Byla 1A-281-594/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. (toliau – A. D.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip padaręs mažareikšmius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos), baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant L. G., dalyvaujant prokurorei R. R., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. bei jo gynėjai advokatei D. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. R. ir civilinio ieškovo ( - ) mokyklos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. (toliau – A. D.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip padaręs mažareikšmius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos), baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

2(Duomenys neskelbtini) mokyklos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. D. civiliniam ieškovui priteista 137,64 eurų turtinės žalos atlyginimui.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK 37 str. pagrindu už tai, kad 2009 m. sausio 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Kauno r., ( - ), ( - ) mokyklos patalpose, padarydamas rankraštinius įrašus 2008-2009 m. m. vidurinio ir pagrindinio ugdymo mokytojo dienynuose bei profesinio mokymo dienynuose, apie 2009 m. sausio 14 d. grupėms A11, SR4, V5 ir AE pravestų pamokų turinį ir temą, t. y. užpildęs minėtų dienynų grafas „Pamokos turinys“ ir „Pamokos turinys ir namų darbai“ bei įrašydamas minėtų grupių mokiniams pažymius ir „n“ raides, ir savo parašu patvirtindamas šiuos neteisingus duomenis, nors realiai šių pamokų nepravedė, nes tuo metu Šiaulių specialiojo ugdymo centre, ( - ), vykusiame vyresniųjų klasių pedagogų metodinės grupės susirinkime skaitė paskaitas „Stuburo stabilizavimo pratimai per kūno kultūros pamokas“ ir „Netaisyklingos laikysenos ypatumai ir korekcija kineziterapeutams, specialiesiems pedagogams“, tokiu būdu jis tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2008-2009 m. m. vidurinio ir pagrindinio ugdymo mokytojo dienynus bei profesinio mokymo dienynus, tai yra padarė mažareikšmį nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.,

5be to, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK 37 str. pagrindu už tai, kad 2009 m. sausio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Kauno r., ( - ), ( - ) mokyklos patalpose, padarydamas rankraštinius įrašus 2008-2009 m. m. vidurinio ugdymo mokytojo ir vidurinio ugdymo dienynuose, apie 2009 m. sausio 30 dieną grupėms A12, AK2 ir V5 pravestų pamokų turinį, t. y. užpildęs minėtų dienynų grafas „Pamokos turinys“ ir „Pamokos turinys ir namų darbai“ bei įrašydamas minėtų grupių mokiniams pažymius ir „n“ raides, ir savo parašu patvirtindamas šiuos neteisingus duomenis, nors realiai šių pamokų nepravedė, nes tuo metu Šilutės rajono pedagogų šventimo centre, ( - ), vedė gerosios darbo patirties seminarą „Stuburo stabilizavimo pratimai ir jų taikymo būdai kūno kultūros pamokoje“, tokiu būdu jis tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2008-2009 m. m. vidurinio ugdymo mokytojo ir vidurinio ugdymo dienynus, tai yra padarė mažareikšmį nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.,

6be to, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK 37 str. pagrindu ir už tai, kad 2010 m. vasario 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Kauno r., ( - ), ( - ) mokyklos patalpose, padarydamas rankraštinius įrašus 2009-2010 m. m. vidurinio ugdymo mokytojo, pagrindinio ugdymo bei profesinio mokymo dienynuose apie 2010 m. vasario 10 d. grupėms A13, A14, AES, AE1 V9, A12 ir SR5 pravestų pamokų turinį ir temą, t.y. užpildęs minėtų dienynų grafas „Pamokos turinys ir namų darbai“, „Temos pavadinimas“ ir Pamokos turinys“ bei įrašydamas minėtų grupių mokiniams pažymius ir „n“ raides, ir savo parašu patvirtindamas šiuos neteisingus duomenis, nors realiai šių pamokų nepravedė, nes tuo metu Jurbarko rajono ( - )pagrindinėje mokykloje, ( - ), Jurbarko r. vedė seminarą „Jėgos lavinimo pratimų su svarmenimis, svarsčiais, treniruokliais ir porose taikymas kūno kultūros pamokose“, tokiu būdu jis tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2009-2010 m. m. vidurinio ugdymo mokytojo ir pagrindinio ugdymo bei profesinio mokymo dienynus, tai yra padarė mažareikšmį nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.,

7be to, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK 37 str. pagrindu už tai, kad 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje – birželio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Kauno r., ( - ) - ( - ) mokyklos mokytojų kambaryje ir sporto salėje, mažiausiai per du kartus padarydamas rankraštinius įrašus 2010-2011 m. m. vidurinio ugdymo mokytojo dienyne apie laikotarpiu nuo 2011-02-22 iki 2011-03-31 grupių V8, A13, AE1 ir AS1 mokinių lankomumą ir gautus pažymius, tai yra įrašydamas 51 „n“ raidę ir 6 pažymius atgaline data, kuomet jis buvo nedarbingas ir pamokų nepravedė, tokiu būdu tyčia suklastojo tikrą dokumentą, tai yra padarė mažareikšmį nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

8Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė R. R. (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį dalyje dėl bylos nutraukimo ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, t.y. pripažinti A. D. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos) ir skirti jam už kiekvieną nusikalstamą veiką po 8 (mėnesius) laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. D. atžvilgiu taikyti LR ATPK 75 str. nuostatas, paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidedant 1 (vienerių) metų 6 (šašių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

9Prokurorės teigimu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek ir į subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. D. padarytus nusikaltimus mažareikšmiais, vertino vienintelį požymį – veikos padarinius, konstatuodamas, kad pastarojo veiksmais nebuvo sutrikdyta normali mokymo institucijos veikla, t.y. nebuvo padaryta žymi žala valstybei, dėl ko jo padarytos veikos, pasak teismo, nepavojingos. Tačiau nusikalstamos veikos pavojingumas – tai veikos požymis, reiškiantis, kad nusikalstama veika kėsinamasi į svarbias valstybės saugomas teisines vertybes, įtvirtintas LR BK 1 str. 1 d.. Tuo tarpu LR BK 300 str. teisės nuostatos saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, taip užtikrinant normalią ir teisingą dokumentų apyvartą.

10Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmuose trijuose kaltinimo epizoduose užfiksuotus nusikalstamus veiksmus A. D. atliko, siekdamas nuslėpti savo nebuvimą darbe bei gauti atlyginimą už darbą, kurio neatliko (t.y. už mokiniams nepravestas pamokas). Pažymima, kad A. D. už 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. sausio 30 d. buvo išmokėta po 150,13 litų darbo užmokesčio, o už 2010 m. vasario 10 d. -156,20 litų darbo užmokestis. Šį darbo užmokestį jis turėjo teisę gauti už atitinkamai kiekvieną dieną pravestas 7 pamokas. Tokiu būdu, jis, išvykęs iš darbo ir 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. sausio 30 d. bei 2010 m. vasario 10 d., nepravedęs pamokų, tačiau dokumentuose – dienynuose padaręs tikrovės neatitinkančius įrašus ir tuo patvirtinęs, kad dirbo, tyčia suklastojo dokumentus apie atliktą darbą – pamokų pravedimą mokykloje, taip, naudodamas apgaulę, suklaidino Vilkijos žemės ūkio mokyklą ir gavo darbo užmokestį už darbą, kurio neatliko, tokiais veiksmais juridiniam asmeniui – Vilkijos žemės ūkio mokyklai padarydamas turtinę žalą.

11Ketvirtajame kaltinimo epizode užfiksuotus nusikalstamus veiksmus, pasak prokurorės, A. D. atliko dėl asmeninių motyvų, siekdamas pakenkti Vilkijos žemės ūkio mokyklai, kadangi nustatyta, jog jo ir ( - ) mokyklos direktorės santykiai buvo konfliktiški. Kaip matyti iš 2012 m. sausio 30 d. Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorės D. R. pareiškimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171 ir 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-1513, mokykla analizuoja metų lankomumo pokyčius, rengia statistines ataskaitas, pagal kurias ne tik pati mokykla vertina dienynuose užfiksuotus pokyčius, bet ir yra vertinama išorinių vertintojų. Mokyklos lankomumo ir pažangumo pokyčiai yra svarbūs dėl galimybės ateityje vykdyti vidurinio ugdymo programas. Tuo tarpu dėl A. D. į dienynus surašyta 51 „n“ raidė, praleistų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokinius, padidėjo 0,4 karto.

12Prokurorės teigimu, svarbu ir tai, kad A. D. ( - ) mokyklos dienynus klastojo veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos sau. Be to, viso proceso metu jis neigė savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo, savo noru neatlygino civiliniam ieškovui – ( - ) mokyklai padarytos turtinės žalos.

13Vertinant A. D. neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad jo veiksmais buvo pažeisti ne tik ( - ) mokyklos interesai, bet ir šios mokyklos mokinių teisės ir interesai. Kadangi A. D. iš anksto neinformavo mokyklos vadovybės apie savo nebuvimą darbe 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. sausio 30 d. ir 2010 m. vasario 10 d., taip pažeisdamas nustatytą mokyklos vidaus tvarką, šiomis dienomis jo turimos pamokos nebuvo pakeistos kitomis, jų nepravedė kitas mokytojas, todėl mokiniams nebuvo pravestos pamokos, priklausančios pagal mokymo programą. Be to, A. D. suklastojo ( - ) mokyklos dokumentus – dienynus, kuriuose vedama mokomojo dalyko apskaita, kurios pagrindu mokiniams apskaičiuojamos ir išmokamos stipendijos, priklausančios nuo mokinio akademinių pasiekimų ir lankomumo. Tokiu būdu, A. D. neteisėtais veiksmais buvo pažeistos mokinių teisės į teisingą jų pasiekimų vertinimą ir lankomumą, dėl ko buvo pakirstas mokinių pasitikėjimas ( - ) mokykla.

14Civilinio ieškovo ( - ) mokyklos atstovė B. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – įvertinus mokyklai padarytą moralinę žalą bei A. D. padarytų nusikalstamų veiksmų pasikartojimą, paskirti jam baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią bausmę.

15Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino A. D. veiksmais mokyklai padarytos didelės neturtinės žalos, kuri yra nepalyginamai didesnė nei turtinė, dėl ko spręstina, jog civilinio ieškinio klausimai šioje baudžiamojoje byloje išspręsti netinkamai. Būtent ši aplinkybė, o būtent, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino mokyklai padarytos neturtinės žalos, įtakojo teismo sprendimą A. D. veiksmus pripažinti mažareikšmiais. Jo padarytų besikartojančių nusikaltimų skaičius, aplinkybės ir pasekmės, bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti duomenys įrodo, kad pripažinti pastarojo veiksmus mažareikšmiais ir tokiu būdu atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra jokio teisinio pagrindo.

16Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas A. D. padarytus nusikaltimus pripažindamas mažareikšmiais, visiškai neatsižvelgė į tai, kad net keturi analogiški nusikaltimai padaryti ugdymo įstaigoje, suklastoti pagrindiniai mokinių lankomumą ir pažangumą registruojantys dokumentai ir toks tyčinis dokumentų klastojimas pakirto jaunų žmonių pasitikėjimą šia ugdymo įstaiga. Neatsižvelgė į tai, kad toks A. D. nusikaltimas leido susidaryti įspūdį, kad švietimo įstaigoje yra visiškas chaosas ir nuo moksleivių elgesio ar pastangų ruošiantis pamokoms visiškai niekas nepriklauso. Tai, civilinio ieškovo teigimu, yra esminė žala šiems teisiniams gėriams, pačios mokyklos autoritetui, pedagogų pastangoms ugdyti visavertį, pasitikintį savo valstybe ir jos institucijomis pilietį.

17Analogiškus argumentus, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškovas Vilkijos žemės ūkio mokykla, atstovaujamas B. K., pateikė ir atsikirtimuose į prokurorės apeliacinį skundą.

18Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė R. R. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

19Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. D. bei jo gynėja advokatė D. J. prašė apeliacinius skundus atmesti.

20Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. R. ir civilinio ieškovo ( - ) mokyklos apeliaciniai skundai atmetami.

21Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 305 str. 1 d. reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos LR BPK 20 str. Šio straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos LR BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

22LR BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamo straipsnio dispozicijoje įtvirtinto nusikaltimo dalykas gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Šioje LR BK 300 str. dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš LR BK 300 str. 1 d. dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

23Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų LR BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus LR BK 300 str. 1 d. kontekste, konstatavo, kad A. D. padarė tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus 2008-2009 m., 2009-2010 m. ir 2010-2011 m. vidurinio ir pagrindinio ugdymo mokytojo dienynuose bei profesinio mokymo dienynuose, patvirtino šiuos neteisingus duomenis savo parašu, tokiu būdu tyčia suklastodamas tikrus dokumentus, t. y. padarydamas nusikalstamas veikas, įtvirtintas LR BK 300 str. 1 d.. Šiai išvadai neprieštarauja ir apeliacinius skundus pateikę prokurorė bei civilinis ieškovas, tuo tarpu nuteistojo skundas dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (4 veikos) nėra gautas, todėl A. D. kaltės klausimas neanalizuojamas.

24Minėta, jog LR BK 300 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, kas suponuoja išvadą, jog jos konstatavimui asmens veikoje pakanka nustatyti bent vieną iš šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais pasireiškė dokumento suklastojimas. Tačiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad, nepaisant formalios LR BK 300 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). LR BK 300 str. esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teismų praktikos poziciją, įvertinęs neteisėtų A. D. veiksmų pavojingumą, konstatuodamas, kad pastarojo veiksmais nebuvo sutrikdyta normali mokymo institucijos veikla, t.y. nebuvo padaryta žymi žala valstybei, A. D. padarytus nusikaltimus pripažino mažareikšmiais ir, vadovaudamasis LR BK 37 str. nuostatomis, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė. Nors apeliaciniais skundais su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinkama, nurodant, kad teismas nepagrįstai ignoravo nusikalstamos veikos objektyviųjų (kokios įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnis ir pan.) bei subjektyviųjų (tyčios forma, kryptingumas, tikslai bei motyvai) požymių visumą A. D. veiksmuose, ko pasėkoje, jo neteisėtus veiksmus pripažino mažareikšmiais, tačiau tokie apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

25Pagal LR BK 37 str. nuostatas, nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme, iš ko seka, kad kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, jie (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis bei jos dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltininko kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008, 2K-7-25/2013 ir kt.).

26Sprendžiant LR BK 37 str. taikymo klausimą dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bylose taip pat atsižvelgtina į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta reali žala kieno nors interesams (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-528/2008, 2K-409/2011). Žinoma, sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pripažįstant veiką mažareikšme, turi būti vertinama ir objektyvių bei subjektyvių aplinkybių visuma, tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje savo sprendimą motyvavęs žymios žalos nebuvimu ir nedideliu veikos pavojingumu, teisinės klaidos nepadarė.

27Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. sausio 30 d., 2010 m. vasario 10 d. ir 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje – birželio mėnesio pradžioje, pildydamas 2008-2009, 2009-201 ir 2010-2011 m. ( - ) mokyklos vidurinio ir pagrindinio ugdymo mokytojo bei profesinio mokymo dienynus, juose padarė rankraštinius įrašus, įrašydamas tam tikrų grupių mokiniams pažymius ir „n“ raides ir, nors realiai pats šių pamokų nepravedė, nes tuo metu jo nebuvo mokykloje, tačiau patvirtino šių įrašų tikrumą savo parašu. Šiuo aspektu, akivaizdu ir neginčytina, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į minėtus dokumentus atitinka dokumento klastojimo sąvoką, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, pabrėžtina, kad, sprendžiant klausimą dėl A. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šių veiksmų atlikimą, toks sprendimas nėra galimas neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Šis reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kas suponuoja išvadą, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai nepažeidžia fizinių ar juridinių asmenų teisių arba nesukelia minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojingas ir gali būti pripažįstamas mažareikšme nusikalstama veika.

28Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartais A. D. veiksmais normali mokymo institucijos veikla nebuvo sutrikdyta, iš ko spręstina, kad žala padaryta nebuvo. Šiuo aspektu analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad jokių duomenų apie tai, jog dėl aukščiau aptartų fizinio lavinimo mokytojo – A. D. veiksmų, ( - ) mokykla būtų gavusi mokinių ar jų tėvų nusiskundimų, byloje nenustatyta. Juo labiau, informacija apie tokius A. D. veiksmus paplitusi nebuvo, ją žinojo tik mokyklos vadovybė, kurios sprendimu ir buvo atliktas dienynų patikrinimas. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, abejotina, kad aukščiau aptartais A. D. veiksmais buvo pažemintas ( - ) mokyklos autoritetas.

29Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog rankraštinių įrašų mokytojų dienynuose padarymo metu (išskyrus nusikalstamą veiką dėl įrašų nedarbingumo laikotarpiu), A. D. vedė paskaitas (seminarus) kituose miestuose, tokiu būdu keldamas savo kvalifikaciją, kas iš esmės taip pat laikytina tam tikra A. D. darbine veikla, neatsieta nuo mokytojo darbo mokykloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pastarojo veiksmai neabejotinai turėjo įtakos ne tiek jo paties, kaip mokytojo, kvalifikacijai, bet ir ( - ) mokyklos prestižui, todėl teigti, kad aptariami A. D. veiksmai itin pažemino mokyklos vardą, nėra teisinio pagrindo.

30Šia išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina ir pačios mokyklos veiksmai. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, ( - ) mokyklos direktorė D. R. apie galimai neteisėtus A. D. veiksmus buvo informuota dar 2011 m. gegužės 31 d. kūno kultūros mokytojo D. Ž. pranešimu (b. t. 1, b. l. 4). 2011 m. birželio 14 d. ( - ) mokyklos direktorės įsakymu Nr. V2-79 buvo sudaryta komisija A. D. praktinei veiklai įvertinti. Patikrinimo metu buvo peržiūrėti ir vidurinio ugdymo mokytojų dienynai, kuriuose nustatyti iš esmės analogiški A. D. pateiktiems kaltinimams, dienynų pildymo pažeidimai. Tačiau, ( - ) mokyklos vadovybė, po šio patikrinimo, nustačiusi, kaip teigiama civilinio ieškovo apeliaciniame skunde, itin žeminančius mokyklos vardą A. D. veiksmus, į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Vietoje to, 2011 m. birželio 16 d. aktu Nr. N1-152 A. D. pateikė rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus ištaisyti klaidingus įrašus vidurinio ugdymo mokytojo dienynuose (b. t. 1, b. l. 7-8). Į teisėsaugos institucijas buvo kreiptasi tik 2012 m. sausio 30 d.. Įvertinus šias aplinkybes aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad mokyklos vadovybė aptartų A. D. veiksmų nesureikšmino, netgi suteikė jam progą pasitaisyti, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia mokyklos požiūrį, visiškai nesutampantį su civilinio ieškovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

31Akcentuotina ir tai, kad, remiantis A. D. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jis dėl savo neteisėtų veiksmų niekada nebuvo gavęs jokių nusiskundimų iš ( - ) mokyklos mokinių ar jų tėvų, visi mokiniai sėkmingai baigė mokyklą, dėl blogos kūno kultūros paruošos nusiskundimų nėra iki šiol (b. t. 3, b. l. 121-124). Šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paneigtos nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo jomis netikėti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl neteisėtų A. D. veiksmų, t.y. nebūtų pažymių ir „n“ raidžių įrašymo į dienynus, kažkuriam iš mokyklos mokinių būtų atimta ar skirta stipendija ar kilusios kitokios pasekmės, kad aptariami A. D. veiksmai turėjo įtakos tolimesniam jo mokinių išsilavinimui ar darbinei veiklai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad A. D. savo neteisėtais veiksmais esmingai pažeidė ir Vilkijos žemės ūkio mokyklos mokinių teises ir interesus.

32Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus negalima nepaminėti ir to fakto, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas jau po to, kai teisme buvo nagrinėjamas klausimas dėl drausminių nuobaudų panaikinimo A. D., paskirtų dėl aplinkybių, susijusių su nagrinėjama baudžiamąja byla. Iš „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad civilinė byla dėl drausminių nuobaudų panaikinimo pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui, o šioje baudžiamojoje byloje - civiliniam ieškovui Vilkijos žemės ūkio mokyklai, buvo pradėta 2011-07-25. Nepalankus sprendimas ( - ) mokyklai priimtas 2011-12-22, tuo tarpu pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame buvo prašoma ištirti ir aplinkybes nagrinėtas civilinėje byloje gautas tik 2012-01-30. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausias teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs minimą bylą 2012-11-30 nutartimi paliko galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

33Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Remiantis išdėstytomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 str. pagrindu, todėl jų esmės nekartoja.

34Pažymėtina, kad aptariant žalos klausimą, akcentuotina ir tai, kad darbo užmokesčio mokėjimo pagrindu yra duomenys, kurie paprastai nurodomi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o ne dienynuose (LR Vyriausybės nutarimas Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo). Tuo tarpu byloje duomenų, apie tai, kad mokiniams dienynuose padarytų įrašų pagrindu buvo išmokėtos stipendijos, nėra. Tai atsispindi ir paties ieškovo civiliniame ieškinyje (b. l. 84-86, t.1).

35Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad A. D. padarytos veikos pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šias veikas pagal proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, LR BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pagrindui taikyti LR BK 37 str. nuostatas, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Tuo tarpu vien tai, kad buvo priimtas apeliacinius skundus pateikusių asmenų pageidavimų neatitinkantis procesinis sprendimas, nelaikytina pagrindu jo panaikinimui. Apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, teisės normų bei byloje surinktų įrodymų interpretacija, juo labiau, kad nei prokurorė, nei civilinis ieškovas nepateikė jokių naujų duomenų, galinčių esmingai įtakoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

36Padarius išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų, skundų motyvai dėl bausmės skyrimo A. D. nevertinami.

37Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniais skundai atmetami.

38Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

39Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. R. ir civilinio ieškovo ( - ) mokyklos apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. (Duomenys neskelbtini) mokyklos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK 37... 5. be to, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK... 6. be to, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK... 7. be to, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas BK... 8. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 9. Prokurorės teigimu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant... 10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmuose trijuose kaltinimo epizoduose... 11. Ketvirtajame kaltinimo epizode užfiksuotus nusikalstamus veiksmus, pasak... 12. Prokurorės teigimu, svarbu ir tai, kad A. D. ( - ) mokyklos dienynus klastojo... 13. Vertinant A. D. neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, atsižvelgtina... 14. Civilinio ieškovo ( - ) mokyklos atstovė B. K. apeliaciniu skundu prašo... 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 16. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas A. D. padarytus nusikaltimus... 17. Analogiškus argumentus, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apygardos prokuratūros Kauno... 19. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. D. bei jo gynėja advokatė D. J.... 20. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 21. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei... 22. LR BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 23. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų LR BPK... 24. Minėta, jog LR BK 300 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra... 25. Pagal LR BK 37 str. nuostatas, nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo... 26. Sprendžiant LR BK 37 str. taikymo klausimą dokumento suklastojimo ar... 27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. sausio 30... 28. Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 29. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog... 30. Šia išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina ir... 31. Akcentuotina ir tai, kad, remiantis A. D. pirmosios instancijos teisme duotais... 32. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus negalima nepaminėti ir to fakto,... 33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo... 34. Pažymėtina, kad aptariant žalos klausimą, akcentuotina ir tai, kad darbo... 35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad A. D. padarytos... 36. Padarius išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų, skundų... 37. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 39. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus...