Byla e2A-1177-253/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Albinos Pupeikinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjusi ieškovės N. S. ir nepilnamečio D. S. įstatyminės atstovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų N. S. ir nepilnamečio D. S. įstatyminės atstovės ieškinį atsakovei O. V., E. K. įstatyminei atstovei, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad 2013-10-25 apie 18-19 val. ties ( - ), atsakovės nepilnametis sūnus E. K. konflikto metu sudavė D. S. kumščiu į veidą ir sužalojo jį. 2013-10-21 Klaipėdos vaikų ligoninėje D. S. nustatytas nosies kaulų lūžis, dėl to reikalinga atlikti nosies rekonstrukcinę – plastinę operaciją. 2014-07-01 teismo medicinos eksperto apžiūros metu nustatytas D. S. veido sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimas; reikalinga nosies kaulų repozicija (atstatymas); sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; medikai rekomenduoja atlikti nosies ir nosies pertvaros korekcinę operaciją sulaukus 16 m. ar vėliau. Ieškovai nurodė, kad po įvykio atsakovė įsipareigojo atlyginti žalą, sumokėti 8 000,00 Lt, reikalingus atlikti operacijai. Į teisėsaugos institucijas ieškovai nesikreipė, nes manė, jog susitarimo atlyginti žalą atsakovė laikysis. 2014-03-17 išsiuntus rašytinę pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė žodžiu informavo atlyginsianti dalį žalos – 3 000,00 Lt. Ieškovas D. S. ir ateityje dėl operacijos patirs nepatogumų, turės nutraukti treniruotes, šiuo metu išgyvena dėl negalėjimo užsiimti mėgstama veikla, taip pat dėl išvaizdos pokyčių, gali prarasti galimybę pasiekti aukštų rezultatų mėgiamoje veikloje, tai įvertina neturtine žala 5 000,00 Lt sumoje. Su nukentėjusiu artimai susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, todėl N. S. matydama sužalotą vaiką, jį slaugydama patyrė neigiamų išgyvenimų, dvasinį skausmą, išgyveno dėl būsimo gydymo, jo pasekmių vaiko sveikatai, dėl to prašė 3 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai prašė priteisti 8 000,00 Lt turtinės ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. S.; priteisti 3 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo N. S., priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui D. S., iš atsakovės, E. K. įstatyminės atstovės, O. V., 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-09-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės N. S. atsakovei O. V., 318,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės O. V., valstybei 24,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl 8 000,00 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovės, nepateikė neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad tik 8 000,00 Lt suma įvertinta plastinė operacija gali pašalinti nepilnamečio sūnaus sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti jį į buvusią iki sužalojimo padėtį, kad reikalaujama 8 000,00 Lt suma yra pagrįsta ir būtina. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti gydytojo P. Š. teiginiai dėl nemokamos operacijos galimybės. Be to, buvo nustatyta, kad ieškovai iš viso nesikreipė dėl III lygio LOR specialisto, turinčio teisę spręsti dėl operacijos būtinumo, konsultacijos, kas leidžia abejoti ieškovės N. S. teiginiais, kad operacija vaikui yra būtina. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl būsimos 8 000,00 Lt turtinės žalos priteisimo nepagrįstas, todėl atmestas. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinęs, kad sužalojimas ir tuo pačiu neigiami išgyvenimai nepilnamečiui D. S. atsirado dėl kito nepilnamečio E. K. kaltų veiksmų, jo neatsargaus elgesio, bei įvertinęs jau suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio byloje, darė išvadą, jog teisingas ir pagrįstas neturtinės žalos dydis, priteistinas D. S. yra 500,00 Eur. Įvertinus kasacinio teismo išaiškinimą, kad konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas, vertinimas, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, galimas įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu, laikyta, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog dėl paauglio sūnaus nosies kaulo lūžio ieškovė N. S. patyrė ypač didelį sukrėtimą, kad vaiko sužalojimas turėjo jai ypač didelį neigiamą poveikį, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo N. S. atmetė.

4Apeliaciniame skunde ieškovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, ir ieškovų ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas sprendimą grindė netinkamu žalos atlyginimą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu (CPK 330 straipsnis).
  2. Grubiai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

5Atsakovo įstatyminė atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teigia, jog ieškovai siekia nesąžiningais veiksmais pralobti. Atsakovai siūlė ieškovams pagalbą po patirtos traumos, tačiau įrodymų apie patirtą turtinę žalą nebuvo pateikta.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Atsakovo įstatyminė atstovė bei atsakovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas netenkintinas.

9Dėl naujų įrodymų prijungimo

10CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

11Apeliantai prašo prijungti prie bylos medicininį dokumentą – gydytojo V. B. išvadą, jog ieškovui, sulaukus 16-18 metų turi būti atliekamos dvi nosies operacijos bei įrodymus apie kitų klinikų įkainius už plastinių operacijų atlikimą, apeliantų teigimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado, susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Kadangi medicininis dokumentas patvirtina tas pačias aplinkybes, ką nurodė ir teismo posėdžio metu apklausti gydytojai, byloje kilo ginčas ne dėl pačios operacijos kainos, bet dėl operacijos būtinumo atstatyti ieškovo sveikatai iki traumos buvusią būseną, tai pagrindo prijungti papildomus įrodymus apie kitų klinikų įkainius bei papildomą medicininį dokumentą nėra.

12Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-10-25 apie 18-19 val. kieme, esančiame ( - ) nepilnametis atsakovės O. V. sūnus E. K., gim. ( - ), sudavė ieškovės N. S. nepilnamečiui sūnui D. S., gim. ( - ), į veidą ir jį sužalojo. 2013-10-25 19.22 val. D. S., gim. ( - ), konsultuotas LOR gyd. S. D., konstatuotas nosies kaulų lūžimas; 2013-10-28 konsultuotas radiologės gyd. B. P., pateikta išvada – nosies kaulų lūžimas; 2013-10-26 16.15 val. konsultuotas otorinolaringologo gyd. P. Š., diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, reikalinga nosies kaulų repozicija (e. bylos ieškinio priedų l. 1-2). D. S. konsultuotas gyd. V. J., nurodyta, jog tikslinga atlikti nosies ir nosies pertvaros korekcinę operaciją, operaciją tikslinga atlikti 16 m. ir vyresniam, šiuo metu operacijos kaina įskaičiuojant viską 8 000 Lt (e. bylos ieškinio priedų l. 3). 2014-07-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė išvadą Nr. G1285/14 (03), kurioje konstatuota, kad D. S. padarytas veido sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu; sužalojimą D. S. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nosies sritį kietu buku daiktu, įrašai pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad sužalojimą galėjo patirti nurodytu laiku, t. y. 2013-10-25; dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (e. bylos ieškinio priedų l. 6-7). Apie įvykį Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2 PK pranešta 2013-10-26 17.07 val.; 2013-11-11 Klaipėdos apskrities VPK nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamą veiką padaręs asmuo nepilnametis. Byloje pateikta ieškovės 2014-03-17 pretenzija dėl 8 000 Lt žalos atlyginimo, reikalingų nosies operacijai (e. bylos ieškinio priedų l. 4-5). Iš byloje pateikto 2014-09-19 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės rašto Nr. 749 nustatyta, kad Klaipėdos vaikų ligoninėje nosies kaulų repozicija atlieka atslūgus nosies audinių patinimui po traumos (po 3-4 d.) nežiūrint vaiko amžiaus, nosies pertvaros operacinė korekcija atliekama nuo 16 m.; D. S. apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir gydymo išlaidos jam apmokamos iš biudžeto lėšų, pateiktame 2014-11-19 VšĮ VUL Santariškių klinikų rašte Nr. SR-5964 nurodoma, kad Santariškių klinikose atliekama pilna nosies ir nosies pertvaros korekcinė operacija; jei pacientas apdraustas privalomuoju draudimu, už operaciją apmoka teritorinė ligonių kasa. Byloje pateiktas 2014-06-30 Sportininko sveikatos būklės įtakos treniruočių našumui aprašymas, iš kurio nustatyta, kad nuo 2011 m. D. S. lanko Klaipėdos miesto bėgimo sporto klubo treniruotes, dėl patirtos traumos nukentėjo pasiruošimas varžyboms, dėl apsunkinto kvėpavimo sunkiau pakelti fizinį krūvį (e. bylos ieškinio priedų l. 8).

13Apeliaciniame skunde nekeliami deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimo klausimai. Bylą nagrinėjęs teismai nustatė visas būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas bei priteisė nustatyto dydžio žalos atlyginimą. Apeliantai apeliaciniame skunde kelia atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo problemas.

14Dėl turtinės žalos atlyginimo

15Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur) turtinės žalos ieškovui, motyvuodamas tuo, jog žala dar nėra patirta. Apeliantų teigimu, materialinėse teisės normose nėra nustatyta, jog su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos turi būti jau faktiškai patirtos, kadangi byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų dėl plastinės operacijos būtinumo, išlaidų dydžio, šios išlaidos turi būti atlygintos ieškovui.

16CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

17Ieškovų reikalavimas - priteisti 8 000,00 Lt turtinę žalą, tai yra, išlaidas, kurios susidarys už ieškovo nosies plastinės operacijos atlikimą.

18Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012).

19Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos būsimos gydymo išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

20Byloje yra įrodymai, jog plastinė operacija, kurios metu būtų ištiesinta deformuota nosis bei atstatyta nosies pertvara, gali būti atlikta tik ieškovui sulaukus 16 metų ir daugiau. Bylos nagrinėjimo metu apklausti specialistai gydytojai vienodai nurodė aplinkybes, jog atlikta nosies plastinė operacija negarantuoja, jog paciento išvaizda bus gražinta į tą, kuri buvo prieš patiriant traumą. V. J. teigimu, yra tik 70 procentų tikimybė, jog operacija bus sėkminga. Specialistas V. J. paminėjo, jog pastinė operacija reikalinga atstatyti estetinį vaizdą, o nosies pertvaros operacija reikalinga kvėpavimo funkcijai pagerinti, bei paaiškino, jog atliekant plastinę operaciją, 8 000,00 Lt kaina bus mokama tik už estetinio vaizdo sugrąžinimą, o nosies pertvaros taisymas plastinės operacijos metu pacientui nekainuoja. Specialistų teigimu, jei dėl patirtos traumos didelio kvėpavimo sutrikimo nėra, nosies atstatymo operacijos iki 16 metų nerekomenduojama atlikti. Taigi, įvertinus gydytojų paaiškinimus, jog šiuo atveju, nesant didelio kvėpavimo sutrikimo, nosies operacijos atlikimo galima laukti iki 16 metų ar daugiau, darytina išvada, jog būtinumo atlikti plastinę nosies operaciją nėra. Ieškovas ir toliau lanko sporto užsiėmimus, į teismą su ieškiniu kreipėsi beveik po metų laiko nuo traumos padarymo. Nėra byloje įrodymų, jog ieškovas šiai dienai turėtų kokių sveikatos sutrikimų, susijusių su patirta trauma, dėl kurių būtina atlikti gydymo veiksmus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog gydymo būtinumo nenustatyta.

21Byloje nėra pateikta konkretaus gydymo plano, operacijos atlikimo veiksmų, nėra įrodymų, jog operacijos kaina iki ieškovui sukaks reikalingas amžius jos atlikimui, nebus pakitusi. Kaip nustatyta, iš surinktų byloje įrodymų, nosies kaulų repozicija galėjo būti atlikta ieškovui, praėjus 3-4 dienoms po traumos, apmokant iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau ieškovo įstatyminė atstovė tokia galimybe nepasinaudojo. Liudytojo gydytojo P. Š. parodymai tik patvirtina, jog praėjus ne daugiau nei porai savaičių po traumos buvo galima atlikti nosies kaulų repoziciją, tačiau ieškovė kreipėsi pavėluotai, todėl buvo nusiųsta pasikonsultuoti su specialistais dėl operacijos, tačiau pas specialistus neapsilankė. Įrodymų apie sunkią ieškovų finansinę padėtį, dėl kurios jie neturėtų galimybės apmokėti už plastinę operaciją ir kas būtų vienas iš pagrindų priteisti būsimą žalą, nėra.

22Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, perkeldamas įrodinėjimo naštą ieškovams. Teisėjų kolegija pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų reikalavimas dėl 8 000,00 Lt žalos atlyginimo nepagrįstas.

23Atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusiojo nosies trauma, nukentėjusysis (iki jo pilnametystės jo tėvai (atstovai pagal įstatymą) turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamiesi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (taikomo reikalavimams atlyginti padarytą žalą, kuris skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikę įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų bei pagrįsdami priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų (neveikimo).

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistos 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, apeliaciniame skunde teigia, jog įvertinus kasacinio teismo suformuotus neturtinės žalos dydžio kriterijus, pirmosios instancijos teismo priteistas 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvati kompensacija ieškovo patirtai neturtinei žalai, išgyvenimams, praradimams atlyginti, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.

26Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Jakučionytė ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

27Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, byla Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, byla Nr. 3K-3-236/2010).

28Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Išskiriami kompensaciją didinantys ir kompensaciją mažinantys faktoriai. Kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgą laiką truksiančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmės, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimas, darant neteisėtus veiksmus, recidyvas, kompensaciją mažinantys faktoriai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiškas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nekentėjusiojo netinkamas, provokuojantis elgesys, pirmą kartą padarytas pažeidimas.

29Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus bei esančius byloje įrodymus nustatė aplinkybes, jog D. S. įvykio metu lūžo nosies kaulas, dėl ko subjaurota vaiko išvaizda, deformuota nosies pertvara, apsunkintas kvėpavimas, tai apribojo nepilnamečio berniuko galimybes siekti sportinės karjeros, sukėlė dusulį, pablogino miegą; berniukas patyrė psichologinį sukrėtimą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus; apribojo vaiko galimybes gyventi visavertį gyvenimą, 2 mėnesius vaikas negalėjo lankyti treniruočių.

30Kaip nustatyta 2014-07-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skriaus specialisto išvadoje Nr. G1285/14(03), apžiūrint ieškovą išorinių sužalojimų nosies srityje nėra, nosies ašis iškrypusi į dešinę, kvėpavimas pro dešinę šnervę apsunkintas. Nurodyta, jog dėl nosies kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o ieškovo sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Iš byloje esančių medicininių dokumentų nenustatyta, jog ieškovui po traumos būtų kilusios komplikacijos, tekę stacionariai gydytis, gydymas būtų ilgas, skausmingas ar atsiradusių kitokio pobūdžio negalavimų, susijusių su trauma.

31Kaip vieną iš aplinkybių, dėl kurios ieškovas patiria išgyvenimus, minimas apsunkintas kvėpavimas, dėl kurio ieškovas ilgą laiką nebegalės tikėtis rimtų sportinių pasiekimų, galbūt prarasdamas galimybę iki sužalojimo sėkminga buvusia sportine veikla užsiimti profesionaliai. Pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog berniukas lankyti treniruočių negalėjo tik du mėnesius. Berniuko trenerio L. B. pateiktame aprašyme dėl sportininko sveikatos būklės įtakos treniruočių našumui paminėta, jog berniukas toliau sportuoja, po traumos dalyvavo Lietuvos vaikų čempionate, tik negalėjo tinkamai pasiruošti, kadangi dėl traumos du mėnesiu negalėjo lankyti treniruočių. Įrodymų, jog dėl nosies lūžimo berniukas nebegalės sportuoti, dalyvauti varžybose nėra. Pažymėtina ir tai, jog duomenų, kad vaikas rimtai užsiima sporto veikla bei yra siekiama užsiimti profesionalia sportine karjera, nėra.

32Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tokios pasekmės sveikatai, atsižvelgiant į sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikimo trukmę, gydymo pobūdį, nesukėlė ieškovui didelių, intensyvių dvasinių išgyvenimų.

33Kitas svarbus kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaip matyti, žala atsirado dėl kito asmens neatsargių, kaltų veiksmų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai siūlė ieškovams atlyginti gydymo, transportavimo, papildomo maitinimo išlaidas, jei ieškovo gydymas to pareikalautų, tačiau ieškovai įrodymų apie patirtas išlaidas atsakovams neteikė. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog atsakovas su mama atsiprašė, jiems pretenzijų ieškovai neturi.

34Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šioje nutartyje anksčiau minėtas nelaimingo įvykio aplinkybes bei ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai tinkamai vadovavosi kriterijais, pritaikė juos faktinėms bylos aplinkybėms, pilnai atskleidė kiekvieno iš jų reikšmę bei įtaką, nustatant teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Teismas laiko, kad esant tokioms aplinkybėms, yra kompensaciją mažinantys kriterijai – byloje nėra įrodymų, jog ieškovo sužalojimai sukėlė neįmanomų pašalinti pasekmių, komplikacijos neišsivystė, gydymas truko trumpą laikotarpį, kaltininkas po žalos padarymo atsiprašė, siūlė padengti visas gydymo išlaidas, teismas nustatė, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltų, tačiau neatsargių veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, kad padaryta žala sveikatai, ir į sužalojimo pasekmes ir priteisdamas 500,00 Eur kompensaciją ieškovui, parinko adekvatų tęstinių pasekmių atžvilgiu pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį). Atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus ir kiekvieno jų reikšmę, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovų prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neprotingas. Tokios nuomonės teisėjų kolegija laikosi atsižvelgdama į tai, kad atsakovo veika yra neatsargi, padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl mano, kad 500,00 Eur priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

35Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, šiuo atveju, turėtų būti vadovaujamasi baudžiamosiose bylose nagrinėjant civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo formuojamą teismų praktika.

36Tos aplinkybės, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra identiškos arba labai panašios, dar nereiškia, kad bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turės reikšmės ir kitos aplinkybės (pvz., žalą padariusio asmens turtinė padėtį, padarytos turtinės žalos dydis ir pan.), ir jų visuma lems vienokį ar kitokį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Nė viena iš apeliaciniame skunde nurodomų bylų nėra savo aplinkybėmis identiška nagrinėjamai bylai: nors visose šiose bylose buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet sužalojimo pasekmės, aplinkybės, būdas yra skirtingos, nėra identiškos ir kitos aplinkybės, reikšmingos nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Teismai sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindami ir vertindami individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdami į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Esant padarytoms išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, bei nustatė adekvatų padarytiems veiksmams neturtinės žalos dydį, konstatuoti, jog buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, nėra pagrindo. Juo labiau, jog iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas rėmėsi formuojama teismų praktika, nurodydamas kasacinio teismo nutartį.

37Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei, ieškovo įstatyminei atstovei

38Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei, ieškovo įstatyminei atstovei neturtinę žalą, kadangi nereikia įrodinėti visiems žinomos aplinkybės, jog vaiko sužalojimas tėvams sukelia neigiamų pasekmių. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

39Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais.

40Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

41Sutiktina su apeliantų teiginiu, jog vaiko liga ar sužalojimas kiekvienam tėvui sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą nėra. Kaip minėta, tėvams neturtinė žala gali būti priteista tik nustačius, jog tėvai patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl padaryto sveikatos sužalojimo ieškovė patyrė itin stiprų emocinį skausmą, sukrėtimą, baimę ir netikrumo dėl ateities jausmą. Nėra įrodymų, jog dėl patirto sužalojimo berniukas kęstų skausmus, kaip nors būtų sutrikdytos galimybės gyventi normalų gyvenimą, eiti į mokyklą, bendrauti, judėti, kas sukeltų jo tėvams didelių išgyvenimų ir nerimo. Be to, jog vaikui deformuota nosis ir apsunkintas kvėpavimas, kitokių neigiamų padarinių, komplikacijų, ar kitokių sveikatos sutrikimų, susijusių su patirta trauma, nenustatyta. Vaiko gyvybei grėsmės nei sužalojimo metu, nei dabar nėra.

42Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad vaiko sužalojimas turėjo itin didelį neigiamą poveikį, todėl pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei ir ieškovo įstatyminei atstovei.

43Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovų (CPK 93 straipsnis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, jog bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau, tačiau įrodymai nėra pateikti, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas atsakovams nespręstinas.

47Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš šalių nepriteistinos.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

49Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsakovo įstatyminė atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Atsakovo įstatyminė atstovė bei atsakovė prašo nagrinėti bylą žodinio... 9. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 11. Apeliantai prašo prijungti prie bylos medicininį dokumentą – gydytojo V.... 12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-10-25 apie 18-19 val. kieme,... 13. Apeliaciniame skunde nekeliami deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų... 14. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas... 16. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais,... 17. Ieškovų reikalavimas - priteisti 8 000,00 Lt turtinę žalą, tai yra,... 18. Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra... 19. Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės... 20. Byloje yra įrodymai, jog plastinė operacija, kurios metu būtų ištiesinta... 21. Byloje nėra pateikta konkretaus gydymo plano, operacijos atlikimo veiksmų,... 22. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos... 23. Atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 25. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl... 26. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 27. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 28. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina... 29. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus bei esančius... 30. Kaip nustatyta 2014-07-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos... 31. Kaip vieną iš aplinkybių, dėl kurios ieškovas patiria išgyvenimus,... 32. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti,... 33. Kitas svarbus kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra žalą padariusio... 34. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šioje nutartyje anksčiau... 35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 36. Tos aplinkybės, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų... 37. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei, ieškovo įstatyminei atstovei ... 38. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė... 39. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.284... 40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu... 41. Sutiktina su apeliantų teiginiu, jog vaiko liga ar sužalojimas kiekvienam... 42. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos... 43. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 44. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 46. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos... 47. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 49. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti...