Byla 2-29006-861/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Tulada“ atstovams Regimantui Daukantui ir advokatui Vainiui Girdučiui, atsakovo UAB „Remi Real Estate“ atstovui advokatui Mariui Grucei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tulada“ ieškinį atsakovui UAB „Remi Real Estate“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 2 895,93 EUR skolos, 7,03 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ 2008-08-05 buvo sudaryta subrangos sutartis. UAB „Sodžiaus būstas“ buvo likviduotas, o jo teisių ir pareigų perėmėju tapo atsakovas. Subrangos sutartimi buvo susitarta, kad UAB „Sodžiaus būstas“ atliks lauko tvoros įrengimo darbus. Darbai buvo atlikti, ieškovas atsakovui sumokėjo susitartą kainą. Nors subrangos sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui 5 procentus rangovinių paslaugų nuo sąmatinės kainos, t. y. 9 999,08 Lt, tačiau jis to nepadarė.

3Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti solidariai ieškovui ir jo vadovui iki 5 792 EUR baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui. Nurodė, kad atsakovas pagal 2016-09-13 nutartį yra perėmęs UAB „Sodžiaus būstas“ procesines teises bei pareigas konkrečioje civilinėje byloje. 2015-01-02 tarp UAB „Sodžiaus būstas“ ir atsakovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RRE-15-001 pagrindu atsakovas perėmė 2 896,20 EUR skolos ir kitų su ja susijusių sumų, priteistų 2014-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, reikalavimo teisę į ieškovą. 2015-03-19 atsakovas inicijavo UAB „Sodžiaus būstas“ pakeitimą vykdymo procese atsakovu. 2015-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė UAB „Sodžiaus būstas“ vykdymo procese atsakovu. 2016-09-13 nutartis buvo priimta todėl, kad ieškovas 2016-09-05 kreipėsi su prašymu atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014, t. y. toje byloje, kurioje buvo priimtas 2014-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kurio pagrindu ir buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis.

42017-09-14 teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė, kad atsakovai perėmė UAB „Sodžiaus būstas“ teises ir pareigas. Pripažino, kad vis dar nėra atsiskaitę su atsakovu. Bankroto byloje kreditorinio reikalavimo UAB „Sodžiaus būstas“ nereiškė.

5Atsakovo atstovas teigė, kad ieškovas painioja materialines ir procesines teises. Atsakovas perėmė tik procesines teises. Ieškovas buvo skolingas UAB „Sodžiaus būstas“, kuris bankrutuodamas pardavė savo reikalavimo teisę į ieškovą atsakovui. Ieškovas šiuo ieškiniu siekia išvengti skolos atsakovui mokėjimo.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ 2008-08-05 buvo sudaryta subrangos sutartis. 2015-01-02 tarp atsakovo ir UAB „Sodžiaus būstas“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. 2015-04-29 UAB „Sodžiaus būstas“ buvo likviduotas. Ieškovas teigia, kad atsakovas perėmė visas UAB „Sodžiaus būstas“ teises ir pareigas, todėl yra atsakingas už UAB „Sodžiaus būstas“ prievolę ieškovui. Atsakovas su tuo nesutinka, nes jis perėmė tik procesines UAB „Sodžiaus būstas“ teises ir pareigas konkrečioje byloje.

8Dėl teisių ir pareigų perėmimo.

9Ne visada iki civilinio proceso pabaigos bylos šalimis išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie kreipiasi teisminės gynybos ar dėl kurių prašoma taikyti tam tikras teisinio poveikio priemones. Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).

10Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). CPK 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).

11Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Šio straipsnio redakcijoje, galiojusioje ginčo reikalavimo perleidimo metu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. Dzikienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011).

12Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Sodžiaus būstas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu teismas pakeitė išieškotoją UAB „Sodžiaus būstas“ naujuoju išieškotoju – atsakovu. Reikalavimo teisė yra savarankiška turtinė teisė, kuri gali būti perleista, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Šios teisės perleidimas nesąlygoja visų asmens materialinių teisių ir pareigų perėmimo, tik konkrečios reikalavimo teisės ir su ja susijusių pareigų parėjimą. Atsakovas gali būti laikomas UAB „Sodžiaus būstas“ teisių ir pareigų perėmėju tik toje apimtyje, kiek tą numato Reikalavimo perleidimo sutartis, priešingas aiškinimas paneigtų reikalavimo teisės perleidimo instituto esmę. Tuo remiantis, ieškovo reikalavimas atsakovui dėl UAB „Sodžiaus būstas“ prievolės vykdymo yra netenkintinas ir ieškinys atmestinas.

13Dėl prašymo skirti baudą.

14Atsakovas prašė skirti solidariai ieškovui ir jo vadovui iki 5 792 EUR baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui, už nesąžiningo ieškinio pareiškimą.

15CPK 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis).

16CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015).

17Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdami ieškinį atsakovui, naudojasi teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė yra pamatinė žmogaus teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, todėl ieškovo kreipimasis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė, negali būti vertinamas kaip tyčinis nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, ieškinio pareiškimas dėl skolos priteisimo, nors ir pareikštas netinkamam subjektui, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, teismo vertinimu, atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti vienareikšmiškai vertinamos kaip ieškovo akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkintinas.

19CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 400 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 400 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

20Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį atmesti.

23Priteisti iš ieškovo UAB „Tulada“, į. k. 122995624, atsakovo UAB „Remi Real Estate“, į. k. 300573437, naudai 400 EUR (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

24Netenkinti atsakovo UAB „Remi Real Estate“ prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui UAB „Tulada“.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 2 895,93 EUR skolos, 7,03 procentų... 3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė priteisti patirtas... 4. 2017-09-14 teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė, kad atsakovai... 5. Atsakovo atstovas teigė, kad ieškovas painioja materialines ir procesines... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Sodžiaus būstas“... 8. Dėl teisių ir pareigų perėmimo.... 9. Ne visada iki civilinio proceso pabaigos bylos šalimis išlieka tie patys... 10. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48... 11. Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596... 12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Sodžiaus būstas“... 13. Dėl prašymo skirti baudą.... 14. Atsakovas prašė skirti solidariai ieškovui ir jo vadovui iki 5 792 EUR... 15. CPK 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir... 16. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 17. Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdami ieškinį atsakovui, naudojasi... 19. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 20. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos,... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 22. ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš ieškovo UAB „Tulada“, į. k. 122995624, atsakovo UAB „Remi... 24. Netenkinti atsakovo UAB „Remi Real Estate“ prašymo dėl baudos skyrimo... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...