Byla 2A-1639-777/2014
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „BG Logistics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovei UAB „BG Logistics“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovė BUAB „Baltijos grupė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento lengvojo automobilio „KIA Picanto“ 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją, grąžinant minėtą automobilį ieškovei, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. priėmimo–perdavimo aktą lizingo gavėja UAB „Baltijos grupė“ priėmė lizingo sutartimi įgytą lizinguojamą automobilį „KIA Picanto“ iš lizingo davėjos UAB Sampo lizingo (dabartinis pavadinimas Danske lizingas). 2010 m. gegužės 11 d. aktu lizingo davėjas Danske lizingas, lizingo gavėjai UAB „Baltijos grupė“ padengus minėto automobilio vertę ir visas privalomas įmokas, perdavė automobilį UAB „Baltijos grupė“ nuosavybėn. Pažymi, kad nuo 2009 m. spalio 13 d. UAB „Baltijos grupė“ turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios nebuvo panaikintos ir galiojo iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2013-06-07. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Baltijos grupė“ sudarė automobilio „KIA Picanto“ pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja UAB „BG logistics“, kuriai perleido nuosavybės teisę į automobilį. Kadangi su areštuotu turtu negalima atlikti perleidimo sandorių, mano, kad toks perleidimas yra niekinis bei pažeidžia BUAB „Baltijos grupė“ kreditorių teises. Teigia, kad UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „BG Logistics“ yra susijusios įmonės, todėl nurodytais pažeidimais kartu buvo siekiama ir susijusios įmonės interesų tenkinimo. Ginčijamas pardavimas turėjo įtakos ieškovės nemokumui, nes dėl to sumažėjo jos turtas, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą. Ieškovė jau ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo finansinių problemų. Yra visos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, taikyti restituciją natūra, automobilį natūra grąžinant ieškovei, o atsakovei, jeigu ji yra atsiskaičiusi su ieškove už nupirktą automobilį, pripažįstant reikalavimo teisę į 7000 Lt reikalavimą UAB „Baltijos grupė“ bankroto byloje.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento lengvojo automobilio „KIA Picanto“ 2010 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taikė vienašalę restituciją – grąžino lengvąjį automobilį „KIA Picanto“ ieškovei; priteisė iš atsakovės UAB „BG Logistics“ 996,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas nurodė, kad vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas, esantis faktiškai nemokus, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi būti paisoma kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, jos turtui Vilniaus apygardos teismas 2009-10-13 nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis rašytine bylos medžiaga, įvertinus ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ginčijamo sandorio, pagal kurį ieškovė negavo jokių pajamų, sudarymas buvo būtinas. Teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentu, kad sandoris buvo sudarytas, tenkinant susijusių įmonių tarpusavio interesus. Ieškovei, parduodant automobilį „KIA Picanto“, atstovavo S. B., 2010 m. gegužės 11 d. įgaliotas bendrovės direktoriaus I. M., kuris laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2009-12-17 buvo UAB „BG Logistics“ akcininku ir pagrindiniu UAB „Baltijos grupė“ akcininku. Įregistruojant automobilį „KIA Picanto“, pardavėjui ir pirkėjui atstovavo tas pats asmuo S. B.. Prieš tai, kai automobilį lizingo davėjas Danske lizingas perdavė lizingo gavėjos UAB „Baltijos grupė“ nuosavybėn, šis nebuvo registruotas ieškovės vardu VĮ „Regitra“. Tai patvirtina, jog sandorio šalys siekė išvengti, kad automobilis nebūtų areštuotas, nes visam ieškovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sudarydamos ginčijamą sandorį šalys buvo nesąžiningos, juo buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai. Be to, ginčijama 2010-05-11 automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, dėl to toks sandoris negalėjo būti sudarytas, nes tai imperatyviai draudžia įstatymas. Taikydamas vienašalę restituciją natūra ir grąžindamas automobilį ieškovei, atsakovei nepriteisdamas automobilio vertės, teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog PVM sąskaitą faktūrą 8470 Lt (7000 Lt plius PVM) sumai apmokėjo.

4Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BG Logistics“ prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertino actio Pauliana taikymo sąlygas bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl prievolių pasibaigimo, taikant tarpusavio įskaitymą. Tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai santykiai, dėl to automobilio kaina buvo įskaityta į ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Šalys informavo viena kitą apie vykdomą atsiskaitymą. Atsakovė mano, jog ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų, o teismas nukrypo nuo actio Pauliana taikymo praktikos bankroto bylose, nes ginčijamas sandoris nepažeidžia kitų kreditorių interesų. Už automobilį buvo atsiskaityta įskaitymu, o tai nesumažino ieškovės turto ir neprivedė jos prie nemokumo. Taip pat nurodo, kad vienašalė restitucija natūra taikyta nepagrįstai, nes ieškovė automobilį turėtų parduoti, o tai gali užtrukti. Kreditorių interesai gali būti tinkamai apsaugoti taikius restituciją pinigais, o automobilį palikus atsakovei.

5Ieškovės BUAB „Baltijos grupė“ administratorė UAB „Tamtamas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovė teigia, kad nebuvo visų actio Pauliana taikymo sąlygų, tačiau nieko nepasisako dėl to, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta, galiojant draudimui sudaryti sandorius. Nors areštuojant ieškovės turtą bankroto byloje nebuvo aprašytas visas turtas, įskaitant ir ginčo automobilį, tačiau laikini apribojimai galiojo visam turtui. UAB „Baltijos grupė“ po to, kai 2010-05-10 automobilį lizingo davėjas perdavė jai, kaip lizingo gavėjai, jo neregistravo savo vardu ir jau kitą dieną – 2010-05-11 jį įregistravo atsakovės vardu. Nors automobilis nebuvo įregistruotas ieškovės vardu, tačiau buvo jai perduotas kaip lizingo gavėjai ir dėl ieškovės turtui taikyto arešto apskritai negalėjo būti perduodamas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovei, nes įmonę valdė tas pats asmuo. Nesutinka su skundo teiginiu, jog perduodant automobilį buvo atliktas įskaitymas, nes nepateikta duomenų, kokie priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai įskaityti.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

8Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp šalių, pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana).

9Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

103K-3-424/2003; kt.). CK 6.66 str. įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

11Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčo sandoriu buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai, ir mano, kad ši išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus. Be to, atsakovės įsitikinimu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos taikant actio Pauliana institutą kaip sandorio negaliojimo pagrindą. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovė ginčijamos Sutarties sudarymo metu faktiškai jau buvo nemoki ir turėjo daug dar iki ginčijamos Sutarties sudarymo atsiradusių įsipareigojimų kreditoriams, be to, tai patvirtina ir ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai (t. 1, b. l. 102–109). Tačiau atsakovė yra įsitikinusi, kad prieš ginčijamos Sutarties sudarymą ir jos sudarymo metu susiklosčiusios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog Sutarties šalys neprivalėjo sudaryti, o šalys, sudariusios sutartį, buvo nesąžiningos.

12Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 str. nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK

13185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

14 3K-3-439/2008).Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

15Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymų bei jų pačių paaiškinimų vertinimą, pagrįstai konstatavo, jog šalys buvo nesąžiningos, sudarydamos sandorį. Atsakovei sandorio sudarymo metu buvo žinoma, kad ieškovės finansinė būklė buvo sunki, jos įsipareigojimai kreditoriams žymiai viršijo jos turimo turto vertę, be to, už parduodamą automobilį nebuvo atsiskaityta, automobilis buvo perduotas atsakovei atliekant įskaitymą. Tačiau byloje nepateikta duomenų apie tai, kokie priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai šalis siejo. Teismas įvertino ir tai, kad ginčo automobilis po to, kai lizingo davėjas, ieškovei sumokėjus visas įmokas, jį perdavė ieškovei, nebuvo įregistruotas ieškovės vardu, o iš karto įregistruotas atsakovės vardu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog tokiais savo veiksmais šalys siekė išvengti Vilniaus apygardos teismo

162009-10-13 nutartimi ieškovės turtui taikyto arešto, t. y. neįtraukus automobilio į ieškovės turto masę buvo išvengta paminėta nutartimi nustatytų apribojimų turtą perleisti ir pan. (CPK 185 str.).

17Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijama sutartis nepažeidė kreditorių interesų, nes už automobilį buvo atsiskaityta įskaitymu, o tai nesumažino ieškovės turto vertės ir nesąlygojo jos nemokumo, taip pat nebuvo įrodytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Su šiais atsakovės argumentais nesutiktina dėl toliau nurodomų priežasčių. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šis sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kokiais dar atvejais sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises: sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

183K-3-191/2006; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

19 3K-3-167/2012; kt.). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir dėl sumažėjusios vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Prie tokių atvejų gali būti priskiriamas ir skolininko turto perdavimas pasirinktam kreditoriui, o ypač įvertinat tai, jog ieškovės pagrindinis akcininkas I. M. buvo atsakovės akcininkas nuo 2008-10-22 iki 2009-12-17. Tuo labiau kad už turtą nebuvo atsiskaityta, o automobiliu padengta ieškovės skola atsakovei yra nedidelės vertės (už 7000 Lt be PVM buvo perleistas 5 metų senumo automobilis). Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditorių interesai, todėl turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriais.

20Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad sandoriu buvo siekiama įskaityti ieškovės skolą atsakovei, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą Sutartį ar Sutarties sudarymas atitiko įprastą verslo praktiką, kadangi nesugebėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir apyvartinių lėšų trūkumas pats savaime nelaikytinas privalomumu perduoti turimą turtą kaip prievolės įskaitymą. Tuo labiau įvertinus faktą, jog visas ieškovės turtas buvo teismo nutartimi areštuotas ir jokie jo perleidimai, pardavimai ar kitokie sandoriai buvo negalimi. Ginčo įskaitymo sandoriu ieškovė, suteikdama pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei, pažeidė kitų kreditorių teisę gauti savo reikalavimą pirmiau už ją. Vadinasi, vieno iš kreditorių interesai buvo patenkinti prioritetine tvarka, o tai draudžia CK 6.66 str. 1 d. nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamą aktą sudarė tarpusavyje susiję asmenys: ieškovės pagrindinis akcininkas I. M. nuo 2008-10-22 iki 2009-12-17 buvo atsakovės akcininku.

21Apeliantė nurodė ir tai, kad vienašalė restitucija natūra taikyta nepagrįstai, nes ieškovės bankroto administratorė, tenkinant kreditorių reikalavimus, automobilį turėtų parduoti, o tai gali užtrukti. Dėl to kreditorių interesai gali būti tinkamai apsaugoti taikius restituciją pinigais. Vertinant šiuos skundo argumentus, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į restitucijos taikymo specifiką, taikant actio Pauliana institutą. Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 str. nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CK 6.146 str. restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Šiuo atveju aplinkybių, dėl kurių restitucija natūra būtų negalima, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad už automobilio perleidimą ieškovei buvo sumokėti pinigai, priešingai, šalys pripažino, kad automobilis buvo perleistas kaip įskaitymas. Tačiau byloje konstatuota, jog įskaitymas negalėjo būti atliekamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienašalė restitucija natūra taikyta pagrįstai, nes neteisėtai perleistą turtą grąžinus bankrutuojančiai įmonei ir jį pardavus už realią kainą, įmonės kreditorių interesai būtų labiau apsaugoti, nei priteisus iš atsakovės 7000 Lt be PVM sumą, t. y. automobilio pardavimo kainą, nurodytą ginčijamoje 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutartyje.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl apgaulės, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Ieškovė turėjo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už atsiliepimą į apeliacinį skundą). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra

241552,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės faktiškai turėtos išlaidos viršija nustatytą maksimalų dydį, ieškovei priteistina 1552,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).

25Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti ieškovei BUAB „Baltijos grupė“ iš atsakovės UAB „BG Logistics“ 1552,50 Lt (449,64 Eur) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė BUAB „Baltijos grupė“, atstovaujama bankroto administratorės... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-02 sprendimu ieškinį tenkino... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BG Logistics“ prašė Klaipėdos miesto... 5. Ieškovės BUAB „Baltijos grupė“ administratorė UAB „Tamtamas“... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2010-05-11 pirkimo–pardavimo... 9. Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko... 10. 3K-3-424/2003; kt.). CK 6.66 str. įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo... 11. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos... 12. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios... 13. 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal... 14. 3K-3-439/2008).Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik... 15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje... 16. 2009-10-13 nutartimi ieškovės turtui taikyto arešto, t. y. neįtraukus... 17. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijama sutartis... 18. 3K-3-191/2006; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė... 19. 3K-3-167/2012; kt.). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors... 20. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad sandoriu buvo siekiama įskaityti... 21. Apeliantė nurodė ir tai, kad vienašalė restitucija natūra taikyta... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 23. Ieškovė turėjo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos... 24. 1552,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės faktiškai turėtos išlaidos... 25. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą palikti nepakeistą.... 27. Priteisti ieškovei BUAB „Baltijos grupė“ iš atsakovės UAB „BG...