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti duomenys apie R. G. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Taip pat nėra vienareikšmiškai aišku, kokią R. G. priskaičiuoto darbo užmokesčio dalį sudaro apmokestinamos ir neapmokestinamos pajamos (dienpinigiai, komandiruotpinigiai). Antai, UAB ,,K.“ pateiktoje darbo užmokesčio žiniaraščio 2013 m. lapkričio mėn. kopijoje nurodyta, kad R. G. priskaičiuotas 1305 Lt atlyginimas ir net 8121,19 Lt priemoka už darbą išeiginėmis, nurodant išskaitas Sodrai, kas nesimato pateiktose Sodros duomenyse (6 t., 97 b. l., 4 t. 9–12 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau nei vienam UAB ,,K.“ darbuotojui tokio dydžio priemokos pateiktuose darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksuotos.

156Remiantis CK 6.284 str. ir teismų praktika apskaičiuojant vieno išlaikytinio netekus maitintojo prarastas pajamas taikoma formulė, kai buvusio mirusiojo pajamos dalinamos iš skaičiaus, kuris gaunamas prie išlaikytinių skaičiaus pridėjus vieną (t. y. patį mirusįjį). Šiuo konkrečiu atveju žuvusiojo R. G. pajamas reikėtų dalinti į 4 dalis (t. y. dalis tenka jam pačiam, sutuoktinei ir dvi dalys dvejiems vaikams), tačiau dėl anksčiau nurodytų priežasčių nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti vidutinį R. G. gautų pajamų per mėnesį dydi, negavus papildomos medžiagos ir neatlikus UAB ,,K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimo dėl darbuotojams mokamų išmokų apskaičiavimo, mokėjimo, dėl atitinkamų duomenų teikimo/neteikimo valstybinėms institucijoms, dėl duomenų atitikimo/neatitikimo ir pan.

157Aiškus žuvusiojo R. G. vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas būtinas ir dėl to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nukentėjusiesiems D. G., K. G. ir J. G. išmokėjo vienkartinės išmokos dėl apdraustojo mirties – kiekvienam po 14365,15 Eur. Taip pat D. G., gim. ( - ), ir K. G., gim. ( - ), priskaičiuotos ir kas mėnesį mokamos periodinės draudimo išmokos ir našlaičių pensijos – kiekvienam maždaug po 190 Eur kas mėnesį, nuo 2014-02-07 iki jų pilnametystės (6 t., 52–60 b. l.).

158Kaip minėta, į atlygintinos turtinės žalos dydį turi būti įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Žuvusysis R. G. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl turintiems teisę į žalos atlyginimą asmenims buvo priskaičiuotos, išmokėtos atitinkamos išmokos ir toliau mokamos periodinės išmokos iki nepilnamečiams sukaks pilnametystė. Žalą padariusio asmens, arba už jo veiksmus atsakingo asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta socialinio draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Bendrą pareigą su kaltinamuoju ar už jo veikas materialiai atsakingu asmeniu atlyginti žalą turi ir neįvykdžiusi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų draudimo įmonė, konkrečiu atveju AB ,,D.“, kuri į procesą šioje byloje buvo įtraukta civilinio atsakovo teisėmis.

159Esamoje situacijoje šioje proceso stadijoje nėra galimybės aiškiai apskaičiuoti nukentėjusiųjų D. G., K. G., J. G. dėl tėvo, sutuoktinio žūties parastą išlaikymo dydį – nėra galimybės ir nuspręsti, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtos sumos, toliau mokamos periodinės indeksuojamos išmokos nepilnamečiams nukentėjusiesiems, yra pakankamos nuspręsti, ar socialinio draudimo išmokos yra pakankama kompensacija nukentėjusiesiems dėl prarasto išlaikymo, ar žalos atlyginimo prievolė nesibaigė ir ją iki visiško įvykdymo turi užtikrinti civilinis atsakovas – AB ,,D.“.

160Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje, pripažįstant nukentėjusiesiems teisę į civilinio ieškinio dėl netekto išlaikymo patenkinimą civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d., 328 str. 4 p.).

161Dėl VĮ ,,A.“ apeliacinio skundo argumentų

162Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tiriamo eismo įvykio metu važiuojamoji automagistralės dalis buvo apledėjusi ir slidi, šių aplinkybių neginčija nei VĮ ,,A.“ atstovas. Kartu pažymėtina, kad atitinkamo subjekto netinkama automagistralės važiuojamosios dalies priežiūra, jos nebarstymas, nenaudojimas kitų slidumą mažinančių priemonių iš tikrųjų kelia grėsmę saugiam eismui, o tai gali sudaryti pagrindą kilti atsakovo (VĮ ,,A.“) civilinei atsakomybei bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Tačiau civilinei atsakomybei atsirasti, konkrečiu atveju, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – nustatyti automagistralės A1 (( - ) kilometre), kur kelio danga buvo slidi ir/ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, statinio valdytojo neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalos asmeniui padarymą ir priežastinį ryšį tarp valdytojo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

163Kolegija sutinka ir su tuo, kad kelio dangos slidumas turėjo įtakos eismo įvykio kilimo faktas, tačiau apylinkės teismo išvada, kad VĮ ,,A.“ veiksmais (neveikimas) buvo neteisėti ir kad tai tiesiogiai susiję su eismo įvykio kilimu ir padaryta žala asmenims, turtui – yra nepagrįsta, prieštaraujanti paties teismo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

164Skundžiamu nuosprendžiu teisingai nustatyta, kad, būtent, R. D. padaryti KET pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiais neigiamais padariniais. Apie tai jau buvo pasisakyta kitoje šios nutarties dalyje. Ar VĮ ,,A.“, būdama atsakinga už automagistralės dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, priežiūrą, elgėsi rūpestingai ir apdairiai, taip, kad būtų užtikrinta gera automagistralės techninė būklė ir nekiltų pavojus eismo saugumui – vertinama pagal VĮ ,,A.“ veiklą reglamentuojančias teisės normas, sudarytas sutartis.

165Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 su vėlesniais pakeitimais, 13 p. numato, kad valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: 13.1. organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių; 13.2. naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais. Pagal privalomų kelių priežiūros darbų finansavimo sutartį Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir rangovas VĮ „A.“ susitarė, kad rangovas įsipareigoja atlikti valstybinės reikšmės kelių, valdomų, naudojamų ir disponuojamų jais patikėjimo teise privalomus priežiūros darbus, nustatytus Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu (4 t., 126–133 b. l.). Šios sutarties 8.2. p. VĮ ,,A.“ įsipareigojo vykdyti kelių priežiūros darbus pagal sutarties 14 p. nurodytus priežiūros lygius. Sutarties. 14.1 p. numatyta, kad pagal kelių priežiūros vadovo I dalį Rangovas privalo prižiūrėti magistralinius kelius žiemą – važiuojamąją dalį pagal magistralinių kelių I priežiūros lygį (4 t., 130 b. l.). Pagal 2006 m. balandžio 28 d. Lietuvos automobiliu kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2013-03-20 įsakymu Nr. V-103 patvirtintą kelių priežiūros vadovo I dalies ,,Automobiliu kelių priežiūros normatyvai“ PN-05 6 lentelės 2.1.13. p. – magistraliniuose keliuose žiemą, sningant ir/arba pustant, esant apledėjimams, turi būti valoma ir barstoma pagal I (aukštą) priežiūros lygi nuo 0 val. iki 24 val. (4 t., 174 b. l.).

166Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir VĮ „A.“ 2013 m. kovo 29 d. sudarytą Privalomų kelių priežiūros darbu (užduočių) finansavimo sutartį Nr. S-152 (toliau – ir Sutartis) VĮ „A.“ įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės kelių privalomus priežiūros darbus pagal Automobiliu kelių priežiūros normatyvus, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu, kurie yra Sutarties dalis. Iš Sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad Sutartimi VĮ „A.“ įsipareigojo atlikti privalomus kelių priežiūros darbus inter alia kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 115 km iki 306,27 km, t. y. toje kelio ruožo dalyje, kur ir kilo eismo įvykis (( - ) km), žiemą užtikrinti II (vidutinis priežiūros lygis – turi būti užtikrinama gera techninė kelio būklė, saugus eismas, tačiau mažesnis dėmesys skiriamas estetinei būklei), o kituose kelio elementuose – III priežiūros lygį (4 t., 134–147 b. l.), bet ne I-ąjį važiuojamosios dalies priežiūros lygį, kaip neteisingai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas. Pagal Automobilių kelių priežiūros normatyvus (2.1.13 p.), pagal II- ąjį kelio važiuojamosios dalies priežiūros lygį žiemą, kelio priežiūra privalėjo būti vykdoma nuo 04.00 val. iki 22.00 val., vadinasi, ne tuomet, kai kilo šioje byloje tiriamas eismo įvykis (4 t., 161–174 b. l.). Pagal II-ąjį automagistralės priežiūros lygį, VĮ ,,A.“ sningant ir/arba pustant, esant apledėjimams privalo organizuoti važiuojamosios kelio dangos valymo darbus, barstymą slidumą mažinančiomis medžiagomis (nuo 04.00 val. iki 22.00 val.). 2014-02-12 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas rodo, jog 2014-02-07, 1:00 val. ir 2:00 val., oro sąlygos Raseinių r., Ariogalos sen., ( - ) kaimo ribose (rūkana, debesuotumas 10 balų, oro temperatūra -0,2 oC) išskirtinai blogos (1 t., 26 b. l.). Kita vertus, kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant turi organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatos). Byloje nenustatyta, kad apie pavojingą situaciją, slidų kelio ruožą VĮ ,,A.“ būtų buvusi informuota laikotarpyje nuo 2014-02-06, 22 val., iki eismo įvykio kilimo (2014-02-07 apie 1.35 val.), ir būtų nesiėmusi atitinkamų priemonių važiuojamosios dalies slidumui mažinti. Atsižvelgiant į aptartuose teisės aktuose įtvirtintų kelių priežiūros reikalavimų visumą, kelių priežiūros institucijai keliamus tikslus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog eismo įvykio dieną (2014 m. vasario 7 d.) VĮ ,,A.“ netinkamai vykdė magistralinio kelio Raseinių r., Ariogalos sen., ( - ) kaimo ribose, automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda ( - )-ojo km priežiūrą, t. y., kad atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 str. prasme. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra prasmės detaliau pasisakyti dėl kitų – kaltės, žalos ir priežastinio ryšio.

167Tai, kas paminėta, suponuoja išvadą, kad VĮ „A.“ pilnai ir tinkamai vykdė savo pareigas, tinkamai prižiūrėjo aptariamos automagistralės važiuojamąją dalį, todėl šiam subjektui konkrečiu atveju civilinė atsakomybė nekyla. Kadangi VĮ ,,A.“ dėl eismo įvykio kilimo atsakomybė nekyla, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš VĮ ,,A.“ priteisė žalos atlyginimus nukentėjusiesiems, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

168Dėl nukentėjusiųjų J. G., D. G., K. G., K. A. B. atstovo, civilinio atsakovo KB ,,L.“ atstovo apeliacinių skundų ir neturtinės žalos

169Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D. pripažinus kaltu dėl BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. G., D. G., K. G. (bendras civilinis ieškinys dėl 5000000 Lt (1448100 Eur) neturtinės žalos), K. A. B. (civilinis ieškinys dėl 1000000 Lt (289620 Eur) neturtinės žalos) pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkinti iš dalies ir jiems iš už nuteistojo veiksmus materialiai atsakingo subjekto – civilinio atsakovo KB ,,L.“, priteista: J. G. 30298,69 Eur, D. G. 17140,35 Eur, K. G. 16298,69 Eur, K. A. B. 14000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis neturtinių žalų sumomis ir prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti visiškai, o civilinis atsakovas KB ,,L.“, nors ir neginčija savo prievolės atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems, mano, jog J. G., D. G., K. G., K. A. B. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti turi būti ženkliai sumažintos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas BPK 113, 115 straipsniuose nustatyta tvarka šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo minėtiems nukentėjusiesiems išsprendė tinkamai, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimus iš KB ,,L.“ ir nustatydamas atitinkamus dydžius, tinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus ir nenukrypta nuo teismų praktikos.

170Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

171Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).

172Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atitinkamas neturtines žalas J. G., D. G., K. G., K. A. B., jų dydžius motyvavo, atsižvelgdamas į kiekvieno nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus (sutuoktinio, tėvo, sūnaus) netekties, patirto didelio streso įvykus eismo įvykiui, asmeniškai D. G. eismo įvykio metu patirtą sveikatos sutrikdymą, aišku, fizinį skausmą ir kt. negatyvius išgyvenimus. Nukentėjusiesiems J. G., D. G., K. G., K. A. B. priteistus neturtinės žalos dydžius teismas motyvavo, atsižvelgdamas į kiekvieno nukentėjusiojo šeiminę padėtį, asmeninius ryšius, jų intensyvumą su žuvusiu artimuoju, kiekvieno patirtus išgyvenimus dėl netikėtos, tragiškos sutuoktinio, tėvo, sūnaus netekties, patirtą didelį stresą, nepaprastą nepilnamečių nukentėjusiųjų socialinę adaptaciją po tėvo žūties, į teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas apylinkės teismo nustatytiems neturtinės žalos dydžiams, papildomai akcentuoja nukentėjusiųjų skaičių (viso šeši) ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į nuteistojo kaltės formą (neatsargi), Lietuvos Respublikos ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas (Minimalioji mėnesinė alga 380 Eur; Minimalusis valandinis atlygis – 2,32 Eur; Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2016 m. II ketvirtis (bruto) 771,9 Eur; Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2016 m. 9 mėn. 255,38 Eur ir kt. http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, civilinio atsakovo KB ,,L.“ turtinę padėtį (į laikino nuosavybės teisių apribojimo turto aprašą buvo įtraukta KB ,,L.“ turto už 8000900 Lt (2317220 Eur) 2 t., 100–103 b. l.).

173Teisėjų kolegija, atkreipdama nukentėjusiųjų atstovo dėmesį, pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vadinasi, negali būti sureikšminami vien padariniai, kad ir kokie skaudūs jie būtų, o kiti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 str., vertinami formaliai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas visiems šioje dalyje minimiems nukentėjusiesiems priteisdamas skirtingus (mažesnius, didesnius) neturtinių žalų atlyginimo dydžius tinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgė į konkretaus įvykio, susidariusios situacijos ypatumus ir į skirtingą savo pobūdžiu nukentėjusiųjų tarpusavio ryšį su žuvusiuoju (vienas nukentėjusysis – netekęs tėvo nepilnametis sūnus, kuris irgi nesunkiai buvo sužalotas eismo įvykio metu; kitas nukentėjusysis – netekęs tėvo nepilnametis sūnus; viena nukentėjusioji – netekusi mylimo sutuoktinio; kita nukentėjusioji – senyvo amžiaus motina, netekusi sūnaus).

174Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino AB ,,D.“ jau atlygintas neturtinių žalų sumas nukentėjusiesiems ir atitinkamai sumažino priteistinų žalų dydžius.

175Kolegija sutinka su tuo, kad žalos atlyginimo dydžiui gali turėti reikšmės ir nukentėjusiojo kaltė. Būtent tai savo skunde itin akcentuoja civilinis atsakovas KB ,,L.“.

176Teisiškai reikšmingas tik didelis nukentėjusiojo neatsargumas, o paprastas neatsargumas reikšmės neturi (CK 6.282 str.). Pagal CK 6.282 str. 1 d. nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas suprantamas, kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą. Ar neatsargumas gali būti kvalifikuojamas kaip didelis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Civilinio atsakovo atstovas nukentėjusiosios J. G. didelį neatsargumą sieja su jos leidimu žuvusiajam vairuoti transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė patikra, ir dar kartu vežtis savo nepilnametį sūnų. O nukentėjusiojo D. G. didelį neatsargumą sieja su tuo, kad jis nebuvo prisisegęs saugos diržais keleivio vietoje. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tiriamos ir dar sykį įvertintos šioje nutartyje.

177Atsakant į civilinio atsakovo KB ,,L.“ atstovo argumentus, pažymėtina, kad nors ir nustatyta, jog žuvusysis R. G. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė patikra, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis D. G. nesėdėjo keleiviui skirtoje vietoje ir nebuvo prisisegęs saugos diržais – t. y. nebuvo laikomasi atitinkamų KET reikalavimų, visgi, traktuoti tai dideliu nukentėjusiųjų neatsargumu ir mažinti dėl to neturtinės žalos atlyginimą, konkrečiu atveju, nėra pagrindo.

178Nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu sunkių pasekmių atsiradimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su žuvusiojo R. G., nukentėjusiojo D. G. padarytais KET pažeidimais, su nukentėjusiosios J. G. kažkokiais veiksmais (g. b. neveikimu). Pirmiausia, kaip jau minėta ir šioje nutartyje, eismo įvykis ir atitinkami padariniai kilo ne dėl R. G., o dėl nuteistojo R. D. padarytų KET pažeidimų. Eksperto išvadoje Nr. G 246/15 (10) nurodyta, kad jei D. G. būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje ir prisisegęs saugos diržu, tikėtina, jo kūne sužalojimai būtų buvę ne tokio intensyvumo (5 t., 95–97 b. l.). Taigi, eksperto išvada nepatvirtina to, kad D. G. būtų išvengęs sužalojimų, jei būtų sėdėjęs keleivio vietoje ir prisisegęs saugos diržais. Tikėtina išvada, kad D. G., jeigu būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje ir prisisegęs saugos diržu, nebūtų iškritęs išorėn pro priekinį vilkiko stiklą nereiškia, kad jis nebūtų patyręs nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes tokiomis aplinkybėmis galima ir kita išvada – jei D. G. būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje ir prisisegęs saugos diržus, nebūtų iškritęs išorėn pro priekinį stiklą, ir žuvęs.

179Teisiškai reikšmingas tik didelis nukentėjusiojo neatsargumas, o paprastas neatsargumas reikšmės neturi (CK 6.282 str.). Dėl to, kas paminėta, žuvusiojo, nukentėjusiųjų J. G. ir D. G. veiksmų, KET nesilaikymo vertinimas konkrečiu atveju nėra adekvatus įvykio priežasčių, tarp jų ir nuteistojo R. D. padarytų KET pažeidimų vertinimui.

180Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 14481 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4344,30 Eur iki 17377,20 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu J. G. nustatytas 32000 Eur, D. G. 20000 Eur, K. G. 18000 Eur, K. A. B. 15000 Eur sumos, neturtinei žalai atlyginti, ir dar kitiems nukentėjusiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis neapskųstas – V. L. 3000 Eur, P. A. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi iš viso šešiems nukentėjusiesiems priskaičiuotas 91000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Atsižvelgus į tai, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems klausimą, atsižvelgė į visumą šio klausimui išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl nei mažinti, kaip prašo civilinio atsakovo atstovas, nei didinti nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sumų nėra pagrindo.

181Kartu atkreiptinas nukentėjusiųjų atstovo dėmesys, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, tik kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dešimt ir daugiau kartų viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose.

182Kadangi šia nutartimi nustatyta, jog neturtinės žalos atlyginimas iš VĮ ,,A.“ nukentėjusiesiems buvo priteistas nepagrįstai ir, pripažinus pagrįstais pirmosios instancijos teismo nustatytus neturtinių žalų atlyginimo dydžius, sumos, kurios buvo priteistos iš VĮ ,,A.“, priteistinos iš KB ,,L.“.

183Dėl atstovavimo išlaidų

184BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti, be kita ko, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės iš kaltinamojo išieškoti ir civilinio atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Dėl to civilinio atsakovo VĮ ,,A.“ prašymas priteisti iš nuteistojo R. D. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – netenkintinas. Tačiau tuo neužkertamas kelias proceso dalyviui civilinio proceso tvarka išsiieškoti šias išlaidas.

185Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. A. pateikė atsiliepimą į VĮ ,,A.“ apeliacinį skundą, turėjo papildomų išlaidų jam atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti už dokumento parengimą, todėl prašo jam priteisti patirtas išlaidas (8 t., 17 –24 b. l.). Matyti, kad už dokumento parengimą nukentėjusysis sumokėjo advokatui 150 Eur honorarą. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi VĮ ,,A.“ apeliacinis skundas iš esmės buvo pagrįstas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. A. prašymas priteisti išlaidas dėl atsiliepimo į VĮ ,,A.“ apeliacinį skundą parengimo – atmetamas.

186Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,

Nutarė

187nuteistojo R. D., nukentėjusiosios K. A. B. atstovo advokato Mindaugo Kepenio, civilinio atsakovo Kooperatinės bendrovės ,,L.“ atstovo advokato Kęstučio Virkečio apeliacinius skundus atmesti.

188Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš VĮ „A.“ priteista: nukentėjusiajam P. A. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam V. L. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. A. B. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. G. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. G. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam K. G. 1000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti.

189Iš AB „D.“ nukentėjusiajai J. G. priteistą turtinę žalą sumažinti iki 1092,26 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt dviejų eurų 26 centų).

190Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš AB ,,D.“ nukentėjusiesiems D. G. ir K. G. priteista po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį netekto išlaikymo dėl tėvo mirties už laikotarpį nuo 2014-02-07 iki jų pilnametystės (iki ( - )).

191Pripažinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. G., D. G., K. G. teisę į ieškinio dėl netekto išlaikymo patenkinimą ir šį klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

192Iš Kooperatinės bendrovės „L.“ priteistą:

193- nukentėjusiajam P. A. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 3000 (trijų tūkstančių) Eur;

194- nukentėjusiajam V. L. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 3000 (trijų tūkstančių) Eur;

195- nukentėjusiajai K. A. B. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 15000 (penkiolikos tūkstančių) Eur;

196- nukentėjusiajai J. G. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 31298,69 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 69 centų);

197- nukentėjusiajam D. G. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 18140,35 Eur (aštuoniolikos tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt eurų 35 centų);

198- nukentėjusiajam K. G. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 17298,69 Eur (septyniolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 69 centų).

199Civilinio atsakovo VĮ ,,A.“ prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinti.

200Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. A. reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme atmesti.

201Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas... 3. Vadovaujantis BK 68 str. 1 d., 2 d., 3 d., R. D. uždrausta naudotis teise... 4. Iš KB „L.“ priteista: