Byla 1A-296-165/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, gynėjams advokatams Mariui Endzinui, Mariui Liatukui, Evaldui Rapolui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Mariaus Liatuko, nuteistojo R. A. gynėjo advokato Mariaus Endzino ir nuteistojo V. J. gynėjo advokato Evaldo Rapolo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. J. nuteistas:

3

4pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (25 000 Lt (7 240 Eur)) dydžio bauda;

5

6pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 250 MGL (31 250 Lt (9 050 Eur)) dydžio bauda;

7

8pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 300 MGL (37500 Lt (10 860 Eur)) dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL (43 750 Lt (12 670 Eur)) dydžio bauda, įpareigojant R. J. baudą sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

10R. A. nuteistas:

  • pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt (3 620 Eur)) dydžio bauda;
  • pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 200 MGL (25 000 Lt (7 240 Eur)) dydžio bauda;
  • pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 250 MGL (31 250 Lt (9 050 Eur)) dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (37 500 Lt (10 860 Eur)) dydžio bauda, įpareigojant R. A. baudą sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

12V. J. nuteistas:

13

14pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt (3 620 Eur)) dydžio bauda;

  • pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 200 MGL (25 000 Lt (7 240 Eur)) dydžio bauda;
  • pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 250 MGL (31 250 Lt (9 050 Eur)) dydžio bauda.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (37 500 Lt (10 860 Eur)) dydžio bauda, įpareigojant V. J. sumokėti baudą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16R. J. baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (trys veikos) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota 1 568 804,97 Lt (454 357,32 Eur), šią sumą išieškant iš R. J..

18Iš R. J., R. A. ir V. J. solidariai priteista 836 576,00 Lt (242 289,19 Eur) Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Panevėžio AVMI) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistųjų R. A., V. J. ir R. J. gynėjų advokatų Mariaus Endzino, Evaldo Rapolo ir Mariaus Liatuko apeliacinius skundus,

Nustatė

20R. J. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o V. J. ir R. A. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad:

21R. J., V. J. ir R. A., veikdami kartu, dirbdami UAB ( - ), V. J. ir R. A. vadybininkų pareigose, o R. J. – bendrovės direktoriaus ir kasininko pareigose, šiam 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį būnant atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnį – ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalyje – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą – privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ,,Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekine išraiška“, o R. J. pažeidžiant dar ir 2001-11-06 BAĮ 19 straipsnio 1 dalį – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 2 dalį – patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymą Nr. 13 „Dėl Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” ir 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymą Nr. 38 ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“, bendrovės patalpose, esančiose ( - ), ir ( - ), bei vyr. buhalterės V. K. gyvenamosiose patalpose, ( - ), laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2006 m. lapkričio 27 d., veikdami kartu, R. A. ir V. J. padedant, tai yra jiems suklastojant tikrus UAB ( - ) dokumentus – PVM sąskaitas faktūras (Invoice), jose įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB ( - ) metalo laužo pardavimo vertes, tai yra nurodant mažesnes metalo laužo vertes, nei realiai parduodavo Vokietijos firmoms ( - ) bei nurodant firmos ( - ) atstovei J. V. ir firmos ( - ) savininkui W. K. dalį UAB ( - ) apmokėjimo už parduotą metalo laužą pervesti į R. A. suteiktų neteisėtam pinigų pervedimui lengvatinio apmokestinimo kompanijų ( - ) banko sąskaitas ir tokias vadybininkų suklastotas PVM sąskaitas faktūras R.J. pateikiant UAB ( - ) vyr. buhalterei V. K., nurodant jas įtraukti į bendrovės apskaitą, o V. K. nežinant, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, įtraukė šiuos į bendrovės ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu bendrovės ( - ) buhalterinėje apskaitoje nefiksuojant visų ūkinių operacijų ir į apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, R. J., V. J. ir R. A. padedant apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, organizavo apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė UAB ( - ) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, ko pasėkoje neišsaugojo UAB ( - ) 2005 metų apskaitos dokumentų – prekių pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) ir jų nepateikė, bei neapskaitė bendrovės ( - ) buhalterinėje apskaitoje 5 063 234 Lt faktinių pardavimo pajamų ir 3 100 440 Lt faktinių įplaukų, gautų iš Vokietijos firmų ( - ) bei jų neįformino apskaitos dokumentais, taip pat šių prekių pardavimo pajamų ūkinio įvykio dieną neužregistravo 2005 ir 2006 metų apskaitos registruose – bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, PVM apskaitos registruose, pajamų gavimo specialiuosiuose žiniaraščiuose, taip pat nepilnus ir neteisingus duomenis apie 2005-2006 metais gautas pajamas, įplaukas deklaravo 2005 ir 2006 metų finansinės atskaitomybės ataskaitose, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, Pelno (nuostolio) ataskaitose, 2005 ir 2006 m. PVM deklaracijose, bei pateikė neteisingus duomenis apie UAB ( - ) Europos Sąjungos valstybėms narėms patiektų prekių vertę, o viso neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 836 576 Lt mokesčių, iš to skaičiaus: 2005 m. 479 605 Lt pelno mokesčio ir 3 033 Lt atskaitymų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti; 2006 m. 279 425 Lt pelno mokesčio ir 74 513 Lt laikinojo socialinio mokesčio, o būtent:

22neapskaitė 192 8521,51 Lt faktinių pardavimo pajamų ir 1 962 734,66 Lt faktinių įplaukų 2005 metais gautų iš Vokietijos firmos ( - ), o būtent:

DataSąskaitos Nr.UAB „XXX“išrašytos sąskaitossuma (Lt)Vokietijos firmosužpajamuota sumaLtSkirtumas4 st.-3 st.(Lt)Apmokėta suma (Lt)Asmuo pasirašęsPVM sąskaitojefaktūroje
UAB „XXX“Užsieniofirmai
12345678
2005 01 25ATM 0001962773,4662773,460,00143262,47 nepateikta
2005 01 25ATM 0002058472,6258472,620,00 (39989,22 EUR) „P.G.“138074,78nepateikta
Iš viso 121246,08121246,080,00   
2005 02 11ATM 0002241236,51114381,3973144,8841305,57(21164,22EUR) „P.G.“73075,82V. J.
Iš viso 41236,51114381,3973144,88   
2005 03 02ATM 0002445964,30135362,7489398,4445964,30(25891,58 EUR) „P.G.“89398,45nepateikta
2005 03 30ATM 0002948754,30130646,6381892,33130646,63 nepateikta
Iš viso 94718,60266009,37171290,77   
2005 04 15ATM 0003252801,4368938,3316136,90 (19965,92 EUR) „A. C. G.“68938,33V. J.
2005 04 19ATM 0003313136,5230854,2217717,7030854,22 V. J.
2005 04 22ATM 0003677293,00147400,1770107,1773700,09(21345,02 EUR) „A. C. G.“73700,09V. J.
Iš viso 143230,95247192,72103961,77   
2005 05 04ATM 0003841392,37180444,71139052,34180444,71 nepateikta
2005 05 06ATM 0003972587,28125353,6352766,35125353,63 V. J.
2005 05 20ATM 0004114070,4475252,2661181,82 (21794,56 EUR) „A. C. G. LTD“75252,26nepateikta
2005 05 27ATM 0004587295,28143842,6156547,33 (41659.70 EUR) „A. C. G.“143842,61V. J.
Iš viso 215345,37524893,21309547,84   
2005 06 14ATM 0004683604,72174104,8890500,16 (50424,26 EUR) „A. C. G.“174104,88V. J.
2005 06 27ATM 000485588,2215708,3110120,0915708,31  
2005 06 29ATM 0004956081,45123441,4367359,98 (35751,11 EUR) „A. C. G.“123441,43nepateikta
Iš viso 145274,39313254,62167980,23   
2005 07 21ATM 0005278918,82179987,21101068,39179987,21 V. J.
2005 07 24ATM 0005333945,34115519,0981573,75 (33456,64 EUR) „A. C. G.“115519,09V. J.
Iš viso 112864,16295506,30182642,14   
2005 08 10ATM 0005459371,00156218,1096847,10 (45243,89 EUR) „A. C. G.“156218,10V. J.
2005 08 19ATM 0005541715,97148067,94106351,9741715,97(41715,97 EUR) „A. C. G. L.“106450,51R. A.
   98,5498,54   
Iš viso 101086,97304384,59203297,62   
2005 09 02ATM 0005781141,40179059,1097917,7081141,42(28358,92 EUR) „A. C. G. L.“97917,68V. J.
2005 09 09ATM 0005831570,54115489,4683918,92 (33448,06 EUR) „A. C. G. L.“115489,46V. J.
2005 09 15ATM 0005988149,78194104,33105954,5588149,94(30686,56 EUR) „A. C. G. L.“105954,55V. J.
2005 09 23ATM 0006028399,2832539,194139,91 (9424 EUR) „A. C. G. L.“32539,19nepateikta
2005 09 23ATM 0006118646,5033837,4415190,9433837,44 V. J.
2005 09 30ATM 0006281054,20164035,2182981,0181054,20(24032,96 EUR) „A. C. G. L.“82981,00V. J.
2005 09 30ATM 0006323029,8350255,2327225,4023133,41(7855,02 EUR) „A. C. G. L.“27121,81V. J.
Iš viso 351991,53769319,96417328,43   
2005 10 14ATM 0006922480,9466358,8143877,8722480,94(12707,91 EUR) „A. C. G. L.“43877,87V. J.
2005 10 26ATM 0007148809,26148820,93100011,67148820,93 R. A.
Iš viso 71290,20215179,74143889,54   
2005 11 29ATM 0007643671,53118836,7475165,21 (34417,50 EUR) „A. G. L.“118836,74nepateikta
Iš viso 43671,53118836,7475165,21   
2005 12 29ATM 0008421439,9921439,990,00126187,06 nepateikta
2005 12 30ATM 0008624474,00104747,0880273,08  nepateikta
Iš viso 45913,99126187,0780273,08   
Iš viso 2005 1487870,283416391,791928521,511487561,231962734,66 

23neapskaitė 804 719,90 Lt faktinių pardavimo pajamų ir 274 223,10 Lt faktinių įplaukų 2006 metais gautų iš Vokietijos firmos ( - ):

DataSąskaitosNr.UAB „XXX”išrašytos sąskaitossuma (Lt)Vokietijos firmosužpajamuota sumaSkirtumas5 st.-3 st.(Lt)Apmokėta suma (Lt)Asmuo pasirašęsPVM sąskaitojefaktūroje
UAB „XXX“Užsieniofirmai
EURLt
123456789
2006 01 17ATM 0009033128,7523893,9482501,0049372,258882501,0 V. J.
Iš viso 33128,75 82501,0049372,25   
2006 02 15ATM 00093151281,3279420,50274223,1 122941,78  (79420,50 EUR) „A. G. L.“274223,10V. J.
Iš viso 151281,32 274223,10122941,78  V. J.
2006 03 09ATM 00095133194,3544697,06154330,0121135,66154330,01 V. J.
2006 03 30ATM 0009848914,4432277,50111447,7562533,31111447,75 V. J.
Iš viso 182108,79 265777,7683668,97   
2006 04 20  1846,006373,876373,876373,87 V. J.
2006 04 25ATM 0010537259,1616704,3457676,7520417,5957676,75 V. J.
2006 04 27ATM 0010752367,5844153,40152452,86100085,28152452,86 V. J.
Iš viso  89626,74 216503,47126876,73   
2006 05 19ATM 0010858742,1439361,68135908,0177165,87135908,04 V. J.
Iš viso 58742,14 135908,0177165,87   
2006 06 01ATM 00110140140,6972974,70251967,04111826,35251967,04 V. J.
2006 06 06ATM 0011213811,205800,0020026,246215,0420026,24 V. J.
Iš viso 153951,89 271993,28118041,39   
2006 08 16ATM 0011952570,2615861,6054766,932196,67 54766,93V. J.
2006 08 18ATM 00121217047,8140968,38141455,62-75592,19 141455,62V. J.
Iš viso 269618,07 196222,55-73395,52   
2006 09 08ATM 0012232111,049300,0032111,040,00    V. J.
2006 09 15ATM 0012389970,3026057,2089970,300,00    V. J.
2006 09 29ATM 0012484711,0047840,00165181,9580470,95165181,95 Sąskaita nepasirašyta, joje nurodytas (duomenys neskelbtini atstovas-R.J.
Iš viso 206792,34 287263,2980470,95   
2006 10 03ATM 00126136559,1037948,80131029,625529,48131029,62 V. J.
2006 10 26ATM 00129208153,50103636,00357834,38149680,88357834,88 V. J.
2006 10 27ATM 0013027367,2429771,00102793,3175426,07102793.31 V. J.
Iš viso 372079,84 591657,31219577,47   
Iš viso 2006 1517329,88672512,102322049,78804719,901855709, 85470445,66 
Neteisėtai pervesta suma: 274223,10 

24neapskaitė 1 271 882,32Lt faktinių pardavimo pajamų dėl 2005 metais parduoto metalo laužo Vokietijos firmai ( - ):

UAB „XXX“ išrašytos PVM sąskaitosW. K. priimtos sąskaitosSkirtumas EUR6 st.-4 st.Skirtumas LT7 st.*3,4528
DataSąskaitos Nr.suma EURMėnesinė sumaiš memorialinioorderio (EUR)DataSuma EUR
12345678
2005 03 08ATM 00026nežinoma 2005 03 1024351,5024351,5084080,86
2005 03 29ATM 00027nežinoma 2005 04 0929711,4029711,40102587,52
2005 03  25350,90 54062,902871299136,79
2005 04 15ATM 0003126392,24 2005 04 1928518,1928518,1998467,61
2005 04  26392,24 28518,192125,957340,48
2005 05 13ATM 0004036853,56 2005 05 3136850,0536850,05127235,85
2005 05 20ATM 0004214534,21 2005 05 2331761,7631761,76109667,00
2005 05  51387,77 68611,8117224,0459471,17
2005 06 27ATM 000475544,80 2005 07 0511028,9011028,9038080,59
2005 06  5544,80 11028,905484,1018935,50
2005 0705ATM0005126306,50 2005 07 1158050,9058050,90200438,15
2005 07  26306,50 58050,9031744,40109607,06
2005 1005ATM00065nežinoma 2005 10 0832159,4032159,40111039,98
2005 1005ATM00066nežinoma 2005 10 1310143,6010143,6035023,82
2005 1014ATM00068nežinoma 2005 10 2033868,233868,2116940,12
2005 10 29ATM 00072  2005 11 0613630,613630,647063,74
2005 10 29ATM 00073   2005 11 0342821,6542821,65147854,59
2005 10    45797,20 132623,4586826,25 299793,68
2005 1016ATM000748587,30 2005 11 183237332373111777,49
2005 1016ATM000757396,40 2005 11 2118956,818956,865454,04
2005 11 29ATM 0007713321,90 2005 12 0646975,546975,5162197,01
2005 11 30ATM 000784808,70 2005 12 0611657,211657,240249,98
2005 11 30ATM 0007923293,52 2005 12 0649108,549108,5169561,83
2005 11  57407,82 159071101663,18351022,63
2005 12 29nežinomanežinoma 2006 01 2348312,2548312,25166812,54
2005 12 30nežinomanežinoma 2006 01 3026850,626850,692709,75
nežinomanežinomanežinoma 2006 01 1345618,9145618,91157512,97
2005 12  26199,1 120781,7694582,66326575,01
Iš viso 2005  264386,33 632748,91368362,581271882,32
Iš viso 2005  912.873,12 Lt 2.187.755,44 Lt  

25neapskaitė 1058110,66 Lt faktinių pardavimo pajamų dėl 2006 metais parduoto metalo laužo Vokietijos firmai ( - ):

UAB „XXX“ išrašytos PVM sąskaitosW. K. priimtos sąskaitosSkirtumas EURSkirtumas LT
DataSąskaitos Nr.Asmuo pasirašęs PVM sąskaitoje faktūrojeSuma EURDataSuma EUR5 st.-3 st.6 st.*3,4528
12345678
2006 01 17ATM 00089V. J.6180,82006 01 20134847303,225216,49
2006 01 17ATM 00091V. J.19609,142006 01 2622093,762484,628578,90
2006 01  25789,94 35577,769787,8233795,39
2006 03 30ATM 00097 V. J.29881,282006 04 034069810816,7237347,97
2006 03   29881,28 4069810816,7237347,97
2006 04 04ATM 00099V. J.20410,22006 04 1225534,55124,317693,18
2006 04 14ATM 00102V. J.9147,12006 04 243386724719,985352,87
2006 04 25ATM 00104Sąskaita nepasirašyta, joje nurodytas UAB ( - ) atstovas-R. J.43086,42006 05 0972687,129600,7102205,30
2006 04  72643,7 132088,659444,9205251,35
2006 06 06ATM 00111V. J.175762006 06 1224942736625433,32
2006 06  17576 24942736625433,32
2006 08 10ATM 00117V. J.15086,962006 08 2343752,828665,8498977,41
2006 08 10ATM 00118V. J.82562006 08 22257251746960316,96
2006 08 18ATM 00120V. J.5463,712006 08 2444456,838993,09134635,34
2006 08  28806,67 113934,685127,93293929,71
2006 10 27ATM 00131V. J.121762006 11 0628408,5116232,5156047,61
2006 10 27ATM 00132V. J.12723,92006 11 094532632602,1112568,53
2006 10  24899,9 73734,5148834,61168616,14
2006 11 24ATM 00134V. J.11023,62006 11 2945339,134315,5118484,56
2006 11 27ATM 00135V. J.33433,052006 12 0784189,650756,55175252,22
2006 11  44456,65 129528,785072,05293736,78
Iš viso 2006  244054,14 550504,17306450,031058110,66
Iš viso 2006  842.670,13 Lt 1.900.780,80 Lt  

2638 363,39 EUR arba 132 461,11 Lt faktinių įplaukų gautų iš Vokietijos firmos ( - ) neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, o šios įplaukos, už UAB ( - ) parduotą metalo laužą buvo pervestos ne į UAB ( - ) banko sąskaitą, o į lengvatinio apmokestinimo kompanijos „P. G. L.“, sąskaitą Latvijos ( - ) banke Nr. ( - ), kurios įgaliotas asmuo – I. Š. (A.), o būtent: 2005-01-19 pervesta 25578,48 EUR, 2005-03-15 pervesta 12 784,91 EUR;

2781 696 EUR arba 282 079,94 Lt faktinių įplaukų gautų iš Vokietijos firmos ( - ) neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, o šios įplaukos už UAB ( - ) parduotą metalo laužą buvo pervestos ne į UAB ( - ) banko sąskaitą, o į lengvatinio apmokestinimo kompanijos „A. G. L. sąskaitą Nr. ( - ) (EUR) ( - ) bankas, o būtent: 2005-11-30 18956,80 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00075, 2005-12-08 13630,60 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00072, 2005-12-14 49108,50 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00079;

28130 021,75 EUR arba 448 939,1 Lt faktinių įplaukų gautų iš Vokietijos firmos ( - ) neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, o šios įplaukos, už UAB ( - ) parduotą metalo laužą buvo pervestos ne į UAB ( - ) banko sąskaitą, o į kompanijos „A.C.G.L.“ AB ,,P.B.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) (EUR), kurios įgaliotas asmuo – A. A. V., o būtent: 2005-08-15 11028,90 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00047, 2005-10-24 32159,40 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00065, 2005-10-26 33868,20 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00068, 2005-11-08 10143,60 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00066, 2005-11-11 42821,65 EUR pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00073;

29iš viso 2005 metais 250 081,39 EUR arba 863 481,21 Lt faktinių įplaukų gautų iš Vokietijos firmos ( - ) neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, o šios įplaukos, už UAB ( - ) parduotą metalo laužą buvo pervestos ne į UAB ( - ) banko sąskaitą, o į lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitas, dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2005 - 2006 metų bendrovės ( - ) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

30Be to, R. J. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o V. J. ir R. A. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, už tai, kad: R. J., V. J. ir R. A., veikdami kartu, dirbdami UAB ( - ), V. J. ir R. A. vadybininkų pareigose, o R. J. bendrovės direktoriaus ir kasininko pareigose, savo pareigų pagrindu turint teisę disponuoti jo žinioje esančiomis UAB ( - ) piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2005 m. lapkričio 17 d. veikdami kartu, R. A. ir V. J. padedant, tai yra duodant nurodymus Vokietijos firmos ( - ) J. V. ir firmos ( - ) savininkui W. K. dalį piniginių lėšų už UAB ( - ) parduotą metalo laužą pervesti ne į UAB ( - ) banko sąskaitas, o į R. A. suteiktų neteisėtam pinigų pervedimui lengvatinio apmokestinimo kompanijų „P. G. L.“, „A. C. G. L.“ banko sąskaitas, atidarytas I. A. (Š.) bei A. A. V. vardu, ir tokiu būdu pervedus pinigines lėšas į R. A. priklausančių kompanijų „P. G. L.“, „A. C. G. L.“ sąskaitas, po to šias lėšas, pasinaudojant asmenimis, nežinančiais apie nusikalstamą veiką, R. A. paėmus grynais iš banko arba išgryninus bankomatuose, pasinaudojus A.A. V. vardu išduota mokėjimo kortele Maestro/cirrus, R. J., padedant V. J. ir R. A., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ( - ) turtą – pinigus 2 405 380,97 Lt sumoje, o būtent: R. A. pasinaudojant asmeniu, nežinančiu apie vykdomą nusikalstamą veiką – A. A. V., neva kaip „A. C. G. L.“ įgaliotu atstovu, 2005-03-03 Latvijos ( - ) banke atidarius sąskaitas Nr. ( - ) bei atidarant sąskaitą įgijus sąskaitos valdymo instrumentus joje esančių lėšų tvarkymui internetu bei gavus Maestro/cirrus kortelę:

31R. J., padedant V. J. ir R. A., pasisavino firmos ( - ) kompanijai „A. C. G.L.“ pervestus pinigus į mokėjimo kortelės Maestro/cirrus sąskaitą Nr. ( - ) už UAB ( - ) prekes (EUR)

LaikotarpisPervesta pinigų sumaIšgrynintos piniginės lėšos bankomatuoseInformacija
Firmos duomenimisBanko duomenimis
2005-04-2619965,9219945,9519716,482005-04-27 ATM bankomate XXX, Vilnius-908,242005-04-27 ATM bankomate XXX, Vilnius-908,242005-04-27 ATM bankomate XXX, Vilnius-10000,002005-05-04 ATM bankomate XXX, Vilnius-7500,002005-05-07 ATM bankomate XXX, Vilnius-400,00
2005-05-0921345,0221323,6721000,002005-05-10 ATM bankomate XXX, Vilnius-14000,002005-05-19 ATM bankomate XXX,Ryga-1500,002005-05-19 ATM bankomate XXX,Ryga-1500,002005-05-19 ATM bankomate XXX,Ryga-1500,002005-05-19 ATM bankomate XXX, Ryga-1500,002005-05-19 ATM bankomate XXX,Ryga-1000,00
2005-05-3021794,5621762,7814000,002005-05-31 per 1 kartą suma išimta ATM bankomate Kalinausko g. 13, Vilnius
2005-06-0241659,741608,0548500,002005-06-03 ATM bankomate XXX, Vilnius-14000,002005-06-06 ATM bankomate XXX, Vilnius-14000,002005-06-15 ATM bankomate XXX,Vilnius-14000,002005-06-21 ATM bankomate XXX, Vilnius-6500,00
2005-07-1135751,1135741,1135500,002005-07-12 ATM bankomate XXX, Vilnius 14000,002005-07-13 ATM bankomate XXX Vilnius-14000,002005-07-19 ATM bankomate XXX Vilnius-7500,00
Iš viso:140516,31140381,56138716,48 EUR ( 478960,26 Lt ) 

32R. J., padedant V. J. ir R. A., pasisavino firmos ( - ) kompanijai „A.C.G.L.“ pervestus pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už UAB ( - ) prekes (EUR)

LaikotarpisPervesta pinigų suma Išmokėtaasmeniui(gavėjas)Išmokėta dataIšmokėta suma
Firmos duomenimisBanko duomenimis
2005-06-2450454,2650349,26V. A. A.2005-06-2925100
2005-08-1033456,6433446,64B. V.2005-08-1130000
  0,00B. V.2005-08-1228000
2005-08-1945243,8945233,89V. A. A.2005-08-2630000
2005-08-2930830,2030820,20Pinigai pervesti į A.C.G.L. kortelės sąskaitą b.s....XXX, bei išgryninti 2005-08-30 -3000,00, 2009-09-05 -11000,00 bankomate XXX, Vilnius2005-08-2914000
2005-09-0928358,9228348,92V. A. A.2005-09-0930100
  0,00V. A. A.2005-09-1329500
2005-09-1933448,0633438,06V. M.2005-09-2115000
  0,00Pinigai pervesti į A.C.G.L. kortelės sąskaitą b.s....XXX, bei išgryninti2005-09-22 ATM bankomate XXX, Vilnius-3000,002005-10-06 ATM bankomate XXX, Ryga-1500,00 ( 7 kartus )2005-10-06 ATM bankomate XXX, Ryga-500,002005-09-2214100
2005-09-2530686,5630676,56V. A. A.2005-09-2734000
2005-10-039424,09424,00V. M.2005-10-0610000
2005-10-1331887,9831877,98V.A. A.2005-10-1330000
2005-10-2712707,9112697,91V. A. A.2005-11-0812000
Iš viso :306468,42306313,42  301800 EUR (1042055,04 Lt)

33R. J., padedant V. J. ir R. A., pasisavino firmos ( - ) kompanijai „A.C.G.L.“ pervestus pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už UAB ( - ) prekes (EUR)

LaikotarpisPervesta pinigų sumabanko duomenimisIšmokėta asmeniui(gavėjas)Išmokėta dataIšmokėta suma
2005-08-1511028,90Pinigai pervesti į A.C.G.L. kortelės sąskaitą b.s....XXX, bei išgryninti 2005-08-18 ATM bankomate XXX, Vilnius2005-08-1711000
2005-10-2432159,40M.V.J.2005-10-2533000
2005-10-2633868,20M.S.2005-10-2734000
2005-11-0810143,60V.A.A.2005-11-0811000
2005-11-1142821,65V.A.A.2005-11-1530000
  V.A.A.2005-11-1712650
Iš viso :130021,75  131650 EUR (454561,12 Lt)

34R. A. pasinaudojant I. Š. (A.), kaip įgalioto „P.G.L.“ asmens, vardu 2002-07-11 atidaryta sąskaita Nr. ( - ) banke, įgijus sąskaitos valdymo instrumentus joje esančių lėšų tvarkymui internetu (autorizacijos prietaisą DIGIPASS :

35R. J., padedant V. J. ir R. A., pasisavino firmos ( - ) kompanijai „P.G.L.“ pervestus pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už UAB ( - ) prekes (EUR):

36Laikotarpis

37Pervesta pinigų suma

38Pinigų gavėjas

39Išmokėta pinigų suma

40

412005-02-03

4239949,23

43K.S.R.

4439000

452005-02-25

4621143,06

47V.A.A.

4821600

492005-03-15

5025865,69

51K.S.R.

5225675

53Iš viso:

5486957,98

5586275 EUR (297890,32 Lt)

56R. J., padedant V. J. ir R. A., pasisavino firmos ( - ) kompanijai „P.G.L.“ pervestus pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už UAB ( - ) prekes (EUR):

57Laikotarpis

58Pervesta pinigų suma

59Pinigų gavėjas

60Išmokėta pinigų suma

61

622005.01.19

6325578,48

64K.S.R.

6525420

662005.03.15

6712784,91

68K.S.R.

6912785

70Iš viso :

7138363,39

7238205 EUR (131914,22 Lt)

73Be to, R. J. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o V. J. ir R. A. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, už tai, kad:

74R. J., V. J. ir R. A. veikdami kartu, dirbdami UAB ( - ), V. J. ir R. A. vadybininkų pareigose, o R. J. bendrovės direktoriaus ir kasininko pareigose, savo pareigų pagrindu turint teisę disponuoti jo žinioje esančiomis UAB ( - ) piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. vasario 28 d., veikdami kartu, R. A. ir V. J. padedant, tai yra duodant nurodymus ( - ) atstovei J. V. ir firmos ( - ) savininkui W. K. dalį piniginių lėšų už UAB ( - ) parduotą metalo laužą pervesti ne į UAB ( - ) banko sąskaitas, o į nurodytą lengvatinio apmokėjimo kompanijos „A.G.L.“ sąskaitą ( - ), pasinaudojant Didžiosios Britanijos piliečio D. J., kaip įgalioto kompanijos „A. G. L.“ atstovo vardu 2005-08-10 atidaryta sąskaita Nr. ( - ), po ko firma ( - ): 2005-12-08 pervedė 34387,50 € (118 733,16 Lt) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. ATM 00076, 2006-02-28 pervedė 79 320,50 € (273 274,99 Lt) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. ATM 00093,iš viso 392 008,15 Lt; firma ( - ): 2005-11-30 pervedė 18 956,80 € (konvertavus į litus į sąskaitą gauta 65 400,96 Lt) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. ATM 00075, 2005-12-08 pervedė 13 630,60 € (konvertavus į litus į sąskaitą gauta 46 929,29 Lt) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. ATM 00072, 2005-12-14 pervedė 49 108,50 € (konvertavus į litus į sąskaitą gauta 169 424,33 Lt) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. ATM 00079, iš viso 281 754,58 Lt, ir taip neteisėtai pervedant pinigus – apmokėjimą už UAB ( - ) metalo laužą į sąskaitą Nr. ( - ), R. J., padedant V. J. ir R. A., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ( - ) turtą – pinigus 673 762,73 Lt.

75Nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Marius Endzinas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį dėl R. A. nuteisimo ir R. A. išteisinti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo iš R. A..

76Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados padarytos vienpusiškai įvertinus bylos medžiagą, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.

77Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl kaltinamųjų kaltumo apgaulingai tvarkius apskaitą, pasisavinus ir išvaisčius UAB ( - ) turtą. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpciją ir kaltinamojo teisę į teisingą procesą.

78Apeliantas nesutinka su teismo pateiktu R. A. ir kitų nuteistųjų parodymų vertinimu. Apelianto teigimu, R. A. ir kitų kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir atitinka kitą bylos medžiagą. R. A. logiškai ir nuosekliai paaiškino apie įmonės ( - ) įsigijimo aplinkybes ir šios įmonės sandorių su W. R. ir W. K. naudą UAB ( - ) bei Vokietijos įmonėms priklausančių pinigų išgryninimą Rygoje, Vokietijos įmonių prašymu, ir jų perdavimą asmeniui Sergejui, kuris veikė Vokietijos įmonių vardu. R. A. parodymus patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad Vokietijos įmonės turėjo problemų su Vokietijos teisėsauga dėl tų pačių operacijų, kurios nagrinėjamos šioje byloje, o tai sukelia abejonių liudytojos V. parodymais, Vokietijos įmonių apskaitos tikslumu ir dokumentuose esančių prierašų teisingumu. R. A. nurodomo Sergejaus egzistavimą patvirtina liudytojai, kartu su R. A. važiavę į Rygą, iš kurių parodymų seka, kad jiems tekdavo palaukti požeminėje aikštelėje, kol R. A. atiduos išgrynintus pinigus Sergejui, taip pat rankraštiniai įrašai Latvijos bankų orderiuose, kurie buvo padaryti pašalinio nenustatyto asmens ranka. Teismas ignoravo visų nuteistųjų nuoseklius paaiškinimus dėl tariamo UAB ( - ) duoto nurodymo pervesti pinigus į ( - ) įmones. Nurodoma, kad kaltinamieji dėl šios aplinkybės paaiškino, kad jie sutiko palaukti, kad UAB ( - ) mokėjimas būtų padarytas vėliau.

79Apelianto teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad Vokietijos įmonių į ( - ) sąskaitas pervesti pinigai priklausė UAB ( - ). Skunde teigiama, kad byloje nėra nei vieno Vokietijos įmonių pateikto mokėjimo nurodymo, kuriame būtų nurodyta, kad ( - ) įmonėms pinigai mokami už UAB ( - ), pagal šios bendrovės išrašytas sąskaitas faktūras ar pan. Šią aplinkybę patvirtino ir posėdyje apklausta specialistė. Todėl nėra jokio pagrindo Vokietijos įmonių padarytus tam tikrus mokėjimus įmonėms ( - ) sieti su apmokėjimu už įsigytą metalo laužą iš UAB ( - ). Vokietijos įmonių atstovai teisme apklausti nebuvo, todėl jų parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima, o visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Byloje taip pat nėra jokių dokumentų, patvirtinančių R. A. ir kitų kaltinamųjų kokius nors santykius su įmone „A. G. L.“. Teismas nuosprendyje nenurodė, kuo pasireiškė kaltinamųjų santykis su šia įmone, kuris konkrečiai iš kaltinamųjų ir kaip neva derino mokėjimus šiai įmonei ir pan. Byloje neapklaustas šios įmonės atstovu įvardintas asmuo D. J., byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens santykį su kaltinamaisiais.

80Apeliantas teigia, kad R. A. nepagrįstai nuteistas už tarimą padėjimą apgaulingai tvarkyti UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, t.y. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes R. A. veikoje nėra šios nusikalstamos veikos sudėties.

81Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. A. neklastojo PVM sąskaitų faktūrų, įrašant jose mažesnes metalo laužo vertes, nei realiai metalo laužas buvo parduotas. Apeliantas teigia, kad teismas padarė klaidingą išvadą nusprendęs, kad Vokietijos įmonių pateikti apskaitos dokumentai yra teisingi, t.y., kad Vokietijos įmonių apskaitoje įrašytos metalo laužo vertės yra teisingos. Apeliantas teigia, kad, priešingai nei konstatavo teismas, bylos medžiaga leidžia tvirtinti, kad UAB ( - ) apskaitoje esančios PVM sąskaitose faktūrose atspindi tikrasis ūkinių operacijų turinys.

82Apeliantas nurodo, kad visi nuteistieji nuosekliai paaiškino prekių pardavimo Vokietijos įmonėms schemą, PVM sąskaitų faktūrų perrašymo, sumažinant prekės kainą, bei tokių (perrašytų) PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į UAB ( - ) apskaitą aplinkybes. Tokie nuteistųjų parodymai byloje nepaneigti. Aplinkybė, kad pirkėjas (Vokietijos įmonės) į savo apskaitą įtraukė pirmąją, didesnei sumai išrašytą, UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą, automatiškai nedaro pirkėjo (Vokietijos įmonės) apskaitos teisinga, o UAB ( - ) – neteisinga ar suklastota. Byloje esantis UAB ( - ) PVM sąskaitų faktūrų registras patvirtina, kad būtent mažesnės PVM sąskaitų faktūrų sumos yra galiojančios ir teisingos, nes šių sąskaitų duomenys yra registruoti įstatymų nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu byloje kaltinimo keltos abejonės dėl PVM sąskaitų faktūrų registro autentiškumo paneigtos 2014-03-14 teismo posėdyje prie bylos pridėtais teisės aktais ir bendrovės senojo pavyzdžio (griežtos apskaitos blankuose) PVM sąskaitomis faktūromis. UAB ( - ) apmokėjimą gavo tik pagal savo apskaitomas PVM sąskaitas faktūras ir nėra gavusi jokio skirtumo tarp Vokietijos įmonių apskaitytų sumų ir savo apskaitytų sumų. Tai patvirtina nuteistojo R. J. ir specialistės D. K. parodymai.

83Apeliantas pažymi, kad byloje esančioje 2014-04-04 konsultacinėje išvadoje, kurios teismas nuosprendyje neaptarė, nurodyta, kad Vokietijos įmonės į savo apskaitą pajamuodamos didesnes, nei tikrosios prekių įsigijimo, vertes galėjo turėti mokestinės naudos Vokietijoje. Be to, Vokietijoje prieš nagrinėjamoje byloje minimas Vokietijos įmones taip pat pradėtas baudžiamasis procesas. Tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo ir kaip teisingais rėmėsi Vokietijos įmonių pateiktais dokumentais, o ne UAB ( - ) apskaitos duomenimis.

84Apeliantas teigia, kad byloje netirtas UAB ( - ) apskaitoje esančiose sąskaitose bei Vokietijos įmonių apskaitoje esančiose sąskaitose nurodytų metalo laužo kainų atitikimas tuometinei rinkos vertei. Taip pat netirtas ir byloje esančių vidinių Vokietijos įmonių dokumentų, pavadinimu „Gutschrift“ (lietuviškai „įrašymas į kreditą“) teisėtumas ir jų turinio teisingumas, todėl remtis jais, kaip apskaitą atspindinčiais dokumentais, negalima.

85R. A. ir V. J. nuosekliai neigia davę nurodymus Vokietijos įmonių atstovams dalį UAB ( - ) apmokėjimo už parduotą metalo laužą pervesti į kompanijų ( - ) sąskaitas. Tokiu nurodymu negali būti traktuojamas ir byloje esantis R. J. el. laiškas, kuriame duotas atsakymas į adresato pareikštą iniciatyvą, o ne nurodymas pervesti UAB ( - ) pinigus. Be to, byloje nėra jokio dokumento, kuris objektyviai patvirtintų, kad Vokietijos įmonės ( - ) užsienio įmonėms ( - ) mokėjimus atliko būtent „daliai UAB ( - ) apmokėjimo“.

86Apelianto teigimu, liudytojos J. V. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra nepatikimi, nes liudytojai buvo užduodami menamo pobūdžio klausimai, jos parodymai nėra išsamūs ir detalūs, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, be to, liudytojos parodymai nepatikrinti teisme. Apeliantas mano, kad liudytoja J. V. galėjo turėti interesą liudyti kaltinamųjų nenaudai, nes Vokietijos įmonės turėjo problemų su teisėsauga dėl ūkinių operacijų apskaitymo.

87Apeliantas teigia, kad R. A. nepagrįstai nuteistas už tarimą padėjimą pasisavinti UAB ( - ) turtą, t.y. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Šis kaltinimas, apelianto nuomone, byloje neįrodytas.

88R. A. paaiškino, kad ne jis davė „nurodymus“ Vokietijos įmonėms pervesti pinigus į ( - ) sąskaitas, bet tokia buvo Vokietijos įmonių valia, perduota per tarpininką S.R.. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina byloje esantys duomenys. Visi į ( - ) sąskaitą pervesti pinigai priklausė ne UAB ( - ) ir ne kaltinamiesiems, tai buvo Vokietijos įmonių pinigai naudojami jų pačių siekiamiems tikslams, kuriuos R. A. visada atiduodavo Sergejumi prisistačiusiam asmeniui. R. A. niekada nesiekė šių pinigų nuosavybės ar užvaldymo, bet juos visada perduodavo Sergejui, kuris, kaip tarpininkas, buvo nurodytas pačių Vokietijos įmonių. R. A. veiksmai, gryninant pinigus Latvijoje ir juos perduodant Sergejui, buvo atliekami nežinant kitiems kaltinamiesiems. Tai patvirtino liudytojas S. R. K.. R. A. neigė bet kokį pinigų gryninimą Vilniuje. Byloje nėra įrodymų, kad R. A., ar kuris kitas kaltinamasis pats, ar per kitus asmenis, būtų pinigus nuėmęs ir/ar gavęs. Byloje nenustatyta, kad R. A., ar kuris nors kitas kaltinamasis, būtų turėjęs ( - ) priklausiusią mokėjimo kortelę, kurios pagalba būtų galima tam tikras sumas išgryninti bankomatuose, tokios mokėjimo kortelės nebuvo rastos nei pas vieną iš kaltinamųjų, ar byloje apklaustų liudytojų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo apklaustas nei M. V., nei S. M. (miręs), jokia forma išreikštų jų parodymų byloje nėra. Byloje nenustatyti jokie S. M. ryšiai ar kontaktai su R. A.. Teisme taip pat nebuvo apklaustas ir J. V. M. (miręs), jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme nebuvo patikrinti, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais. Todėl kaltinimo epizodas dėl J. V. M. nepasitvirtino.

89Apelianto teigimu, iš nuosprendžio neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė R. A., kaip padėjėjo, vaidmuo, ir kiekvieno kito bendrininko vaidmuo bei bendra jų visuma, ir kuriuo momentu teismas šį nusikaltimą laikė baigtu.

90Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. A. padėjimo išvaistyti UAB ( - ) turtą, t. y. jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

91Skunde nurodoma, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti, jog R. A. ir/ar kitus kaltinamuosius siejo kokie nors ryšiai su įmone ( - ) , nė pas vieną iš kaltinamųjų nėra rasta jokių šios įmonės dokumentų, nė vienas iš kaltinamųjų niekaip nedalyvavo įmonės ( - ) steigime, veikloje, nė viename iš dokumentų nėra jokių rankraštinių įrašų, padarytų kaltinamųjų. Prokurorė nurodytą įmonę susiejo su liudytoju A. Š.. Byloje nebuvo apklaustas pagrindinis šios veikos subjektas - Didžiosios Britanijos piliečio įmonės ( - ) atstovas D. J., byloje taip pat nebuvo apklausti Vokietijos įmonių ( - ) atstovai, todėl darytina išvada, kad byloje nėra surinktų ir patikrintų įrodymų, kurie atitiktų BPK 20 straipsnio keliamus reikalavimus.

92Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis firmos ( - ) įmonei ( - ) pervestos lėšos toliau buvo pervestos į firmą ( - ), o iš jos – į fizinio asmens H. S. sąskaitą, tačiau teisme nebuvo apklaustas nei H. S., nei surinkta duomenų apie firmą „S. G. LTD“.

93Apeliantas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl šio kaltinimo priimtas detaliai neaprašius nusikalstamos veikos sudėties ir kaltinamojo R. A. veiksmų/neveikimo pasireiškimo joje, neatskleidus nusikalstamos veikos požymių ir šių požymių nepagrindus byloje surinktais įrodymais.

94Apelianto teigimu, įvertinus tai, jog prieš R. A. nepagrįstai ir neteisėtai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis turi būti išteisintas, o iš jo priteistas civilinis ieškinys atmestas arba paliktinas nenagrinėtu.

95Apelianto nuomone, net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų nuosprendį pagrįstu bei teisėtu, žalos priteisimas iš R. A. yra neteisėtas, nes R. A. aptariamoje byloje nėra pripažintas civiliniu atsakovu. Civiliniu atsakovu yra tik R. J.. Todėl teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai solidariai žalą priteisė ir iš R. A., nors pats ieškovas to neprašė. Ieškovui ieškinį pareiškus tik R. J., nepatikslinus ieškinio, apygardos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo žalą priteisti ir iš R. A.. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą panaikinti nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistojo R. A..

96Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Evaldas Rapolas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. J. nuteistas, ir jį išteisinti, taip pat panaikinti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo V. J..

97Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. J. pasisavino svetimą turtą, o V. J. buvo šios veikos bendrininkas. Bylos duomenys nepatvirtina jokių V. J. sąsajų su R. J. inkriminuotomis veikomis, teismas tokias sąsajas grindė prielaidomis ir bylos duomenų neatitinkančiais faktais.

98Byloje nesurinka jokių duomenų, kad Vokietijos įmonių ( - ) užsienio bendrovėms ( - ) pervestos piniginės lėšos priklausė UAB ( - ). Įmonių ( - ) banko sąskaitų išrašuose nėra jokių įrašų, kad pervedamos sumos iš ( - ) priklauso UAB ( - ). Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir specialistė D. K.. Teisme BPK nustatyta tvarka nebuvo apklaustas nė vienas nurodytų įmonių atstovas.

99Apygardos teismas neturėjo pagrindo remtis teisinės pagalbos prašymo pagrindu atlikta neišsamia J. V. apklausa, kuriai klausimų negalėjo pateikti nė vienas iš kaltinamųjų, kita vertus, J.V. apklausoje nieko neminima apie ( - ) įmonę.

100Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. J. kaltę padėjus pasisavinti turtą pagrindė teiginiu, kad neva V. J. žinojo apie pinigų pervedimus iš ( - ) į ( - ) sąskaitas, ir tai patvirtina susirašinėjimas, esantis byloje. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kad Rygoje išgrynintas lėšas R. A. būtų perdavęs R. J.. Jeigu R. J. nepasisavino jokių pinigų, tai reiškia, kad ir V. J. negalėjo padėti jam to padaryti.

101Nuosprendyje nenurodyta, kas išėmė grynus pinigus iš ( - ) sąskaitos Vilniuje, teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių.

102Byloje nėra nė vienos besidubliuojančios UAB ( - ) sąskaitos faktūros, išrašytos ( - ) vardu. Specialistės D. S. paaiškinime nurodoma, kad „sudubliuotų“ sąskaitų iš viso yra tik 13, ir tarp jų nė vieno ( - ) atvejo. Byloje nenustatyta, kad skirtumą, esantį 13 sąskaitų, UAB ( - ) būtų gavęs per ( - ). Taip pat byloje nenustatyta, kad V. J. būtų gavęs Vokietijos įmonių surašomus, Lietuvos teisėje nežinomus, vidinius dokumentus „Gutschrift“, kokiu nors būdu būtų daręs įtaką juos surašant, kad „Gutschrift“ nurodytos pinigų sumos būtų pervedamos ( - ). Byloje esantys specialisčių parodymai yra iš esmės prieštaringi, o liudytojais byloje apklausti asmenys, kurie Rygoje nuėmė grynus pinigus, nepažįsta ir niekada nėra matę V. J..

103Taip pat apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad R. J. iššvaistė svetimą turtą, o V. J. buvo šios veikos bendrininkas. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog įmonei ( - ) pervestos kokios nors sumos būtų buvę skirtos UAB ( - ). Nė pas vieną iš kaltinamųjų, nei bendrovėje nebuvo rasta jokių dokumentų ar daiktų, susijusių su ( - ), neapklaustas ( - ) atstovas D. J.. Specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus, V. J. ir I. J. padarytos išlaidos 2005–2008 metais neviršijo gautų pajamų. R. J. nurodė, jog nėra girdėjęs apie jokias pinigų sumas, susijusias su ( - ), R. A. taip pat nurodė, kad jis nežino įmonės ( - ) ir nepažįsta D. J. ir L. V.. Specialisto išvada patvirtina, kad ( - ) įmonė siejama ne su bendrove, o su kompanija ( - ) ir H. S.. Nei šios įmonės, nei H. S. V. J. nežino. Byloje H. S. neapklaustas, neapklausti ir ( - ) atstovai. Todėl teismo išvados apie V. J. pagalbą iššvaistant lėšas yra nepagrįstos jokiais byloje surinktais įrodymais.

104Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad V. J. padėjo R. J. apgaulingai tvarkyti UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Apelianto teigimu, byloje nesant UAB ( - ) pardavimo sąskaitų faktūrų už 2005 metus nėra pagrindo spręsti, jog šios buvo suklastotos. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. J. būtų perdavęs R. J. kokius nors melagingus duomenis ar dokumentus, įtrauktinus į bendrovės buhalterinę apskaitą. Be to, byloje nenustatyta ir specialistės netyrė, kuri metalo vieneto kaina yra teisinga, ar ta, kurią savarankiškai užpajamavo Vokietijos įmonė, ar ta, kuri nurodyta UAB ( - ), kaip pardavėjo išrašytoje sąskaitoje faktūroje. Taip pat nebuvo tirta ir metalų kainų atitikimas rinkos kainoms. Specialistės pripažino, kad Vokietijos įmonės apmokėjo UAB ( - ) pagal visas UAB ( - ) išrašytas sąskaitas faktūras, todėl byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog bendrovės pajamos atsispindi kokiuose nors Vokietijos įmonių vidiniuose dokumentuose, kurių UAB ( - ) neruošė. Prie bylos pridėtoje konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad pirkėjas į savo pajamavimo dokumentus įtraukia ne tik prekės įsigijimo kainą, bet ir pirkėjo patirtas papildomas išlaidas, todėl pajamavimo pas pirkėją suma nėra ir negali būti laikoma UAB ( - ) pajamomis. Byloje nepaneigta, kad nesant dvejopos apskaitos ir turint papildomus duomenis galima nustatyti UAB ( - ) turto, nuosavo kapitalo ir kitus BK 222 straipsnio 1 dalyje minimus kriterijus. Teismas šios esminės aplinkybės neįvertino.

105Byloje nesant jokių duomenų, jog V. J. būtų padėjęs pasisavinti, iššvaistyti bendrovės lėšas, ar padėjęs nuslėpti pajamas, nėra pagrindo tenkinti ir civilinio ieškinio.

106Be to, apelianto nuomone, teismas priteisdamas turtinę žalą ir iš V. J. viršijo ieškinio ribas. Teismas negalėjo priteisti iš visų nuteistųjų turtinę žalą, nes to neprašė ieškovas. V. J. byloje nebuvo pripažintas civiliniu atsakovu. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas klaidingai konstatavo, jog ieškinio suma yra apskaičiuota nuo visų iš nusikalstamos veikos gautų pajamų. Civiliniame ieškinyje mokesčių administratorius nurodo, kad nesumokėti mokesčiai yra 836 576 Lt, ir jie yra apskaičiuojami nuo neva nuslėptų papildomų iš Vokietijos įmonių gautų pajamų, lygių 5060 201 Lt. Teismo apskaičiuota ieškinio suma apskaičiuota nuo dvigubai didesnių pajamų, apie kurių gavimą skundžiamame teismo nuosprendyje nepasisakyta.

107Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas Marius Liatukas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo, ir R. J. išteisinti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje patenkintas civilinis ieškinys ir iš R. J. priteistas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas.

108Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumu yra iš esmės analogiški argumentams, kuriuos apeliaciniuose skunduose išdėstė nuteistųjų R. A. bei V. J. gynėjai. Apeliantas, analogiškai kaip ir kiti nuteistųjų gynėjai, skunde akcentuojama, kad byloje buvo būtina įrodymais pagrįsti, jog Vokietijos įmonių ( - ) užsienio kompanijoms ( - ) pervestos piniginės lėšos priklausė UAB ( - ) ir R. J. pervestus pinigus gavo. Apelianto nuomone, tokių duomenų byloje nėra, o teismas savo išvadas grindė tik prielaidomis.

109Apeliantas teigia, kad nuteistasis R. J. nežinojo ir negalėjo žinoti, kur ir kam perveda lėšas Vokietijos įmonės. Byloje nėra duomenų, kad R. J. gavo kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodytus pinigus.

110Apeliantas teigia, kad R. J. nedalyvavo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 184 straipsnio 2 dalyje. Byloje neįrodyta, kad Vokietijos įmonių ( - ) pervestos lėšos įmonei ( - ) priklausė UAB ( - ), kad R. J. yra susijęs su šia įmone. Teismas UAB ( - ) turto išvaistymą iš esmės grindė tik specialisto išvada, kad Vokietijos įmonių pervestos lėšos į ( - ) priklausė UAB ( - ), tačiau duomenų nurodančių ( - ) pervestų pinigų sąsajas su UAB ( - ) nenurodė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. J. davė nurodymą šiuos pinigus pervesti ( - ).

111Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad UAB ( - ) neapskaitė pajamų, gautų iš ( - ) į ( - ), jog R. J. nenustatė UAB ( - ) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, dėl to neišsaugojo bendrovės 2005 metų apskaitos dokumentų. Skunde teigiama, kad ( - ) pervesti pinigai ( - ) nebuvo UAB ( - ) pinigai. UAB ( - ) neturėjo nieko apskaityti, bendrovė tokių sumų negavo ir neturėjo gauti.

112Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė atsakomybę R. J. dėl dokumentų neišsaugojimo. R. J. apklausiamas teisme patvirtino, kad jokių dokumentų neslėpė, o jie dingo jam vykdant daugkartinius mokesčių administratoriaus bei FNTT prašymus pristatyti tyrimui UAB ( - ) buhalterinius dokumentus. Liudytoja V. K. patvirtino, kad dingo bendrovės realizacijos dokumentų segtuvas, tačiau kaip jis dingo, ji nežinanti, dokumentų pasigedo dar prieš išeidama iš darbo. Apeliantas pažymi, kad atsakomybę už dokumentų neišsaugojimą nustato ne BK 222 straipsnis, o BK 223 straipsnis, todėl teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą. Bylą nagrinėjant teisme buvo gauti duomenys apie 2005 metus (suvestine forma), kurių rašant išvadą trūko specialistams, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir neatlikus papildomo specialisto tyrimo, nėra pagrindo daryti išvadą dėl BK 223 ar 222 straipsnių padarinių buvimo. Apelianto įsitikinimu, net ir nustačius, kad R. J. tinkamai taikyta teisės norma, teismas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį privalėjo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, tai prašoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.

113Apeliantas mano, kad apygardos teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnį, nes R. J. jokio svetimo turto neįgijo, taip pat nepagrįstai patenkino ir civilinį ieškinį. Skunde teigiama, kad UAB ( - ) nevedė jokios dvigubos apskaitos, neslėpė jokių pajamų. Taip pat pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad ieškinio suma apskaičiuota nuo visų iš nusikalstamos veikos gautų pajamų – 2 405 380,97 Lt. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodyta turtinė žala apskaičiuota nuo dvigubai didesnių pajamų nei nurodoma civiliniame ieškinyje. Apelianto teigimu, turtinė žala galėjo būti apskaičiuota nuo 2 405 380,97 Lt sumos.

114Be to, apeliantas teigia, kad teismas, paskirdamas R. J. subendrintą 350 MGL dydžio baudą, pažeidė ir BK įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles. Inkriminuojamų veikų padarymo metu (2005–2006 metais) galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcijoje buvo nustatytas maksimalus baudos dydis, lygus 300 MGL.

115Nuteistieji R. A., V. J., R. J. ir jų gynėjai M. Endzinas, E. Rapolas, M. Liatukas atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad jie su apeliaciniais skundais sutinka ir prašo juos tenkinti.

116Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai – nuteistųjų R. A., V. J. ir R. J. gynėjai prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras prašė visų nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

117Nuteistųjų R. A. ir V. J. gynėjų advokatų Mariaus Endzino, Evaldo Rapolo apeliaciniai skundai atmestini.

118Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Mariaus Liatuko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl R. J. nuteisimo keistina BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

119Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

120Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistųjų R. J., R. A., V. J. gynėjai. Visi apeliantai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, remiantis juo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis dėl R. J., R. A., V. J. kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantai skunduose teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, vertino tik R. J., R. A. ir V. J. kaltinančiais įrodymais ir nemotyvuotai atmetė arba nutylėjo jų kaltumą paneigiančius įrodymus, todėl teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai R. J., R. A. ir V. J. pripažino kaltais ir nuteisė. Apeliantai skunduose pateikia savitą bylos įrodymų vertinimą, remiantis kuriuo prašo visus nuteistuosius dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti.

121Tokie apeliantų prašymai atmestini.

122Dėl nekaltumo prezumpcijos ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

123Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų išsklaidyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-232/2014, 2K-228/2014).

124Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose). Įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė duoti parodymus (BPK 21, 22 straipsniai), tačiau jie, skirtingai nei liudytojai bei nukentėjusieji, negali būti įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl, remiantis teismų praktika, vertinant asmenų, kurie neperspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus, didesnis dėmesys skiriamas jų savarankiškumui, objektyvumui, patikimumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-276-976/2015). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

125Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, tiesiogiai apklausė kaltinamuosius, liudytojus, ištyrė specialistų išvadas ir išklausė specialistų paaiškinimus, ištyrė procesinių veiksmų protokolus, kitus rašytinius bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus bylos įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltumo pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir konstatuodamas nuteistųjų kaltumą, bylos įrodymus vertino vienašališkai, nustatytas aplinkybes pagrindė ne įrodymais, o tik prielaidomis, ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir nesilaikė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų.

126Dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo

127Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J., R. A. ir V. J. nuteisti už bendrai padarytas nusikalstamas veikas: apgaulingą UAB ( - ) apskaitos tvarkymą ir UAB ( - ) turto – piniginių lėšų pasisavinimą bei išvaistymą. R. J. pripažintas visų paminėtų nusikalstamų veikų vykdytoju ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, o V. J. ir R. A. – padėjėjais ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

128Visų nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji R. J., V. J. ir R. A. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, jokios bendros nusikalstamos veikos vykdyti nesitarė ir jos nevykdė, byloje nepaneigti nuteistųjų parodymai dėl UAB ( - ) ir Vokietijos firmų ( - ) bendradarbiavimo aplinkybių ir nesurinkta neginčijamų nuteistųjų kaltumą patvirtinančių įrodymų, todėl visi nuteistieji nepagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kadangi visuose apeliaciniuose skunduose iš esmės dėstomi analogiški nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltumo argumentai, teisėjų kolegija dėl jų pasisakys bendrai, aptardama kiekvieną nuteistiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką atskirai.

129Dėl apgaulingo UAB ( - ) apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)

130Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdamas UAB ( - ) direktoriaus ir kasininko pareigose, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2006 m. lapkričio 27 d. apgaulingai tvarkė UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, o V. J. ir R. A. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad minėtu laikotarpiu, dirbdami UAB ( - ) vadybininkų pareigose, padėjo bendrovės direktoriui R. J. apgaulingai tvarkyti UAB ( - ) apskaitą. R. A. ir V. J. kaip padėjėjų vaidmuo pasireiškė tuo, kad jie klastojo tikrus UAB ( - ) dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir jas perduodavo UAB ( - ) direktoriui R. J. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą.

131Visuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad R. J., R. A. ir V. J. nepagrįstai nuteisti už bendrininkavimą apgaulingai tvarkant UAB ( - ) apskaitą. Nuteistųjų R. A. ir V.J. gynėjai skunduose teigia, kad R. A. ir V. J. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neklastojo ir suklastotų dokumentų R. J. įtraukti į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą neperdavė. Visuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad į UAB ( - ) apskaitą buvo įtrauktos PVM sąskaitos faktūros atspindi realias ūkines operacijas ir pagal jas Vokietijos įmonės ( - ) su UAB ( - ) visiškai atsiskaitė. Minėtų Vokietijos įmonių pervesti pinigai įmonėms ( - ) nebuvo UAB ( - ) pinigai, todėl UAB ( - ) jų neturėjo apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje.

132Tokie apeliantų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apgaulingos UAB ( - ) apskaitos tvarkymo ir nuteistųjų vaidmens šios nusikalstamos veikos padaryme.

133Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė apgaulingai tvarkydamas apskaitą. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014; 2K-422-303/2015;2K-508-976/2015). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/20142; 2K-233/2014; 2K-422-303/2015). Apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011).

134Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t.y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, pateikia suklastotus dokumentus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015).

135Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs įrodymų visetą, nustatė, kad R. J. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: jis, kaip UAB ( - ) direktorius, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nenustatė UAB ( - ) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, ko pasėkoje neišsaugojo UAB ( - ) 2005 metų apskaitos dokumentų – prekių pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (Invoice) ir jų nepateikė, bei neapskaitė bendrovės ( - ) buhalterinėje apskaitoje 5 063 234 Lt faktinių pardavimo pajamų ir

1363 100 440 Lt faktinių įplaukų, gautų iš Vokietijos firmų ( - ) bei jų neįformino apskaitos dokumentais, taip pat šių prekių pardavimo pajamų ūkinio įvykio dieną neužregistravo 2005 ir 2006 metų apskaitos registruose – bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, PVM apskaitos registruose, pajamų gavimo specialiuosiuose žiniaraščiuose, taip pat nepilnus ir neteisingus duomenis apie 2005-2006 metais gautas pajamas, įplaukas deklaravo 2005 ir 2006 metų finansinės atskaitomybės ataskaitose, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, Pelno (nuostolio) ataskaitose, 2005 ir 2006 m. PVM deklaracijose, bei pateikė neteisingus duomenis apie UAB ( - ) Europos Sąjungos valstybėms narėms patiektų prekių vertę, o viso neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 836 576 Lt mokesčių, iš to skaičiaus: 2005 m. 479 605 Lt pelno mokesčio ir 3 033 Lt atskaitymų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti; 2006 m. 279 425 Lt pelno mokesčio ir 74 513 Lt laikinojo socialinio mokesčio.

137Tokias apgaulingo apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis nuteistųjų, liudytojos V. K. parodymais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-5/109/SI-2, specialisčių atlikusių UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą D. S. ir D. K. paaiškinimais teisme, kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, išnagrinėti teismo posėdyje ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

138Iš Specialisto išvados dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos Nr. 5-5/109/SI-2 matyti, kad tiriant UAB ( - ) ūkinę finansinę veiklą buvo vertinami 2005 ir 2006 m. UAB ( - ) vykdyti sandoriai su komerciniais partneriais ( - ) (Vokietija) bei ( - ) (Vokietija) ir jų finansiniai rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovėje ( - ) 2005-2006 m. buvo tvarkoma dvejopa prekių pardavimo Vokietijos firmoms - ( - ) apskaita. Pagal pateiktus UAB ( - ) apskaitos dokumentus ir priešpriešinių patikrinimų su prekių pirkėjais iš Vokietijos ( - ) dokumentus buvo nustatyta, kad UAB ( - ) prekių pardavimo ūkinei operacijai įforminti buvo surašomi du vienos ūkinės operacijos dokumentai, pirmoje sąskaitoje faktūroje nurodant didesnę parduodamų prekių vertę, o antroje – mažesnę, neteisingai užfiksavus 1 tonos metalo laužo kainą. Pirmosios sąskaitos faktūros, su jose nurodytomis didesnėmis metalo laužo kainomis, buvo pateikiamos Vokietijos įmonėms ir atvaizduotos jų apskaitoje, o antrosios sąskaitos faktūros, su jose nurodytomis mažesnėmis metalo laužo pardavimo kainomis, buvo fiksuojamos UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu, 2005 ir 2006 m. UAB ( - ) už parduotą metalo laužą ir prekes gavo daugiau pajamų, negu užfiksavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB ( - ) 2005 ir 2006 m. į buhalterinę apskaitą neįtraukė ir neapskaitė visų faktiškai gautų prekių pardavimo pajamų iš komercinių partnerių Vokietijoje ir tokiu būdu UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje 5 063 234 Lt sumažino prekių pardavimo pajamas. Taip pat nustatyta, kad UAB ( - ) gautų 3 100 440 Lt faktinių įplaukų buvo pervestos ne į UAB ( - ) banko sąskaitą, o į ofšorinių kompanijų „P.G.L.“, „A.C.G.L.“, „A.G.L.“.

139Duodami parodymus pirmosios instancijos teisme visi nuteistieji neneigė, kad 2005 ir 2006 m. UAB ( - ), vykdydamas sandorius su komerciniais partneriais ( - ), išrašydavo dvi vienos ūkinės operacijos sąskaitas faktūras: pirmą sąskaitą faktūrą išrašydavo išvežant krovinį iš Lietuvos, joje būdavo nurodoma jų nustatyta metalo laužo pardavimo kaina, o antroji sąskaita faktūra buvo surašoma krovinį nugabenus pirkėjui ir su juo suderinus galutinę krovinio kainą. Antroji sąskaita faktūra buvo surašoma pirmosios sąskaitos faktūros pagrindu, joje būdavo nurodomi pirmosios sąskaitos faktūros duomenys (tas pats numeris, ta pati data) ir pakoreguota prekės kaina (dažniausia kaina buvo mažinama). Nuteistieji R. J., V. J., R. A. sąskaitų faktūrų tomis pačiomis datomis ir numeriais, sumažinant metalo laužo tonos kainą, perrašymą aiškino krovinio kokybės neatitikimu radioaktyviosios taršos reikalavimams, dėl to sumažėjusia metalo laužo kaina. Tačiau tokie nuteistųjų teiginiai nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. BAĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuoja speciali pirkimo – pardavimo dokumentų tikslinimo tvarka. Specialistė D. K. teisme paaiškino, kad esant įmonėse nekokybiniams darbams turi būti daromi tokių neatitikimų „užaktavimai“, tai gali būti laisvos formos aktas apie nukrypimus nuo sąskaitos faktūros, gali būti buhalterinė pažyma, tokie dokumentai gali būti patvirtinti direktoriaus parašu ir antspaudu arba gali būti sudaryta komisija, tai yra bendrovės vidaus tvarka. Taip pat turėjo būti rašomi ir utilizavimo, sunaikinimo aktai. Visi apskaitos dokumentai yra naikinami numatyta tvarka – esant krovinio neatitikimams, išrašomos naujos sąskaitos faktūros, kurias abi šalys turi laikyti pas save apskaitoje. Jeigu išrašomas naujas dokumentas, jis turi būti rašomas nauja data, nauju numeriu. Ankstesnė (pirmoji) sąskaita nesuplėšoma, jos negalima sunaikinti, ji turi matytis apskaitoje. Ji būna įtraukta į apskaitą, tačiau sekantis dokumentas tvirtina, kad pirma sąskaita yra anuliuojama (32 t. 106-117 b. l.). Iš UAB ( - ) pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB ( - ) speciali pirkimo – pardavimo dokumentų tikslinimo tvarka taikoma nebuvo. UAB ( - ) 2005-2006 metų ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose eilutė ,,Nuostoliai“, ,,koregavimas dėl perkainojimo“ yra tuščios, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jokių nuostolių ar kainų koregavimo dėl prekių kokybės neatitikimo, 2005-2006 metais UAB ( - ) nebuvo (31 t., 2-29 b. l.). Iš Vokietijos teisėsaugos institucijų gauta teisinės pagalbos medžiaga liudija, kad UAB ( - ) komerciniai partneriai Vokietijoje savo buhalterinėje apskaitoje fiksavo metalo laužo pirkimo kainas, nurodytas pirmose UAB ( - ) išrašytose ir jiems pateiktose sąskaitose faktūrose ir būtent pagal jas Vokietijos įmonės vykdė apmokėjimus UAB ( - ) už pateiktą metalo laužą.

140Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančios Konsultacinės išvados (32 t. 66-67 b. l.), kuri neva patvirtina apie galima Vokietijos įmonių suinteresuotumą į savo apskaitą įtraukti sąskaitas faktūras su jose nurodytomis didesnėmis prekės kainomis nei iš tikrųjų jos buvo įsigytos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esanti, apeliantų nurodoma Konsultacinė išvada yra nekonkreti, prielaidų pobūdžio ir neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo procesą riboja BPK 255 straipsnyje ir 320 straipsnyje nustatytos taisyklės, t. y. byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų (nuteistųjų) ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Laikantis šių taisyklių apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tirti nagrinėjamoje byloje minimų Vokietijos įmonių galimų nusikalstamų veikų ir jų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribos – nustatyti, ar R. J., R. A., V. J. pagrįstai nuteisti už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.

141Remiantis byloje suriktų, teisme ištirtų, skundžiamame teismo nuosprendyje išanalizuotų ir šiame teismo procesiniams sprendime aptartų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir padarė teisingą išvadą, kad UAB ( - ) vadybininkai V. J. ir R. A. suklastojo tikrus UAB ( - ) buhalterinius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir juos perdavė UAB ( - ) direktoriui R. J., kuris žinodamas apie vadybininkų suklastotus dokumentus ir buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nevykdydamas, numatydamas, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir to norėdamas, perdavė suklastotus dokumentus bendrovės buhalterei V. K., nežinančiai, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, įtraukti į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą apie UAB ( - ) direktoriaus R. J. tyčinę veiką ir jo bei UAB ( - ) vadybininkų V. J. ir R. A. susitarimą veikti bendrai apgaulingai tvarkant UAB ( - ) buhalterinę apskaitą.

142Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

143Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apgaulingos UAB ( - ) apskaitos tvarkymo grindžiamos ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, bet ir konkrečiomis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kurios susietos su faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kokius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidė nuteistasis R.J. ir kokia yra jo pareigos tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą apimtis. Pagal 2001-11-06 BAĮ 21 straipsnio 1 dalį ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Byloje nustatyta, kad UAB ( - ) direktoriaus pareigose nuo bendrovės įkūrimo , t.y. 2001-04-27, dirba R. J.. Todėl R. J., kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už apskaitos politikos pasirinkimą ir jos įgyvendinimą, buhalterinės apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, buhalterinės apskaitos išsaugojimą, jų saugojimo tvarkos nustatymą.

144Nagrinėjamoje byloje BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika reiškėsi tuo, kad: UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje 2005-2006 m. neapskaityta 5 063 234 Lt faktinių pardavimo pajamų ir 3 100 440 Lt faktinių įplaukų, nenurodyta finansinių atskaitomybių ataskaitų - Pelno (nuostolių) ataskaitose bei nedeklaravo Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2005 ir 2006 metus, tuo buvo pažeistas 2001-11-06 BAĮ 4 straipsnyje nurodytas reikalavimas ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”; UAB ( - ) 2005 ir 2006 m. į buhalterinę apskaitą neįtraukė ir neapskaitė faktiškai gautų prekių pardavimo pajamų (bendrovės 2005 ir 2006 m. buhalterinėje apskaitoje 5 063 234 Lt buvo sumažintos prekių pardavimo pajamos, o 3 100 440 Lt faktinių įplaukų mokėjimų nurodymais buvo pervestos ne į UAB ( - ) banko sąskaitą), tuo buvo pažeistas BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 2005-2006 metų UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje faktiškai gautoms 5 063 234 Lt pajamoms pagrįsti nebuvo įforminti apskaitos dokumentai (2005-2006 m. UAB ( - ) 3 100 440 Lt faktinių įplaukų mokėjimų nurodymais buvo pervestos ne į UAB ( - ) banko sąskaitą, o į ofšorinių kompanijų „P.G.L.“, „A.C.G.L.“, „A.G.L.“ už UAB ( - ) parduotas prekes. Šioms gautoms įplaukoms nebuvo įforminti jokie pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai), tuo buvo pažeistas 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”; UAB ( - ) 5 063 234 Lt prekių pardavimo pajamos ūkinio įvykio dieną nebuvo užregistruotos 2005 ir 2006 metų apskaitos registruose – bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, PVM apskaitos registruose, pajamų gavimo specialiuosiuose žiniaraščiuose ir kt. ataskaitose, tuo buvo pažeistas BAĮ 12 straipsnio 4 dalyje nurodytas reikalavimas: ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”; UAB ( - ) ( - ) 2005 ir 2006 metais įformintuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose neteisingai buvo užfiksuotos faktiškai gautos pardavimų pajamos, bendrovės įformintuose apskaitos dokumentuose buvo neteisingai nurodytos 5 063 234 Lt sumažintos prekių pardavimo pajamos, tuo buvo pažeistas BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas ,,Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“ ir 5 punkte nurodytas reikalavimas ,,Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekine išraiška“; UAB ( - ) nebuvo nustatyta tvarka, užtikrinanti buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų saugumą ir saugojimą, UAB ( - ) praradus 2005 m. apskaitos dokumentus, jie nebuvo atkurti, tuo buvo pažeistas BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas: ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalyje nurodytas reikalavimas: ,,Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų” bei pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dokumentų saugojimo terminai, kurie reglamentuoti 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr. 13 „Dėl Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” ir 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr. 38 ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė”.

145Dėl specialisto išvadoje Nr. 5-5/109/SI-2 nurodytų pažeidimų ir 2001-11-06 BAĮ įstatymo Nr. IX-574 4, 6, 12, 13, 19 straipsnių reikalavimų nesilaikymo atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t.y. iš dalies nebuvo galima nustatyti 2005 - 2006 m. bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB ( - ) 2005-2006 m. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 836 576 Lt mokesčių ir tokiu būdu valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala.

146Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai R. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o R. A. ir V. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

147Dėl didelės vertės UAB ( - ) turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis)

148Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o V. J. ir R. A. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, už tai, kad veikdami kartu, R. J., būnant UAB ( - ) direktoriumi ir kasininku, šių pareigų pagrindu turint teisę disponuoti jo žinioje esančiomis UAB ( - ) piniginėmis lėšomis, padedant UAB ( - ) vadybininkams R. A. ir V. J., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2005 m. lapkričio 17 d., pasisavino didelės vertės svetimą UAB ( - ) turtą – pinigines lėšas - 2 405 380,97 litų. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. A. ir V. J. padėjimas R. J. pasireiškė duodant nurodymus Vokietijos firmos ( - ) atstovei J. V. ir firmos ( - ) savininkui W. K. dalį piniginių lėšų už UAB ( - ) parduotą metalo laužą pervesti ne į UAB ( - ) banko sąskaitas, o į lengvatinio apmokestinimo kompanijų „P.G.L.“, „A.C.G.L.“ banko sąskaitas.

149Visi apeliantai skunduose teigia, kad R. J., V. J. ir R. A. UAB ( - ) priklausančio turto nepasisavino. Tokį teiginį apeliantai argumentuoja tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog AB ( - ) komercinių partnerių Vokietijos firmų ( - ) pervestos piniginės lėšos į lengvatinio apmokestinimo kompanijų „P.G.L.“ ir „A.C.G.L.“ sąskaitas priklausė UAB ( - ) ir kad iš minėtų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitų išgrynintus pinigus gavo R. J., kuris pripažintas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytoju.

150Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai prieštarauja byloje surinktų ir teisme iširtų bei patikrintų įrodymų visetui.

151Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu (turtine teise), kai ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. nustačius, kad kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar žinioje esantį turtą (turtinę teisę) paverčia savo turtu (turtine teise), numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto (turtinės teisės) neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonėms ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengtai įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. Kvalifikuojant fizinio asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir nustatyta įmonei padaryta žala.

152Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2005 m. lapkričio 17 d., visi nuteistieji dirbo UAB ( - ): R. J. dirbo UAB ( - ) direktoriaus ir kasininko pareigose ir šių pareigų pagrindu turėjo teisę disponuoti jo žinioje esančiomis UAB ( - ) piniginėmis lėšomis, o R.A. ir V. J. dirbo UAB ( - ) vadybininkų pareigose, kurie pagal UAB ( - ) vadybininko pareigines nuostatas privalėjo ieškoti naujų pirkėjų, bendrauti su tiekėjais, priimti užsakymus ir vesti jų apskaitą, paruošti ir sudaryti kontraktus ir sutartis su pardavėjais ir pirkėjais. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2005 m. lapkričio 17 d. UAB ( - ) komerciniais partneriais buvo Vokietijos firmos ( - ), šios firmos buvo pagrindinės UAB ( - ) parduodamo metalo laužo pirkėjos.

153Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. J. parodė, kad Vokietijos įmones ( - ) surado R. A.. Jis asmeniškai su minėtomis Vokietijos įmonėmis tiesiogiai nebendravo, su jomis bendravo ir metalo laužo pirkimą – pardavimą derino R. A. arba V. J.. Tačiau jam apie sutarčių su Vokietijos firmomis sudarymą ir tarpusavio atsiskaitymus buvo žinoma, nes jis pilnai kontroliavo įmonės veiklą, žinojo, kas ir kiek įmonei skolingi, kada pinigai gaunami. Apie tai, kad Vokietijos firmos į savo apskaitą įtraukė neteisingas, žymiai didesnes, metalo laužo pirkimo kainas jis sužinojo tik iš bylos medžiagos. Taip pat jam nieko nebuvo žinoma apie byloje minimas ofšorines kompanijas ir R. A. reikalus su jomis. Nuteistasis tvirtina, kad jokios papildomos naudos ir jokių pinigų nei UAB ( - ), nei jis iš Vokietijos įmonių negavo.

154Nuteistasis V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2005-2006 metais visus užsakymus dėl metalo laužo darydavo R. A., o jis bendraudavo su užsakovais tik tuo atveju, jei nebūdavo R. A.. V. J., taip pat kaip ir R. J., neigė pasisavinęs ar kokiu nors neteisėtu būdu įgijęs UAB ( - ) pinigus ir žinojęs apie ofšorines kompanijas bei R. A. neoficialų bendradarbiavimą su Vokietijos firma ( - ).

155Nuteistasis R. A., ikiteisminio tyrimo metu neigęs ką nors žinantis apie lengvatinio apmokestinimo kompanijas „P. G. L.“ ir „A. C. G. L.“, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis, nežinant UAB ( - ), tarpininkavimo paslaugų vykdymui buvo įsigijęs įmonę „P.G. L.“, o 2004-2005 m. ( - ) atstovo prašymu padėjo asmeniui, vardu Sergejus per kompanijų ( - ) ir ( - ) sąskaitas ( - ) banke išgryninti ( - ) priklausančius pinigus, kuriuos iš karto visus atiduodavo asmeniui vardu Sergejus. R. A. teigia, kad tie pinigai nepriklausė UAB ( - ) ir jie niekada į Lietuvą nepateko, R. J. ar V. J. perduoti nebuvo.

156Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visų nuteistųjų parodymus, sulyginęs juos tarpusavyje ir sugretinęs su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, nuteistųjų R. J. ir V. J. parodymus apie tai, kad jie nieko nežinojo apie kaltinime nurodytas ofšorines kompanijas P.G.L.“ ir „A.C.G.L.“, ir R. A. teisme duotus parodymus, kad jis, nežinant R. J. ir V. J., papildomai bendradarbiavo su Vokietijos įmone ( - ) bei šios įmonės atstovo prašymu padėjo išgryninti iš ( - ) banko sąskaitų ( - ) pinigus ir juos perdavė asmeniui, vardu Sergejus, įvertino kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam nuteistųjų parodymų vertinimui, nes jis pagrįstas byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu.

157Apelianto nuteistojo R. A. gynėjo apeliaciniame skunde dėstoma pirmosios instancijos teisme pateikta R. A. versija apie asmens vardu Sergejus, kurio anketinių duomenų R. A. nežino, egzistavimą ir R. A. bendradarbiavimą su šiuo asmeniu, perduodant jam išgrynintus jų komercinių partnerių Vokietijos firmų ( - ) pinigus, buvo ištirta pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs motyvai, remiantis kuriais teismas padarė išvadą, kad nuteistojo R. A. pateikta versija yra jo pasirinkta gynybinė taktika. Nuteistojo R. A. gynėjo apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kurie paneigtų tokią teismo išvadą ir patvirtintų nuteistojo R. A. parodymų objektyvumą ir teisingumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą R. A. versijos dėl asmens vardu Sergejus egzistavimo ir jų bendradarbiavimo aplinkybių neanalizuoja. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, sutinka su teismo išvada, kad nuteistojo R. A. versija yra jo pasirinkta gynybinė taktika, kurios nepatvirtina jokie bylos įrodymai ir, priešingai, byloje surinktais įrodymais yra paneigta.

158Ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje byloje buvo atliktas UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos tyrimas ir 2011-12-16 pateikta Specialisto išvada Nr. 5-5/109/SI-2. Atliekant UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos tyrimą buvo analizuojami UAB ( - ) ūkines finansines operacijos su komerciniais partneriais 2005-2007 m. ir jų atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje, taip pat 2005-2006 metais įvykę ūkiniai sandoriai su Vokietijos įmonėmis ( - ). Tyrimo metu pagal UAB ( - ) pateiktus 2005, 2006, 2007 metų finansinių atskaitomybių ir metinių balansų duomenis, apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovės veikla buvo pelninga.

159Tyrimo metu detaliai ir išsamiai buvo analizuojami ir vertinami 2005 ir 2006 m. UAB ( - ) vykdyti sandoriai ir finansiniai rezultatai. Specialistės palyginusios Vokietijos firmų ( - ) atsiųstus pirminius apskaitos dokumentus, suvestines, apskaitos registrus su UAB ( - ) pateiktais buhalteriniais dokumentais, nustatė, kad Vokietijos įmonių pateikti duomenys pirminiuose dokumentuose, sąskaitose nesutampa su UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje įtrauktais dokumentais. Ištyrus UAB ( - ) ir Vokietijos įmonių pateiktus minėtus buhalterinius dokumentus nustatyta, kad UAB ( - ) 2005–2006 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 5 063 234 Lt faktinių pardavimo pajamų ir 3 100 440 Lt faktinių įplaukų, gautų iš ( - ). Specialistės, nustačiusios pardavimų pajamų ženklius neatitikimus, išanalizavusios UAB ( - ) pateiktus 2005 ir 2006 m. apskaitos registrus – memorialinius orderius ir Vokietijos firmų pateiktus Tarptautinius krovinio gabenimo važtaraščius, nustatė, kad iš UAB ( - ) išvežto į Vokietijos firmas ir šių firmų užpajamuoto metalo kiekis sutapo, tačiau skiriasi metalo kaina už toną, dėl šios priežasties skiriasi ir galutinė suma. Tyrimo metu pagal pateiktus UAB ( - ) apskaitos dokumentus, įvairių bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad 2005-2007 metais Vokietijos ( - ) už UAB ( - ) parduotas prekes atsiskaitydavo mokėjimų pavedimais į įvairias bankų sąskaitas, pagal tarpusavio žodinius ir rašytinius susitarimus.

160Pagal ( - ) pateiktus dokumentus – apskaitos registrus apie pinigų mokėjimą už UAB ( - ) prekes ir duomenis juose tyrimo metu nustatyta, kad: 2005 m. Vokietijos firma ( - ) už prekes, pirktas iš UAB ( - ), apmokėjo UAB ( - ) - 430 827, 51 EUR bei ofšorinėms kompanijoms: „A.C.G. L.“ - 446 984,73 EUR ir „P.G.L.“ – 87 045,02 EUR.

161Pagal ( - ) pateiktus prekių pardavimo dokumentus – sąskaitas ir duomenis juose bei pagal ( - ) bankų duomenis apie piniginių lėšų judėjimus sąskaitose buvo nustatyta, kad ( - ) už gautas prekes iš UAB ( - ) 2005 m. atsikaitė su UAB ( - ) pavedimais į UAB ( - ) sąskaitą – 293 220 EUR bei ofšorinių kompanijų sąskaitas: „A.C.G.L.“ - 130 022 EUR ir „P.G.L.“ - 38 362, 39 EUR.

162Taigi nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, Specialisto išvada dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos tyrimo, kuri pagrįsta UAB ( - ) pateiktais buhalteriniais dokumentais, Vokietijos Respublikos teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos medžiaga, Vokietijos firmų pateiktais prekių dokumentais, bankų pateiktais duomenimis apie įmonių sąskaitas ir piniginių operacijų išrašais, specialistų, atlikusių UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos tyrimą, paaiškinimai paneigia apeliantų teiginius, kad Vokietijos firmų ( - ) į ofšorines kompanijas „A.C.G.L.“, „P.G.L.“ pervesti pinigai nesusiję su UAB ( - ).

163Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisčių, atlikusių tyrimą, kompetencija, ir kaip nepatikimą įrodymą vertinti Specialisto išvadą dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos tyrimo. Teisme apklaustos minėtą Specialisto išvadą pateikusios specialistės išsamiai paaiškino visas atlikto tyrimo aplinkybes, nurodė naudotus tyrimo metodus ir duomenis, ir pagrindė savo pateiktas išvadas. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2013-10-31 Specialisto paaiškinimas dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos tyrimo Nr. 16/2013, kuriame raštu išdėstyti detalūs paaiškinimai apie tyrimo metu naudotus metodus ir remiantis jais nustatytus tyrimo rezultatus (30 t. 109-116 b.l.). Proceso dalyviai teisme galėjo užduoti specialistėms klausimus, t.y. bet kokie neaiškumai dėl specialisto išvados išsamumo ir pagrįstumo buvo pašalinti.

164Nuteistieji neigia davę nurodymus Vokietijos įmonių ( - ) atstovams dalį UAB ( - ) priklausančių pinigų pervesti į ofšorinių kompanijų sąskaitas. Tačiau tokie nuteistųjų teiginiai prieštarauja bylos medžiagai.

165Nagrinėjamoje byloje esantys UAB ( - ) vadybininko pareiginių nuostatai, kuriuose nurodyta, kad vadybininkas privalo ieškoti naujų pirkėjų, bendrauti su tiekėjais, priimti užsakymus ir vesti jų apskaitą, paruošti ir sudaryti kontraktus ir sutartis su pardavėjais ir pirkėjais, UAB ( - ) vadybininkų R. A. ir V. J. visiškos materialinės atsakomybės sutartys, nuteistųjų R. J., R. A. ir V. J. teisme duoti parodymai liudija, kad su komerciniais partneriais Vokietijoje, t. y. ( - ) atstovais tiesiogiai bendravo ir sutarčių sąlygas derino UAB ( - ) vadybininkai. Byloje nustatyta, kad byloje aptariamu laikotarpiu UAB ( - ) turėjo du vadybininkus – R. A. ir V. J. ir būtent jie tiesiogiai bendravo su Vokietijos įmonių atstovais. Pirmosios instancijos teisme tiek nuteistasis R. A., tiek V. J. parodė, kad diskusijos, derybos su Vokietijos įmonėmis vykdavo pagrinde telefonu, tik keli atvejai buvo, kai derinimai vyko elektroniniu paštu. Byloje yra V. J. ir ( - ) atstovės J. V. (5 t. 80 b.l.), o taip pat J. V. ir R. J. susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentai (15 t. 37 b. l.), kuriuose kalbama apie bendrovių tarpusavio atsiskaitymus už pateiktas prekes ir minima ofšorinė kompanija ( - ). Tokie bylos duomenys liudija, kad tiek UAB ( - ) direktorius, tiek bendrovės vadybininkai R. A. ir V. J. bendravo su ( - ) atstove J. V. ir derino su ja atsiskaitymų už gautas prekes klausimus. Liudytojai J. V. atsisakius atvykti į teismą bei gavus liudytojo W. K. sūnaus raštą apie liudytojo W. K. sunkią sveikatos būklę ir ją patvirtinančią medicininę pažymą (30 t. 9, 10 b. l.), pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti pagal teisinės pagalbos prašymą Vokietijoje apklaustų liudytojų Vokietijos įmonių ( - ) atstovų J. V. ir W. K. parodymai. Iš 2010-07-21 Vokietijos Federacinės Respublikos įvykdyto teisinės pagalbos prašymo matyti, kad 2010-07-15 J. V. buvo apklausta kaip liudytoja ir ji parodė, kad dirba ( - ) ir yra atsakinga už prekybos Rytų Europoje barą. ( - ) firmos ir UAB ( - ) verslo ryšiai palaikomi nuo 2004 metų. Ji kuruoja užsienio prekyba šioje srityje, todėl palaikė kontaktus ir su UAB ( - ) atsakingais asmenimis. Jai asmeniškai buvo prisistatę ponai R. A. ir V. J. (prie apklausos pridėjo jų vizitinių kortelių kopijas). Jie davė nurodymus dėl tiekimo ir pinigų mokėjimo, kokios jų buvo firmose „P.G.L.“, „A.C.G.L.“ ir „A.G.L.“ užimamos pareigos nežino (2 t., 6-14 b. l.). Iš 2010-03-02 Vokietijos Federacinės Respublikos įvykdyto teisinės pagalbos prašymo matyti, kad 2010-02-09 W. K. buvo apklaustas kaip liudytojas ir jis parodė, kad nuo 1998 m. dirba kaip savarankiškas verslininkas S. mieste, jo įmonės pavadinimas ( - ). Jis daugiausia dirba tarpininkavimo metalo laužo antrinio panaudojimo srityje. Jis palaikė verslo ryšius su Lietuvos firma UAB ( - ). Jis įtraukė į buhalterinę apskaitą iš UAB ( - ) gautas prekes ir sumokėjo pirkimo kainą firmai ( - ). Jo vedama apskaita yra tvarkinga, pagal ją galima atsekti visus tiekimus. 2010-02-11 W. K. perdavė du atitinkamus dokumentų segtuvus, visų dokumentų kopijos buvo pridėtos kaip priedas prie apklausos protokolo (2 t., 44-54 b. l.).

166Aptarti bylos įrodymai, įvertinus juos kartu su byloje nustatytais UAB ( - ) sąskaitų faktūrų klastojimo faktais, bendradarbiaujant su Vokietijos įmonėmis ( - ), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsikaitymai už UAB ( - ) prekes buvo vykdomi pagal UAB ( - ) atstovų R. A. ir V. J. nurodymus, apie tai žinant UAB ( - ) direktoriui R. J..

167Specialisto išvadoje nustatyta, kad Vokietijos įmonės ( - ) pervedinėjo UAB ( - ) priklausančias pinigines lėšas ne tik į UAB ( - ) atsiskaitomąsias sąskaitas, bet ir į ofšorinių kompanijų „A.C.G.L.“ ir „P.G.L.“ sąskaitas.

168Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ofšorinė kompanija „A.C.G.L.“ ( - ) banke turėjo dvi sąskaitas, firmos įgaliotu asmeniu, turinčiu teisę tvarkyti sąskaitas, buvo A. A. V., jam buvo išduota ir Maestro/cirrus mokėjimo kortelė. Ofšorinė kompanija „P.G.L.“ ( - ) banke turėjo vieną sąskaitą, teisė tvarkyti šią sąskaitą priklausė firmos įgaliotam asmeniui – I. Š. (A.).

169Specialistai, atlikę UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, remiantis tyrimui pateiktais AB ,,P. B.“ duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005-04-26 iki 2005-07-11 į „A.C.G.L.“ Maestro/cirrus mokėjimo kortelės sąskaitą iš firmos ( - ) įplaukė 140 381,56 EUR, iš jų 138 716,48 EUR buvo išgryninti neįvardintų asmenų Vilniuje ir Rygoje ATM bankomatuose. Laikotarpiu nuo 2005-06-24 iki 2005-10-27 į kitą „A.C.G.L.“ atsiskaitomąją sąskaitą buvo gautos 306 313,42 EUR įplaukos, šie pinigai grynais buvo banke išmokėti fiziniams asmenims: A.A. V., V. B., M. V. bei per 3 kartus 39 100 EUR buvo pervesta į Maestro/cirrus mokėjimo kortelės sąskaitą, iš šios sąskaitos pinigai laikotarpyje nuo 20005-08-18 iki 2005-10-06 per 12 kartų buvo išgryninti ATM bankomatuose Vilniuje ir Rygoje neįvardintų asmenų. Taip pat nustatyta, kad firma ( - ) 2005 metais per tris kartus pervedė į firmos „P.G.L.“ sąskaitą 86 957,98 Eur, iš šių pinigų – 86 275 EUR buvo išgryninti banke, išmokant pinigus S. R. K. (64 675 Eur) ir A. A. V. (21 600 Eur).

