Byla 2A-735-603/2015
Dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Danske Bank A/s Lietuvos filialas ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, trečiasis asmuo J. G., dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas A. G. ieškiniu atsakovams Danske Bank A/s Lietuvos filialas ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašo teismo pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. ( - ), sudarytos tarp ieškovo A. G. ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo, nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad ieškovas 2008-11-11 sudarė su banku kredito sutartį Nr. ( - ) ir gavus 202 700 eurų kreditą, ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), Klaipėdoje. 2010-01-18 ir 2010-02-12 bankas išsiuntė ieškovui pranešimus dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriuose pažymima, kad jis nesilaikė kredito sutarties sąlygų. 2010-02-12 skola bankui sudarė 2 337,90 eurų, kurią ieškovas, banko reikalavimu, turėjo sumokėti iki 2010-03-15. Nepaisydamas ieškovo laikinų finansinių sunkumų, atsakovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėti draudimo išmoką. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką bankas su draudiku sudarė reikalavimo perleidimo sutartį į ieškovo skolą. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu turi finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl siekdamas apginti savo teisėtus interesus bei neprarasti brangaus įkeisto turto, prašo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Mano, kad bankas, nutraukdamas sutartį, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir ją nutraukė nesant esminio sutarties pažeidimo. Kadangi jis mokėjimus uždelsė tik kelis mėnesius, atsižvelgiant į sutarties terminą (30 metų) laiko, kad sutarties nutraukimas yra neproporcingas banko teisių gynimas. Be to, pradelsto įsiskolinimo suma sudarė 1,15 proc. bendros kredito sumos.

5Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal šalių sutartas kredito sutarties sąlygas atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Pažymėjo, kad ieškovo vėlavimai vykdyti finansinius įsipareigojimus sudarė nemažą sumą; pradelsimo laikotarpis ilgesnis nei 2 mėnesiai. Nurodė, kad ieškovui buvo siųsti priminimai dėl skolos nesumokėjimo ir nustatytas terminas skolai sumokėti, tačiau ieškovas to nepadarė. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas bei paskirtį, ieškovo sutarties nevykdymas keletą metų pažeistų atsakovo teisėtus interesus.

6Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu taip pat nesutinka. Nurodė, kad atsakovas draudžia Lietuvoje įregistruotų bankų ar kitų kredito įstaigų teikiamus būsto kreditus, skirtus būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ir pan. Įmonė, draudžiamojo įvykio atveju išmoka bankui draudimo išmoką, perimdama banko turimą reikalavimą į hipoteką įkeistą nekilnojamąjį turtą. Mano, kad ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju ieškovas turėtų pateikti įrodymus, kad nuo pirmojo pradelsto mokėjimo dienos (2009 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo priėmimo jis faktiškai gebėtų sumokėti bankui pagal mokėjimo grafiką priklausančią kredito sumą kartu su palūkanomis bei delspinigiais. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas neginčija tarp atsakovų sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo. Mano, kad atsakovas šioje byloje netinkamas.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog A. G. ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2008 m. lapkričio 11 d. sudarė kredito sutartį Nr. ( - ). Bankas ieškovui siuntė 2009-06-25, 2009-09-03, 2009-11-04, 2009-12-04, 2010-02-12, 2010-03-17 įspėjimus dėl sutarties nevykdymo bei galimo sutarties vienašališko nutraukimo.

8Teismas konstatavo, kad sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Jeigu asmens valia sudaryti sutartį dėl priežasčių, nustatytų įstatymuose, neteisingai išreiškiama, tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais. Ieškovo teigimu, jis yra vartotojas ir prašo taikyti jo teisių įstatyminę apsaugą. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis – prekių ir paslaugų įsigijimo sutartis su pardavėju ar paslaugų teikėju, sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Šiuo atveju įvertinus sutarties sąlygas bei sutarties paskirtį, teismas padarė išvadą, kad kredito sutartis yra vartojimo sutartis.

9Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). CK 6.188 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartotojo teisė teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas.

10Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovas nereiškė reikalavimo (bei abejonių), kad sudarytos kredito sutarties sąlygos yra nesąžiningos bei neprašė pripažinti jų negaliojančiomis. Kita vertus, teismas, ex officio įvertinęs sudarytos sutarties sąlygas mano, kad jos atitinka šalių interesus, nesuteikia nei vienai šaliai perdėto pranašumo, todėl laikytinos galiojančiomis bei jomis vadovaujamasi priimant šį sprendimą.

11Teismas, įvertinęs šalių rašytinius bei žodinius pasisakymus bei surinktą byloje medžiagą padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidė įstatyme bei sutartyje nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos ir sutarties šalių bendradarbiavimo principo (kaip nurodyta toliau). Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, ir kt.).

12Teismas pažymėjo, kad nors įstatymas ir suteikia galimybę šalims vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau toks sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to ir favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Vadinasi kiekvienu atveju reikia įvertinti šalių galimybes sutartį išsaugoti, nepagrįstai nesuvaržant kitos šalies teisės pasirinkti savo teisių gynimą – sutarties nutraukimą. Kita vertus sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.

13Nagrinėjamu bylos atveju, teismas įvertinęs surinktą medžiagą bei šalių pasisakymus, padarė išvadą, kad nėra ginčo dėl paskolos sutarties pažeidimo fakto ieškovui sutartinius įsipareigojimus vykdžius netinkamai, vėlavus mokėti (nemokėjus) paskolos grąžinimo įmokų ir palūkanų (ieškovas neneigia netinkamo sutarties vykdymo fakto). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais visais teisių gynimo būdais. Minėta, jog sutarties nutraukimas nors ir kraštutinis, tačiau taip pat vienas iš teisių gynimo būdų.

14Atsižvelgiant į ieškinio motyvus teismas pažymėjo, kad atsakovas teisę vienašališkai nutraukti sutartį turėjo ne tik esant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Taigi nustačius, kad sutarties nutraukimo metu egzistavo sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai, kuriais remiantis sutartis ir buvo nutraukta, nutraukimo teisėtumui konstatuoti nėra reikšmingi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio sutarties pažeidimo požymiai. Teismo vertinimu, esant įstatyme ar sutartyje nustatytam pagrindui (CK 6.217 straipsnio 3, 5 dalys, paskolos sutarties 10 dalies papunkčiai), atsakovas turėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą – vienašalį sutarties nutraukimą.

15Teismas nustatė, kad pagal kredito sutarties nuostatas (konkrečiai 9.1.1.2 papunktį) ieškovas turėjo pareigą raštu informuoti banką apie susidariusią sunkią finansinę padėtį, jos pobūdį bei numatomą išeitį ir numatomus atsiskaitymų uždelsimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokios padėties susidarymo.

16Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

17Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi privalo veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012). Šiuo atveju teismui būtent ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų vykdęs savo pareigą raštu informuoti banką apie kilusius finansinius sunkumus.

18Nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad pats ieškovas nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, todėl, be kitų, jam tenka ir dėl šio principo nesilaikymo kilusios pasekmės – t. y. vienašališkas sutarties nutraukimas.

19Kita vertus, sprendimui priimti yra svarbi ir kitos teismo nustatytos faktinės aplinkybės (iš esmės neginčijamas netinkamas bei nesavalaikis ieškovo prievolės atsakovui vykdymo faktas, vėluojant mokėti paskolos grąžinimo įmokas arba visiškas jų mokėjimo nutraukimas, atsakovo raštų siuntimas apie pavėluotą skolos mokėjimą ir t.t.). Teismas, atsižvelgiant kas aukščiau išdėstyta, padarė išvadą, jog atsakovas vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą, siekė išsaugoti sutartinius santykius, o sutartį nutraukė esant teisėtam ir šalių aptartam pagrindui, nepažeisdamas sutartyje numatytos tokio veiksmo atlikimo tvarkos ir įstatymo reikalavimų.

20Šiuo atveju, nors atsižvelgiant į susidariusią skolą formaliai ir atskirai nuo bylos aplinkybių, galėtų būti pripažinta, kad tai yra nedidelis pažeidimas pagal bendrą kredito sumą, kita vertus, atsakovui nebendradarbiaujant su banku, neieškant išeities iš susidariusios padėties bankas pagrįstai galėjo daryti išvadą, kad ieškovo pareigos mokėti įmokas bei palūkanas sutartyje numatytu laiku ir terminais yra esminis sutarties pažeidimas ir neturėti pagrindo manyti, kad ateityje ieškovas sutartį vykdys tinkamai bei laiku.

21Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad banko nutraukta sutartis buvo nesant esminio sutarties pažeidimo, nes nebuvo galima konstatuoti esant CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų sąlygų, kurioms esant sutartis gali būti vienašališkai nutraukta. Tai yra, negalima pripažinti, jog vien dėl to, kad prievolė kreditoriui nebuvo įvykdyta du mėnesius, kai bendras kredito grąžinimo terminas bankui pagal sutartį sudarė net 30 metų. Kreditoriaus teisėti interesai nebuvo iš esmės pažeisti ir bankas turėjo pagrindą manyti, jog ieškovui suteiktas kreditas jam nebus sugrąžintas. Pažymi, kad bendra ieškovui suteikta kredito suma sudarė 202 700 eurų, tuo tarpu banko deklaruojamas įsiskolinimas vienašališko kredito sutarties nutraukimo metu – vos 2337,90 eurų. Tai akivaizdu, kad nutraukdamas sutartį bankas nesąžiningai pasinaudojo ieškovui susiklosčiusia nepalankia finansine situacija, tačiau ne siekė apginti savo pažeistus teisėtus interesus.

22Šiuo atveju priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.217 str., reglamentuojančiu vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau rėmėsi kredito sutartyje įtvirtintais vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais, kurie šiuo atveju prieštarauja kaip vartotojo teisėtiems interesams.

23Teismas neįvertino ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog šiuo metu ieškovas turi finansines galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl kredito sutarties atnaujinimas, kredito sutarties vienašališką nutraukimą pripažinus negaliojančiu, nepažeistų kreditoriaus teisių, tačiau atkurtų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

24Atsakovas Danske Bank A/s Lietuvos filialas atsiliepimu prašo apeliacinį sundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kredito sutartį traktatavo kaip vartojimo, nes ieškovas pirkdamas butą veikė kaip verslininkas. Pažymi, kad nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, ber ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma.

25Atsakovas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bendrovė nedalyvavo sudarant, vykdant bei nutraukiant kredito sutartį, todėl pats kredito sutarties nutraukimo ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp ieškovo ir banko. Bendrovės turimais duomenimis, kredito sutartis buvo nutraukta tinkamai.

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28Kilusio ginčo esmė – teisės normų, reglamentuojančių sutarčių nutraukimą, taikymas, įrodymų tyrimo ir vertinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

29Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

30Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012)

31Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškovo A. G. ir atsakovo Danske Bank A/s Lietuvos filialas sudarytos Kredito sutarties 10.1.1 ir 10.2 p. bankas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai kredito gavėjui negrąžinant bent kokios pagal kredito sutartį mokėtinos sumos šioje sutartyje nustatytu terminu ir neištaiso pažeidimo per 20 kalendorinių dienų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki kredito sutarties nutraukimo 2010-03-20 apeliantas nuo 2009 m. birželio mėn. bankui sutartyje nustatytais terminais įmokų kreditui grąžinti, palūkanų (b. l. 50 - 56).

32Nustačius šias aplinkybes, laikytina, kad atsakovas taip šalims susitarus, formaliai turėjo teisę, laikydamasis šalių sutartos tvarkos, vienašališkai nutraukti sutartį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, kuriems esant kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nėra pagrindo vertinti atsakovo Danske Bank A/s Lietuvos filialas veiksmų teisėtumo nutraukiant sutartį vadovaujantis bendraisiais esminio sutarties pažeidimo pagrindais numatytais CK 6.217 straipsnio 2 dalyje.

33Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

34Kaip minėta, apeliantas įmokų pagal kredito sutartį laiku nemokėjo nuo 2009 m. birželio mėn., kitų duomenų apie tai, kad prievolė būtų įvykdyta ar toliau vykdoma, byloje nėra. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog ieškovas (apeliantas) bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, todėl kolegija sprendžia, kad net jei ir būtų atnaujintas ginčo sutarties vykdymas, akivaizdu, jog apeliantas neturėtų finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus su banku. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, bankas iš esmės aštuonis mėnesius po to, kai ieškovas nustojo laiku mokėti įmokas, neinicijavo kredito sutarties nutraukimo, suteikė apeliantui pakankamai laiko svarstyti, ieškoti galimybių ir teikti bankui pasiūlymus, kaip jis ketina išspręsti finansinius sunkumus, su kuriais susidūrė. Duomenų, kad apeliantas šiuo klausimu bendradarbiavo su banku nėra. Taigi, darytina išvada, kad apeliantas nesiėmė jokių konkrečių ir rezultatyvių veiksmų išsaugoti sutartį, iš kurių būtų matyti, jog apeliantas galės ne tik išmokėti įsiskolinimą, bet ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus.

35Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bendradarbiavimo principą bei nepagrįstai pripažino banko veiksmus pakankamais siekiant išsaugoti sutartį. Aukščiau aprašytos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bankas rodė suinteresuotumą tęsti šalių sutartinius santykius net po pranešimų, kuriais apeliantas buvo informuojamas, jog per nustatytą terminą nesumokėjus įsiskolinimo sutartis bus laikoma nutraukta, išsiuntimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas pats teikė bankui papildomus duomenis siekiant įvertinti apelianto galimybes išmokėti įsiskolinimą dalimis ar kitu būdu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas Danske Bank A/s Lietuvos filialas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, ėmėsi priemonių išsaugoti tarp šalių sudarytą kredito sutartį (CK 6.200 str. 1-2 d.).

36Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors atsižvelgiant į susidariusią skolą formaliai ir atskirai nuo bylos aplinkybių galėtų būti pripažinta, kad tai yra nežymus pažeidimas pagal bendrą kredito sumą, kita vertus, atsakovui nebendradarbiaujant su banku, neieškant išeities iš susidariusios padėties, bankas pagrįstai galėjo daryti išvadą, kad ieškovo (apelianto) pareigos mokėti įmokas ir palūkanas sutartyje numatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas ir neturėti pagrindo manyti, kad ateityje ieškovas sutartį vykdys tinkamai bei laiku.

37Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

38Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio. Įvertinus sutarties sąlygas, apelianto mokumo istoriją, matyti, jog šalys dėl visų sąlygų susitarė laisva valia, sąlygos buvo aptartos su apeliantu, apeliantas ne visada laiku vykdydavo sutartinius įsipareigojimus, todėl laikytina, kad šalių pasirašyta kredito sutartis neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

39Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

40Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir galutinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kas galėtų įtakoti skundžiamo teismo sprendimo pakeitimą ar jo panaikinimą. Neaptarti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti.

41Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas A. G. ieškiniu atsakovams Danske Bank A/s Lietuvos filialas ir UAB... 4. Nurodė, kad ieškovas 2008-11-11 sudarė su banku kredito sutartį Nr. ( - )... 5. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo su... 6. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas konstatavo, kad sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami... 9. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių... 10. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu... 11. Teismas, įvertinęs šalių rašytinius bei žodinius pasisakymus bei... 12. Teismas pažymėjo, kad nors įstatymas ir suteikia galimybę šalims... 13. Nagrinėjamu bylos atveju, teismas įvertinęs surinktą medžiagą bei šalių... 14. Atsižvelgiant į ieškinio motyvus teismas pažymėjo, kad atsakovas teisę... 15. Teismas nustatė, kad pagal kredito sutarties nuostatas (konkrečiai 9.1.1.2... 16. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 17. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi... 18. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad pats ieškovas nesilaikė... 19. Kita vertus, sprendimui priimti yra svarbi ir kitos teismo nustatytos faktinės... 20. Šiuo atveju, nors atsižvelgiant į susidariusią skolą formaliai ir atskirai... 21. Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės... 22. Šiuo atveju priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.217... 23. Teismas neįvertino ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog šiuo metu... 24. Atsakovas Danske Bank A/s Lietuvos filialas atsiliepimu prašo apeliacinį... 25. Atsakovas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 28. Kilusio ginčo esmė – teisės normų, reglamentuojančių sutarčių... 29. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutarties laisvės principas... 31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškovo A. G. ir atsakovo Danske Bank... 32. Nustačius šias aplinkybes, laikytina, kad atsakovas taip šalims susitarus,... 33. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 34. Kaip minėta, apeliantas įmokų pagal kredito sutartį laiku nemokėjo nuo... 35. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas... 36. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors atsižvelgiant į... 37. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų... 38. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo... 39. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 40. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentai... 41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti...