Byla 1A-236-891/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gretai Karmazienei, Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, nuteistajam I. Š. (I. Š.), jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau ir – prokuroras) G. Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Baudžiamoji byla dalyje dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukta, kadangi yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

4Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš I. Š. priteista A. K. naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

71.

8I. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tinklalapyje www.aruodas.lt patalpino skelbimą dėl, neva, parduodamo namo, o būtent: melagingai nurodęs, kad parduoda jam nuosavybės teise priklausančius namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), už 170 000 Eur, bei melagingai pranešdamas nukentėjusiajam A. K. dėl faktinių ir teisinių kliūčių parduoti namą ir žemės sklypą nebuvimo, kas turėjo lemiamą įtaką A. K. apsisprendimui 2017 m. spalio 13 d. perduoti I. Š. 5 000 Eur grynųjų pinigų sumą per jo interesams pagal notaro patvirtintą 2016 m. lapkričio 16 d. įgaliojimą atstovaujančią motiną N. T., ir 2017 m. lapkričio 7 d. bankiniu pavedimu pervesti į I. Š. „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. ( - ), 60 000 Eur sumą už, neva, parduodamą namą ir žemės sklypą ( - ), gavęs pinigus jų negrąžino, panaudodamas juos savo reikmėms, ir namo su žemės sklypu nepardavė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 65 000 Eur.

9II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį.

123.

13Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, todėl netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų jo (apelianto) veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu, įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į jų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ydingai interpretavo teismų praktiką ir nevisapusiškai įvertino šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, o tai lėmė klaidingą išvadą, jog byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai jo (apelianto) veikoje yra nustatyti.

144.

15Apeliantas, cituodamas ir akcentuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką sukčiavimo bylose, teigia, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį šios nusikalstamos veikos padarymo būdas – esminė apgaulė ir subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia turi būti nustatomi visais atvejais. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio, anot apelianto, matyti, kad jo naudotos esminės apgaulės – esminio sukčiavimo požymio – mechanizmas, jos turinys visiškai neatskleistas, liko neaišku, kokią esminę apgaulę, lėmusią svetimo turto perleidimą jam (apeliantui), jis panaudojo. Apelianto teigimu, kaltinamajame akte, taip pat ir skundžiamame nuosprendyje pažodžiui perrašytos, neva, nustatytos aplinkybės, iš kurių darytina išvada, kad jis iš viso neketino parduoti namo ir tinklapyje patalpino melagingą skelbimą dėl namo pardavimo tikėdamasis, kad atsiras pirkėjas, kuris be pirkimo-pardavimo sutarties perves jam (apeliantui) pinigus, o jis (apeliantas) po to namo neparduos ir pinigus pasisavins, prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir elementariai logikai.

165.

17Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie namo ir žemės sklypo pardavimo aplinkybes. Apgauti A. K. jis neplanavo ir nenorėjo, tačiau negalėjo eiti prieš tėvo valią, todėl namo A. K. nepardavė. Analogiškus parodymus dėl namo pardavimo aplinkybių, pasak apelianto, davė ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti N. T. bei L. Š. (L. Š.). Aplinkybę, kad namas realiai ir ilgą laiką buvo pardavinėjamas, anot apelianto, patvirtina ir kita bylos medžiaga, kaip antai, įgaliojimas N. T. parduoti jam (apeliantui) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir namą, esančius ( - ), kuris buvo sudarytas dar 2016 m. lapkričio 16 d., skelbimai tinklalapyje www.aruodas.lt apie parduodamą namą buvo talpinami ilgą laiką – pirmą kartą skelbimas su pradine 210 000 € kaina buvo patalpintas 2015 m. gegužės mėnesį, po to kaina buvo mažinama, 2017 m. vasario mėnesį kaina buvo sumažinta iki 200 000 Eur, 170 000 Eur kaina buvo nustatyta tik 2017 m. rugsėjo mėnesį. Apelianto įsitikinimu, visos šios aplinkybės paneigia, jog jis namo iš viso neketino parduoti ir tinklalapyje www.aruodas.lt patalpino melagingą skelbimą apie, neva, parduodamą namą ir žemės sklypą, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte ir atkartota skundžiamame nuosprendyje. Jo manymu, bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad namas ir žemės sklypas iš tikrųjų buvo parduodami bei ilgą laiką pardavinėjami, tarp N. T., veikusios pagal jo (apelianto) įgaliojimą, ir nukentėjusiojo A. K. 2017 m. spalio 13 d. sudaryta rezervacijos sutartis nebuvo apgaulinga ar fiktyvi, nukentėjusysis nebuvo suklaidintas dėl jokių esminių aplinkybių, susijusių su namo pardavimu, tai yra jis nebuvo suklaidintas nei dėl parduodamo namo, nei dėl namo savininko – jo (apelianto) tapatybės, nei dėl jo (apelianto) įgalioto asmens – N. T. tapatybės, nei dėl aplinkybės, kad namas yra įkeistas bankui, tai yra jokia esminė apgaulė nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudota. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleista, kuo konkrečiai pasireiškė jo apgaulė, lėmusi esminę šios bylos aplinkybę – nukentėjusiojo A. K. apsisprendimą pervesti didelę pinigų sumą, tai yra 60 000 Eur, į jo (apelianto) sąskaitą iki notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ir tai padaryta dėl to, kad tokios apgaulės nebuvo, jokie jo (apelianto) padaryti veiksmai A. K. apsisprendimui dėl turto perdavimo iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo esminės ir lemiamos įtakos neturėjo.

186.

19Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis (apeliantas) būtų turėjęs iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčią užvaldyti didelės vertės svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą (pinigus), tai yra, kad būtų iš anksto žinojęs, jog nukentėjusysis A. K. prieš notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą perves į jo (apelianto) sąskaitą 60 000 Eur ir kad jis (apeliantas) būtų turėjęs išankstinį ketinimą šiuos pinigus pasisavinti, o namo ir žemės sklypo neparduoti. Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. ir jo (apelianto) įgaliotas asmuo N. T. 2017 m. spalio 13 d. pasirašė rezervacijos sutartį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas A. K. šios sutarties sudarymo dieną sumoka rezervavimo mokestį – 5000 Eur, o jis (apeliantas) įsipareigoja parduoti turtą tik pirkėjui už 170 000 Eur, notarinę pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti iki 2017 m. gruodžio 1 d., o pirkėjas A. K. įsipareigoja likusią sumą už turtą sumokėti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu ir (arba) pateikti kredito įstaigos garantinį raštą. Anot apelianto, šią sutartį nukentėjusysis A. K. parengė pats, ją pasirašė laisva valia, tai yra buvo susipažinęs su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato ir su jomis sutiko, suvokė, kad likusius pinigus už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą turi sumokėti tik notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Tik tuo pat metu, anot apelianto, ir jis (apeliantas) pagal šią sutartį galėjo tikėtis gauti likusius pinigus už parduodamą turtą, todėl negalėjo turėti išankstinės tyčios pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o namo neparduoti. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo veiksmus iš esmės pagrindžia išankstinės apgaulės buvimas, tai yra, jog jis žinojo, kad turtas yra įkeistas hipoteka ir yra pasibaigęs terminas banko leidimui sudaryti, tačiau aiškino, kad jokių problemų nebus ir leido sandoriui tęstis, žinojo, kad pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks, bet norėdamas gauti pinigų tęsė derybas, yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos aplinkybių. Teigia, kad banko sutikimas parduoti hipoteka įkeistą turtą buvo gautas, joks terminas banko leidimui sudaryti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pasibaigęs nebuvo, tiesiog minimas banko raštas galiojo tik 30 dienų nuo jo išdavimo dienos, be to, jis (apeliantas) pats sandorio sudaryme nedalyvavo, tuo metu gyveno užsienyje, visus reikalus, susijusius su namo pardavimu, tvarkė jo įgaliotas asmuo N. T., o jis pats su nukentėjusiuoju nei karto nebuvo susitikęs, tad negalėjo jam aiškinti, kad jokių problemų nebus ir leisti sandoriui tęstis, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, taip pat negalėjo žinoti, kad banko sutikimas parduoti turtą, kuris buvo pas N. T. ir kurį ji, kaip parodė teismo posėdžio metu, kartu su visais kitais sandoriui sudaryti reikalingais dokumentais atidavė pirkėjui A. K., kuris jį pateikė notarui, sutartą sandorio dieną jau bus pasibaigęs. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad banko sutikimo terminas yra pasibaigęs, jam tapo žinoma tik N. T. 2017 m. lapkričio 8 d. sutartu laiku nuvykus pas notarą pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties, kur ji apie tai buvo informuota ir tuomet jam pranešė telefonu. Be to, tą pačią dieną, tai yra 2017 m. lapkričio 8 d., jo (apelianto) prašymu „Swedbank“ išdavė naują leidimą dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, tačiau apie tai skundžiamame nuosprendyje nutylima. Apelianto manymu, reikšminga ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų daręs kokį nors poveikį nukentėjusiajam iš anksto, tai yra iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, pervesti jam (apeliantui) kokią nors dalį pinigų už namą ir žemės sklypą, tai A. K. padarė savo iniciatyva. Be to, aplinkybę, kad jis (apeliantas) 2017 m. lapkričio 8 d. net nenumanė, jog sandoris gali neįvykti patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną 26 500 Eur iš A. K. jam pervestų 60 000 Eur pagal jo įgalioto asmens N. T. prašymą banko nuskaičiuoti priešlaikiniam paskolos grąžinimui, kadangi tai buvo reikalinga šios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, nes A. K. gaunamo kredito suma namo pirkimui buvo tik 100 000 Eur, kurios neužteko jo (apelianto) tuo metu turimo kredito padengimui. Jeigu jis būtų žinojęs ir planavęs, kad namo pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks ir to norėjęs, jam nebuvo jokio reikalo prieš laiką grąžinti bankui kreditą 26 500 Eur sumai, galėjo toliau mokėti kasmėnesines įmokas, priešlaikinis kredito grąžinimas buvo reikalingas išimtinai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino.

207.

21Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir A. K. elgesio paties nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus aspektu ir dėl jo skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, nors šiuo atveju akivaizdu, kad lemiamą įtaką susidariusiai nukentėjusiajam nepalankiai situacijai turėjo ne jo (apelianto) kažkokia apgaulė, o paties nukentėjusiojo A. K. nerūpestingas ir neatidus elgesys. Apelianto manymu, šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nukentėjusysis A. K. dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių būtų silpnoji (pažeidžiama) šalis, tai yra toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti ir jam civilinių santykių dalyvio atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus visa apimtimi nebūtų taikytinas. Priešingai, nukentėjusysis A. K., apelianto manymu, yra išsilavinęs ir didelę gyvenimišką patirtį turintis žmogus, be to, turėjo į pagalbą pasikvietęs nekilnojamojo turto agentą, todėl jo elgesys dieną prieš numatomos notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą pervedant didelę pinigų sumą vertintinas kaip itin nerūpestingas, neatitinkantis apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus. Norėdamas įmokėti dalį pinigų už perkamą namą iki notarinės sutarties pasirašymo, nukentėjusysis, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, šiuos pinigus turėjo įnešti ne į jo (apelianto), o į notaro depozitinę sąskaitą.

228.

23Pažymi ir tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad jis būtų sąmoningai sudaręs tokią situaciją, kuri būtų esmingai apsunkinusi nukentėjusiojo galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis: nukentėjusiajam A. K. jo asmenybė, jo gyvenamoji vieta buvo žinoma, dėl šių aplinkybių nukentėjusysis nebuvo suklaidintas, jokių neteisingų duomenų jis nukentėjusiajam nenurodė, jokių dokumentų nesuklastojo, siekė susitarti dėl pinigų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad po neįvykusio sandorio jis dingo ir nukentėjusysis A. K. niekaip negalėjo su juo susisiekti, pasak apelianto, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis elektroniniais laiškais bendravo tiek su nukentėjusiuoju, tiek su jo žmona, dėjo visas pastangas įtikinti tėvą sutikti sudaryti sandorį už su nukentėjusiuoju sutartą kainą, nes už tokią kainą, už kokią tėvas pageidavo parduoti namą, kuris buvo šeimos turtas, o jis (apeliantas) jo savininku tapo tik nepalankiai susiklosčius tėvo verslo reikalams ir iškilus grėsmei šį namą prarasti, jo niekas nepirko. Apelianto teigimu, nors namas nuosavybės teise priklauso jam, tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo priešintis tėvo, kuris šį namą pradžioje nupirko, jį įrengė, valiai. Be to, nepavykus perkalbėti tėvo, jis iš karto elektroniniu paštu susisiekė su nukentėjusiuoju ir paaiškino jam susiklosčiusią situaciją, bandė tartis dėl galimybės grąžinti pinigus dalimis, tačiau nukentėjusysis nesutiko ir net nesulaukęs termino, iki kada pagal rezervacijos sutartį jis (apeliantas) buvo įsipareigojęs sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (gruodžio 1 d.), 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą. Pasak apelianto, jis pateikė atsiliepimą į ieškinį, o tai taip pat patvirtina, kad niekur nedingo, nuo nukentėjusiojo nesislapstė. Tokiu būdu jis savo sąmoningais veiksmais niekaip nesumenkino nukentėjusiojo galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, ką nukentėjusysis A. K. sėkmingai ir padarė. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir nukentėjusiojo susiklosčiusius civilinio pobūdžio santykius, tuo pažeisdamas proporcingumo principą, tai yra reikalavimą taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti.

249.

25Dėl bausmės apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai bei neteisėtai neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Apelianto teigimu, pagal teismo nustatytas aplinkybes jo nusikalstama veika prasidėjo nuo tada, kai jis, neva, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą namą ir žemės sklypą, taigi iš esmės nuo 2015 m. gegužės mėnesio, kuomet skelbimas buvo patalpintas pirmą kartą, o blogiausiu atveju – 2017 m. rugsėjo mėnesio, kuomet skelbimas buvo redaguotas nurodant 170 000 Eur kainą. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad dėl namo pirkimo kreipėsi ir pradėjo derybas dėl jo pirkimo 2017 m. rugsėjo mėnesį. Todėl, jeigu jis, kaip teigia apylinkės teismas, namo realiai niekada neketino parduoti ir skelbimas bei derybos su nukentėjusiuoju buvo apgaulė, tuomet nusikalstamą veiką jis pradėjo daryti vėliausiai 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuomet dar galiojo BK 75 straipsnio redakcija, leidžianti už sunkius nusikaltimus taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apelianto teigimu, šiuo atveju nesvarbu, kad nusikaltimas, anot pirmosios instancijos teismo, buvo baigtas, tai yra padariniai atsirado, jau galiojant naujai BK 75 straipsnio redakcijai, neleidžiančiai už sunkius nusikaltimus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi susiklosčius situacijai, jog nusikalstamos veikos pradėjimo ir jos darymo metu galiojo švelnesnę atsakomybę numatantis ir asmens teisinę atsakomybę palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), turi būti taikomas šis įstatymas.

2610.

27Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį ir paskirti I. Š. didesnę laisvės atėmimo bausmę, priteisti proceso išlaidas.

2811.

29Nukentėjusiojo manymu, skundžiamu nuosprendžiu blogai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes I. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, per maža, neatgrasanti ir neleidžianti tikėtis, jog kaltininkas pakeis savo gyvenimo būdą. Anot nukentėjusiojo, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kaip nurodė apylinkės teismas, kad bausmės dydis turėtų būti mažesnis už vidurkį. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymų leidėjas numatė net iki 8 metų laisvės atėmimą. Sukčiavimas prieš jį pasireiškė itin rafinuotai ir apgalvotai, jo manymu, I. Š. nuo pat pradžių turėjo planą jį (nukentėjusįjį) suklaidinti ir apgauti, todėl buvo pasitelkti kiti asmenys (nuteistojo motina), o užvaldžius apgaulės būdu jo (nukentėjusiojo) pinigus, jie nedelsiant buvo pervesti į užsienio šalių jurisdikcijas bei dalis, kaip kreditas, sumokėta bankui, tai yra nusikaltimu gauti pinigai realiai yra realizuoti ir legalizuoti. Be to, nuteistojo I. Š. elgesys baudžiamojo proceso metu rodė, kad jis nesiekia ir neketina grąžinti jam pinigų, slepia savo tikruosius pajamų šaltinius, nenurodo, kam ir kur pervedė jo pinigus, tai leidžia spręsti apie I. Š. pavojingumą prieš kitus asmenis. Taip pat pažymi, kad jam yra teisiškai neįmanoma realizuoti savo teisės atgauti žalą, nes ji apsunkinta nuteistojo įsipareigojimu kredito įstaigai, kuri nenutraukia kredito sutarties dėl jos vykdymo, tačiau taip ir liko nepaneigta galimybė, kad I. Š. apgaulės būdu išviliotus pinigus pervedė savo giminaičiams, kurie ir grąžina kreditą už nuteistąjį. Tokiu būdu nors nuteistajam ir liks civilinė skola, realiai turtas bus išlaikytas I. Š. ir jo giminaičių valdyme. Tokių rafinuotų apgaulių naudojimas, anot nukentėjusiojo, yra ypač žalingas kitiems asmenims, kurie neturi jokių veiksmingų galimybių ginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis, o turi kreiptis į prokuratūrą ar policiją.

3012.

31Nukentėjusysis taip pat teigia, kad vien tai, jog I. Š. yra neteistas ir turi vaiką, nesudaro pagrindo manyti, jog paskyrus jam žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, jo atžvilgiu bus pasiekti bausmės tikslai. I. Š. elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu – itin aktyvus siekis gauti pinigus apgaule, elgesys po nusikalstamos veikos – pasislėpimas nuo jo (nukentėjusiojo), tolesnis apgaudinėjimas dėl pinigų grąžinimo, taip pat siekis bet kokia kaina išvengti informacijos pateikimo, kur nukeliavo iš jo (nukentėjusiojo) apgaule išvilioti pinigai, pasak nukentėjusiojo rodo, kad I. Š. yra pavojingas ir nevertas teismo malonės. Be to, nukentėjusysis pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas turėtų įvertinti ir tai, kad jis prarado itin ženklią pinigų sumą bei negavo, ko siekė – nekilnojamojo turto, kad namas buvo perkamas išskirtinai šeimos tikslams – gyventi kartu, o praradus santaupas įgyti kitą nekilnojamąjį turtą sudėtinga. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys rodo, jog nuteistasis gerai valdo finansus ir apsaugo juos nuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijos, todėl tokiam asmeniui turi būti skiriama adekvati ir proporcinga bausmė jo įvykdytai nusikalstamai veikai.

3213.

33Apeliaciniu skundu prokuroras G. Vaivada prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį, paskiriant I. Š. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

3414.

35Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl I. Š. skirtos bausmės, nes ji neteisingai paskirta (BPK 328 straipsnio 2 ir 3 punktai). Prokuroro manymu, spręsdamas dėl nuteistajam I. Š. skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas kruopščiai neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo ir ją padariusio kaltininko asmenybės, net ir pripažinus, kad nuteistajam I. Š. turi būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai manytina, kad pastarojo atžvilgiu paskirta bausmė yra pernelyg švelni, neproporcingai maža ir paskyrus tokią bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai bei teisingumo principas. Pasak prokuroro, šiuo konkrečiu atveju dėl teismo sprendimo skirti nuteistajam 1 metus laisvės atėmimo, kaltininko sąmonėje gali susiformuoti lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, ypatingai specialiajai bei bendrajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo, teismo skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nėra proporcinga ir užtikrinanti bausmės tikslus.

3615.

37Prokuroras teigia, kad individualizuojant I. Š. bausmę buvo atsižvelgta tik į įprastas gyvenimiškas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, turi šeimą, mažametį vaiką, anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas), kurios nėra išimtinės, ir visiškai neatsižvelgta į veikos pavojingumą bei nuteistojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, be to, dalis aplinkybių vertinta neteisingai. Pažymi, kad, kaip nustatyta teismo, I. Š. nuo pat pradžių demonstravo didelį norą parduoti namą, tačiau tik gavęs dalį pinigų iš karto juos realizavo (sandorio sudarymo dieną, tai yra 2017 m. lapkričio 8 d., iš 60 000 Eur, nukentėjusiojo pervestų į jo sąskaitą, 26 500 Eur pervedė namo skolos padengimui, o likusius pinigus po 9 500 Eur pervedė į savo sąskaitas Nyderlandų Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje), o pats dingo (nukentėjusysis nei telefonu, nei elektroniniu paštu negalėjo susisiekti nei su N. T., nei su I. Š.). Jo tyčinius veiksmus pagrindžia išankstinės apgaulės buvimas, jis žinojo, kad turtas įkeistas hipoteka ir yra pasibaigęs terminas banko leidimui sudaryti, tačiau aiškindamas, kad jokių problemų nebus, leido sandoriui tęstis. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai neigė savo kaltę, nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki šiol iš viso neatlygino nukentėjusiajam nei turtinės, nei neturtinės žalos, taip pat turtinės žalos iš viso nepavyko išieškoti vykdant priverstinį išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą.

3816.

39Skunde prokuroras taip pat pabrėžia, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas yra numatęs vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų laisvės atėmimo. Nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl už jį skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, I. Š. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei daromą žalą visuomenei, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, kilusius padarinius – žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, praradęs pinigus nesulaukė teisėtų lūkesčių, nes nesulaukė planuojamo rezultato ir neįgijo nekilnojamojo turto, šioje situacijoje pasijuto apgautu bei pažemintu, taip pat į aplinkybes, jog I. Š. viso proceso metu visiškai neigė savo kaltę, iki šiol iš viso neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, juolab, kad nuteistojo išreikštas ganėtinai ciniškas ir visiškai nesavikritiškas požiūris į savo veiksmus, laikytinas itin pavojingu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nepagrįstai sumenkintas.

4017.

41Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo, taip pat nukentėjusiojo A. K. apeliacinius tenkinti, o nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo A. K. atstovas prašė jų pateiktą apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis I. Š. ir jo gynėja prašė I. Š. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro bei nukentėjusiojo A. K. apeliacinius atmesti.

42III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

43Nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas tenkinamas, o prokuroro G. Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliaciniai skundai atmetami.

4418.

45Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo I. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir ginčija savo kaltę, o iš prokuroro G. Vaivados bei nukentėjusiojo A. K. apeliacinių skundų matyti, kad nei prokuroras, nei nukentėjusysis nesutinka su I. Š. skirta bausme.

4619.

47Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniais skundais, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, jog I. Š. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

4820.

49Remiantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl I. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

5021.

51Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė šiuo atveju suprantama kaip sąmoningas kito asmens suklaidinimas pranešant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti (pasyvioji apgaulė). BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017).

5222.

53Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589-696/2015 ir kt.).

5423.

55Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, I. Š. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistas dėl to, kad apgaulės būdu įgijo A. K. priklausantį didelės vertės turtą (65 000 Eur), o jo apgaulė turėjo pasireikšti melagingo skelbimo dėl, neva, jam nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), pardavimo už 170 000 Eur patalpinimu tinklalapyje www.aruodas.lt ir melagingu pranešimu nukentėjusiajam A. K. dėl faktinių ir teisinių kliūčių parduoti namą ir žemės sklypą nebuvimo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių I. Š. sukčiavus A. K. atžvilgiu. Byloje neįrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, taip pat ir I. Š. tyčia neteisėtai savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą.

5624.

57Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis A. K. susitarė su I. Š. dėl namo ir žemės sklypo ( - ), pirkimo–pardavimo, 2017 m. spalio 13 d. su I. Š. interesams pagal notaro patvirtintą 2016 m. lapkričio 16 d. įgaliojimą atstovaujančia jo motina N. T. pasirašė rezervacijos sutartį ir tą pačią dieną per N. T. perdavė I. Š. 5 000 Eur grynųjų pinigų, o 2017 m. lapkričio 7 d. bankiniu pavedimu pervedė į I. Š. „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. ( - ) 60 000 Eur sumą už namą ir žemės sklypą Vilniuje, Naujakiemio g. 26A, taip pat, kad pas notarą minėto namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nei 2017 m. lapkričio 8 d., nei vėliau, nebuvo pasirašyta, namo I. Š. A. K. nepardavė ir sumokėtų 65 000 Eur pastarajam negrąžino. Šias aplinkybes patvirtino tiek I. Š., tiek A. K., tiek liudytoja apklausta N. T., jas patvirtina ir byloje esantys rašytiniai dokumentai. Byloje ginčijamas pats sandorio tikrumo faktas. I. Š. apeliaciniame skunde, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, teigia, jog sandoris nuo pat pradžių buvo realus, jis iš tikrųjų pardavinėjo namą su žemės sklypu ir norėjo jį parduoti A. K., jo apgauti ir pasisavinti jo pinigų neplanavo ir nenorėjo, o sandoris neįvyko dėl to, kad jam paprieštaravo I. Š. tėvas L. Š., jau po to, kai minėti pinigai buvo sumokėti I. Š. ir realizuoti.

5825.

59Įrodinėjant I. Š. įvykdytą apgaulę, siekiant pasisavinti A. K. pinigus, nagrinėjamu atveju būtina pagrįsti, kad I. Š. iš tikrųjų neketino parduoti namo su žemės sklypu, žinojo, jog pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks, tačiau norėdamas gauti pinigų tęsė derybas, suprato, kad esmingai klaidina pinigų savininką A. K., numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, to norėjo ir siekė. Apeliantas pagrįstai teigia, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleistas jo naudotos esminės apgaulės – esminio sukčiavimo požymio – mechanizmas, jos turinys. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nemotyvuotas tariamos apgaulės turinys, tai yra liko neaišku, kokią esminę apgaulę, lėmusią svetimo turto (pinigų) perleidimą jam (I. Š.) jis panaudojo.

6026.

61Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Š. realiai nepardavinėjo jam nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo, esančio ( - ), tai yra, kad patalpino melagingą skelbimą apie namo su žemės sklypu pardavimą. Aplinkybę, kad namas realiai ir ilgą laiką buvo pardavinėjamas patvirtina ne tik paties I. Š., liudytojų N. T., L. Š., V. A. (Š.) parodymai, taip pat nukentėjusiojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad I. Š. jam jokių įtarimų nekėlė, namo pardavimas atrodė realus sandoris, bet ir rašytinė bylos medžiaga. Iš jau minėto notaro patvirtinto įgaliojimo, kuriuo I. Š. įgaliojo savo motiną N. T. jį atstovauti (t 1., b. l. 126–129), matyti, kad žymiai anksčiau nei vyko sandoris su A. K., tai yra dar 2016 m. lapkričio 16 d., N. T. buvo įgaliota parduoti I. Š. nuosavybės teise priklausantį namą ir žemės sklypą, esančius ( - ). Taip pat ir pirmasis banko „Swedbank“, AB leidimas parduoti minėtą turtą ir jį pakartotinai įkeisti, kuris buvo reikalingas, kadangi minėtas turtas jau anksčiau buvo įkeistas bankui, buvo išduotas 2016 m. gruodžio 5 d. (t. 2, b. l. 154). Be to, skelbimai tinklalapyje www.aruodas.lt apie parduodamą namą ( - ), buvo pradėti talpinti dar anksčiau – 2015 m. gegužės mėnesį ir namo kaina tuo metu, kaip ir apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė I. Š. bei L. Š., buvo 210 000 Eur (t. 5, b. l. 40). Iš vėlesnių skelbimų matyti, kad kaina apie vienerius metus nesikeitė, o vėliau buvo mažinama – 2017 m. vasario 21 d. ji buvo sumažinta iki 200 000 Eur, o 170 000 Eur kaina, už kurią namą norėjo įsigyti A. K., buvo nustatyta tik 2017 m. rugsėjo 12 d. (t. 5, b. l. 41–44). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp N. T., veikusios pagal I. Š. įgaliojimą, ir nukentėjusiojo A. K. 2017 m. spalio 13 d. buvo sudaryta rezervacijos sutartis, pagal kurią pardavėjas (I. Š.) turtą įsipareigojo parduoti namą su žeme tik pirkėjui A. K. už 170 000 € bei pasirašyti su juo notarinę pirkimo–pardavimo sutartį iki 2017 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 11). Ši sutartis buvo sudaryta nukentėjusiojo iniciatyva, nukentėjusysis pagal šią sutartį taip pat sumokėjo N. T. 5 000 Eur rezervacijos mokestį, taigi sutartis nebuvo nei apgaulinga, nei fiktyvi. Be to, patvirtindama I. Š. rimtus ketinimus parduoti namą su žemės sklypu ( - ), 2017 m. lapkričio 7 d. jį atstovaujanti N. T. su nukentėjusiuoju A. K. pasirašė paprastąjį vekselį 60 000 Eur sumai (t. 1, b. l. 21). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys patvirtina, kad namas ir žemės sklypas, esantys ( - ), iš tikrųjų buvo pardavinėjami, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog patalpintas skelbimas buvo melagingas.

6227.

63Kaip matyti iš bylos duomenų, I. Š. taip pat nesuklaidino nukentėjusiojo A. K. dėl jokių esminių aplinkybių, susijusių su namo pardavimu, kurios turėjo lemiamą įtaką A. K. apsisprendimui 2017 m. spalio 13 d. perduoti I. Š. 5 000 Eur grynųjų pinigų bei 2017 m. lapkričio 7 d., tai yra iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos (2017 m. lapkričio 8 d.), pervesti į I. Š. „Swedbank“, AB banko sąskaitą 60 000 Eur sumą. Kaip jau minėta, nukentėjusysis nebuvo suklaidintas dėl parduodamo namo, jo kainos. Jam taip pat nebuvo pateikti jokie suklastoti dokumentai, nurodyti neteisingi duomenys. Jis nebuvo suklaidintas nei dėl namo savininko I. Š., nei dėl jo įgalioto asmens – N. T. tapatybės, nei dėl aplinkybės, kad namas yra įkeistas bankui ir dėl to reikalingas banko leidimas parduoti turtą, tai yra jokia esminė apgaulė nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudota. Sutiktina, kad I. Š. nutylėjo aplinkybę, kad namas yra vertinamas kaip šeimos turtas ir sandoriui gali prieštarauti jo tėvas L. Š. ir tai gali būti suprantama kaip pasyvioji apgaulė. Visgi, pirmiausia tokios aplinkybės kaltinamajam netgi nebuvo inkriminuotos pateikiant jam kaltinimą. Antra, tai nelaikytina esmine apgaule, nulėmusia nukentėjusiojo apsisprendimą pervesti didelę sumą pinigų – 60 000 Eur, į I. Š. sąskaitą iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Namas ir žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pačiam I. Š., todėl joks oficialus tėvo leidimas parduoti namą nebuvo reikalingas, taigi I. Š. neturėjo teisinės pareigos pranešti A. K. minėtų aplinkybių. Be to, tai, kad I. Š. dar prieš sudarydamas sandorį su A. K. žinojo, jog jo tėvas L. Š. prieštarauja namo pardavimui ir dėl to pirkimo-pardavimo sandoris neįvyks, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kuria asmens kaltė negali būti grindžiama.

6428.

65Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog teismo neįtikino I. Š. pasisakymai, kad jis siekė namo pardavimo, tačiau sandoris neįvyko dėl to, kad tam paprieštaravo jo tėvas L. Š., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši I. Š. pateikta versija nėra paneigta bylos medžiaga. Tiek I. Š., tiek jo motina N. T., apklausti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad L. Š. žinojo apie namo pardavimą, jie visi buvo sutarę, kad parduos namą, tačiau tuo metu vyko skyrybų procesas ir L. Š. tuo metu buvo užsienyje, todėl jo neinformavo apie konkretų pirkėją ir už kokią kainą jam parduoda namą. L. Š. apie visa tai buvo informuotas vėliau, kai sandoris vyko ir A. K. jau buvo pervedęs pinigus I. Š.. L. Š. nesutikdamas su pardavimo kaina liepė atšaukti sandorį bei grąžinti pirkėjui pinigus. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas L. Š.. I. Š. pateiktą versiją, kad jo tėvas paprieštaravo sandoriui, patvirtina ir 2018 m. sausio 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 2, b. l. 120, 121) užfiksuoti duomenys. Iš tarp nenustatyto asmens ir I. Š. sesers V. A. (Š.) 2018 m. sausio 17 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, kad jo metu šalia V. A. (Š.) buvęs L. Š. nurodo, jog jis nesutinka parduoti namą. Tai, kad L. Š. minėto pokalbio metu teigė, jog visada nesutiko parduoti namo, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo pateiktos prielaidos, kad I. Š. nuo pat pradžių žinojo, jog sandoris neįvyks. Šie L. Š. pasakyti žodžiai rodo, kad jis galimai apskritai nenorėjo parduoti namo, tačiau nepatvirtina, jog jis nesutiko su namo pardavimu ar uždraudė jį parduoti nuo pat pradžių, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, namas buvo pardavinėjamas, ir, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats L. Š., su jo sutikimu, tačiau vėliau jo netenkino sumažinta namo kaina. Be to, bylos medžiaga iš tiesų patvirtina I. Š. nurodomas aplinkybes, kad namas ir žemės sklypas ( - ), nors ir registruotas I. Š. vardu, I. Š. yra jo teisėtas savininkas, gali būti vertinamas kaip šeimos turtas. Tiek pats I. Š., tiek liudytojais apklausti jo šeimos nariai nurodė, kad šis namas anksčiau priklausė L. Š., tačiau jam įkeitus namą ir negalint vykdyti skolinių įpareigojimų, 2014 metais jis su žmona namą perrašė (pardavė) sūnui I. Š., tačiau jis liko šeimos turtu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2014 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 130–140) bei išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (t. 2, b. l. 57–59), iš kurio matyti, kad namas, esantis ( - ), nuo 2000 m. birželio 28 d. iki 2014 m. kovo 10 d. nuosavybės teise priklausė L. Š., o nuo 2014 m. kovo 10 d. 2014 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – I. Š.. L. Š. – buvęs ilgametis parduodamo namo savininkas, formaliai perleidęs turtą sūnui ir sužinojęs pasikeitusią namo pardavimo kainą, kuri nuo 210 000 € buvo sumažinta iki 170 000 €, iš tiesų galėjo pareikšti pretenzijas dėl namo pardavimo ir I. Š., būdamas tik formalus namo savininkas, kaip ir pats teigia, negalėjo prieštarauti tėvo valiai.

6629.

67Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminė aplinkybė yra tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Š. būtų iš anksto žinojęs, jog nukentėjusysis A. K. prieš notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą perves į jo sąskaitą 60 000 Eur ir, kad I. Š. būtų turėjęs išankstinį ketinimą šiuos pinigus pasisavinti, o namo ir žemės sklypo neparduoti. Nukentėjusysis A. K. tiek apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad buvo skatinamas pervesti pinigus, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai ir kas jį skatino tai padaryti bei kodėl jis tai padarė būtent 2017 m. lapkričio 7 d., tai yra dieną prieš suplanuotą susitikimą pas notarą, tik bendrai teigė, kad buvo tiesiog skatinamas, kuo greičiau pirkti namą, ir, kad mokėjimas buvo suderintas su N. T.. Jokių kitų duomenų, kad nukentėjusiajam būtų daromas koks nors poveikis, spaudimas iš anksto, tai yra iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, pervesti I. Š. kokią nors dalį pinigų už namą ir žemės sklypą, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoja apklausta A. K. žmona S. O.. O apklausta pirmosios instancijos teisme N. T. teigė priešingai nei nukentėjusysis, tai yra, kad neskatino ir neprašė A. K. iš anksto pervesti pinigų, tai buvo padaryta paties A. K. iniciatyva. Be to, iš 2017 m. spalio 13 d. rezervacijos sutarties matyti, kad šia sutartimi A. K. sumokėjo N. T. 5 000 Eur rezervacijos mokestį, o likusią sumą už turtą jis įsipareigojo sumokėti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu ir (arba) pateikti kredito įstaigos garantinį raštą. Rezervacijos sutartį nukentėjusiajam parengė ir nusiuntė jo pažįstama turto vertintoja R. L., taigi ši sutartis buvo parengta ir pasirašyta paties nukentėjusiojo A. K. iniciatyva, tai reiškia, kad jis buvo susipažinęs su visomis jos sąlygomis, jas suprato ir su jomis sutiko, todėl, net ir, vienokiu ar kitokiu būdu skatinamas, turėjo suvokti, kad likusius pinigus už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą jis turi sumokėti tik notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną ir neturi jokios prievolės jų sumokėti anksčiau. Pagal rezervacijos sutartį, I. Š. taip pat tik tuo pačiu – notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo – metu, galėjo tikėtis gauti likusius pinigus už parduodamą turtą, tai yra jis negalėjo žinoti, kad A. K. perves į jo sąskaitą 60 000 Eur anksčiau negu bus pasirašyta notarinė namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartis, taigi jis negalėjo turėti ir išankstinės tyčios pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o namo neparduoti.

6830.

69Pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Š. veiksmus iš esmės pagrindžia išankstinės apgaulės buvimas, tai yra, kad jis žinojo, jog turtas yra įkeistas hipoteka ir yra pasibaigęs terminas banko leidimui sudaryti, tačiau aiškindamas, kad jokių problemų nebus, leido sandoriui tęstis, yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat ir iš minėtos 2017 m. spalio 13 d. rezervacijos sutarties, sutarties šalys žinojo, kad parduodamas namas yra įkeistas bankui ir norint parduoti tokį turtą bei pakartotinai jį įkeisti, yra reikalingas banko leidimas. Pagal rezervacijos sutartį tokį leidimą įsipareigojo gauti pardavėjas – I. Š. (jį atstovaujanti N. T.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. Š. leidimas iš banko buvo suteiktas 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu (t. 1, b. l. 53), tai yra dar prieš patalpinant internete skelbimą, kad namas parduodamas už 170 000 Eur. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, joks terminas banko leidimui sudaryti sutartį pasibaigęs nebuvo, tiesiog minėtas leidimas galiojo 30 dienų nuo jo išdavimo dienos, o tai reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis pagal šitą leidimą turėjo būti sudaryta per 30 dienų nuo minėto 2017 m. rugsėjo 7 d. rašto išdavimo dienos. Kaip matyti iš bylos duomenų, pats I. Š. tiesiogiai sandoryje nedalyvavo, tuo metu daugiausia gyveno užsienyje, visus reikalus, susijusius su namo pardavimu, tvarkė jo įgaliotas asmuo – motina N. T., kuriai buvo palikti ir visi sandoriui sudaryti reikalingi dokumentai, su nukentėjusiuoju jis pats tiesiogiai nebuvo susitikęs, todėl negalėjo jam aiškinti, kad jokių problemų nebus ir leisti sandoriui tęstis. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad jis negalėjo ir žinoti, jog banko leidimas parduoti turtą, kuris buvo pas N. T. ir kartu su visais kitais sandoriui sudaryti reikalingais dokumentais prieš sandorio sudarymą buvo atiduotas pirkėjui A. K. (tam, kad jis reikalingus dokumentus pateiktų notarui), sutartą sandorio dieną jau negalios. Tuo labiau, kad sandorio pas notarą datos su nukentėjusiuoju jis nederino, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, su notaru susitarė ir suderino laiką nukentėjusiojo A. K. pažįstama turto vertintoja R. L.. Tai, kad nei I. Š., nei N. T. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (notarinės sutarties pasirašymo dienos) nežinojo, kad banko išduotas leidimas parduoti turtą nebegalioja ir yra reikalingas naujas leidimas, patvirtina ir tai, kad N. T. vos tik sužinojusi, kad leidimas nebegalioja, tą pačią sandorio sudarymo dieną iš karto nuvyko į banką dėl naujo leidimo išdavimo.

7031.

71Kaip matyti iš I. Š. banko sąskaitų išklotinių, I. Š. 60 000 Eur pervedimo į jo sąskaitą dieną, tai yra 2017 m. lapkričio 7 d., iš savo sąskaitos padengė 3 599,07 Eur kreditą, atliko 500 Eur mokėjimą tarp savo sąskaitų, 2017 m. lapkričio 8 d. atliko 100 Eur mokėjimą tarp savo sąskaitų, buvo nuskaičiuota 21,99 Eur mokesčių, padengė 26 500 Eur paskolos dalį už namą Vilniuje, Naujakiemio g. 26A, 9 500 Eur pervedė į savo vardu Ispanijoje turimą banko sąskaitą, 9 500 Eur pervedė į savo vardu Jungtinėje Karalystėje turimą banko sąskaitą, 9 500 Eur pervedė į savo vardu Nyderlandų karalystėje turimą banko sąskaitą (t. 2, b. l. 81-84, 86, 94-95). Sutiktina, kad I. Š. labai greitai, dar neįvykus sandoriui pas notarą, panaudojo A. K. pervestus pinigus, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek I. Š., tiek jo motina N. T. po pinigų pervedimo ir neįvykusio sandorio pas notarą kurį laiką nebendravo su A. K., taip pat negrąžino A. K. jo pervestų pinigų ir namo nepardavė. Šios aplinkybės galėtų rodyti I. Š. nesąžiningumą, tačiau visgi jos nepatvirtina, kad I. Š. turėjo tikslą tyčia sukčiauti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2017 m. lapkričio 7, 8 d., kuomet I. Š. A. K. pervestais pinigais padengė savo turimas skolas, dalį pinigų persivedė į savo sąskaitas užsienyje, I. Š. žinojo, jog pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks. Priešingai, ta aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. 26 500 Eur iš A. K. I. Š. pervestų 60 000 Eur pagal įgalioto asmens N. T. prašymą banko buvo nurašyti kaip kredito dalies grąžinimas, rodo, jog I. Š. tuo metu nežinojo, kad sandoris gali neįvykti, kadangi, kaip matyti ir iš banko išduodamo leidimo parduoti įkeistą turtą ir pakartotinai jį įkeisti, šis priešlaikinis kredito grąžinimas buvo reikalingas išimtinai tik pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, nes A. K. iš banko gaunama kredito suma namo pirkimui buvo 100 000 Eur, kurių neužteko tuo metu I. Š. turimo kredito (apie 126 000 Eur) padengimui. Be to, I. Š. tik sužinojęs, kad sandoris gali neįvykti, tai yra, kad jo tėvas neleidžia parduoti namo, apie tai informavo nukentėjusįjį – 2017 m. lapkričio 13 d., 9.09 val. parašė elektroninį laišką A. K. žmonai S. O., su kuria iki tol taip pat susirašinėdavo elektroniniu paštu ir toliau susirašinėjo su nukentėjusiuoju bei jo žmona elektroniniais laiškais, taigi, priešingai nei teigia nukentėjusysis A. K., I. Š. gavęs pinigus niekur nedingo. Sutiktina, kad nukentėjusysis A. K. kelias dienas po to, kai turėjo įvykti sutarties pasirašymas pas notarą, negalėjo susisiekti nei su I. Š., nei su N. T., tačiau, kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 13 d. rašyto elektroninio laiško, jame I. Š. atsiprašė už vėlyvą atsakymą ir nurodė, jog buvo kelyje bei negalėjo palaikyti ryšio. Iš I. Š. banko sąskaitos ( - ) išrašo (t. 2, b. l. 94, 95) matyti, kad 2017 m. lapkričio 9–14 d., taip pat vėliau jis atliko mokėjimus, grynino pinigus įvairiuose miestuose – Barselonoje, Vilniuje, Atėnuose, Londone ir kt. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. Š. iš tikrųjų tuo metu keliavo po įvairias šalis. Be to, tiek I. Š., tiek N. T., tiek ir L. Š., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad tomis dienomis I. Š. ir jo motina N. T. buvo nuvykę ir pas L. Š. į Belgiją, kad įkalbėtų jį leisti parduoti namą A. K. už 170 000 Eur. Tokiu būdu, I. Š. susisiekimo galimybės su A. K. iš tiesų galėjo būti ribotos ir apsunkintos. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms negalima teigti, jog tiek I. Š., tiek N. T., kuri buvo įgaliota vykdyti sandorį, nuo 2017 m. lapkričio 9 d. dingo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors I. Š. negrąžino A. K. jo sumokėtų pinigų, tačiau jis nuo pat pradžių, kai tik galutinai sužinojo, jog sandoris negali įvykti, pranešė apie tai A. K., nuo jo nesislapstė, pripažino skolą, neginčijo jos dydžio, 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į banką dėl banko nurašytų 26 500 Eur grąžinimo A. K. (t. 3, b. l. 108), kaip matyti iš elektroninių laiškų, tarėsi su nukentėjusiuoju dėl likusios sumos grąžinimo dalimis (t. 1, b. l. 45, 46), tai yra nevengė įvykdyti savo prievolės. Atkreiptinas dėmesys, kad savo skolos A. K. I. Š. neginčijo ir civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Civilinėje byloje buvo priimtas, šiuo metu jau įsiteisėjęs, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas už akių, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo I. Š. ieškovui A. K. 65 560 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 208 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 74, 75).

7232.

73Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra ir nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Apeliaciniame skunde I. Š. pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo paties A. K. elgesio nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus aspektu ir dėl to skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. K. nepalankiai situacijai susidaryti įtakos turėjo ne I. Š. panaudota apgaulė, o paties nukentėjusiojo nerūpestingas ir neatidus elgesys. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. K. dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių būtų silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti ir jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi nebūtų taikytinas. Priešingai, nukentėjusysis A. K. yra išsilavinęs, aukštąjį išsilavinimą ir didelę gyvenimo patirtį turtintis žmogus, be to, į pagalbą buvo pasikvietęs savo pažįstamą turto vertintoją R. L., būtent nukentėjusiojo iniciatyva buvo parengta ir pasirašyta 2017 m. spalio 13 d. rezervacijos sutartis, pagal kurią, kaip jau minėta, A. K. sumokėjo I. Š. 5 000 Eur, o likusią sumą už perkamą turtą įsipareigojo sumokėti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu ir (arba) pateikti kredito įstaigos garantinį raštą, jo iniciatyva buvo derinamas ir vizitas pas notarą, taip pat reikiamų dokumentų pateikimas notarui, todėl jo elgesys, dieną prieš numatomos notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą be jokio svarbaus pagrindo pervedant didelę pinigų sumą – 60 000 Eur į I. Š. banko sąskaitą, vertintinas kaip itin nerūpestingas, neatitinkantis apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus.

7433.

75LAT laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012 ir kt.). Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016).

7634.

77Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgdama į baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju jokie I. Š. veiksmai neužkirto kelio A. K. galimybėms pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis sprendžiant susiklosčiusią situaciją. I. Š. pats ar per jam atstovaujančią motiną N. T. bendravo su nukentėjusiuoju, nesislapstė, nukentėjusiajam A. K. apelianto asmenybė, jo gyvenamoji vieta buvo žinomos, jokių neteisingų duomenų I. Š. nukentėjusiajam nenurodė, dokumentų neklastojo, skolą pripažino ir siekė susitarti dėl pinigų grąžinimo, tai yra jokiais savo sąmoningais veiksmais niekaip nesumenkino nukentėjusiojo galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, tai nukentėjusysis A. K. sėkmingai ir padarė – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu už akių iš I. Š. jam buvo priteista visa jo sumokėta 65 000 Eur suma ir kiti patirti nuostoliai bei proceso išlaidos. I. Š. nekilnojamasis turtas tebepriklauso, jo vertė yra gerokai didesnė nei jo turimas įsiskolinimas bankui už minėtą namą. Situacija, kad šiuo metu nukentėjusiojo naudai negali būti išieškoti jam priteisti pinigai realizuojant nuteistajam priklausantį turtą yra laikina, kol galioja banko ir I. Š. susitarimas dėl paskolos ir turtas yra įkeistas.

7835.

79Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuojama tai, jog kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir in dubio pro reo principu, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų išsklaidyti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-232/2014, 2K-228/2014 ir kt.). Įvertinus tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog namo su žemės sklypu, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus, apsimestinis ar kaip nors kitaip imituotas, kad I. Š. panaudojo apgaulę ar padarė kokius nors tyčinius veiksmus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, siekdamas neteisėtai savo naudai įgyti pastarajam priklausantį didelės vertės turtą, tai yra, kad buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, I. Š. išteisintinas.

8036.

81Prokuroro G. Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliaciniai skundai yra susiję tik su I. Š. skirta bausme, juose įrodymų vertinimo klausimai nekeliami. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju I. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas, bausmės skyrimo klausimas nėra aktualus, todėl prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose suformuluotų prašymų dėl griežtesnės bausmės skyrimo I. Š. teisėjų kolegija nesprendžia.

8237.

83Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. taip pat prašo priteisti iš I. Š. proceso išlaidas. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečiai ir kokio dydžio proceso išlaidas jis prašo priteisti, tačiau apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas advokatas L. Lukošius 2020 m. gegužės 11 d. pateikė 2020 m. gegužės 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. T-LILUKO1921 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 941260 (t. 5, b. l. 38, 39), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. K. sumokėjo advokatui L. Lukošiui 350 Eur už teisines paslaugas: atstovavimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-486/2020 ir apeliacinio skundo projekto parengimą, ir prašė šias proceso išlaidas priteisti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, todėl nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymas priteisti iš I. Š. nukentėjusiajam A. K. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (350 Eur) negali būti tenkinamas. Kadangi yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiojo A. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

85Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.

86Nuteistojo I. Š. (I. Š.) apeliacinį skundą tenkinti.

87Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį, kuriuo I. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

88I. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

89I. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. ( - )) paėmimą – panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), saugomą byloje, grąžinti I. Š..

90Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

91Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. Š. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir namui, esantiems ( - ), panaikinti.

92Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui su baudžiamąja byla pateiktus kratos metu rastus ir paimtus dokumentų originalus, supakuotus į voką Nr. 1 (11 lapų), grąžinti I. Š. arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinio prašymo dėl šių dokumentų grąžinimo, juos palikti saugoti byloje; 2 CD diskus su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu sukaupta informacija, laikomus prie bylos, palikti saugoti byloje; kratos metu rastas ir paimtas negaliojančias mokėjimo korteles, 5 vnt., perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, grąžinti suinteresuotiems asmenims, o šiems asmenims per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui rašytinio prašymo dėl šių daiktų grąžinimo, juos sunaikinti kaip menkaverčius.

93Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Baudžiamoji byla dalyje dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dėl... 4. Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 7. 1.... 8. I. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai... 9. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. 3.... 13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 14. 4.... 15. Apeliantas, cituodamas ir akcentuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau... 16. 5.... 17. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu... 18. 6.... 19. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis (apeliantas) būtų... 20. 7.... 21. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 22. 8.... 23. Pažymi ir tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad... 24. 9.... 25. Dėl bausmės apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 26. 10.... 27. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus... 28. 11.... 29. Nukentėjusiojo manymu, skundžiamu nuosprendžiu blogai pritaikytas... 30. 12.... 31. Nukentėjusysis taip pat teigia, kad vien tai, jog I. Š. yra neteistas ir turi... 32. 13.... 33. Apeliaciniu skundu prokuroras G. Vaivada prašo iš dalies pakeisti Vilniaus... 34. 14.... 35. Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl I.... 36. 15.... 37. Prokuroras teigia, kad individualizuojant I. Š. bausmę buvo atsižvelgta tik... 38. 16.... 39. Skunde prokuroras taip pat pabrėžia, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje... 40. 17.... 41. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras... 42. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 43. Nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas tenkinamas, o prokuroro G. Vaivados ir... 44. 18.... 45. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas... 46. 19.... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su... 48. 20.... 49. Remiantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo... 50. 21.... 51. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 52. 22.... 53. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Kaltininkas suvokia, kad... 54. 23.... 55. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą... 56. 24.... 57. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis A. K. susitarė... 58. 25.... 59. Įrodinėjant I. Š. įvykdytą apgaulę, siekiant pasisavinti A. K. pinigus,... 60. 26.... 61. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Š.... 62. 27.... 63. Kaip matyti iš bylos duomenų, I. Š. taip pat nesuklaidino nukentėjusiojo A.... 64. 28.... 65. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas... 66. 29.... 67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminė aplinkybė yra tai, kad... 68. 30.... 69. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Š. veiksmus iš esmės... 70. 31.... 71. Kaip matyti iš I. Š. banko sąskaitų išklotinių, I. Š. 60 000 Eur... 72. 32.... 73. Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės... 74. 33.... 75. LAT laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir... 76. 34.... 77. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius... 78. 35.... 79. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus... 80. 36.... 81. Prokuroro G. Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliaciniai skundai yra susiję... 82. 37.... 83. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. taip pat prašo priteisti iš I. Š.... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1... 85. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro... 86. Nuteistojo I. Š. (I. Š.) apeliacinį skundą tenkinti.... 87. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį, kuriuo I.... 88. I. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos,... 89. I. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 90. Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos... 91. Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. Š. nuosavybės... 92. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktus, turinčius... 93. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....