170Taip pat nustatyta, kad į minėtas ofšorinių kompanijų „A.C.G.L.“, „P.G.L.“ ( - ) banke atidarytas sąskaitas mokėjimus už nupirktas prekes atliko ir kita Vokietijos firma - ( - ). 2005 m. už UAB ( - ) prekes ( - ) į „A.C.G.L.“ banko sąskaitą pervedė 130021,75 EUR, iš jų 120 650 EUR buvo išgryninta laikotarpyje nuo 2005-08-15 iki 2005-11-11, išmokant grynais pinigais V. J. M., S. M. ir A. A. V.. ( - ) 2005 m. du kartus pervedė pinigus, viso 38 363,39 EUR, į firmos „P.G.L.“ sąskaitą, iš jų 38 205 Eur išgrynino banke S. R. K..

171Taigi iš aptartų bylos duomenų matyti, kad į ofšorinių kompanijų „A.C.G.L.“ ir „P.G.L.“ banko sąskaitas gauti UAB ( - ) priklausantys pinigai buvo išgryninti ( - ) banke Rygoje, pinigų išmokėjimai buvo atlikti: A. A. V., V. B., S. K., V. J. M., S. M., M. V., arba ATM bankomatuose Latvijoje ir Lietuvoje, panaudojant kompanijos „A.C.G.L.“ įgaliotam asmeniui A. A. V. išduota Maestro/cirrus mokėjimo kortelę.

172Minėta, kad byloje nustatyta, kad ofšorinės kompanijos „A.C.G.L.“, firmos įgaliotu asmeniu, turinčiu teisę tvarkyti ( - ) banke atidarytas sąskaitas, buvo A.A. V., o firmos „P. G. L.“ ( - ) banke esančią sąskaitą turėjo teisę tvarkyti firmos įgaliotas asmuo I. Š. (A.).

173Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. A. parodė, kad R. A. yra jos vyras ir ji pasinaudoja BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise atsisakyti duoti parodymus (32 t. 81 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu buvo perkaityti liudytojos I. A. parodymai, iš kurių matyti, kad liudytoja parodė, kad ji savo sąskaitų bankuose internetu asmeniškai netvarko, iš jos sąskaitų bankuose pavedimus internetu daro sutuoktinis R. A. (26 t., 85 b. l.).

174Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A.A. V. parodė, kad jam apie jokią jo vardu atidarytą sąskaitą ir jam išduotą banko mokėjimo kortelę nėra žinoma, jis internetu nesinaudoja ir jokios banko mokėjimo kortelės neturi. Tačiau liudytojas nurodė važinėjęs į Rygoje esantį banką savo draugo A. J. (nuteistojo R. J. tėvas) prašymu. Liudytojas parodė, kad jo draugas A. J. prašė padėti jo sūnui, jo padėjimas reiškėsi tuo, kad jam reikėjo nuvažiuoti į Rygą su vairuotoju ir savo vardu paimti banke pinigus. Jis pats asmeniškai su A. J. sūnumi R. J. nebendravo, jo nėra matęs, kada jam reikėdavo važiuoti pasakydavo A. J.. Jis į Rygą 2005 m. važiavo keletą kartų kartu su vairuotoju. Rygoje jis kartu su vairuotoju eidavo į banką, jo pasą paimdavo vairuotojas. Jis pats banke jokių kvitų nepildydavo, jam banke prie kasos, pagal jo asmeninį dokumentą buvo išmokami pinigai, jis pasirašydavo ant pinigų paėmimo dokumentų. Gautų pinigų jis neskaičiavo ir jų neėmė, juos paimdavo vairuotojas. Jam buvo sakoma, kad tai yra legalu, jis visada važiuodavo su tuo pačiu vairuotoju. Paėmę pinigus jie važiuodavo tiesiai į Lietuvą, už nuvažiavimą į Rygą jis visada gaudavo po 100 Lt iš vairuotojo (32 t. 84-85 b. l.). Iš 2010-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. A. V. atpažino R. A. kaip asmenį, su kuriuo kelis kartus važiavo į Rygą, kur iš banko paimdavo pinigus (26 t., 12-13 b. l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-23 specialisto išvados Nr. 11-3186(10) matyti, kad ( - ) banko 2005-03-30 pareiškime („ZAJAVLENIJE“) dėl „A. C. G. L.“ sąskaitos atidarymo, 2005-03-30 pareiškime dėl kortelės išdavimo Nr. 727984, 2005-03-30 parašų pavyzdžių kortelėje už A. A. V. (klientą) pasirašė pats A. A. V. (25 t. 67-75 b.l.).

175Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad jį su R. J. sieja tolimi giminystės ryšiai, nes R. J. tėvas ir jo (liudytojo) motina yra pusbrolis ir pusseserė. Liudytojas parodė, kad 2005 m. jis, R. J. tėvo A. J. prašymu, važiavo kartu su R. A. į Rygą į ( - ) banką paimti pinigų. Apie tai, kada jam reikės važiuoti į Rygą, telefonu pranešdavo R. J.. Rygoje į banką jis eidavo kartu su R. A., šis užpildydavo duomenis iš jo paso, o jis tik pasirašydavo. Jie pinigus paimdavo banke prie kasos, jis pinigus atiduodavo R. A.. Jam R. A. už paslaugą sumokėdavo 50 ar 100 Lt. Jis apie piniginius reikalaus nei R. A., nei R. J. neklausinėjo, jis suprato, kad R. A. ir R. J. yra bendradarbiai. Jis sutiko padėti R. J., nes to jo prašė R. J. tėvas, jei ne jis, kitiems nuteistiesiems jis nebūtų padėjęs (32 t. 86-89 b. l.). Iš 2010-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad V. B. atpažino R. A., kaip asmenį apie kurį davė parodymus, tai yra asmenį, kuris jį kelis kartus vežė į Rygą, kad jis padėtų paimti iš banko pinigus (25 t., 189-190 b. l.). Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės duomenų matyti, kad 2005-08-12 V. B. automobiliu „P. V.“, valst. Nr. ( - ) kartu su R. A. atvyko į Lietuvą (26 t., 3 b. l.).

176Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. R. K. parodė, kad jis pažinojo R. A. tėvą, jis buvo jo klasės draugas ir pastarasis prašė padėti jo sūnui R. A., kurį jis taip pat pažįsta. Jam reikėjo nueiti į banką ir paimti pinigų. Reikėjo jo paso ir jam reikėjo pasirašyti. Bankas buvo Rygoje. Automobilį vairavo R. A., jo tėvas važiuodavo kartu, jie trise važiuodavo. Į banką eidavo dviese, tik jis ir R. A.. R. (A.) užpildydavo blanką, o jam reikėdavo tik pasirašyti. Jis yra neraštingas. Gautų pinigų sumos jis neskaičiuodavo, už nuvažiavimą jam pirmą kartą buvo sumokėta 10 Lt, o už visus kitus kartus po 50 Lt. Kai R. A. jo reikėdavo, ji susirasdavo jį aludėje (32 t. 83-84 b. l.).

177Pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių nebuvo apklausti liudytojai V.J. M., S. M., M. V., kuriems taip pat kaip ir liudytojams A.A. V., V. B. ir S. K., ( - ) banke Rygoje buvo išmokėti UAB ( - ) priklausantys pinigai. Teisme buvo gauti duomenys apie liudytojo V. J. M., gim. 1936 m., visišką neįgalumą ir liudytojo S. M. mirtį 2008-09-26. Teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta liudytojo M. V. gyvenamoji vieta, tačiau padaryti nepavyko. Teisme buvo gauti duomenys, kad M. V. yra baustas daugybę kartų už girtavimą, vagystes bei psichotropinių medžiagų vartojimą, kad jis niekur nedirba, nuo 2010-06-07 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, buvo apklausti liudytojo giminaičiai, tačiau duomenų apie liudytojo buvimo vietą nustatyti nepavyko (30 t. 12-30 b. l.).

178Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ,,P.G.L.“ ir „A.C.G.L.“ valdomomis banko sąskaitomis naudojosi ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis turėjo R. A.. ( - ) pateikti duomenys patvirtina, jog ,,P. G. L.“ ir „A.C.G.L.“ sąskaitos, esančios ( - ), buvo valdomos iš vieno IP adreso - ( - ), panaudojant slaptažodį ( - ), bei kuris buvo administruojamas UAB ( - ) (17 t., 88 b.l., 20 t., 59-65 b.l.). UAB ( - ) interneto paslaugų sutartis su R. A. buvo sudaryta dar 2001-12-30 (26 t. 110 b.l.) ir šioje sutartyje nurodytas elektroninio pašto adresas yra ( - ) tai yra toks pat kaip tarp ( - ) ir ,,P. G. L.“ sudarytoje sutartyje. R. A. teigė, jog visus elektroninės bankininkystės duomenis, slaptažodžius turėjo tik jis, niekam nedavė. Liudytojas A. A. V. parodė, kad jis jokių slaptažodžių generatorių, banko mokėjimo kortelės negavo, nors sutartys dėl elektroninės bankininkystės sudarytos buvo jo vardu. Sutartyse tarp ( - ) bei įmonių ,,P. G. L.“ ir ,,A.C.G.L.“ buvo nurodyti ir vienodi bankiniai slaptažodžiai ( - ). Iš ( - ) banko Prevencijos departamento pateikti duomenys apie I. A. mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. ( - ) atliktų operacijų banko paslaugų internetu sistema adresus parodo, kad ši I. A. banko sąskaita buvo valdoma iš IP ( - ). 2005-11-14 nuo 11:33 iki 12:46 iš to paties IP adreso buvo atliktos banko operacijos tiek I. A. banko sąskaitoje, tiek ,,A.C.G.L.“ sąskaitoje. Minėta, kad liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sąskaitų bankuose pavedimus internetu darė sutuoktinis R. A., kadangi ji naudotis internetine bankininkyste nemokanti.

179Taigi aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad visi asmenys R. P. banke išgryninę pinigus, gautus į ofšorinių kompanijų „A.C.G.L.“ ir „P.G.L.“ sąskaitas, buvo surasti nuteitųjų R. J. ir R. A. iniciatyva, visus juos į Rygą vežė ir į banką lydėjo R. A., jis ir paimdavo išgrynintus pinigus ir juos parveždavo į Lietuvos Respubliką. Minėta, kad nuteistojo R. A. versija, kad šie pinigai priklausė UAB ( - ) komerciniams partneriams Vokietijoje ir jie į Lietuvą nepateko, buvo motyvuotai atmesta.

180Nuteistieji R. A. ir V. J. neigia gavę iš ofšorinių kompanijų „A.C.G.L.“ ir „P.G.L.“ sąskaitų išgrynintus pinigus ir teigia, kad byloje nėra nustatytas pinigų perdavimo R. J. ir/ar V. J. faktas. Minėta, kad svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, taigi nustatyti pinigų perdavimo faktą nėra būtina. Byloje nustatytos faktinėms aplinkybės dėl apgaulingos UAB ( - ) buhalterinės apskaitos, PVM sąskaitų faktūrų klastojimo faktai, visų nuteistųjų bendravimo su komerciniais partneriais Vokietijoje aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi nuteistieji žinojo tiek apie UAB ( - ) priklausančių piniginių lėšų pervedimą į ofšorinių kompanijų „A.C.G.L.“ ir „P.G.L.“ sąskaitas, tiek apie jų neteisėtą išgryninimą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad tokios neteisėtos veikos tikslas buvo neteisėtai ir neatlygintinai užvaldyti svetimą, UAB ( - ) priklausantį turtą – pinigines lėšas ir toks tikslas bendrais nuteistųjų veiksmais buvo pasiektas. Dėl tokios neteisėtos veikos UAB ( - ) buvo padaryta didelė – 2 405 380,97 Lt žala.

181Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sprendžia, kad byloje pakanka BPK nustatyta tvarka gautų įrodymų iš skirtingų šaltinių leidžiančių daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą, kad R. J., veikdamas kaip vykdytojas, o V. J. ir R. A., kaip padėjėjai, pasisavino didelės vertės UAB ( - ) turtą – pinigines lėšas –

1822 405 380,97 litų, tuo padarydami didelę žalą UAB ( - ). Pagal byloje nustatytos faktines aplinkybes R. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o R. A. ir V. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

183Dėl didelės vertės UAB ( - ) turto išvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis)

184Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o V. J. ir R. A. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, už tai, kad R. J., dirbamas bendrovės direktoriaus ir kasininko pareigose ir savo pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti jo žinioje esančiomis UAB ( - ) piniginėmis lėšomis, padedant bendrovėje vadybininkų pareigose dirbantiems V. J. ir R. A., laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. vasario 28 d., veikdami kartu, iššvaistė didelės vertės svetimą UAB ( - ) turtą – pinigus 673762,73 Lt. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. A. ir V. J. padėjimas R. J. išvaistyti UAB ( - ) turtą, pasireiškė duodant nurodymus Vokietijos firmos ( - ) atstovei J. V. ir firmos ( - ) savininkui W. K. dalį piniginių lėšų už UAB ( - ) parduotą metalo laužą pervesti ne į UAB ( - ) sąskaitą, o į lengvatinio apmokestinimo kompanijos „A. G. L.“ banko sąskaitą.

185Visi apeliantai teigia, kad nuteistieji šios nusikalstamos veikos nepadarė ir byloje nėra jokių objektyvių ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių jų kaltės įrodymų. Tokius teiginius apeliantai argumentuoja tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistuosius siejo kokie nors ryšiai su įmone „A.G.L.“ ir kad šiai įmonei perversti pinigai priklausė UAB ( - ), byloje neapklaustas įmonės „A. G. L.“ atstovas D. J. ir Vokietijos įmonių ( - ) atstovai.

186Apeliantų teiginiai prieštarauja bylos medžiagai, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

187BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo turto iššvaistymo dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Svetimas turtas – tai kaltininkui patikėti ar jo žinioje esantys jam nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims . Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Būtinasis turto iššvaistymo požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala. Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Pažymėtina, kad turto ar turtinės teisės išvaistymo atveju kaltininkas gali ir neturėti naudos. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto išvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007; 2K-210/2012; 2K-208/2013; 2K-7-234-942/2015).

188Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų kaltumas bendrininkaujant įvykdžius didelės vertės UAB ( - ) turto išvaistymą įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma.

189Minėta, kad šioje byloje pagrindinis įrodymas, patvirtinantis, kad UAB ( - ) ūkinė finansinė veikla, už kurią bendrovėje atsakingas direktorius R. J., buvo vykdoma pažeidžiant įstatymus yra 2011-12-16 Specialisto išvada dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialistės, atlikusios UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, naudodamos kryžminio dokumentų tikrinimo ir dokumentų lyginimo metodus, nustatė, kad 2005–2006 m. bendrovės ( - ) buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityta - 5 063 234 Lt pajamų už parduotą metalo laužą ir 3 100 440 Lt faktinių įplaukų, gautų iš ( - ). Specialistėms tiriant UAB ( - ) ir jos komercinių partnerių Vokietijoje atsiskaitymus už prekes, nustatyta, kad Vokietijos firmos ( - ) su UAB ( - ) už pateiktą metalo laužą atsiskaitė ne tik pervesdami pinigus į UAB ( - ) sąskaitą, bet ir į ofšorinių kompanijų, tarp kurių yra ir „A.G.L.“, sąskaitas. Tokias aplinkybes specialistai nustatė, įvertinę UAB ( - ) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, Vokietijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktus dokumentus, krovinio gabenimo važtaraščius, Vokietijos firmų prekių dokumentus „Gutschrift“ (išvertus - „įrašas į kreditą“) ir bankų pateiktus duomenis ir išrašus apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose. Pirmosios instancijos teisme apklaustos UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios ir 2011-12-16 Specialisto išvadą pateikusios specialistės D. S. ir D. K. patvirtino Specialisto išvadoje nurodytus tyrimo rezultatus ir pagal savo kompetenciją davė išsamius paaiškinimus apie tyrimo metu naudotus duomenis ir tyrimo metodus, gautus skaičiavimo rezultatus ir jų pagrindu padarytas išvadas. Minėta, kad abejoti specialisčių kompetencija, jų naudotais tyrimo metodais bei jų pateikta Specialisto išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

190Specialistės nustatė, kad laikotarpyje nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. vasario 28 d. Vokietijos įmonės ( - ) už UAB ( - ) pateiktas prekes (metalo laužą) atsiskaitė pervesdamos pinigus į ,,A.G.L.“ sąskaitą Nr. ( - ). Nustatyta, kad į minėtą banko sąskaitą Vokietijos įmonė ( - ) padarė du pavedimus: 2005-12-08 pagal UAB ( - ) sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00076 pervedė 34 387,50 € (118 733,16 Lt) ir 2006-02-28 pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 0093 – 79 320,50 € (273 274,99 Lt), viso 392 008,15 Lt. Įmonė ( - ) į ofšorinės kompanijos ,,A.G.L.“ sąskaitą padarė tris pavedimus: 2005-11-30 pervedė 18 956,80 € (65 400,96 Lt) pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00075; 2005-12-08 – 13 630,60 € (46929,29 Lt) pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00072 ir 2005-12-14 – 49 108,50 € (169 424,33 Lt) pagal sąskaitą faktūrą Nr. ATM 00079, viso pervedė 281754,58 Lt. Taigi laikotarpyje nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. vasario 28 d. Vokietijos įmonės ( - ) pervedė į ,,A. G. LTD“ sąskaitą iš viso 673 762,73 Lt priklausančių UAB ( - ) už šios bendrovės jiems pateiktą metalo laužą. Į ofšorinės kompanijos ,,A.G.L.“ sąskaitą pervesti pinigai UAB ( - ) jokia forma grąžinti nebuvo, dėl to UAB ( - ) negavo jai priklausančių pajamų.

191UAB ( - ) ūkinės finansinės veikos tyrimo metu buvo nustatyta, kad ,,A.G.L.“ registruota P., sąskaitą ( - ) filiale Nr. ( - ) atidarė įgaliotas firmos įgaliotas asmuo Didžiosios Britanijos pilietis D.J.. Sąskaita buvo tvarkoma internetu. Siekiant apklausti teisme Didžiosios Britanijos pilietį D.J. buvo bandoma nustatyti jo gyvenamąją vietą, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių vadyba iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro gavo atsakymą, kad tikrinimui pateiktas pasas buvo išduotas šioje šalyje pil. G.D.J., gim. ( - ), nurodoma, kad šis dokumentas buvo pamestas, taip pat kad Jungtinės Karalystės pareigūnai neturi šio asmens fotonuotraukos iš šio paso, Lietuvos Respublikos institucijų pateiktų duomenų minėto asmens gyvenamajai vietai nustatyti duomenų nepakanka (30 t. 12, 144 b. l.).

192Specialisto išvadoje nustatyta ir detaliai nurodyta, kas, kada ir kokiu būdu išgrynino Vokietijos įmonių ( - ) pervestus pinigus į ,,A.G.L.“ sąskaitą už UAB ( - ) pateiktas prekes. Tarp Specialisto išvadoje nurodytų, pinigus išgryninusių asmenų ir nuteistųjų jokių sąsajų byloje nenustatyta. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad pinigai, išgryninti iš ,,A.G.L.“ sąskaitos, priklausė UAB ( - ), o jais disponuoti savo pareigų pagrindu turėjo teisę UAB ( - ) direktorius R. J..

193Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodymus Vokietijos įmonių ( - ) atstovams pervesti dalį piniginių lėšų už UAB ( - ) parduotą metalo laužą ne į UAB ( - ) sąskaitą, o ofšorinių kompanijų, tarp jų ir į ,,A.G.L.“, sąskaitas davė UAB ( - ) vadybininkai R. A. ir V. J.. Tokie nuteistųjų R. A. ir V.J. veiksmai yra įrodyti byloje surinktų ir teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, kuri šiame procesiniame sprendime buvo išanalizuota, aptariant UAB ( - ) turto pasisavinimo aplinkybes. Kadangi nuteistųjų R. A. ir V. J. veiksmai, duodant nurodymus Vokietijos įmonių ( - ) atstovams dėl dalies piniginių lėšų už UAB ( - ) metalo laužą į ofšorinę kompaniją ,,A.G.L.“, reiškėsi tuo pačiu būdu, kaip ir duodant nurodymus pervesti UAB ( - ) dalį pinigų į ofšorines kompanijas „A.C.G.L.“ ir „P.G.L.“, teisėjų kolegija dar kartą nekartodama šiame procesiniame sprendime aptartų teismo nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų iš skirtingų šaltinių leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad UAB ( - ) vadybininkai padėjo UAB ( - ) direktoriui R. J. išvaistyti jo žinioje buvusį UAB ( - ) didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 673 762,73 Lt, tuo padarydami didelę žalą UAB ( - ). Byloje nustatyti nuteistųjų objektyviai atlikti veiksmai liudija, kad visi nuteistieji veikė tiesioginės tyčios forma.

194Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes R. J. pagrįstai nuteistas už svetimo turto išvaistymą ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o R. A. ir V. J. pagrįstai nuteisti už padėjimą išvaistyti svetimą turtą ir jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

195Dėl BK 95 straipsnio taikymo

196Apeliantas nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad R. J. pagal BK 222 straipsnio 2 dalį privalėjo taikyti nuosprendžio senaties terminą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, ir tai prašoma padaryti apeliacinės instancijos teismo.

197Toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

198Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

199BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

200Nagrinėjamoje byloje R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymo laikas yra 2006 m. lapkričio 27 d. Šio nusikalstamo padarymo metu galiojusi BK 95straipsnio redakcija (galiojo nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) už apysunkį nusikaltimą numatė aštuonerių metų (1 dalies 1 punkto c papunktis) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus (vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus, todėl, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, netaikytini). Aptariamu atveju aštuonerių metų senatis už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą baigiasi 2014 m. lapkričio 27 d. Šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo R. J. priimtas 2014 m. lapkričio 4 d., taigi dėl apysunkio nusikaltimo – apgaulingos buhalterinės apskaitos (BK 222 straipsnio 1 dalis) nesuėjus aštuonerių metų senačiai. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas R. J. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos taikyti BK 95 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. redakcija) nuostatas ir dėl šios nusikalstamos veikos nutraukti bylą.

201Dėl paskirtų bausmių

202Nuteistųjų R. A. ir V. J. gynėjai apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo R. A. ir V. J. paskirtų bausmių rūšies ir dydžių, taip pat galutinės subendrintos bausmės dydžių bei bausmės skyrimo motyvų neginčija.

203Paskirtų bausmių rūšies ir dydžių už atskiras nusikalstamas veikas bei bausmės skyrimo motyvų neginčija ir nuteistojo R. J. gynėjas, tačiau apeliantas nesutinka su nuteistajam R. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu. Apeliantas teigia, kad teismas, paskirdamas R. J. subendrintą 350 MGL dydžio baudą, pažeidė BK įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, nes R. J. inkriminuojamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcijoje buvo nustatytas maksimalus baudos dydis, lygus 300 MGL.

204Šis apelianto skundo teiginys yra pagrįstas, todėl skundžiamas teismo nuosprendis dėl nuteistajam R. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

205Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. J., R. A. ir V. J. už kiekvieną jų padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl bausmių skyrimo, jų nekartoja.

206Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. A. ir V. J. paskyrė teisingas galutines subendrintas bausmes, tačiau teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. J., pažeidė BK 63 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nuteistajam R. J. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Todėl nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas teismo nuosprendis R. J. nuteisimo dalyje keistinas.

207Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą: už dviejų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir už vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. R. J. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio (Bauda) 3 dalies redakcijoje už apysunkį nusikaltimą buvo nustatytas maksimalus baudos dydis 200 MGL, o už sunkų nusikaltimą - 300 MGL dydžio bauda.

208Nagrinėjamoje byloje nuteistajam R. J. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą teismo nuosprendžiu buvo paskirtas maksimalus BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos baudos dydis – 300 MGL. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam R. J. paskirtas bausmes už tris nusikalstamas veikas (BK 183 straipsnio 2 dalis, 184 straipsnio 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis), taikė BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas, ir R. J. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL dydžio baudą. Tokia nuteistajam R. J. paskirta subendrinta bausmė neatitinka BK 63 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

209BK 63 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, galutinė bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

210Minėta, kad R. J. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje maksimalus baudos dydis už sunkų nusikaltimą buvo iki 300 MGL, todėl subendrintos bausmės rūšies (baudos) dydis negalėjo viršyti 300 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam R. J. galutinę subendrintą bausmę, viršijančią 300 MGL dydį, pažeidė BK 63 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir R. J. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, dėl to šioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

211Dėl civilinio ieškinio

212Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas ir dėl jos kilusi žala. BPK 115 straipsnis (civilinio ieškinio išsprendimas) nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

213Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 836 576,00 Lt žalos išieškojimo į valstybės biudžetą (27 t. 6-9 b. l.).

214Pirmosios instancijos teismas Panevėžio AVMI civilinį ieškinį patenkino ir solidariai iš nuteistųjų R. J., R. A. ir V. J. priteisė Panevėžio AVMI 836 576 Lt (242 289,19 Eur) turtinei žalai atlyginti.

215Visi apeliantai teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra netinkamai išspęstas civilinio ieškinio klausimas. Visuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodęs, kad ieškinio suma apskaičiuojama nuo nusikalstama veika gautų pajamų – 2 405 380,97 Lt, iš nuteistųjų priteisė ieškinio sumą, paskaičiuotą nuo dvigubai didesnių, nei civiliniame ieškinyje nurodytų pajamų. Be to, nuteistųjų R. A. ir V. J. gynėjai nurodo, kad civilinis ieškovas Panevėžio AVMI civiliniame ieškinyje nurodė tik vieną civilinį atsakovą - R. J., o R. A. ir V. J. nėra pripažinti byloje civiliniais atsakovais, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai civilinį ieškinį priteisė solidariai iš visų nuteistųjų.

216Apeliantų teiginiai dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai.

217Nagrinėjamoje byloje Panevėžio AVMI pareikštas civilinis ieškinys, susijęs su nuteitųjų bendrai įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, t.y. apgaulingu UAB ( - ) apskaitos tvarkymu. Iš byloje pareikšto Panevėžio AVMI atstovo ieškinio turinio matyti, kad civilinio ieškinio dydis yra 836 576 Lt (759 030 Lt pelno mokesčio, 3 033 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programoms finansuoti, 74 513 Lt laikinojo socialinio mokesčio) ir jis apskaičiuotas nuo 2005-2006 m. UAB ( - ) gauto, tačiau nedeklaruoto, apmokestinamojo pelno, kuris, kaip nustatyta 2011-12-16 Specialisto išvadoje Nr. 5-5/109/SI-2, sudaro 5 060 201 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, nurodydamas, kad civilinio ieškinio sumą apskaičiuota nuo visų iš nusikalstamos veikos gautų pajamų, t.y. nuo 2 405 380,97 Lt sumos, padarė techninę klaidą.

218Panevėžio AVMI pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma valstybės biudžetui padarytą žalą išieškoti iš įtariamojo R. J.. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ir nustatęs, kad turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta bendrais R. J., R. A. ir V. J. nusikalstamais veiksmais taikė solidariosios atsakomybės principą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

219Visų pirma, atsakant į apeliantų nuteistųjų R. A. ir V. J. gynėjų argumentus dėl nuteistųjų R. A. ir V. J. nepripažinimo civiliniais atsakovais, pažymėtina, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Tokiu atveju, kai pats asmuo materialiai atsako už savo nusikalstama veika padarytą žalą, jis neturi būti pripažįstamas civiliniu atsakovu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–114/2008).

220Antra, pagal BK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinio ieškinio klausimą išsprendžia teismas, priimdamas nuosprendį. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai. Be to, teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t.y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015).

221Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J., R. A. ir V. J. kartu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, žala valstybei buvo padaryta visų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iš jų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais) ir atsirado kaip visų nuteistųjų veiksmų padarinys, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Panevėžio AVMI pareikštą civilinį ieškinį priteisė solidariai iš visų nuteistųjų.

222Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

223Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, taikė 1 568 804,97 Lt vertės turto konfiskavimą, šią sumą išieškant iš nuteistojo R. J..

224Nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Tokį teiginį apeliantas argumentuoja tuo, kad byloje nenustatyta, kad R. J. neteisėtai įgijo UAB ( - ) turtą.

225Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. pagrįstai nuteistas už svetimo turto pasisavinimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo teiginiai dėl neteisėto ir nepagrįsto BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.

226Šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo nebuvo galima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

227Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl neteisėto UAB ( - ) turto užvaldymo nepareikštas ir nenustatyta, kad užvaldytas turtas būtų grąžintas UAB ( - ), tačiau nustatyta, jog nusikaltimą padaręs R. J. nusikalstamu būdu įgijo UAB ( - ) grynuosius pinigus – 2 405 380,97 Lt, taigi taip neteisėtai praturtėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pareikšto Panevėžio AVMI civilinio ieškinio dydį bei protingumo ir teisingumo principus, konfiskuotino turto vertę sumažino iki 1 568 804,97 Lt. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatydamas konfiskuotino turto vertę ir atitinkamai nustatydamas jo išieškojimą iš R. J., BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

228Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

229Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti:

230R. J. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 7 dalimi, ir R. J. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL (10 860,75 Eur) dydžio baudą.

231Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

232Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Mariaus Endzino ir nuteistojo V. J. gynėjo advokato Evaldo Rapolo apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. J. nuteistas:... 3. –... 4. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222... 5. –... 6. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 250... 7. –... 8. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 300... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 10. R. A. nuteistas: