Byla 2-392-381/2015
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“ veiksmų ir įpareigojimo vykdyti sutartį, bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-6361-798/2014 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) E. V. (E. V.) skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“ veiksmų ir įpareigojimo vykdyti sutartį, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiamas klausimas, ar teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Ąžuolo gilė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

5Pareiškėjas (kreditorius) E. V. 2014 m. lapkričio 19 d. skunde prašė BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ veiksmus pripažinti neteisėtais, įpareigoti BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratorių vykdyti 2013-07-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ES0731 (toliau tekste – ir ginčo sutartis), pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti BUAB „Ažuolo gilė“ bankroto administratoriui nutraukti ginčo sutartį ir /ar atlikti bet kokius kitus UAB „Esurio“ veiklą nuomojamose patalpose (Naugarduko g. 14, Vilniuje) varžančius veiksmus, jei UAB „Esurio“ mokės ginčo sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Nurodė, kad pateiktas skundas yra tikėtinai pagrįstas, todėl egzistuoja pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Šios priemonės yra būtinos, siekiant apsaugoti visų BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditorių interesus. Priešingu atveju, būtų nutraukta BUAB „Ąžuolo gilė“ ir įmonės kreditoriams palanki ginčo sutartis, kurią vykdant įmonei ir jos kreditoriams galėtų būti garantuojama 12 000 Lt pajamų kiekvieną mėnesį ir tokia dalimi galėtų būti mažinami BUAB „Ąžuolo gilė“ įsiskolinimai. Be to, nebūtų garantijų, kad UAB „Esurio“ ar kitas subjektas norės toliau nuomotis paminėtas patalpas ir už jas mokėti nurodyto dydžio nuomos mokestį, taip pat būtų pažeisti operatyvumo ir koncentruotumo principai bei sudaromos papildomos kliūtys BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditoriams įgyvendinant galbūt naudingą galutinį procesinį sprendimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratoriui iki galutinio skundo išnagrinėjimo nutraukti 2013-07-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 0731 ir / ar atlikti bet kokius kitus UAB „Esurio“ veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei UAB „Esurio“ mokės sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Teismas nustatė, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymo preliminarų pagrįstumą bei siekį apsaugoti visų galimų BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditorių interesus, nes bankrutuojančios įmonės turtas toliau būtų nuomojamas, o gaunamos pajamos už turtą būtų proporcingai paskirstytos įmonės kreditoriams laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Suinteresuotas asmuo BUAB „Ąžuolo gilė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinių aplinkybių.

101. Pasak apelianto, spręsti, ar įmonė, iškėlus bankroto bylą, vykdys sutartis ar jų nebevykdys, pagal ĮBĮ nuostatas paliekama bankroto administratoriaus diskrecijai, objektyviai atsižvelgiant į tokių sutarčių ekonominį naudingumą bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams.

112. Apelianto vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė ĮBĮ nustatytos ikiteisminės tvarkos, pagal kurią kreditorius privalo kreiptis į kreditorių susirinkimą su skundu dėl bankroto administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 str. 3 d.), todėl teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, taip pat neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

123. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismui tenkinus skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo (nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes byloje yra nagrinėjami bankroto administratoriaus veiksmai ir jų teisėtumas, pareikštas reikalavimas yra dėl pripažinimo, todėl jam nereikia priverstinio vykdymo.

134. Be to, bankroto administratoriaus įsitikinimu, ginčo sutartis (ir jos priedai) yra ne tik ekonomiškai nenaudinga bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams, bet ir žalinga. Bankroto administratoriui 2014-06-06 pranešus UAB „Esurio“ apie galimybę sudaryti su BUAB „Ąžuolo gilė“ naują sutartį, ši įmonė nesikreipė dėl tokios sutarties sudarymo, taip pat nepateikė jokio atsakymo dėl BUAB „Ąžuolo gilė“ patalpų nuomos. Kadangi ginčo sutartis buvo nutraukta (2014-06-06 pranešimu), teismas negali uždrausti suinteresuotam asmeniui nutraukti tokios nuomos sutarties, priešingu atveju tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neįvykdoma, prieštarautų ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams. Teismui uždraudus nutraukti sutartį, iš esmės būtų apribojamos suinteresuoto asmens sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei nuomininkas nevykdytų ar netinkamai vykdytų jo sutartinius įsipareigojimus, o taip pat būtų užkirstas kelias suinteresuotam asmeniui atsisakyti tokios nevykdomos sutarties. Tokios laikinosios apsaugos priemonės iš esmės ribotų suinteresuoto asmens teisę ginti jo interesus.

145. Bankroto administratorius nesutinka su teismo vertinimu, kad skundas yra prima facie pagrįstas, nes teismas visiškai neįvertino pirminių, kartu su skundu pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad bankroto administratorius 2014-06-06 nutraukė ginčo sutartį. Pasak jo, pareiškėjo teiginys, kad bankroto administratorius, nutraukdamas ginčo sutartį, atėmė iš BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditorių galimybę gauti po 12 000 Lt nuomos mokesčio, yra nepagrįstas, kadangi nepateikė įrodymų, kad nuomos laikotarpiu būtų mokamas nuomos mokestis. Ginčo sutarties nenaudingumas grindžiamas taip pat tuo, kad UAB „Esurio“ nemoka mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas, šiuo metu skola už patalpų šildymo paslaugas yra 10 371,85 Lt.

15Pareiškėjas E. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tiek BUAB „Ąžuolo gilė“, tiek jos kreditorių interesų apsaugą – leidžia BUAB „Ąžuolo gilė“ kiekvieną mėnesį iki skundo išnagrinėjimo gauti po 12 000 Lt pajamų už patalpų nuomą ir šia suma mažinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjas argumentavo skundo prima facie pagrįstumą, todėl egzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

16Skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, sąžiningos, proporcingos ir teisingos, jos neapsunkina BUAB „Ąžuolo gilė“ teisių labiau, nei būtina galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir garantuoja šalių interesų pusiausvyrą.

17Panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškėjui ir kitiems BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditoriams galbūt palankaus procesinio sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkintinas

20Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo vykdyti sutartį, nes paduotas skundas nėra prima facie pagrįstas, be to, nėra kitų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes jie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

21Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

23Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ina Trade“ prieš UAB „Ave Matrox“, bylos Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „iTree Lietuva“ prieš UAB „Affecto Lietuva“, bylos Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ prieš Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ prieš UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013).

24Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš paduoto skundo, pareiškėjas, kaip BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditorius, siekia, kad bankroto administratoriaus veiksmai, o tiksliau 2014-11-07 reikalavimas atlaisvinti ir perduoti patalpas, esančias Naugarduko g. 14, Vilniuje, pareikštas nurodytų patalpų nuomininkui UAB „Esurio“ pagal 2013-07-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ES0731, būtų pripažinti neteisėtais, o bankroto administratorius įpareigotas vykdyti šią sutartį.

25Pagal bylos duomenis, ginčo sutartimi UAB „Ąžuolo gilė“ išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias Naugarduko g. 14, Vilniuje, UAB „Esurio“, nustatė nuomos terminą (nuomos termino pradžia – 2013-11-01, o pabaiga – 2023-10-30), susitarė dėl nuomos mokesčio (12 000 Lt per mėnesį) ir eksploatacinių mokesčių mokėjimo tvarkos (b. l. 8–12). 2013-08-01 šalys sudarė susitarimą Nr. 1 prie ginčo sutarties, kuria susitarė, kad nuomininkas investuotų savo lėšas į ginčo patalpas, jas pertvarkytų ir pagerintų, iki 2014-04-01 (b .l. 13–14). 2014-03-17 susitarimu Nr. 2 prie ginčo sutarties šalys sulygo ir pripažino, kad nuomininkas, pertvarkydamas bei pagerindamas ginčo patalpas, į jas investavo 101 240,48 Lt ir tokia suma padidino ginčo patalpų vertę; tokio dydžio investicijas laikė nuomininko sumokėtu mėnesiniu nuomos mokesčiu pagal sutartį už būsimus laikotarpius iki 2014-11-28 ir iki nurodytos datos nuomininkas yra atleistas nuo mėnesinio nuomos mokesčio už ginčo patalpas mokėjimo (b. l. 17). Bankroto administratorius 2014-11-07 pateikė reikalavimą UAB „Esurio“ atlaisvinti ir perduoti ginčo patalpas, be kita ko nurodydamas, kad naudotojas UAB „Esurio“ buvo informuotas, kad ginčo sutartis nuo 2014-06-21 toliau vykdoma nebus (b. l. 15).

26Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta teisė administratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiga – per ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama tam tikra diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis. Taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą administratoriui leidžiama vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas įmonės sutartis, jeigu tokių sutarčių vykdymas naudingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Kartu šia norma siekiama apsaugoti kitos sutarties šalies teises. Taigi, administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, bylos Nr. 3K-3-230/2011). Pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų pagrindu pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Eudanas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog tokią sprendžiamąją teisę bankroto administratorius turi ne dėl visų sutarčių. Dėl darbo sutarčių ir sutarčių, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, administratorius turi spręsti atsižvelgęs į kreditorių nuomonę.

27Pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.), įskaitant teisę kreditorių susirinkimui skųsti administratoriaus veiksmus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Viena iš kreditorių susirinkimo teisių, numatytų ĮBĮ 23 straipsnio 3 punkte, nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas taip pat sprendžia dėl įmonės komercinės-ūkinės veiklos vykdymo (jos tęstinumo, atnaujinimo, nutraukimo ir t.t.). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, numatantį kreditoriui būdus, kuriais jis gali ginti, jo manymu, pažeidžiamas teises dėl bankroto administratoriaus veiksmų, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skundas pagal išdėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra prima facie pagrįstas. Manydamas, jog administratoriaus veiksmai, kuriais siekiama nutraukti įmonei bei kreditoriams naudingą patalpų nuomos sutartį, yra neteisėti ir pažeidžiantys kreditorių interesus, įmonės kreditorius turi teisę prašyti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkime. Todėl nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti, kad tokios priemonės skundžiama teismo nutartimi buvo pritaikytos pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad preliminarus skundo įvertinimas nėra skundu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, nes, kaip minėta, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl preliminarus skundo pagrįstumo vertinimas neturi jokios prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės ir jos rezultatui.

28Papildomai pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino pareikšto reikalavimo pobūdžio, t. y. kad reikalavimas dėl bankroto administratoriaus veiksmų, susijusių su ginčo nuomos sutarties nutraukimu, pripažinimo neteisėtais yra dėl pripažinimo, todėl tokiam reikalavimui nėra reikalingas priverstinis vykdymas, todėl, net ir nesiėmus pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jam palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, jog teismas net nenurodė taikomos laikinosios apsaugos priemonės rūšies (CPK 145 straipsnis) ir jos santykio su pareikštais reikalavimais. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas skunde teisingai nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis bankroto administratoriui uždrausta nutraukti ginčo sutartį, kai iš bylos duomenų matyti, kad ji jau yra nutraukta, tačiau pareiškėjas iš esmės ginčija tokios sutarties nutraukimo teisėtumą ir siekia, kad nuomos teisiniai santykiai būtų tęsiami, neatitinka tokių priemonių paskirties. Negalima laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip procesinio pobūdžio priemonėmis, įpareigoti tęsti materialiuosius teisinius santykius, kai tvirtinama, jog jie jau nutraukti. Teismų praktikoje nurodoma, kad draudimas atsakovui atlikti tolesnius su sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai sutartis de jure jau yra nutraukta, ir atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti kitai sutarties šaliai vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-382/2010). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas CPK 267 straipsnyje imperatyviai yra įtvirtinęs, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje išimtį (susijusią su preliminaraus sprendimo) (CPK 338 str., 329 str., 267 str., 290 str., 291 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužes 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-233/2005). Pirmosios instancijos teismas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausdamas bankroto administratoriui nutraukti ginčo sutartį ir / ar atlikti bet kokius kitus UAB „Esurio“ veiklą nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei UAB „Esurio“ mokės sutartyje nustatytą nuomos mokestį, priėmė sąlyginę nutartį, todėl vien dėl tokio sąlyginio jos pobūdžio ji negali būti laikoma teisėta.

29Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jau yra kilęs ir nagrinėjamas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3610-863/2015 dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, kurioje ieškovas UAB „Esurio“ pareiškė ieškinį atsakovui BUAB „Ąžuolo gilė“, prašydamas atsakovo 2014-11-07 raštą Nr. ĄG/25 „Reikalavimas atlaisvinti ir perduoti patalpas Naugarduko g., 14, Vilniuje“ ir juo atliekamą 2013-07-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą bei reikalavimą atlaisvinti patalpas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu; įpareigoti atsakovą ir bankroto administratorių tinkamai vykdyti nurodytą sutartį, o šiems reikalavimams užtikrinti 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovui iškeldinti ieškovą iš patalpų, esančių Naugarduko g. 14, Vilniuje, iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo, kurios paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi. Šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apsaugo nuomininko bei kreditorių interesus, nes nuomininkas pagal sutartį turi mokėti nuompinigius. Jei nuomininkas nuomos mokesčio nemokėtų, atsirastų kitas pagrindas, numatytas šios nuomos sutarties 8.4 punkte, šią sutartį nutraukti. Sutartų mokėti nuompinigių pagal sutartį nemokėjimas taip pat sudarytų pagrindą nuomotojui reikalauti iš nuomininko juos sumokėti. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas, būdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, turi teisę kelti klausimą kreditorių susirinkime dėl patalpų nuomos sutartinių teisinių santykių su UAB „Esurio“, iš kurių kyla BUAB „Ąžuolo gilė“ reikalavimo teisės, tęsimo bankroto procedūrų vykdymo metu.

30Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, taikymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo (kreditoriaus) E. V. (E. V.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teismas pagrįstai taikė laikinąsias... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Pareiškėjas (kreditorius) E. V. 2014 m. lapkričio 19 d. skunde prašė BUAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino prašymą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Suinteresuotas asmuo BUAB „Ąžuolo gilė“ atskirajame skunde prašo... 10. 1. Pasak apelianto, spręsti, ar įmonė, iškėlus bankroto bylą, vykdys... 11. 2. Apelianto vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė... 12. 3. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismui tenkinus skundą... 13. 4. Be to, bankroto administratoriaus įsitikinimu, ginčo sutartis (ir jos... 14. 5. Bankroto administratorius nesutinka su teismo vertinimu, kad skundas yra... 15. Pareiškėjas E. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį... 16. Skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra... 17. Panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškėjui ir kitiems BUAB „Ąžuolo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas tenkintinas... 20. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti... 21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 22. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas... 23. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių... 24. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš paduoto skundo, pareiškėjas, kaip BUAB... 25. Pagal bylos duomenis, ginčo sutartimi UAB „Ąžuolo gilė“ išnuomojo... 26. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4... 27. Pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas bankrutuojančios įmonės kreditoriai –... 28. Papildomai pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti... 29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jau yra kilęs... 30. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 32. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir...