Byla 1A-93-165/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi bei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuteista 200 MGL (7 530,12 eurų) dydžio bauda

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Gaudutienės, Lino Šiukštos ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, nuteistajai A. Š. ir jos gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi bei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuteista 200 MGL (7 530,12 eurų) dydžio bauda.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dalyje dėl A. Š. pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (Žin., 2007, Nr. 81-3309) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5A. Š. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad padėjo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, o būtent:

6A. Š., būdama valstybės tarnautoja – ( - ) apylinkės teismo teisėja, turėdama teisę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl nuosavybės atkūrimo, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku – laikotarpyje nuo 2001-09-18 iki 2001-10-09, ( - ) apylinkės teismo, adresu ( - ), patalpose, surašė ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2001-09-18 įvykusiame viešame ( - ) apylinkės teismo posėdyje teisėja A. T., sekretoriaujant J. R., dalyvaujant S. B. įgaliotam asmeniui S. V. bei suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) atstovui G. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. B. pareiškimą VAVA bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. senelis J. I. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kvadratinių sieksnių žemės sklypą ( - ) g., Vilniuje, nors tokia byla ( - ) apylinkės teisme nagrinėta nebuvo – S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas ( - ) apylinkės teisme nebuvo gautas, civilinė byla pagal minėtą pareiškimą nebuvo nagrinėjama, 2001-09-18 teismo posėdis nevyko, sprendime nurodyti asmenys posėdyje nedalyvavo, o priimtas sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šį ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą A. Š. patvirtino savo parašu bei ( - ) apylinkės teismo antspaudu. Tokiais savo veiksmais A. Š. suteikė S. V. priemonę užvaldyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, kurią panaudodamas S. V. apgaule, 2001-10-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš S. B. savo naudai įgijo 12 000 litų vertės nuosavybės teisę į J. I. valdyto nekilnojamojo turto, ( - ) g., Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimą bei pateikė VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001-10-31 prašymą atkurti nuosavybės teisę natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą – J. I. 1397 kv. m. žemę, esančią ( - ) g., Vilniuje. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003-03-13 raštu Nr. ( - ) paprašius ( - ) apylinkės teismo informuoti ar pridedama 2001-09-18 teismo sprendimo kopija atitinka archyve saugomą originalą, A. Š., turėdama teisę tvirtinti teismo sprendimų kopijas, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku – laikotarpyje nuo 2003-03-19 iki 2003-03-20, ( - ) apylinkės teismo, adresu ( - ), patalpose, patvirtino savo parašu bei ( - ) apylinkės teismo antspaudu savo pačios anksčiau suklastoto ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimo kopiją, kuri kaip ( - ) apylinkės teismo 2003-03-20 rašto Nr. ( - ) priedas buvo išsiųsta VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Tokiais savo veiksmais A. Š. pašalino kliūtį S. V. tęsti nusikalstamą sumanymą užvaldyti svetimą turtą, ko pasėkoje, įgyvendinant žinomai suklastotu ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimu grindžiamus pretendento S. V. ir jo atstovų reikalavimus, VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007-10-09 raštu Nr. ( - ) kreipėsi dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo S. V. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-12 įsakymu Nr. 30-20 buvo nustatyti sklypo prie ( - ), duomenys bei patvirtintas žemės sklypo planas. Minėto įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-13 sprendimu Nr. ( - ) S.V. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,1369 ha ploto žemės sklypą, kurio vertė 2009 metų kovo mėnesį buvo 1 586 000,00 litų, esantį prie ( - ), bei atlyginant likusiąją nekilnojamojo turto dalį 134,40 litų vertės vertybiniais popieriais. Tokiu būdu A. Š. padėjo sukčiauti, ko pasėkoje buvo įgyti didelės vertės svetima turtinė teisė (12 000 litų/3475,44 eurų vertės) ir svetimas turtas (1 586 134,40 litų/459 376,27 eurų vertės), iš viso 1 598 134,40 litų/462 851, 71 eurų vertės.

7Nagrinėjamoje byloje A. Š. buvo kaltinama ir perduota teismui dar ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (Žin., 2007, Nr. 81-3309) ir 300 straipsnio 3 dalį, t.y. ji buvo kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja - ( - ) apylinkės teismo teisėja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir sukastojo tikrus dokumentus - ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą bei patvirtino tokio suklastoto teismo sprendimo kopiją. Tokiais veiksmais A. Š. sulaužė duotą teisėjo priesaiką, nesilaikė Teismų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintų sprendimo priėmimo nuostatų, nevykdė 511 straipsnyje nustatytų teisėjo pareigų, taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, sumenkino teismo, kaip vienintelės teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

8Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą dalyje dėl A. Š. pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (Žin., 2007, Nr. 81-3309) nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

9Nuteistosios A. Š. gynėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl teismo šališkumo ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui arba A. Š. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, arba baudžiamąją bylą prieš A. Š. nutraukti, nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybės senaties terminas.

10Apeliantė nesutinka su Kauno apygardos teismo 2016-04-04 nuosprendžiu, nes mano, kad jis yra neteisėtas, nes byla išnagrinėta šališko teismo ir buvo pažeista A. Š. teisė į gynybą, ir nepagrįstas, nes netinkamai taikytos BK nuostatos.

11Apeliantė teigia, kad buvo pažeista A. Š. teisė į gynybą ir tokį teiginį argumentuoja tuo, kad 2015-07-07 A. Š. pakeistas kaltinimas neatitinka kaltinamajam aktui keliamų, BPK 23, 219 straipsniuose išdėstytų reikalavimų. Pagal pakeistą kaltinimą A. Š. kaltinama dėl sukčiavimo, įvykdyto bendrininkaujant, tačiau kaltinime nenurodyta su kokiais asmenimis, kokiais veiksmais ir kokia apimtimi A. Š. bendrininkavo padarant jai inkriminuotą sukčiavimą. Įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais dėl tos pačios veikos, t.y. sukčiavimo, kaltu yra pripažintas S. V., tačiau juose nenurodyta, kad jo padėjėja buvo A. Š.. Taip pat kaltinime nenurodytas ir nukentėjusysis. Todėl toks kaltinimas yra neaiškus ir nesuprantamas ir dėl kaltinimo netikslumo, neaiškumo ir neapibrėžtumo pažeista S. Š. teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-105/2007, 2K-415/2005). Kaltinimo ydingumas atsispindi ir teismo nuosprendyje, nes teismas nuosprendyje nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie A. Š. ir S. V. susitarimą veikti bendrai ir siekti vieningo tikslo - sukčiauti stambiu mastu.

12Apeliantė skundo teiginius dėl šališko teismo grindžia tuo, kad teismas tyrė ir vertino tik valstybinio kaltinimo pateiktus duomenis, o gynybos teikiamus prašymus atmetė kaip nepagrįstus. Gynybą prašė kviesti į teismą Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovus, kurie atstovauja valstybę turtiniuose ginčuose, ir spręsti klausimą, ar Lietuvos valstybė šioje byloje nukentėjo dėl sukčiavimo, ar prarado kokį turtą, jei taip, kokia tokio turto vertė. Teismas šio prašymo netenkino, argumentuodamas tuo, kad valstybinis kaltinimas turi pagrįsti turtinio nusikaltimo žalą ir jos dydį. Gynyba į teismą taip pat prašė kvieti ir apklausti liudytojus: V. V., E. V., D. J., R. J., kurių parodymai svarbūs nustatant galimą A. Š. bendrininkavo su S. V. faktą, vykdant sukčiavimą; 2011 metais S. B. apklausoje dalyvavusius asmenis: jos dukrą N. B., vertėją O. V. ir tyrėją R. O.; taip pat 2001 - 2003 metais ( - ) apylinkės teismo pirmininku buvusį P. B.. Teismas šiuos gynybos prašymus atmetė, argumentuodamas tuo, kad gynybos prašomi apklausti liudytojai jokių naujų ir naudingų bylai aplinkybių nenurodys. Tokia teismo pozicija, apeliantės nuomone, rodo, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties.

13Apeliantė nesutinka su A. Š. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teigia, kad A. Š. nepagrįstai pripažinta sukčiavimo vykdytojo padėjėja. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas A. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas dėl bendrininkavimo ir rėmėsi nepatikima bylos medžiaga.

14Apeliantė apeliaciniame skunde chronologiška tvarka dėsto įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2013-11-27 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-29 nuosprendžiais bei skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis veikė: S. B., atkurdama nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą; S. V., atlikdamas įvairaus pobūdžio veiksmus nuo 2001-07-12, kai jam S. B. davė įgaliojimą veikti jos vardu, iki 2009-03-13, kai S. V. buvo atkurtos teisės į žemės sklypą natūra; bei A. Š., surašydama 2001-09-18 sprendimą ir 2003-03-20 patvirtindama tokio sprendimo kopiją, ir teigia, kad teismo nuosprendžiais nustatytos aplinkybės nepatvirtina A. Š. dalyvavimo sukčiavime stambiu mastu.

15Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais S. V. pripažintas kaltu už sukčiavimą stambiu mastu, kuri įvykdė vienas, o ne su padėjėju. A. Š. kaltinama įvykdžiusi sukčiavimą stambiu mastu kaip bendrininkė, t.y. kaip padėjėja, tačiau nenurodant su kokiais bendrininkais ir kokiais veiksmais ji susitarė ir padėjo daryti tariamą sukčiavimą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti teismo samprotavimai apie neva 2001-09-18 buvusį A. Š. susitarimą su S. V. sukčiavimo būdu gauti didelės vertės žemės sklypą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad 2001-09-18 sprendimo surašymo metu nuosavybė galėjo būti atkurta tik S. B., nes teisių perleidimo S. V. sutartis buvo sudaryta vėliau, t.y. 2001-10-31. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. tarėsi su S. B., ar jos atstovu S. V. dėl teisų perleidimo. Be to, teismo sprendimo surašymo dienai S. B. išreiškė valią gauti piniginę kompensaciją (2000-10-24 pareiškimas) ir nesiekė susigrąžinti nekilnojamojo turto natūra. Todėl A. Š. 2001-09-18 surašytas dokumentas leido S. B., o ne S. V., atkurti nuosavybės teises į turėtą nekilnojamąjį turtą, gaunant piniginę kompensaciją, o ne žemės sklypą natūra.

16Skundžiamame teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl A. Š. ir S. V. bendrininkavimo aplinkybių, t.y., kur ir kaip A. Š. ir S. V. susitarė įvykdyti sukčiavimą, kada ir kaip jie aptarė, kad nesieks piniginės kompensacijos už turtą, nes tik toks nuosavybės atkūrimo būdas buvo galimas 2001-2003 metais, o sieks pakeisti Vilniaus miesto savivaldos sprendinius, o juos pakeitus, pateiks naują prašymą grąžinti turtą natūra ir kad 2009 metais bus priimtas sprendimas grąžinti žemės sklypą natūra. Apeliantė teigia, kad 2001 – 2003 metais niekas negalėjo žinoti ir numatyti, kad byloje minimas žemės sklypas bus grąžintas natūra.

17Apeliantės teigimu, nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad A. Š., veikdama tiesiogine tyčia, pretendavo į didelės vertės turtą prestižinėje Vilniaus miesto vietoje, todėl sukčiavo valstybės atžvilgiu. Apeliantė pažymi, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės 1996-10-24 sprendimu Nr. ( - ) patvirtintą detalųjį planą, sklypas į kurį 2001-2003 metais pretendavo atkurti nuosavybės teises S. V. yra bendro (viešo) naudojimo žemė, kurioje numatytą išlaikyti istoriškai susiklosčiusią miesto žaliąją zoną Vingio parko prieigose, t.y. ši žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Šios aplinkybės yra konstatuotos administracinėje byloje 1-16-1513/2003. 2003-05-29 raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo tiek žemėtvarkos skyrių, tiek ir S. V., kad žemės sklypas nebus grąžintas ir galima tik 30 032,44 Lt kompensacija. 2003-11-13 Vyriausiajam administraciniam teismui atmetus S. V. skundą, žemės sklypas atgautas nebuvo, 30 000 Lt kompensacija nepasisavinta, todėl tariamas bendrininkavimas pasibaigė.

18Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad A. Š. 2001 m. surašius teismo sprendimą ir 2003 m. patvirtinus jo kopiją, tokiu būdu buvo susitarta su S. V. įvykdyti trunkamąją veiką, sukčiavimą stambiu mastu, kuri baigėsi 2009 metais. Tokio susitarimo nepatvirtina bylos medžiaga. Teisme apklausti žemėtvarkos darbuotojai patvirtino, kad 2001-2003 metais nebuvo jokios galimybės grąžinti nusavintą turtą ( - ) gatvėje natūra, ir kad tai tapo įmanoma tik Vilniaus miestui pakeitus savo sprendimus 2007 metais. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. įtakojo Vilniaus miesto 2007 metų sprendimus, pakeitusius žemės grąžinimo praktiką, ar kad jai buvo žinoma apie 2007-2008 metais S. V. pateiktus prašymus grąžinti žemę. Todėl byloje nenustatyta kaip S. V., kaip vykdytojo, veiksmai apėmė A. Š. tyčią veikti kartu, siekiant atgauti žemės sklypą natūra.

19Apeliantės nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes galima būtų daryti tik prielaidą, kad A. Š. ir S. V., kaip bendrininkų, tyčia buvo nukreipta įvykdyti sukčiavimą 30 000 Lt sumoje ir tokia veika baigėsi 2003-11-13, atsisakymu įvykdyti tokią nusikalstamą veiką. Toks sukčiavimas atitiktų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o atsižvelgiant į tai, kad tokia veika pasibaigė 2003 metais, teismas turėtų svarstyti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties klausimą.

20Apeliantės teigimu, A. Š. nepagrįstai kaltinama suteikusi vykdytojui priemonę sukčiauti, t.y. 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš S. B. įgyti 12000 litų vertės nuosavybės teisę. Šiame epizode apeliantė kaip reikšmingą bylos dokumentą nurodo S. B. pasirašytą atsiliepimą į prokuratūros ieškinį, kuris atskleidžia S. B. valią ir yra svarbus sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo S. B. atžvilgiu. Be to, apeliantė pažymi, kad A. Š. inkriminuotas sukčiavimas, susijęs su 12 000 litų suma, atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį, o ne BK 182 straipsnio 2 dalį. BPK 167 straipsnis numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Nukentėjusiosios S. B. ar jos įgalioto atstovo pareiškimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nėra. S. B. byloje nėra pripažinta nei nukentėjusiąją, nei civiline ieškove, byloje nėra ir jos civilinio ieškinio. Taip pat byloje nėra ir prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. B. interesų. Todėl bylos nagrinėjimas šioje dalyje turėjo būti nutrauktas.

21Apeliantė teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad nusikalstama veika - sukčiavimas stambiu mastu - buvo padaryta, byloje svarstytinas klausimas dėl senaties terminų taikymo, nes paskutinė nusikalstama veika buvo padaryta 2003 metais.

22Apeliantės nuomone, byloje neįrodyta, kad A. Š. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio l dalyje.

23Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad A. Š. suklastojo tikrą dokumentą, įrašydama į jį tikrovės neatitinkančius duomenis, teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2001 m. rugsėjo 18 d. teismo sprendimas buvo priimtas. Byloje yra S. V. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, jame esantys duomenys ir nurodyti faktai yra perkelti į teismo sprendimą. S. V. teigia dalyvavęs teismo posėdyje, kuriame be jo buvo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas G. S.. Liudytojas G. S. parodė, kad jis negali paneigti tos aplinkybės, jog dalyvavo teismo posėdyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė neprisimenąs bylos ir matomai nedalyvavęs joje, bet teisme jis patikslino savo tokius paaiškinimus, nurodydamas, kad duodamas parodymus STT pareigūnams, jis, būdamas teistas, nuogąstaudamas, kad ši apklausa gali būti panaudota prieš jį, sutiko, kad būtų užrašyti jo parodymai, jog jis greičiau nedalyvavo teisme, negu dalyvavo. Apeliantės manymu, tokie liudytojo parodymai nėra prieštaringi, o liudytojo paaiškinimai teismui yra logiški ir suprantami, todėl tikėtina, kad G. S. dalyvavo teismo posėdyje. Žemėtvarkos skyriaus byloje, kuri yra prijungta kaip daiktinis įrodymas, taip pat yra duomenų apie vykusį teismo procesą, byloje yra pateiktas teismo šaukimas, bei įgalioto teisėjo pasirašytas sprendimas ir patvirtinta spaudu jo kopija.

24Apeliantės manymu, teismo sprendime bylos numerio nebuvimas nedaro teismo sprendimo negaliojančiu. Lietuvos Respublikos CPK nuostatos, galiojusios 2001 metais ir galiojančios šiuo metu, nenumatė ir nenumato privalomo teismo sprendimo rekvizito - bylos numerio, tokio rekvizito nenumato ir kiti teisės aktai. Taip pat jokiuose norminiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas teismuose vedamų žurnalų reglamentavimas. 1999-07-30 ( - ) apylinkės teismo pirmininko įsakyme Nr. 83 „Dėl dokumentų priėmimo ir registravimo teismo raštinėje“ nurodoma tik tai, kad teisme gaunami dokumentai registruojami atskiruose žurnaluose, kad teismo raštinėje užregistruotos bylos perduodamos sekretorėms, kurios perduoda bylą teisėjui, o šis pasirašo žurnale. 2001-01-02 to paties teismo pirmininko įsakymu Nr. 1 buvo nustatyta, kad bylos skirstomos skaitmeniniu būdu pagal bylos, ieškinio pareiškimo registracijos teismo raštinės žurnaluose numerio paskutinius skaičius. Tačiau baudžiamojoje byloje esantis pareiškimų ir ieškininių pareiškimų registracijos žurnalas (l t. 66 b.l.) liudija, kad pareiškimų registracijos numeriai ir bylos numeriai nesutampa. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas numeris 04-4162 priskirtas pareiškimui, gautam 2001 m. lapkričio 30 d., kuriame nurodytos šalys: AB ( - ) ir UAB ( - ), ginčas dėl įsiskolinimo, ir jis paskirtas nagrinėti teisėjui V. S.. Byloje esantis teisėjos A. T. žurnalas (2 t., 97 b.l.) patvirtina, kad teisėja pasirašydavo ir už procesinius dokumentus, kurie neturi jokio numerio, jame yra ir taisymų. Tokios aplinkybės įrodo, kad, priešingai nei nurodoma teismo pirmininko 1999-07-30 įsakyme, teisėjui buvo perduodamos ir bylos numerio neturinčios bylos.

25Apeliaciniame skunde apeliantė pateikia baudžiamojoje byloje (2 t. 7 b.l.) esančio civilinių bylų skyriaus turimų civilinių bylų žurnalo dalies analizę, remiantis kuria teigia, kad jame yra daug neatitikimų dėl bylos numerių eiliškumo ir daro išvadą, kad vedant tokį žurnalą nebuvo preciziškai laikomasi eiliškumo ir kad bylai numeris buvo suteikiamas kitokia, nei teismo pirmininko įsakyme nurodyta, tvarka. Byloje nėra jokio teisės akto, kuris nustatytų numerio suteikimo bylai tvarką ir numatytų už tai atsakingą asmenį.

26Apeliantės teigimu, skundžiamame teismo nuosprendyje akcentuojama aplinkybė, kad byla nebuvo teisminga ( - ) apylinkės teismui, nėra pagrindas šio teismo priimtą sprendimą laikyti suklastotu. Apeliantė nurodo, kad pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo minimi žemės sklypą dviejose vietose, t.y. prie ( - ) gatvėje (buvusi Z.) ir L. gatvėje (buvusi B.), iš kurių pirmoji teritorija priklausė ( - ) apylinkės teismo kompetencijai, o antroji - ( - ) apylinkės teismo kompetencijai, todėl civilinė byla galėjo būti priimta ir pradėta nagrinėti ir ( - ) apylinkės teisme.

27Apeliantė teigia, kad S. B. įgalioto asmens pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo ( - ) teismo archyve fiziškai ieškotas nebuvo. Buvo ieškoma civilinė byla numeriu ( - ) ir jos buvo ieškoma išimtinai kompiuterinėse laikmenose, teismo žurnaluose ir registruose. Tačiau byloje nenustatyta, kad civilinei bylai pradėtai pagal S. B. įgalioto asmens pareiškimą buvo suteiktas būtent numeris ( - ). Apeliantė teigia, kad toks numeris bylai buvo priskirtas tik 2003 m. kovo mėn., kai teismas raštu pažymėtu Nr. ( - ) atsakė į žemėtvarkos tarnybos raštą Nr. ( - ). Be to, apeliantė pažymi, kad 2001-11-30 ( - ) apylinkės teismo patalpose kilo gaisras trečiame aukšte virš teisėjos A. Š. kabineto. Gaisras buvo užgesintas ugniagesių pagalba, tačiau tarnybinių pranešimų pateikti nėra galimybės, nes jie yra sunaikinti. 2005-10-26 ( - ) apylinkės teismas kėlėsi į naujas patalpas, buvo pervežamos ir civilinės bylos, pervežimą vykdė ne teismo darbuotojai. Tokios aplinkybės, apeliantės nuomone, liudija, kad visos teismo archyve buvusios bylos turėjo būti peržiūrėtos ir tik po to daromos išvados dėl teismo sprendimo suklastojimo.

28Taip pat apeliantės nuomone, byloje neįrodyta, kad A. Š. patvirtino suklastotą teismo sprendimo kopiją. A. Š. turėjo teisę ir galimybę patvirtinti savo sprendimo kopiją. Teisme apklausti liudytojais teismo darbuotojai, žemėtvarkos skyriaus pareigūnai davė išsamius parodymus, iš kurių matyti, kad, vykdydami eilinę procedūrą, visi veikė savo įgalinimų ribose. Byloje yra atliktos dokumento techninė ir rašysenos ekspertizės patvirtina, kad tiek notarui pateikta tvirtinti sprendimo kopija, tiek 2003 metais patvirtinta sprendimo kopija yra padarytos iš to paties sprendimo originalo, kurį pateikė S. V. ir kuris buvo pateiktas pareigūnams. Tačiau byloje nenustatyta kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta sprendimo kopija. A. Š. paaiškino, kad ji, surašiusi sprendimą, pasirašydavo vieną egzempliorių nuo kurio buvo padaromos kopijos tam atvejui, jeigu prireiks jas tvirtinti, o teismo sprendimo originalas būdavo atiduodamas šalims. Todėl sprendimo priėmimo dieną byloje buvo ne tik sprendimas, skirtas pareiškėjui, bet ir kelios kopijos, viena iš kurių buvo patvirtinta ir pateikta žemėtvarkai. Šie A. Š. paaiškinimai nepaneigti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad 2003 m. kovo mėnesį S. V. būtų susitikęs su A. Š., perdavęs jai savo turimo sprendimo kopiją ir prašęs ją patvirtinti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad A. Š. kreipėsi į S. V., prašydama jo pateikti sprendimo kopiją, kuri būtų reikalinga pateikti žemėtvarkai. Liudytoja L. N. patvirtino, kad ji turėjo sprendimo originalą ar nuorašą. Tokis jos paaiškinimai sutampa su A. Š. paaiškinimais.

29Apeliantės teigimu, neįrodžius dokumentų klastojimo fakto A. Š. veikoje, nėra ir jai inkriminuoto piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 dalis) sudėties, kadangi šio nusikaltimo dispozicija yra tiesiogiai siejama su dokumentų klastojimu. Šiame kontekste apeliantė pažymi, kad yra priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas atleisti A. Š. iš teisėjo pareigų dėl netinkamo pareigų vykdymo.

30Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. Š. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliantės – nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą, prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

31Nuteistosios A. Š. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

32Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2016-04-04 nuosprendžiu A. Š. nuteista už padėjimą sukčiauti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatavo, kad A. Š. veikoje yra ir nusikalstamų veikų: dokumento suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba požymių, tačiau dėl šių A. Š. pareikštų kaltinimų suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, todėl baudžiamoji byla dalyje dėl šių kaltinimų nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

33Nuteistosios A. Š. gynėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jį apskundė apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir jame suformuluoti trys alternatyvūs prašymai:

341) pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl teismo šališkumo ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui;

352) A. Š. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas;

363) baudžiamąją bylą dėl A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybės senaties terminas.

37Teisėjų kolegija dėl apeliantės prašymų pagrįstumo pasisakys atskirai.

38Dėl prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui

39Apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

40Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Š. baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teismo šališkumą apeliantė sieja su nuteistosios A. Š. teisės į gynybą pažeidimu, kurį argumentuoja gynybos teiktų teismui prašymų nepagrįstu atmetimu.

41Nuteistosios A. Š. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, atmestini.

42Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas turi subjektyvųjį ir objektyvųjį aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-645/2005, 2K-340/2008, 2K-243/2009, 2K-176/2010, 2K-425/2012 ir kt.; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras v. Lithuania, Nr. 42095/98, judgement of 10 October 2000 ir kt.).

43Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas subjektyviąja prasme, nes apeliantė nenurodė jokių realių faktų, rodančių bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumą. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti ir pirmosios instancijos teismo šališkumo objektyviuoju požiūriu. Apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai dėl bylos nagrinėjimo metu teismo priimtų nuteistajai nepalankių procesinių sprendimų, įrodymų vertinimo ar neišsamaus bylos išnagrinėjimo negali būti pripažinti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą.

44Nepagrįstas apeliantės skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistosios teisę į gynybą, atsisakydamas tenkinti gynybos prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui pakeisto kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, bei tuo parodė savo šališkumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-188/2014, 2K-382/2014). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo apibrėžtos 2012-02-13 kaltinamuoju aktu (7 t. b. l. 93-115) ir Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi (7 t. b. l. 127). Remiantis šiais procesiniais dokumentais A. Š. buvo kaltinama ir perduota teismui dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Šių dokumentų turinys kaltinamajai A. Š. buvo žinomas ir 2012-02-13 kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas suprantamas (7 t., b. l. 160). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2013-11-27 nuosprendžio dalį, kuria A. Š. baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir baudžiamąją bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (9 t., b. l. 173-195), prokuroras teismui pateikė 2015-07-07 rašytinį prašymą pakeisti baudžiamojoje byloje 2012-02-13 pateiktą kaltinimą (t. 10, 98-99 b. l.). Iš prokuroro prašymo turinio matyti, kad jame nurodytos A. Š. inkriminuotų veikų padarymo faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė, t.y. jos atitinka 2012-02-13 kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, o prašymas pakeisti kaltinimą susijęs su vienos iš trijų A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Prokuroras, remiantis pasikeitusia teismų praktika, prašė kaltinamajai iš pareikšto kaltinimo eliminuoti BK 300 straipsnio 3 dalies taikymą. Nuteistoji, susipažinusi su pakeistu kaltinimu, 2015-10-02 teismui pateikė rašytinį prašymą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, tokį prašymą argumentuodama tuo, kad pakeistas kaltinimas neaiškus, nes jame nesukonkretintos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinama A. Š., nenurodyti A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai ir neatskleistas bendrininkavimo turinys. Pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs tokį nuteistosios prašymą, nusprendė jį atmesti, nurodydamas, kad kaltinamasis aktas formaliai atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus (10 t., b. l. 113-116). Be to, teismas išaiškino kaltinamajai, kad sutinkamai su BPK 256 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (t. 10, b. l. 122). Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad A. Š. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta remiantis 2012-02-13 kaltinamuoju aktu, dėl kurio turinio kaltinamoji jokių pretenzijų nereiškė, taigi šioje byloje prokuroro pateiktas 2015-07-07 prašymas pakeisti kaltinimą įtakos nuteistosios teisinei padėčiai neturėjo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2012-02-13 kaltinamojo akto turiniu, sprendžia, kad jis atitinka BPK 219 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamų veikų aplinkybės tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstytos svarbios veikų faktinės aplinkybės ir šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai bei nurodytos konkrečios veikoms taikytinos BK normos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kaltinamoji A. Š., duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji kaltinimus iš esmės supranta, ir dėl jų davė parodymus (11 t., b. l. 123–125). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui pakeisto kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nuteistosios teisės į gynybą nepažeidė.

45Taip pat nepagrįstas nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškviesti visus gynybos prašomus liudytojus, pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje atliko įrodymų tyrimą, iškvietė ir papildomai apklausė ir gynybos nurodytus liudytojus. Nors teismas, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomonių, atmetė nuteistosios ir jos gynėjos prašymą iškviesti ir apklausti VMI atstovus bei papildomai apklausti liudytoją V. V., liudytojus E. V., D. J., R. J., N. B., O. V. ir R. O., P. B., tačiau tokį savo sprendimą teismas pakankamai aiškiai motyvavo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-178/2012, 2K-157/2012). Teismas, vertindamas bei spręsdamas prašymus, vadovaujasi vieninteliu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių išnagrinėjimui. Išklausęs kitų proceso dalyvių nuomonės dėl pareikšto prašymo, teismas priima nutartį, kuria arba patenkinamas prašymas, arba jis atmetamas. Šiuo atveju tai, kad nuteistosios ir jos gynėjos prašomi įrodymų tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma, ir kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistosios procesinės teisės ar kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ar šališkai išnagrinėjo bylą. Šioje byloje nuteistajai A. Š. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iširtais ir patikrintais kitais įrodymais.

46Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas aptariamą bylą, nuteistosios A. Š. teisės į gynybą nepažeidė, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas subjektyviąja ar objektyviąja prasme, todėl apeliantės prašymas – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teismui – atmetamas.

47Dėl prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį

48Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad padėjo S. V. apgaule įgyti didelės vertės svetimą – 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės turtinę teisę ir 1 586 134,40 litų (459 376,27 eurų) vertės turtą. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad A. Š., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) apylinkės teismo teisėja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, sukastojo tikrus dokumentus - ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą bei patvirtino tokio suklastoto teismo sprendimo kopiją, tačiau tokios A. Š. veikos nagrinėjamoje byloje nepripažintos nusikalstamomis, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49Nuteistosios A. Š. gynėja, nesutikdama su skundžiamu teismo nuosprendžiu, apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad A. Š. dalyvavo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir skunde pateikia byloje surinktų duomenų analizę bei savitą jų vertinimą, remiantis kuriuo neigia teismo nustatytą faktą, kad A. Š., būdama ( - ) apylinkės teismo teisėja, suklastojo ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą bei patvirtino tokio suklastoto teismo sprendimo kopiją, ir teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad S. B. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo išnagrinėtas teismo posėdyje ir dėl jo buvo priimtas 2001-09-18 teismo sprendimas. Taip pat skunde teigiama, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie A. Š. bendrininkavimą su S. V., pastarajam įvykdant kvalifikuotą sukčiavimą. Todėl apeliantė prašo nuteistajai A. Š. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

50Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, aptariamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad ( - ) apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimas suklastotas, ar pagrįstai dėl šio teismo sprendimo suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba kaltinimai buvo pareikšti A. Š. ir ar A. Š. savo veiksmais padėjo S. V. įvykdyti kvalifikuotą sukčiavimą, už kurio padarymą S. V. pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

51Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010; 2K-455/2014).

52Dėl teismo išvadų, vertinant nuteistajai A. Š. pareikštus kaltinimus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, pagrįstumo

53Nagrinėjamoje byloje A. Š. buvo kaltinama ir perduota teismui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (Žin., 2007, Nr. 81-3309) ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautoja - ( - ) apylinkės teismo teisėja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir sukastojo tikrus dokumentus - ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą bei patvirtino tokio suklastoto teismo sprendimo kopiją.

54Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymų visumą, padarė kategorišką išvadą, kad S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas ( - ) apylinkės teisme nebuvo gautas, civilinė byla pagal minėtą pareiškimą nebuvo nagrinėjama, 2001-09-18 teismo posėdis nevyko, sprendime nurodyti asmenys posėdyje nedalyvavo, o priimtas 2001-09-18 teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra suklastotas. Tačiau baudžiamąją bylą dalyje dėl A. Š. pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (Žin., 2007, Nr. 81-3309) nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajai A. Š. nepagrįstai buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 dalis) ir dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teigia, kad A. Š. tokių nusikalstamų veikų nepadarė, S. B. įgalioto asmens pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo ( - ) apylinkės teisme buvo išnagrinėtas teismo posėdyje ir dėl šio pareiškimo buvo priimtas 2001-09-18 teismo sprendimas, šias aplinkybes patvirtina: byloje esantis S. V. pareiškimas ir parodymai apie jo dalyvavimą teismo posėdyje 2001-09-18, liudytojo G. S. parodymai apie jo dalyvavimą teismo posėdyje, teismo šaukimas, teisėjo pasirašytas teismo sprendimas ir tokio sprendimo patvirtinta kopija. Apeliantės teigimu, S. B. civilinė byla archyve fiziškai ieškota nebuvo, teismo išvados dėl teismo sprendimo suklastojimo fakto padarytos remiantis iš esmės tik rašytiniais dokumentais, kurių objektyvumas yra abejotinas. Nenustačius, kad A. Š. suklastojo teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo A. Š. kaltinti ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

56Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką dėl BK 95 straipsnio taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016), byloje paduoto apeliacinio skundo ribose nagrinėja A. Š. pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį pagrįstumą.

57Nagrinėjamoje byloje surinktų ir skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad nuteistoji A. Š. nuo 1995-06-15 iki 2006-02-21 buvo valstybės tarnautoja – teisėja ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo ( - ) apylinkės teisme. Byloje yra A. T. (Š.) duota ir pasirašyta teisėjo priesaika, iš kurios turinio matyti, kad A. T. (Š.) prisiekė būti ištikima Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžininga, humaniška ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui (5 t., b. l. 23). Byloje taip pat byloje esančiomis Specialistų išvadomis nustatyta, kad teisėja A. T. (Š.) surašė ir pasirašė, o vėliau ir patvirtino, ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą civilinėje byloje, kurios numeris sprendime nenurodytas, kuriuo nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. senelis J. I. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kvadratinių sieksnių žemės sklypą ( - ) gatvėje, Vilniaus mieste, kuris pažymėtas skaičiais 1-2-3-4 pridėtoje Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2001 08 31 d. pažymoje Nr. ( - ). (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad teisėja A. T. (Š.) S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išnagrinėjo teismo posėdyje, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant S.B. įgaliotam asmeniui S. V. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui G. S.. Šio teismo sprendimo nustatomojoje dalyje nurodyta, kad teismo posėdyje buvo išklausyti ir liudytojų paaiškinimai, tačiau liudytojų pavardės ir jų parodymų turinys teismo sprendime nenurodomas.

58Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir išsamiai išanalizavęs teisme apklaustų ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimo įžanginėje dalyje nurodytų asmenų, t. y. A. Š., J. R., S. V. ir G. S. parodymus, palyginęs juos tarpusavyje, skundžiamame teismo nuosprendyje argumentuotai nurodė, kad atmeta nuteistosios A. Š. ir liudytojo S. V. parodymus apie tai, kad byla buvo išnagrinėta 2001-09-18 teismo posėdyje, kaip duotus suinteresuotų bylos baigtimi asmenų ir prieštaraujančius įrodymų visumai. Liudytojų J. R. ir G. S. parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip neinformatyvius, t.y. nei patvirtinančius, nei paneigiančius kaltinime nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu.

59Pagal teismų praktiką išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitos bylos).

60Pirmosios instancijos teisme nuteistoji A. Š. parodė, kad ji yra įsitikinusi, jog S. B. pareiškimas buvo išnagrinėtas teismo posėdyje ir jį išnagrinėjus buvo priimtas 2001-09-18 teismo sprendimas, tačiau ji dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neatsimena šio pareiškimo nagrinėjimo teismo posėdyje aplinkybių. Nuteistoji nurodė tik bendro pobūdžio informaciją apie ieškinių, pareiškimų teisme gavimo, registravimo, bylų paskyrimo teisėjams ir jų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo tvarką, ir parodė mananti, kad S. B. ar jo atstovo pareiškimas buvo užregistruotas teisme ir išnagrinėtas teismo posėdyje pagal įprastinę bylų nagrinėjimo teisme tvarką. Tokie nuteistosios parodymai, pareikšto kaltinimo kontekste, nėra detalūs ir išsamūs, todėl remiantis jais negalima daryti pagrįstą išvadą, kad 2001-09-18 teismo sprendimas buvo priimtas, jame nurodytą civilinę bylą išnagrinėjus teismo posėdyje.

61Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaltinamasis S. V. tvirtino, kad S. B. pareiškimas buvo nagrinėjamas ( - ) apylinkės teisme, bylą teismo posėdyje nagrinėjo teisėja A. Š.. Jis atstovavo S. B., buvo du teismo posėdžiai: posėdis ir teismo sprendimo paskelbimas. Posėdyje dalyvavo dvi liudytojos: V. V. ir L. K. bei Žemėtvarkos atstovas G. S.. Teismo sprendimą pasiėmė pats asmeniškai teismo raštinėje (8 t. b. l. 173-175). Iš esmės analogiškus parodymus S. V. davė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas (10 t., b. l. 193-194). Vertinant liudytojo S. V. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad šis asmuo yra nuteistas už kvalifikuotą sukčiavimą, įvykdytą panaudojant šioje byloje aptariamą ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimą; liudytojas davė parodymus neprisiekęs, taigi jo parodymai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali jam sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo, todėl liudytojo S. V. parodymų patikimumas vertintinas itin atidžiai ir jais remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

62Pirmosios instancijos teisme apklausta ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendime nurodyta posėdžių sekretorė J. R. parodė, kad ji, būdama teismo posėdžių sekretorė, dirbo su teisėja A. Š., tačiau S. B. civilinės bylos nagrinėjimo teisme aplinkybių neatsimena, taip pat neatsimena, ar yra anksčiau mačiusi S. V.. Liudytoja nurodė, kad teisme gauti pareiškimai buvo registruojami raštinėje, gautus pareiškimus nešdavo registruoti pati teisėja, byla buvo užvedama civilinių bylų skyriuje. Visos teisėjo nagrinėjamos bylos buvo įrašomos į žurnalą, nes tai buvo privaloma. Teismo šaukimus išrašydavo ji, po to, kai teisėja paskirdavo teismo posėdžio datą; teismo šaukimai būdavo išrašomi pagal asmenų dokumentus. Byloje esantį teismo šaukimą S. B. į 2001-09-18 teismo posėdį išrašė ji, tačiau ji neatsimena, ar jo atsiimti buvo atvykusi S. B.. Teismo šaukimo šaknelė turėjo būti įdėta į bylą. Po bylos išnagrinėjimo teisėjas bylą atiduodavo sekretorei, ji bylą sutvarkydavo ir priduodavo į civilinių bylų raštinę. Iki bylos išnagrinėjimo bylos buvo laikomos pas teisėją seife, o ne raštinėje (8 t, b. l. 69-72). Vertinant atskirai liudytojos J. R. parodymus darytina išvada, kad jie nei patvirtina, nei paneigia S. B. civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje 2001-09-18 fakto, nes liudytoja J. R., taip pat kaip ir nuteistoji A. Š., dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir 2001 metais teisme buvusio didelio darbo krūvio negalėjo atsiminti konkrečių šios bylos nagrinėjimo aplinkybių.

63Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis 2001 metais dirbo Vilniaus žemėtvarkos skyriuje ir dalyvaudavo teismuose, nagrinėjant suinteresuotų asmenų pareiškimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypus, tačiau konkrečių atvejų neatsimena dėl patirtos galvos traumos. Teismui perskaičius ikiteisminio turimo metu duotus liudytojo G. S. parodymus (6 t., b. l. 114-115), šis juos patvirtino kaip teisingus, nurodydamas, kad jis ir tuo metu negalėjo nurodyti, ar dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal S. B. ir S. V. pareiškimą (11 t., b. l. 28-29). Liudytojas G. S. duodamas parodymus teisme pirmą kartą 2013-03-29 (8 t. b. l. 136-139) parodė, kad jis yra dalyvavęs ( - ) apylinkės teisme nagrinėjant bylas dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau konkrečių bylų, kuriose jis dalyvavo, nurodyti negali. Jis teismo sprendimų kopijų negaudavo, teismas jam jų nesiųsdavo, jie niekada sprendimų dėl juridinio fakto nustatymo neskųsdavo. Liudytojui parodžius 2001-09-18 teisėjos A. T. priimtą teismo sprendimą, liudytojas parodė neatsimenantis, ar jis dalyvavo sprendime nurodytame teismo posėdyje. Be to, liudytojas parodė, kad jis yra anksčiau teistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą ir yra atlikęs už tai teismo paskirtą bausmę. 2011 metais jis jau buvo atlikęs bausmę, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jam joks poveikis daromas nebuvo, STT jam buvo paaiškinta dėl kokių aplinkybių jis bus apklausiamas, jis nebuvo tikras, kad po apklausos jam neatsiras atsakomybės, tačiau STT pareigūnai jam poveikio nedarė (8 t. b. l. 136-139). Iš aptartų liudytojo G. S. parodymų matyti, kad liudytojas viso bylos proceso metu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti savo dalyvavimo teismo posėdyje, nagrinėjant S. B. ar S. V. pareiškimą ( - ) apylinkės teisme. Priešingai nei teigia apeliantė, liudytojas G. S., duodamas parodymus teisme, neigė bet kokį jam pareigūnų darytą neteisėtą poveikį, nurodydamas, kad joks poveikis jam duodant parodymus šioje byloje daromas nebuvo.

64Minėta, kad ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimo nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad teismo posėdyje buvo išklausyti ir liudytojų paaiškinimai, tačiau nei liudytojų pavardės, nei jų parodymų turinys teismo sprendime nenurodytas. Todėl objektyviai nustatyti, ar teismo sprendime nurodytame teismo posėdyje dalyvavo liudytojai, neįmanoma. Apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo liudytojos V. V. ir L. K., paliudijo tik šioje byloje kaip liudytojas apklaustas nuteistasis S. V., kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokius liudytojo S. V. parodymus, byloje nėra.

65Taigi, išanalizavus ir įvertinus aptartus nuteistosios ir liudytojų J. R., S. V. ir G. S. parodymus tiek atskirai, tiek visumoje darytina išvada, kad nuteistosios A. Š. ir liudytojų J. R. ir G. S. parodymai dėl nagrinėjamoje byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių nėra detalūs ir išsamūs, todėl jie nėra pakankami ir patikimi daryti išvadą, kad ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus jame nurodomą civilinę bylą teismo posėdyje. Vienintelis liudytojas S. V. kategoriškai tvirtina atsimenantis 2001-09-18 teismo posėdį, kuriame teisėja A. Š. išnagrinėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau tokių liudytojo S. V. parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Priešingai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai tokius liudytojo S. V. parodymus paneigia.

66Nagrinėjamoje byloje yra pateikta 2011-03-14 ( - ) apylinkės teismo pirmininko P. B. informacija apie ( - ) apylinkės teisme atlikto patikrinimo dėl 2001-09-18 sprendimo priėmimo ir civilinės bylos galimo suklastojimo fakto metu nustatytas, nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Šiame rašytiniame dokumente nurodyta, jog ( - ) apylinkės teisme atlikto patikrinimo metu nebuvo surasta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad 2001 metais teisme buvo gautas S. B. arba jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti šio dokumento patikimumu, nes jis yra ne tik detalus ir išsamus, bet ir pagrįstas kitais rašytiniais bylos dokumentais: teismo pirmininko įsakymais, tarnybiniais pranešimais, užklausimais ir į juos gautais atsakymais, teisme vesto žurnalo ,,Pareiškimai ir ieškininiai pareiškimai 2001 m.“, Civilinių bylų skyriaus turimų savo žinioje civilinių bylų žurnalo, teisėjos A. T. (6) gautų pareiškimų ir ieškininių pareiškimų žurnalo nuo 2001-01-19 iki 2001-12-29, teisėjos A. T. teismo posėdžio žurnalo 2001 m. duomenimis (1 t. b. l. 48-192; 2 t. b. l. 1-205; 3 t. b. l. 1-164). Visi paminėti rašytiniai duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tokių rašytinių dokumentų autentiškumu ir teisingumu, todėl juos laiko patikimais įrodymais.

67Apeliaciniame skunde apeliantė daug dėmesio skiria byloje esančių ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų 2001 metų pareiškimų ir ieškininių pareiškimų registracijos žurnale bei teisėjos A.T. žurnaluose užfiksuotų duomenų patikimumui, akcentuodama minėtuose žurnaluose esančius neatitikimus dėl numerių suteikimo teisme gaunamoms byloms tvarkos ir žurnaluose esančius taisymus, remiantis kuriais teigia, kad minėti žurnalai nebuvo vedami preciziškai tvarkingai, kas rodo, kad bylos numerio buvimas arba nebuvimas teismo sprendime nėra teisiškai reikšmingas ir lemiantis sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo klastojimo.

68Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad vien tik bylos numerio teisėtai priimtame teismo sprendime nenurodymas neduoda pagrindo pripažinti teismo sprendimą niekiniu ar suklastotu, tačiau teismo sprendimo surašymas be faktinio ir teisinio pagrindo visais atvejais yra neteisėtas veiksmas. Nagrinėjamoje byloje jokių duomenų, kad ( - ) apylinkės teisme buvo gautas S. B. arba jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kad pagal tokį pareiškimą buvo suformuota civilinė byla, nėra. Byloje esantys 2001 metų ( - ) apylinkės teismo žurnaluose (Pareiškimai ir ieškininiai pareiškimai 2001 m.; Civilinių bylų skyriaus turimų savo žinioje civilinių bylų žurnalas), teisėjos A.T. (Š.) 2001 metų žurnaluose apie gautus pareiškimus ir ieškininius pareiškimus bei teismo posėdžius užfiksuoti duomenys liudija priešingai, kad nei S. B., nei jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ( - ) apylinkės teisme gautas ir nagrinėtas nebuvo. Visi paminėti žurnalai gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tokių rašytinių dokumentų autentiškumu ir teisingumu, todėl juos laiko patikimais įrodymais.

69Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ( - ) apylinkės teisme buvo ieškoma tik civilinės bylos pagal Nr. ( - ). Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje esančiuose teismo pateiktuose žurnaluose pareiškimai ir ieškininiai pareiškimai, o taip pat ir civilinių bylų skyriaus žinioje turimos bylos yra registruotos ne tik pagal numerius, bet ir pagal pareiškimų gavimo datą, proceso šalis, ieškinio pagrindą. Patikrinus šiuos duomenis akivaizdu, kad ( - ) apylinkės teisme S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2001 metais negautas ir neregistruotas, todėl darytina logiška ir pagrįsta išvada, kad teisme nustatyta tvarka negautas pareiškimas negalėjo būti nagrinėjamas ir dėl jo negalėjo būti priimtas joks teismo sprendimas. Patikrinus visus registrus (teismo posėdžių žurnalus, pareiškimų registravimo žurnalus, įrašus teisėjos A. T. 2001 m. gautų nagrinėti ieškinių, pareiškimų, teikimų, bylų žurnale, civilinių bylų skyriaus žurnalus, statistines korteles, archyvo registrus) ir įsitikimus, kad ( - ) apylinkės teisme nei S. B., nei jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas 2001 metais gautas ir registruotas nebuvo, ieškoti archyve fiziškai bylos, apie kurios egzistavimą nėra jokių objektyviai patikimų duomenų, netikslinga.

70Skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotai ir pagrįstai nurodyta, kad S. B. ar jos atstovo S. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėjo būti paduotas ir nagrinėjamas ( - ) apylinkės teisme dar ir dėl to, kad jis buvo neteismingas šiam teismui dėl 2001 m. galiojusio CPK 274 straipsnio reikalavimų (išimtinis teismingumas). Šiame kontekste pažymėtina, kad A. Š., būdama teisėja, neabejotinai žinojo išimtinio teismingumo taikymo taisyklės. Bylos medžiaga patvirtina, kad tokia aplinkybė buvo žinoma ir S. V. (( - ) apylinkės teisme buvo rastos 4 pareiškėjo S. V. civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir terminų atnaujinimo (5 t., b. l. 47 b. l.)).

71Aplinkybę, kad ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas suklastotas, patvirtina ir tokio sprendimo nustatomojoje dalyje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie byloje neva esančius Archyvo 2001-09-03 pažymėjimus Nr.49 - 1 ir Nr. 50 – 1. Byloje yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo pranešimas apie tai, kad duomenų apie J. I. turėtą žemę Vilniaus mieste ( - ) gatvėje archyve saugomuose fonduose nerasta ir kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas neišdavė 2001-09-03 pažymėjimų Nr.49 - 1 ir Nr. 50 - 1 dėl J. I. turėtos nuosavybės ( - ) gatvėje (1 t., b. l. 34-36). Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos G. A., V. B., E. P., kurių parodymų objektyvumu ir teisingumu teisėjų kolegija abejoti neturi teisinio pagrindo.

72Apeliaciniame skunde apeliantė pateikia galimas civilinės bylos, kurioje neva buvo priimtas ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas, dingimo versijas: byla galėjo būti sunaikinta ( - ) apylinkės teisme kilusio gaisro metu ar pasimesti vykdant bylų pervežimą į kitas teismo patalpas. Tokios apeliantės skunde nurodytos bylos dingimo versijos yra motyvuotai paneigtos skundžiamame teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktą raštą, kuris patvirtina, kad 2001 m. lapkričio 30 d. kilo gaisras ( - ) teismo patalpose – virš kabinetų, tame tarpe ir teisėjos A. Š. (A. T.), lubų užsidegė instaliacija, tačiau atviros ugnies kabinete nebuvo, baldai ir bylos nenukentėjo (9 t., b. l. 12), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktas pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2005 m. spalio - lapkričio mėn. atliktas ( - ) apylinkės teismo bylų pervežimas atliktas sklandžiai, jokių aktų dėl dingusių bylų nebuvo (9 t., b. l. 19-37), bei byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus bylos įrodymus, kurių visuma paneigia apeliantės nurodomos civilinės bylos egzistavimo faktą, sprendžia, kad nuteistosios ir jos gynėjos versijos dėl galimai sudegusios ar pasimetusios bylos yra paneigtos bylos medžiaga.

73Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir iš naujo įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai teisėtu būdu gautų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad S. B. ar jos įgalioto asmens S. V. pareiškimas ( - ) apylinkės teisme nebuvo gautas, civilinė byla pagal tokį pareiškimą nebuvo nagrinėjama, 2001-09-18 teismo posėdis nevyko, o ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra suklastotas ir šį sprendimą suklastojo valstybės tarnautoja – teisėja, kuri tokiais veiksmais sulaužė duotą teisėjo priesaiką, nesilaikė Teismų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintų sprendimo priėmimo nuostatų, nevykdė 511 straipsnyje nustatytų teisėjo pareigų, sumenkino teismo, kaip vienintelės teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Tokios bylos nagrinėjimo procese nustatytos faktinės aplinkybės ir A. Š. atlikti veiksmai leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad A. Š. pagrįstai buvo pareikšti kaltinimai dėl dokumento – ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimo suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.

74Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nuosprendyje pasisakęs dėl BK 300 straipsnio ir 228 straipsnio normų galiojimo laike, ir nustatęs, kad dėl šių veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2014 m. kovo 13 d., pagrįstai baudžiamąją bylą dalyje dėl A. Š. pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (Žin., 2007, Nr. 81-3309) nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantė neginčija.

75Dėl teismo išvados, kad A. Š. padėjo įvykdyti kvalifikuotą sukčiavimą, pagrįstumo

76Nagrinėjamoje byloje skundžiamu teismo nuosprendžiu A. Š. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už padėjimą S. V. sukčiauti apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą.

77Įsiteisėjusiu ir kasacine tvarka patikrintu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, A. V. yra nuteistas už kvalifikuotą sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kurį jis įvykdė tokiomis aplinkybėmis: S. V., panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą – ( - ) apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir jo pagrindu gautą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 16 d. pažymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, apgaule su S. B. 2001 m. spalio 31 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ji už 12 000 Lt (3 475,44 Eur) pardavė S.V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą – 1365 kv. m ploto žemę, Vilniuje, ( - ) gatvėje. Taip apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtinę teisę, tą pačią dieną VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui S. V. pateikė prašymą atkurti jam natūra nuosavybės teisę į prieš tai minėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. ( - ) S. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamo turto dalį – 0,1369 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, prie ( - ), natūra, kitą nekilnojamo turto dalį atlyginant 134,40 Lt (38,92 Eur) vertės vertybiniais popieriais. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2009 m. kovo mėn. buvo 1 586 000 Lt (459 337,35 Eur). Taip S. V. apgaule savo naudai įgijo didelės – 1 598 134,40 Lt (462 851,71 Eur) bendros vertės svetimą turtinę teisę (12 000 Lt vertės, t.y. 3 475,77 Eur) ir turtą (1 586 134,40 Lt vertės, t.y. 459 376,27 Eur). Šiuo S. V. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nekvestionuojamos.

78Apeliantė, nesutikdama su A. Š. nuteisimu už padėjimą sukčiauti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas dėl bendrininkavimo ir rėmėsi nepatikima bylos medžiaga. Esminis apeliacinio skundo argumentas, neigiant A. Š. inkriminuotą sukčiavimą, yra tas, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie A. Š. ir S. V. susitarimą veikti bendrai ir siekti vieningo tikslo – sukčiauti stambiu mastu.

79Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje yra pakankamai išsamiai išdėstytos bendrininkavimą reglamentuojančios teisės normos ir šiuo klausimu bylai aktuali teismų praktika, bei teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios leidžia teismui spręsti apie A. Š. ir S. V. bendrininkavimą, įvykdant kvalifikuotą sukčiavimą.

80Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-657/2012).

81Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios A. Š. kaip padėjėjos vaidmuo pasireiškė tuo, kad ji, būdama teisėja, surašė teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir vėliau jį patvirtino kaip tikrą, ir tokiais neteisėtais veiksmais suteikė S. V. priemonę bei pašalino kliūtis užvaldyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad suklastotas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo vienintelis teisinis pagrindas S. V. kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir gauti 2001-10-16 pažymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, suklastotu 2001-09-18 teismo sprendimu S. B. nebuvo leista atkurti nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą, gaunant piniginę kompensaciją, o ne į žemės sklypą. Suklastotu 2001-09-18 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie S. B. senelio J. I. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą ( - ) gatvėje, Vilniuje, ir tokio teismo sprendimo pagrindu S. V. gavo minėtą 2001-10-16 pažymą Nr. ( - ). Po to S. V., panaudodamas minėtus dokumentus, apgaule su S. B. 2001-10-31 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. B. už 12 000 Lt (3 475,44 Eur) pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą – 1365 kv. m ploto žemę, Vilniuje, ( - ) gatvėje, ir taip apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtinę teisę, tą pačią dieną VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui S. V. pateikė prašymą atkurti jam natūra nuosavybės teisę į prieš tai minėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-13 sprendimu Nr. ( - ) nuosavybės teisė į nekilnojamo turto dalį – 0,1369 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, prie ( - ), natūra buvo atkurta S. V., o ne S. B.. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2009 m. kovo mėn. buvo 1 586 000 Lt (459 337,35 Eur). Taigi oficialaus, Lietuvos Respublikos vardu priimto dokumento – teismo sprendimo, kuris įsiteisėjęs yra privalomas ir valstybės bei savivaldybės institucijoms, suklastojimas neabejotinai yra pavojingas veiksmas. Iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad A. Š. surašytas 2001-09-18 teismo sprendimas buvo priemonė nusikaltimo vykdytojui – S. V. realizuoti sukčiavimo objektyviuosius požymius, t.y. apgauti S. B. ir savivaldybės (valstybės) institucijas ir užvaldyti svetimą turtą. Be nuteistosios A. Š. kaip padėjėjos padarytų veiksmų, be jos indėlio, nusikaltimo vykdytojui S. V. būtų neįmanoma padaryti sukčiavimo, už kurį jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

82Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje neįrodyta, kad A. Š. su S. V. buvo pažįstami ir iš anksto susitaręs veikti bendrai ir siekti vieningo tikslo – sukčiauti stambiu mastu. Be to, A. Š. 2001-2003 metais negalėjo žinoti, kad 2007 metais pasikeis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai ir byloje minimas žemės sklypas galės būti grąžintas natūra ir dėl tokios žemės grąžinimo kreipsis S. V.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliantės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto A. Š. ir S. V. bendrininkavimo fakto.

83Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad A. Š. ir S. V. tuo pačiu metu studijavo Vilniaus universitete Teisės fakultete, tačiau byloje kitų objektyvių duomenų apie A. Š. ir S. V. pažinties ar bendravimo faktą, nesurinkta. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia jų nusikalstamo bendrininkavimo, įvykdant sukčiavimą. Tokį faktą patvirtina A. Š. ir S. V. atlikti veiksmai ir jų eiliškumas. Iš šioje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad S. V., norėdamas įgyti šioje byloje minimą žemės sklypą ( - ) gatvėje, Vilniuje, turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad toks žemės sklypas priklausė S.B. seneliui J. I.. Toks juridinę reikšmę turintis faktas galėjo būti nustatytas teismo sprendimu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą buvo neįmanoma, nes dokumentų apie J. I. turėtą nekilnojamąjį turtą ( - ) gatvėje, Vilniuje, archyve saugomuose fonduose nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas (6 t. b. l. 28), liudytojų G. A., V. B., E. P. parodymai. Todėl tam, kad S. V. įgyvendintų nusikalstamą sumanymą – užvaldyti svetimą turtą, jis turėjo gauti suklastotą teismo sprendimą ir jį gavo. Byloje nustatyta, kad tikrovės neatitinkantį teismo sprendimą surašė ir savo parašu patvirtino ( - ) apylinkės teismo teisėja A. T. (Š.). Tokio teismo sprendimo pagrindu buvo parengta pažymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą ( - ) gatvėje, Vilniuje. Liudytojos G. A., J. R., V. B. teisme parodė, kad, svarstant S. V. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kilo įtarimai dėl į teisių atkūrimo bylą Nr. ( - ) pateiktos ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimo kopijos autentiškumo, nes teismo sprendimas ir dokumentai nesudarė visumos, kad teismo sprendime nurodytas žemės sklypo savininkas turėjo nuosavybės teisę į šį sklypą, todėl 2003-03-13 raštu buvo kreiptasi į ( - ) apylinkės teismą dėl pateikto teismo sprendimo kopijos tikrumo. Liudytoja L. N., tuo metu dirbusi ( - ) apylinkės teismo archyve, parodė, kad gavus teismo sprendimo kopiją su paklausimu ji ėjo pas sprendimą pasirašiusią teisėją A. T. (Š.), kad ši patvirtintų savo parašu atsiųstą sprendimo kopiją ir ši tokio sprendimo tikrumą patvirtino savo parašu. Aplinkybę, kad 2001-09-18 teismo sprendimo kopiją savo parašu patvirtino A. Š., patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvados, šios aplinkybės iš esmės neneigia ir nuteistoji A. Š.. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. Š. atliko aktyvius veiksmus ir tokiais veiksmais nusikalstamos veikos vykdytojui S. V. padėjo įvykdyti nusikalstamą sumanymą, t.y. padėjo jam realizuoti nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

84Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji A. Š., surašydama 2001-09-18 teismo sprendimą ir vėliau patvirtindama jo tikrumą, veikė neapibrėžta tyčia, t.y. ji suvokė, kad be faktinio ir teisinio pagrindo surašydama teismo sprendimą ir vėliau patvirtindama savo parašu tokio sprendimo teisingumą, daro pavojingą veiką, numatė, kad dėl tokios veikos kils pavojingi, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet savo sąmonėje galimo jų sunkumo nedetalizavo. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Todėl šiuo atveju nuteistoji A. Š. turi atsakyti už vykdytojo, t.y. S. V. padarytą nusikalstamą veiką. Įsiteisėjusiu S. V. apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad S. V. apgaule įgijo turtą ir turtinę teisę, kurių bendra vertė – 1 598 134,410 Lt (462 851,71 Eur) – atitinka BK 190 straipsnyje pateikto turto didelės vertės išaiškinimą. Todėl pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes A. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

85Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad S. V. apkaltinamajame nuosprendyje, kuris yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas, nenurodyta aplinkybė, kad S. V. įvykdyti kvalifikuotą sukčiavimą padėjo padėjėjas, nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistosios A. Š. kaltumo ir nėra pagrindas pripažinti, jog jai baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis) pritaikytas netinkamai.

86Apibendrinant, tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, leidžiančių daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas suklastotas ir pagrįstai dėl tokio teismo sprendimo suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba kaltinimai buvo pareikšti A. Š.. Taip pat byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. padėjo S. V. įvykdyti kvalifikuotą sukčiavimą, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jai paskirta teisinga, BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkanti bausmė. Todėl apeliantės prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti A. Š. naują, išteisinamąjį nuosprendį – atmetamas.

87Dėl prašymo baudžiamąją bylą A. Š. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui

88Apeliantė skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad A. Š. pagrįstai inkriminuota nusikalstama veika - sukčiavimas stambiu mastu, svarstytinas klausimas dėl senaties terminų taikymo, nes paskutinė nusikalstama veika buvo padaryta 2003 metais, ir prašoma baudžiamąją bylą A. Š. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

89Toks prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

90Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji S. V. ir A. Š. kvalifikuotą sukčiavimą įvykdė bendrais veiksmais, todėl remiantis BK 26 straipsnio 4 dalimi, nuteistoji A. Š. atsako už vykdytojo S. V. padarytą nusikalstamą veiką, t.y. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir BK 24 straipsnio 6 dalį.

91Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, nustatyta, kad S. V. įvykdytas kvalifikuotas sukčiavimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo trunkamojo pobūdžio, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pradedama skaičiuoti nuo tokios nusikalstamos veikos paskutinio nusikalstamo veiksmo padarymo laiko. Iš S. V. įvykdytos nusikalstamos veikos aprašymo apkaltinamajame nuosprendyje matyti, kad S. V. paskutinio nusikalstamo veiksmo pabaigos laikas, siejamas su 2009-03-13 sprendimu Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo momentu, todėl ir nusikalstamos veikos vykdytojo padėjėjo nusikalstamos veikos pabaiga yra 2009-03-13.

92Taigi nagrinėjamojoje byloje nustatytas nusikaltimo padarymo laikas – 2009-03-13, veikos sunkumas (BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas prisikariamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis)), veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos (apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jeigu praėję 10 metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas) bei A. Š. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo data – 2016-04-04, priešingai nei skunde nurodo apeliantė, neduoda pagrindo svarstyti baudžiamosios bylos nutraukimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, klausimo. Todėl ir apeliantės prašymas nutraukti A. Š. baudžiamąją bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, atmetamas.

93Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistosios A. Š. gynėjos apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas.

94Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95Nuteistosios A. Š. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 4. Teisėjų kolegija,... 5. A. Š. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, už... 6. A. Š., būdama valstybės tarnautoja – ( - ) apylinkės teismo teisėja,... 7. Nagrinėjamoje byloje A. Š. buvo kaltinama ir perduota teismui dar ir pagal BK... 8. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis... 9. Nuteistosios A. Š. gynėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 10. Apeliantė nesutinka su Kauno apygardos teismo 2016-04-04 nuosprendžiu, nes... 11. Apeliantė teigia, kad buvo pažeista A. Š. teisė į gynybą ir tokį... 12. Apeliantė skundo teiginius dėl šališko teismo grindžia tuo, kad teismas... 13. Apeliantė nesutinka su A. Š. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,... 14. Apeliantė apeliaciniame skunde chronologiška tvarka dėsto įsiteisėjusiais... 15. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais S. V.... 16. Skundžiamame teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl A. Š. ir S. V.... 17. Apeliantės teigimu, nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad A. Š., veikdama... 18. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad A. Š. 2001 m. surašius teismo... 19. Apeliantės nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes galima būtų... 20. Apeliantės teigimu, A. Š. nepagrįstai kaltinama suteikusi vykdytojui... 21. Apeliantė teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad... 22. Apeliantės nuomone, byloje neįrodyta, kad A. Š. dalyvavo padarant... 23. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad A. Š. suklastojo tikrą... 24. Apeliantės manymu, teismo sprendime bylos numerio nebuvimas nedaro teismo... 25. Apeliaciniame skunde apeliantė pateikia baudžiamojoje byloje (2 t. 7 b.l.)... 26. Apeliantės teigimu, skundžiamame teismo nuosprendyje akcentuojama aplinkybė,... 27. Apeliantė teigia, kad S. B. įgalioto asmens pareiškimas dėl juridinio fakto... 28. Taip pat apeliantės nuomone, byloje neįrodyta, kad A. Š. patvirtino... 29. Apeliantės teigimu, neįrodžius dokumentų klastojimo fakto A. Š. veikoje,... 30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. Š. ir jo gynėja... 31. Nuteistosios A. Š. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2016-04-04 nuosprendžiu A. Š. nuteista... 33. Nuteistosios A. Š. gynėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 34. 1) pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl teismo šališkumo... 35. 2) A. Š. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad ji... 36. 3) baudžiamąją bylą dėl A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos,... 37. Teisėjų kolegija dėl apeliantės prašymų pagrįstumo pasisakys atskirai.... 38. Dėl prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą... 39. Apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš... 40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Š. baudžiamąją bylą išnagrinėjo... 41. Nuteistosios A. Š. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios... 42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5... 43. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi... 44. Nepagrįstas apeliantės skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas... 45. Taip pat nepagrįstas nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo teiginys, kad... 46. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 47. Dėl prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti... 48. Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK... 49. Nuteistosios A. Š. gynėja, nesutikdama su skundžiamu teismo nuosprendžiu,... 50. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, aptariamos bylos nagrinėjimo... 51. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad... 52. Dėl teismo išvadų, vertinant nuteistajai A. Š. pareikštus kaltinimus pagal... 53. Nagrinėjamoje byloje A. Š. buvo kaltinama ir perduota teismui pagal BK 228... 54. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymų visumą, padarė... 55. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajai A. Š. nepagrįstai buvo... 56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų... 57. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir skundžiamame teismo nuosprendyje... 58. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir išsamiai išanalizavęs teisme... 59. Pagal teismų praktiką išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų,... 60. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji A. Š. parodė, kad ji yra... 61. Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaltinamasis S. V. tvirtino, kad S. B.... 62. Pirmosios instancijos teisme apklausta ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18... 63. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis 2001... 64. Minėta, kad ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimo nustatomojoje dalyje... 65. Taigi, išanalizavus ir įvertinus aptartus nuteistosios ir liudytojų J. R.,... 66. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta 2011-03-14 ( - ) apylinkės teismo... 67. Apeliaciniame skunde apeliantė daug dėmesio skiria byloje esančių ir... 68. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad vien tik bylos numerio... 69. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ( - ) apylinkės teisme... 70. Skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotai ir pagrįstai nurodyta, kad S. B.... 71. Aplinkybę, kad ( - ) apylinkės teismo 2001-09-18 sprendimas suklastotas,... 72. Apeliaciniame skunde apeliantė pateikia galimas civilinės bylos, kurioje neva... 73. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir iš... 74. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nuosprendyje pasisakęs dėl BK 300... 75. Dėl teismo išvados, kad A. Š. padėjo įvykdyti kvalifikuotą sukčiavimą,... 76. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu teismo nuosprendžiu A. Š. nuteista pagal BK... 77. Įsiteisėjusiu ir kasacine tvarka patikrintu Kauno apygardos teismo... 78. Apeliantė, nesutikdama su A. Š. nuteisimu už padėjimą sukčiauti, teigia,... 79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos... 80. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra... 81. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios A. Š. kaip... 82. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje neįrodyta, kad A. Š. su S. V. buvo... 83. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką būtinas bet kurios... 84. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji A. Š., surašydama 2001-09-18 teismo... 85. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad S. V. apkaltinamajame... 86. Apibendrinant, tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 87. Dėl prašymo baudžiamąją bylą A. Š. nutraukti, suėjus baudžiamosios... 88. Apeliantė skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad A. Š.... 89. Toks prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.... 90. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji S. V. ir A. Š. kvalifikuotą... 91. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu,... 92. Taigi nagrinėjamojoje byloje nustatytas nusikaltimo padarymo laikas –... 93. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 94. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. Nuteistosios A. Š. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės apeliacinį skundą...