Byla 2-163-157/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tartuva“ bankrotas pripažintas tyčiniu bankroto byloje Nr. B2-54-601/2016 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tartuva“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgalioto asmens V. M. prašymą, suinteresuotas asmuo A. G..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Tartuva“ (toliau – UAB ,,Tartuva“; įmonės kodas 235509190, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Rietavo g. 5-73) iškėlė bankroto bylą, teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o 2012 m. sausio 25 d. nutartimi pripažino šią bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtindamas patikslintą jos kreditorių – 14 asmenų, bei finansinių reikalavimų, kurių bendra suma sudarė 35 430,92 Eur, – sąrašą. Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių L. B. 30 759,67 Eur ir E. B. 28 962 Eur finansiniai reikalavimai, kuriuos sudarė žalos atlyginimas, kildinamas iš Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžių, kuriais atsakovės vairuotojas buvo nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktų reikalavimus, laiku nepastebėjo jo važiavimo kryptimi kelio važiuojamąja dalimi važiavusio dviratininko A. B., jį kliudė, taip sukeldamas sužalojimus, nuo kurių jis 2006-10-24 mirė, tai yra už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje padarymą.
  2. Atsakovės administratorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio nuostatomis, pateikė teismui pareiškimą, prašydamas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nurodęs, kad Kauno apygardos prokuratūra ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01271-11 metu nustatė, kad A. G., būdamas įmonės vadovu ir akcininku priėmė sprendimus, kurie buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi bendrovei ir kreditoriams, o taip pat, sąmoningai blogai valdydamas bendrovę, nuslėpdamas apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, nutraukdamas jos veiklą šią perkeldamas į kitą įmonę, – apsunkino atsiskaitymą su tiekėjais, kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui, sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo. Bankroto administratorius tvirtino, kad tokie veiksmai nulėmė atsakovės bankrotą bei padarė 92 305,71 Eur turtinę žalą.
  3. Suinteresuotas asmuo A. G., gavęs pareiškimą dėl BUAB ,,Tartuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi patenkino BUAB ,,Tartuva“ bankroto administratorės prašymą – pripažino šios įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, o taip pat nutarė, įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos kopiją nedelsiant pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri įstatyme nurodytą informaciją apie priimtą nutartį paskelbtų savo interneto svetainėje.
  2. Teismas konstatavo, kad BUAB ,,Tartuva“ bankroto priežastimi buvo ne įmonės verslo nesėkmė, kilusi dėl objektyvių rinkos, paklausos bei pasiūlos kriterijų, nes nemokumas atsirado dėl įmonės direktoriaus tikslingų bei sąmoningai blogų įmonės valdymo veiksmų, nukreiptų į įmonės finansinės padėties bloginimą, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas.
  3. Tokią išvadą teismas grindė tiek teismui pateiktomis 2012-03-09 ir 2012-05-17 FNTT prie VRM Kauno apygardos valdymo Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvadomis, tiek Kauno apygardos prokuratūros kaltinamuoju aktu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01271-11, kuriame, be kitų asmenų, A. G. apkaltintas tuo, jog būdamas UAB „Tartuva“ vadovu ir akcininku, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-377-311/2016). Teismas nustatė tokias aplinkybes:
    1. Pagal UAB ,,Tartuva“ direktoriaus A. G. 2009-09-21 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P/P-1 dėl preso makulatūrai už 100 000 Lt + PVM pirkimo iš G. J. vykdymo aplinkybes nustatyta, kad UAB ,,Tartuva“ 2010-01-06 dokumentuose įforminusi šį pirkimą už 22 937,91 Eur (79 200 Lt), atlikusi keletą pirkimų–pardavimų, jį perdavė naujai įregistruotai VšĮ ,,Super-Eko“ ir patyrė 10 484,80 Eur (36 201,90 Lt) nuostolį (pirkimo kaina – 79 200 Lt (22 937,91 Eur), pardavimo – 10 159,37 Eur);
    2. Pagal automobilių RENAULT ( - ) valst. Nr. ( - ) MERCEDES BENZ 2222, valst. Nr. ( - ) MERCEDES BENZ 1417, valst. Nr. ( - ) kelionės lapus už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-09-30 nustatyta, kad nesurašyti aktai, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktas paslaugas, – įmonei padaryta 2 688,96 Eur (9 284,45 Lt) nuostolių dėl degalų panaudojimo;
    3. Pagal atsiskaitymo dokumentus nustatyta, kad UAB ,,Jargala“ ir UAB ,,Renvoja“ sumokėta pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – automobilių remontai, tuo padaryta 11 425,38 Eur (39 449,56 Lt) žala.
    4. 2008-2009 m. balansuose įrašyta neteisinga – padidinta, turto vertė: 2008 m. padidinta 6 806,07 Eur (23 500 Lt), o 2009 m. – 3 411,58 Eur (11 779,50 Lt);
    5. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-06-27 nurašyta nenusidėvėjusio ilgalaikio materialaus turto už 3 088,28 Eur (10 663,22 Lt) ir dėl to patirti nuostoliai;
    6. Pagal prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-29 iki 2010-10-13 įmonė, parduodama prekės pigiau nei pardavimo objektų savikaina, patyrė 4 467,77 Eur (15 426,31 Lt) nuostolių.
  4. Teismas konstatavo, kad atsakovės vadovas A. G. sistemingais veiksmais, siekdamas išvengti įsiskolinimų mokėjimo kreditoriams, sąmoningai mažindamas bendrovės veiklos apimtį, realiai jos veiklą perkėlė į susijusią naujai sukurtą įmonę VšĮ ,,Super-Eko“, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Tokia išvada pagrįsta tokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis:
    1. Atsakovė, įregistruota 1999-08-11, faktiškai vykdė atliekų iš įmonių išvežimą, antrinių žaliavų, skirtų perparduoti, surinkimą, teikė transporto paslaugas, nors įstatuose įregistruota apie 135 veiklos rūšių, 2010-03-16 įregistruota įmonė VšĮ ,,Super-Eko“, steigėjas D. G., kuri vykdė analogišką veiklą, o atsakovės direktorius A. G. pagal 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 2 buvo priimtas dirbti šią įmonę transporto skyriaus vadovu, nuo 2011-03-01 – direktoriaus pavaduotoju, kasininku; laikotarpiu nuo 2010-03-16 iki 2011-06-13 septyni buvę atsakovės darbuotojai įsidarbino VšĮ ,,Super-Eko“;
    2. Laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 ši įmonė sudarė paslaugų teikimo sutartis su 93 įmonėmis, iš kurių net 69 įmonės (74,2 procentai) yra buvusios atsakovės klientės, su šia nutraukusios sutartis. VšĮ ,,Super-Eko“, kuri vykdė analogišką veiklą kaip ir UAB „Tartuva“, susietumą patvirtina taip pat ir sutartinių santykių su UAB „Kauno švara“ pagal 2009-08-28 sutartį Nr. 7.1-17-550 dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu eigą, pasikeitimą apibūdinančios aplinkybės.
  5. Teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina atsakovės vadovo A. G. suinteresuotumą veikti išimtinai VšĮ ,,Super-Eko“ naudai, t. y. didinti VšĮ ,,Super-Eko“ pelningumą, o BUAB ,,Tartuva“ nuostolingumą, be to, pasinaudojant bankroto procedūra, kurią pats iniciavo, pašalinti pastarąją iš rinkos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują – pareiškimą atmesti.
  2. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas be pagrindo rėmėsi Kauno apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-377-311/2016 medžiaga, nes šioje byloje dar nėra priimtas ir įsitesėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Teismo konstatuotos aplinkybės dar nėra patvirtintos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl egzistuoja reali ir didelė tikimybė, jog visos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nepasitvirtins ir bus paneigtos priimant išteisinamąjį nuosprendį. Be to, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui tokioje byloje nustatytos aplinkybės daliai įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje turės prejudicinę galią (dėl nusikalstamų veiksmų, jų padarinių, nusikalstamus veiksmus atlikusio asmens), tačiau likusios turės būti įrodytos pagal civilinio proceso normas.
    2. Teismas neturėjo pagrindo išvadoms, susijusioms su PVM sąskaitų faktūrų neišrašymu, preso makulatūrai pirkimo–pardavimu, neteisingos turto vertės įrašymu 2008-2009 metų balansuose, nes šios nepagrįstos bylos medžiaga.
    3. Teismas be pagrindo nesivadovavo teismų praktikos nuostatomis apie tai, kad dalyvavimas versle visada yra susijęs su rizika, o priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi, jog versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, ribotų veikimo laisvę ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovės tikslams plėtoti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Nepaneigus bendrovės vadovo veikimo bona fide, t. y. geriausiai bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais, negali būti pripažįstami savaime neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais verslo sprendimai ar atskiri sandoriai, net gi sukėlę nuostolių.
    4. Teismas be pagrindo konstatavo jo, kaip bendrovės vadovo, suinteresuotumą veikti išimtinai VšĮ „Super-Eko“ naudai, nes bylos medžiaga nepatvirtina to, jog bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais, ar kitokia veikla būtų kryptingai siekiama nemokumo, kad įmonei esant faktiškai nemokiai sąmoningais jo veiksmais buvo dar labiau bloginama turtinė padėtis – sudaromi finansiškai nepagrįsti (nuostolingi) sandoriai, priimami įmonei veiklai prieštaraujantys sprendimai.
  1. Atsakovė BUAB „Tartuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas A. G. iš esmės neginčija skundžiamoje teismo nutartyje įvardintų faktinių aplinkybių buvimo, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu bei nurodo, jog atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad baudžiamoji byla Kauno apylinkės teisme dar nėra išnagrinėta, nėra nustatyti ir prejudiciniai faktai.
    2. Teismas pagrįstai vertino visus byloje pateiktus įrodymus, o jų įrodomąją vertę nustatė pagal vidinį savo įsitikinimą, nes pagal teismų praktiką civilinei bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, tai yra tokiai bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsakovės BUAB ,,Tartuva“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais.
  2. Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą, pažymi, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus, administratoriaus prašymu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis), jeigu nustato, jog yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, ar bent vienas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių, kuriems esant tyčinis bankrotas preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014 etc.).
  3. Apeliantas savo skunde labai tiksliai cituoja įstatymų normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus čia aktualiais klausimais ir teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie liudija, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013 etc.).
  4. Tačiau pabrėžtina tai, kad tuo pačiu klausimu kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu, taigi jis turi vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti šio asmens interesams, privalo ex officio veikti išimtinai jo interesais ir kt. Todėl vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkrečius veiksmus, atskiro sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti jų visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją, šalių ryšius, sandorio ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai svarbu sprendžiant dėl vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo. Tyčinis blogas įmonės valdymas gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, blogu vadovavimu jos komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingų šiai sandorių sudarymu, neatlikimu tų veiksmų, kurie buvo būtini konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009 etc.).
  5. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso normų aiškinimo bei taikymo yra nuolat nurodoma, jog teismai aiškindami bei taikydami įstatymą, privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
  6. Be to, pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas, taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas pritaikymas būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tuomet, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla.
  7. Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis.
  8. Minėta, kad nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi apeliantas teigia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių CPK normų reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, be pagrindo rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga (kaltinamuoju aktu, specialisto išvada), nors nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų nustatytos prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų ir nurodymų, aktualių nagrinėjamoje byloje.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), paminėtomis ĮBĮ nuostatomis bei šiai bylai aktualiais teismų išaiškinimais, sprendžia, kad, priešingai nei savo skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB ,,Tartuva“ bankrotą tyčiniu, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
  10. Pasisakydamas dėl skundo motyvų teismas pirmiausiai pažymi tai, kad apeliantas yra teisus teigdamas, jog netgi įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui tokioje byloje nustatytos aktualios aplinkybės prejudicinę galią turės tik daliai įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje (dėl nusikalstamų veiksmų, jų padarinių, tokius veiksmus atlikusio asmens etc.), tačiau likusi – turės būti įrodyta pagal civilinio proceso normas. Iš tiesų, byloje nustatyta – tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, – kad Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje, be kitų asmenų, apeliantas buvo apkaltintas tuo, jog būdamas UAB ,,Tartuva“ direktoriumi ir vienu iš akcininkų, sąmoningai blogai valdė įmonę ir tai nulėmė jos bankrotą, didelės turtinės žalos kreditoriams atsiradimą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnyje; jog siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą etc. ir pateikė juos valstybinei mokesčių inspekcijai, o pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti nei turto vertės, nei įsipareigojimų dydžio, struktūros, nuosavo kapitalo dydžio, – tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 1-377-311/2016) – nebuvo priimtas ir įsitesėjęs jį apkaltinantis nuosprendis. Tuo pagrindu apeliantas tvirtina, kad egzistuoja reali tikimybė, jog visos toje byloje esančiuose dokumentuose (kaltinamasis aktas, specialistų išvados) nustatytos aplinkybės gali nepasitvirtinti ir bus paneigtos priimant išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau remdamasis bylos medžiaga teismas pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė FNTT prie VRM Kauno apygardos valdymo Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų 2012-03-09 ir 2012-05-17 išvadomis, o tokie dokumentai, kaip ne kartą yra išaiškinta teismų praktikoje, traktuotini kaip rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis).
  11. Teismas skundžiamame sprendime nustatė konkrečias faktines aplinkybes, liudijančias, kad BUAB ,,Tartuva“ bankroto priežastis buvo ne įmonės verslo nesėkmė, kilusi dėl objektyvių rinkos, paklausos bei pasiūlos kriterijų, o įmonės direktoriaus ir akcininko suinteresuoto asmens A. G. tikslingas, sąmoningai blogas įmonės valdymas, finansinės padėties bloginimas, jos veiklos faktinis perkėlimas į susijusią naujai sukurtą įmonę VšĮ ,,Super-Eko“, tai yra veiksmai, kuriais siekta išvengti skolų kreditoriams mokėjimo (preso makulatūrai pirkimas–pardavimas, ūkinių finansinių operacijų neįforminimas, neįvykusių ūkinių finansinių operacijų įforminimas, neteisingos (padidintos) turto vertės nurodymas, nenusidėvėjusio ilgalaikio turto nurašymas, turto pardavimas pigiau nei jo savikaina, VšĮ ,,Super-Eko“, vykdančios analogišką veiklą kaip ir atsakovė, įsteigimas, pastarosios veiklos perkėlimas į šią įmonę etc.), ir būtent tuo pagrindu konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas.
  12. Pažymėtina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apeliantas teismuose, taip pat ir šioje byloje yra atstovaujamas profesionalių teisininkų – advokatų ar advokatų / advokatų padėjėjų, o tai leidžia spręsti, kad jam yra gerai žinomos tiek procesinės teisės, tiek ir pareigos, be kita ko, pareiga pagrįsti savo reikalavimus bei atsikirtimus, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta per trumpiausią laiką (CPK, 7, 12, 13, 178straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis). Taigi atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Tartuva“ teisingai nurodo, kad A. G. per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą iš viso neteikė paaiškinimų dėl pareiškime nurodytų argumentų. Beje, savo skunde apeliantas nekelia klausimo, kad jam nebuvo žinoma apie tokios bylos nagrinėjimą, tačiau šios instancijos teismui kaip fakto instancijai taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo sprendime nustatytus faktus (CPK 314 straipsnis). Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų suinteresuoto asmens veiksmų / neveikimo pobūdis (kryptingumas, sistemiškumas), apimtis, tai yra aplinkybių visetas, – patvirtina šio teismo išvadų teisingumą, kad tokiu veikimu / neveikimu faktiškai buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl teismo argumentų vertinant faktus, susijusius su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, balansinės turto vertės nustatymu, preso makulatūrai pirkimu–pardavimu etc. (CPK 185 straipsnis). Atskirai pabrėžtina tai, kad apeliantas iš viso neneigia fakto, jog 2010-03-16 įregistruota naujai įsteigta VšĮ ,,Super-Eko“ (steigėjas D. G.) užsiima tokia pat veikla, kaip ir atsakovė, kad joje dirba buvę šios įmonės darbuotojai, kad ji faktiškai perėmė pastarosios klientus, kad pagal 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 2 jis pats šioje įmonėje pradėjo dirbti transporto skyriaus vadovu, nuo 2011-03-01 – direktoriaus pavaduotoju, kasininku, – o tai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuotina kaip verslo perkėlimas, kuriam esant tyčinis bankroto pobūdis yra preziumuojamas (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
  13. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apylinkės teismas minimoje baudžiamojoje byloje 2016 m. gruodžio 2 d. priimtu nuosprendžiu, be kitų asmenų, A. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus aukščiau paminėtuose BK 209 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė jį paskiriant galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 400 MGL, tai yra 15 064 Eur dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiame nuosprendyje visiškai patenkinti ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (4 493,05 Eur), VĮ ,,Turto bankas“ (3 119,03 Eur) A. G. pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti. Nors minėtas teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs – Kauno apygardos teismas šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka yra paskyręs 2017 m. vasario 21 d. posėdyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-189-319-2017), toks faktas iš dalies taip pat paneigia apelianto argumentus (CPK 185 straipsnis).
  14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis atmetamas kaip nepagrįstas nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai