Byla 2-475/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3663-605/2009 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai UAB ,,Šeba“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, atmestas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas S. S. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2009-10-02 RUAB „Šeba“ kreditorių susirinkimo nutarimą išrinkti RUAB „Šeba“ kreditorių komitetą, susidedantį iš penkių narių: AB DnB nord BANKO, Danske BANK A/S Lietuvos filialo, G. V., darbuotojų atstovo, Kauno apskrities VMI; nutarimą suteikti kreditorių komitetui visas kreditorių susirinkimo teises, numatytas Įmonių restruktūrizavimo įstatyme; nutarimą dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo perduoti svarstyti kreditorių komitetui; nutarimą patvirtinti kreditorių sušaukimo tvarką; taip pat panaikinti 2009-11-03 RUAB „Šeba“ kreditorių komiteto nutarimą patvirtinti patikslintą ir papildytą RUAB „Šeba“ kreditorių komiteto darbo reglamentą. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti 2009-10-02 RUAB „Šeba“ kreditorių susirinkimo nutarimu išrinktam kreditorių komitetui vykdyti kreditorių komiteto posėdžius ir priimti kreditorių komiteto nutarimus. Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, kreditorių komiteto išrinkimas ir priimti nutarimai būtų pripažinti neteisėtais, dėl to yra būtina uždrausti komitetui priiminėti galimai neteisėtus nutarimus.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad įvertinus ieškovo nurodytus argumentus, tenkinti prašymo nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas būdamas RUAB „Šeba“ kreditoriumi turi teisę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje ir tokiu būdu ginti savo teises ir interesus.

5Ieškovas S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė prašymo atmetimo motyvų. Teismas neįvertino, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, RUAB „Šeba“ kreditorių komitetas, dėl kurio išrinkimo teisėtumo pareikštas ieškinys, gali toliau priiminėti nutarimus visų kreditorių vardu. Tenkinus reikalavimus, priimti nutarimai bus pripažinti neteisėtais. Priimant neteisėtus nutarimus, bus vilkinama restruktūrizavimo byla. Netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, teismas neužtikrino, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

6Restruktūrizuojamos UAB ,,Šeba“ administracijos vadovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skunda, nurodė, kad su skundo argumentais sutinka ir prašo jį patenkinti.

7Atskirasis skundas netenkinamas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

10Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas pareikštu ieškiniu ginčija RUAB „Šeba“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais buvo išrinktas kreditorių komitetas, jam suteiktos kreditorių susirinkimo teisės, patvirtintas darbo reglamentas bei kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka.

11Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas, tačiau ieškinyje apeliantas, kurio kreditinis reikalavimas sudaro mažiau nei 0,03 proc. nenurodė, kokios jo kaip kreditoriaus teisės buvo pažeistos kreditorių susirinkimui nutarus išrinkti kreditorių komitetą ir išsprendus kitus su komiteto veikla susijusius klausimus. Duomenų apie kitų kreditorių, kurių yra virš 250, pareikštus reikalavimus dėl komiteto išrinkimo nuginčijimo, byloje nėra. Taigi, neįvardinęs pažeistų teisių ar teisėtų interesų, ieškovas kaip minėta ginčija tik tuos nutarimus kurie susiję su komiteto išrinkimu, kreditorių susirinkimo teisių suteikimu, darbo reglamento patvirtinimu. Kitų komiteto nutarimų susijusių su restruktūrizuojama įmone ir galinčių turėti įtakos ieškovo teisėtiems interesams, apeliantas neginčija, tačiau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti RUAB „Šeba“ kreditorių komitetui vykdyti posėdžius ir priimti nutarimus.

12Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002). Kaip minėta apeliantas ieškinyje neįvardino pažeistų teisių ar teisėtų interesų, kuriuos siekia apginti, tačiau prašo uždrausti komitetui priimti nutarimus, kurie tik vieno, turinčio labai mažą reikalavimų dalį, kreditoriaus teigimu, gali būti ginčijami ateityje, išnagrinėjus pareikštą ieškinį. Tenkinus tokį apelianto prašymą ir sustabdžius komiteto veiklą, tuo pačiu būtų sustabdyta restruktūrizavimo eiga. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeistų ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.).

13Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovo prašoma priemonė nėra susijusi su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, jog dėl kreditorių komiteto vykdomų jam priskirtų funkcijų nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, jei būtų pripažintas neteisėtu komiteto išrinkimas, juolab, kad tokio pobūdžio teismo sprendimai priverstinio vykdymo nereikalauja.

14Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).

15Įstatymas numato, kad teismo nutartyje turi būti išdėstomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo motyvai nėra labai išsamūs, tačiau įvertinus tai, kad klausimas išspręstas teisingai, toks procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.