Byla 2K-34-303/2020
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, išteisintosios J. L. gynėjui advokatui Ričardui Raliui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio.

2Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu J. L. (buvusi pavardė – S.) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti J. M. pastarosios pasirinktu būdu (žodžiu, raštu, spaudoje ir pan.); per 10 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

3Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. patikslintas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jos naudai iš J. L. priteista 223,30 Eur turtinei ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, 380 Eur išlaidoms, susijusioms su advokato R. Bučio suteiktomis teisinėmis paslaugomis, atlyginti.

4Paskirtas J. L. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas (800 Eur), esančias ar galinčias patekti į AB „Swedbank“ jos vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ).

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalis dėl J. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir priimtas naujas nuosprendis:

6J. L. išteisinta pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

8Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. patikslintame civiliniame ieškinyje pateiktas prašymas dėl patirtų proceso išlaidų, susidariusių dėl advokato teisinių paslaugų suteikimo, atmestas.

9Panaikintas J. L. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas (800 Eur), esančias ar galinčias patekti į AB „Swedbank“ jos vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ).

10Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta G. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

13I. Bylos esmė

141.

15Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. L. nuteista už tai, kad ji, negerbdama elementarių padoraus elgesio normų, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl menkavertės dingsties demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė aplinkinių asmenų rimtį ir sukėlė jiems neigiamas emocijas: 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 23.50 val. viešoje vietoje – prie vaistinės „Camelia“, esančios ( - ), Šiaulių r., tampė nukentėjusiąją J. M. už plaukų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus sutrenkė jai lūpas, dešinę kūno pusę, taip padarė nukentėjusiajai viršutinės lūpos raudonio muštinę žaizdą, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, dešinės kūno pusės (dilbio, sėdmens ir blauzdos) poodines kraujosruvas, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

16II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

172.

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. L. apeliacinį skundą, panaikino skundžiamo nuosprendžio dalį dėl J. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir J. L. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino, konstatavęs, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punktas). Toks sprendimas priimtas apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas: nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus; iš esmės apsiribojo tik byloje esančių duomenų išvardijimu, tačiau nenurodė, kurie konkrečiai bylos įrodymai patvirtina J. L. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, kokius konkrečiai veiksmus prieš nukentėjusiąją ji atliko (galėjo atlikti); pateiktame kaltinime ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta, kokių kitų pašalinių asmenų akivaizdoje J. L. padarė BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, kokiems aplinkiniams buvo demonstruojama nepagarba ir sutrikdyta jų rimtis.

19III. Kasacinio skundo argumentai

203.

21Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

223.1.

23Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 284 straipsnį ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 255 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

243.2.

25Apeliacinės instancijos teismas neteisingai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi prieštaringais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais. Kai asmens dalyvavimas, padarant nusikalstamą veiką, yra įrodinėjamas iš esmės vien asmeniniais įrodymais (asmenų parodymais), tai yra duomenimis, kurie proceso metu gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių, tokie parodymai turėtų būti laikomi patikimais tokiu atveju, kai viso proceso metu išlieka nuoseklūs ir būna patvirtinti kitų bylos duomenų visuma, o esant prieštaravimų tokiems parodymams, juos galima logiškai paaiškinti ir paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2009).

263.3.

27Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog konfliktas tarp J. L. ir nukentėjusiosios J. M. buvo, nurodė, kad nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kokius konkrečius tyčinius veiksmus prieš nukentėjusiąją J. L. atliko. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, detaliai aptaręs ir išanalizavęs visų asmenų, mačiusių įvykį ar tiesiogiai jame dalyvavusių, parodymus, dalį jų pripažino prieštaringais, todėl jais nesirėmė, o vertino nuoseklius liudytojų parodymus, kitus ištirtus įrodymus, atitinkančius ir papildančius vieni kitus, ir padarė išvadą, jog J. L. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir ją nežymiai sužalojo, o įvykio vietoje buvo sutrikdyta pašalinių asmenų rimtis. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad liudytojų D. R. ir D. R. parodymai buvo nuoseklūs ir nekintantys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jų nevertino visa apimtimi, o tik aptarė D. R. iš jos parodymų konteksto paimtas frazes. D. R., kuri buvo ką tik ( - ) pasibaigusio renginio organizatorė, buvo objektyviausia įvykio stebėtoja ir vertintoja, kadangi ji vienintelė buvo blaivi ir nebuvo konfliktuojančių asmenų draugė. Teisėjų kolegija neįvertino D. R. teisme duotų parodymų apie tai, kad: G. J. ir J. L. net kelis kartus norėjo pulti J. M., bet jos buvo sustabdytos, o privažiavus prie ( - ) ambulatorijos, J. L. niekas nesustabdė, ši puolė J. M. ir pradėjo mušti, griebė už plaukų, jos pargriuvo ant žemės, ritosi, kol vaikinai jas atitraukė; J. gerokai puolė J. rankomis, kai ją vaikinai traukė šalin, norėjo spardyti kojomis; kai J. L. mušė J. M., jie nieko negirdėjo, nes kilo didelis šurmulys: visi šaukė, kad nustotų muštis, vienas per kitą kalbėjo; J. L. užgulė J. M.; vaikinai rankomis suėmė J. L. per liemenį ir traukė nuo J. M., o tada J. L. bandė jai įspirti; po įvykio matė, kaip J. M. gulėjo ant žolės, nejudėjo ir verkė. Didžiąją liudytojos D. R. parodymų dalį patvirtina nukentėjusioji J. M., kaltinamosios J. L. ir G. J., liudytojai G. L., N. P., R. S., D. M., D. V., D. R., teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos specialisto duoti paaiškinimai teisme, sugadintų nukentėjusiosios drabužių apžiūros protokolas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. ir D. M. buvo priversti jėga nuo nukentėjusiosios atitraukti J. L., kuri dar bandė įspirti ir (ar) įspyrė nukentėjusiajai, o D. V. prilaikė nukentėjusiosios plaukus, kad šie nebūtų taip skausmingai pešami. Kad J. L. ir G. J. parodymais tikėti visiškai negalima, patvirtina ir tai, jog parodymų patikrinimo vietoje metu jos nurodė skirtingą nei kiti įvykio dalyviai ar liudytojai įvykio vietą. Apeliacinės instancijos teismas liudytojos D. R. parodymus vertino ne visa apimtimi, jų nesiejo su kitais teisme ištirtais duomenimis (be minėtų – ir su garso įrašo (kviečiant policijos pareigūnus) apžiūra, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymais), taip netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nėra aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas.

283.4.

29Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, konstatuodamas, kad šio nusikaltimo būtina pasekmė – sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką bet koks fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, net ir nesukėlęs sveikatos sutrikdymo, laikomas įžūliais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2014). BK 284 straipsnio dispozicija nereikalauja, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam būtinai būtų sutrikdyta sveikata. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje, tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-976/2015).

303.5.

31Nagrinėjamu atveju net ir nukentėjusiosios plaukų tampymas, jos pargriovimas ant žemės, užgulimas pašalinių žmonių akivaizdoje, smūgiavimas ar bandymas jai smūgiuoti yra viešosios tvarkos pažeidimas. Žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes, vyko miesto gatvėje, vos tik pasibaigus miesto šventei, iš kurios skirstėsi būreliai žmonių, stebint pašaliniams asmenims, t. y. viešojoje vietoje. Konflikto inicijavimas, ne kartą bandant pasivyti nukentėjusiąją, ir prieš ją atlikti smurtiniai veiksmai atitinka įžūlaus elgesio sampratą. Nors tokio kaltininkės elgesio paskatos buvo asmeniniai nesutarimai, bet smurtaudama ji suprato, kad tai daro viešoje vietoje. Kaltinamoji numatė, kad tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams, o įvykį stebintys asmenys patirs neigiamas emocijas, išgyvenimus, sutriks įprasta viešoji tvarka ir ką tik pasibaigusios miesto šventės dalyvių rimtis. Muštynių metu nukentėjusioji buvo akivaizdžiai sužalota ir pažeminta pašalinių žmonių akivaizdoje, sugadinti ir sutepti jos drabužiai. Siekiant atitraukti smurtaujančią kaltinamąją nuo nukentėjusiosios, buvo priversti įsikišti pašaliniai asmenys. Įvertinus įvykio aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais sukėlė būtinus BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

323.6. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad J. L. pateiktame kaltinime ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kokių pašalinių asmenų akivaizdoje ji padarė BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, kokiems asmenims buvo demonstruojama nepagarba, sutrikdyta jų rimtis ir sukeltos neigiamos emocijos, kelia nepagrįstus reikalavimus kaltinimui, kadangi, esant viešosios tvarkos pažeidimui masinio susibūrimo vietoje, nėra nei būtinybės, nei techninės galimybės kaltinime įvardyti visų asmenų, kurių akivaizdoje buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir kuriems buvo sukeltos neigiamos emocijos bei demonstruota nepagarba. Iš liudytojų parodymų matyti, kad, be kaltinamosios ir nukentėjusiosios, incidente dalyvavo ar jį matė dar apie dešimt pasibaigusios šventės dalyvių, tai rodo, jog J. L., smurtaudama gana gausaus būrio asmenų akivaizdoje, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė šių asmenų rimtį, kadangi didžioji jų dalis buvo priversti imtis priemonių, kad smurtas būtų nutrauktas.

333.7. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teismas J. L. nuteisė dėl veikų, kurių padarymu ji net nebuvo kaltinama, ir tai laikytina proceso pažeidimu, nėra pagrįstos, kadangi teisėjų kolegija iš kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo J. L. (eliminavus išteisintosios G. J. veiksmus) vertino tik dalį jos atliktų veiksmų. J. L. buvo kaltinama tuo, kad tampė nukentėjusiąją J. M. už plaukų, spyrė jai į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių ir rankomis bei kojomis (kartu su G. J.) sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajai į lūpas, dešinę kūno pusę, taip padarė viršutinės lūpos raudonio muštinę žaizdą, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, dešinės kūno pusės (dilbio, sėdmens ir blauzdos) poodines kraujosruvas. Pirmosios instancijos teismas J. L. pripažino kalta už tai, kad tampė nukentėjusiąją už plaukų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus sutrenkė jai lūpas, dešinę kūno pusę, padarydama viršutinės lūpos raudonio muštinę žaizdą, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, dešinės kūno pusės (dilbio, sėdmens ir blauzdos) poodines kraujosruvas. Pirmosios instancijos teismas neišėjo už kaltinimo ribų, bet žymiai susiaurino ir sukonkretino J. L. veiksmus tokia apimtimi, kiek jie buvo paremti teisme ištirtais duomenimis. Kaltinime nurodytų J. L. smurtinių veiksmų apimties mažinimas nelaikytinas faktinių veikos aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis BPK 256 straipsnio prasme, nes dėl to nepasikeitė gynyba, veikos kvalifikavimas ir apimtis, tai neturėjo įtakos ir skiriant bausmę.

343.8. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo nurodytų kaltinime, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-23/2013, 2K-88-628/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006 ir 2K-381/2011 išaiškinta, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamos veikos apimtis, padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismo veiksmai siekiant garantuoti, kad kaltinimo formuluotės tiek dėl faktinių veikos aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo būtų teisingos, paprastai negali būti vertinami kaip rungimosi ar kitų baudžiamojo proceso principų pažeidimas. Baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo konstitucinė pareiga yra siekti, kad būtų teisingai nustatytos bylos aplinkybės ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

35IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

364.

37Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

38Dėl esminių BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

395.

40Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėdamas kasacinį skundą šis teismas tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje naujų įrodymų nerenka, surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija.

416.

42Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys.

437.

44Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šias nuostatas teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).

458.

46Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 ir kt.).

479.

48Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal savo paskirtį turi užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, todėl šios instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. patikrinti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, nekelti abejonių dėl daromų išvadų pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-204-697/2017, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-112-895/2019).

4910.

50Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymu aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, sudėties J. L. veiksmuose (ne)buvimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas, darydamas priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl J. L. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybių, įvertino tik dalį visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų (t. y. nuteistosios J. L., išteisintosios G. J., nukentėjusiosios J. M., liudytojų D. M., D. V., D. R., D. R., E. S., R. S., G. L., N. P. parodymus), o ir vertindamas šiuos duomenis padarė klaidų dėl jų turinio, nes jų nelygino kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos specialisto duotais paaiškinimais teisme, sugadintų nukentėjusiosios drabužių apžiūros protokolu, garso įrašo apžiūros protokolu, padarytu iškviečiant dėl įvykio policijos pareigūnus, ir kt.).

5111.

52Bylos duomenimis, naktį (apie 23.50 val.) viešoje vietoje (prie vaistinės „Camelia“, esančios ( - ), Šiaulių r.) tarp nukentėjusiosios J. M. ir J. L. kilo konfliktas, po kurio nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (taip pat ir dėl dešinės kūno pusės – dilbio, sėdmens ir blauzdos – sužalojimo). Nukentėjusiosios J. M. teigimu, šio konflikto metu ją, be kita ko, sumušė J. L. (tampė už plaukų, gulinčią ant žemės spardė į įvairias kūno vietas). Nukentėjusiosios parodymus dėl J. L. prieš ją naudoto fizinio smurto vienu ar kitu aspektu patvirtino įvykio vietoje buvę ir tai matę liudytojai (D. M. (J. L. tampė nukentėjusiąją už plaukų, spardė), D. V. (nukentėjusiąją tampė už plaukų žeme, spardė), R. S. (matė konflikto pabaigą – J. su J. gulėjo ant žemės įsikibusios viena kitai į plaukus), D. R. (J. pribėgo prie J., griebė už plaukų; abi parkrito ant žolyno, vartėsi; J. bandė įspirti, tačiau ar įspyrė, pasakyti negali; J. buvo sugadinti drabužiai, po įvykio ji gulėjo ant žolės, nesijudino ir verkė; ten buvo rimtos muštynės, muštynių iniciatorė buvo J.; J. bandė išvengti konflikto, slėpėsi už žmonių) ir pan.). Anot pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto L. Janausko, nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai (dešinio dilbio, sėdmens, blauzdos) buvo padaryti viename šone, tačiau skirtinguose paviršiuose; sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad tampant už plaukų retai susidaro poodinės galvos kraujosruvos ir jos dažnai nebūna matomos, be to, per dvi dienas poodinės galvos kraujosruvos gali išnykti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas be įtikinamų argumentų aplinkybę dėl nukentėjusiosios plaukų tampymo vertino tik kaip galimai buvusią; sprendė, kad vien dėl to (plaukų suėmimo / tempimo / įsikibimo) nukentėjusiajai nebuvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatytas specialisto išvada Nr. G 1092/2017; dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų apie J. L. veiksmus, šiai spardant nukentėjusiąją, nepasisakė; padarė išvadą, kad kilęs konfliktas bei smurtinių veiksmų atlikimas viešoje vietoje, nesant kitų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymių – padarinių, t. y. nesant realaus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, nesudaro pagrindo preziumuoti, jog buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas.

5312.

54Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, padarytos tinkamai neįvertinus, kaip minėta, visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių.

5513.

56BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

5714.

58Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015 ir kt.). Be to, kaip pagrįstai pažymėta kasaciniame skunde, BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja, kad tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam būtinai būtų sutrikdyta sveikata (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2014).

5915.

60Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus atliko J. L., kaip jos veikoje pasireiškė viešosios tvarkos ir visuomenės (aplinkinių asmenų) rimties sutrikdymas, nepagrįsta bylos duomenų vertinimu ir jų įrodomosios reikšmės patikrinimu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad tikrindamas reikšmingas bylai aplinkybes teismas nevertino, jog fizinis smurtas (plaukų tampymas, spardymas) prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, ne vieno asmens akivaizdoje. Pavyzdžiui, iš pačios J. L. parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo L., D. (V.), D. (M.), N. (P.), D. su D. (R.); aplinkui buvo ir daugiau žmonių, tačiau kitų ji neįsidėmėjo; taip pat pripažino, kad ją nuo nukentėjusiosios, kuri buvo pargriuvusi (ant žolyno, takiuko, plytelių), atitraukė R. (S.). Iš esmės analogiškas aplinkybes (t. y. kad įvykio vietoje buvo daugiau žmonių) patvirtino ir liudytojai D. V., R. S., N. P., D. R. ir kiti liudytojai. Pagal liudytojos D. R. parodymus, įvykio vietoje kilo didelė sumaištis, visi šaukė nustoti; kad smurto veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo nutraukti tik nuo jos atskyrus (atplėšus) J. L., matyti iš liudytojų R. S., D. R. parodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymių – padarinių – (ne)buvimo, šių aplinkybių nevertino, išsamios įrodymų analizės neatliko, išskirtinį dėmesį kreipdamas į byloje apklaustų asmenų (nukentėjusiosios ir liudytojų) parodymų tam tikrus prieštaravimus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių (pavyzdžiui, dėl J. L. veiksmų, jų sekos), nutylėdamas reikšmingą šių asmenų parodymų kitą dalį, kartu dėl kaltinimo keldamas visiškai nebūtinus reikalavimus (pavyzdžiui, nurodyti konkrečius asmenis, kurių akivaizdoje buvo demonstruojama nepagarba, asmenis, kuriems buvo sukeltos neigiamos emocijos ir sutrikdyta rimtis).

6116.

62Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, teismų praktikoje nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

6317.

64Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, kurie pripažintini esminiais, sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl šio teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6518.

66Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų prokuroro kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 284 straipsnio taikymu, nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų reikalavimų, turi patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

68Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu J. L.... 3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. patikslintas civilinis... 4. Paskirtas J. L. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas (800 Eur),... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. J. L. išteisinta pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti... 7. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. patikslinto civilinio... 8. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. patikslintame civiliniame... 9. Panaikintas J. L. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas... 10. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta G. J., tačiau ši... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą... 13. I. Bylos esmė... 14. 1.... 15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. L. nuteista už tai, kad ji,... 16. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 17. 2.... 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal... 19. III. Kasacinio skundo argumentai... 20. 3.... 21. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 22. 3.1.... 23. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį... 24. 3.2.... 25. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai pripažino, kad pirmosios... 26. 3.3.... 27. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad iš bylos duomenų galima... 28. 3.4.... 29. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino BK 284 straipsnyje... 30. 3.5.... 31. Nagrinėjamu atveju net ir nukentėjusiosios plaukų tampymas, jos pargriovimas... 32. 3.6. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad J. L. pateiktame... 33. 3.7. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos... 34. 3.8. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti... 35. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 36. 4.... 37. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 38. Dėl esminių BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos... 39. 5.... 40. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 41. 6.... 42. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais,... 43. 7.... 44. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek... 45. 8.... 46. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai... 47. 9.... 48. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal savo paskirtį... 49. 10.... 50. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės... 51. 11.... 52. Bylos duomenimis, naktį (apie 23.50 val.) viešoje vietoje (prie vaistinės... 53. 12.... 54. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados, teisėjų kolegijos vertinimu,... 55. 13.... 56. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 57. 14.... 58. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta,... 59. 15.... 60. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš bylos medžiagos ir pirmosios... 61. 16.... 62. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad situacijos, kai... 63. 17.... 64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 65. 18.... 66. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 68. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...