Byla 2K-302-489/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Drąsučio Narmonto kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžio.

3Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 209 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

6Vadovaujantis BK 70, 71 straipsniais, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per vienerius metus atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7Iš nuteistojo A. R. UAB „M“ priteista 735,93 Eur atstovavimo išlaidų.

8Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. Ž., A. A. (A. A.) ir UAB „M“ civiliniai ieškiniai atmesti.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendis pakeistas.

10Nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BK 184 straipsnio 2 dalis) nurodytos nurašyto ir UAB „Al“ pagal suklastotą 2009 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01 perleisto UAB „A“ turto vertės pakeistos į ekspertizės aktu nustatytas rinkos (likvidacines) vertes, buvusias jų pardavimo 2009 m. lapkričio 6 d. metu, ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 5-4/75 2 priedo 7 grafoje nurodytas likutines vertes.

11Nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BK 184 straipsnio 2 dalis) nurodytos ilgalaikio UAB „A“ turto – PVC langų gamybos linijos, liniuotės PVC gamybai, PVC profilio pjovimo staklių ir lengvojo automobilio „Mitsubishi Outlander“ – rinkos kainos pakeistos į ekspertizės akte nurodytas šių kilnojamųjų daiktų rinkos kainas jų pardavimo metu, taip pat iš nuosprendžio pašalinti kilnojamieji daiktai – sraigtinis kompresorius, 700 litrų resiveris, hidraulinis presas, freoninis sausintuvas, suvirinimo aparatas, plazminio pjovimo įrenginys ir juostinio pjovimo staklės, dėl kurių iššvaistymo nuteistas A. R., nes neįrodyta, kad minėti kilnojamieji daiktai buvo parduoti už akivaizdžiai per mažą kainą, taip pat radialinės gręžimo staklės, nes jos buvo parduotos už žymiai didesnę kainą, nei nustatyta jų likvidacinė vertė pardavimo metu.

12Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 184 straipsnio 2 dalis) pašalinta pastraipa dėl UAB „A“ turto iššvaistymo nesiimant priemonių D. R. įsiskolinimui sumažinti ar panaikinti, ir bendra iššvaistyto turto vertė iš 333 650,15 Lt pakeista į 120 102,77 Lt (34 784,17 Eur).

13Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 209 straipsnis) pašalinta pastraipa dėl A. R. neveikimo susigrąžinant UAB „A“ skolininko D. R. 89 885,28 Lt skolą.

14Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis (BK 209 straipsnis) nurodant, kad bendra iššvaistyto UAB „A“ turto vertė – 120 102,77 Lt (34 784,17 Eur); turto, perleisto UAB „Al“ pagal suklastotą 2009 m. lapkričio 6 d. sutartį, vertė – 4774 Lt (1382,65 Eur); kito ilgalaikio parduoto turto vertė – 56 908,09 Lt (16 481,72 Eur).

15Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl ilgalaikio UAB „A“ turto nurašymo jo neužpajamuojant, neparduodant ir iš jo negaunant pajamų (BK 209 straipsnis) nurodytos ilgalaikio turto vertės pakeistos į ekspertizės akte nurodytas konkrečių daiktų likvidacines vertes, o jei jos nenustatytos – likutines vertes, nurodytas 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 5-4/75 2 priedo 7 grafoje (likutinė vertė, Lt).

16Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 209 straipsnis) pašalinta aplinkybė dėl įvairaus inventoriaus G. Ž. pardavimo už 2372,63 Lt pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LAR Nr. 00001110.

17Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 209 straipsnis) pašalinti kreditoriai: AB SEB bankas, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „Swedbank lizingas“, AB Ūkio bankas, UAB „Snoro lizingas“ ir nustatyta, kad kreditoriai patyrė 196 954,83 Lt (57 042,06 Eur) žalą.

18Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. R. paskirtos bausmės pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta nauja bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

19Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. R. paskirtos bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nauja bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

20Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė, ir šis klausimas išspręstas taip:

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

22Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. R., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas bausmės vykdymas, ir šis klausimas išspręstas taip:

23Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. R. paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

24Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. R., vadovaujantis BK 70, 71 straipsniais, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, ir šis klausimas išspręstas taip:

25Vadovaujantis BK 70, 71 straipsniais, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per vienerius metus atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, sumokėti 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

26Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. R. UAB „M“ naudai priteista 735,93 Eur atstovavimo išlaidų.

27Taip pat ištaisyta rašymo apsirikimo klaida nurodant, kad A. R. perleido G. Ž. turtinę teisę į 89 885,48 Lt D. R. skolą; ištaisytos neteisingai nurodytos UAB „A“ bankroto bylos iškėlimo datos nurodant, kad bankroto byla bendrovei iškelta 2011 m. sausio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. sausio 24 d.

28Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

29Nukentėjusiojo G. Ž. atstovo apeliacinis skundas atmestas.

30Teisėjų kolegija

Nustatė

311. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) A. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ir Akcinių bendrovių Įstatymo) Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, pažeisdamas UAB „A“ įstatų, įregistruotų JAR 2009 m. balandžio 30 d., 2 skirsnio 2.1 punktą, kad Bendrovės veiklos tikslai yra užsiimti ūkine komercine veikla žemiau nurodytose ir kitose srityse, plėtoti verslą, užtikrinti produktyvų ir efektyvų Bendrovės funkcionavimą bei siekti ekonominės naudos, taip pat ginti Bendrovės ir jos akcininkų interesus, tyčia neatlygintinai arba nepateisinamai pigiai perleisdamas UAB „A“ turtą susijusiai, brolio N. R. vadovaujamai UAB „Al“, už G. Ž. nesumokėtą darbo užmokestį perleisdamas jam bendrovės turtinę teisę į 89 885,48 Lt D. R. skolą, nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2010 m. liepos 26 d. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės – 120 102,77 Lt (34 784,17 Eur) – UAB „A“ turtą ir turtinę teisę.

321.1. A. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-12 patvirtinto 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“ X dalies 74 punkto nuostatas, kad apskaitomas ilgalaikis turtas nurašomas, jeigu nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, nurašė ir pergabeno į susijusią, brolio N. R. vadovaujamą UAB „Al“ toliau naudoti buhalteriškai nusidėvėjusį, tačiau tinkamą eksploatuoti ilgalaikį turtą, kurio rinkos vertė 4774 Lt:

331) 2009 m. birželio 31 d. nurašymo aktu Nr. 05-31 nurašė rankines lenkimo stakles, 1 vnt., kurių likutinė vertė 1 Lt;

342) 2009 m. birželio 1 d. nurašymo aktu Nr. 05-31/1 nurašė frezavimo stakles 676, kurių likvidacinė vertė jų pardavimo 2009 m. lapkričio 6 d. metu buvo 525 Lt;

353) 2009 m. birželio 30 d. nurašymo aktu Nr. 06-30 nurašė tekinimo stakles, 2 vnt., su įrankiais, kurių likvidacinė vertė jų pardavimo 2009 m. lapkričio 6 d. metu buvo 1502 Lt;

364) 2009 m. birželio 30 d. nurašymo aktu Nr. 06-30 nurašė dujinę pjovimo mašiną, kurios likutinė vertė 1 Lt;

375) 2009 m. liepos 31 d. nurašymo aktu Nr. 07-31 nurašė tekinimo stakles 1816KA, kurių likvidacinė vertė jų pardavimo 2009 m. lapkričio 6 d. metu buvo 1000 Lt;

386) 2009 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktu Nr. 08-31 nurašė gabaritines frezavimo stakles, kurių likutinė vertė 1 Lt;

397) 2009 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktu Nr. 08-31 nurašė vertikalaus gręžimo stakles, kurių likvidacinė vertė jų pardavimo 2009 m. lapkričio 6 d. metu buvo 600 Lt;

408) 2009 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktu Nr. 09-30 nurašė universalias frezavimo stakles, kurių likvidacinė vertė jų pardavimo 2009 m. lapkričio 6 d. metu buvo 1140 Lt (įsigijimo data 2001 m. birželio 22 d.);

419) 2009 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktu Nr. 09-30 nurašė suvirinimo lygintuvą, kurio likutinė vertė 4 Lt, ir šiuos įrenginius pergabeno toliau naudoti į susijusią bendrovę – UAB „Al“, kur jų įsigijimas buvo įformintas suklastota 2009 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodant, kad šie įrenginiai buvo įsigyti iš UAB „Al“ direktoriaus N. R. už 7500 Lt, ir taip iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį 4774 Lt vertės svetimą – UAB „A“ – turtą.

421.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pardavė ilgalaikį UAB „A“ turtą, kurio rinkos vertė 111 670 Lt, už 54 761,91 Lt: 1) PVC langų gamybos liniją, kurios rinkos vertė 62 000 Lt, pardavė G. Ž. už 18 649,73 Lt; 2) liniuotę PVC gamybai, kurios rinkos vertė 3000 Lt, pardavė G. Ž. už 1316,48 Lt;3) PVC profilio pjovimo stakles, kurių rinkos vertė 8000 Lt, pardavė G. Ž. už 5045,70 Lt; 4) lengvąjį automobilį „Mitsubishi Outlander“, kurio rinkos vertė 38 670 Lt (su 19 proc. PVM), pardavė UAB „Deceuninck Baltic“ už 29 750 Lt (su 19 proc. PVM), taip iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – UAB „A“ – turtą, kurio vertė 56 908,09 Lt.

431.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07 už G. Ž. nesumokėtą 1 % papildomą darbo užmokestį (31 464,77 Lt) perleido „Naujam kreditoriui“ G. Ž. turtinę teisę į 89 885,48 Lt D. R. skolą, taip iššvaistė bendrovės turtinę teisę į 58 420,68 Lt sumą.

442. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) A. R. pagal BK 209 straipsnį nuteistas už tai, kad, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. sąmoningai blogai valdydamas UAB „A“, iššvaistydamas 120 102,77 Lt (34 784,17 Eur) vertės UAB „A“ turtą, sąmoningai neplėtodamas įmonės veiklos, atimdamas bendrovei galimybę gauti pajamas iš savo veiklos – metalo apdirbimo bei PVC langų gamybos, atleisdamas pajamas uždirbusių veiklos sričių darbuotojus, nulėmė UAB „A“ bankrotą, dėl to Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. sausio 24 d., bendrovei iškelta bankroto byla, ir dėl to padarė kreditoriams didelę – 196 954,83 Lt (57 042,06 Eur) – turtinę žalą, t. y.:

45– pažeisdamas LR apskaitos instituto direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-12 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto X dalies 75 punkto nuostatas, kad, nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ir medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte, per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nurašė kaip netinkamą naudoti 6370,68 Lt vertės ilgalaikį turtą: kompiuterius, įsigytus 2006 m. kovo 7 d. ir 2006 m. spalio 6 d., kurių bendra likvidacinė vertė jų nurašymo metu buvo 44 Lt, garų generatorių, kurio likutinė vertė 948,92 Lt, suvirinimo pusautomatį, kurio likutinė vertė 1 Lt, pjovimo mašiną, kurios likutinė vertė 1 Lt, kompresorių BK, kurio likutinė vertė 1 Lt, šratavimo įrenginį, kurio likutinė vertė 2300,56 Lt, elektrinę talę, kurios likutinė vertė 1111,24 Lt, suvirinimo lygintuvą „Goldstar“, kurio likutinė vertė 4 Lt, metalo lenkimo stakles, kurių likutinė vertė 1 Lt, frezavimo stakles 676, kurių likutinė vertė 1 Lt, tekinimo stakles 2, kurių likutinė vertė 1 Lt, frezavimo stakles, kurių likutinė vertė 1 Lt, vertikalaus gręžimo stakles, kurių likutinė vertė 1 Lt, frezavimo stakles, kurių likutinė vertė 1 Lt, buhalterinę programą, kurios likutinė vertė 1952,96 Lt, tačiau šio turto neužpajamavo, jo nepardavė ir pajamų negavo, ir taip sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolas, kurių suma 6370,68 Lt;

46– pardavė ilgalaikį UAB „A“ turtą (PVC langų gamybos liniją, liniuotę PVC gamybai, PVC profilio pjovimo stakles, automobilį „Mitsubishi Outlander“), kurio rinkos vertė 111 670 Lt, už nepateisinamai mažą – 54 761,91 Lt – sumą, taip sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolas, kurių suma 56 908,09 Lt (16 481,72 Eur);

47– pažeisdamas Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-12 patvirtinto 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“ X dalies 74 punkto nuostatas, kad apskaitomas ilgalaikis turtas nurašomas, jeigu nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, nurašė ir pergabeno į susijusią, brolio N. R. vadovaujamą UAB „Al“ toliau naudoti buhalteriškai nusidėvėjusį, tačiau tinkamą eksploatuoti ilgalaikį turtą, kurio rinkos vertė 4774 Lt (1382,65 Eur), taip sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolas, kurių suma 4774 Lt (1382,65 Eur);

48– sąmoningai neplėtodamas bendrovės veiklos, atimdamas bendrovei galimybę gauti pajamas iš savo veiklos – metalo apdirbimo, atleido iš UAB „A“ darbuotojus, ir pastarieji perėjo dirbti į susijusią, N. R. vadovaujamą UAB „Al“, t. y. suvirintoją A. B., šaltkalvį vairuotoją J. K., suvirintoją A. P., tekintoją V. V., darbininką E. Ž.;

49– pagal 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07 už G. Ž. nesumokėtą 1 % papildomą darbo užmokestį (31 464,77 Lt) perleido „Naujam kreditoriui“ G. Ž. reikalavimo teisę į 89 885,48 Lt D. R. skolą, taip sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolas, kurių suma 58 420,68 Lt;

50– sąmoningai neplėtodamas bendrovės veiklos, atimdamas bendrovei galimybę gauti pajamų iš savo veiklos – PVC langų gamybos, už G. Ž. neišmokėtą darbo užmokestį (27 384,54 Lt) pagal 2010 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą AR Nr. 00000775 pardavė jam PVC langų gamybos įrenginius už 25 011,91 Lt.

512.1. Dėl išvardytų aplinkybių sąmoningai blogai valdant UAB „A“, jos pardavimo pajamos nuo 637 730 Lt 2009 metais sumažėjo iki 71 136 Lt 2010 metais, 2009–2010 metais bendrovė patyrė 481 470 Lt nuostolio, dėl to 2011 m. sausio 25 d. bendrovei buvo suteiktas bankrutuojančio juridinio asmens statusas, o kreditoriams (išvardytiems nuosprendyje) padaryta didelė – 196 954,83 Lt (57 042,06 Eur) – turtinė žala.

523. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A“ direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas; BAĮ) 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „A“ apskaitą, t. y.: pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė bendrovės PVC langų gamybos vadovui G. Ž. 2006 m. birželio 13 d. darbo sutartyje Nr. 25, taip pat 2009 m. balandžio 30 d. darbo sutartyje Nr. 25 numatyto papildomo darbo užmokesčio – „1 % nuo langų cecho pardavimų, atsižvelgiant į įmonės mokumą“ už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

534. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas D. Narmontas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

544.1. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį), padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų.

554.2. Kasatoriai nurodo, kad teismai nesilaikė teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-P-78/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-518/2014, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016), netinkamai aiškino BK 184 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl padarė neteisingas išvadas, kad A. R. veiksmai perleidžiant turtą ir turtinę teisę kvalifikuotini kaip turto iššvaistymas, kuriam, anot kasatorių, būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. A. R. buvo kaltinamas tuo, kad per pigiai perleido bendrovės turtą, už pernelyg mažą kainą perleido turtinę teisę, taip pat nepagrįstai dalį turto nurašė ir taip padarė kreditoriams žalą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju suteikė netinkamą reikšmę kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktui. Teisėjų kolegija nuosprendyje nurodytus skirtumus tarp perleisto (nurašyto) turto vertės ir jo ,,rinkos kainos“ iš esmės grindė ekspertizės duomenimis, nurodytą skirtumą nepagrįstai traktuodama kaip iššvaistymą. Tačiau, pavyzdžiui, nenagrinėjo D. R. mokumo aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, jog 89 885,48 Lt D. R. skolos atlygintinis perleidimas už 31 464,77 Lt skolą yra 58 420,68 Lt iššvaistymas (iššvaistyto turto verte laikydama skirtumą). Teismas nevertino, jog, D. R. esant nemokiam, 89 885,48 Lt reikalavimo teisės perleidimas už 89 885,48 Lt buvo neįmanomas, todėl įmonė nusprendė už 31 464,77 Lt skolą tokiu būdu atsiskaityti su 1-os eilės kreditoriumi G. Ž.. Bankrutuojančios įmonės tokių sandorių sudaro ypač daug, tai yra normali praktika. Esant tokiai situacijai, UAB ,,A“ ir negalėjo gauti geresnės kainos už šią reikalavimo teisę, o priešingų duomenų byloje nėra. Beje, D. R. iki šiol nėra sumokėjęs G. Ž. šių pinigų.

564.3. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas J. Jarmala automobilio neapžiūrėjo, jo rinkos vertę nustatė pagal informaciją iš VšĮ ,,Emprekis“ leidinio, kuriame nurodyta vidutinė tokių techninių duomenų automobilio kaina. Toks neindividualus automobilio vertinimas, remiantis tik VšĮ ,,Emprekis“ skelbiamomis vidutinėmis kainomis, nėra pakankamas įrodymas, kad automobilis galėjo ir turėjo būti parduotas už 38 670 Lt, o gautą skirtumą tarp automobilio pardavimo kainos ir VšĮ ,,Emprekis“ skelbiamos vidutinės kainos traktuoti kaip turto iššvaistymą. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos kaina – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį norinčių parduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Tokių sandorių, kad aktualiu laikotarpiu realiai būtų perleisti identiškų parametrų tokios pat markės lengvieji automobiliai už didesnę kainą, byloje nepateikta. Be to, teismai nenustatė, kad įmonė automobilį būtų pardavusi susijusiam su įmone ar su jos vadovu asmeniui, taip pat nenustatė, jog tariamai pažeistos UAB ,,A“ teisės negali būti apginamos civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

574.4. Be to, iš kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto matyti, kad ekspertas J. Jarmala PVC langų gamybos linijos, liniuotės PVC gamybai, PVC profilio pjovimo staklių GRAULI ZS 135 N vertinimo neatliko, tik rėmėsi Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje (kurioje A. R. net nedalyvavo) kito turto vertintojo J. Urbono atliktu minėto turto vertinimu. Dėl to kasatoriai teigia, kad ekspertas J. Jarmala teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties neįvykdė, pavesto jam vertinti viso turto nevertino, o atsakingas už techninį darbą teismo darbuotojas asmeniu, kuris galėtų nuspręsti, kad paskirtas ekspertas gali nevykdyti 2016 m. balandžio 20 d. nutarties ir pats neatlikti vertinimo, o remtis kito turto vertintojo atliktu vertinimu civilinėje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotinas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos A. R. teisės, o byla išnagrinėta neteisingai.

584.5. Kasatoriai nurodo, kad toks turto vertinimas yra sąlygiškas, padarytas neatsižvelgiant į konkrečių kilnojamųjų daiktų individualią būklę jų perleidimo momentu, be to, nenustatyta šio turto pagaminimo data. Dėl tokio neindividualaus vertinimo gautas turto verčių skirtumas negali būti vertinamas kaip turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto vertinimo dokumentuose (ataskaitose) nurodyta turto vertė neretai gali nesutapti su realiai sandoriuose nurodyta turto verte ir tai nėra net civilinės teisės deliktas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 ir kt.). Todėl, kasatorių manymu, turto iššvaistymu BK 184 straipsnio prasme negali būti laikomas teismų nuosprendžiuose nurodytas minėtu būdu apskaičiuotas kainų skirtumas. Be to, vertinant turtą neatsižvelgta į to laikotarpio ekonomines sąlygas – pasaulinę krizę.

594.6. Baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų nurodytos aplinkybės nepagrindžia sąlygų taikyti baudžiamąją atsakomybę.

604.7. Turto vertinimo ekspertizės akte Nr. 01 nurodyta, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Kasatoriai teigia, kad įmonės bankrotą lėmė susiklosčiusi ekonominė situacija, pasaulinė krizė, ypač palietusi statybų verslą Lietuvoje. Tai matyti ir iš UAB ,,A“ balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų, pavyzdžiui, 2008 m. įmonės pajamos buvo 2 260 775 Lt, grynasis pelnas 175 289 Lt, t. y. įmonė veikė sėkmingai. Tačiau jau 2009 m. pajamos buvo tik 637 730 Lt, gryni nuostoliai 356 412 Lt, užsakymai drastiškai krito. Todėl kolegijos išvados dėl nepagrįsto ilgalaikio turto nurašymo, jo neužpajamavus, nepardavus ir dėl to negavus pajamų, dėl ko buvo sumažintos kitų kreditorių galimybės atgauti skolas už 6370,68 Lt; kad nurašius dalį įrenginių (kuriems, beje, buvo reikalingas remontas, o įmonė tam neturėjo lėšų ir užsakymų) ir juos perdavus N. R. buvo iššvaistytas turtas už 4774 Lt, yra visiškai nepagrįstos, nes kilę esminiai ekonominiai sunkumai buvo susiję su ekonomine krize. Grynų nuostolių suma 356 412 Lt pagal santykį su 6370,68 Lt ir 4774 Lt parodo, kad bendrovė bankrutavo dėl objektyvių veiksnių – kilusios pasaulinės krizės. Iš kolegijos motyvacijos dėl esą per pigiai perleisto turto neįmanoma suprasti, kokios priežastys lėmė tokius A. R. veiksmus, kai įmonė iki tol sėkmingai veikė, gavo pakankamai pelno. Tokios išvados galėjo būti pagrįstos tik verslo vertinimo ekspertize, kuri šioje byloje nebuvo paskirta. Taigi A. R. veiksmai, kilus pasaulinei ekonominei krizei, neperžengia civilinių teisinių santykių ribų ir nėra uždrausti baudžiamosios teisės normų. Todėl teismai nepagrįstai taikė griežčiausią, baudžiamąją atsakomybę, kaip ultima ratio, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams.

614.8. Dėl BK 222 straipsnio taikymo kasatoriai nurodo, kad darbo sutartys su G. Ž. buvo buhalterijoje, bendrovės buhalterė apie jas žinojo, taigi šie dokumentai nebuvo nuslėpti. Jie buvo pateikti ir specialistei. Byloje nenustatyta, kad A. R. būtų reikalavęs, jog buhalterė į buhalterinę apskaitą neįtrauktų darbo sutartyse nurodytų duomenų; kad būtų pateikęs buhalterei suklastotus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose būtų buvę nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, kad jo nurodymu į buhalterinę apskaitą būtų buvusios įtrauktos neįvykusios ar ne tomis aplinkybėmis įvykusios ūkinės operacijos. Todėl A. R. nepagrįstai pripažintas šios nusikalstamos veikos subjektu. Teismai taip pat nenustatė ir jokio A. R. veikimo, atitinkančio tarpinio vykdymo atvejį.

624.9. Kasatoriai nurodo, kad, nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius dėl to kilusių padarinių, gali būti keliamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį. Tai, kad darbo sutartyse buvo įtraukta nuostata dėl „1 % nuo langų cecho pardavimų, atsižvelgiant į įmonės mokumą“ ir jos pagrindu nebuvo išspręsta, kada gi būtina fiksuoti buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimą pagal šią sutartinę sąlygą bei kada tokią skolą A. Ž. išmokėti, gal ir gali būti vertinama kaip ne visai tinkamų, aiškių sutartinių sąlygų ar net mokesčių teisės ir apskaitos taisyklių pažeidimas, tačiau tikrai ne kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, nes šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti nei tyčios, nei kilusių padarinių. Nenustatyta, kad A. R. būtų nuslėpęs kokią nors informaciją, susijusią su minėta darbo sutartyse sutarta sąlyga. Neaišku, kokios esminės informacijos tiek specialistė, tiek teismai negalėjo nustatyti pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus dėl šiose darbo sutartyse nurodytos 1 % sąlygos. Tiek iš specialistės išvados, tiek iš teismų nuosprendžių matyti, kad dėl to nekilo jokių problemų nustatant įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą – skola G. Ž. apskaičiuota vadovaujantis įmonės apskaitos dokumentais ir minėta darbo sutarčių sąlyga. Kadangi įmonė nenuslėpė jokių rezultatų, įskaitant apyvartos, šių ūkinių operacijų bendra vertė tiksliai įforminta, taigi nebuvo ir kliūčių tiksliai apskaičiuoti, kokia susidarė G. Ž. skola pagal minėtą sąlygą. Vien tik tai, kad darbo sutartyse nurodyta sąlyga dėl 1 % nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, nevertintina kaip apgaulinga apskaita. A. R. tyčia konstatuota nepagrįstai. Dėl tokio veikimo nekyla ir padarinių. Taigi A. R. veikoje nėra visų būtinų apgaulingos apskaitos požymių.

634.10. Kadangi, anot kasatorių, A. R. įmonės turto neiššvaistė, nebėra pagrindo teigti, jog jis padarė BK 209 straipsnyje numatytą veiką. Kolegijos išvada, kad nuteistasis sąmoningai blogai valdė įmonę, prieštarauja bylos duomenims, be to, tokia išvada padaryta neįvertinus, kokioje srityje dirbo įmonė, susiklosčiusios ekonominės situacijos (pasaulinės krizės), kuri ypač skaudžiai palietė Lietuvoje statybų verslą, su kuriuo tiesiogiai buvo susijusi įmonės veikla, taip pat aplinkybių, kad įmonė įsteigta prieš daug metų, visada dirbo pelningai, jokių nei mokestinių, nei kitokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Kolegijos teiginiai, kad įmonė prarado galimybę gaminti plastikinius langus, atlikti metalo apdirbimo gaminius, deklaratyvūs, pažeidžiantys BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė turėjo užsakymų, kurių atsisakė, kad tokius užsakymus perkėlė kitai bendrovei ar pan. Teismai rėmėsi specialisto išvada, tačiau specialistė UAB ,,A“ verslo analizės neatliko, nevertino susiklosčiusios ekonominės situacijos ir jos įtakos įmonės veiklai, taigi ekonominių, verslo skaičiavimų neatliko. Byloje nepaneigta, kad, drastiškai sumažėjus užsakymams ir nesant galimybių vystyti veiklos, buvo tik siekiama kaip galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais, todėl buvo parduodamas turtas, kurį dar galima buvo parduoti, kad jis dar labiau nenuvertėtų, reikalavimo teisė į D. R. skolą perduota taip pat kreditoriui G. Ž. ir pan. Kadangi darbuotojai parašė prašymus dėl atleidimo iš darbo, jis juos patenkino. Kasatoriai nurodo, kad dėl sunkios ekonominės situacijos įmonė negalėjo mokėti tokių atlyginimų, kokius mokėjo anksčiau, užsakymų nebuvo, todėl darbuotojai pradėjo rašyti pareiškimus dėl atleidimo. Bandymas pateikti UAB ,,Al“ kaip įmonę, į kurią esą buvo perkelti įrenginiai, neatitinka tikrovės. Kolegija nustatė, kad to turto, kurį UAB ,,A“ nurašė ir atidavė N. R., vertė yra vos didesnė nei 4000 Lt. Todėl akivaizdu, kad jokio piktavališkumo, nusikalstamo veikimo nurašant bevertį turtą, kurį reikia remontuoti, įdėti pinigus, nesant užsakymų, nebuvo. Be to, UAB ,,Al“ taip pat bankrutavo. Beveik 2000 Lt iš kolegijos nurodomos 6370,68 Lt sumos sudaro buhalterinė programa, akivaizdu, kad jos nuteistasis taip pat neiššvaistė.

644.11. Be to, kasatoriai nurodo, kad pagal BK 209 straipsnį (nesunkus nusikaltimas) inkriminuoti veiksmai atlikti iki 2010 m. birželio 28 d. (paskutinis veiksmas 2010 m. vasario 5 d.). Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Iki 2010 m. birželio 28 d. galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b) punkto redakcija nustatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Todėl apkaltinamasis nuosprendis dėl šios dalies negalėjo būti priimtas ir dėl to, jog suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Kolegija nepagrįstai sutapatino ,,blogą įmonės valdymo pabaigą“ (tai suprantant BK 209 straipsnio prasme) su ,,bankroto bylos iškėlimu“, kas nėra tapatu. A. R. po 2010 m. vasario 5 d. nėra inkriminuota jokio neteisėto veiksmo, todėl nėra pagrindo senaties terminą skaičiuoti ne nuo 2010 m. vasario 5 d., o nuo 2010 m. gruodžio 31 d., kaip sprendė kolegija. Kolegija neteisingai skaičiavo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, jį skaičiuodama nuo nutarties iškelti bankroto bylą (nuo 2011 m. sausio 13 d.), kai visi veiksmai padaryti iki 2010 m. vasario 5 d.

654.12. Taip pat kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į bylos duomenis apie A. R. sveikatą aktualiu laikotarpiu, kurie reikšmingi sprendžiant apie subjektyviuosius požymius.

665. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

675.1. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo atsiliepime nurodoma, kad pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį ir / ar apsunkina galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis ar kitomis teisinėmis priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas dalį A. R. atliktų veiksmų valdant UAB ,,A“ pripažino kaip nesudarančius jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių objektyviosios pusės ir esant civilinės, o ne baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalyku. Tačiau dalis A. R. veiksmų peržengė civilinių teisinių santykių ribas. A. R. dėl jam patikėto UAB „A“ turto iššvaistymo nuteistas pagrįstai. UAB „A“ turtas buvo nurašytas ir / ar parduotas nuteistojo brolio N. R. vadovaujamai UAB „Al“ ir kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į vieną svarbią aplinkybę – N. R. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2009 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 01 užfiksavo UAB „A“ priklausiusių įrenginių pirkimo operaciją, kuri vyko ne apskaitos dokumente nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Specialisto išvada Nr. 5-4/75, liudytojų J. K., A. P. parodymais nustatyta, kad visi įrenginiai, kuriuos pervežė į UAB „Al“ patalpas, buvo tinkami naudoti ir jie buvo naudojami UAB „Al“ veikloje. UAB „Al“, perėmusi dalį UAB „A“ turto, vykdė iš esmės analogišką ūkinę komercinę veiklą kaip ir UAB „A“. Taip pat prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „A“ priklausę kilnojamieji daiktai PVC langų gamybos linija, liniuotė PVC gamybai, PVC profilio pjovimo staklės ir lengvasis automobilis „Mitsubishi Outlander“ buvo parduoti už aiškiai mažesnę, nei jų rinkos, kainą, todėl šie daiktai buvo iššvaistyti. Taip pat pagal suklastotą 2009 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį UAB ,,Al“ įgyti įrenginiai UAB „A“ jai faktiškai buvo perduoti neatlygintinai ir buvo nurašyti nepagrįstai, nes buvo tinkami naudoti ir buvo naudoti UAB „Al“ veikloje. Reikalavimas į 89 885,48 Lt D. R. skolą buvo perleistas G. Ž. už aiškiai neproporcingą kainą, be to, tai buvo padaryta tuo metu, kai UAB „A“ finansinė padėtis buvo sunki. 2011 m. sausio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. sausio 24 d., bendrovei iškelta bankroto byla ir, neturint tam pagrindo, 58 420,68 Lt dydžio turtinė teisė buvo perleista G. Ž., nors, remiantis bylos duomenimis, UAB „A“ tokio dydžio skolos G. Ž. neturėjo. Perleidęs UAB „A“ priklausiusią turtinę teisę, A. R. apsunkino UAB „A“ kreditorių galimybes patenkinti turimus kreditorių reikalavimus UAB „A“, reikalavimo perleidimas turėjo reikšmės įmonės mokumui. A. R., iššvaistydamas UAB „A“ turtą, veikė tiesiogine tyčia – suvokė UAB „A“ daromą žalą ir jos siekė.

685.2. Dėl BK 222 straipsnio taikymo atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, A. R., suvokdamas, jog darbo sutartyse su G. Ž. numatytas priedas prie darbo užmokesčio yra neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, tyčia nesiėmė priemonių užtikrinti, kad šie duomenys būtų įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, taip siekdamas, kad nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti jo veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. A. R. tyčia netinkamai organizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą. Iš bylos duomenų matyti, kad darbo sutartyse su G. Ž. numatytas priedas prie darbo užmokesčio (1 proc. nuo langų cecho pardavimų) buvo įvardytas tokiu būdu, kad iš jo nebuvo aišku, ar šis priedas mokamas nuolat nuo darbo sutarties sudarymo, ar esant tam tikroms sąlygoms. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad A. R. nežinojo ar galėjo nežinoti, jog visos bendrovės ūkinės operacijos turi būti fiksuojamos jos buhalterinėje apskaitoje ir kad nuo darbuotojams išmokamų atlyginimų turi būti sumokėti mokesčiai, tačiau skolą G. Ž. už papildomą darbo užmokestį vis tiek skaičiavo pats, o ne kreipėsi dėl to į buhalterę.

695.3. Dėl BK 209 straipsnio taikymo atsiliepime nurodoma, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „A“ bankrotą ir didelės žalos kreditoriams padarymą lėmė būtent A. R. veiksmai. UAB „A“ bankrotas buvo nulemtas ne sunkios ekonominės situacijos (ekonominės krizės) ir atitinkamai sumažėjusių užsakymų, pablogėjusio skolininkų atsiskaitymo su bendrove, bet dėl A. R. veiksmų: jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių bendrovės veiklai tinkamai nutraukti, bet iššvaistė bendrovės turtą, pasirinktinai tenkindamas vienų kreditorių reikalavimus, sumažino galimybes kitiems kreditoriams atgauti skolas, taip tyčia privesdamas UAB „A“ prie bankroto ir padarydamas didelę žalą bendrovės kreditoriams.

705.4. Taip pat prokurorė nurodo, kad dėl šios veikos nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. A. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje, padarė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Nuteistojo padaryta veika priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) numatė, kad asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo jo padarymo yra praėję penkeri metai. Tačiau 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b punkto pakeitimas, numatantis, kad asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo jo padarymo yra praėję aštuoneri metai (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 26 d.). A. R. daroma nusikalstama veika nutrūko 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. jau įsigaliojus jo teisinę padėtį sunkinančiam įstatymui, numatančiam, kad asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo jo padarymo yra praėję aštuoneri metai.

716. Nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato D. Narmonto kasacinis skundas atmestinas.

72Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

737. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

747.1. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kurie skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, taip pat nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

757.2. Dėl to tie nuteistojo ir jo gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos atskiros pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo pagal apeliacinio skundo reikalavimus atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes daryti kitokias išvadas dėl nuosprendžiuose padarytų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

76Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

778. Kasatoriai netinkamą BK 184 straipsnio 2 dalies taikymą argumentuoja tuo, kad taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą svarbu įsitikinti, jog bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Kasaciniame skunde teigiama, jog byloje nenustatyta, jog tariamai pažeistos UAB ,,A” teisės negali būti apginamos civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB ,,A” kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės duomenimis, nenagrinėjo D. R. mokumo aplinkybių, nenurodė, iš kokių lėšų ir kada D. R. būtų sumokėjęs skolą UAB ,,A”, nebuvo atliktas individualus lengvojo automobilio ,,Mitsubishi Outlander” įvertinimas, nenustatyta, kad šį automobilį UAB ,,A” būtų pardavusi susijusiam su įmone ar jos vadovu asmeniui, be to, ekspertas J. Jarmala kai kurio kilnojamojo turto (PVC langų gamybos linijos ir kt.) vertinimo neatliko, o rėmėsi civilinėje byloje kito turto vertintojo J. Urbono atliktu šio turto vertinimu; tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos A. R. teisės, o byla išnagrinėta neteisingai.

788.1. BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.

798.2. Pagal teismų praktiką sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007). Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).

809. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje abiejų grandžių žemesnieji teismai nustatė, kad nuteistasis A. R., būdamas bendrovės vadovu, ekonominiu sunkmečiu, 2009–2010 m. laikotarpiu, vadovaudamas bendrovei veikė ne pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, o tyčia neatlygintinai arba nepateisinamai pigiai perleido vadovaujamos UAB „A“ didelės vertės turtą savo brolio N. R. vadovaujamai, UAB „Al“, kitiems asmenims, o taip pat negavus už tai tinkamo atlygio reikalavimo perleidimo sutartimi perleido didelės vertės bendrovės turtinę teisę buvusiam bendrovės gamybos vadovui už G. Ž..

819.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. R. kaltumas, padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, įrodytas byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo G. Ž., liudytojų A. B., A. P., J. K., E. Ž., V. V., D. R., iš dalies paties A. R. parodymais, specialisto išvada Nr. 5-4/75 ir specialistės J. Čepaitienės paaiškinimais. Teismas nustatė, kad A. R., tyčia iššvaistė jam patikėtą, jo žinioje buvusį didelės vertės – 333 650,15 Lt (96 631,77 Eur) – svetimą – UAB ,,A“ – turtą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, ir pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamas iššvaistyto turto vertės klausimas, paskyrė UAB ,,A“ turto vertinimo ekspertizę, nes kilo abejonių, ar, nustatant iššvaistyto turto vertę, pagrįstai remtasi šio turto įsigijimo verte, o ne rinkos verte (įvertinus nusidėvėjimą ir kitas vertės nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes), buvusia turto nurašymo ar pardavimo metu. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, įvertinęs 2016 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto Nr. 01 duomenis, kitus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. R. dėl jam patikėto UAB ,,A“ turto iššvaistymo nuteistas pagrįstai, tik jis iššvaistė ne 333 650,15 Lt (96 631,77 Eur), o 120 102,77 Lt (34 784,17 Eur) UAB „A“ turto. Šis teismas atitinkamai pakeitė apkaltinamąjį nuosprendį sumažindamas A. R. padarytos nusikalstamos veikos apimtį, dalį nuteistojo atliktų veiksmų pripažino kaip nesudarančius turto iššvaistymo objektyviųjų požymių ir, esant civilinės, o ne baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalyku, nurodė mažesnes, taigi nuteistajam palankesnes turto rinkos kainas, buvusias turto pardavimo metu (ekspertizės aktu nustatytas rinkos (likvidacines) vertes, arba likutines vertes, nurodytas specialisto išvadoje). Ilgalaikio turto – PVC langų gamybos linijos, liniuotės PVC gamybai, PVC profilio pjovimo staklių ir lengvojo automobilio „Mitsubishi Outlander“ – rinkos kainos pakeistos į ekspertizės akte nurodytas šių daiktų rinkos kainas jų pardavimo metu (beje, mažesnes), taip pat iš nuosprendžio pašalinti kilnojamieji daiktai – sraigtinis kompresorius, 700 litrų resiveris, hidraulinis presas, freoninis sausintuvas, suvirinimo aparatas, plazminio pjovimo įrenginys ir juostinio pjovimo staklės, dėl kurių iššvaistymo nuteistas A. R., nes neįrodyta, kad minėti kilnojamieji daiktai buvo parduoti už akivaizdžiai per mažą kainą, taip pat radialinės gręžimo staklės, nes jos buvo parduotos už žymiai didesnę kainą nei nustatyta jų likvidacinė vertė pardavimo metu. Teismas nustatė ir tai, kad visi įrenginiai, kurie buvo pervežti į nuteistojo brolio įmonę, buvo perduoti neatlygintinai, nurašyti nepagrįstai, nes buvo tinkami naudoti ir buvo naudojami UAB ,,Al“ vykdant iš esmės analogišką veiklą.

829.2. Įvertinęs susidariusios D. R. skolos aplinkybes, nuteistojo, liudytojų O. R., D. R., G. Ž. parodymus, teismas padarė išvadą, kad A. R. už 89 885,28 Lt turto iššvaistymą nesiimant priemonių šią D. R. skolą sumažinti ar panaikinti, nuteistas nepagrįstai, nes bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl 89 885,28 Lt skolos tarp UAB „A“ ir D. R. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir aptartuose nuteistojo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių nėra. Tačiau kartu teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „A“ turtas buvo iššvaistytas A. R. perleidus G. Ž. reikalavimo teisę į 89 885,48 Lt D. R. skolą. Nustačius tokias aplinkybes, neturi reikšmės, iš kokių lėšų ir kada D. R. būtų sumokėjęs skolą UAB ,,A“. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad G. Ž. buvo perleista aiškiai neproporcingo dydžio reikalavimo teisė, UAB ,,A“ tokio dydžio skolos G. Ž. neturėjo, bendrovės buhalterinėje apskaitoje jokia skola G. Ž. nebuvo užfiksuota, taip nuteistasis apsunkino kitų kreditorių galimybes patenkinti turimus reikalavimus, be to, tai buvo padaryta tuo metu, kai UAB „A“ finansinė padėtis buvo sunki.

839.3. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiame teisme atliktos kilnojamo turto ekspertizės akto duomenimis, nepagrįsti. Kasaciniame skunde plačiai kvestionuojamas kilnojamojo turto ekspertizės aktas atitinka BPK 88 straipsnio nuostatas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ekspertizės aktą pripažino tinkamu įrodymu, nes jis gautas įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, ištirtas ir patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Tai, kad ekspertas J. Jarmala kai kurio kilnojamojo turto (PVC langų gamybos linijos ir kt.) vertinimo neatliko, o rėmėsi kito turto vertintojo civilinėje byloje atliktu šio turto vertinimu, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos A. R. teisės, o byla išnagrinėta neteisingai. Jau minėta, kad PVC langų gamybos linijos, liniuotės PVC gamybai, PVC profilio pjovimo staklių kainos pakeistos į nuteistajam palankesnes šių daiktų rinkos kainas jų pardavimo metu.

849.4. Apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistojo A. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių dalis pakartota ir kasaciniame skunde, motyvuotai atsakė ir kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų nepadarė. BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad ne pagal Civilinio kodekso normas, o pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. A. R. veikoje esant nustatytai BK 184 straipsnio 2 dalyje numatai nusikaltimo sudėčiai, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

85Dėl BK 209 straipsnio taikymo

8610. BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014). Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017 ir kt.). Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

8711. Kasaciniame skunde bylą pagal BK 209 straipsnį prašoma nutraukti dėl to, kad iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo įvertinti įrodymai. Nuteistasis sąmoningai blogai įmonės nevaldė, neatsižvelgta, kad pasaulinė krizė ypač skaudžiai palietė Lietuvoje statybų verslą, su kuriuo tiesiogiai buvo susijusi įmonės veikla, įmonė įsteigta prieš daug metų, visada dirbo pelningai, jokių nei mokestinių, nei kitokių pažeidimų nustatyta nebuvo, byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė turėjo užsakymų, specialistai UAB ,,A“ verslo analizės neatliko, nevertino susiklosčiusios ekonominės situacijos, drastiškai sumažėjusių užsakymų, įmonės turtas parduodamas buvo dėl to, kad dar labiau nenuvertėtų. Bandymas pateikti UAB ,,Al“ kaip įmonę, į kurią esą buvo perkelti įrenginiai, neatitinka tikrovės. Be to, dėl šio nesunkaus nusikaltimo nuosprendžio priėmimo metu buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir iki 2010 m. birželio 28 d. galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b) punkto redakciją baudžiamasis procesas A. R. turėjo būti nutrauktas.

8811.1. Į tokius kasacinio skundo argumentus atsakytina, kad vertindamas blogą įmonės valdymą apeliacinės instancijos teismas įvertino įmonės valdymo metu susiklosčiusią sunkią ekonominę situaciją, nustatė, kad pagal A. R. nustatytus nesąžiningus poelgius su bendrovės turtu ekonominė krizė nors ir apsunkino bendrovės veiklą, tačiau priežastiniu ryšiu nėra tiesiogiai susijusi su bendrovės bankrotu ir didelės žalos jos kreditoriams padarymu. Teismas nurodė kokie bendrovės vadovo A. R. sprendimai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Šis teismas pagrįstai, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatas apie bendrovės valdymo organų pareigas, konstatavo, kad A. R. šių pareigų nesilaikė, nesiėmė įstatyme numatytų priemonių bendrovės veiklai tinkamai nutraukti, iššvaistė bendrovės turtą, pasirinktinai tenkindamas vienų kreditorių reikalavimus sumažino galimybes kitiems kreditoriams atgauti skolas, tokiu būdu tyčia privesdamas UAB „A“ prie bankroto ir padarydamas didelės žalos bendrovės kreditoriams. Teismai nustatė, kad dėl sąmoningo blogo UAB „A“, valdymo jos pardavimo pajamos nuo 637 730 Lt 2009 m. sumažėjo iki 71 136 Lt 2010 m., 2009–2010 m. ši bendrovė patyrė 481 470 Lt nuostolio, dėl to 2011 m. sausio 24 d. UAB „A“ buvo suteiktas bankrutuojančio juridinio asmens statusas, o kreditoriams padaryta didelė – 196 954,83 Lt (57 042,06 Eur) – turtinė žala.

8911.2. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal teismų nustatytas aplinkybes tiek veikimu, tiek neveikimu A. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje padarė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju teisingai sprendė, kad šio nesunkaus trunkamojo nusikaltimo baigtumas sietinas su blogo įmonės valdymo pabaiga, t. y. su bankroto bylos iškėlimu. Atitinkamai šis teismas išdėstė tinkamus motyvus, kodėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pagal BK 209 straipsnį priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 95 straipsnio taikymo tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir neduoda pagrindo manyti, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 95 straipsnio nuostatos, dėl ko reikėtų žemesnės instancijos teismų sprendimus naikinti ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylą A. R. nutraukti.

9011.3. Darytina išvada, kad, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo patikslintas, įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, A. R. veikoje pagrįstai nustatyti visi būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, sudėties požymiai ir baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai. Šios apkaltinamųjų nuosprendžių dalies keisti ar naikinti kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

91Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

9212. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 4 punktas. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal BAĮ. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia BK 222straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-26-788/2017 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

9313. Kasatoriai šiuo atveju netinkamą BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą sieja su tuo, kad nenustatyta nuteistojo kaltė, pasireiškusi tyčia, ir šio nusikaltimo padariniai. Darbo sutartys su G. Ž. buvo buhalterijoje, bendrovės buhalterė apie jas žinojo, šie dokumentai nebuvo nuslėpti, byloje nenustatyta, kad bendrovės vadovas A. R. būtų reikalavęs, kad buhalterė į buhalterinę apskaitą neįtrauktų darbo sutartyse nurodytų duomenų. Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nenustatyti, nes skola G. Ž. apskaičiuota vadovaujantis įmonės apskaitos dokumentais su šio asmens darbo sutartyse numatyta sąlyga. Vien tik tai, kad darbo sutartyse nurodyta sąlyga dėl 1% nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, anot kasatorių, nevertintina kaip apgaulinga apskaita.

9413.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir šių įrodymų vertinimo motyvai. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas pagal A. R. gynėjo skundo reikalavimus dar kartą įvertino bylos duomenis dėl A. R. pirmosios instancijos teismo nustatyto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šio teismo nuosprendyje padarytos pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės, nustatytos byloje, ir įrodymai pagrindžia nuteistojo A. R. kaltę, tyčia apgaulingai tvarkius apskaitą. Teismai nustatė, kad bendrovės vadovas A. R. tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir nesiėmė jokių priemonių į buhalterinę apskaitą įtraukti bendrovės PVC langų gamybos vadovui G. Ž. 2006 m. birželio 13 d. darbo sutartyje Nr. 25, o taip pat 2009 m. balandžio 30 d. darbo sutartyje Nr. 25 numatyto papildomo darbo užmokesčio – „1% nuo langų cecho pardavimų, atsižvelgiant į įmonės mokumą“, ir būtent dėl kaltinime nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės „A“ turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 metų gruodžio 31 d. Šis teismas tinkamai aptaręs reikšmingus A. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį duomenis, nuosprendžio 19 – 20 lapuose nurodė dėl kokių šio bendrovės vadovo padarytų veiksmų įžvelgiama jo tyčinė kaltė ir kodėl konstatuojami BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti bendrovės „A“ turto ir jos įsipareigojimų dydžio už dviejų metų laikotarpį.

9513.2. Atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad naikinti teismų sprendimus ir nutraukti nuteistajam A. R. baudžiamąją bylą nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl byloje paduotas nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas atmetamas.

96Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

97Nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Drąsučio Narmonto kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu A. R. nuteistas... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas trejiems... 6. Vadovaujantis BK 70, 71 straipsniais, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. R.... 7. Iš nuteistojo A. R. UAB „M“ priteista 735,93 Eur atstovavimo išlaidų.... 8. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. Ž., A. A. (A. A.) ir UAB „M“... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BK 184 straipsnio 2 dalis) nurodytos... 11. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BK 184 straipsnio 2 dalis) nurodytos... 12. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 184 straipsnio 2 dalis) pašalinta... 13. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 209 straipsnis) pašalinta pastraipa... 14. Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis (BK 209 straipsnis) nurodant, kad... 15. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl ilgalaikio UAB „A“ turto nurašymo... 16. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 209 straipsnis) pašalinta... 17. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (BK 209 straipsnis) pašalinti... 18. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. R. paskirtos bausmės pagal BK 184... 19. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. R. paskirtos bausmės pagal BK 222... 20. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. R. paskirta galutinė subendrinta... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 22. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. R., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1... 23. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. R. paskirtos vienerių metų... 24. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. R., vadovaujantis BK 70, 71... 25. Vadovaujantis BK 70, 71 straipsniais, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. R.... 26. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. R. UAB „M“ naudai priteista... 27. Taip pat ištaisyta rašymo apsirikimo klaida nurodant, kad A. R. perleido G.... 28. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 29. Nukentėjusiojo G. Ž. atstovo apeliacinis skundas atmestas.... 30. Teisėjų kolegija... 31. 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (pakeistu apeliacinės... 32. 1.1. A. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus... 33. 1) 2009 m. birželio 31 d. nurašymo aktu Nr. 05-31 nurašė rankines lenkimo... 34. 2) 2009 m. birželio 1 d. nurašymo aktu Nr. 05-31/1 nurašė frezavimo stakles... 35. 3) 2009 m. birželio 30 d. nurašymo aktu Nr. 06-30 nurašė tekinimo stakles,... 36. 4) 2009 m. birželio 30 d. nurašymo aktu Nr. 06-30 nurašė dujinę pjovimo... 37. 5) 2009 m. liepos 31 d. nurašymo aktu Nr. 07-31 nurašė tekinimo stakles... 38. 6) 2009 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktu Nr. 08-31 nurašė gabaritines... 39. 7) 2009 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktu Nr. 08-31 nurašė vertikalaus... 40. 8) 2009 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktu Nr. 09-30 nurašė universalias... 41. 9) 2009 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktu Nr. 09-30 nurašė suvirinimo... 42. 1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pardavė ilgalaikį UAB „A“ turtą,... 43. 1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo... 44. 2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (pakeistu apeliacinės... 45. – pažeisdamas LR apskaitos instituto direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d.... 46. – pardavė ilgalaikį UAB „A“ turtą (PVC langų gamybos liniją,... 47. – pažeisdamas Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2005 m.... 48. – sąmoningai neplėtodamas bendrovės veiklos, atimdamas bendrovei galimybę... 49. – pagal 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/07 už... 50. – sąmoningai neplėtodamas bendrovės veiklos, atimdamas bendrovei galimybę... 51. 2.1. Dėl išvardytų aplinkybių sąmoningai blogai valdant UAB „A“, jos... 52. 3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. pagal BK 222 straipsnio 1... 53. 4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas D. Narmontas... 54. 4.1. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą... 55. 4.2. Kasatoriai nurodo, kad teismai nesilaikė teismų praktikos (kasacinės... 56. 4.3. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas J. Jarmala automobilio... 57. 4.4. Be to, iš kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto matyti, kad... 58. 4.5. Kasatoriai nurodo, kad toks turto vertinimas yra sąlygiškas, padarytas... 59. 4.6. Baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė),... 60. 4.7. Turto vertinimo ekspertizės akte Nr. 01 nurodyta, kad turto vertė... 61. 4.8. Dėl BK 222 straipsnio taikymo kasatoriai nurodo, kad darbo sutartys su G.... 62. 4.9. Kasatoriai nurodo, kad, nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius... 63. 4.10. Kadangi, anot kasatorių, A. R. įmonės turto neiššvaistė, nebėra... 64. 4.11. Be to, kasatoriai nurodo, kad pagal BK 209 straipsnį (nesunkus... 65. 4.12. Taip pat kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į... 66. 5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 67. 5.1. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo atsiliepime nurodoma, kad pagal... 68. 5.2. Dėl BK 222 straipsnio taikymo atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei... 69. 5.3. Dėl BK 209 straipsnio taikymo atsiliepime nurodoma, kad bylos duomenys... 70. 5.4. Taip pat prokurorė nurodo, kad dėl šios veikos nėra suėjęs... 71. 6. Nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato D. Narmonto kasacinis skundas... 72. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 73. 7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus... 74. 7.1. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo... 75. 7.2. Dėl to tie nuteistojo ir jo gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kuriais... 76. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo... 77. 8. Kasatoriai netinkamą BK 184 straipsnio 2 dalies taikymą argumentuoja tuo,... 78. 8.1. BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už... 79. 8.2. Pagal teismų praktiką sudarant sutartis dėl materialinių vertybių... 80. 9. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje abiejų grandžių žemesnieji teismai... 81. 9.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. R. kaltumas, padarius BK... 82. 9.2. Įvertinęs susidariusios D. R. skolos aplinkybes, nuteistojo, liudytojų... 83. 9.3. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 84. 9.4. Apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistojo A. R. gynėjo... 85. Dėl BK 209 straipsnio taikymo... 86. 10. BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai... 87. 11. Kasaciniame skunde bylą pagal BK 209 straipsnį prašoma nutraukti dėl... 88. 11.1. Į tokius kasacinio skundo argumentus atsakytina, kad vertindamas blogą... 89. 11.2. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,... 90. 11.3. Darytina išvada, kad, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas ir... 91. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 92. 12. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai... 93. 13. Kasatoriai šiuo atveju netinkamą BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą... 94. 13.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai dėl... 95. 13.2. Atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad... 96. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 97. Nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Drąsučio Narmonto kasacinį skundą...