Byla 1-17-959/2016

1Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

3dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajam K. K., jo atstovui advokatui Modestui Švažui,

4viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. ( - ), teistas:

  1. 2010-12-06 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
  2. 2012-05-07 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;
  3. 2014-01-20 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 32 parų arešto bausme;
  4. 2015-01-06 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

55. 2015-02-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 40 parų arešto bausmė subendrinta su 2014-01-20 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, 2015-05-06 paleistas atlikus bausmę;

66. 2015-08-25 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikas), 60 parų areštu; 2015-11-22 paleistas atlikus bausmę;

77. 2015-12-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

8kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

9Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

10V. S. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.45 val., prie pavėsinės, poilsiavietėje ( - ), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš chuliganiškų paskatų ne mažiau kaip du kartus smogė K. K. į veido sritį, pataikydamas į ausį, K. K. vengiant smūgių, jį nustūmė nuo savęs, ko pasekoje grumtynių metu abu nugriuvo ant žolės, taip padarydamas nukentėjusiajam K. K. muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais savo veiksmais nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-08-08, po 22 val., kartu su A. M. ir L. T. buvo prie pavėsinės ( - ), kai dviračiu prie jų privažiavo K. K.. Jis pradėjo K. K. ginti namo, nes jau buvo po 22 val. vakaro, o jis žinojo, kad K. K. yra nustatyti teismo įpareigojimai nuo 22 val. vakaro būti namuose. Jis su K. K. apsižodžiavo, susistumdė, K. K. atsikėlęs dviračiu nuvažiavo. Kai nuvirto, grumtynių metu jis sudavė K. K. į veidą, tačiau koja nespyrė. Toliau, apie 50 m nuo pavėsinės, dar buvo žmonių, negali pasakyti, ar jie galėjo matyti konfliktą. Niekas nepasipiktino jo veiksmais: nei A. M., nei L. T.. Įvykio metu buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jo veiksmams. K. K. alumi neapipylė. Grumtynių metu jis, gulėdamas ant žemės, vieną kartą tyčia rankos delnu sudavė K. K. į ausį, net ranką skaudėjo. Jis atsistojęs nuo žemės nuėjo prie stalo, o K. K. pasiėmė dviratį ir nuvažiavo. Jis pastarojo nesivijo ir jam nespyrė. Dėl jo tokių veiksmų K. K. galėjo jausti fizinį skausmą. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Jo tokius veiksmus lėmė daugiau asmeninės paskatos.

12Nukentėjusysis K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuvažiavo į ( - ) pas pažįstamus ir atvažiavo V. S. su A. M. ir L. T.. V. S. atsisėdo sakydamas „atsimink, kad tau 22 val. namuose reikia būti“, o kadangi dar 22 val. nebuvo, tai V. S. atsakė, kad čia jo reikalas. Jis privažiavo prie pavėsinės, norėdamas pakalbėti su A. M.. A. M. paprašė jo pasiimti vaiką rytoj ir pasiūlė stiklinę alaus. Tuo metu V. S. puolė jį, rėkdamas „dink iš čia“, pradėjo dviratį mėtyti, davė į ausį kelis kartus, spyrė koja. A. M. su L. T. V. S. ramino sakydamos „V., baik, ko lendi prie jo“. Jis pasiėmęs dviratį varėsi ir matė atbėgantį šešėlį, pajuto spyrį į koją, jis su V. S. susivartė, jam išniro koja, jis net aiktelėjo. V. S., suvokdamas, kad blogai pasielgė, tuoj pat nusiramino ir kartu su A. M. nuėjo link pavėsinės, o jis atsisėdęs ant dviračio bagažinės, pasimindamas viena koja parvažiavo namo. Prieš tai V. S. jį alumi apipylė, spjovė kelis kartus. Grįžęs į namus ant kojos užsidėjo įtvarą, nes pradėjo skaudėti, nusiraminimui dar išgėrė alaus skardinę ir išsikvietė greitąją pagalbą. V. S. jam spyrė du kartus, prieš tai kelis kartus sudavė į ausį. Kai jis atvažiavo dviračiu, prie pavėsinės buvo A. M., L. T., V. S. ir B. M., gim. ( - ), kuris išsigandęs verkė, daugiau kitų asmenų nebuvo. Konfliktas su V. S. įvyko gal dėl to, kad jis pašnekino vaiko mamą, iš pavydo. Tuo momentu, kai A. M. jam davė stilinę alaus, V. S. paėmęs bambalį apipylė alumi ir pasiūlė eiti pasimušti, po to varė namo, smogė tris kartus į galvos sritį – du kartus dešinės rankos kumščiu, pataikė į kairę ausį, vieną kartą į galvos sritį, po to spyrė ir jie abu parvirto ant žemės, dar spjovė į jį. Vaikas verkė, prašė nepulti tetuko. Kai jis atsistojo ir pasiėmęs dviratį varėsi namo, pribėgęs V. S. iš nugaros vėl jam spyrė, jie apvirto, jam išsinarino koją. Kai sudavė į ausį ir spyrė į koją, pajuto fizinį skausmą. Mano, kad taip elgdamasis V. S. norėjo jį išprovokuoti, konfliktas iššauktas daugiau iš asmeninių nesutarimų. Aplinkiniai sureagavo: vaikas verkė, L. T. su A. M. sakė V. S. ramintis. Civilinio ieškinio sumą mažina iki 300 Eurų.

13Liudytoja A. M. parodė, kad tą dieną ji su V. S. ir vaikais nuvyko į ( - ), kur sutiko L. T. su mergaitėmis. Besėdint išgėrė sidro butelį ir sugalvojo nuvažiuoti iki Gataučių dar nusipirkti alkoholio. Nusipirkę alkoholio grįžo atgal į ( - ), nuėjo į pavėsinę. Prasukus butelį, dviračiu atvažiavo K. K., prieš tai jis buvo su draugais netoliese, draugams išsiskirsčius jis privažiavo prie jos. V. S. atsistojo ir pradėjo jį varyti lauk. V. S. priėjęs vieną kartą nuvertė dviratį, K. K. pasikėlus dviratį, V. S. vėl jį nustūmė, po to dar ritosi, bet viskas vyko labai greitai. Įvykio metu sūnus B. M. buvo kartu su ja. V. S. netrenkė į veidą ir nespyrė iš kojos K. K.. Neatsimena, ar kas trenkė, matė, kad ant žemės abu buvo perkritę, nematė, ar kas kam nors spyrė, tai buvo sekundžių reikalas. Ji su L. T. bendravo, nežiūrėjo, ką jie ten darė. Jiems atsistojus nuo žemės V. S. grįžo pas jas, o K. K., grįžęs prie dviračio pasakė „nieko nematėt, nežinot“, sėdo ant dviračio ir išmynė. Ar prie užkardo kas vyko, neprisimena. Išvažiuojančio K. K. V. S. nesivijo. Tuo tarpu visi vaikai buvo prie vandens, atstumas – apie 30 m. Nemano, kad vaikai galėjo matyti tą konfliktą, iš vaikų niekas nebuvo išsigandę, neverkė. Ji šaltai reagavo į tas grumtynes, jos jai nesukėlė jokių emocijų, iš L. T. pusės nepastebėjo pasipiktinimo. Po tos sumaišties L. T. išėjo namo ir jie tuoj pat grįžo namo. Neprisimena, bet mano, kad nebuvo alaus apipylimo fakto. Ji netiesė K. K. stiklinės alaus. Ji su L. T. V. S. sakė, kad baigtų, nepultų K. K., kadangi buvo vaikai, o konflikto metu buvo išsakyti negražūs žodžiai. Ramino abu, kalti abu, konfliktai tarp jų jau nuo mokyklos laikų. Sureagavo į konfliktą kaip į blogį, bandė abu išskirti.

14Liudytoja L. T. parodė, kad daug neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Ji su vaikais buvo poilsiavietėje ( - ), vėliau atvažiavo V. S. su A. M.. Ji sėdėjo su A. M. ir V. S., kai K. K. priėjo prie A. M., norėjo apie vaikus pašnekėti. Nematė, ar kas kam nors sudavė, nematė ar spyrė, nematė, kad būtų nukritę ant žemės, matė, kad susistumdė. Ji pasipiktino tokiu elgesiu, ne kasdienybė matyti tokius konfliktus. Nežino, kaip A. M. reagavo į konfliktą, lyg pasipiktino. Nematė, kad A. M. bandytų skirti K. K. su V. S.. Ji nesiėmė jokių veiksmų, kad apraminti konfliktuojančius. K. K. apipiltas alumi nebuvo. Kai jie sėdėjo pavėsinėje, V. S. varė namo K. K. sakydamas, kad K. K. iki 22 val. reikia būti namuose. K. K. sėdo ir išvažiavo, V. S. jo nesivijo. Buvo išgėrusi tą vakarą, nelabai gerai pamena įvykio aplinkybes. Konflikto metu vaikų šalia nebuvo, jie maudėsi. Kai vaikai maudėsi, ji sėdėjo ant suoliuko, pavėsinė – šalia vandens. Ten daug vaikų maudėsi, jie nematė konflikto. Ji nematė, ar kas iš vaikų verkė konflikto metu, ar po konflikto. Po konflikto ji su savo vaikais išėjo namo. Sakė vaikams apie konfliktą, vaikai niekaip į jį nesureagavo, nebuvo išsigandusių vaikų. Ji matė, kaip K. K. su V. S. susirito, susistumdė, tiek tematė viena akimi, kita akimi stebėjo vaikus. Aplinkui žmonių nebuvo .

15Iš 2015-08-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti ( - ) (6-11 b. l.).

16Iš 2015-08-19 specialisto išvados Nr. G 1240/15(04) matyti, kad atlikus nukentėjusiojo K. K. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tyrimą, padarytos šios išvados: K. K. padaryta muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, K. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, rastas kūno sužalojimas padarytas buku kietu daiktu, rastas sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (21 b. l.).

17Iš asmens blaivumo testo rezultato šaknelės matyti, kad 2015-08-09, 01.07 val., K. K. nustatytas 0,68 prom. girtumas (22 b. l.).

18BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

19Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

20Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

21Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

22Teismas, įvertindamas visą byloje surinktą medžiagą, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo V. S. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

23Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu vertintini kaip įžūlus ir chuliganiško pobūdžio, kadangi smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas dėl menkavertės dingsties – tariamo teismo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose pažeidimo. Tai, kad dėl įžūlių kaltinamojo V. S. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieš kitą asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdant sveikatą, bet ir tai, kad viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė pašaliniai asmenys – liudytojos A. M. ir L. T., buvo nutrauktas jų poilsis, L. T. pasipiktino tokiu kaltinamojo elgesiu, abi liudytojos puolė skirti, raminti konfliktuojančias puses. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis – nukentėjusiajam suduoti keli smūgiai – patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

24Atsižvelgiant į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad kaltinamasis V. S. alumi apipylė nukentėjusįjį K. K. (to nepatvirtino nė viena liudytoja, nei pats kaltinamasis), taip pat nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į koją, šios aplinkybės veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl yra šalintinos iš kaltinimo.

25Teismas pripažįsta kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs esminę reikšme bylai turinčius veiksmus (nesutiko dėl jų teisinio vertinimo) ir nuoširdžiai gailisi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiojo. V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

26Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs (41-46, 66-68, 137-139 b. l.), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.) baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (69-76 b. l.), nedirbantis (77b. l.), neregistruotas darbo biržoje (78 b. l.). Įvertindamas V. S. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. S. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nuosprendžiu jam paskirta bausme.

27V. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, kadangi ji tapo nebereikalinga, V. S. atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

28Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, prašydama iš kaltinamojo V. S. priteisti 143,58 EUR už K. K. gydymą (117-119 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, jis yra tenkintinas visiškai.

29Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimą nukentėjusysis sumažino iki 300,00 EUR.

30Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padarytus sužalojamus, patirtą fizinį skausmą, į tai, kad sužalojimai patirti dėl tyčinių kaltinamojo V. S. veiksmų. Visą tai įvertinęs bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškiniu reikalaujama 300 EUR neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl priteistina 100 EUR dydžio.

32Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-02-10 pažymos Nr. (2.19) NTP-7-1587, nukentėjusiajam K. K. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2015-11-05 sprendimą Nr. SP-3852(7.3191) (159 b. l.). Nukentėjusiajam K. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 166,22 EUR ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo V. S. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo V. S..

332016-01-12 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam V. S. buvo paskirta gynėja advokatė Vanda Laukevičienė. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš V. S. nepriteistinos.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Nutarė

35V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. S. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

37Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

38Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. gegužės 6 d.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu V. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti jo pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės dalį.

40Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

41Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 143,58 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 58 ct) žalos už K. K. gydymą.

42Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. S. 100,00 EUR (vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo K. K. naudai.

43Priteisti iš V. S. valstybės naudai 166,22 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 22 ct) proceso išlaidų už K. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

44Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

1. Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjai... 4. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 5. 5. 2015-02-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymų pagal... 6. 6. 2015-08-25 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal... 7. 7. 2015-12-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos... 8. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 9. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 10. V. S. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.45 val., prie pavėsinės,... 11. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos... 12. Nukentėjusysis K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuvažiavo į ( -... 13. Liudytoja A. M. parodė, kad tą dieną ji su V. S. ir vaikais nuvyko į ( - ),... 14. Liudytoja L. T. parodė, kad daug neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas.... 15. Iš 2015-08-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta... 16. Iš 2015-08-19 specialisto išvados Nr. G 1240/15(04) matyti, kad atlikus... 17. Iš asmens blaivumo testo rezultato šaknelės matyti, kad 2015-08-09, 01.07... 18. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 19. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 20. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau... 21. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos... 22. Teismas, įvertindamas visą byloje surinktą medžiagą, kaltinamojo,... 23. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu vertintini kaip įžūlus ir... 24. Atsižvelgiant į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo... 25. Teismas pripažįsta kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai,... 26. Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį,... 27. V. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 28. Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį... 29. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį... 30. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio... 31. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia... 32. Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 33. 2016-01-12 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis Lietuvos... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 35. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9... 37. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 38. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi,... 40. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.... 41. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį... 42. Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš... 43. Priteisti iš V. S. valstybės naudai 166,22 EUR (vieną šimtą... 44. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...